Reklamos agentura

Untitled

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

FINANSŲ INŽINIERIJOS KATEDRA

Kursinis darbas

Verslo projektai

Reklamos agentūra „Juoda rožė“

Atliko: VVino13/2 gr. Studentė Indrė Šimašienė

Tikrino: Lektorė Edita Meškonienė

Vilnius 2014

ĮVADAS

Kiekvieną rytą dauguma mūsų pusryčiaujame arba vakare vakarieniaujame žiūrėdami televizorių, skaitydami laikraštį ar klausydami radijo, tuo metunė nesusimąstome, kad mus nuolat pasiekia įvairi reklama. Dažniausiai į reklamą nebekreipiame dėmesio, nes jos tiek daug aplink mus, kad išmokstame natūraliai ją atmesti. Tada reklamos kūrėjai ieško būdų kaip atkreipti mūsų dėmesį. Taigi vienas būdų ir yra šokiruojanti reklama.

Šokiruojanti reklama labai skirtingai veikia vartotojus, tačiau gera žinia – ją pastebi, apie ją diskutuoja. Ji sulaukia daug tiek teigiamo, tiek neigiamo dėmesio. Kiekvienam mūsų yra buvę, kad tiesiog „prilimpame“ prie ekrano to nė nepajutę.

Vis daugiau ir daugiau matome įvairių tipų socialinės reklamos skirtos saugiam eismui propoguoti. Šokiruojanti reklama tam pasiteisino ir tiko labiausiai.

Darbo tikslas – išanalizuoti šokiruojančios reklamos poreikį vartotojams.

Darbo problemos:

Šokiruojančios reklamos atitiktikimas etikos ir moralės normoms;

Šokiruojančių vaizdų neigiamas poveikis nepilnamečiams;

Šokiruojančios reklamos trūkumas Lietuvoje;

Darbo objektas – reklamos kompanija „Juoda rožė“, kuri pletotų šokiruojančią reklamą Lietuvos bei užsienio rinkoje.

Darbo uždaviniai:

Remiantis moksline literatūra aprašyti reklamą bei jos funkcijas.

Išanalizuoti reklamos poveikį vartotojui.

Sudaryti verslo plano preliminarų biudžetą.

1. REKLAMA IR JOS POVEIKIS VARTOTOJUI

1.1Sąvokos

Reklama – tai nesuasmeninta, apmokama, turinti įtikinimo elementų, įvairiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie prekes, paslaugas bei idėjas, siekiant jas parduoti.

Reklamos tikslas – skatinti reklamuojamos prekės ar paslaugos pardavimą.

Reklamos davėjas (užsakovas) – asmuo, kurio inciatyva gaminama reklama.

Reklamos vartotojas (gavėjas) – tai asmuo, kuriam yra skiriama reklama arba kuri jį gali pasiekti.

Socialinė reklama – tai rašytinė, vaizdinė, garsinė informacija, kuria siekiama remti nepelno siekiančių organizacijų vykdomą socialinės apsaugos, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo, kultūros, mokslo nuostatas.

Psichologinis šokas – tai trumpa fazė, kurioje sutrinka žmogaus veikla ir orientacija aplinkoje. Tada protas lyg ir neigia tai kas vyksta (natūraligynybinė psichikos reakcija), ir žmogus, vėliau tai prisimindamas, dažnai sako: „ Iš pradžių pamaniau, kad tai baisus sapnas“ ir pan. Šokiruojanti reklama – išskiriama tuo, kad pateikiami drąstiški, šiurpūs vaizdai. Neretai prasilenkianti su įstatymuose numatytais reikalavimais reklamai.

Idealizuota reklama – priešingybė šokiruojančiai reklamai. Joje vaizduojama idealizuota tikrovė.

1.2. Reklamos tikslai ir funkcijos

Pagrindinis reklamos tikslas yra skatinti reklamuojamos prekės ar paslaugos pardavimą. Norint nustatyti tikslus, pirmas žingsnis – nustatyti tikslinę auditoriją ir nustatyti norimą vartotojų elgesį.

Tačiau esama ir „šalutinių“ tikslų, kurie susilieja į pagrindinį, tai:

Skleisti komerciškai svarbias žinias apie prekę ar paslaugą;

Formuoti vartotojų žinias apie prekę, paslaugą ir firmą;

Formuoti reklamuojamos prekės ar paslaugos visuomeninį poreikį;

Kurti ir palaikyti palankų įvaizdį apie prekę paslaugą ir firmą;

Formuoti patikimo partnerio įvaizdį kitoms firmoms;

Palaikyti prieraišumą konkrečiai prekei ar paslaugai;

Palaikyti arba padidinti stabilų pardavimą;

Reklamos tikslai turi būti kokybiškai, aiškiai išreikšti, apibrėžti laike ir kontroliuojami. Reklamos tikslai gali keistis, jei keičiasi prekės buvimo rinkoje periodas.

Reklama yra vartotoją ir gamintoją jungianti grandis. Ji yra labai efektyvi pritraukiant naujus vartotojusbei palaikanti senuosius. Ji pateikia vartotojui svarbiausią informaciją apie prekę ar paslaugą, išreiškia gamintojo ekonominius interesus ir tampa viena veiksmingiausių konkurencijos priemonių tarp gamybos, prekybos ir paslaugas teikiančių įmonių, siekančių panašių tikslų.

Reklamos socialinės funkcijos:

Reklama plečia gyventojų akiratį, turtina žinias, informuoja apie mokslo ir technikos laimėjimus, šviečia pirkėjus.

Reklama padeda lavinti gyventojų estetinį skonį, propoguodama skoningas, meniškai apipavidalintas prekes. Prekių ir namų apyvokos reklama yra vienas iš esminių mados formavimo šaltinių.

Turi įtakos šiuolaikinio, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo propagavimui. Šią funkciją atlieka sporto, turizmo, teatro ir kt. reklama.

Propoguoja buities, kultūros ir racionalios mitybos principus.Šiuo tikslu kuriamos reklaminės TV laidos, spausdinami informaciniai propagandiniai straipsniai labiausiai skaitomuose laikraščiuose.

Išnagrinėją pagrindines reklamos funkcijas galime teigti, jog ji yra naudinga tiek ekonomine, tiek socialine prasme. Reklama yra pagalba vartotojui susigaudyti didelėje prekių įvairovėje, supažindina su prekės teikiama nauda bei savybėmis ir padeda išsirinkti tinkamą produktą. Ji yra efektyviausias būdas informuoti šiuolaikinę visuomenę.

1.3. Reklamos poveikis vartotojui

Reklamos poveikis labai įvairiapusis. Reklama daro įtaką mūsų mintims ir jausmams, norime mes to ar ne. Reklamos kiekis ir kokybė lemia vartotojų požiūrį į prekę ar paslaugą. Reklamos poveikio nustatymas ypač svarbus reklamos davėjams, nes tikslingai reklamai išleistos lėšos – tai įmonės investicijos į ateities veiklą.

Reklamoje labai svarbu pažinti vartotojų psichologinę būseną, nes ji pateikia atsakymą, kaip jie supranta ir priima žinutes. Tačiau nemažiau svarbūs yra psichiniai procesai, vykstantys reklamos davėjo, reklamos kūrėjo ar net jos atlikėjo sąmonėje.

Dėmesys – tai labai aktyvus psichinis procesas, nukreipiantis žmogaus pasąmonę į jam svarbius reiškinius arba vidinius išgyvenimus. Dėmesys padeda susikoncentruoti ties individui svarbiais reiškiniais, atitraukia dėmesį nuo antraeilių dirgiklių.

Skiriamas nevalingas ir valingas dėmesys. Nevalingas dėmesys atsiranda, kai veikia išoriniai ir vidiniai veiksniai nepriklausomai nuo žmogaus valios. Šis dėmesys dažniausiai būnatrumpalaikis arba tampa valingu, kuomet žmogus susikoncentruoja ir pradeda apdoroti gaunamą informaciją.

Vaizduotė – ypatingas psichinis procesas, susiformavęs žmonių darbo ir tarpusavio bendradarbiavimo metu. Laki vaizduotė reklamos kūrėjui gali būti ir geras pagalbininkas, ir priešas. Todėl kiekvieną parengtą reklamos žinutę ar paruoštą reklaminės kampanijos projektą būtina objektyviai įvertinti pasitelkiant psichologus, reklamos specialistus ir vartotojus – ekspertus.

Suvokimas – tai sąmoninga žmogaus veikla. Jo dėka žmogus atpažįsta ir atskiria daiktus arba reiškinius, sudaro savo požiūrį, juos išmano. Rengiant reklamą labai svarbu žinoti ar ji bus tinkamai suprasta, ar nėra dviprasmybių, ar nekils jokių nesusipratimų.

Pojūčiai (jutimai) – leidžia pažinti tam tikras produkto savybes, kurios tiesiogiai veikia jutimo organus. Reklamoje pojūčiai taip pat labai svarbūs,tačiau jų beveik neįmanoma perduoti per reklamos skleidimo priemones, jų aprašyti ar vizualiai perteikti. Todėl reklamose dažniausiai naudojami žmonės, kurie pajunta tuos pojūčius, tačiau reklamos vartotojas ne visada tuo patiki. Skirtingų žmonių grupių labai skirtingi pojūčiai, todėl reklama juos turi skirtingai ir reguliuoti.

Reklamoje didelį vaidmenį atlieka kontrastai. Tai galėtų būti spalvų, geometrinių formų, teksto derinimas ir žaismas.

Daugelis reklamos kūrėjų laikosi nuomonės, kad: “Daryti ne taip, kaip daro kiti”. Reklamoje yra labai svarbu išsiskirti iš kitų, todėl ši nuomonė yra teisinga.

Emocijos – atlieka signalinę, reguliuojamąją ir skatinamąją funkcijas. Pagrindinės emocijos: džiaugsmas, nustebimas, išgyvenimas, pyktis, neapykanta, įtarumas, baimė, gėda, išdidumas ir kt.

Daug žmonių laiko pirkimą nuotaikos pakelimu, todėl geras pirkinys visada suteikia gerų emocijų. Jas taip pat sukelia ir humoras, tačiau jį reklamoje reikia naudoti ypač atsargiai, nes galime daliai vartotojų nuotaiką pakelti, o kitą dalį – atstumti.

Reklama turi patrauti vartotoją, o ne jį atstumti. Norint privilioti vartotoją reikia jį įtikinti, parodyti kokių naujų galimybių suteikia produktas.

Mąstymas – tai žmogaus gebėjimas apsispręsti ko jam reikia, kada jam reikia ir kaip tai pasiekti jam prieinamu būdu. Prieš įsigydamas prekę vartotojas dažniauiai apmąsto ar ji jam bus reikalinga, ar būtent šios firmos preke jis pasitiki, ar šiuo metu gali sau leisti ją įsigyti.

Priimdami sprendimus vartotojai dažnai remiasi stereotipais. Nori neišsiskirti išminios, o į ją įsilieti. Tad reklamoje labai svarbu leisti vartotojui pačiam apsispręsti.

Atmintis – reklamai ypač svarbus psichinis procesas. Yra skiriama: regimoji, girdimoji, emocinė, taktinė, judesio, laiko ir kitokia atmintis.

Atmintis gali būti valinga ir nevalinga. Pirmuoju atveju žmogus specialiai stengiasi įsiminti jį dominančią ar jam reikalingą informacija reklaminėje žinutėje, antruoju atvėju – nevalingai iš reklaminės žinutės kai ką atsimena, tam neskirdamas jokių pastangų. Taip pat dar išskiriama operatyvinė, trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis.

Šiandien reklamos specialistai labai plačiai naudoja įvairius efektus, kurie padidina įsiminimo apimtį.

1.4.1. Reklamos poveikis vaikams

Vaikai yra ypač jautri bei ypatinga žiūrovų auditorija. Iki tam tikro amžiaus jie gana sudėtingaisupranta reklamą arba visiškai jos nesupranta, tačiau matomi reklamos vaizdai gali juos paveikti tiek teigiamai, tiek neigiamai. Kuo mažesnis vaikas, tuo labiau pažeidžiamas reklamos. Tuo naudojasi ir reklamos kūrėjai, jie supranta, kad vaikai mėgsta programas, kuriose gausu piešinukų, animacinių filmų, kitų greitai besikeičiančių bei ryškių elementų, taigi kurdami reklamas naudoja būtent šias priemones.

Daugėja reklamų, besiremiančių emociniais kreipiniais, tai gali reikšti, kad atidesni ir stipriau reaguojantys į tokius kreipinius vaikai gali būti dar labiau pažeidžiami reklaminių pranešimų.

Dešimtmečiai vaikai jau gali nuspręsti, kad reklama meluoja. Taigi reklama gali pasidaryti kenksminga, nes ugdo vaike cinizmą.

Lietuvos Respublikos etikos kodekse taip pat numatytas skyrius, reaguliuojantis vaikų reklamą (2 pried). Jame įrašytos nuostatos, draudžiančios diskredituoti tėvus, globėjus ar mokytojus, kviesti vaikus daryti poveikį tėvams ar kitiems asmenims, kad jie nupirktų reklamuojamas prekes, kad siūlomi daiktai suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš kitus vaikus. Draudžiama rodyti vaikus situacijose, kurios kelia grėsmę jų sveikatai bei gyvybei. Vaikų požiūrį tai pat veikia kitų žmonių reakcijos į reklamą. Tėvų pastabos, diskusija apie reklamas ir programas gali padėdi vaikui teisingai suprasti reklamą.

Tarptautinė Vaikiškos reklamos kontrolės tarnyba (Children`s Advertising Rewiew unit), atsakinga už reklamą vaikams skirtų laidų metu, suformavo penkis principus, kurių pagrindu vėliau buvo kuriama reklama vaikams:

Reklamuotojaituri atkreipti dėmesį į auditorijos, kuriai tiesiogiai skirta reklama, žinių iškraipymo galimybes ir subrendimo lygį. Mažesni vaikai turi ribotas galimybes suvokti tai, ką mato. Dėl to reklamuotojai yra atsakingi už tai, kad juos apsaugotų.

Reklamuotojai suprasdami, kad vaikų vaizduotė ypač laki ir kad jie labai patiklūs, neturi tuo naudotis. Jie gali tiesiogiai ir netiesiogiai stimuliuoti galimus produkto kokybės ir vartojimo vaizdinius.

Reklama vaidina svarbų mokamąjį vaidmenį, todėl informacija turi būti pateikta teisingai ir subtiliai, nes vaikai gali iš reklamos išmokti tokių dalykų, kurie vėliau darys įtaką jų sveikatai ir gerovei.

Reklamuotojai turi iškelti visuomenės moralines vertybes, pavyzdžiui draugystę, švelnumą, teisingumą, kilnumą ir pagarbą kitiems.

Nors vaiko asmeninį ir socialinį vystymąsi veikia daug išorinės aplinkos veiksnių,didžiausia atsakomybė formuojant vaiko orientaciją tenka tėvams. Reklamuotojas turi konstruktyviai atsižvelgti į šį tėvų ir vaikų santykį.

Reklama vaikams turi būti vaikiška: žaismiga, dinamiška, bet kartu ir nuoširdi, jausminga. Kita vertus ji neturėtų būti gundanti, viliojanti. Galutinį sprendimą dėl pirkimo ar nepirkimo vis dėlto padaro tėvai. Tad reklama neturėtų būti manipuliuojanti, t.y. „žaidžianti“ tėvų jausmais.

1.4.2. Reklamos poveikis psichologiniu aspektu

Psichologinio poveikio problema reklamoje aktuali dar ir dėl to, kad yra susijusi su etikos klausimais. Juk bet koks socialinis spaudimas ar psichologinis poveikis gali turėti įtakos žmogaus sąmonei arba iš viso ją pakeisti ir tapti laisvo pasirinkimo kliūtimi.

Įtaiga – tai pagrindinis psichologinio poveikio metodas, naudojamas reklamoje. Įtaiga arba sugestija (lot. Suggestio) – tai tiesioginis, neargumentuotas žmogaus poveikis kitam žmogui arba žmonių grupei. Įtaigos metodas pirmiausia buvo pradėtas taikyti medicinoje kaip terapinė priemonė. Sėkmingai jį pritaikė ir reklamos specialistai. Įtaigiai veikia klausytoją gyvai pateikiamas dažnas ir daugkartinis to paties siužeto kartojimas, tačiau yra ir kartojimo ribos – reklama atsibosta, darosi įkiri, vartotojas jos nebepastebi ir nebekreipia į ją dėmesio.

Mėgdžiojimas – šis terminas turi tam tikrą ironijos ar net paniekos atspalvį, bet reklama labai dažnai sukuria tokias situacijas, kuriomis žmogus susižavi, kuriomis tiki ir nori jas mėgdžioti. Tai daryti linkę žemesnio luomo žmonės sekdami aukštesnio luomo žmonių gyvenimąir elgseną. Be teigiamų aspektų, medžiojimas gali sukelti ir nepageidaujamų, neigiamų rezultatų. Labiausiai linkę medžioti vaikai ir paaugliai, todėl reklamos kūrėjai turi labai gerai apgalvoti reklamos siužetus, stebėti kaip jie pateikiami ir numatyti pasekmes.

Susižavėjimas (užkratas) – tai nesąmoningas, tam tikros psichinės būsenos žmogaus polinkis perimti kitų žmonių elgseną, sekti jų pavyzdžiu, paklusti jiems. Tai niekieno iš anksto, ir iš šalies neprimetama emocinė būsena. Ji atsiranda spontaniškai. Užsikrečiama netikėtu pasiūlymu, žema kaina, didele paklausa ir kt. Toks užkratas turi daug bendro su medžiojimu.

Įtikinimas – labai plačiai naudojamas reklamoje. Pirkėjui pasakoma daug papildomos ir svarbios informacijos, dažnai lyginama su analogiškomis prekėmis ar paslaugomis, išryškinami skirtumai, jie kartais labai pagražinami, o konkurentų subtiliai sumenkinami(nepažeidžiant įstatymų). Siekiama, kad vartotojas gautų tikslią ir reikalingą informaciją, sąmoningai priimtų sprendimą. Tuo šis metodas ir skiriasi nuo įtaigos metodo, nors ir vienu ir kitu atveju siekiama paveikti žmogaus sąmonę.

Įvaizdis – tai emocinis prekės ar paslaugos suvokimas. Labiausiai jį lemia socialinis-psichologinis supratimas ir ypač prestižas. Reklama įvaizdį panaudoja kaip psichologinio poveikio priemonę. Šiuolaikinė reklama, koperuodama įmonės, prekės ar paslaugos įvaizdžiu, gali daryti stebuklus, t.y dėl įvaizdžio galima konkuruoti prisotintoje rinkoje ir pasiekti prekės ar paslaugos pripažinimo.

Stereotipas – tai standartizuotas kokios nors grupės žmonių ar objektų įvaizdis. Jis primena paprastą modelį, pretenduojantį aprėpti sudėtingą objektų ar reiškinių įvairovę ir priskiria ribotą charakteristikų skaičių visiems grupės nariams apibūdinti. Žmonės – stereotipai veikia nuo pat jaunų dienų. Beveik kiekvieną iš mūsų lydi visą gyvenimą. Reklamoje nuolat naudojami stereotipai, kad žmogui nereikėtų galvoti. Stereotipų vaidmuo reklamoje ganėtinai didelis, todėl reklamos specialistai turi mokėti juos tinkamai panaudoti.

1.4.3. Reklamos poveikis elgesio aspektu

Pamatę ar perskaitę reklamą manome, jog jos įtaka mūsų nepaveikė ir manome, jog ją užmiršome, tačiau klystame. Reklama neišvengiamai palieka kažkokią reakciją mūsų atmintyje. Taigi yra skirstomos trys pagrindinės reakcijos:

Tikslinė – reakcija, kokios ir tikėjosi užsakovas, t.y., žmogus susidomėjo, perskaitė ir pasielgė taip, kaip buvo raginamas.

Šalutinė- kai žmogus suprato visai ne tai, kas jam norėta pranešti.

Atvirkštinė – „bumerango efektas“. Ji paprastai įvyksta tuomet, kai žmogaus nuostatos ir asmeninė patirtis prieštarauja reklamos turiniui.

Vartotojai dažniausiai nenori pripažinti, kad jų pirkimo įpročius lemia reklama. Jiems atrodo, kad būtinybė nusipirkti prekę buvo jau seniai, dar iki pasirodant reklamai. Labai retai pirkėjai pripažįsta patys sau arba kitiems žmonėms, kad reklama „įpiršo“ jiems anksčiau nereikalingą prekę ar paslaugą.

Dėmesys, atmintis, suvokimas, pojūčiai bei mąstymas – tai pagrindiniai veiksniai kuriais reklama paveikia žmogų ir skatina jį sureaguoti. Kokia bus reakcija priklauso nuo žmogaus gebėjimo mąstyti bei suvokti gaunamą informaciją. Tačiau per pirmas reklamos sekundes yra svarbiausia patraukti dėmesį, patraukus dėmesį prasideda informacijos apdorojimo beiatsako veiksniai.

Šokiruojančioje reklamoje visi reklamos poveikio veiksniai pasireiškia labai intensyviai. Kai matome tai kas drąstiška, žiauru, ne stereotipiška bei šokiruoja – pritraukia mūsų dėmesį bei priverčia susimąstyti. Visada atkreipiame dėmesį į tai kas išsiskiria. Sakykim važiuodami automobiliu magistralėje pamatome daug policijos bei greitosios pagalbos automobilių. Ką mes darome? Sulėtiname greitį ir stebime kas ten atsitiko ir likusią kelio dalį tik ir mąstome apie ta kraupų vaizdą, nes jis mus šokiravo. Žiaurumas bei šokiravimas ir yra pagrindinis veiksnys atkreipiantis žmogaus dėmesį.

Šokiruojanti reklama daro labai didelę įtaką mūsų mąstymui ir pojūčiams, o jie juk vieni svarbiausių reklamos poveikių elementų. Keista, tačiau pamačius tokią reklamą suintencyvėja mūsų mąstymas bei užplūsta neigiami jausmai – juk ten galime atsidurti bet kuris iš mūsų. Kuo reklama bus kraupesnė, žiauresnė, kuo daugiau neigiamų emocijų ji sukels, tuo didesnį poveikį darys vartotojui. Tokia reklama ne tik atkreips dėmesį, tačiau nė nepajutę liksime prie ekranų nepajudėją, o tai juk didelis laimėjimas reklamos davėjo atžvilgiu.

1.4.4. Reklamos poveikis emociniu aspektu

Emocinis reklamos poveikis nustatomas pagal tai kaip žmogus reaguoja į prekę – teigiamai, neigiamai ar neutraliai. Be regimosios, yra ir emocinė atmintis, kuri veikia pagal principą „malonu – nemalonu“, „patiko – nepatiko“. Emocinė atmintis turi stipresnį poveikį sprendimo priėmimui nei kitos atminties rūšys.

Daugumai žmonių pirkimas, tai būdas atsipalaiduoti,pasikelti nuotaiką, todėl geras pirkimas visada suteikia gerų emocijų. Teigiamas emocijas dažnai dar sukelia humoras, tačiau jį reklamoje naudoti reikia labai atsargiai, nes kai kuriuos vartotojus tai vilioja, o kitus atstumia.

Emocijos charakterizuojamos pagal tris požymių poras:

“Malonumas – nemalonumas”;

„Įsijautimas – nusiraminimas“;

„Įsiterpimas – atsipalaidavimas“.

„Malonumas – nemalonumas“ jaučiamas dėl skonių kaitos, bei skausmo pojūčių. Įvairios spalvos skatina susijaudinimą arba atsipalaidavimą susijusį su dėmesio procesu.

Reklama turi emocingai patraukti žmones, o ne atstumti. Kad sugundyti vartotoją pirkti, reikia jį sužavėti prekės ar paslaugos pranašumais ir parodyti kokias naujas galimybes jis gali turėti įsigijęs vieną ar kitą prekę.

1.5. Socialinė reklama

Socialinėreklama – tai rašytinė, vaizdinė, garsinė informacija, kuria siekiama remti nepelno siekiančių organizacijų vykdomą socialinės apsaugos, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo, kultūros, mokslo nuostatas. Tai viena iš priemonių, padedančių kovoti su visuomenėje paplitusiomis problemomis.

Socialinės reklamos tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į konkrečias socialines problemas arba jomis pranešti apie valdžios socialines iniciatyvas. Visuomeniniai tikslai ir komerciniai verslo interesai gali sutapti, ir čia staiga atsiranda galimybė bendradarbiauti verslui ir valdžiai. Be to būna, jog komercinė reklama vaizduojama kaip socialinė, kad atkreipti į save dėmesį.

Didžiojoje Britanijoje per televiziją yra nuolat transliuojamos socialinės reklamos avarijų prevencijai, tai tikrai labai žiaurios reklamos, kuomet automobiliai susidaužia ir pabyra į šipulius. Viename iš jų važiavusios merginos veido pusė nuplėšiama, parodomas miręs vaikinas, labai daug kraujo. Lietuvoje reklama, kurioje mergaitė iškrenta pro automobilio stiklą – pakankamai šokiruojanti, tačiau lyginant su Didžiosios Britanijos reklamomis, ji tikrai atrodo per švelni.

Lietuvoje socialinės reklamos nėra labai populiarios, tačiau vis dažniau girdime bei matome įvairius šūkius: „Šiandien man reikia tavo kraujo. Kai užaugsiu – atiduosiu“; „Padėk man užaugti – būk mano globėju“; „Diržu proto neįkrėsi!“;

Šokiruojančios „Vairuok atsakingai“ reklamos:

1.1.pav. Visame pasaulyje vykdoma socialinė akcija „Vairuok atsakingai“ išrinkta geriausia reklama

Toliau matysime epizodą iš Britų TV socialinės reklamos (žr 1.1. pav), kurioje pavaizduota mirusi mergaitė (kurią partrenkė automobilis). Tokiomis reklamomis britai skatinami neskubėti kelyje.

1.2. pav. Štai čia matote epizodą iš britų TV reklamos. Taip anglai skatinami neskubėti keliuose

Naujienų portalo www.delfi.lt 2010 metais atlikta apklausa parodė, jog 66% lankytojų mano, jog socialinių reklamų vaizdo klipų transliavimas per televiziją yra efektyviausia priemonė propoguoti saugų eismą. Tiesa 19% lankytojų teigia jog socialinė reklama jų neveikia.

Reklamos agentūros, norinčioskurti socialinę reklamą, dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Nugalėtoją išrenka komisija, kurią sudaro automobilių kelių direkcijos ir susisiekimo ministerijos darbuotojai, reklamos specialistai, žurnalistų etikos komisijos deleguotas atstovas. Taip norima išrinkti pačią efektyviausią reklamą.

Daugelio reklamos specialistų nuomone būtent drąsos ir ryžto socialinėse reklamose trūksta. Lietuviškos socialinės reklamos vis dar yra pernelygneutralios, o jas kuriant nepakankamai dirbama su psichologais, todėl dažnai jos taip ir neatskleidžia problemos esmės.

1.6. Šokiruojanti reklama

Šokiruojanti reklama gali būti dvejopa. Šokiruojanti – mums asosijuojasi su parodomu žiaurumu, tačiau šokiruoti gali ir įvairūs rasiniai, politiniai ar tiesiog vulgarūs „išsišokimai“.

Greičiausias ir labiausiai matomas kelias į reklamos pasaulį – šokiruojanti reklama. Ji priverčia žmogų sutelkti dėmesį, įtempti atmintį, reaguoti ir dalintis savo reakcija su aplinkiniais.

Šoko terapija panaudojama ne tik socialinės reklamos srityje, t.y. auto avarijų, narkotikų, smurto prieš vaikus ar moteris prevencijoje, tačiau dažnai naudojama naujų drabužių pristatymui. Geriausiai mums žinomos tokio pobūdžio reklamos – jau klasika tapę „United Colours of Benetton“ bei Calvino Kleino plakatai.

2.0. Praktine dalis

2.1. Projekto istorija ir jo atsiradimoprielaidos

Istorija slypi ne projekto idėjoje ar kažkokiuose ilguose mastymuose kokį verslą norėčiau ir galėčiau sukurti, kad jis man atsipirktų ir neštų naudą. Projekto idėja visai kitokia, ji slypi mūsų viduje. Juk kiekvienas mūsų norėtūmėme gyventi kuo mažiau socialinių problemų turinčioje visuomeneje? Taigi idėja paprasta – kurkime tai, kas padės mums patiems suprasti kur darome klaidas ir kaip jų išvengti.

Projektas gimė jau seniai, tiesiog į jį per mažai investuojama darbo (ne pinigu) ir pastangų mūsų visų, kad jis atsipirktų. Socialinė reklama padeda matyti kokios bus pasekmės jei nesilaikysime jau seniai nustatytų griežtų taisyklių ar patarimų. Taip, reklama žiauri ir negalėstinga, tačiau kaip kitaip žmogui parodyti kokios bus pasekmės jei pradėsime vartoti narkotikus, vairuosime neblaivūs, smurtausime, tyčiosimės iš kitų ir t.t.

Šisprojektas yra tik maža dalis to ką galime padaryti norint sumažinti socialinių problemų Lietuvoje, galbūt ir visame pasaulyje. Visų pirma turime patys norėti gyventi geriau.

2.2. Projekto įgyvendinimo planavimas ir biudžeto sudarymas

Marketingo problemas galima spręsti labai įvairiai. Sprendimus galima priimti vadovaujantis vien savo patirtimi, tačiau to nepakanka, norint gerai išanalizuoti problemą ir pateikti tinkamą sprendimą. Informacijai apie problemą gauti, o vėliau ir sprendimui priimti, pirmiausiai reikia žinoti, ką norime tirti. Sprendimams priimti reikalingi duomenys, kurie, priklausomai nuo jų gavimo skirstomi į: vidinius ir išorinius. Taip pat duomenys dar gali būti pirminiai (stebėjimas, eksperimentavimas, apklausa) ir antriniai (tai anksčiau skelbti duomenys).

Stebėjimo tyrimo metodas. Kiekvienas esame apsuptas žmonių ir įvykių. Stebėdami ne visada sugebame iš prieinamų ir matomų faktų paimti mums prasmingą ir naudingą informaciją. Stebėjimo tyrimas – tai visų pirma sugebėjimas matyti, fiksuoti ir panaudoti marketingo tyrimams prasmingą ir reikalingą informaciją.

Apklausos tyrimo metodas. Apklausos tyrimai nuo stebėjimo tyrimų metodų skiriasi tuo, kad čia sukuriama situacija, kurioje apklausiamasis atsako į tiesioginiu būdu užduotą klausimą. Jis žino, kad tiesiogiai atsakydamas išreiškia savo požiūrį, veiksmus, vertinimus, poelgius. Todėl ypač svarbus jo požiūris ir reakcija į patį tyrimo procesą bei veiksmus.

APKLAUSA yra marketingo informacijos rinkimas asmeninės, telefono, pašto ar mišrios apklausos būdu.

Apklausostyrimas neretai geriau už kitus tyrimų būdus leidžia surinkti informaciją ir jos pagalba rasti atsakymą į dažnai iškylantį klausimą.

2.2 lentelė

Analizuodama nemokamas šokiruojančias reklamas atsižvelgiau į visus tyrimo metodų privalumus bei trūkumus, ir pasirinkta apklausą (anketą).

Kurdama šį projektą remiuosi labai gerais socialinės/šokiruojančios reklamos pavyzdžiais:

1.3.pav. Projekto “Netylėk!” socialinė reklama.

Psichologų nuomone, visos šios šokiruojančios priemonės daro didelę įtaką žmogui, tačiau pagrindinis ir lemiantis veiksnys jo kultūrai yra šeima. Mažas vaikas mato, kaip jo tėvas elgiasi su motina ar kitais žmonėmis ir užaugęs jis elgsis taip pat.

Taigi galime teigti, jog šokiruojanti reklama daro nemenką įtaką visuomenei ir kaip rodo įžymių rinkos dalyviųpavyzdžiai, suradus savo išskirtinį stilių šokiruojanti reklama gali tapti neatskiriama įmonės įvaizdžio dalimi. Tradiciniai reklamos metodai nebeatkreipia pakankamai žmonių dėmesio. Vartotojųpožiūris taip pat keičiasi. Greitu laiku įpras ir prie šokiruojančios reklamos. Vis sunkiau ir sunkiau bus rasti naujų idėjų.

1.4. pav. 2008metų projekto „Augink atsakingai“ socialinės reklamos plakatas

1.5. pav. Reklaminė kampanija kviečianti tapti neatlygintinais kraujo donorais

Ir daug kitų puikių reklamų, ne tik demonstruojamų tačiau ir transliuojamų, tačiau kaip kitaip jei kažkas nesugalvos siomis problemomis pasinaudoti ir užsidirbti iš to daug pinigų? Šoko terapija panaudojama ne tik socialinės reklamos srityje, t.y. auto avarijų, narkotikų, smurto prieš vaikus ar moteris prevencijoje, tačiau dažnai naudojama naujų drabužių pristatymui. Geriausiai mums žinomos tokio pobūdžio reklamos – jau klasika tapę „United Colours of Benetton“ bei Calvino Kleino plakatai.

„Benetton“ reklamos susilaukia daugiausiai dėmesio visame pasaulyje, jos net įgavo atskirą pavadinimą – realybės reklamos. Apie jas kalbėjo popiežius, kelių šalių vyriausybės, žiniasklaida. Prancūzijos prekeiviai atsisakė parduotuvėse kabinti „Benetton“ drabužių reklamą, kurioje buvo pavaizduotas Davido Kirby- AIDS aukos – merdėjimas. (1.6. pav).

1.6.pav.UNITED COLORS OF BENETTON AIDS aukos merdėjimas

Kita šokiruojanti „Benetton“ reklama vaizdavo juodaodžio žmogaus kūną su nukirstos rankos vietoje pritvirtintu šaukštu bei užrašu „Maistas gyvenimui“ („Food for life“). 1.7. pav.

1.7.pav.Šokiruojanti „Benetton“ reklama

„Benetton“ reklamos, kurių gamybai dirigavo fotografijos pasaulio įžymybė laikomas Olivier Toscani, vaizdavo įvairius politinius bei socialinius įvykius. Tarp „Benetton“reklamų galima buvo pamatyti venuolę besibučiuojančią su kunigu ( žr. 1.7. pav.). „Benetton“ reklamos politika kaskart verčia kalbėti apie sukeltą šoką, bet kartu ir apie reklamuojamas kolekcijas, juk toks ir buvo tikslas.

1.8.pav.„Benetton“ šokiruojanti reklama

Reklamos pasaulyje vis dar egzistuoja tabu, kurių peržengti nevalia, arba kuriuos peržengia tik tas pats „Benetton“. Bažnyčios, kalėjimai, teismo salės yra tai, ko nesitikime pamatyti reklamoje, tačiau „Benetton“ plakatuose, pasipuošę kompanijos megztukais, pozavo nuteistieji mirti. Kompanija už tai atsidūrė teismo salėje, bet šokiruoti nesiliovė.

Stereotipų,kurių negali laužyti reklamos kūrėjai – gausu. Tarkime kino žvaigždė beveik nuoga besipuikuojanti ant scenos – normalu, o nuogas žmogus reklamoje – vis dar tabu. Muzikantai atvirai demonstruojantys rasinę neapykantą – net madingi, o reklamoje rasinė neapykanta – neskoninga ir draudžiama. Tokios kompanijos kaip „Nike“, „Victoria SECRET“ ar „Calvin Klain“ (neminint „Benetton“), kasdien visuomenei pateikia naują šoko dozę, nors atrodo, kad jį sukelti darosi vis sunkiau.

Šokiruojančią reklamą renkasi ne tik drąsios ir didelės kompanijos, tačiau vis dažniau šoko efektu naudojasi mažos kompanijos norinčios būti pastebėtos ir tai ypač pasiteisina jei reklama uždraudžiama. Tada užsakovų sekmė – garantuota.

Reklamos agentūros „NotPerfect/Y&r” kūrybos direktorius Marius Lukošius tvirtino, kad šokiruojanti reklama, bet kuriuo atveju tūrėtų skirtis nuo neskoningos reklamos. Jis teigia jog: „Vis dėlto nežinia, kurią reklamą galima vadinti šokiruojančia: tą kuri peržengia estetikos ribas ar tą, kuri sukelia stiprų įspūdį, įvardija problemą ar reiškinį. Didžiojoje Britanijoje buvo sukurta šokiruojanti reklama,kurioje: vaizduojami vaikai, pakeliui iš mokyklos filmuojantys vieni kitus mobiliaisiais telefonais. Staiga vienas vaikas pakliūva po automobiliu. Ten rodoma viskas, iki smulkiausių detalių, o Lietuvoje būtų užglaistoma ir parodoma tik patys svarbiausi vaizdai (t.y. kas nutinka, jei eidamas per gatvę nepasižiūri į šalis), o kraujas bei miręs ar sužeistas vaikas – nerodomi. Vis dėlto, mano manymu, tik sukrečianti reklama priverčia susimąstyti, o gal ir ką nors keisti“, – sakė M. Lukošius.

2.3.Biudžetas bei finansinis projekto vertinimas

Būtent socialinei reklamai bei socialiniam švietimui vyriausybė skiria lėšų, tačiau jomis pasinaudoti yra pakankamai kėblu, tačiau įmanoma. Turime puikia galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama, kreiptis, rašyti paraiškas ir likti išgirstiem.

Komandą turi sudaryti ne profesionalai ar reklamą išmanantys asmenys, o paprasti užsispyrę ir turintys idėjų Lietuvos piliečiai. Kurie ne tik tiki projektu, bet turi suprasti, kad lengva nebus.

Pradžiai reiktų sukurti demonstruojamą reklamą apie eismo dalyvius – pesčiuosius. Kurioje būtu aiškiai nurodyta kodėl negalima eiti degant raudonam signalui arba kodėl eiti tik per perėjas, o tamsiu paros metu būti su atšvaitais. Tam reiktų atlikti aplausą gatvėje žmonių, kurie taip elgiasi ir tai daryti kartu su policijos pareigūnu. Tokia viena diena praleista gatvėje mums atskleistų pagrindine tokio elgesio priežastį. Veliau panašiais būdais atskleisti kitų socialinių problemų priežastis.

Demonstracinės reklamos atspausdinimas, nupiešimas ir darbuotojų atlyginimai – tai būtų pradžia (imtis 3mėn):

Patalpų nuoma, kompiuteriai bei kitos reikmenys darbui pradėti – ~10000 Lt

Atlyginimai, jei komanda sudaro 2 darbuotojai (kolkas) – 12000 Lt

Stendų (reklamos ploto vietos) nuoma – 2000 Lt (1mėn)

Viso: 25000 LT (Litų)

7246 Э (Eurų)

2.4.Papildoma verslo projekto dalis

Turime ne tik socialine, tačiau ir komercine šio projekto puse. Visada galima plėsti kolektyvą bei dirbti su internetine, transliuojama, demonstruojama bei reklama spaudoje komerciniams tikslamas. Ne būtinai šokiruojančia reklama. Transliuojamai reklamai reikia labai didelio biudžeto, tačiau internetinei reikalingas tik kompiuteris.

IŠVADOS

Remiantis moksline literatūra, reklama apibūdinama kaip įrankis, kuris yra skirtas parduoti prekę ar paslaugą, taip pat skatinti socialinių idėjų plėtrą visuomenėje. Pagrindinės reklamos funkcijos yra įvardijamos kaip vartotojų informavimo priemonė, prekių paklausos ir pasiūlos subalansavimo įrankis, rinkos tendencijų ir pokyčių rodiklis, nusakantis, kokie yra varotojų poreikiai ir gamintojų teikiamų prekių ir paslaugų lygis. Ji yra ne tik pardavimą skatinanti priemonė, bet irsocialinių problemų sprendimo įrankis.

Reklamos poveikis vartotojui yra įvairiapusis, priklausomai nuo jo dėmesio, vaizduotės, suvokimo, požiūrio ir emocijų. Išraiškinga ir efektyvi reklama yra puikus įrankis paveikti žmonių emocijas bei atmintį. Paveikus šiuos aspektus žmogus ima valingai arba nevalingai (pasąmonėje) vertinti bei lyginti prekę, paslaugą ar idėją, kurią bando perteikti matyta reklama. Moksliškai įrodyta, kad reklamos poveikis gali stipriai paveikti žmogaus psichiką, o pačia jautriausia auditorija yra laikomi vaikai, kurių supratimas yra pagrįstas emocijomis ir sukeliamas ryškių ir nevalingą mąstymą keliančių elementų.

REKOMENDACIJOS

1) Daugelyje Europos šalių šokiruojanti reklama yra stipriau išreikiama nei Lietuvoje. Pateiktuose pavyzdžiuose matėme Didžiosios Britanijos šokiruojančias reklamas, kuriose vaizduojamos šokiruojantys epizodai, kraupios nelaimės, pvz. autoįvykių pasekmės rodomos be slėpiamų detalių. Įstatymai nedraudžia rodyti reklamos atvirai bei neslepia jos nuo vaikų, juos pratina prie galimų neatsakingo elgesio rezultatų. Vaikai gerai supranta, kad jei bus atidūs, nešios atšvaitą bei prisisegs saugos diržą, jiems negrės pavojus. Taigi, ir žūstančių žmonių skaičius Didžiosios Britanijos keliuose yra mažesnis nei Lietuvoje, kadangi vairuotojai vairuoja daug atidžiau bei atsakingiau, kiti eismo dalyviai prisisega atšvaitus, dviračiais važiuoja dėvėdami liemenėmissu atšvaitais, taigi, yra gerai matomi ir vairuotojas juos puikiai pastebi tamsiu paros metu.

Lietuvoje vis daugiau ir daugiau žmonių pastebime su atšvaitais, prisegtais prie rūbų ar vaikams prie kuprinių, kurie būna dalinami įvairių socialinių saugaus eimo akcijų metu. Tai gera prevencinė priemonė paskatinti vaikus bei jų tėvelius nešioti atšvaitus bet kuriuo paros metu, tačiau to tikrai per mažai. Atšvaitai tūrėtų būti dalinami tiek darbovietėse, tiek universitetuose bei kitose institucijose, kur kas dieną ateinantys vis nauji žmonės gautų atšvaitus ir būtų paskatinti nepatingėti jų prisisegti prie drabužių, rankinių ar tiesiog magnetine juostele prisisegti prie rankos. Šios priemonės turėtų būti finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.

2) Reklamos kūrėjai turėtų labai stipriai atsižvelgti į vartotojų poreikius.Kaip matome apklausos rezultatuose, respondentai teigia, jog šokiruojančios reklamos tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į visuomenės problemas, suvienyti visuomenę kovai su socialinėmis problemomis bei kovoti su jomis. Taigi, vienas kovos būdų ir yra stipri bei sukonkretinta šokiruojanti reklama, kurioje būtų aišku, ką kūrėjas nori pasakyti vartotojui. Ji nebūtinai turi būti žiauri (kur rodomi mirusių žmonių kūnai, kraujas ir kt.), tiesiog įtaigi ir išraiškinga. Tai pademonstruoja šiame darbe nagrinėta socialinė reklama su žmogumi, kuris po autoįvykio tapo neįgaliu. Ji nėra žiauri, tačiau daugeliui mūsų baisu pagalvoti kas būtų, jei taip nutiktų.

3) Lietuvoje dar pasitaiko nemažai atvejų, kai vairuotojai sėda prie vairo apsvaigę nuo alkoholio. Šiomis dienomis per žinias išgirstame, kad net įžymūs žmonės (politikai, seimo nariai, dainininkai, net gi policininkai) padaro autoįvykius arba sustabdomi policijos reido metu neblaivūs. Taigi, socialinės reklamos kūrėjai tūrėtų apgalvoti galimybę tokiems neatsakingiems vairuotojams sukurti specialų šokiruojantį vaizdo klipą – reklamą. Joje tūrėtų būti vaizduojami žuvę autoįvykiuose vaikai ar jų tėvai. Joje tūrėtų būti rodoma filmuota medžiaga iš morgo – kaip atrodo žmonių kūnai po avarijų, sukeltų vartojusių alkoholį vairuotojų bei žmonių komentarai, patekusių į autoįvykį dėl to, kad vairavo išgėrę ir dabar yra neįgalūs arba sužaloję savo draugus ar giminaičius. Ši reklama galėtų būti rodoma, kaip vaizdinė priemonė, specialiuose kursuose vairuotojams, kurie prarado vairuotojo pažymėjimą už vairavimą išgėrus, kad suvoktųsavo neatsakingo elgesio pasekmes. Šiuo metu yra pravedami specialūs kursai, tačiau jie nėra efektyvus, nes daugelis vairuotojų po kurio laiko vėl būna sulaikomi už vairavimą išgėrus ir taikomos nuobaudos nėra pakankamos, kad paveiktų vairuotojų bei kitų eismo dalyvių mąstysena ir atsakingumo jausmą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ČEREŠKA, Bronislovas. Reklama teorija ir praktika. Vilnius, 2004, 363 p. ISBN 9955-449-75-6

Dikčius Vytautas . Marketingo tyrimai, teorija ir praktika. Vilnius 2003,188psl, ISBN: 995528044

JOKUBAUSKAS, Darius. Reklama ir jos poveikis vartotojui, Vilnius, 2003 158 p. ISBN 9955-9615-0-3

Al Ries, Jack Trout. Pozicionavimas. Kovadėl pirkėjo, Kaunas, 2005, 238psl, ISBN 9955-551-69-0

SMETONIENĖ, I. Reklama..Reklama?Reklama!, Vilnius, 2009 – ISBN 978-9986-16-688-7

V.Pranulis, A.Pajuodis, S.Urbonavičius, R.Virvilaitė. Marketingas. 1999 m., ISBN 9986-

Straipsnis: “Šokiruojanti socialinė reklama: veiksminga prevencijos priemonė?”

http://www.visetas.lt/kas-aktualu/sokiruojanti-socialine-reklama-veiksminga-prevencijos-priemone/#ixzz1oWxQ2xBl

VASILIAUSKAITĖ Zita straipsnis internete: „Dar kartą apie stresą“

http://www.seimoms.lt/view.php?page=197&rpid=31&kalba=LT

Žurnalas: Reklamos ir marketingo idėjos NR.4

Linas Šimonis, straipsnis: „Kodėl socialinės reklamos neveikia?“ [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 16d.]. Prieiga per Internetą; http://www.pozicionavimas.lt/kodel-socialines-reklamos-neveikia/

Šokiruojančios „vairuok atsakingai reklamos“ [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 16d.]. Prieiga per Internetą; http://www.oops.lt/?s=sokiruojancios+reklamos

Rinkodara [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 16d.]. Prieiga per Internetą; www.rinkodara.lt

Lietuvos reklamos biuras [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per Internetą; http://www.reklamosbiuras.lt/lt.php/kodeksas/#11

Reklamos terminų žodynas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 18 d.]. Prieiga per Internetą; http://www.komaa.lt/index.php/bendrai/reklamos_terminu_zodynas/12

Reklama vaikams, Sharon Beder [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per Internetą. http://www.uow.edu.au/~sharonb/children.html

„Benneton“šokiruojančios reklamos. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 1d.]. Prieiga per Internetą. http://lifeincmyk.wordpress.com/2011/05/31/30-benetton-ads/

Teniso apžvalga. Šokiruojanti reklama [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 12d.]. Prieiga per Internetą;http://www.balsas.lt/naujiena/192033/teniso-apzvalga-sokiruojanti-reklama

Šokiruojantis reklamos rojus. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 12d.]. Prieiga per Internetą; http://www.alfa.lt/straipsnis/141344

Socialinės reklamos be psichologinių įžvalgų. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gegužės 14d.]. Prieiga per Internetą; http://www.valstietis.lt/content/search?SearchText=socialines%20reklamos%20-%20be%20psichologiniu%20izvalgu