AGROSERVISO SISTEMA IR JOS FORMAVIMOSIYPATUMAI POREFORMINIU LAIKOTARPIU

1. Įžanga..............................3
2. Esamų agroserviso įmonių veikla ........................4
3. Agroserviso įmonių mašinų sistema ir jų poreikis...................5
4. Lėšų poreikis ir agroserviso plėtojimo programos realizavimo finansavimas.......5
5. Moksliniai tyrimai agroserviso programai įgyvendinti.................5
6. Išvados..............................7
7. Literatūra..............................8

ĮŽANGA
Agroservisas – tai paslaugos, teikiamos žemės ūkio sektoriaus ūkiniams vienetams. Dar 1993 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 690 buvo pritarta Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai. 1993 m. rugsėjo 30 d. Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.732 “Dėl priemonių Nacionalinei žemės ūkio veiklos programai įgyvendinti”, kuriame numatyta parengti pasiūlymus dėl agroserviso tolesnio plėtojimo.
Dėl mažo, senstančios technikos kiekio šalies žemės ūkyje palyginus su Šiaurės &##8211; Vakarų Europos valstybėmis, vis sunkiau darosi gaminti žemės ūkio produkciją, ypač mažuose, besikuriančiuose bei asmeniniuose (2-3ha) ūkiuose ir kitose žemės ūkio įmonėse. Nors agrarinė reforma oficialiai buvo orientuota į žemės ūkių (bei žemės ūkio produkcijos stambinimą), šios reformos išdavoje (dėl įvairių valdininkų sprendimų klaidų ar sąmoningų tam tikrų veiksmų) išryškėjo žemės ūkio produkcijos gamintojų smulkėjimo tendencijos. Daugelis mažažemių ūkininkų ir asmeninių ūkių savininkų dėl lėšų stokos negali įsigyti būtiniausios žemės ūkio technikos, įdirbti žemę, gaminti produkciją. Kita vertus, apsirūpinti žemės naudotojams žeemės ūkio technikos komplektais visiems procesams mechanizuoti ekonomiškai netikslinga, nes technika būtų menkai išnaudota, nors būtų įdėtos didelės lėšos. Siekiant padėti žemdirbiams spręsti šias problemas, tuo pačiu didinti žemės ūkio produkcijos gamybą bei mažinti bedarbių kaimo vietovėse skaičių, būtina plėsti ir

r naujai kurti agroserviso tarnybas rajonuose.
Agroserviso, kaip vieno iš paslaugų sferos atstovo, pagrindinis tikslas ir veiklos misija yra modernios, našios ir mobilios techninės bazės sukūrimas ir paslaugų teikimas ūkininkams, asmeninio ūkio (2-3 ha) savininkams bei kitoms žemės ūkio įmonėms žemės dirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo, jo transportavimo bei kitose srityse, taip pat to pasekoje mažinti bedarbių skaičių kaimo vietovėse.

ESAMŲ AGROSERVISO ĮMONIŲ VEIKLA
Pertvarkant žemės ūkį ir buvusias postsovietines serviso įmones, formuojasi najos mechanizuotų darbų, techninio aptarnavimo ir remonto serviso struktūros: kaimynų tarpusavio pagalba, fizinių asmenų grupės, agroserviso bendrovės, agroserviso kooperatyvai, įvairių valstybinių ir privačių įmonių agroserviso padaliniai bei kiti daliniai.
Reformos metu suiro anksčiau susiklostę ekonominiai santykiai tarp žemės ūkio serviso paslaugų vartojų ir paslaugų tiekėjų. Susidarė „kainų žirklės“tarp teikiamų serviso paslaugų kaainų ir žemės ūkio produkcijos kainų. Susiformavo neracionalus tarnybų teritorinis išsidėstymas. Daugeliui vis dar neapsimoka (o dažnai tik neįprasta, nes lietuvių mentalitetui būdingas savininkiškumo bruožas, ir jis viską stengiasi turėti ir atlikti pats) naudotis šių tarnybų paslaugomis dėl didelių atstumų. Kaip ir visur, taip ir agroserviso srityje, pradžioje neišvengta klaidų, tačiau pati rinka tai koreguoja ir priverčia įmones arba persitvarkyti, prisitaikyti prie naujų sąlygų ir poreikių, mažinti kaštus, arba bankrutuoti. Pastaraisiais metais šis persitvarkymas ir prisitaikymas ypač ryškus – iš naujo nu

ustatomi tikslai, tikslinami prioritetai, minimizuojami įmonių veiklos ir teikiamų paslaugų kaštai. Vykstant Eurointegraciniams procesams ūkininkai, asmeniniai ūkiai, žemės ūkio bendrovės, ir valstybiniai ūkiai siekia pagaminti ir pasiūlyti rinkai produktą kuo mažesnėmis kainomis ir kuo aukštesnės kokybės, o tai nemaža dalimi įtakoja perkamų paslaugų kaina iš agroserviso įmonių, todėl įmonės, nesugebėjusios pateikti pigios ir kokybiškos paslaugos bus priverstos bankrutuoti.
Daug paslaugų teikia žemės ukio bendrovės. Jos dažnai yra vis dar arčiau paslaugų vartotojų, o produkto įkainiai mažesni negu kitų agroserviso padalinių. Ten, kur veikia stoprios agroserviso bendrovės, galima sakyti, kad agroserviso problemos nėra.
Daugumoje šiaurės ir vakarų Europos šalių vieni stipriausių agroserviso padalinių yra prie žemės ūkio mokyklų. Jie naudojasi biudžetonėmis lėšomis ir gerai suformuota technikos baze. Serviso veiklai vadovauja akštos kvalifikacijos specialistai. Deja Lietuvoje (su nedidelėmis išimtimis) situacija dar gerokai skiriasi – skiriamos lėšos yra labai mažos, arba jos išvis nepasiekia „tikslo“.
Galima išskirti keletą priežasčių, stabdančių agroserviso tinklo plėtrą:
1. Kai kuriuose rajonuose mažėja mechanizuotų darbų, agroserviso paslaugų paklausa, tai lemia:
• mažos superkamos žemės ūkio produkcijos kainos;
• žemės ūkio produkciją superkančių organizacijų pavėluotas atsiskaitymas;
• nemokūs paslaugų užsakovai;
• didėjantis, modernėjantis (nors ir neženkliai) technikos parkas ūkininkų ūkiuose.
2. Smulkūs ukininkai ir asmeninio ūkio savininkai gauna mažus derlius, todėl paslaugos jiems neapsimoka.
3. Mechanizuotų paslaugų savikaina dažnai vis dar didesnė už žmonių darbo jėgą.
4. Veikianti įstatyminė –
norminė bazė yra napalanki agroserviso plėtrai.

AGROSERVISO ĮMONIŲ MAŠINŲ SISTEMA IR JŲ POREIKIS
Siekiant mažinti paslaugų kainą, taupyti materialinius bei energetinius resursus, gauti ženkliai aukštesnius derlius, būtina agroserviso įmones aprūpinti šiuolaikine, aukšto techninio lygio technika, pereiti prie šiuolaikinių technologijų. Būtina taikyti universalias, daugiapakopes sudėtines mašinas.

LĖŠŲ POREIKIS IR AGROSERVISO PLĖTOJIMO PROGRAMOS REALIZAVIMO FINANSAVIMAS
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų agroserviso kūrimui ir plėtimui skirti lengvatines paskolas. Šiuo metu ūkininkai turi galimybę gauti negražintiną paramą iš Europos sąjungos struktūrinių fondų (pvz., SAPARD).

MOKSLINIAI TYRIMAI AGROSERVISO PROGRAMAI ĮGYVENDINTI
Agrarinės reformos metu Lietuvoje susiformavo labai įvairūs žemės naudotojai: ūkininkai, asmeniniai 2-3 ha ūkiai, žemės ūkio bendrovės, valstybiniai ir kiti ūkiai. Kiekvienai ūkinio subjekto grupei tenka spręsti kokias technologijas ir kokius mašinų komplektus efektyviau naudoti vienai ar kitai augalų rūšiai auginti, prižiūrėti ar derlių nuimti. Plačiausiai paplitusi ir naudojama stambiuose ūkiuose galingoji, plačiabarė technika. Tačiau tokia technika visiškai netinka mažuose ūkiuose, kur lauko dydis siekia vos kelis hektarus ar dešimtis arų. Todėl vienu svarbiausių tampa augalininkystės technologijų tobulinimo, mašinų sistemos optimalios sudėties problemų nagrinėjimas, jų tobulinimas, racionalus mašinų komplekto naudojimas, remonto bei techninio aptarnavimo organizavimas ir kiti svarbūs klausimai, reikalaujantys naujų sprendimų.
Mokslo įstaigoms reikia plėsti tyrimus, įgaliančius sukurti racionalias gamybos technologijas, mašinų sistemas, kurios padėtų taupyti energetinius išteklius, mažinti darbo sąnaudas ir išlaidas pr

rodukcijos vienetui pagaminti.
Agroserviso įmonių atliekamų darbų kokybė dažnai vis dar nėra aukšta: tai rodo ir pasėliai, žaliuojančios ražienos ir žemi derliai (ypač akivaizdu asmeniniuose ūkiuose, ūkininkų valdomuose pasėlių plotuose, kurių plotas, o ir pelnas yra mažas). Būtina sukurti technologinės kontrolės metodus bei priemones, įsisavinti jų gamybą ir aprūpinti jomis paslaugas teikiančias įmones.
Agroserviso įmonių veiklos analizė, racionalių darbo organizavimo formų paieška, paslaugų įkainių skaičiavimo metodų parengimas, paslaugų įkainių mažinimo būdų paieška – tai šiandieniniai spręstini klausimai.
Laukų užterštumas piktžolėmis, maži derliai, žema produkcijos kokybė rodo, kad ypač svarbus agrocheminis žemės naudotojų aptarnavimas. Todėl reikalingi agrocheminių paslaugų tobulinimo tyrimai.

IŠVADOS
Agroservisas – tai paslaugos, teikiamos žemės ūkio sektoriaus ūkiniams vienetams.
Dėl mažo, senstančios technikos kiekio šalies žemės ūkyje vis sunkiau darosi gaminti žemės ūkio produkciją, ypač mažuose, besikuriančiuose, bei asmeniniuose (2-3ha) ūkiuose ir kitose žemės ūkio įmonėse. Siekiant padėti žemdirbiams spręsti šias problemas, tuo pačiu didinti žemės ūkio produkcijos gamybą bei mažinti bedarbių kaimo vietovėse skaičių, būtina plėsti ir naujai kurti agroserviso tarnybas rajonuose.
Daugumoje šiaurės ir vakarų Europos šalių vieni stipriausių agroserviso padalinių yra prie žemės ūkio mokyklų. Jie naudojasi biudžetonėmis lėšomis ir gerai suformuota technikos baze. Serviso veiklai vadovauja akštos kvalifikacijos specialistai. Deja Lietuvoje (su nedidelėmis išimtimis) situacija dar gerokai skiriasi – skiriamos lėšos yra labai mažos, arba jos išvis nepasiekia „tikslo“.
Kiekvienai ūkinio subjekto grupei tenka spręsti kokias technologijas ir kokius mašinų komplektus efektyviau naudoti vienai ar kitai augalų rūšiai auginti, prižiūrėti ar derlių nuimti.
Agroserviso įmonių atliekamų darbų kokybė dažnai vis dar nėra aukšta: tai rodo ir pasėliai, žaliuojančios ražienos ir žemi derliai. Būtina sukurti technologinės kontrolės metodus bei priemones, įsisavinti jų gamybą ir aprūpinti jomis paslaugas teikiančias įmones.
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Agroserviso plėtojimo programa.- Vilnius: UAB Informacijos ir leidybos centras, 1996
2. J. Padgurskas Techninių paslaugų žemės ūkyje plėtra.- Kaunas: LZUU, 1999
3. http://terra.zum.lt

Leave a Comment