Sinsilos
Šinšilos yra kilusios iš Peru (Pietų Amerika). Tai patiklūs, draugiški kalnų žvėreliai. Nelaisvėje išgyvena iki 16 metų; sveria 400-700 g, patelės paprastai būna stambesnės. Gerai prižiūrimos, šinšilos praktiškai neturi kvapo.
Kad žvėrelis jaustųsi saugiau, erdvų narvelį (80x70x50 cm) geriausia statyti prie sienos, saugioje nuo skersvėjų vietoje. Narvelio dugną iškloti presuotomis pjuvenų granulėmis. Jas keisti pagal būtinumą, kas keletą dienų; indus vandeniui bei maistui plauti kasdien; valyti dulkes ir nuo narvelio paviršiaus. Kailiuko priežiūrai būtinos kasdienės „maudynės“ smėlio vonelėse. Voneles reikia pastatyti 1-2 val., geriausia vakare, kai šinšilų aktyvumas didesnis (tai – sutemų žvėrelis). Vonelės – tai indas, pripildytas labai smulkaus, beveik dulkinio smėlio; galima pridėti 1/10 talko. Maudynių procedūra padeda šinšilai išlaikyti jos kailiuką sveiką. Kailiukas yra labai jautrus drėgmei, todėl, imant žvėrelį į rankas, nepatartina jo apgaubti delnais (į rankas imti taip pat atsargiai, nedaryti staigių judesių, negąsdinti). Smėlį vonelėse kartą per 2 savaites reikėtų persijoti, o reikalui esant, ir pakeisti nauju. Narvelyje būtinas namelis šinšilai (25x20x20 cm). Jį galima pakabinti aukščiau, nes gyvūnėlis mėgsta aukštį. Šinšila – žolėdis gyvūnas, su malonumu ėdantis daugelio rūšių žolinius, krūminius, sumedėjusius augalus, jų sėklas ir vaisius. Žvėrelį šerti 2 kartus per dieną, geriausia tuo pačiu laiku (šeriant skirtingu laiku gyvūnas patiria stresą, blogiau ėda). Pagrindinę maisto dalį turi sudaryti specializuoti pašarai, su moksliškai apskaičiuotu kalorijų, vitaminų kiekiu. Kasdien būtina duoti šieno (sauso, maloniai kvepiančio, nedulkėto ir nesupelijusio!). Į indą įpilti geriamo vandens (vandenį keisti kasdien). Papildomas maistas. Naujo maisto į žvėrelio racioną įvesti po truputį; tuo pačiu stebėti gyvūnėlį, jo savijautą. Šinšiloms naudingi maistiniai grūdai, aliejinių kultūrų sėklos, ankštinės žolės. Nuo pavasario šinšilas galima primaitinti žaliu pašaru. Jo duoti po nedaug, kad nesutriktų žvėrelio žarnyno veikla. Žolė turi būti šviežia, sausa, nesukaitusi, nušienauta švarioje aplinkoje. Kad nusitrintų nuolat augantys kandžiai, duoti graužti beržo, ąžuolo, ievos, jaunos pušies šakelių, obuolio, kriaušės, morkos gabaliukų, retkarčiais liesos varškės, virto kaiušinio, riešutų, razinų, žiogų. Visais metų laikais pridėti mineralinių maisto papildų ir vitaminų! Maisto raciono pavyzdys parai (žiemą/vasarą): specializuoti pašarai, šienas 25-40/15-20, žolė 0/40, smulkinta morka 4/6, avižinės kruopos 2/2, miežinės kruopos 2/2, kvietinės kruopos 1/1, saulėgrąžų sėklos 1/1, duonos džiūvėsiai 2/2, pienas 20/10 gramų. Šinšilos lytiškai subręsta būdamos 6-7 mėn. amžiaus, tačiau poruoti patariama tik nuo 9-10 mėn. Geriausias laikas poravimuisi – lapkričio – kovo mėn. Patelės nėštumas trunka apie 110 dienų. Vadoje dažniausiai būna 1-2 jaunikliai; nerekomenduojama daugiau nei 2 vados per metus, nes ir patelė nusilps, ir jaunikliai gali gimti ligoti bei silpni. Jaunikliai gimsta matantys, su kailiuku, turi dantukus, beveik savarankiški. Patelė jauniklius 45-60 dienų primaitina pienu.