DARBO ZONOS IR VIETOS

Turinys
Įvadas..............................3psl.
Darbo zonos ergonominiai reikalavimai..................4psl.
Darbo vietos ergonomika..............................9psl.
Išvados..............................15psl.

Įvadas

Visiems gerai suprantama profesinių pakenkimų rizika dirbant atominėje elektrinėje, statyboje, medžio padirbimo įmonėse. Biurai, raštinės ir įstaigos dažniausiai priskiriamos saugiai ir nekenksmingai darbo aplinkai. Tradicinėse šių įstaigų darbo vietose, kai pagrindinės darbo priemonės buvo rašiklis ir popierius, darbuotojas atlikdavo eilę fizinių veiksmų ir turėjo pakankamai vietos kūno padėčių ir judesių įvairovei. Jis galėjo tvarkyti dokumentus, užrašyti žinutes, naudotis telefonu, skaityti tekstą, keistis informacija su kolegomis, spausdinti ir atlikti kitus veiksmus. Tokiam įvairiam fiziniu požiūriu darbui, peer žemas ar per aukštas stalas ar kėdė negalėjo sukelti dirginančio poveikio ar fizinio diskomforto. Skirtinga situacija susidaro dirbant šiuolaikiniame kompiuteriais aprūpintame biure. Darbuotojai ištisas valandas dažnai be pertraukos praleidžia prie kompiuterio. Vis daugiau darbuotojų biuruose ir valstybės tarnautojų įstaigose praleidžia darbo dieną dirbdami su klaviatūra, pele ir visą laiką žiūrėdami į displėjų. Dirbantis kompiuteriu tampa sistemos žmogus-kompiuteris-aplinka dalimi.

Darbo zonos ergonominiai reikalavimai

Ribota darbo patalpa arba didelės patalpos dalis, kurioje išdėstytos darbo vietos, vadinama darbo zona. Ją sudaro: 1) erdvinė patalpos struktūra (matmenys, paaskirtis, mikroklimatas, judėjimo – transportavimo galimybės); 2) baldai, techninė įranga, energijos šaltiniai, kontrolės ir saugos priemonės, priklausantys ne vienai darbo vietai, o visai zonai; 3) darbo vietų išdėstymas (jų tankis, išdėstymo tvarka, informaciniai ryšiai tarp jų).

Darbo zonos ergonominėms savybėms gerinti imamasi šių priemonių: 1)

) patalpa turi būti pritaikyta žmogaus veiklai (tikslams, motyvams, funkciniam komfortui); 2) priemonių, esančių darbo zonoje, vertinimas turi būti kompleksini, teikiantis galimybę jas pritaikyti operatoriui; 3) patalpos komfortiškumas vertinamas objektyviais ir subjektyviais kriterijais.

Projektuojant ir organizuojant gamybines darbo zonas, atsižvelgiama į minimalius darbo vietos matmenys.

1 lentelė
Darbo vietos parametrai ir jų matmenys:
Žymėjimai atitinkantys toliau esancio paveikslelio zymėjimus Operatoriaus vidutinis ūgis mm

1680 1590 1680 1590

Operatoriaus vidutinė masė kg

68 54 68 54

Darbo vietos matmenys mm

horizontalioje plokštumoje vertikalioje plokštumoje

vyrai moterys vyrai moterys

1 lentelės tęsinys:
1 240 200 1550 1400
2 720 660 1350 1100
3 1350 1100 780 680
4 1550 1370 800 720
5 240 200 700 630
6 335 300 1400 1260
7 550 480 800 730
8 – – 500 430

1 pav. Minimali erdvė (mm), reikalinga dibantiems įvairiuose darbo pozose: a – horizontalioje; b – vertikalioje plokštumoje, lygiagrečiai ir statmenai regėjimo ašiai.

Darbo vietos matmenys, nurodyti 1 lentelėje ir 1 paveiksle, įskaičiuojami į darbo zonos matmenis ir padauginama iš darbo vietų skaičiaus. Taip pat būtina įskaičiuoti plotus, reikalingus praėjimams (pravažiavimams), priėjimams prie bendrų techninių įrenginių ir prie kiekvienos darbo vietos.

2 pav. Diagrama, pagal kurią nustatomi minimalūs attstumai tarp įvairaus aukščio užtvarų ir pavojingų vietų, esančių įvairiame aukštyje nuo grindų. Kreivės vaizduoja maksimalią amplitudę judesių, atliekančių virš įvairaus aukščio užtvarų: A – užtvaros aukštis 2,44 m; B – 2,13 m; C – 1,98 m; D – 1,83 m; F – 1,52 m; G – 1,37 m; H – 1,22m. Diagramoje minimalus atstumas tarp užtvaros ir pavojingos vietos, m.

3 pav. Rankos judėjimo amplitudė virš vertikalios užtvaros, viršuje turinčios horiontalią apsaugą.

Skaičiuojant darbo zonos minimalią erdvę, taip pat būtina žiųrėti, kad būtu palaikomos normalios žmogaus organizmo funkcijos. Pirmiausia tai liečia kvėpavimą, t.y. pakankamą deguonies ki

iekį organizme, kad nenukentėtu dirbančiojo sveikata ir dabo funkcijos. Todėl kiekvienam dirbančiajam turi būti skirta tokia minimali erdvė, neužimta gamybos įrangų ir priemonių, kad joje esančio oro užtektų normaliai kvėpuoti. Jei į darbo patalpą tiekiamas kondicionuotas oras, erdvė gali būti mažesnė. Normaliam kvėpavimui palaikyti minimalios erdvės įvairiems darbams reglamentuoja atitinkami higienos tarnybų dokumentai.

Maksimali darbo zona – tai erdvė, apimanti ištiestą ranką visomis kryptimis, optimali – apima dilbiu ir plaštaka, kai alkūnė priglausta prie šono. Optimali zona yra patogiausia dirbti ir vadinama pagrindinių veiksmų ar judesių zona. Maksimali zona vadinama pagalbinių veiksmų zona.

4 pav. Darbo zona horizontalioje plokštumoje

Darbo zonos skirstomos į: esančias horizontalioje plokštumoje (4 pav.), vertikalioje plokštumoje (5 pav.), patogias ir nepatogias (6 pav.).

5 pav. Darbo zona vertikalioje plokštumoje

Komponuojant darbo zoną (ir darbo vietą), reikia atsižvelgti į žmogaus regėjimo lauką, jo vertikalias bei horizontalias ribas ir galimą matomumo kampą.

6 pav. Patogios ir nepatogios darbo zonos: a – optimali, b – maksimali, c – pasiekiama tik judant visu kūnu. Skaičiai rodo matmenis mm.

Įrengiant sudėtingus valdymo pultus, darbo zona dar smulkiau dalijama pagal jos apžvialgiamumo rodiklius ir atliekamų veiksmų efektyvumą.

Kad ir kokiu aspektu nagrinėtume dirbančiojo darbo zonos projektavimą ir organizavimą, susiduriame su antropometrijos reikalavimais, t. y. žmogaus kūno matmenimis. 7 paveiksle pateikti schematizuoti žmogaus kūno matmenys, o jų reikšmės 2 lentelėje.

2 lentelė
Vyro ir moters matmenys mm, atitinkantys žy

ymėjimus 7 pav.
Skaičiai pav. Kūno dalių matmenys Vyro Moters

didžiausias mažiausias vidutinis didžiausias mažiausias vidutinis
1 Ūgis 1903 1632 1768 1765 1537 1651
2 Vertikalaus pasiekimo riba 2452 2067 2259 2251 1932 2092
3 Akių aukštis 1778 1503 1640 1471 1256 1363
4 Peties aukštis 1589 1334 1461 1471 1256 1363
5 Alkūnės aukštis nuo grindų 1175 979 1074 1087 916 1002
6 Pirštų aukštis nuo grindų 748 585 666 701 558 630
7 Juosmens linijos aukštis 1225 999 112 1134 947 1041
8 Rankos ilgis 853 692 773 776 644 710
9 Žasto ilgis 376 285 333 335 267 301
10 Dilbio ir plaštakos ilgis 525 428 476 473 401 437
11 Ištiestų rankų ilgis 1912 1627 1798 1793 1521 1657
12 Kojų ilgis 1072 864 968 1000 810 905
13 Šlaunies ilgis 570 425 497 539 416 478
14 Pečių plotis 437 354 396 398 324 361
15 Abiejų kojų plotis 243 174 208 238 166 202
16 Abiejų pėdų plotis 220 175 198 203 156 179
17 Didžiausias sagitalinis (tarp vertikalių plokštumų) plotis 276 189 233 274 191 233
18 Pėdos ilgis 297 243 270 268 224 246
19 Aukštis sėdint 958 854 919 938 815 876
20 Akių aukštis sėdint 859 719 789 815 699 757
21 Peties aukštis nuo kėdės 678 548 613 645 528 586
22 Alkūnės aukštis nuo kėdės 281 175 228 271 179 225
23 Dubens plotis sedint 392 310 351 427 328 377
24 Didžiausias plotis tarp alkūnių 509 367 493 462 331 397
25 Ištiestos į priekį kojos ilgis 1220 987 1104 1102 916 1009
26 Nuotolis nuo nugaros linijos iki kojų pirštų 888 641 765 823 622 722
27 Redukuotas šlaunies ilgis (sėdint) 580 465 522 537 434 485
28 Šlaunies ilgis nuo nugaros linijos iki kelio (sėdint) 664 552 608 627 506 567
29 Šlaunies aukštis (sėdint) 170 112 141 171 112 142
30 Aukštis nuo grindū iki pakinkto kampo (sėdint) 506 406 456 453 372 413
31 Kelio aukštis nuo grindų 612 501 556 560 467 514

7 pav. Schematizuoti žmogaus kūno dydžiai

Į darbo zonų projektavimą ir organizavimą įeina darbo paviršių skaičiavimai. Minimalus darbo paviršius reikalingas kiekvienoje darbo vietoje baldams, bendrai įvairiausiai įrangai, praėjimų ir pravažiavimų patalpoje išdėstymui. Atitinkamas darbo zonų paviršių normas reglamentuoja higienos dokumentai.

Darbo vietos ergonomika

Vienas iš esminių priemonių žmogui pritaikyti prie darbo yra darbo vietos komponavimas. Darbo vietos erdvės ir ploto struktūra nusako operatoriaus kūno padėtį darbinės veiklos procese, jo nuovargį ir monotoniją, saugą, darbingumą ir sveikatą, taip pat darbo intensyvumą ir kokybę.

Darbo vietų projektavimu ir organizavimu, be ergonomikos, užsiima inžinerinė psichologija, darbo fifiologija ir higiena, mokslinis darbo organizavimas ir kt.

Bendrieji ergonomikos reikalavimai, keliami darbo vietoms, yra:
– darbo priemonių ir įrankių nomenklatūra ir skaičius (turi būti visa, kas reikalinga darbui, ir daugiau nielo);
– minimali darbo erdvė ir plotas (t

turi būti patogu kontaktuoti su informacijos šaltiniais, lengva ir saugu judėti, pernešti ir pervežti, aptarnauti ir eksplotuoti mašinas bei techninius įrenginius);
– darbo vietos diktinė – erdvinė struktūra (darbo vietos elementai, darbo priemonės ir technologinė įranga turi būti optimalios veiklos zonoje, atitikti sensorinį ir motorinį žmogaus aktyvumo, laiko, jėgos ir energijos taupymo reikalavimus, gerą matomumą bei antropometrinius dirbančiojo parametrus);
– fizinės erdvės parametrai (normalus darbo paviršių apšvietimas, leistinas triukšmo fonas, normalus mikroklimatas);
– darbų sauga (fizinių, cheminių, biologinių ir kitų dirgiklių poveikio kontrolė, apsauga nuo nelaimingų atsitikimų ir perkrovų darbu).
Gamybos, pagalbinių, poilsio ir kitokių patalpų bei darbo vietų projektavimas ir organizavimas – ne tiek ergonomistų, kiek architektų, statybininkų ir kitų specialistų veiklos abjektas. Jie turėtu spręsti tokius uždavinius: normatyvinis patalpos plotas ir erdvė kiekvienam dirbančiajam pagal jo specifiką, priverstinis vėdinimas arba kondicionuoto oro tiekimas į patalpą, interjero ir aplinkos estetizavimas, saugių darbo sąlygų sudarymas.

Pagrindiniai darbo vietos parametrai, kai dirbama s4dint, yra tokie:
– darbo paviršiaus aukštis;
– stalo aukštis;
– kėdės aukštis;
– erdvė kojoms (nuotolis nuo kėdės paviršiaus iki stalo apačios);
– atstumas nuo krūtinės iki darbo objekto.

8 pav. Svarbiausi darbo vietos parametrai. Dirbama sėdint (matmenys 3 lentelėje).

Kai dirbama stovint, pagrindiniai darbo vietos parametrai yra tokie:
– darbo paviršiaus aukštis:
– stalo aukštis;
– atstumas nuo krūtinės iki darbo objekto. 8 ir9 paveiksle pažymėti schematizuoti matmenys yra surašyti 3 lentelėje, atsižvelgiant į darbo pobūdį – 4 lentelėje.
Kuo sudėtingesni darbai, reikalaujantys sudėtingos įrangos ir įrankių, tuo sunkiau sudaryti patogią darbo vietą. Todėl yra svarbu gerai parinkti funkcinių darbo baldų matmenys, ypač kai dirbama prie sudėtingų pultų. Tai parodyta 10 paveiksle.
3 lentelė
Svarbiausi darbo vietos matmenys( pagal simbolinius žymėjimus 8 ir 9 pav.)
Skaičiai 10, 11 pav. Matmenys mm Pastabos
1 650 – 720 Visi darbai
2 750 Visi darbai
3 500 ir daugiau Mažiausiai 400
4 300 Tikslus darbas
5 650 ir daugiau
6 250
7 150300325 Labai tikslus darbasTikslus darbasMašininis ir fizinis darbas
8 Priklausomai nuo darbo objekto matmenų
9 900 – 1000800 – 850 Labai tikslus ir tikslus darbasMašininis darbas
10 650660 Fizinis darbasLabai tikslus ir tikslus darbas
11 1275 – 13751175 – 1225> 900 Labai tikslus ir tikslus darbasMašininis darbasFizinis darbas
12 ≥900≥1000 Fizinis darbasLabai tikslus ir tikslus darbas

4 lentelė
Regėjimo ir raumenų krūvių darbo procese santykinis palyginimas
Darbo rūšis Regėjimo krūvis Raumenų krūvis
Labai tikslus Labai didelis Mažas
Tikslus Didelis Mažas
Mašininis Vidutinis Vidutinis
Fizinis Mažas Didelis

Dauguma darbų atliekam sėdint, todėl darbo vietos komfortas priklauso nuo kėdės konstrukcijos, matmenų ir medžiagų, iš kurių ji pagaminta.

Darbo kėdės matmenys turi atitikti antropometrinius žmogaus matmenis trijose plokštumose: vertikalioje (sagitalinėje) ir frontalinėje. Atitinkami europiniai duomenys pateikti 11 paveiksle ir 5 lentelėje.

10 pav. Bendra pultovertikalaus pjuvio schema

11 pav. Darbo kėdės svarbiausi paramentrai (matmenys 5 lentelėje)

5 lentelė
Rekomenduojami darbo kėdės matmenys pagal Europos standartą
Skaičiai 11 pav. Kėdės elemento rodiklis Matmenys mm

Sėdynė
1 aukštis 390-540
2 plotis 400
3 gylis 380-470
4 polinkio kampas 00-50

Atrama
5 viršutinės briaunos aukštis 320-330
6 apatinės paviršiaus aukštis 200
7 atraminio paviršiaus aukštis 170-260
8 aukštis 100
9 plotis 360-400
10 horizontalusis spindulys Min.400
11 vertikalusis spindulys 620-700
12 atlenkimo kampas 950-1100

Alkūnės atrama (jei būna)

Ilgis 200

plotis 40

aukštis 210-250

Atstumas tarp atramų 460-500

Šiuo metu tobuliausios Europoje darbo kėdės pavyzdys ir matmenys parodyti 12 paveiksle ir 5 lentelėje.

12pav. Šiuolaikinės darbo kėdės pavyzdys:
1 – 1 – priekinė sėdynės dalis; 2 – 2 – sėdynė; 3 – 3 – nugaros atrama;

Šio kėdės ypatumai:
– priekinė sėdynės dalis (iki linijos 1–1) lengvai deformuojasi ir neužspaudžia pakinklių venų;
– sėdynė (abipus linijos 2–2) rifliuota, todėl neslystama nuo kėdės;
– nugaros atrama deformuojasi atsilenkdama (virš linijos 3–3) kai sėdintysis atsilošia;
– sėdičiojo svorio veikiama kėdė lengvai sukiojasi apie ašį, kurios aukštis sutampa su kelių aukščiu, todėl kojų pėdos ant grindų stovi stabiliai;
– tarpas tarp sėdynės ir atramos atlieka kūno (juosmens) vėdinimo funkciją.
Dirbant kad ir lengvą darbą, bet stovint prie pulto ar stalo, nuvargsta kojos ir nugara. Todėl komponuojant stovimą darbo vietą, siūloma atsižvelgti į darbopaviršiaus aukštį ir darbo objekto dydį. Kad būtų lengviau dirbtistovimoje pozoje, reikia siekti, kad žmogus nedirbtu pasilenkęs (susikuprinęs), pasviręs į šonus, atsilošęs arba pasistiebęs. Todėl tikslinga reguliuoti darbo paviršiams aukštį arba naudoti platformas (pastovas). Taip pat siūloma naudoti dubens atramas, kaip parodyta 13 paveiksle. Tokioje darbo vietoje tikslinga turėti kėdę ar suolą, kad dirbantysis galėtų pailsėti, t. y. pasėdėti.

Saugant dirbančiojo sveikatą ir darbingumą, labai svarbu, kad jis dirbdamas ir ilsėdamasis sėdėtu jam pritaikytoje kėdėje. Taisiklingo sėdėjimo reikalavimai parodyti 14 paveiksle.

13 pav. Stovimo darbo vietos pavyzdys

14 pav . taisiklingas sėdėjimas darbo vietoje: 1- į atramą remiamasi juosmeniu ir ji padeda keisti pozą; 2- alkūnės atrama padeda atsistoti ir pakeisti pozą; 3- sėdynės aukštis priklauso nuo blauzdos ilgio, plotis – nuo sėdmenų pločio; 4- sėdynės ilgis ne didesnis už šlaunies ilgį; 5- stalo plotis ne platesnis, kiek galima pasiekti ranka; 6- stalo plokštumos storis nedidelis; 7 – stalo plokštumos aukštis nustatomas pagal alkūnės aukštį nuo grindų; 8- erdvė kojoms; 9- erdvė po kėde turi būti laisva, kai atmetamos kojos stojant.

Išvados

Galime teigti, kad dirbančiajam žmogui turi būti sudarytos normalios, geros ar idialios darbo sąlygos. Dirbantysis žmogus turi jaustis komfortabiliai savo darbo vietoje, kitu atvėju, jei jis dirbdamas patirs diskomfortą, fizinę ar psichologinę trauma, jo darbo vieta neatitiks nei darbo vietos, nei darbo zonos ergonominių reikalavimų, nes šie reikalavimai turi būti pritaikiti induvidualiai, keikvienam dirbančiajam žmogui, ivairiausiose darbo vietose, neatsižvengiant į tai, kokį darbą jis dirba. Darbo zonos ir darbo vietos ergonominiai reikalavimai turi būti taikomi bet kurioje darbo vietoje.

Naudota literatūra
1) Vytalis Kučinskas “Ergonomika” 2001m.
2) http://www.vsv.lt/mokymas/Ergonomika/
3) http://www.kompirsveikata.lt/
4) Zenonas Ramonas “Ergonomika projektuotojams” 2005m.

Leave a Comment