ĮVEŽAMŲ Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ GYVŪNŲ VETERINARINIO TIKRINIMO TVARKA

Turinys
Įvadas 3
Įvežamų į Lietuvos Respubliką gyvūnų veterinarinio tikrinimo
tvarka (Bendros nuostatos) 4
Veterinarinio tikrinimo pagrindiniai principai 5
Tikrinimų organizavimas 5
Gabenimas tranzitu 7
Priemonės taikomos pažeidus gyvūnų vežimo tvarką 8
Taikomos priemonės 8
Reikalavimai pasienio veterinarijos postams 9
Dėl sportinių žirgų prekybos ir dalyvavimo varžybose sąlygų patvirtinimo 10
Įvežamų į Lietuvos Respubliką neporakanopių gyvulių sveikatos nuostatai 11
Įvežamų iš kitų šalių neporakanopių veterinarijos sertifikato struktūra 13
Importuojamų į Lietuvos Respubliką veislinių galvijų vet. reikalavimai 14
Išvados 16
Naudota literatūra 17Įvadas
Mano šio savarankiško darbo tikslas yra:

Supažindinti su importuojamų gyvulių į Lietuvos Respubliką veterinarinio tikrinimo tvarka;
Paaiškinti šioje tvarkoje minimas sąvokas;
Supažindinti su importuojamų gyvulių tikrinimo organizavimu;
Nurodyti pagrindinius nuostatus gabenant gyvulius tranzitu;
Nurodyti reikalavimus, taikomus pasienio veeterinarijos postams;
Supažindinti su importuojamų į Lietuvos Respubliką veislinių galvijų veterinarijos reikalavimais;

Įvežamų į lietuvos respubliką gyvūnų veterinarinio
tikrinimo tvarka
Ši tvarka yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin.,1992, Nr.2-15), atsižvelgiant į ES direktyvų 90/425/EEC,91/496/EEC,72/462/EEC ir Europos Komisijos sprendimo 84/390/EEC reikalavimus.

Bendros nuostatos
1. Šia tvarka siekiama:
užtikrinti, kad gyvūnai, įvežami iš užsienio valstybių į Lietuvą, būtų tikrinami ir taip būtų užkirstas kelias užkrečiamoms gyvūnų ir žmonių ligoms plisti bei garantuotas rinkos stabilumas.

1.2. nustatyti bendruosius principus ir taisykles, pagal kuriuos būtų tikrinami įvežami gyvūnai. Ši tikrinimų tvarka skirta gyvuliams – arkliams, galvijams, avims, ožžkoms, kiaulėms, naminiams paukščiams, naminiams triušiams ir kitiems gyvuliams.
2. Ši tvarka netaikoma naminiams gyvūnams (išskyrus arklių – equide būrio gyvulius), kurie įvežami nekomerciniais tikslais.
3. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
Veterinarinis tikrinimas – dokumentų, atitikties ir fizinis tikrinimas, kuris taikomas arkliams, galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms, triušiams, naminiams pa

aukščiams ir kitiems gyvūnams, vežamiems per pasienio veterinarijos postą;
Dokumentų tikrinimas – Pasienio veterinarijos tarnybos specialistų pasienio veterinarijos poste atliekamas veterinarijos sertifikatų ir kitų lydinčiųjų dokumentų tikrinimas;
Atitikties tikrinimas – Pasienio veterinarijos tarnybos specialistų pasienio veterinarijos poste atliekamas tikrinimas, kai vizualiai nustatoma, ar gyvūnai atitinka dokumentuose arba sertifikatuose nurodytus gyvūnus, ar jie suženklinti ir ar ženklai sutampa su nurodytais dokumentuose; ar specifiniai gyvūnų požymiai bei išvaizda atitinka tą, kuri nurodyta dokumentuose;
Fizinis tikrinimas – Pasienio veterinarijos tarnybos specialistų pasienio veterinarijos poste atliekamas gyvūnų apžiūrėjimas, esant reikalui klinikinis tikrinimas, atrinktų mėginių laboratorinis tikrinimas;
Importuotojas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, importuojantis gyvūnus iš užsienio šalies ar juridinio asmens arba sudaręs su šiuo asmeniu gyvūnų tiekimo sutartį;
Siunta – vienos rūšies gyvūnai, vežami ta pačia transporto priemone iš eksportuojančios šalies tos pačios vietovės irr turintys vieną veterinarijos sertifikatą;
Pasienio veterinarijos postas – tikrinimo postas, kuris yra įvažiavimo į Lietuvos Respubliką pasienio kontrolės punkto teritorijoje ir įrengtas pagal šios tvarkos VII skyriaus reikalavimus;
Gabenimas tranzitu – gyvūnų transportavimas per Lietuvos Respublikos teritoriją iš vienos užsienio šalies į kitą užsienio šalį.Veterinarinio tikrinimo pagrindiniai principai
4. Gyvūnų vežimas ir gabenimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją turi būti iš anksto suderintas su Lietuvos Respublikos pasienio ir transporto valstybine veterinarijos tarnyba (Valstybinės veterinarijos tarnybos struktūrinis pavadinimas).
5. Kiekviena iš užsienio į Lietuvos Respubliką įvežama gyvūnų siunta turi būti patikrinta Va
alstybinės veterinarijos tarnybos ir turi atitikti Valstybinės veterinarijos tarnybos 1992 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 3 patvirtintus importuojamų į Lietuvos Respublikos ir eksportuojamų iš jos bei tranzitu vežamų gyvulių, paukščių, kitų gyvūninių produktų, gyvūninių žaliavų bei pašarų veterinarinius reikalavimus.
6. Tikrinimas turi būti atliktas siuntai patekus į Lietuvos Respublikos teritoriją.
7. Veterinarinį tikrinimą galima atlikti tik šiam tikslui įrengtose vietose-pasienio postuose.Tikrinimų organizavimas
8. Importuotojas, norėdamas įvežti į Lietuvos Respubliką gyvūnus, privalo pateikti Pasienio ir transporto valstybinei veterinarijos tarnybai (toliau – Pasienio veterinarijos tarnyba) prašymą ir gyvūnų pirkimo sutartį, sudarytą su užsienio šalies fiziniu ar juridiniu asmeniu, kurioje nurodyta gyvūnų kilmės šalis ir vietovę, iš kurios bus įvežami gyvūnai. Pasienio veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi epizootine šalies, iš kurios gyvūnai įvežami, būkle, išduoda leidimą gyvūnams įvežti.
9. Importuotojas privalo ne vėliau kaip prieš vieną dieną informuoti pasienio veterinarijos posto veterinarijos pareigūną apie per postą gabenamus gyvūnus – nurodyti jų rūšį, skaičių ir preliminarų atvykimo į postą laiką – ir užtikrinti vežamų gyvūnų gerovę.
10. Gyvūnų negalima įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kol nebus pateiktas nustatytos formos veterinarijos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad gyvūnams buvo atlikti reikalaujami veterinariniai tikrinimai ir profilaktinės priemonės, nurodyti jų rezultatai, atlikimo data; sertifikatas turi būti patvirtintas valstybinės veterinarijos įstaigos veterinarijos gydytojo parašu ir spaudu (pridedamas laboratorinių tyrimų rezultatų originalas). Įvežamų arklių siunta turi turėti tarptautinį gyvūnų vežimo dokumentą ir maršruto pl
laną.
11. Įvykdžius ankščiau minėtus reikalavimus, kiekviena importuojamų gyvūnų siunta yra tikrinama pasienio veterinarijos posto pareigūno – atliekami dokumentų ir atitikties tikrinimai. Tikrinimo metu patikslinama:
11.1. ar transporto priemonė atitinka gyvūnų gabenimo reikalavimus ir ar vežėjas turi leidimą gyvūnams įvežti;
11.2. vieta, iš kurios gabenami gyvūnai;
11.3. vieta, į kurią gabenami gyvūnai;
11.4. ar įrašai veterinarijos sertifikate atitinka reikalavimus, įrašytus leidime gyvūnams įvežti.
12. Pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojas:
12.1. apžiūri gyvūnus, įsitikina, kad jie atitinka informaciją, pateiktą gyvūnus lydinčiuose dokumentuose, ir kad jie atitinka informaciją, patektą gyvūnus lydinčiuose dokumentuose, ir kad gyvūnai yra sveiki;
12.2. esant reikalui atlieka klinikinius tyrimus;
12.3. gali imti mėginius laboratoriniam tyrimui, vadovaudamasis gyvūnų klinikinio tyrimo rezultatais arba Valstybinės veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka;
12.4. turi įsitikinti, ar gabenimo sąlygos atitinka reikalavimus, numatytus Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999m. birželio 21 d. įsakyme Nr. 4-165 „Dėl gyvūnų vežimo taisyklių“ (Žin., 1999, Nr. 58-1911);
12.5. patikrinęs priima sprendimą dėl tolesnio gyvūnų vežimo ir parašo atitinkamą įrašą gyvūnus lydinčiuose dokumentuose veterinarijos sertifikate.
13. Apie gyvūnų importą Pasienio veterinarijos tarnyba informuoja teritorinę valstybinę įstaigą.
14. Pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojai kai kurias iš minėtų užduočių gali padėti atlikti kvalifikuotas, tinkamai apmokytas personalas.
15. Įvežti gyvūnus į Lietuvos Respublikos teritoriją draudžiama, jei nustatoma, kad:
15.1. neišduotas leidimas importuoti ar tranzitu gabenti gyvūnus per Lietuvos Respublikos teritoriją;
15.2. gyvūnai gabenami pažeidžiant Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 4-165 „Dėl gyvūnų vežimo taisyklių“ reikalavimus;
15.3. jei veterinarijos sertifikatas ar kiti lydintys do
okumentai neatitinka nustatytos formos, kuri buvo pateikta importuotojui išduodant leidimą importuoti;
15.4. jei gyvūnai vežami iš šalių, iš kurių importuoti uždrausta Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos įstatymais;
15.5. jei gyvūnai neatitinka šioje tvarkoje nustatytų reikalavimų;
15.6. jei gyvūnai serga arba, atlikus klinikinius ir laboratorinius tyrimus, įtariama, kad jie užsikrėtę užkrečiama liga;
15.7. jei eksportuojanti šalis neįvykdė leidime gyvūnams importuoti nurodytų reikalavimų;
15.8. jei gyvūnų toliau vežti negalima dėl jų būklės.Gabenimas tranzitu
16. Užsienio šalies fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas gabenti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gyvūnus, turi raštu kreiptis į Pasienio veterinarijos tarnybą su prašymu, kuriame nurodo gyvūnų rūšį, skaičių, amžių, kilmės ir paskirties šalį bei vietą, transporto rūšį ir maršrutą, datą ir laiką, kuriuo manoma vežti gyvūnus.
17. Pasienio veterinarijos tarnyba leidžia gyvūnus gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką, jeigu:
17.1. valstybėje, iš kurios vežami gyvūnai, yra gera epizootinė būklė.
18. Pasienio veterinarijos tarnyba, išanalizavusi gautus iš importuotojo dokumentus, sprendžia, ar leisti gabenti gyvūnus tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją.
19. Gyvūnų vežėjas turi pranešti įvažiavimo pasienio veterinarijos postui apie gyvūnų atgabenimą ne vėliau kaip prieš 24 val.
20. Atgabenus į įvažiavimo postą gyvūnus, pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojas patikrina, ar gyvūnai vežami laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų. Atliekamas dokumentų ir atitikties tikrinimas.
21. Kilus abejonėms dėl gyvūnų sveikatos būklės, atliekamas klinikinis tikrinimas, galintis patvirtinti arba paneigti abejones.
22. Jeigu gyvūnai gabenami laikantis šių reikalavimų, pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojas išduoda veterinarijos tranzitinį leidimą. Gyvūnus lydinčiame veterinarijos sertifikate įrašo atitinkamus įrašus apie gyvūnų vežimą.
23. Apie gyvūnų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojas praneša Pasienio veterinarijos tarnybai ir pasienio veterinarijos postui, per kurį numatoma gyvūnus išvežti. Išvažiavimo postas kompiuterinėmis informavimo priemonėmis informuoja įvažiavimo postą.
24. Kai gyvūnai atgabenami į išvažiavimo iš Lietuvos Respublikos pasienio veterinarijos postą, jame atliekamas gyvūnų siuntos dokumentų ir atitikties tikrinimas, išimamas veterinarijos tranzitinis leidimas. Informacija apie gyvūnų išvykimą perduodama Pasienio veterinarijos tarnybai.
25. Pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojas gali neleisti tranzitu gyvūnų per Lietuvos Respublikos teritoriją, jei neužtikrinti tvarkos 27 punkto reikalavimai.

Priemonės, taikomos pažeidus gyvūnų vežimo tvarką

26. Valstybiniai veterinarijos inspektoriai ar pasienio veterinarijos posto vyriausieji veterinarijos gydytojai skiria baudas fiziniams arba juridiniams asmenims, jeigu yra nustatoma, kad buvo pažeisti veterinarijos reikalavimai, gyvūnai buvo gabenami pažeidžiant transportavimo reikalavimus. Tuomet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 9 straipsniu, taikomas Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 241 straipsnis
27. Jei atlikus numatytą tikrinimą paaiškėja, kad gyvūnai neatitinka šioje tvarkoje išdėstytų reikalavimų ar Valstybinės veterinarijos tarnybos 1992 m. vasario 11 d. Nr. 3 patvirtintų reikalavimų arba jeigu nustatomi neatitikimai atitikties ir fizinio tikrinimo metu, pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojas turi teisę:
27.1. nedelsiant išsiųsti gyvūnus už Lietuvos Respublikos ribų, jeigu tai leidžia gyvūnų sveikata;
27.2. patalpinti gyvūnų siuntą pasienio veterinarijos poste esančioje patalpoje, pašerti, pagirdyti, jeigu reikia – juos gydyti;
27.3. prireikus gyvūnus izoliuoti nuo kitų siuntos gyvūnų karantino patalpoje;
28.1. informuoti Pasienio veterinarijos tarnybą ir nurodyti priimto sprendimo priežastį;
28.2. siuntą lydinčiame sertifikate padaryti įrašus apie pastebėtus pažeidimus ir nurodyti priimtą sprendimą.
29. jeigu gyvūnų sugražinti atgal neįmanoma, pasienio veterinarijos posto veterinarijos gydytojas.
29.1. gavęs Pasienio veterinarijos tarnybos sutikimą, gyvūnus, gali leisti paskerst skerdykloj.
30. Importuotojas arba jo atstovas apmoka išlaidas dėl sulaikytos gyvūnų siuntos sunaikinimo arba mėsos panaudojimo kitiems tikslams. Lėšos už parduotus mėsos produktus, atskaičiavus išlaidas, atitenka savininkui arba jo atstovui.

Taikomos saugos priemonės

31. Pasireiškus užsienio. šalies teritorijoje TEB A sąrašo ligai, zoonozei ar kitai pavojingai gyvūnų ir žmonių sveikatos ligai, Valstybinė veterinarijos tarnyba gali sustabdyti gyvūnų importą iš visos ar dalies užsienio šalies teritorijos.
32. Jeigu šioje tvarkoje nurodyto tikrinimo metu nustatoma, kad gyvūnų siunta yra pavojinga gyvūnų ar žmonių sveikatai, Pasienio veterinarijos tarnyba nedelsiant imasi priemonių:
32.1. įstatymų nustatyta tvarka sunaikina siuntą;
32.2. apriboja gyvūnų tranzitąReikalavimai pasienio veterinarijos postams
33. Pasienio veterinarijos postai turi būti įrengti pasienio kontrolės punktų teritorijoje, kad būtų galima atlikti veterinarinius ir kitus su importu susijusius formalumus.
34. Gyvūnus leidžiama gabenti per pasienio veterinarijos postus, įrengtus ir pritaikytus porakanopiams, neporakanopiams, smulkiems arba visų rūšių gyvūnams.
35. Pasienio veterinarijos poste, atsižvelgus į tikrinamų gyvūnų rūšį bei į atliekamų tikrinimų skaičių, turi būti visos būtinos patalpos ir įranga.
36. Pasienio veterinarijos posto patalpos įrengiamos taip, kad būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti, iškrauti ir pakrauti gyvūnus į įvairias transporto priemones, juos tikrinti ir prireikus gyvūnų siuntą sulaikyti, šerti ir girdyti.
37. Poste, kuriame tikrinami gyvūnai, atsižvelgiant ES teisės aktų reikalavimus, turi būti įrengta speciali pravažiavimo juosta gyvus gyvūnus gabenančiam transportui.
38. Kiekviename pasienio veterinarijos poste turi būti administracijos patalpos su kompiuterine ir ryšio įranga.
39. Gyvūnų tikrinimo vietoje turi būti:
39.1. rampa gyvūnams iškrauti ir pakrauti;
39.2. patalpa stambiųjų gyvūnų klinikiniam tyrimui;
39.3. patalpa smulkiųjų gyvūnų klinikiniam tyrimui;
39.4. porakanopių gyvūnų karantino patalpa;
39.5. neporakanopių gyvūnų karantino patalpa;
39.6. smulkiųjų gyvūnų karantino patalpa;
39.7. paimtų mėginių tyrimo patalpa;
39.8. patalpa pašarams
39.9. patalpa su šaldymo įranga gaišenoms;
39.10. patalpa valymo ir dezinfekavimo įrangai bei dezinfekuojančioms medžiagoms laikyti;
39.11. buitinės patalpos su persirengimo kambariais, dušu, tualetu.
40. Pasienio veterinarijos poste paimti mėginiai (kurių negalima ištirti poste) tiriami Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje arba apskričių veterinarijos laboratorijose.
41. Netoliese turi būti įmonė, turinti pastatus ir įrenginius, kuriuose galima būtų įkurdinti, pašerti, pagirdyti gyvūnus, jais pasirūpinti, jei reikia – karantinuoti, gydyti ir paskersti arba sunaikinti (gyvūnų sustojimo arba perkrovimo punktas).
42. Pasienio veterinarijos posto įranga:
42.1. ryšio – telefonas, faksas, kompiuterinė informacinė sistema „Animo“, jungianti pasienio veterinarijos postus, Pasienio ir transporto valstybinę veterinarijos tarnybą, Valstybinę veterinarijos tarnybą, Europos komisiją, skirta keistis gyvūnų transportavimo duomenimis; elektroninis paštas;
42.2. kopijavimo aparatas;
42.3. įranga ir įrankiai gyvūnams fiksuoti tyrimo metu;
42.4. gyvūnams tikrinti reikalingi instrumentai;
42.5. autokrautuvas su įrenginiais gaišenoms gabenti;
42.6. valymo ir dezinfekavimo įranga.

Dėl sportinių žirgų prekybos ir dalyvavimo
varžybose sąlygų patvirtinimo

valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus
1999 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 4-133 (ištrauka)

Siekdamas pagerinti sportinių žirgų prekybą ir patobulinti jų dalyvavimo varžybose tvarką, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos direktyvas 90 /426/EEB,90/427/EEB,90/428/EEB,
Įsakau:
1. Patvirtinti pridedamas Sportinių žirgų prekybos ir jų dalyvavimo varžybose sąlygas.
2. Valstybinei veterinarijos tarnybai vadovautis šiuo dokumentu sprendžiant sportinių žirgų prekybos ir jų dalyvavimo varžybose veterinarijos problemas, susijusias su kitų valstybių dalyvavimu prekiniuose mainuose ar varžybose
3. Patvirtinti įvežamų į Lietuvos Respubliką neporakanopių gyvulių sveikatos nuostatus.
4. Įsakymo vykdymą kontroliuoti Gyvulių sveikatingumo skyriui.
Priedai:
1. Sportinių žirgų prekybos ir jų dalyvavimo varžybose sąlygos, 1 lapas;
2. Įvežamų į Lietuvos Respubliką neporakanopių gyvulių sveikatos nuostatai, 3 lapai;

3. Sveikatos pažymėjimo įsigyjamiems iš kitų šalių neporakanopiams struktūra, 2 lapai;
4. Veterinarijos sertifikatas importuojamiems arkliams, kurie Europos Bendrijoje iš karto siunčiami į skerdyklą, 5 lapai;
5. Veterinarijos sertifikatas importuojamiems į Europos Bendriją registruotiems arkliams veislei ir produkcijai iš Australijos, Bulgarijos, Baltarusijos, Kipro, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Ven.grijos, Lietuvos, Latvijos, Makedonijos, Naujosios Zelandijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Ukrainos, 5 lapai;
6. Veterinarijos sertifikatas pakartotiniam registruotų žirgų įvežimui į Europos Bendrijų lenktynėms, varžyboms, parodoms po laikino, ne ilgesnio kaip 30 dienų eksportavimo, 4 lapai;
7. Veterinarijos sertifikatas laikinam registruotų arklių įvežimui į Europos Bendriją ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui iš Australijos, Baltarusijos, Bulgarijos. Kipro, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos, Makedonijos, Naujosios Zelandijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Ukrainos, 5 lapai;
8. Veterinarijos sertifikatas importuojamas arkliams, kurie Europos Bendrijoje siunčiami į skerdyklas per paskirstymo centrus, 7 lapai;

Įvežamų į lietuvos respubliką neporakanopių

gyvulių sveikatos nuostatai
Patvirtinti Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus
1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr.4-133 (2 priedas)

1. Nuostatai nustato reikalavimus neporakanopių sveikatai, kai jie įvežami į Lietuvos Respubliką. Dokumentas parengtas atsižvelgiant į ES direktyvą EEB/426/90.
2. Neporakanopiai gali būti įvežti iš šalies, kurioje privaloma registruoti arklių afrikinį marą, kergimo ligą, įnoses, arklių infekcinį encefalomielitą, infekcinę anemiją, vezikulinį stomatitą, pasiutligę, juodligę, infekcinį arteritą.
3. Neporakanopiai gali būti įvežti iš šalies, kurioje:
3.1. nėra arklių afrikinio maro;
3.2. dvejus metus nenustatytas arklių venesueliškasis encefalomielitas;
3.3. šešis mėnesius nediagnozuota kergimo liga ir įnosės.
4. Valstybinė veterinarijos tarnyba gali:
4.1. įvežimo suvaržymą dėl arklių afrikinio maro taikyti tik kuriai nors eksportuojančios neporakanopius gyvulius šalies teritorijos daliai;
4.2. leisti įvežti neporakanopius iš apsaugos zonos, esančios 100 km spinduliu apie afrikinio maro židinį, ar priežiūros zonos, besitęsiančios 50 km už apsaugos zonos, jei laikomasi šių reikalavimų:
4.2.1. neporakanopiai iš eksportuojančios šalies įvežami tik tuo metu, kai vabzdžių-ligos platintojų veikla neaktyvi;
4.2.2. įvežimo dieną neporakanopiai neturi klinikinių arklių afrikinio maro požymių;
4.2.3. nevakcinuoti gyvuliai nereaguoja tiriant komplemento sujungimo metodu du kartus kas 21-30 d., padarius antrąjį tyrimą ne ankščiau kaip 10 d. prieš išvežimą;
4.2.4. Du mėnesius gyvuliai turi būti nevakcinuoti nuo arklių afrikinio maro, o ankščiau vakcinuotus ištyrus komplemento sujungimo metodu neturi būti nustatytas antikūnų padaugėjimas;
4.2.5. gyvuliai turi būti karantinuojami mažiausiai 40 dienų iki išsiuntimo;
4.2.6. karantino metu ir vežant iš karantino vietos į išsiuntimo vietą gyvuliai turi būti saugomi nuo vabzdžių-ligų platintojų.
5. Kai išvežančioje šalyje nustatytas vezikulinis stomatitas ar virusinis arteritas, neporakanopiai:
5.1. turi būti iš ūkio, kuriame 6 mėnesius nediagnozuotas vezikulinis stomatitas, ir prieš išsiuntimą ištyrus serologiškai jie nereagavo
5.2. virusinio arterito atveju vyriškosios lyties neporakanopiai neturi reaguoti tiriant serologiškai arba viruso izoliacijos metodu ar kokiu nors kitu būdu.
6. Neporakanopiai turi būti įsigyjami iš ūkio, kuriame:
6.1. ne mažiau kaip šešis mėnesius jie neturėjo sąlyčio su sergančiu kergimo liga gyvuliu. Eržilams šis draudimas galioja iki iškastravimo;
6.2. praėjo šeši mėnesiai nuo sergančių įnosėmis ar arklių infekciniu encefalomielitu gyvulių paskerdimo;
6.3. paskerdus infekcine anemija sergančius gyvulius, likusieji, ištirti du kartus kas tris mėnesius Coggins metodu, nereaguoja;
6.4. praėjo ne mažiau kaip mėnuo nuo paskutinio užregistruoto pasiutligės atvejo;
6.5. praėjo ne mažiau kaip 15 dienų nuo paskutinio užregistruoto juodligės atvejo;
6.6. jei, nustačius ligą, ūkyje paskerdžiami visi jai imlūs gyvuliai ir tvartai dezinfekuojami, draudžiamasis laikotarpis tęsis 30 dienų nuo to laiko, kai gyvuliai buvo likviduoti, išskyrus juodligę, kai šis laikotarpis yra 15 dienų..
Kompetentinga valdžia šiuos draudimus gali sušvelninti hipodromuose ir bėgimo takuose.
7. Įvežami neporakanopiai turi būti identifikuojami ir turėti eksportuojančios šalies oficialaus veterinarijos pareigūno išduotą sertifikatą, kuris turi:
7.1. būti išduotas gyvulių pakrovimo eksportui dieną, o registruotiems arkliams-paskutinę dieną prieš pakrovimą;
7.2. būti parašytas viena iš Europoje paplitusių kalbų;
7.3. būti originalas ir siunčiamas kartu su gyvuliais;
7.4. paliudyti, kad eksportuojami gyvuliai atitinka šių nuostatų reikalavimus;
7.5. tilpti viename lape;
7.6. būti surašytas atskirai kiekvienam krovinio gavėjui arba, jei gyvuliai numatyti skersti, nurodant, kad gyvuliai yra tinkamai pažymėti
8. Veterinarijos sertifikate, kurį išduoda eksportuojančios neporakanopius šalies oficialus veterinarijos gydytojas, turi atsispindėti, kad:
8.1. informacijos iždavimo dieną neporakanopiai buvo patikrinti ir neturėjo ligų klinikinių požymių;
8.2. jie nenumatyti skersti pagal eksportuojančios šalies užkrečiamųjų ligų likvidavimo programą;
8.3. jie nėra iš šalies ar jos teritorijos dalies, kurioje taikomi suvaržymai dėl arklių afrikinio maro;
8.4. jie nekilę iš ūkio, iš kurio dėl sveikatos būklės uždrausta išvežti gyvulius ar kurio gyvuliai turėjo sąlytį su tokio ūkio gyvuliais;
8.5. jie neturėjo sąlyčio su neporakanopiais, kurie sirgo užkrečiamąja liga.

Įvežamų iš kitų šalių neporakanopių veterinarijos

sertifikato struktūra
Patvirtinta Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus
1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 4-133 (3 priedas)

I
Pažymėjimo numeris:
Eksportuojanti šalis:
Atsakinga ministerija:
Atsakingas teritorinis padalinys:
II
Neporakanopio gyvulio numeris:
III
Neporakanopio gyvulio tapatumo nustatymas: numeris (jei gyvulys skirtas skersti, nurodomas specialus ženklas), rūšis, veislė, amžius, lytis, tapatumo nustatymo metodas (prie šio sertifikato gali būti pridėtas gyvulio pasas su nurodytu numeriu).
IV
Gyvulio/-ių kilmė ir paskirtis:
Gyvulys/-iai siunčiamas/-iš (eksporto vieta)...į...
Siuntėjo pavadinimas ir adresas:
Krovinio gavėjo pavadinimas ir adresas

V
Duomenys apie sveikatą, pateikti žemiau, nurodo, kad aukščiau aprašytas/-i gyvulys/-iai atitinka tokius reikalavimus:
1.jis/jie buvo šiandien apžiūrėtas/-i ir neturi ligų klinikinių požymių;
2.jis/jie nėra numatytas/-i skersti pagal Nacionalinę užkrečiamųjų ligų likvidavimo programą;
– jis/jie nėra iš šalies ar jos teritorijos dalies, kurioje yra suvaržymų dėl arklių afrikinio maro – jis/jie nėra nevakcinuotas/-i nuo arklių afrikinio maro;

3. jis/jie nėra iš ūkio, iš kurio draudžiama išvežti gyvulius dėl sveikatos būklės;

4. jis/jie, kiek žinoma, neturėjo sąlyčio su neporakanopiais, sergančiais užkrečiamąja liga.
VI
Sertifikatas galioja 10 dienų.
(vieta)...
(data)....
Antspaudas
Parašas (veterinarijos gydytojo pavardė didžiosiomis raidėmis)
2 priedas
Arklių afrikinio maro papildomo fiksacijos metodo antigeno paruošimas
Rengiant remtasi
TEB diagnostikos standartais, paskelbtais leidinyje „Manual of Standards for Diagnostic tests and Vaccines“, 1996, 128 psl.
Importuojamų į lietuvos respubliką veislinių galvijų

veterinariniai reikalavimai

Patvirtinti Valstybinės veterinarijos tarnybos 1995 m. kovo 31 d.
Įsakymu Nr. 5-7

Leidžiama įvežti tik sveikus veislinius galvijus, ne daugiau kaip 6 mėn. Veršingumo iš administracinių teritorijų (valstijų, žemių, apygardų, kraštų ir kt.) ūkių, kuriuose nėra gyvulių užkrečiamųjų ligų, tarp jų:

Galvijų spongiforminės encefalopatijos ir avių skrepi – per pastaruosius 5 metus valstybėje;

Afrikinio kiaulių maro – per pastaruosius 3 metus valstybėje;

Galvijų maro, kontaginės pleuropneumonijos, snukio ir nagų ligos, vezikulinio stomatito, avių ir ožkų maro – per pastaruosius 12 mėn. valstybėje;

Kiaulių vėlyvojo epizootinio aborto – per pastaruosius 2 mėn. Administraciniame padalinyje;

Paratuberkuliozinio enterito – per pastaruosius 5 metus., o bruceliozės, tuberkuliozės, infekcinio rinotracheito ir leukozės – 3 metus ūkyje;

Atrinktiems veisliniams galvijams, taip pat jų sėklinimui nevartota sperma arba embrionai, kilę iš Anglijos. Galvijai nebuvo šeriami gyvulinės kilmės pašarais iš atrajotojų vidaus organų ir audinių. Atrinkti galvijai 21 d. karantinuojami specialiai skirtose bazėse, stebint Valstybinės veterinarijos tarnybos gydytojui. Karantino metu visi galvijai kliniškai apžiūrimi ir kiekvieną dieną jiems matuojama temperatūra. Atliekami ir diagnostiniai tyrimai nustatytais metodais: bruceliozės, tuberkuliozės, paratuberkuliozės, leukozės ir kt. Ne vėliau kaip 14 d. iki išvežimo ir prieš 2-14 dienų du kartus apdorojami dihidrostreptomicinu po 25 ml/kg. Atliekamos profilaktinės dehelmintizacijos.

Jeigu karantino metu, atliekant diagnostinius tyrimus, kai kurių galvijų reakcija teigiama, pirkėjas turi teisę atsisakyti visų arba pavienių galvijų už tai materialiai neatsakydamas.

Nurodytų reikalavimų vykdymas turi būti patvirtintas veterinariniu sertifikatu, parašytu atitinkamomis kalbomis, kuriame nurodomos diagnostinių tyrimų datos. Jį pasirašo Valstybinės veterinarijos tarnybos gydytojas.

Transporto priemonės paruošiamos pagal priimtas Lietuvos Respublikoje importo ir eksporto taisykles.Išvados
Šiame darbe aptariau importuojamų į Lietuvos Respubliką gyvūnų veterinarijos tvarką ir išsiaiškinau šiuos pagrindinius dalykus:
– Kiekviena iš užsienio į Lietuvos Respubliką įvežama gyvūnų siunta turi būti patikrinta Valstybinės veterinarijos tarnybos ir turi atitikti Valstybinės veterinarijos tarnybos 1992 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 3 patvirtintus importuojamų į Lietuvos Respublikos ir eksportuojamų iš jos bei tranzitu vežamų gyvulių, paukščių, kitų gyvūninių produktų, gyvūninių žaliavų bei pašarų veterinarinius reikalavimus.
– Importuotojas, norėdamas įvežti į Lietuvos Respubliką gyvūnus, privalo pateikti Pasienio ir transporto valstybinei veterinarijos tarnybai (toliau – Pasienio veterinarijos tarnyba) prašymą ir gyvūnų pirkimo sutartį, sudarytą su užsienio šalies fiziniu ar juridiniu asmeniu.
– Leidžiama įvežti tik sveikus veislinius galvijus, ne daugiau kaip 6 mėn.
– Užsienio šalies fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas gabenti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gyvūnus, turi raštu kreiptis į Pasienio veterinarijos tarnybą su prašymu, kuriame nurodo gyvūnų rūšį, skaičių, amžių, kilmės ir paskirties šalį bei vietą, transporto rūšį ir maršrutą, datą ir laiką, kuriuo manoma vežti gyvūnus.

Literatūra
1. Lietuvos Respublikos veterinarijos normatyvinių aktų rinkinys, II Tomas, Kaunas,
2000 m., ISBN 9986-09-143-8.
2. Lietuvos Respublikos veterinarijos normatyvinių aktų rinkinys, I Tomas, Vilnius,
1997 m., ISBN 9986-09-143-8.
3. www.vet.lt
4. www.3.lrs.lt

Leave a Comment