Tauragės apskritis

Tauragės apskritis pagal plotą ir gyventojų skaičių yra mažiausia Lietuvoje. Ji apima Žemaitijos etnografinio regiono pietinę dalį. Kraštovaizdžiai yra palankūs žemdirbystės ir miškų ūkio plėtrai, išskyrus pietinę apskrities dalį, kuri ribojasi su svarbiausia Lietuvos upe Nemunu. Būtent pietinė rajono dalis ir pasižymi unikaliu, pažintiniam turizmui ypač tinkamu, kraštovaizdžiu. Čia Jūs pamatysite didingas XIV–XIX a. pilis, senąsias gyvenvietes, įspūdingus piliakalnius, parkus, šlaitų ir pašlaičių miškus, nuostabius Nemuno slėnio peizažus, vaizdingus upelius ir pievas.
Geri automobilių keliai ir magistralės, geležinkelis, apskrities centrą jungiantis suu Radviliškiu, Šiauliais ir Sovetsku (Rusijai priklausančioje Kaliningrado srityje), derlingos žemės, produktyvūs miškai, dideli inertinių statybinių medžiagų klodai, galimybė verslo reikalams naudoti svarbų vandens kelią, jungiantį apskritį su Kaunu bei Klaipėda, sudaro puikias sąlygas gamybai ir prekybai plėtoti bei žemės ir miškų ūkio produkcijai perdirbti. Kultūros ir gamtos paminklų gausa suteikia galimybę intensyviai plėtoti pažintinį turizmą.
Rajono ekonomikos plėtros kryptį lėmė kelias, didelę Lietuvos dalį jungiantis su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi, bei jam lygiagreti geležinkelio linija.
Lietuvos urbanistikos specialistai teisingai įvertino geopolitinę raajono reikšmę. Jau tarpukariu buvo pradėtos statyti pramonės įmonės, o tai skatino ir miesto augimą. Pereinamuoju laikotarpiu veikiant rinkos ekonomikos dėsniams veiklos kryptys pasikeitė. Dabar svarbiausia rajono produkcija: durpės, padarinė mediena, baldai, statybinės plytos ir drenažo vamzdžiai, mėsos ir pieno, du

uonos ir konditerijos gaminiai, kombinuotieji pašarai, linų pluoštas, surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos. Pastaraisiais metais sparčiai plėtojosi lengvoji pramonė, įsisteigė daug bendrų su užsieniu įmonių. Stabiliai ir sėkmingai dirba mėsos ir grūdų perdirbimo įmonės.
Tauragė – ne tik rajono, bet ir apskrities centras. Nors mūsų rajonas gana nuošalus, tačiau tai galima vertinti kaip pranašumą, kurį turime sėkmingai panaudoti vystydami turizmą ir agroturizmą.

Patrauklus savo geografine padėtimi Tauragės rajonas gali pasiūlyti naujų galimybių investuotojams, ieškantiems patogios verslo aplinkos, nes tai pasienio rajonas su patogia antžeminio transporto infrastruktūra, orientuota į Kaliningrado sritį ir vidinius Lietuvos regionus. Didelė gamybinių pastatų pasiūla miesto ir kaimo vietovėse.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, būtina, kad kiekvienas rajonas turėtų išsamią savo rajono ateities viziją visose svarbiausiose srityse. Tauragės rajono savivaldybės tarybos narių, administracijos darbuotojų, raajono visuomenės, įvairių sričių specialistų bendromis pastangomis parengtas Tauragės rajono strateginis plėtros planas iki 2010 metų. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama įgyvendinant strategiją – sudaryti sąlygas rajono žmonėms pasinaudoti ekonominės plėtros ir besikuriančios žinių visuomenės teikiamomis galimybėmis.

Gerindama verslo aplinką Tauragės rajone, savivaldybė aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, susijusiuose su investicijų pritraukimu į rajoną. Tai vandens ir nuotekų sistemų įrengimas kaimo gyvenvietėse, vandens maršruto Jūros upe infrastruktūros sukūrimas, rajono ugdymo įstaigų rekonstrukcija ir kiti projektai.

Šiandien visas investicijas mes vertiname kaip realų būdą kurti mūsų rajono gerovę, to

odėl mums svarbus kiekvienas verslo kontaktas, kiekvienas investuotojas, kad galėtume kuo geriau išnaudoti naujas galimybes, naujus mąstymo būdus, naujas technologijas, pertvarkyti rajono ekonomiką ir užtikrinti darnią kultūrinę bei ekonominę plėtrą integracijos į Europos Sąjungą kontekste.
Tauragė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1507 m. Šis vietovardis, susidedantis iš žodžių tauras ir ragas, primena, kad šiose žemėse būta miško galiūnų – taurų, iš kurių ragų meistrai gamino ragus (trimitus), ginklus, taures ir kitus reikmenis. Bėgant laikui, miestas vystėsi dviejų skirtingų etninių, religinių ir politinių pasaulių terpėje. Tai lėmė, kad šis kraštas įgijo tik jam būdingą charakterį ir savitą, nepakartojamą atspalvį.

Tauragės miesto seniūnija buvo įsteigta 1995-04-24 reorganizavus Tauragės miesto meriją.

Tauragės miesto seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, 6 seniūnijos darbuotojai rūpinasi seniūnijai priskirtų viešųjų paslaugų teikimu, organizuoja miesto gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymą, kapinių priežiūrą, gatvių apšvietimo bei eismo reguliavimo priemonių eksploatavimą, organizuoja viešuosius darbus. Taip pat yra rengiami savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektai seniūnijos veiklos klausimais, kontroliuojamas jų vykdymas.

Tauragės miesto seniūnija, užimanti 1.388 ha teritoriją, apima visą Tauragės miestą. Seniūnijoje gyvena apie 33 tūkst. gyventojų. Mieste yra 218 gatvių, kurių ilgis 104 km. Aikščių ir želdinių plotas 78.483 kv. metrų. Miesto seniūnija prižiūri ketverias kapines, kurių teritorija 17,7 ha.

Tauragės miesto seniūnija, reguliuodama bei tvarkydama bendruomenės reikalus, spręsdama gyventojų problemas, ateityje planuoja rekonstruoti ga

atvių apšvietimą, iš esmės įgyvendinti šiuolaikinę šiukšlių surinkimo sistemą, pertvarkyti centrinę aikštę ir parką..
Tauragės seniūnija – didžiausia Tauragės rajono savivaldybės seniūnija, juosianti Tauragės miestą beveik iš visų pusių. Seniūnijoje yra 66 kaimai, jos teritorijoje, Joniškės ir Bernotiškės kaimuose, yra kolektyvinių sodų bendrijos; buvusio karinio miestelio gyvenvietė – Tauragės dvaras. Šiuo metu seniūnijoje yra įregistruoti 5728 gyventojai.

Didžiausios seniūnijos gyvenvietės – Taurai, Tauragės dvaras, Butkeliai, Dauglaukis, Dapkiškiai, Dacijonai, Juodpetriai ir Meldikviršiai.

Tauragės miesto istorija neatsiejama nuo Tauragės dvaro, juo labiau, kad savivaldą miestas gavo tik XX a. pirmoje pusėje.

XIII-XIV a. per Tauragės apylinkes į Lietuvą ėjo svarbūs kryžiuočių keliai. Po Melno taikos sutarties atsirado Tauragės dvaras, vėliau – miestelis prie dvaro. Didelės reikšmės Tauragės dvaro atsiradimui turėjo patogi geografinė padėtis – vandens kelias Nemunu ir Jūros upe, be to, vietovė priklausė valstybinei gynybos sistemai.

Tauragės dvaras – Tauragės miesto įkūrimo pradžia. Tai buvo ryški Lietuvos, vėliau – Prūsijos didikų valda. Jis primena Tauragės praeitį.

Dauglaukis – gražiausia ir tvarkingiausia seniūnijos gyvenvietė. Joje yra Dauglaukio pagrindinė mokykla, kultūros namai, medicinos punktas. Čia gyvenantys žmonės labai myli savo kraštą, daug laiko ir pastangų skiria gyvenvietei gražinti ir tvarkyti, moka gražiai švęsti šventes. Dauglaukis garsus Žolinės atlaidais. Daugelio tauragiškių ir svečių mėgstama Šilinės girininkijos poilsiavietė.

Pilaitiškiai šventes švęsti renkasi ant Dapkiškių piliakalnio, nuo kurio atsiveria gražus Jūros upės ga

amtovaizdis.

Rajonas priklauso Vakarų Lietuvos Žemumos ketvirtam dirvožemio regionui. Pagal regioną matyti jog rajone vyrauja priesmėliai ir smėlingų priemolių nepasotinti balkšvažemiai, kurių žemės ūkio naudmenų našumas 27-32 balai .
Šilalės rajonas – vienas iš nedaugelio rajonų, kur gyvenimas sukasi tik apie vieną ašį, – žemės ūkį. Visi kiti verslai vienaip ar kitaip susiję su pagrindiniu, tad svarbiausias visų verslininkų tikslas – kuo racionaliau ūkininkauti.
Geri automobilių keliai, jungiantys rajoną su kitais šalies miestais bei vietovėmis, palankiai veikia ūkio plėtrą. Tai būtų pagrindas pažintiniam ir kaimo turizmui plėtoti.
Krašto žmonių pasididžiavimas – tautos didvyris Stasys Girėnas, 1933 m. perskridęs Atlantą. Unikalus ir rašytojo Dionizo Poškos „Baublių” muziejus – seniausias Lietuvoje.
Šilalė, miestas prie Jūros intako Lokystos, savo metus skaičiuoja nuo 1533 m., kai vietiniai dvarininkai Orvydai čia pastatė bažnyčią. 1660 m. Šilalei buvo suteikta prekybos privilegija ir leista ruošti turgus.
XIX a. pabaigoje miestelyje buvo vaistinė, malūnas, liuteronų ir liaudies mokyklos. 1883 m. buvo įkurtas paštas. Dabartinė neogotikinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia pastatyta 1909 m. 1918 m. Šilalė – valsčiaus centras. 1934 miestelyje išgrįstos gatvės, jis elektrifikuotas, o 1937 m. atvėrė duris Viešoji biblioteka ir progimnazija. Po karo, 1950 m., Šilalė tapo rajono centru. 1960 m. mieste gyveno 2200 gyventojų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šilalėje prasidėjo naujas pilnavertis gyvenimas. Miestas atsinaujino ir išgražėjo. 1994 m. atidaryti nauji Kultūros centro rūmai, sutvarkyta Nepriklausomybės aikštė
Šiandien Šilalėje gyvena 6700 gyventojų. Mieste yra kelios vaistinės, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, viešoji biblioteka su 53 tūkst. spaudinių fondu, vidurinė mokykla ir gimnazija su daugiau kaip 2000 moksleivių bei vaikų meno ir sporto mokyklos.
Netoli Šilalės gimusiems ir 1933 metais Atlantą perskridusiems lakūnams S.Dariui ir S.Girėnui miesto aikštėje pastatytas paminklas, skirtas “Lituanikos” skrydžio 60 – mečiui. Miesto centre esantis tvenkinys ir pušynas – mėgstamiausia šilališkių poilsio vieta. Turistams verta aplankyti bažnyčią, kurioje XIX a. tapyti šv. Antano ir šv. Onos paveikslai.
Šilalės rajonas plyti vakarinėje Lietuvos dalyje. Rajonas priklauso Vakarų Lietuvos Žemumos ketvirtam dirvožemio regionui. Pagal regioną matyti jog rajone vyrauja priesmėliai ir smėlingų priemolių nepasotinti balkšvažemiai, kurių žemės ūkio naudmenų našumas 27-32 balai . Rajono plotas – 118800 ha. Iš jų žemdirbystės plotai užima 68,3 tūkst. ha, miškai – 29,5 tūkst. ha, vandenys – 3,0 tūkst. ha. Rajoną kerta automagistralė Klaipėda – Vilnius. Per Šilalės kraštą vinguriuoja graži Jūros upė. Šilalės rajone gyvena per 33,3 tūkst. gyventojų. Rajone yra 13 seniūnijų: Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Palentinio, Pajūrio, Šilalės – miesto ir kaimiškoji, Tenenių, Upynos ir Žadeikių. Šilalės rajonas – vienas iš nedaugelio rajonų, kur gyvenimas sukasi tik apie vieną ašį, – žemės ūkį. Visi kiti verslai vienaip ar kitaip susiję su pagrindiniu, tad svarbiausias visų verslininkų tikslas – kuo racionaliau ūkininkauti. Geri automobilių keliai, jungiantys rajoną su kitais šalies miestais bei vietovėmis, palankiai veikia ūkio plėtrą. Tai būtų pagrindas pažintiniam ir kaimo turizmui plėtoti.
Šilalės rajonas yra Didkiemio seniūnijos, Didkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas apima 3848 ha ploto teritoriją. Projektui rengti parinkta teritorija patvirtinta Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. 1023, 1998 metų liepos tryliktą dieną. Šiuo įsakymu nurodytas projekto sudarymo parengiamųjų darbų laikotarpis – iki 1998 metų spalio mėnesio dvidešimtos dienos, kurio metu piliečiai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, gali keisti savo valią, dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Didkiemio kadastro vietovės ribose yra Didkiemio, Kuimiškių, Gerviškių, Vartulėnų, Valakų, Laumėnų, Pažiuržmočio, Didkiemio II, Kamščių kaimai. Teritorija miškinga, reljefas banguotas, daug slėnių. Iš vakarų pusės Didkiemio kadastro vietovė ribojasi su Jūros upe, iš rytų pusės – Biržų lauko kadastro vietove, iš šiaurės pusės su Jucaičių kadastro vietove, iš pietų pusės – Pajūrio kadastro vietove.
Atliekant projekto perengiamuosius darbus pasinaudota naujai parengtu Didkiemio kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planu M l: 10 000. Pagal sutartinius ženklus į projekto planą įbraižyti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, objektai bei jų ribos. Projekto rengimui buvo panaudota medžiaga apie valstybinės reikšmės miškus, valstybinės reikšmės vidaus vandenis ir kelius, išžvalgytus naudingų iškasenų telkinius, įvairius draustinius, UAB “Šilalės vandenys” priklausančius gręžinius, bokštus bei valymo įrenginius ir t.t. Į projektą įjungtos išvados, pateiktos iki 1999 metų 0l mėn. 01 dienos. Buvo gauta 17 išvadų, kai piliečiai pageidauja atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę neatlygintinai nuosavybėn laisvos valstybinės žemės teritorijoje.
Žemės reformos žemėtvarkos projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių i išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. 04mėn. 0l d. nutarimu Nr. 358 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje”, bei Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998. 04. 23d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta reformos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika.
Didkiemio kadastro vietovės teritorijoje atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius iki 1998 metų liepos mėn. 01d. gauta 257 piliečių prašymai, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į 1453 ha plotą. Iki projekto rengimo pradžios 69 piliečiams atkurtos nuosavybės teisės į žemę gražinant natūra į 388 ha plotą, 19 piliečių išmokant kompensaciją pinigais i 158 ha plotą.
Didkiemio kadastro vietovėje parengiamųjų darbu pabaigoje nustatytas 171 ha laisvos valstybinės žemės fondas. Projekto rengimui gauta 27 pretendentų prašymai atkurti nuosavybės teises į 101,50 ha plotą, gražinant žemę natūra, bei gautos 17 piliečių išvados atkurti nuosavybės teises neatlygintinai lygiaverčiu sklypu 44,30 ha plotui.
Gauti piliečių prašymai bei išvados dėl žemės, miško ir vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, buvo apsvarstyti ir, panaudojant piliečiu prašymų analizės lentelę, parengtą žemėtvarkos ir Teisės departamento 1998m. 01mėn. 16d. raštu Nr. 1600-47, bei vadovaujantis žemės reformos įstatymo, 10 straipsnio nuostatomis, sugrupuoti pagal eiliškumą.
Šilalės apylinkės Tarybos sprendimu 1994m. 04mėn. 27d. Nr. 29 suteikta žemė asmeninio ūkio naudotojams 122 piliečiams į 325 ha plotą. Iki žemės reformos įstatymo sustabdymo 1998 metų sausio mėn. 22 dienos buvo privatizuota 40 asmeninio ūkio žemės naudotojų 122ha plote.
Asmeninio ūkio žemės naudotojai pageidauja naudojamą žemę įteisinti privatinėn
nuosavybėn sekančiai:
• perduodant neatlygintinai – 54 pretendentai, plotas 139,49ha;
• perkant (kai buvo įmokėtos valstyb. vienkartinės išmokos) 19 pretendentų,

47,78 ha plote;
• nuomojant 9 pretendentai, 16,26 ha plote.
Atlikus asmeninio ūkio žemės naudojimo analizę, nustatyta, kad dalis buvusių žemės valdų savininkų (pretendentų) pageidauja susigrąžinti žemę natūra, nors jų buvusi žemė yra užimta asmeninio ūkio žemės sklypais. Šios problemos spręstos atskiruose asmeninio ūkio žemės naudotojų ir buvusių savininkų (pretendentų) susirinkimuose.
Projektas suderintas su Šilalės rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėja, Tauragės
apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentu, Šilalės rajono mere,
aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos rajono departamentu, Tauragės miškų urėdija,
Šilalės rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos, teritorijų planavimo specialistais ir t.t.

Šilalės rajone gyvena per 33,3 tūkst. gyventojų. Rajone yra 13 seniūnijų: Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Palentinio, Pajūrio, Šilalės – miesto ir kaimiškoji, Tenenių, Upynos ir Žadeikių.
Šilalės rajone yra 100 valstybės saugomų paminklų: 28 piliakalniai, 4 alkakalniai, 4 kūlgrindos, 59 senkapiai bei pilkapiai. Čia yra Padievyčio (1450 ha), Bilionių (30,3 ha), Medvėgalio (37,3 ha) kraštovaizdžio draustiniai, Jūros botaninis (18,2 ha) ir ichtiologinis draustiniai, Bijotų ir Pajūrio parkai. Šilalės rajone užfiksuota per 20 geologijos paminklų. Tai didžiuliai akmenys bei jų grupės.
Senovėje šiame krašte gyveno baltų gentys, kurių materialinė kultūra buvo labai artima pajūrio kuršiams – net upė pavadinta Jūros vardu. Vėliau kraštas priklausė Žemaitijai. Čia buvo Karšuvos ir Kaltinėnų žemės, kuriose gyveno labai karingi ir drąsūs žmonės, nebijodavę duoti atkirtį užpuolikams kryžiuočiams. Nuo 1370 m. rašytiniuose šaltiniuose aprašomi Kryžiuočių ordino žygiai į šias Žemaitijos žemes.
Šiandien Šilalės kraštas – nepaliestos gamtos kampelis su čiurlenančiais upeliais, didingais miškais, kalvomis ir slėniais. Mat Šilalės vardas kilęs nuo čia buvusių didelių pušynų, žemaitiškai šilais vadintų.

Leave a Comment