Konsultavimas ir konsultavimo svietimas

KONSULTAVIMAS IR KONSULTAVIMO ŠVIETIMAS
Konsultavimas yra sąmoningas informacijos perdavimas siekiant padėti žmonėms susidaryti tvirtą nuomonę ir priimti gerus sprendimus.
Terminas “konsultavimo švietimas” Jungtinėse Valstijose vartojamas nuo XX amžiaus pradžios ir buvo laikomas viena iš suaugusiųjų švietimo formų, kai lektoriai yra universiteto personalo nariai. Daugelį metų JAV tai darė Žemės ūkio koledžas.
Žemės ūkio konsultavimas yra viena iš politikos priemonių, kuria vyriausybė gali pasinaudoti, skatindama žemės ūkio plėtrą. Konsultavimas tik tada bus sėkmingas, kai ūkininkai patys jaus, kad konsultacijos tenkina jų interesus. Dėėl to žemės ūkio konsultavimas turi garantuoti glaudžius ūkininkų, žemės ūkio mokslo įstaigų ir kitų informacijos šaltinių ryšius.
Konsultantai turi skatinti savo konsultuojamus ūkininkus:
 siekti žinių,
 kelti jų profesinį lygį,
 gerinti informacijos kokybę,
 didinti sprendimų priėmimo įgūdžius.

Vadinasi, konsultantai turi būti kompetentingi žemės ūkio žinovai, mokėti bendrauti su ūkininkais ir skatinti juos mokytis.

Patys konsultantai taip pat turi nuolat tobulinti savo darbą:
 mokydamiesi iš savo pačių patirties,
 klausydamiesi ūkininkų,
 eksperimentuodami naujais metodais,
 stebėdami ir atidžiai analizuodami šių veiksmų rezultatus,
 konsultantai turi būti susipažinę su žiniasklaidos priemonių savybėmis ir mokėti jomis efektyviai naaudotis,
 turi suprasti psichologinius ir sociologinius grupinių konsultacijų aspektus ir individualų konsultavimą.
Norėdami gauti teigiamą rezultatą,
iškilusioms problemoms spręsti, ūkininkai kviečiasi konsultantų pagalbos.
Problemos gali kilti dėl:
 nepakankamų žinių,
 motyvacijos trūkumo,
 intuicijos trūkumo.
Kai kuriems ūkininkams trūksta žinių ir įžvalgumo problemoms pastebėti, pagalvoti apie galimą sp

prendimą ar pasirinkti tinkamiausią sprendimo variantą savo tikslams pasiekti. Konsultanto tikslas yra suteikianti informaciją ir padėti įsigilinti į problemą.
Pavyzdžiui, ūkininkas gali nežinoti, kad derlius sumažėjo dėl kenkėjo, kurio jis negali pamatyti ar atpažinti, padarytos žalos. Konsultantas suteikia reikalingą informaciją apie tą kenkėją ir parodo ūkininkui, kaip jį naikinti.
Kai kuriems ūkininkams trūksta motyvacijos reikiamai elgtis dėl to, kad pageidautinas elgesio pokytis prieštarauja kitiems motyvams. Įveikti šiuos sunkumus galima padedant ūkininkams iš naujo apsvarstyti savo motyvus.
Pavyzdžiui, jie gali nekreipti didelio dėmesio į melžimo aikštelės higieną, kadangi dezinfekcinės medžiagos brangios, be to, reikia papildomos fizinės jėgos jas teisingai panaudoti. Konsultantas gali skatinti ūkininką taikyti rekomenduojamus metodus pademonstruodamas, kaip aikštelės higiena pagerina pieno kokybę ir duoda didesnį pelną.
Kai kuriems ūkininkams trūksta intuicijos, kaip gauti reeikalingų išteklių. Tai kliūtis, panaši į žinių trūkumą, todėl konsultavimas čia gali suvaidinti svarbų vaidmenį.
Pavyzdžiui, konsultantas gali suteikti informaciją apie kredito šaltinius, tačiau faktiškai pats nesuteiks ir nekontroliuos kredito išmokėjimo.
Konsultavimo samprata plačiąja-funkcine prasme reprezentuoja dr. Pitterio Block (Anglija) apibrėžimas:
“Jūs konsultuojate kiekvieną kartą, kai stengiatės pakeisti ar pagerinti situaciją, tačiau tiesiogiai nedalyvaujate vykdyme.”
Kiti autoriai išryškina kiek kitokią konsultavimo prasmę. Anglų autorius Kalvertas Makhemas konsultavimą supranta, kaip specialisto ypatingų žinių, įgūdžių ir patiries perdavimo procesą. Jis mano, kad tai veikla, su
usijusi su bet kokio verslo subjekto konsultavimo paslaugomis.
Panašus ir dr. F.Steele (Anglija) požiūris į konsultavimą, jis teigia: “Konsultavimo procesą suprantu, kaip bet kokią pagalbos suteikimo formą santykyje su užduoties ar grupės užduočių turiniu, kurios metu konsultantas pats neatsako už užduoties vykdymą, bet padeda tiems, kas atsakingi už užduoties vykdymą.
Šie ir panašūs apibrėžimai paryškina, kad konsultantai yra pagalbininkai ir padėjėjai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tokią pagalbą gali suteikti asmenys dirbantys patį įvairiausią darbą. Taip pat šiems apibrėžimams būdingas platus konsultavimo suvokimas, kuris iš esmės tiktų ne tik žemės ūkio konsultavimui apibrėžti.
Pažymėtina, jog žemės ūkio konsultavimas kaip atskira profesinė veikla nėra visai pripažinta visų visuomenės sluoksnių. Ypač tai būdinga ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse, kur žemės ūkio konsultavimas nėra plačiai paplitęs. Panaši situacija ir Lietuvoje
Konsultacinė veikla yra žinių rinkimo ir perdavimo procesas, todėl jį sunku atskirti nuo tokios veiklos kaip informavimas, mokymas ir moksliniai tyrimai. Tad norint atskirti konsultavimą nuo šių giminingų veiklų, konsultavimo apibrėžime papildomai turėtų būti įvardytos šios aplinkybės:
 1. Būtinas dviejų pusių dalyvavimas: kliento ir žinovo.
 2. Būtinas savanoriškas kliento dalyvavimas.
 3. Proceso metu turi būti sprendžiamos specifinės kliento problemos.
 4. Žinovas turi žodžiu ar raštu pateikti patarimą, kaip spręsti kliento problemą.
 5. Patarimas turi būti ne privalomojo, o rekomendacinio pobūdžio.
 Dviejų pusių da
alyvavimas būtinas – jei, žinovas dalyvauja procese, o klientas – ne, tai galima įvardyti, kaip mokslinį tyrinėjimą ar monologą. Procesas, kai žinovas nedalyvauja, o klientas dalyvauja, gali būti vadinamas savarankiškomis studijomis.
 Kliento savanorišką dalyvavimą galima suvokti taip – klientas ir žinovas procese dalyvauja savo noru. Pavyzdžiui moksliniame tyrime, ar mokyme klientas gali dalyvauti ne savo noru.
 Specifinės problemos sprendimas pasireiškia tuo, kad konsultuojant atliekama kliento problemų analizė, o susitikimo ar mokymo metu, kliento problemų analizės nėra.
 Ketvirta sąlyga – tai, kad žinovas turi suteikti patarimą, o klientas, pripažintų, jog tas patarimas tiesiogiai susiję su problemos sprendimu.
 Taip pat būtina, kad šis patarimas turi būti rekomendacinio pobūdžio, kadangi jei patarimas bus privalomojo pobūdžio, tai, jau ši veikla vadinsis ne konsultavimu, o instruktavimu ar vadovavimu.

Anglų autorius Kalvertas Makheimas, konsultavimą įvardija kaip meną. Jis teigia, jog žemės ūkio konsultavimas – tai pirmiausia, darbo su žmonėmis menas, menas iškelti problemą, kai ji dar nematoma klientui, menas rasti reikalingą informaciją, menas teisingai interpretuoti analizės rezultatus, menas likti nepriklausomu ekspertu ir patarėju ir t.t.

Iš kitos pusės, tai mokslas, nes:
 darbas su žmonėmis remiasi sociologija, psichologija transformuota per konsultanto patirti;
 konsultanto sugebėjimai nustatyti problemą remiasi jo giliomis profesinėmis žiniomis ir loginio mąstymo sugebėjimais;
 reikalingos informacijos surinkimas remiasi konsultanto profesionalių žinių valdymu, toje sr

rityje, kurioje jis specializuojasi;
Visa tai apibendrinus galima teigti, jog konsultavimas – tai matas, kuriame didesnės sėkmės sulaukia tas, kuris labiau talentingas, išsilavinęs bei turi didesnę patirtį. Profesionalus konsultantas mokosi visą gyvenimą ir mokosi iš gyvenimo.
Viena iš daugelio konsultavimo verslo ypatybių yra ta, kad priklausomai nuo situacijos, konsultantui tenka “vaidinti” įvairius vaidmenis. Kiekvienas vaidmuo yra apibrėžiamas kliento poreikiais, situacija bei konsultanto meistriškumu, profesionalumu ir patirtimi. Išskirtinis sėkmingai dirbančių konsultantų bruožas pasireiškia efektyviu lankstumu, sugebėjimu savalaikiai nustatyti tą momentą, kai būtina pakeisti vaidmenį.
Konsultavimas – tai specialisto ypatingų žinių, įgūdžių ir patirties perdavimo klientui procesas. Svarbiausias žodis šiame apibrėžime yra “klientas”.

Konsultavimas žemės ūkyje yra procesas (ne metodas), kuris:
 – padeda ūkininkams analizuoti esamą ir pageidautiną situaciją ateityje;
 – padeda ūkininkams suvokti, kokių problemų gali kilti, padarius tokią analizę;
 – suteikia daugiau žinių, padeda susisteminti jau turimas ir suvokti problemų esmę;
 – padeda ūkininkams atsakingai pasirinkti, jų nuomone, optimalų sprendimą;
 – padidina ūkininkų motyvaciją įgyvendinti savo pasirinktą sprendimą;
 – padeda ūkininkams įvertinti ir patobulinti nuomonės formavimo ir sprendimų priėmimo įgūdžius.
 Konsultavimas pats savaime nesprendžia visų šių klausimų, jis ir neturi to daryti.
 Sulaukę pagalbos vienu ar keliais aspektais, ūkininkai dažnai jau patys gali išspręsti problemą iki galo. Kartais užtenka aiškiai apibūdinti problemą ir detaliai ją išanalizuoti.

Tarpusavio ryšys “konsultantas – klientas” turi būti labai glaudus, siekiant, kad konsultavimas būtų efektyvus. Abi pusės turi išsiaiškinti savo roles ir įsitikinti, kad jos papildo viena kitą, sąveikauja tarpusavyje ir aiškiai supranta viena kitą.
Dėl to konsultavimas reikalauja iš konsultanto aukštos darbo kokybės ir teigiamo požiūrio į klientus, ypač bendraujant asmeniškai.
Yra nurodomi tokie reikalavimai konsultantams, norintiems veiksmingai
padėti į jį besikreipiantiems klientams:

 1. Konsultantai turi žinoti savo vertybes, aiškiai suvokti savo tikslus. Tai padėtų jiems neprimesti savo vertybių klientams.
 2. Jie turi suprasti savo jausmus, ypač bendraudami su ūkininkais. Kartais nepasitenkinimas kyla dėl to, kad dažnai negalima išspręsti kai kurių ūkininkams emociškai svarbių problemų. Pavyzdžiui, labai sunku pasakyti smulkiajam ūkininkui, kad jis įveiks savo problemas ir išbris iš jį slegiančių finansinių įsipareigojimų, tik pardavęs savo ūkį kaime ir susiradęs darbo mieste. Prieš pateikdamas bet kokį patarimą, konsultantas turi labai gerai jį apgalvoti, numatyti, kaip jis paveiks klientą.
 3. Konsultantai yra pavyzdys klientams dar ir dėl to, kaip jie sprendžia problemas. Iš jų tikimasi, kad jie patys pritaikys savo teorijas praktikoje. Jeigu konsultantai turi ūkius, ūkininkai su ypatingu susidomėjimu stebės, ką konsultantai darys ir kaip darys.
 4. Veiksmingai dirbantys konsultantai domisi savo darbais ir socialiniais pokyčiais
F .Parsono nuomone, konsultantu gali būti ne bet koks žmogus, o specialiai parinktas, turintis tam reikalingą kvalifikaciją ir pasižymintis tokiomis savybėmis:
 puikiais charakterio bruožais;
 sugebantis greitai suvokti ir spręsti – turintis aukštąjį išsilavinimą;
 mokantis efektyviai pritaikyti mokslo naujoves praktikoje;
 sugebantis daryti sprendimus, remdamasis gautais duomenimis.

Kaip konsultavimas gali padėti ūkininkui?
Padėti klientams siekti savo tikslų konsultantai gali įvairiais būdais:
 laiku patarti atkreipiant ūkininkų dėmesį į problemą;
 pasiūlyti daugiau sprendimo būdų, iš kurių jie gali rinktis;
 informuoti apie galimas kiekvieno pasirinkimo pasekmes;
 padėti nuspręsti, kuris tikslas yra pats svarbiausias;
 padėti priimti sprendimus nuosekliai, individualiai ar kaip grupės nariams;
 padėti mokytis iš patirties ir tyrimų duomenų;
 skatinti keistis informacija su savo kolegomis.
ŪKININKU ŠVIETIMAS
Ūkininkus galima šviesti dviem skirtingais būdais:
 juos galima išmokyti, kaip spręsti specifines problemas;
 juos galima išmokyti dalyvauti problemų sprendimo procese.
Pvz., galima išmokyti ūkininkus atpažinti geltonąsias rūdis kviečiuose ir nuspręsti, ką daryti, jeigu jų kviečiai serga šia liga. Konsultantai gali nurodyti ūkininkams literatūrą, kurioje aprašoma dauguma augalų ligų ir patariama, kaip nuo jų saugoti, taip pat išmokyti, kaip naudotis ta literatūra. Pastarasis variantas iš pradžių užims daugiau ūkininko ir konsultanto laiko, tačiau ateityje jo bus galima sutaupyti, be to, padidės galimybė ligas aptikti laiku ir imtis reikiamų priemonių. Nors negalima pamiršti, kad pusiau apsišvietęs žmogus yra daug pavojingesnis negu neapsišvietęs. Reikia ūkininkams padėti išsiugdyti intuiciją, kad jie suprastų, kurias problemas gali išspręsti patys ir kurių negali.
Ūkininkai naudojasi įvairiais šaltiniais, ieškodami žinių ir informacijos, kurios
reikia norint gerai tvarkyti ūkį.
Šie šaltiniai gali būti tokie:
 kiti ūkininkai;
 vyriausybinės konsultavimo organizacijos;
 privačios kompanijos, tiekiančios materialinius išteklius, suteikiančios kreditus ir superkančios produktus;
 kitos vyriausybės agentūros, prekybos tarybos ir politikai;
 ūkininkų organizacijos ir NVO bei jų personalo nariai;
 žurnalai ūkininkams, radijas, televizija ir kitos žiniasklaidos priemonės;
 privatūs konsultantai, teisininkai ir veterinarijos gydytojai;
 mokslo darbuotojai.
Mokslininko ir konsultanto bendradarbiavimas

Kad mokslo darbuotojų ir konsultantų bendradarbiavimas būtų veiksmingas, jie kartu turi lankytis pas ūkininkus, analizuoti problemas ir aptarti, kokius sprendimus galima priimti. Norint priimti gerus sprendimus, reikia mokslininkų, kurie turėtų teorinių žinių tam tikrais problemos aspektais, ir konsultantų, kurie gerai žinotų ir suprastų ūkininkavimo sistemą.
Tradicinis konsultavimo
organizacijos vaidmuo-

technologijų, kurias kuria tyrimo institutai,
perdavimas ūkininkams.

Kiti konsultavimo organizacijos vaidmenys gali būti:
 padėti ūkininkams atlikti eksperimentus su naujomis technologijomis arba naujomis ūkininkavimo sistemomis;
 gauti reikiamą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių;
 vertinti ir aiškinti šią informaciją atsižvelgus į konkrečią situaciją;
 mokytis iš savo patirties.
Mokslinio tiriamojo darbo ir konsultavimo ryšių modeliai:
1.Tyrimų, plėtros ir paskleidimo modelis
2. Socialinės sąveikos modelis
3. Problemų sprendimo modelis
Tyrimų, plėtros ir paskleidimo modelis dažnai naudojamas pramonėje.
Jo pagrindinės dalys:
 fundamentalieji tyrimai,
 taikomieji tyrimai,
 plėtra,
 paskleidimas.
Socialinės sąveikos modelis – pabrėžia naujovių paskleidimą.
Čia žiniasklaida vaidina svarbų vaidmenį paskelbdama apie tokios naujovės egzistavimą. Taikant šį modelį, įgyvendinamos tik tokios naujovės, kurios yra pelningos dideliam skaičiui žmonių.

Problemų sprendimo modelis prasideda nuo asmens, kuris turi problemą, o ne nuo tyrimų ar naujovių.
Su žemės ūkio konsultavimu susijusios sritys:
 Sveikata, mityba
 Aplinkos apsaugos klausimai
 Darbo pakeitimas
 Švietimas
 Kitos sritys (Žemės ūkio konsultavimas gali skolintis idėjas iš žurnalistikos, reklamos, politinės ir religinės propagandos.)

Ūkininkų organizacijos – taip pat konsultavimo rūšis.
Ūkininkai, siekdami apginti bendrus savo interesus, yra susibūrę į daugelį įvairių organizacijų. Tokios organizacijos vaidina svarbų vaidmenį žemės ūkio plėtros procese. Efektyviai dirbančių ūkininkų organizacijų sukūrimas yra toks pat svarbus, kaip ir mokslinių gamybos technologijų taikymas. Konsultavimo organizacijos gali suvaidinti svarbų vaidmenį mokydamos ūkininkus, kaip kurti minėtas organizacijas Lietuvoje
Ūkininkus vienijančios organizacijos:
 Lietuvos Ūkininkų sąjunga;
 Žemės ūkyje ir kaime veikiančių nevyriausybinių savivaldos organizacijų susivienijimas (Žemės ūkio rūmai):
 žemės ūkio produkcijos gamintojai;
 žemės ūkio produkcijos perdirbėjai;
 žemės ūkio produkcijos prekiautojai;
 gamybinių ir intelektualinių paslaugų žemės ūkiui tiekėjai;

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA
VŠĮ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA
Pranešimo turinys:
 Konsultavimas, jo esmė ir principai;
 LŽŪKT istorija, tikslai, funkcijos, veiklos prioritetai;
 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba – valdymas ir struktūra, skyrių veikla;
 Žemės ūkio konsultavimas užsienio šalyse
“Konsultavimas” tai:
– “sąmoningas informacijos perdavimas siekiant žmonėms susidaryti tvirtą nuomonę ir priimti gerus sprendimus”
{A.W. Van den Banas, H.S. Hawkinsas}

Pagrindiniai konsultavimo principai:
 Būtinas 2 pusių (kliento ir konsultanto) dalyvavimas;
 Būtinas kliento savanoriškas dalyvavimas;
 Ø Būtinas specifinių kliento problemų sprendimas proceso metu;Ø Konsultantas turi duoti patarimą (žodžiu ar raštu), kaip spręsti kliento problemą; Patarimas turi būti ne privalomo, o rekomendacinio pobūdžio.
Žemės ūkio konsultavimo tikslai ir funkcijos:
 Pagalba įgyvendinant valstybės žemės ūkio politiką (gamybos, kokybės, aplinkosaugos, socialinės sistemos);
 Pagalba ūkininkaujantiems prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių, politinių bei ekonominių sąlygų;
 Jungiančiosios grandies ir grįžtamosios reakcijos “nešėjos” funkcija tarp anksčiau minėtų sistemų
Konsultantas – grandis jungianti ž.ū. politiką ir gamybą
KONSULTANTAS
Informacijos perteikėjas
Nuoširdus klausytojas
Motyvatorius
Gamybos skatintojas
Tarpininkas
Galimybių kūrėjas
Įgūdžių lavintojas
Pagalbininkas
Programų įgyvendintojas
Ūkininko įvaizdžio kūrėjas
Ūkininkų grupių vadovas
Ūkininkų interesų gynėjas
Institucijų kūrėjas

VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS ŪKININKO VEIKLAI
ŪKININKAS – VADOVAS, SPRENDIMŲ PRIĖMĖJAS, VYKDYTOJAS:
VALSTYBINIO REGULIAVIMO POLITIKA
rinkos sąlygų nustatymas, parama, kiekių ir kainų reguliavimas, mokesčiai
FINANSŲ RINKA
kreditai, palūkanos, kreditų grąžinimas
GAMYBOS SISTEMA
technologijos, darbų kokybė, kvalifikacija
EKONOMINĖ SISTEMA
ekonominis valdymas (ūkio planavimas, apskaita, analizė)
GAMYBOS PRIEMONIŲ RINKA
žemė, technika,
darbo jėga
SOCIALINĖ SISTEMA
socialinis aprūpinimas, nuosavybė/verslas
ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ RINKA
perdirbimas, prekyba, realizavimas

IŠ KUR
KONSULTAVIMO TARNYBA IMA IR KAIP PASKLEIDŽIA
INFORMACIJĄ
Žemės ūkio
tyrimai
Žemės ūkio
politika
Sociologiniai,
psichologiniai
tyrimai,
apklausos
Lietuvos žemės ūkio
konsultavimo tarnyba
Ūkininkas
Ūkis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įkurta 1993 m. birželio 1 d.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos

misija-padėti visiems ūkininkaujantiems
pelningai plėtoti savo verslą, nedarant žalos aplinkai,
gaminti kokybišką konkurencingą produkciją,
išlikti ir pirmauti
rinkos ekonomikos sąlygomis

Lietuvos žemės ūkio
konsultavimo tarnybos

STEIGĖJAI:
• Lietuvos žemės ūkio ministerija
• Lietuvos ūkininkų sąjunga
• Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija
LŽŪ Konsultavimo tarnybos įkūrimo prielaidos: Istorinės Politinės Ekonominės
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ilgalaikiai siekiai ir tikslai:
• padidinti ūkių konkurencingumą
• ir produktyvumą
• padėti ūkininkaujantiems gaminti
• aukštos kokybės produkciją
• mažinti produkcijos gamybos sąnaudas
• diegti naujas technologijas, mokslo naujoves
• padėti spręsti kaimo plėtros problemas,
• vystyti verslus kaime
• padėti ūkininkaujantiems plėtoti ekologinę ir
• tausojančią žemdirbystę
• padėti skatinti ūkininkaujančių tobulėjimą
• ir savarankiškumą
• diegti gamtosauginius reikalavimus

LŽŪ Konsultavimo tarnybos veiklos prioritetai:
Konsultavimas, kaip parengti paraiškas, siekiant gauti paramą pagal Bendrojo programavimo dokumento ir Kaimo plėtros plano priemones bei tiesiogines išmokas
Konsultavimas higienos ir gyvulių gerovės standartų taikymo klausimais
Konsultavimas gero ūkininkavimo praktikos įgyvendinimo klausimais

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO
TARNYBOS VEIKLA
• Šviečiamoji veikla
Kursai, seminarai, mokymai
Lauko dienos, parodomieji bandymai
Leidiniai, lapeliai, informacijos sklaida periodinėje spaudoje
• Technologinės paslaugos
Dirvožemio ir pašarų ėminių paėmimas
Pasėlių struktūros, tręšimo, augalų apsaugos planų rengimas
Pasėlių būklės vertinimas ir rekomendacijos
Pasėlių plotų matavimas GPS įranga
Raciono sudarymas
Pašarų reikmės apskaičiavimas
Gyvulių judėjimo, ganiavos tvarkymo, šėrimo planų rengimas
Pieno ūkio sertifikavimo dokumentų rengimas
Žemės ūkio technikos tikrinimas ir reguliavimas
Technologijų, investicijų į ž.ū. techniką vertinimas ir analizė
Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų rengimas
• Ekonominės paslaugos
Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas
Ūkio ekonominio gyvybingumo vertinimas
Verslo planų rengimas
Paraiškų pildymas

Vidaus audito skyriaus veikla:
 Vykdomos veiklos tikrinimas ir vertinimas
 Tarnybos bei jos struktūrinių padalinių vidaus kontrolės sistemos tikrinimas ir vertinimas
 Informacijos apie galimą veiklos riziką teikimas Tarnybos administracijai
 Lėšų administravimo Tarnyboje ir struktūriniuose padaliniuose tikrinimas ir vertinimas
 Vidaus audito ataskaitų rengimas
 Vidaus audito metu nustatytų trūkumų kontrolė

Marketingo skyriaus veikla:

 Tarnybos įvaizdžio tobulinimas, reklama, bendradarbiavimas su žiniasklaida
 Informacinės ir reklaminės medžiagos rengimas ir sklaida
 Tarnybos atstovavimas įvairiuose renginiuose
 Rajonų biurų darbo planavimo ir planų vykdymo monitoringas ir rezultatų analizė
 Tarnybos tarpinių ir metų veiklos ataskaitų rengimas
 Dalyvavimas rengiant Tarnybos veiklos programą
 Klientų duomenų bazės administravimas, monitoringas
 Videofilmų kūrimas, bendradarbiaujant su Tarnybos specialistais, konsultantais bei kitomis organizacijomis
 Pateiktų rankraščių analizė, aptarimas su autoriais, redagavimas ir parengimas spausdinimui
 Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

Augalininkystės skyriaus veikla:
 Pažangių, produkcijos kokybę gerinančių, jos savikainą mažinančių technologijų diegimas ūkininkų ūkiuose
 Mokslo naujovių perteikimas, atliekant parodomuosius bandymus ūkininkų ūkiuose, apibendrinant, analizuojant ir platinant tyrimų rezultatus
 Informacinių leidinių ir kitos informacinės medžiagos augalininkystės klausimais rengimas visiems ūkininkaujantiems
 Kvalifikacijos tobulinimo kursų visiems žemdirbiams ir rajonų biurų konsultantams organizavimas
 Naujų konsultavimo priemonių ir metodų taikymas
 Dalyvavimas įgyvendinant tarptautinius projektus ir jų rezultatų taikymas
 Bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis, užsienio konsultavimo tarnybomis
Gyvulininkystės skyriaus veikla:
 Gyvulininkystės paslaugų plėtra ir tobulinimas
 Kvalifikacijos kėlimas
 Parodomųjų bandymų tinklo kūrimas
 Darbas su vietiniais ir tarptautiniais projektais
 Bendradarbiavimas su mokslo ir mokymo įstaigomis, firmomis, įvairiomis žemės ūkio organizacijomis
Žemės ūkio verslo ir apskaitos skyriaus veikla:
 Kompiuterinių programų tobulinimas ir naudojimas
 Metodinės informacijos rengimas
 Konsultantų kvalifikacijos tobulinimas
 Bendradarbiavimas su mokslo ir mokymo institucijomis
 Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose
Programų sudarymo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo skyriaus veikla:
 Mokymo programų, skirtų žemdirbių ir kaimo gyventojų kvalifikacijai tobulinti, rengimas
 Konsultantų kvalifikacijos kėlimo organizavimas
 Konsultavimo tarnyboje vykdomo darbo rinkos profesinio mokymo koordinavimas
 Kursų, seminarų, susitikimų organizavimas
 Dalyvavimas įvairiuose konkursuose, projektuose
 Informacijos apie Konsultavimo tarnybos švietėjišką veiklą sklaida
 Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis
 Bibliotekos darbo organizavimas
 Archyvo tvarkymas
Pastatų statybos ir mechanizavimo skyriaus veikla:
 Konsultavimo paslaugų pastatų statybos ir mechanizavimo klausimais teikimas žemdirbiams
 Žemės ūkio technikos išlaidas mažinančių technologijų diegimas
 Informacinių leidinių ir kitos informacinės medžiagos pastatų statybos ir mechanizavimo klausimais rengimas
 Dalyvavimas įgyvendinant tarptautinius projektus ir jų rezultatų taikymas
 Bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis

Ž.Ū. Konsultavimo funkcijas užsienyje atlieka:
 Daugelyje šalių – vienas iš ž.ū. Ministerijos departamentų;
 Kai kuriose šalyse – žemės ūkio universitetai ar profesinės ž.ū. mokyklos;
 Informacijos tarnybos, bankai, žurnalai ir kt.
 Privačios konsultavimo tarnybos;

Konsultavimo tarnybų veiklos tipai:
A. Į kokį nors sektorių orientuotas konsultavimas
Veiklos tipas Naudojimo tikslas Funkcijos
Produktų auginimo skatinimas (pvz.: bulvių), įskaitant ir marketingą. – padidinti derlingumą ir/ar kokybę;
– pagerinti apdorojimą ir prekybą; – skleisti specifines žinias ir tobulinti specifinius įgūdžius;
Gamybos priemonių naudojimo skatinimas (pvz.: pesticidai, trąšos) – gamybos priemonių pagalba padidinti produktyvumą; – skleisti specifines žinias ir tobulinti specifinius įgūdžius;
– pagerinti priemonių naudingumą;
Paskolų skatinimas – pagerinti vadybos bei produktyvumo faktorius intensyvesnio kapitalo investavimo į žemės ūkį; – skleisti specifines žinias ir tobulinti specifinius įgūdžius;
– pagerinti ūkininkų kapitalo įsisavinimą;
Skatinti tausojantį gamtinių išteklių naudojimą – skatinti ekologiškai ir ekonomiškai tausojančią elgseną (pvz.: taikant tausojančias technologijas); – skleisti specifines žinias ir tobulinti specifinius įgūdžius;
– skatinti sąmoningumą ir tinkamą elgseną;
B. Valdymo konsultavimas
Ūkio lygyje – patobulinti valdymą taip, kad ūkininkai pasiektų savo tikslų; – konsultuoti ūkininką kolegialiu metodu kaip pagerinti verslą ir organizacinį valdymą;
Bendruomenės lygyje – gyvenimo sąlygų gerinimas bendruomenės lygyje įvairių žemės ūkio programų pagalba; – konsultuoti bendruomenę projektų ruošimo klausimais;- skleisti tiesiogiai susijusią institucinę ir techninę informaciją;
Pagalbos sau iniciatyvos (self-help) – skatinti visuomenines struktūras ir organizacijas; – motyvuoti, didinti pasitikėjimą;
– skleisti organizacinę informaciją.
Situacija:
 Centrinės bei Rytų Europos šalių konsultavimo tarnybų sistemos yra dar tik reformų bei kūrimosi stadijose (Rusija, Lenkija);
 Danijos konsultavimo tarnybos sistema pagal tarptautinius standartus yra unikali, turi senas ūkininkų konsultavimo tradicijas bei didelę patirtį, valdoma bei finansuojama pačių ūkininkų;
 Konsultavimo tarnyba Didžiojoje Britanijoje per daugiau kaip penkis dešimtmečius perėjo ilgą kelią nuo valstybinės iki privačios konsultavimo tarnybos sistemos. Stipri “mokslinė” pusė.
Tendencijos:
 Maisto produktų perprodukcijos sukelta konkurencija veda prie ūkių stambėjimo, naujų technologijų diegimo, valstybės interesų mažėjimo konsultavimo tarnybų atžvilgiu;
 Daugiau dėmesio kreipiama ūkio rentabilumo didinimo, aplinkosaugos, gyvulių gerovės, žemdirbių mokymo klausimams;
 Konsultavimo tarnyba turės daugiau dirbti su įvairiomis organizacijomis, jungtis bendriems projektams, kooperuotis tarp tarnybos biurų;
 Vadyba bus pagrindinis faktorius, lemsiantis ir konsultantų, ir ūkininkų veiklos sėkmę;
 Jaučiamas padidėjęs “spaudimas” žemdirbiams iš vartotojų, perdirbėjų bei prekybininkų;
 Didelė paslaugų paklausa ES finansuojamų programų klausimais, paraiškų pildymas, buhalterinė apskaita, netradiciniai verslai ir kt.
LŽŪ Konsultavimo tarnybos partneriai užsienyje:
 Danijos žemės ūkio konsultavimo centras (DAAC);
 Nyderlandų konsultavimo įstaigos DLV, DLG, Avalon;
 Lenkijos Podlaski vaivadijos konsultavimo tarnyba;
 Latvijos ž.ū. Konsultavimo ir mokymo centras (LAAC);
 Janedos ž.ū. Konsultavimo tarnyba (Estija);
 Anglijos ž.ū. Konsultavimo tarnyba (ADAS) ir kt.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos įgyvendinami tarptautiniai ir vietiniai projektai:
Baltijos jūros regioninis projektas.
(BSRP – (Baltic Sea Regional Project)).
Dalyviai: Helco,. Nefco, Pasaulio bankas, Konsultavimo tarnyba ir kt..
Tikslas – įgyvendinti Helsinkio Komisijos 1992 metų iniciatyvą – išsaugoti bei gerinti Baltijos jūros ekologinį balansą. Projekto veikla informacinė konsultacinė, mokomoji, investicinė.
Pesticidų tvarkymo ir naudojimo ūkyje projektas.
Partneriai: Konsultavimo tarnyba, Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas (SLU) ir Švedijos ūkininkų federacijos tarptautinių projektų grupė Scanagri.Tikslai – demonstruoti tinkamo pesticidų tvarkymo ir naudojimo žemės ūkyje pavyzdžius, mokyti žemdirbius tinkamai tvarkyti ir naudoti pesticidus žemės ūkyje, stiprinti Konsultavimo tarnybos infrastruktūrą pesticidų tvarkymo ir naudojimo klausimais.
Institucinių pajėgumų stiprinimo agroaplinkosauginių programų planavimui ir įgyvendinimui Lietuvoje projektas.Partneriai: Olandijos firmos Avalon, DLG, DLV, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos žemės ūkio ministerija, Lietuvos aplinkos ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM.Tikslai – padidinti institucijų pajėgumus nacionaliniu ir vietiniu lygiais, kad būtų galima iki galo ir efektyviai panaudoti ES lėšas agroaplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti Lietuvoje, nuo 2004 m. sausio mėnesio sėkmingai įgyvendinti šeštą SAPARD priemonę „Aplinkai tinkamo žemės ūkio metodai” visose 3 numatytose teritorijose: Šilutės savivaldybė (Nemuno delta), Biržų-Pasvalio (karstinis regionas) savivaldybės, Marijampolės, Alytaus, Lazdijų savivaldybės (Dovinės baseinas aplink Žuvinto rezervatą).

ĮTAKOS DARYMO

ŽMOGAUS ELGESIUI METODAI
Konsultavimo metodai tarpusavyje susiję, dažnai vienas su kitu persipina
• Prievarta arba prievolė
• Pasikeitimas
• Patarimas
Žmonėms, naudojantiems prievartinę jėgą, reikia tokių sąlygų:
• jie privalo turėti pakankamai valdžios;
• jie turi žinoti, kaip gali pasiekti savo tikslus;
• jie turi turėti teisę patikrinti, ar verčiamas elgtis pagal tam tikrus reikalavimus žmogus taip ir daro.
Prekėmis arba paslaugomis keičiasi (pasikeitimo modelis) du individai arba dvi grupės. Sąlygos, reikalingos šiam metodui taikyti, yra tokios:
• kiekviena pusė mano, kad keitimasis yra jai naudingas;
• kiekvienas iš jų turi prekių arba paslaugų, kurių reikia kitam;
• kiekvienas gali pateikti savo dalį tik tada, kai prekes arba paslaugas pateikia kitas, arba vienas gali pasitikėti, kad kitas įvykdys savo įsipareigojimą.
Patarimas duodamas tada, kai reikia pasirinkti konkrečios problemos sprendimo būdą. Konsultantai gali taikyti šį metodą, jeigu:
• ūkininkai sutinka su konsultantais dėl jų problemų pobūdžio ir kriterijų pasirenkant sprendimą;
• konsultantai pakankamai gerai žino ūkininkų situaciją ir turi informacijos, reikalingos jų problemoms išspręsti tokiu būdu, kuris yra patikrintas teoriškai arba praktiškai;
• ūkininkai įsitikinę, kad konsultantai gali padėti jiems išspręsti jų problemas;
• ūkininkai turi pakankamai priemonių patarimui pritaikyti praktikoje.

ATVIROS ĮTAKOS ŪKININKO
ŽINIOMS IR POŽIŪRIAMS
METODAS
Šį metodą galima taikyti, kai:
 konsultantai mano, kad ūkininkai negali patys išspręsti savo problemų, kadangi jų žinios nepakankamos arba neteisingos ir (arba) jų požiūriai neatitinka tikslų;
 konsultantai mano, kad ūkininkai galės patys išspręsti savo problemas, jeigu turės daugiau žinių ar pakeis savo mąstyseną;
 konsultantai pasirengę padėti ūkininkams gauti daugiau ir geresnių žinių, kas keistųsi pastarųjų mąstymas;
 konsultantai turi tokių žinių arba žino, iš kur jų gauti;
 konsultantai, perduodami šias žinias arba kitaip darydami įtaką ūkininkų požiūriams, gali taikyti mokymo metodus;
 ūkininkai pasitiki konsultantų patirtimi ir motyvais ir yra pasirengę bendradarbiauti keičiant žinias ir požiūrius.
Daryti įtaką (manipuliuoti) ūkininkų žinių lygiui ir požiūriams, jiems patiems to nežinant, galima, jeigu:
• konsultantai mano, kad ūkininkams būtina pakeisti savo elgesį tam tikra kryptimi;
• ūkininkai aktyviai nesipriešina tam, kad tokiu būdu jiems daroma įtaka.

Svarbus konsultantų uždavinys yra išaiškinti ūkininkams, kad yra žmonių, kurie mėgina subtiliai juos paveikti siekdami materialinės naudos sau. Dėl šios priežasties konsultavimo tarnybos spausdina traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų bandymų ataskaitas. Tuomet ūkininkai gali palyginti konkrečius jų darbo rezultatus su tuo, ką skelbia gamintojai savo reklaminių kampanijų metu.
METODAI ĮTAKOJANTYS ŪKININKŲ APLINKĄ
Aprūpinimo priemonėmis metodą galima taikyti esant tokioms sąlygoms:
• ūkininkas stengiasi pasiekti tam tikrus tikslus, kurie, konsultanto nuomone, yra svarbūs;
• ūkininkas neturi priemonių šiems tikslams pasiekti arba jis nenori rizikuoti naudodamas šias priemones;
• konsultantai šių priemonių turi ir yra pasirengę aprūpinti jomis ūkininkus laikinai arba visam laikui.
Paslaugų teikimo metodas
taikomas, jeigu:
 konsultantai turi žinių ir (arba) priemonių, reikalingų užduočiai geriau arba ekonomiškiau atlikti, negu tai gali padaryti ūkininkas;
 konsultantai sutinka su ūkininku, kad šias užduotis atlikti naudinga;
 konsultantai yra pasirengę atlikti tas užduotis ūkininkui.
TEORINIAI KONSULTAVIMO PAGRINDAI
Visų pirma ūkininkai turi suvokti, kad informacija yra prieinama
Suvokimas yra procesas, kurio metu mes gauname informaciją arba stimulus iš mus supančios aplinkos ir paverčiame juos žinojimu. Nors mes visi gyvename tame pačiame pasaulyje ir patiriame panašius įspūdžius akimis, ausimis, šiek tiek mažiau lytėjimo, skonio ir uoslės organais, aplinką mes suvokiame skirtingai.
Konsultantai turi suvokti, kodėl žmonės savo aplinką skirtingai interpretuoja ir kokią įtaką tai daro jų bendravimui. Norėdami suprasti kai kuriuos pagrindinius suvokimo principus, konsultantai turi mokėti geriau planuoti ir naudoti priemones. Jie taip pat turi sugebėti nuspręsti, kokią alternatyvią bendravimo strategiją panaudoti konsultavimo programose.
Bendrieji suvokimo principai:
 Reliatyvumas
 Selektyvumas
 Organizuotumas
 Kryptingumas
Reliatyvumas
(Santykinis, neabsoliutus)
Nors mes ir negalime nuspėti kokio nors objekto tikslaus svorio arba paviršiaus ploto, mes galime pasakyti, ar tas objektas sunkesnis ar lengvesnis, didesnis ar mažesnis už kitą panašų objektą. Todėl kurdami pranešimus turime atsiminti, kad bet kurią pranešimo dalį žmogus suvoks priklausomai nuo atkarpos, einančios prieš tą dalį.
Pranešimo suvokimas priklausys ir nuo supančios aplinkos.
Selektyvumas
(pagrįstas atranka)

Iš didžiulio informacijos kiekio mokėti atsirinkti svarbiausius dalykus ir tinkamai juos perduoti kitiems.

Be psichologinių veiksnių, kurie lemia ką žmogus atsirenka ar į ką atkreipia dėmesį, praeities patirtis taip pat daro įtaką mūsų suvokimui.
Suvokimas yra organizuotas.
Suvokimo forma pagrįsta figūromis ir fonu. Per šimtąją dalį sekundės mūsų pojūčiai surūšiuoja vaizdinius ir garsinius stimulus į figūras, kurios yra tam tikrame fone.
Dar vienas suvokimo principas – Kryptis

Pvz., konsultacinės brošiūros autorius, trumpoje santraukoje, “nukreipia” skaitytoją ieškoti pagrindinių punktų. Antraštė arba pavadinimas, demonstruojant skaidres, “nukreipia” stebėtoją atkreipti dėmesį į tuos punktus.
VEIKSMINGŲ KONSULTACINIŲ PRANEŠIMŲ KŪRIMAS
Dėmesio patraukimas ir išlaikymas

Patyręs konsultantas turi sukurti tokį pranešimą, kuris pritrauktų ir išlaikytų dėmesį visą pranešimo laiką. Dėmesį patrauks judantis objektas tarp nejudančių daiktų, triukšmas tyloje, ryški šviesa tamsoje, spalvotas objektas tarp juodų ir baltų.
Informaciją apie mus supantį pasaulį mes gauname regos, klausos, lytėjimo, skonio ir uoslės pojūčiais. Kadangi kiekvienas iš mūsų jutiminį suvokimą interpretuoja skirtingai, todėl rengiant konsultacinius pranešimus, reikia atsižvelgti į daugumą šių veiksnių, tačiau negalima būti garantuotiems, kad sukursim tokius pranešimus, kuriuos visi suprastų vienodai. Siekiant sustiprinti bendrąjį supratimą, geriausiai įtraukti kiek galima daugiau pojūčių ir pateikti konkrečių pavyzdžių, o ne analizuoti abstrakčias sąvokas.
Bendravimo proceso sudėtinės dalys

“Paprasta sukuri kažką sudėtingo, bet sudėtinga sukurti kažką paprasto.”

Merfio (Murphy) dėsnis
BENDRAVIMO MODELIAI
Palyginkime dvi situacijas:

Aš turiu idėją ir turiu materialų daiktą, kuriuos noriu perduoti kitam žmogui.
Ar tas perdavimas skirsis?
Yra tokie skirtumai:
 Idėjų nesumažėja. Aš galiu perduoti idėją, nuo to mano idėjų skaičius nesumažėjo.
 Gavėjo galva nebuvo tuščia prieš man perduodant jam ar jai idėją. Priešingai, gavėjo turimos idėjos padėjo jam įvertinti mano idėją ir pridėti ją prie jau turimų.
 Materialus daiktas nepasikeičia jį perdavus kitam asmeniui, o idėja pasikeičia. Idėja suvokiama tiktai žmogaus protu ir negali būti perduota fiziškai kaip daiktas.
Palyginę daikto ir idėjos perdavimą, mes galime prieiti prie tokių išvadų:
Egzistuoja idėja, kuri turi būti pakeista pranešimu, sudarytu iš keliatos fizinių elementų (žodžių), turinčių simbolinę prasmę, t.y. idėja turi būti užšifruota simboliais, turinčiais savo reikšmę. Šaltinis arba siųstuvas siunčia šį pranešimą tam tikru kanalu imtuvui. Imtuvas iššifruoja pranešimą (simboliams suteikia reikšmę) ir savo galvoje subrandina idėją, kurią gali panaudoti arba ne (bendravimo pasekmė). Šaltinis stebi šią pasekmę ir panaudoja ją vertindamas savo pranešimo poveikį (grįžtamasis ryšys).
Žodžiai yra pagrindinės bendravimo proceso sudedamosios dalys.
Tai galima parodyti paprastu vaizduojamuoju modeliu:
ŠALTINIS užšifravimas PRANEŠIMAS KANALAS GAVĖJAS iššifravimas PASEKMĖ
grįžtamasis ryšys
Tai yra vadinamasis
ŠPKIP modelis
(šaltinis, pranešimas, kanalas, imtuvas, pasekmė) (SMCRE – Source, Message, Channel, Receiver, Effect).
Žmonės gali suteikti ne visai tokią pačią reikšmę simboliui – šaltinis ir imtuvas gali užšifruoti ir iššifruoti pranešimą skirtingai. Pavyzdžiui, du žmonės gali vartoti tą patį žodį, bet aiškinti jo reikšmę skirtingai.

BAUSTI NEGALIMA, PASIGAILĖTI
BAUSTI, NEGALIMA PASIGAILĖTI
Sąlygos reikalingos teisingo pranešimo perdavimui:
 Konsultantai turi orientuotis į informacijos gavėjus. Prieš pradėdami siūlyti naujas ar sudėtingas idėjas, konsultantai savo pokalbiuose su ūkininkais turi ieškoti bendrų temų. Tai padaryti lengviau konsultantui, kilusiam iš tos pačios kaimo bendrijos.
 Konsultantas turi nuolat naudotis grįžtamuoju ryšiu, kad įvertintų reikšmę, kurią ūkininkas suteikia pranešimams, ir patikrintų, ar reikšmė yra ta pati, kurią suteikti siekė šaltinis. Ši informacija duoda konsultantui galimybę keisti ar tobulinti pranešimą taip, kad jis tiktų ūkininkui.
Pasirenkant bendravimo būdą, konsultantas turi atsiminti dar keletą kitų dalykų:
 Kiek ūkininkas įtrauktas į veiklą, susijusią su pranešimu.
 Auditorijos dydį.
 Klausytojų išsilavinimo lygį.
 Kas kontroliuoja bendravimo greitį. (Knygą arba žurnalą galima skaityti norimu greičiu, tačiau pranešimų perdavimo elektroninėmis žiniasklaidos priemonėmis greitį kontroliuoja siuntėjas.
 Išlaidas vienam informaciją priėmusiam klausytojui.

MOKYMASIS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
Mokymasis
Svarbu padėti ūkininkams prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos. Ūkininkai daug išmoksta iš savo patirties, iš savo eksperimentų, stebėdami kitus ūkininkus ir diskutuodami su kitais Žemės ūkio žinių ir informacijos sistemos dalyviais. Konsultantas turi svarbią užduotį – skatinti ir palengvinti šiuos mokymosi procesus.
Apibrėžimas-
Mokymasis yra sugebėjimo atlikti tam tikrą elgesio modelį, naudojantis patirtimi ir praktika, įgijimas arba patobulinimas.
Didžioji mokymosi dalis yra nukreipta pažinimui pakeisti. Manoma, kad mokymasis įvyko, kai pasikeitė pažinimas.
Pagrindinis mokymosi dėsnis yra Poveikio dėsnis
“Veiksmas, kuris veda į norimą rezultatą, gali pasikartoti esant panašioms aplinkybėms”.
Jeigu žmonėms paaiškinama, kaip jų veiksmai padėjo gauti norimus rezultatus, jie greičiau iš to pasimokys.
Žmonės stengiasi elgtis taip, kad jų veiksmai duotų laukiamus rezultatus, dažnai vadinamus atlyginimais, ir kuo mažiau nelaukiamų rezultatų, vadinamų bausmėmis. Atlyginimo už siekiamus veiksmus procesas vadinamas pastiprinimu.
Tai, ką žmogus laiko atlyginimu ar bausme, priklauso nuo jo kultūrinės aplinkos, praeities patirties ir galbūt nuo asmenybės.
Konsultantas turi išsiaiškinti, kas ūkininkams yra atlyginimai, o kas bausmės.

Mokymosi procesai
Siekdami padėti ūkininkams greičiau pasimokyti iš savo patirties, konsultantai gali pasinaudoti grįžtamojo ryšio sistemos tobulinimu.
Šiuolaikinės kompiuterinės technologijos taikymas garantuoja greitą ir tikslų grįžtamąjį ryšį.
Mokomės ne tik iš pasekmių, kurių tikimės atlikę tam tikrus veiksmus, bet ir stebėdami kitų žmonių veiksmus.
Motyvacija mokytis
 Mokymosi procesuose turi dalyvauti tokie ūkininkai, kurie norėtų mokytis.
 Motyvuoti žmonės paprastai yra labai aktyvūs mokiniai.
 Konsultantai turi stengtis parinkti pamokų temą tuo metu, kai ūkininkai suinteresuoti gauti būtent tokią informaciją. Tada jie yra motyvuoti išmokti ir atsimins daugiau.

Sprendimų priėmimas
Konsultantų vaidmuo yra pagerinti ūkininkų sprendimų priėmimo kokybę, kad šie greičiau pasiektų savo tikslus.
Taikomi tokie sprendimų priėmimo būdai ar metodai:
• Normatyvinis
• Patirties
• Boso
Normatyvinis modelis
Pagal šį modelį, gero sprendimų priėmimo proceso etapai turėtų būti tokie:
 Išsiaiškinkite problemą. Problema gali kilti, jei:
 susidariusi situacija yra nepatenkinama, pavyzdžiui, paplito liga;
 sprendimų priėmėjas mano, kad, jeigu situacija ir toliau liks tokia pati, kils sunkumų.
 sprendimų priėmėjas sužino apie naujus problemų sprendimo būdus.
 Numatyti tikslus. Blogai, kai žmonės dažnai kelia skirtingus tikslus, kurių negalima pasiekti vienu metu. Nusistatyti kriterijus, pagal kuriuos galėtume įvertinti įvairius tikslus.
 Nustatyti problemos priežastį.
 Apsvarstyti galimus problemos sprendimo variantus ir rezultatus, kurių galima tikėtis priėmus kiekvieną iš jų.
 Įvertinti laukiamus rezultatus pagal gero sprendimo kriterijus.
 Pasirinkti geriausią įmanomą sprendimą.
 Įgyvendinti šį pasirinkimą.
 Įvertinti, ar tikrai pasiekėte laukiamų rezultatų ir ar problema išspręsta patenkinamai.

Patirties modelis
Priimant sprendimus labai sunku apsvarstyti visas įmanomas alternatyvas ir nuspėti daugelio sprendimų padarinius. Mes esame linkę pasirinkti tą patį kelią, kurį buvome pasirinkę anksčiau priimdami įprastinius sprendimus.
Boso modelis
Tai būtų ieškojimo procesas. Vadinasi pasirinkimą reikia derinti su žiniomis. Tikrindamas šio modelio taikymo praktikoje galimybes, Bosas nustatė, kad norint priimti gerus sprendimus, dėmesį reikia kreipti į keturias svarbiausias sritis: tikslus, priemones, faktus ir tų faktų interpretavimą.
Problemų sprendimams priimti reikia:
 aiškios problemos ir jos priežasčių analizės;
 galimų problemos sprendimo būdų;
 kontrolės sistemos, kuri parodytų, ar problema yra sprendžiama taikant tuos sprendimo būdus.
Problemos analizė
• Svarbiausia laiku suvokti problemą.
• Konsultantai gali padėti ūkininkams išsiaiškinti savo tikslus ir priemones, kurias jie nori ir gali panaudoti šiems tikslams pasiekti.

Priimant sprendimus reikia įvertinti teigiamas ir neigiamas prognozes
Tam reikalinga balanso forma, kuomet apibūdinamos

teigiamos prognozės+ Neigiamos prognozės –
• Individualus pelnas + ir nuostoliai –
• Kolektyvinis pelnas + ir nuostoliai –
• Pritarimas sau + arba nepritarimas –
• Kitų pritarimas + arba nepritarimas –
Naujovių priėmimas ir paskleidimas
Tiriamojo darbo rezultatas dažnai būna įvairios naujovės. Kartais jas sukuria ūkininkai.
Naujovė yra idėja, metodas arba objektas, kurį individas laiko nauju, tačiau kuris ne visada yra paskutiniųjų tyrimų rezultatas.
Naujovių paskleidimo studijų pagrindas dažniausiai yra pokalbiai su potencialiais naujovių vartotojais.
Naujovių priėmimo procesas
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dažnai praeina daug laiko nuo to momento, kai ūkininkai pirmą kartą išgirsta apie naudingą naujovę, iki jos pritaikymo.
Analizuojant priėmimo procesą, dažnai skiriami tokie etapai, primenantys normatyvinį sprendimų priėmimo modelį:
 Žinojimas: pradžioje sužinoti apie naujovę.
 Susidomėjimas: ieškoti daugiau informacijos apie ją.
 Įvertinimas: nustatyti jos panaudojimo privalumus ir trūkumus.
 Bandymas: pačiam išbandyti naujovę nedideliu mastu.
 Priėmimas: pritaikyti naujovę plačiu mastu vietoje senų metodų.
Taikant naujovę praktikoje, ne visada laikomasi tokios tvarkos. Pavyzdžiui, neįmanoma išbandyti naujo ūkinio pastato nedideliu mastu. Susidomėjimas gali eiti prieš žinojimą, kai ūkininkai ieško būdų, kaip apsaugoti pasėlius nuo naujos nežinomos ligos
Naujovių priėmėjų kategorijos
Ne kiekvienas priima naujoves tuo pačiu tempu. Kai kurie žmonės tai padaro keleriais metais anksčiau už kitus.
Naujovių priėmimo indeksas turi būti grindžiamas priimtų naujovių, taikomų konkrečioje situacijoje, procentu.
Pagal surinktus taškus žmonės paprastai suskirstomi į penkias kategorijas:
 Novatoriai 2,5 proc.
 Ankstyvieji priėmėjai 13,5 proc.
 Ankstyvoji dauguma 34,0 proc.
 Vėlyvoji dauguma 34,0 proc.
 Atsilikėliai 16,0 proc.
Naujovės
 Nauji metodai, padedantys priimti valdymo sprendimus (programavimas arba kompiuterizuotos sistemos).
 Naujos ūkininkavimo sistemos (perėjimas nuo javų auginimo prie komercinės sodininkystės arba gyvulininkystės).
 Naujos socialinės organizacijos (ūkininkų sąjungos ir kooperatyvai).
Technologinė naujovė visada turi du komponentus – priemones ir taikymo metodus.
Sakykim, turime augalus, kuriuos galima vadinti priemonėmis, ir taikome jų auginimo būdus, vadintinus taikymo metodais. Kartais naujai veislei auginti galima taikyti senus metodus, tačiau visada reikia naujų žemės dirbimo, tręšimo ar kitų būdų, kad naujos veislės derlingumas būtų optimalus. Taikymo metodus dažnai patobulina patys ūkininkai. Mokslininkai, kuriantys naujas priemones bandymų stotyse, turi atsižvelgti į tai, kokių išteklių, reikalingų taikymo metodams tobulinti ir panaudoti, turi ūkininkai.
Konsultantai padeda ūkininkams išsiaiškinti, kaip ištirti naujas galimybes ir prognozuoti jų panaudojimo pasekmes.
Kalbant apie naujoves svarbu išsiaiškinti ar naujovė padeda ūkininkui geriau pasiekti tikslus mažesnėmis sąnaudomis negu anksčiau t.y. ar naujovė yra pranašesnė nei ankščiau taikytos priemonės ar metodai?

Naujovės kompleksiškumas
Naujovės dažnai žlunga, kadangi netinkamai įgyvendinamos. Kai kurioms naujovėms įgyvendinti reikia kompleksiškų žinių ar įgūdžių.
Melžiamos labai produktyvios karvės duos pieno daugiau tik tada, jeigu jos bus šeriamos daugiau baltymų ir energijos turinčiu pašaru. Tam, savo ruožtu, reikės kitokių augalininkystės metodų.

Naujovės išbandomumas
Ūkininkai visada mieliau priims naujovę, kurią bus išbandę nedideliu mastu savo ūkyje ir kuri patenkino jų lūkesčius, negu naujovę, kurią jiems reikėtų pritaikyti iš karto dideliu mastu. Pastaruoju atveju ūkininkai per daug rizikuos.

Naujovės pastebimumas
Ūkininkai daug išmoksta stebėdami ir aptarinėdami savo kolegų patirtį, o jų stebėjimai dažnai sukelia diskusiją.
Konsultantai turi ieškoti tokių naujovių, kurios pasklinda greitai. Sunku nustatyti, kada paskelbti naujovę ūkininkams. Paskelbus per anksti, ji gali sužlugti. Jeigu paskelbs naujovę per vėlai, ji praras kai kuriuos privalumus ir ūkininkai nebegalės konkuruoti su kitais šalies ūkininkais, kurie bus priėmę tą naujovę anksčiau.
Naujovių paskleidimo procesai
Kai kurie iš pažangių ūkininkų nori pasidalinti savo patirtimi su kitais. Taip jie tampa kaimo idėjiniais lyderiais, kadangi padeda kitiems ūkininkams spręsti svarbiomis laikomas problemas. Idėjiniai lyderiai turi nemaža įtakos kaimo žmonių mąstymui ir ūkininkavimo būdui. Kadangi konsultantai negali glaudžiai bendradarbiauti su visais ūkininkais, jie turi sutelkti dėmesį į šiuos idėjinius lyderius, pavyzdžiui, pasirinkdami juos ryšiams palaikyti.

Žmones, kurie greitai priima naujoves, galima charakterizuoti taip:
 daug bendrauja su konsultantais ir kitais žmonėmis užsiimančiais panašia veikla;
 aktyviai dalyvauja daugelio organizacijų veikloje;
 intensyviai naudojasi žiniasklaidos pranešimais, ypač tais, kuriuose yra specialios informacijos;
 išsilavinę;
 gauna gan dideles pajamas, jų gyvenimo lygis aukštas;
 teigiamai vertina pokyčius;
 siekia didelių tikslų sau ir savo vaikams.
Greičiausiai priimamos tos naujovės, kurios:
 turi ūkininkui didelių santykinių privalumų;
 atitinka ūkininko vertybes, patirtį ir poreikius;
 nesudėtingos;
 pradžioje gali būti išbandytos nedideliu mastu;
 lengvai stebimos.

Leave a Comment