Joniškio rajonas

Teritorija:Joniškio rajonas užima 115,2 tūkst. ha teritoriją ir turi 78 km ilgio sieną su Latvija. Joniškio rajonas – tipiškas žemės ūkio rajonas. Žemės ūkio naudmenos sudaro apie 73 proc. viso ploto, 96 proc. naudmenų – ariamoji žemė. Rajono žemės – vienos derlingiausių respublikoje – įvertintos 50 ekonominių balų. Joniškio rajone vandenys užima 2348,69 ha. Rajone yra vienas 6,2 ha ploto ežeras bei 24 tvenkiniai. Per rajoną teka Mūša, Sidabra, Švėtė, nemažai smulkių upelių. Joniškio rajone miškai užima 23097 ha, iš jų: valstybiniai – 19097 ha, privatūs ir numatomi privatizuoti – 4000 ha. Rajono miškingumas – 17,4 proc. 1992 m. rajone įkurtas Žagarės regioninis parkas. Rajono teritorijoje yra apie 350 kultūros vertybių, 3 valstybiniai draustiniai (Mūšos Tyrelio kraštovaizdžio draustinis, Vilkijos hidrografinis draustinis, Pabalių botaninis draustinis), 3 savivaldybės paskelbti botaniniai draustiniai (Eglynlaukio, Švėtės slėnio ir Satkūnų). Gyventojai: Joniškio rajone šiuo metu yra 34344 gyventojų, iš jų 95,9 proc. lietuviai. 42,6 proc. visų rajono gyventojų gyvena miestuose (Joniškyje ir Žagarėje), 57,4 proc. – kaimuose.Žemės ūkis. Didelę Joniškio rajono teritorijos dalį užima lygumos. Žemės ūkio naudmenos bendrame žemės plote Joniškyje -72,84 proc.. Paplitę derlingi dirvožemiai.- daugiausiai lengvo priemolio, velėniniai glėjiški ( nujaurėję arba išplauti ), velėniniai karbonatiniai nujaurėję, velėniniai puveniniai glėjiniai, yra pelkinių, velėninių jaurinių, aliuvinių. Ne daug ne žemės ūkio naudmenų (miškų, vandens telkinių). Joniškio rajone yra didžiausia Šiaulių apskrityje ariamos žemės dalis žemės ūkio naudmenose (atitinkamai 69,53 ir 66,02 proc.). Mažiausias pievų ir natūralių ganyklų plotas žemės ūkio naudmenose – 2655 ha arba 2,3 proc. viso ploto. Didžiausia sodų ir uogynų dalis žemės ūkio naudmenose – 1,01 proc.

Joniškio rajone vyraujant lengvų ir vidutinių priemolių žemėms auginami techiniai augalai – tai tokie augalai, kurie auginami pramonei: linai, bulvės, ..Linų auginimas mechanizuotas, auginami pluoštu.

Sėjomainos – tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstyta į vienodo dydžio ir panašaus derlingumo laukus, kuriuose žemės ūkio augalai kaitomi pagal iš anksto nustatytą tvraką atsižvelgiant į ūkio dirvos derlingumą ir ekonominę padėtį. Lietuvos klimato sąlygomis vienus augalus pvz javus auginti toje pačioje vietoje negalima dėl įvairių negerovių, ligų, kenkėjų, piktžolių, todėl yra reikalinga sėjomaina. Kiekviename ūkyje gali būti 1 arba kelios sėjomainos. Sėjomainoje gali būti auginama nuo kelių iki keliolikos augalų rūšių ir jie visi vadinami pasėliais.Labai svarbu kiekvienam ūkiui parinkti tinkamą pasėlių struktūrą. Ją lemia : gamtinės sąlygos ( klimatas, dirvožemis ); rinkos sąlygos ( produktų paklausa ir klaidos ); auginimo sąlygos ( ūkio finansiniai ištekliai ir augalų auginimo išlaidos ); sezoninių darbų tolygus pasiskirstymas; būtinybė palaikyti ir gerinti dirvų derlingumą. Ūkyje gali būti 1 arba kelios sėjomainos. Viena sėjomaina įrengiama tada, jei dirvožemiai yra gana vienodi – Nagrinėjamame Joniškio rajono Kirnaičių kadastro vietovės dalyje vyrauja maždaug vienodi dirvožemiai todėl parinkta viena sėjomaina. Tačiau jei dirvožemio savybės skirtųsi, tai sėjomainos galėtų būti kelios. Projektuojant jas taip pat reikia atsižvelgti į dirvos užmirkimą – Joniškio rajone dirvožemiai lygūs, nusausinti, juose gali augti visi žemės ūkio augalai. Dirvos savybėms ir derlingumui turi didelės reikšmės ne tik sorbuotų jonų kiekis, bet ir jų sudėtis. Geriausiai augalai auga neautraliose arba silpnai rūgščiose dirvose ( ph 6 – 6,5 ). Joniškio rajone vyrauja rūgščios dirvos ( mažiau kaip 5,5 ), todėl juose gerai auga linai, bulvės, rugiai, avižos..Rūgšti dirvožemio reakcija slopina daugelio nuodingų mikroorganizmų veiklą, susilpnėja azoto jungimasis iš oro, atsiranda augalams nuodingi grybai ir bakterijos, todėl dirvos derlingumui padidinti rūgščias dirvas reikia kalkinti. PRIEŠEROZINĖS PRIEMONĖS

Nuardytieji ( eroduotieji ) – dirvožemiai, pažeisti paviršiumi tekenačio vandens ( dirvožemio erozija ), vėjo ( dirvožemio defliacija ) arba žemės ūkio padargų ( dirvožemio mechaninis ardymas ). Dirvožemio pažeidimo būdas ir intensyvumas priklauso nuo reljefo, klimato, augalijos, dirvožemio granuliometrinės sudėties, žmogaus ūkinės veiklos. Dirvožemio erozija vyksta kalvotuose plotuose, o defliacija – lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.Eroduotųjų dirvožemių, lyginant su neeroduotais, granuliometrinė sudėtis mažai skiriasi, tačiau fizikinės ir hidrofizikinės savybės daug prastesnės. Jų ( o ypač smarkiai eroduotųjų ) didelis tankis, mažas poringumas ir drėgmės imlumas. Ypač blogas eroduotų dirvožemių vandens laidumas, todėl jie negali sukaupti reikiamai drėgmės. Negalėdamas įsisunkti į dirvožemį, vanduo teka šlaitu žemyn vis intensyviau jį ardydamas.

MIŠKŲ IŠDĖSTYMAS ŽEMĖTVARKOS SCHEMOSE

Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema yra rajono savivaldybės teritorijos žemėtvarkos schemos sudedamoji dalis. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos paskirtis – planuoti žemdirbystei netikslingos naudoti privačios ir valstybinės žemės apsodinimą mišku, didinti atskirų Lietuvos regionų miškingumą, saugant ir neplanuojant apsodinti mišku biologinės įvairovės požiūriu vertingus plotus. Nagrinėjamos Šiaulių apskrities Joniškio rajono Kirnaičių kadastro vietovės žemės ūkio naudmenų našumo balas – 48 ( didžiausias Šiaulių apskrityje ).Joniškyje daug nusausintų žemių (76,45 proc.). Nusausintos žemės leidžia formuoti didelius laikų masyvus, efektyviai panaudoti šiuolaikišką techniką ir technologijas, o tai yra šio regiono žemės ūkio stiprybė.

Regione dauguma kaimo gyventojų priklauso nuo savo individualių ūkių, kaime mažai įvairiapusės veiklos, neišnaudojamas kaimo kraštovaizdis ir paveldas turizmo ir poilsio tikslams, kitų sektorių (pramonės, miškininkystės ir kt.) suteikiamos galimybės. Mažai kaimo žmonių verčiasi vietinių maisto produktų (mėsos, pieno, daržovių, uogų, vaisių ir kt.) gamyba. Tokie produktai turėtų būti paklausūs, yra įprasti gaminti, vertingi ir ekologiški.

2001 m. šalyje iš ūkininkų buvo superkama 31 proc. gyvulininkystės produkcijos, Šiaulių apskrityje – 38 proc. Galvijų supirkimas Šiaulių apskrityje mažėja: 2001 m., palyginus su 2000 m., buvo supirkta 6260 galvijų mažiau. Galvijų supirkimas sumažėjo visuose rajonuose, atsiradusi konkurencija ES erdvėje sąlygos didesnį gyvulių produktyvumą, geresnės veislininkystės ir aukštesnės produkcijos kokybės. Derybinėse pozicijose su Europos Sąjunga numatyta didesnė pieno kvota negu šiuo metu jo primelžiama, numatomas ženklus pienininkystės rėmimas, todėl pieno ūkių plėtra yra perspektyvi. Tačiau dėl konkurencinės kovos aštrėjimo pieno ūkius reikia modernizuoti ir specializuoti, mažinti pieno surinkimo, perdirbimo ir pardavimo kaštus, daugiau lėšų skirti rinkodarai ir naujų produktų kūrimui. Smulkūs pieno gamintojai ir įmonės turi rasti vietinę rinką arba specializuotis atskirų specifinių produktų gamyboje.

Joniškio rajonas yra Šiaulių apskrityje. – Lietuvos šiaurėje. Turi 78 km ilgio sieną su Latvija. Centras Joniškis. Joniškį galima pasiekti geru automobilių keliu, jungiančiu Rygą su Šiauliais, lygiagrečiai nutiestu geležinkeliu. Nuo seno rajonas palaiko glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Latvijos Respublikos rajonais. Teritorija: 115,2 tūkst. ha (savivaldybės duomenimis)Gyvena: 31,6 tūkst. žmonių, iš jų 14,7 tūkst. vyrų, 16,9 tūkst. moterų(2001 m. gyventojų surašymo duomenimis).Remiantis žemės ūkio naudmenų derlingumo analize galima teigti, Joniškio rajone yra palankios sąlygos javų, daržovių, linų, rapsų, cukrinių runkelių ir kt. augalų auginimui. Žemės ūkio stiprybė yra derlingi dirvožemiai. Šiaulių apskrityje, būtent Joniškio rajone yra didžiausias žemės naudmenų našumas – 48 balai. Vyrauja našūs, žemės ūkio plėtrai vertingi dirvožemiai, kurie yra svarbiausia sąlyga žemės ūkio kultūrų derlingumui. Ankstesniais metais plačiu mastu buvo atlikta dirbamos žemės melioracija ir suformuoti dideli žemės masyvai, o tai leidžia panaudoti našią techniką ir modernizuoti technologijas

Iš šių duomenų matyti, kad prastą žemės ūkio būklę šiuo metu labiau lemia ne gamtinės, bet ekonominės ir politinės priežastys: stokojama investicijų žemei gerinti, santykinai žemos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, didelės jos išauginimo sąnaudos, nesuderinti ilgalaikės valstybinės agrarinės politikos veiksniai ir pan.