Planavimas

Planavimas – pagrindinė vadybos funkcija, jungianti tikslus, išteklius ir rezultatus.Planas yra sprendimo priėmimo įgyvendinimo projektas. Jame išdėstoma, kokius veiksmus ir kada riekia atlikti, o taip pat, kas juos atliks ir kokiais resursais naudosis realizuojant sprendimą.Planams rengti organizacijoje sudaromos specialistų grupės, nuolat veikiantys padaliniai. Tokiuose padaliniuose turi dirbti įvairūs specialistai – gerai išmanantys veiklos turinį, analitikai, sistemininkai.Planuose dažniausiai pateikiami lentelėse, kur būna numatomi veiksmai, vykdymo terminai, vykdytojai, resursai. Planams dažniausiai keliami tokie reikalavimai: tikslingumas (atskirų bendro plano skyrių ir dalinių planų formavimas turi remtis bendrais įmonės ekonominiais ir socialiniais tikslais) pilnumas, išsamumas – tik visuma tarpusavyje susijusių planų duoda sistemingą ir pilną vaizdą apie planuojamus įvykius ir procesus; planų detalizavimas ir integravimas pagal laiko, turinio ir apimties parametrus: sukurta sistema gali būti originali kiekvienai įmonei; planų sistema turi būti lanksti, aktuali ir ekonomiška: lanksti, kai gali prisitaikyti prie išorinės ir vidinės aplinkos pokyčių; aktualumą užtikrina informacijos kokybė; ekonomiškumas (atitinkamas planų sistemos efektyvumas) pasiekiamas tada, jei planavimo ir apskaitos sistemos išlaikymas nebūna brangesnis už jos teikiamą naudą, todėl kuriant šią sistemą reikia atsižvelgti į įmonės pelną ir likvidumą. turi būti užtikrintas tamprus ryšys tarp planavimo ir apskaitos sistemos: jei šios sistemos nesuderintos, negalima tikėtis gerų įmonės veiklos rezultatų. Planavimas – kiek įmanoma sisteminis procesas, kurio paskirtis – nustatyti siektinus tikslus bei veiksmus.Planavimas kaip prognozavimas yra organizacijos tikslų ir uždavinių formavimas bei priemonių ir kelių reikalingų tikslų ir uždavinių realizavimas, nustatymas.Planavimas nėra vienkartinis veiksmas. Tai nuolat veikianti funkcija. Pirmiausia todėl, kad pasiekus numatytą tikslą yra nustatomas naujas tikslas arba jis yra keičiamas.Planavimo funkcija siekiama atsakyti į šiuos klausimus:  kur esama konkrečiu metu? kur norima judėti? kaip ruošiamasi tai daryti?

Planavimas gali būti apibūdinamas:o Kaip mąstymo procesas, kuris skatina tikslingai kurti – t.y. sudaryti projektą, programą arba surasti (pritaikyti) metodą konkrečiam tikslui arba rezultatui pasiekti; o Kaip problemos sprendimo būdas, kur akcentuojama problemos formulavimas, jos sprendimo alternatyvų numatymas ir optimaliausios alternatyvos pasirinkimas o Kaip svarbiausia valdymo funkcija, kur svarbiausia nustatyti tikslus ir priimti sprendimą, kaip juos (kokiu geriausiu būdu) įgyvendinti – t.y. paruošti sprendimo projektą; o Kaip formalizuotas procesas. Formalus planavimas – apgalvotas, užrašomas, vykdomas pagal nustatytą tvarką, kontroliuojamas įvykdymas. Reiškia planavimo vykdymui turi būti sukurta atitinkama organizacinė, gamybinė, informavimo ir apskaitos sistema. o Kaip savarankiškas procesas, kuris turi būti tinkamai organizuotas ir vykdomas. Planavimas yra intelektualinis procesas, kuris leidžia suformuoti veiksmų planą. Planavimas logiškai susideda iš sekančių veiksmų (žingsnių) sekos:o Proceso inicijavimas. Planavimas nevyksta savaime. Jis turi būti inicijuotas. Proceso inicijavimas gali būti dvejopas. Jį gali inicijuoti aukštesnio rango vadovai organizacijoje, pavesdami pavaldiniams suformuoti planus, kurie detalizuoja aukštesnio lygio planą. Planavimo procesą gali pradėti taip pat funkciniai darbuotojai tiesiogiai be nurodymo iš viršaus, kai jie diagnozuoja galimybes arba grėsmes, tiesiogiai susijusiomis su funkcijomis; o Planavimo prielaidų apibrėžimas. Planavimo prielaidos siejasi su ateities situacijos, kurioje bus realizuojamas planas, įvertinimu. o Tikslų formulavimas. Tikslai konkrečiai apibūdina, kas turi būti pasiekta, ir apibrėžia kryptį tolimesnių veiksmų parinkimui; o Alternatyvų identifikavimas (nustatymas). Šiame žingsnyje nustatomi alternatyvūs keliai ir būdai, kurie užtikrina apibrėžtų tikslų įgyvendinimą. o Alternatyvų įvertinimas. Kiekviena alternatyva yra analizuojama su tikslu įvertinti silpnąsias ir stipriąsias jų puses, atsižvelgiant į suformuluotus tikslus ir planavimo prielaidas; o Geriausios alternatyvos parinkimas. Šiame žingsnyje padaromas galutinis sprendimas dėl geriausios (optimaliausios) alternatyvos, užtikrinančios apibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Sprendimo kokybė priklauso nuo to, kaip kruopščiai buvo atlikti ankstyvesni žingsniai; o Dalinių planų formavimas. Aprobavus planą, būtina suformuoti išvestinius arba atraminius planus, kurie detalizuoja ir sukonkretina bendrąjį planą. o Plano įgyvendinimas. Jis realizuojamas per kitas valdymo funkcijas: organizavimą, įtakojimą ir kontrolę.

Pagrindinė planavimo paskirtis – ištirti galimas ateities situacijas, nustatytio įmanomas valdymo sprendimų, reikalingų norimiems tikslams pasiekti, sekas. Teisingi ir racionalūs sprendimai gali būti priimami tik tada,kai yra aiškiai nustatyti tikslai ir būdai jiems pasiekti. Jei nėra planavimo, iš esmės nėra ir galimybės priimti teisingus sprendimus. Planavimas turi būti orientuojamas į ateities sąlygas ir visų rūšių išteklių panaudojimo optimizavimą.Planai yra klasifikuojami pagal įvairius požymius:  planuojamo periodo trukmę plano tikslus plano turinį planuojamo proceso turinį ir kt.Dažniausiai rengiami įvairaus planuojamojo periodo planai. Pagal planuojamą periodą planai skirstomi į: ilgalaikius (numatančius veiklą daugiau kaip 5 metų laikotarpiui), vidutinės trukmės (2-5 metams) ir trumpalaikius planus (iki 1 metų). Ilgalaikiuose planuose dėl gausybės kintamųjų ir jų tarpusavio ryšių neįmanoma visko tiksliai įvertinti. Todėl šiuose planuose yra numatoma veiklos vizija ir preliminarūs jos realizavimo būdai. Rengiant vidutinės trukmės planus yra sudaromos atskirų veiklos sričių programos. Trumpalaikiuose planuose detaliai numatomi visi veiksmai ir ištekliai, kurių reikia užsibrėžtų tikslų įgyvendinimui. Visi minėti planai turi sudaryti vieningą sistemą ir papildyti vienas kitą, kitaip pagrindiniai tikslai nebus pasiekti.