KAVA
Kavos istorijaApie kavos plitimą iš Rytų Afrikos per Europą iki pat Brazilijos sklando daug legendų, padavimų ir pasakojimų. Iš jų žinomiausias apie Kaldi, Abisinijos ožkų piemenį, kuris vieną dieną pastebėjęs, kad jo ganomos ožkos žaidžia tarsi vaikai. Jis pamatė, jog jos nuo kažkokio pakalnės krūmo rupšnoja raudonas uogas. Kaldi irgi paragavo uogų ir greitai nenustygo vietoje kaip ir jo ožkos. Netoliese buvusio vienuolyno abatas, pamatęs šį neįprastą sujudimą, kelias uogas davęs paragauti vienuoliams. Jie nesudėję bluosto meldėsi visa naktį. Kita, įtikėtinesnė istorija, pasakoja, kad kavos stimuliuojančias savybes atrado klajoklių gentys Etiopijoje. Ši legenda, ko gero, yra arčiausiai tiesos, kadangi kavos tevynė laikoma Etiopija. Iš pradžių buvo valgomos tik pačios uogos arba susmulkintos ir sumaišytos su gyvūnų riebalais bei suvyniotos į rutuliukus naudojamos maisto gamybai. Vėliau uogos buvo naudojamos užpiltinėms gaminti. Kai prekiautojai kavą atvežė į Arabiją, pranašas Muhamedas gėrė vyną, pagamintą iš minkštosios kavos masės. Tačiau niekur nėra aprašytas pirmasis žmogaus susidūrimas su viena šauniausių gamtos dovanų, kuria kasdien mėgaujasi milijonai visame pasaulyje. Jeigu kavos atradėjo vardas būtų žinomas, tai jam, galimas dalykas, jau seniai būtų pastatytas paminklas. Apie kavos kilmę drąsiai galima teigti, jog kavamedis pasaulyje žinomas anksčiau už žmogų, ir kad jo gimtinė yra Etiopijos plokščiakalnis Rytų Afrikoje. XIII a. kava ,,persikėlė” į kitą Raudonosios jūros krantą. Nuo tada ir prasidėjo jos per-galingas žygis per visa pasaulį. Jemene pirmoji kava buvo kultivuojama terasiniuose soduose ir per Meką bei Medina, kur kasmet plūsdavo islamo piligrimai, stiprinantis rūgštaus skonio gėrimas plito po pasaulį, tačiau niekur nėra aprašytas pirmasis žmogaus susidūrimas su viena šauniausių gamtos dovanų, kuria kasdien mėgaujasi milijonai visame pasaulyje. Jeigu kavos atradėjo vardas būtų žinomas, tai jam, galimas dalykas, jau seniai būtų pastatytas paminklas. Apie kavos kilmę drąsiai galima teigti, jog kavamedis pasaulyje žinomas anksčiau už žmogų, ir kad jo gimtinė yra Etiopijos plokščiakalnis Rytų Afrikoje.
Kavos gėrimo populiarumas taip pat siejamas su moterų diskriminavimu. Iš pradžių jos neturėjo teisės įeiti į kavos namus, juose rinkdavosi tik vyrai. 1674 m. moterys paskelbė peticiją, kurioje skundėsi, kad kavos namai išvilioja vyrus iš namų ir kad kavos gėrimas jiems sukelia impotenciją. Vyrai, suprantama, su tuo nesutiko, tačiau po truputį kavos namuose savo vietą išsikovojo ir moterys. Vokietijoje pirmieji kavos namai buvo atidaryti 1677 m. Hamburge. 1888 m. Brandenburge alaus suvartojimas sumažėjo 60 proc. Tai atsitiko todėl, kad kava buvo geriama ir rytais, kad prablaškytų miegą, ir sočiai papietavus bei vakarojant malonioje draugų kompanijoje. XVIII a. Javos saloje kavą ėmė auginti danai, o Karibų jūros regione – prancūzai. Prancūzams priklausė sėklos nuo-savybės teisės, tačiau brazilų šnipas suviliojęs Prancūzų Gvianos gubernatoriaus žmoną ir ji jam įdavusi kavos sėklų, iš kurių ėmė kurtis Brazilijos kavos industrija. Dabar kava pripažinta ir vertinama visame pasaulyje. Kiekviena šalis turi savo kavos namų variantą, ir kavos gėrimas vis dar vienija žmones, besišnekučiuojančius malonioje aplinkoje. Kavos rūšysArabika Yra geriausia kava, pasižyminti sodriu skoniu ir puikiu aromatu. Beje, kavos kokybė priklauso nuo to, kur ji subrandinta. Kuo aukščiau jūros lygio auginama kava, tuo geresnė jos kokybė. Arabika auginama kalnų šlaituose, vietose, kur iškrenta daug kritulių. Arabikai reikia gerai drenuoto dirvožemio, dviejų valandų saulės per dieną, o likusį laiką turi būti pavėsis. Geriausia kava auga tropikų klimato juostose 600-1800 metrų aukštyje. Arabi¬ka yra absoliuti lyderė tarptautinėje kavos šeimoje.Pailgoji arabikos pupelė maloni akiai ir puikaus skonio, ji kilmingiausia iš visų kavos rūšių. Aukšta ir jos vieta kavos rinkoje – ji sudaro 70-75 proc. pasaulinės produkcijos.Robustos Kavos krūmai auga žemesnėse vietose. Palyginti su arabika, jie auga greitai, atsparūs ligoms ir derlingesni. Vakarų Europa robustą atrado tik praėjusio šimtmečio pabaigoje, tačiau ji greitai įgavo didelę ūkinę svarbą, kadangi ją galima kultivuoti ir žemesniuose tropiniuose regionuose. Robusta dažniausiai naudojama tirpiai kavai gaminti ir paprastai maišoma su kitų rūšių kavos pupelėmis. Šios rūšies kava rinkoje užima likusią 25-30 proc. dalį.
Kava pakuojama į maišus, tada kraunama į specialius konteinerius, užtikrinančius saugų transportavimą, kad tikslą pasiektų nesugedusi. Tirpi kava Tirpi kava aromatu ir skoniu legali rungtyniauti su šviežiai pagaminta tikra kava. Be abejonės, tirpi kava yra patogiai ir greitai paruošiama, tačiau apdorojimo proceso eigoje ji ne tik daug visko patiria, bet ir daug praranda. Tačiau geros kokybės tirpi kava, be abejonės, bus geresnė už blogai paruoštą maltą kava. Tirpi kava konditerijoje naudojama kaip skoninė medžiaga, kai produktui nereikia suteikti papildomo skystumo. Dažniausiai tirpi kava gaminama iš vidutinės ar žemos kokybės robustos kavos pupelių mišinio. Kuo geresnės kokybės pupelės sudaro tirpios kavos pagrindą, tuo ji brangesnė. Tirpi kava gaminama iš kavos užpilo didelės talpos induose, garinimo būdu atskiriant vandenį. Pigiausios tirpios kavos rūšys gaminamos purškimo-džiovinimo būdu, išgaunant ją kaip miltelius. Brangesnė ir geresnės kokybės kava džiovinama užšaldant. Norint pagaminti kavos granules, iš sušaldytų kavos gabaliukų išgarinamas vanduo.Tirpi kava gali būti ir kaip skysčio esencija, kuri jau truputį yra pasaldinta ir su cikorijomis. Ji patogi konditerijos gaminių gamybai.