Greta Noreikaitė, Kotryna Smalinskaitė, 6c klasės moksleivės
Turinys
1. ĮVADAS………………………………………………………………………………………. 32. ĮDOMIAUSI TURISTINIAI MARŠRUTAI PO VOKIETIJĄ……………………………… 62.1. Šiaurės ir vidurio Vokietija………………………………………………………………….. 62.1.1. Hamburgas…………………………………………………………………………………… 62.1.2. Bremenas ir Liubekas………………………………….…………………….…….………… 72.1.3. Miunsteris ……………………………………………………………………………….….. 82.1.4. Pietų Vokietija …………………………………………………………………………….…. 92.2. Miunchenas …………………………………………………………………………………… 92.2.1. Freiburgas …………………………………………………………………………….…….. 112.2.2. Maršrutas aplink Bodeno ež. (Konstanca, Mersburgas, Reichenau s., „Stein am Rhein‘‘, Reino kriokliai)………………………………………………………..………….…….……. 132.2.3.2.2.4. Reino apylinkės tarp Koblenco ir Mainco…………………………………………………Heidelbergas ………………………………………………….……………………… 15173.4. IŠVADOS …………………………………………………………………………………..SANTRAUKA ……………………………………………………………………………… 18195.5.1. PRIEDAI ………………………………………………….…………………………………KRYŽIAŽODIS …………………………………………………………………………….. 20215.2. APKLAUSOS …………………………………………………………………………….. 235.3.6. NUOTRAUKOS …………………………………………………………………………….NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ………………………………………………. 2430
Įvadas
Vienas iš įdomiausių žmonių pomėgių yra kelionės. Keliaujame po savo kraštą ir egzotiškas šalis, vykstame pėsčiomis, automobiliais, autobusais, traukiniais, skrendame lėktuvais, lygiomis vietovėmis ir kopiame į kalnus, po vieną ar su grupe draugų. Namo grįžtame pilni nepamirštamų įspūdžių. Šią projektinio darbo temą pasirinkome todėl, kad abi labai mėgstame keliauti. Tema įdomi, nes galima daug naujo sužinoti apie svečią šalį. Sužinojome, kad turistinių kelionių į mažesnius Vokietijos miestus, kurie yra gražūs kaip ir didieji miestai, yra labai mažai. Todėl nutarėme parodyti turizmo agentūroms, kad visa Vokietija yra labai gražus kraštas. Ten yra daug vietų, kurias būtų įdomu aplankyti. Apie Vokietiją: Vokiečių kalba ir Vokietijos samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Daugiausia tai buvo Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck), svarbiausio Vokietijos XIX a. politinio veikėjo, pastangų dėka. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių. Po nesėkmingo karo, pagal Versalio sutartį, Vokietija paskelbta atsakinga už karo sukėlimą. Dabartinėmis savo sienomis Vokietija buvo suvienyta 1990 m. spalio 3 d. po komunizmo žlugimo Europoje; kartu su Prancūzija Vokietija vaidina vadovaujantį vaidmenį Europos Sąjungoje. Vokietija yra viena didžiausių Europos Sąjungos plėtros šalininkių, siūlančių stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą. Vokietijos kancleris neseniai pareikalavo skirti Vokietijai nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, nurodydamas, kad jo siekį remia Prancūzija, Rusija ir Japonija.
Vokietiją nuo Šiaurės iki Pietų galima suskirstyti į tris sritis: Šiaurės Vokietijos žemuma, miškingasis vidurio kalnynas ir Alpių kalnų sritis su prieškalnėmis. Šiaurėje Vokietija ribojasi su Danija, rytuose jos kaimynės yra Lenkijos ir Čekijos Respublikos, pietuose – Austrija ir Šveicarija. Į Vakarus nuo Vokietijos yra Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija ir Olandija. Šiaurės jūra gausi mažų salelių, iš kurių labiausiai mėgiama Sylt sala. Dar yra R. Fryzų salos, Helgolando salos (Šiaurės jūra), Fėmano sala (Baltijos jūra), Riūgeno sala, Usedomo sala. Rytų Vokietijoje gausu ežerų. Į pietus nuo Drezdeno driekiasi Elbės smilčių kalnynas. Vokietijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Riūgeno sala. Geografiniame Vokietijos viduryje galima keliauti miškingais Harco ir Tiuringijos kalnais, o pietuose per Allgäu, Bavarijos ir Berchtesgadeno Alpes. Aukščiausias Vokietijos kalnas yra Bavarijos Alpių viršukalnė Cugšpice 2964 m. Didžiausi Vokietijos ežerai – Bodeno ežeras, esantis šalies pietuose, Müritco (110,3 kv. m), Chymzė (82 kv. m). Vokietijos plotas 356 945 km². Aukščiausias kalnas Wettersteingebirge (2962 m). Ilgiausios upės Reinas (865 km), Elbė (700 km), Dunojus (647 km), Mainas (524 km), Vėzeris (440 km). Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylt sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Allgauer Alpen) – 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkant) iki rytinio taško (Lausitzer Neise) – 640 kmValstybinė kalba yra vokiečių. Šalyje egzistuoja daug regionų dialektų, kurie stipriai nukrypsta nuo bendrinės vokiečių kalbos. Saro krašte daugelis vokiečių kalba prancūziškai. Didelė gyventojų dalis moka anglų kalbąVokiečiai dažniausiai keliauja traukiniais. Priežastis paprasta. Savaitgaliais magistralės būna perpildytos, tad automobilių kamščiuose sugaištama per daug laiko. Autobusų maršrutų tinklas gana geras, bilietai pigesni nei traukinių, tačiau greitis ir komfortas traukiniuose vertas sumokamų pinigų.Važiuojant traukiniais, baisiausia būna žiūrėti pro langus – net paprasti regioniniai traukiniai važiuoja vidutiniu 100 km/h greičiu. Ergonomiški ICE pasiekia net iki 280 km/h greitį (vidutinis greitis yra 220 – 250 km/h). Greitieji traukiniai važiuoja labai lygiai, todėl kelionės metu galima atsipalaiduoti, skaityti laikraščius, spręsti kryžiažodžius ar klausytis muzikos. ICE traukiniuose įtaisyti specialūs lizdai, į kuriuos įjungus ausines, galima klausytis vienos iš aštuonių transliuojamų radijo programų. Kelionė neprailgs net ir užkietėjusiems rūkaliams: visuose traukiniuose jiems įrengti specialūs vagonai. Tačiau nemažai vokiečių elgiasi gudriai: jie sėdi nerūkančiųjų vagonuose, kelionės metu kartais kažkur išeina, o po kurio laiko grįžta spindinčiomis akimis, skleisdami tabako kvapą. Beje, dar apie patogumą. Prie kai kurių sėdynių įrengti staliukai, todėl kryžiažodžius spręsti yra gana paprasta. Traukiniai įrengti taip, kad būtų kuo patogesni keliautojams. Tai patogi ir populiari susisiekimo priemonė Vokietijoje.Mes siūlome turizmo agentūroms organizuoti keliones šiuo maršrutu. Žinome, kad dauguma siūlomų kelionių yra tik po didžiuosius Vokietijos miestus. Turistai dažnai pravažiuoja tuos mažus ir kartu gražius miestelius. Aišku, tokius miestus, kaip Hamburgas, taip pat verta aplankyti, todėl mūsų sugalvotame maršrute yra ir jis. Mes labai norėtumėme, kad ši kelionė būtų įgyvendinta. Kad žmonės džiaugtųsi matydami gražią šalį su mažais miesteliais. Tokią panašią į mūsų gimtąją Lietuvą. Prieš pradėdamos rašyti šį projektinį darbą mes pasiskirstėme užduotis:Kotryna turėjo surinkti informaciją apie Vokietijos miestus. Greta – sudaryti priedus.Darbo tikslas ir uždaviniai
Tikslas: Sudominti Vokietijos gamta ir kultūros vertybėmis, kad kuo daugiau žmonių galėtų išvysti jos grožį. Pasirinkti turistinius maršrutus po Vokietiją.
Uždaviniai:1. Parengti turistinius maršrutus po šiaurės, vidurio ir pietų Vokietiją.2. Surasti informacijos apie pasirinktų maršrutų miestus, aprašyti įdomias tų miestų vietas.3. Sudaryti priedus:a) sudaryti kryžiažodįb) apklausti šeštų klasių mokinius: „Ar buvo Vokietijoje?‘‘, „Ką jie žino apie Vokietiją?‘‘c) pateikti vaizdinę medžiagą.Šiaurės ir vidurio VokietijaHamburgas
Hamburgas (vok. Hamburg; pilnas pavadinimas Freie und Hansestadt Hamburg – laisvasis ir Hanzos miestas Hamburgas) – miestas šiaurės Vokietijoje susisiekia su Šiaurės jūra. 1,73 mln. gyventojų (2005). Tai antrasis pagal dydį Vokietijos miestas. Verslo, pramonės ir kultūros centras. Antrasis pagal dydį uostas Europoje. Hamburgas turi Vokietijos žemės statusą (nuo 1937 m., prijungus prie Hamburgo priemiestį Altoną, miestas sutampa su žemės teritorija – iš viso 746 km²).Hamburgo senamiestis yra rytiniame Alsterio (Alster) upės krante, o naujamiestis – vakariniame. Senamiestyje yra pagrindiniai verslo kvartalai, daug kanalų. Apskritai Hamburgas pasižymi tiltų gausa, kurie pastatyti per kanalus – miestas turi daugiau tiltų, nei Amsterdamas ir Venecija kartu paėmus. Alsterio upės žiotyse yra suformuoti ežeriukai, nedidelės užtvankos, dambos, šalia yra daug alėjų ir parkų. Žymūs istoriniai pastatai: renesanso stiliaus miesto rotušė su žaliuoju vario stogu (baigta statyti 1897), Šv. Petro (XII a.), Šv. Jokūbo (XIII-XV a.), Šv. Kotrynos (XIV-XV a.), Šv. Mykolo (XVIII a. pabaiga) bažnyčios. Alsterio arkados ir baroko stiliaus Michaelio bažnyčia. gražusis Hanzos kvartalas, Kiti patrauklūs statiniai yra Hamburgo meno galerija, meno ir amatų muziejus, moderniojo meno Pylimo vartų galerija, Altonoro muziejus ir Hamburgo istorijos muziejus. Hamburge gimė žymūs kompozitoriai – Feliksas Mandelsonas ir Johanesas Bramsas. Hamburgo istorija prasidėjo VIII mūsų eros amžiuje, mažame Zakso kaimelyje esančiame šiuolaikinio Hamburgo teritorijoje. Po integracijos į Franchenreichą miestas išaugo į įkurtą 808m Hamburgą. 831m šis miestas tapo vyskupo rezidencija (Bischofsitz), nuo 834m. iki 845m. jis buvo arkivyskupo rezidencija (Erzbischof). 1188 m. šalia prekybos centro, Bišofo rezidencijos, iškilo naujas grafo Golšteinerio miestas. 1810-1815 m. Hamburgas tuo metu priklausęs Pracūzijai tapo Vokietijos federacijos dalimi, o nuo 1866 m. Šiaurinės šiaurės Vokietijos federacijos nariu. O nuo 1871m. Hamburgas visiškai priklausė Vokietijai. Federaline Vokietijos žeme Hamburgas tapo nuo 1946 m. Žinomas visame pasaulyre yra (Hadenbecks) botanikos ir zoologijos sodas.
Hamburgo ekonominis centras – jo uostas. Čia yra didžiausias jūrinis ir ketvirtas pagal dydį upinis uostas Vokietijoje. Šalia tradicinės laivų statybos Hamburge klesti ir daug kitų pramonės šakų, tokių kaip: elektrotechnika, cheminė, metalo ir naftos industrijos. Hamburgas – tai daugelio prekybos firmų, ekonominių įstaigų, bankų ir draudimo bendrovių rezidencija. Be to, Hamburgas vadinamas svarbiausiu spaudos miestu Vokietijoje.Hamburgo simbolis yra „Michel” šv. Mykolo (St. Michaelkircche) bažnyčios 132 m. bokštas.Bremenas ir LiubekasBremenas (vok. Freie Hansestadt Bremen) – žemė šiaurės vakarinėje Vokietijoje, kurią sudaro du miestai – Bremenas (žemės sostinė) ir Brėmerhefenas. Plotas – 404 km²; 662 tūkst. gyventojų (2001).Pasivaikščioti čia yra kur. Kad ir po parduotuves. Bremenas visus metus spinduliuoja Kalėdų nuotaika – senamiestyje yra speciali kalėdinė parduotuvė. Ir žiemą, ir vasarą skamba kalėdinės giesmės, po egle dovanas vaikams ruošia Kalėdų senelis…Vienas rajonas vadinamas „Šniūru”. Kitaip pavadinimo iš vokiečių kalbos neišversi. Maži nameliūkščiai stovi siaurose ir ilgose kaip virvagaliai gatvelėse. O ir tos gatvelės susiraičiusios, susiraizgiusios… Paprasčiau tariant, sumegztos kaip mazgai. Beje, vaikščiodami po „Šniūrą” nepamirškite, kad gatvelės yra siauros. Siauriausia – vos 60 cm pločio.Bremenas yra mažiausia Vokietijos federalinė žemė. Žymiausios Bremeno vietos – tai Bremeno XI-XIII a. Bažnyčia, 1405-1410 m. pastatyta ir 1608-1612 m. rekonstruota rotušė, miesto simbolis pastatytas 1405 m. ir, žinoma, Boettcherstrasse ir Schnoorviertel gatvės. Bremene yra antrasis pagal dydį uostas Vokietijoje, todėl svarbiausios pramonės šakos yra susijusios su uostu, žvejyba ir jūra.Bremenas įkurtas 787 mūsų eros metais ir kilęs iš įkurto Karolio Didžiojo Bistum Bremeno. 965m. Bremenas gavo leidimą užsiimti prekyba. Iki XIII a. Jis buvo nevaldomas arkivyskupo. 1186 m. miestas gavo miesto privilegijas. 1358 m. Bremenas tapo Hanzos (prekybinės organizacijos) nariu. Laisvu Hanzos miestu jis tapo 1806 m. Po Prancūzų valdymo nuo 1810-1813 m., 1815 m. Bremenas tapo Šiaurės Vokietijos federacijos nariu. Sugriautas po II pasaulinio karo 1945 m. Bremenas buvo užimtas amerikiečių kariuomenės. Nuo 1947 m. Bremenas yra Vokietijos žemė.
XII a. pilis. Pietų sparnas yra nuo 1460 m, o centrinė dalis pastatyta 1579 m. Muziejus yra apie pilies istoriją, ten yra ankščiau buvusios pilies modeliai.1407 m. knygose, kuriose aprašomos istorijos apie Kalėdas Liubeke, minimi ir Marcipanai. Būtent iš Liubeko po plataus pasaulio kampelius paplito šis gardėsis. Nedideliame miesto centre yra net penkios bažnyčios. Ir visos vertos dėmesio. Tačiau įdomiausia yra pakilti į jau neveikiančios šv. Petro bažnyčios bokštą ir apžiūrėti visą miestą iš viršaus. Čia pamatysite ir tarytum nuo laiko naštos įlinkusius miesto vartus, Šv. Marijos, Šv. Egidijos, Šv. Jokūbo, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčias (pastaroji – katalikiška), katedrą, rotušę bei ją puošiančius bokštelius… Liubekas keliomis kalbomis: Liubekas (lietuviškai), Lubecca (itališkai), Lübeck (prancūziškai, vokiškai), Lubek (čekiškai), Lubeka (lenkiškai), Lyypekki (suomiškai)MiunsterisMiunsteris yra Vokietijos vakaruose, netoli Olandijos esančiame miestelyje. Miunsteris nedidelis, taigi orientacijos problemų daug nėra. Miestelyje gyvena apie 300 tūkst. žmonių – palyginti su Vokietijos miestais, tai nedaug. Čia labai populiaru važinėti dviračiais – jais važiuoja nemažai gyventojų.Šis miestas dar vadinamas studentų miestu, nes apie 50 tūkst. – studentai. Galima teigti, jog tai vienas seniausių Vokietijos universitetų. Šis universitetas buvo įkurtas prieš didžiąją Prancūzijos revoliuciją – 1780 m. Universitetas pamažu tapo dideliu tarptautinės reikšmės moksliniu centru, kuris kas metai sukviečia didelį būrį norinčių studijuoti ne tik iš Vokietijos, bet ir iš Europos bei daugelio kitų šalių. Ne išimtis ir tie, kurie nori pasistažuoti ar pasimokyti vienos ar kitos disciplinos. Įdomu čia daug kas. Miunsteryje apstu bažnyčių ir kitokių labai svarbių vietų, tokių kaip Vestfalio aikštė, kurioje buvo pasirašyta žymioji Vestfalio taika. Vokietija yra susiskirsčiusi į vadinamas religines bendruomenes. Itin ryškios katalikų ir evangelikų. Miunsteris priskiriamas katalikiškajai Vokietijos daliai.
Miestas, kaip vienas iš akademinės visuomenės centrų, yra ir vienas iš brangiausių – kalbame apie pragyvenimo lygį – Vokietijoje. Štai suvenyrų kainos: norint parvežti tipišką „miunsterišką“ suvenyrą gali tekti sumokėti mažiausiai 10 eurų – 34 Lt. Kainos išties įspūdingos. Pragyvenimo lygis visiškai kitoks nei Lietuvoje, pvz., gyvenant studentų bendrabutyje tenka mokėti 180 eurų per mėnesį arba, perkant semestrinį bilietą, kuris prilygsta studento pažymėjimui, reikia sumokėti 110 eurų – šį sąrašą galėtume tęsti toliau. Tačiau gyvenimas čia irgi skiriasi: kiti pinigai – kitokios ir sąlygos. Bene didžiausios transporto ir komunikacijų išlaidos. Žmonės draugiški ir, jei to reikia, paslaugūs. Dėl paslaugumo galima neabejoti: jei eisi vienas mieste, visada atsiras žmonių, kurie padės. Autobusų vairuotojai labai apdairūs. Galbūt taip yra todėl, kad į autobusą leidžiama lipti tik pro priekines duris.Pietų VokietijaMiunchenas
Miunchenas (vok. München) – miestas pietų Vokietijoje, prie Izaro (Isar) upės. 1,25 mln. gyventojų (2005). Bavarijos žemės sostinė. Tai svarbus pramonės, kultūros, transporto centras, viliojantis turistus madų parduotuvėmis, naktiniais klubais, aludėmis ir festivaliais. Miestas turi labai gerą transporto infrastruktūrą – didelis geležinkelio mazgas, daug automagistralių, šalia miesto yra tarptautinis oro uostas.Senamiestyje (vakariniame Izaro upės krante) daug baroko ir rokoko pastatų, kurių dauguma pastatyti XVIII a. pirmojoje pusėje, kai Bavarijos valdovai sparčiai stengėsi priartinti Miuncheną prie žymių Italijos miestų. Miesto centre yra Marijos aikštė (Marienplatz), naujoji ornamentuota rotušė (Neues Rathaus, pastatyta 1867 – 1908 m.). Netoli rotušės stovi Marijos bažnyčia (Frauenkirche), didelė Gotikinio stiliaus katedra su dviem bokštais (99 m aukščio). Miunchenas yra žymus baroko ir renesanso bažnyčiomis, daugeliu muziejų. Naujoji Pinakoteka suteikia pastogę modernaus meno kolekcijai,o priešais esančioje senojoje Pinakotekoje galima žavėtis didžiausia olandų dailininko Rubenso paveikslų kolekcija. Modernioje Pinakotekoje galima rasti informaciją apie architektūrą, dizainą, grafiką. Vokiečių muziejus (Technologijų ir gamtos mokslų) daro įspūdį lankytojams savo planetariumu ir kasyklų modeliu. Miesto įžymybėmis laikomi maisto produktų turgus ir Anglų sodas. Kasmet iš viso pasaulio atvyksta svečių, kad pabuvotų milžiniškose Miuncheno alaus šventės Oktoberfest palapinėse.
Miunchene, Therenwiese ( keliose gatvėse į pietvakarius nuo svarbiausios geležinkelio stoties) švenčiama didžiausia alaus šventė pasaulyje (Oktoberfest). 7 mln. žmonių iš viso pasaulio kiekvienais metais atvažiuoja čia švęsti dienos, kai verdamas pirmasis alus iš šių metų apynių derliaus. Miesto centras yra Marienplatz, kuriame yra naujasis rotušės pastatas, o rytinėje dalyje senoji rotušė, kuri šiandien žinoma kaip žaislų muziejus. Truputį piečiau nuo Marienplatz stovi pastatyta XI a. Peterskirche bažnyčia. Į pietvakarius nuo Peterskirche, šv. Jakobo (S.-Jakobz-Platz) aikštėje, įsikūręs Miuncheno miesto muziejus. Jo eksponatai atspindi Miuncheno kultūros istoriją. Čia yra foto- ir kino muziejus, lėlių muziejus, muzikinių instrumentų muziejus. Į Šiaurės rytus nuo Marienplatz link Karlplatz aikštės ir link svarbiausios geležinkelio stoties, skersai Kaufinger strase gatvės driekiasi Neuhauser strasse – svarbiausia Miuncheno parduotuvių gatvė. Ši pėsčiųjų zona siekia Karlpatz turintį labai judrų kelių eismą. Jo šiaurės vakarų pusėje yra Teisingumo aikštė, pastatyta 1898 m. pagal Friedrich’o Tieršo planus. Už jos driekiasi senas botanikos sodas. Būtina paminėti ir buvusią rezidenciją (Residenz), kuri stipriai nukentėjo II pasaulinio karo metais. Tai XVI-XIX a. pastatų kompleksas, kuriame susipynė įvairūs architektūros stiliai. Daugelyje pastatų dabar yra rezidencijos muziejus. Nemažiau įdomus statinys yra į pietus nuo rezidencijos Max-Joseph-Platz aikštėje. Šioje aikštėje pastatytas 1811-1818 m. klasikinio stiliaus Bavarijos nacionalinis teatras (kartu ir Bavarijos nacionalinė opera) ir rekonstruotas po II pasaulinio karo spindi senuoju grožiu ir prabanga.Netoliese yra Riūgeno sala. Riūgene yra klintinės uolos, dar vadinamos klifais. Vaizdai ten išties įspūdingi.FreiburgasŠvarcvaldo (Schwarzwald) regiono vakarinėse prieigose netoli nuo sienos su Šveicarija ir Prancūzija įsikūręs vienu gražiausių Vokietijos miestų laikomas Freiburgas. Tai vienas žinomiausių universitetinių miestų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje miestas buvo subombarduotas ir 80% jo buvo sugriautas. Katedra, vadinama Miunsteriu, stebuklingu būdu išliko. Miestas po karo buvo atstatytas išlaikant senovinį išplanavimą. Miestui būdingas elementas yra vandens kanalėliai gatvėse. Senovėje jais buvo iš miesto plukdomos šiukšlės, gaisro atveju vanduo buvo naudojamas ugniai gesinti, o šiandien jie atlieka tik dekoratyvinę funkciją.
Pažintį su miestu verta pradėti užkopus ant pilies kalno (Schlossberg). Nuo jo atsiveria žavinga senamiesčio panorama ir aplinkinių kalnų vaizdai. Miesto panoramoje dominuoja katedra, vadinama Miunsteriu.Miesto simboliu tapęs Miunsteris buvo statomas beveik 400 metų, kol pagaliau XVI a. įgavo dabartinį pavidalą. Romaninio ir gotikos stiliaus elementai šiame statinyje gražiai dera vieni su kitais. Gotikinio bažnyčios bokšto smailė iškilusi 117 m. ir matoma tolimose apylinkėse. Freiburgo Miunsterio bokštas laikomas gražiausiu krikščionybės bokštu Vokietijos žemėje.Miestiečiai daug amžių gražino savo šventovę ir sukaupė ten daug meno kūrinių. Ypač vertingas yra suveriamas altorius, 1512-1516 m. sukurtas žymaus meistro Hanso Baldungo Gryno (Hans Baldung Grien). Į didžiulę bažnyčios erdvę šviesa patenka pro spalvoto stiklo vitražus, vaizduojančius scenas iš Šv. Rašto ir šventųjų gyvenimų. Išorinius fasadus puošia išraiškingos skulptūrinės kompozicijos.Šalia Miunsterio akį traukia spalvingas pirklių namo (Altes Kaufhaus) fasadas su arkada. Jis iškilo 1518-1532 m. Išorinį fasadą puošia keturios karalių figūros, o viduje yra puošni iškilmių salė, kurioje dabar vyksta miesto šventės, muzikos koncertai.Aplinkinės gatvelės prie Miunsterio labai jaukios, vaizdingos. Ypač gražus kampelis tarp Gerber ir Fischer gatvių. Tai tarsi miniatiūrinė Venecija. Ten savo dirbtuves ir butus turi įsirengę daug Freiburgo meno žmonių.Senamiestyje pagrindinės gatvės Kaiser-Joseph Str. prieigose yra išlikę dveji masyvūs miesto vartai: Šv. Martyno (Martinstor) ir Švabų (Schwabentor). Kitoje pagrindinės gatvės pusėje rasite senąjį universitetą ir rotušės aikštę.Turint daugiau laiko verta aplankyti Augustijonų muziejų (Augustinermuseum), kur saugomi vertingi istorijos ir meno kūrinių rinkiniai. Jei ketinate ilgiau apsistoti Freiburge, būtinai aplankykite vaizdingas jo apylinkes, kurioms būdingi miškais apaugę kalnai, slėniai su srauniais kalnų upeliais ir ežerais Titisee, Schluchsee. Schwarzwaldas yra neabejotinai vienas iš vaizdingiausių Vokietijos regionų ir mėgstamiausių žiemos ir poilsio vietų su žaviais nedideliais miesteliais, kaimais, apsuptais kalnų.Aplink Bodeno ežerą
Švelnus klimatas, švarus vanduo, išvystytas viešbučių tinklas, daugybė vaizdingų lankytinų vietų, puikiai įrengti dviračių takai traukia daugybę poilsiautojų prie Bodeno ežero. Po Ženevos ežero tai yra antras pagal dydį Alpių regiono ežeras. Jis yra 394 m virš jūros lygio ir jo gylis siekia iki 252 m. Savo plačiausioje vietoje Bodeno ežero krantai yra vienas nuo kito nutolę 12 km. Galima keliauti aplink ežerą automobiliu, užsukant į Austrijos ir Šveicarijos pusę. Labai įspūdinga yra kelionė garlaiviu.Atvykus nuo Freiburgo galima važiuoti Vokietijos pakrante link Mėrsburgo (Meersburg). Tai nuostabaus grožio viduramžių miestas su senovine pilimi ir viduramžišku gatvių išplanavimu. Pilis laikoma viena iš seniausių Vokietijoje. Galima taip pat aplankyti barokinius vyskupų rūmus. Smagu paklaidžioti Mėrsburgo gatvelėmis.Priklausomai nuo to, kiek turite laiko, galite automobiliu vykti iki Austrijos Bregenco. Jus sužavės didingi Alpių kalnai. Nuo Bregenco galima garlaiviu plaukti iki Konstancos, pakeliui išlipant Lindau saloje. Lindau yra vienas mėgstamiausių kurortų. Senamiestis liudija šį miestą kadaise buvus vienu turtingiausių Vokietijos miestų. Šv. Petro bažnyčioje, pastatytoje XI a., galima pamatyti garsaus dailininko Hanso Holbaino vyresniojo (Hans Holbein) tapytas freskas. Pasivaikščioję po miestą pajusite tarptautinio kurorto dvasią.Kitas miestas, kurį verta aplankyti, yra Konstanca. Ją pasieksite plaukdami garlaiviu nuo Lindau arba nuo Mėrsburgo. Miestas įkurtas Romos imperatoriaus Konstantino Didžiojo tėvo III a. Nuo viduramžių Konstanca buvo Bodeno ežero regiono centras. Tai buvo laisvasis miestas, į istoriją įėjęs kaip Konstancos bažnytinio suvažiavimo 1414-1418 m.vieta. Čia savo pasiuntinius buvo atsiuntę ir žemaičiai, kurie skundėsi kryžiuočių grobikiška politika.Konstancoje reikėtų aplankyti katedrą (Miunsterį), kurioje susipynę romaninio ir gotikinio stiliaus elementai. Bažnyčia puošniai įrengta. Atkreiptinas dėmesys į sidabruotą pagrindinį altorių ir choro suolus.
Netoli nuo katedros verta aplankyti pastatą, kuriame vyko 1414-1418 m. bažnytinis susirinkimas.Bevaikštinėdami jaukiu senamiesčiu pamatysite puošnią rotušę.Iš Konstancos automobiliu pylimu galite nukeliauti į Reichenau salą. X ir XI a. buvo vienuolynų gyvenimo centras. Benediktinų vienuolynas išlikęs nuo 824 m.Reichenau saloje dėl palankaus klimato auginama daugybė daržovių. Reichenau vadinama Vokietijos šiltnamiu. Iš Reichenau salos pylimu persikelkime į Šveicarijos krantą ir aplankykime nuostabų mažą miestelį Štain am Rain (Stein am Rhein). Išvertus iš vokiečių kalbos jo pavadinimas reiškia akmenėlis prie Reino upės. Šis pasakiškas miestelis vadinamas dar ir Bodeno ežero perlu dėl nuostabių ištapytų namų.Nuo Stein am Rhein pasukime link Šafhauzeno (Schaffhausen). Prie šio miestelio yra didingi Reino kriokliai. Turistams įrengtos stebėjimo aikštelės. Galėsite pajusti iš labai arti Reino jėgą ir grožį.Nuo Šafhauzeno važiuodami link Freiburgo galite užsukti į Sankt Blazien miestelį (Sankt Blasien) Švarcvalde. Tarp didingų miškais apaugusių kalnų stūkso galingas buvęs benediktinų vienuolynas su Šv. Blažiejaus katedros didžiuliu vario spalvos kupolu. Nuostabu, kad šios nuošaliame užkampyje įsikūrusios bažnyčios kupolas pagal savo diametrą yra trečias pasaulyje. Dabar vienuolyno pastatuose įsikūrusi Sankt Blazien jėzuitų kolegija, mūsų gimnazijos partnerė. Ten kasmet Europos klasėje mokosi po vieną mūsų gimnazijos mokinį, kasmet grupė mūsų gimnazistų lankosi dvi savaites šioje kolegijoje, kuri garsi visoje Vokietijoje.Reino apylinkės tarp Koblenco ir Mainco
Vienas iš vaizdingiausių turistinių maršrutų driekiasi palei Reino upę tarp Koblenco ir Mainco miestų. Daugybė didingų senovinių pilių ir rūmų ant aukštų ir vaizdingų Reino skardžių, legendose apdainuota garsioji Lorelei uola daro šį maršrutą ypatingai patrauklų. Vaizdingi šlaitai apaugę vynuogynais.Galima keliauti automobiliu ar dviračiais Reino pakrante. Be to, tarp Koblenco ir Mainco miestų plaukioja keleiviniai laivai. Tarpinėse stotyse galima išlipti ir aplankyti romantiškus miestelius prie Reino. Siūloma būtinai aplankyti St.Goarshauzeną (St.Goarshausen) su garsiąja Lorelei, Trechtingshauzeną (Trechtingshausen) su trimis pilimis, kurios kaip perlai ant siūlo išsidėsčiusios viena paskui kitą ant Reino kranto, Oberweselį (Oberwesel), vadinamą bokštų miestu, kuriame išliko vieni iš žymiausių Vokietijoje gynybinių įrenginių, Lahnsteiną su XIII a. pilimi ir apie 1400 m. statytą gotikinę fachverko stiliumi statytą ir pilnai išlikusią rotušę, Bopardą (Boppard) su Jakobsbergo vienuolynu. Braubache būtina aplankyti Marksburgo pilį, vienintelę pilnai išlikusią riterių pilį palei vidurio Reiną.
Mozelio ir Reino upių santakoje įsikūręs Koblenco miestas, ten, kur jau 9 m. pr. Kr. romėnai buvo įkūrę savo tvirtovę kaip kovų prieš germanų gentis bastioną. Užkopę ar liftu užvažiavę ant aukštos uolos pasieksite X a. statytą Ėrenbraitšteino (Ehrenbreitstein) tvirtovę, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Reino pilis ir Koblenco miestą. Koblenco senamiestyje verta užsukti į prašmatnius Štolcenfelzeno (Stolzenfelsen) rūmus, kuriuose apsistodavo karalius Frydrichas Vilhelmas IV (Friedrich Wilhelm IV.). Jei lankysitės Koblence antrą rugpjūčio šeštadienį, galėsite pasigėrėti įspūdinga ugnies švente prie Reino.Senovės prekybinių kelių sankryžoje 1 a. pr. Kr. romėnai įkūrė Mainco (Mainz) gyvenvietę, kuri išaugo į Šv.Romos vokiečių imperijos valdovų rezidenciją. Maincas yra lengvai pasiekiamas traukiniu, jei Jūs atskrisite iš Vilniaus lėktuvu į Frankfurtą prie Maino.Maincas yra garsus savo architektūros paminklais. Beveik 300 metų truko katedros statyba, kol ji įgijo dabartinį pavidalą, nepakitusį nuo XIII a. vidurio. Mainco katedra yra laikoma vienu žymiausiu Europoje romaninio stiliaus architektūros paminklu. Jos viduje yra daug vertingų meno kūrinių. Išorėje reikėtų atkreipti dėmesį į šiaurinės dalies masyvias bronzines duris, išlikusias nuo maždaug 1000 m.Viena iš seniausių gotikos bažnyčių prie aukštutinio Reino Šv. Stepono (St. Stefan) bažnyčia, pastatyta XIV a. pirmoje pusėje. Ten galima apžiūrėti brangenybių lobį.Verta aplankyti kurfiursto rūmus (Kurfürstliches Schloss), kur įrengta istorinė ekspozicija, atspindinti senovės germanų istoriją nuo akmens amžiaus iki romėnų laikų.1455 m. Johanas Gutenbergas (Johannes Gutenberg), knygų spausdinimo išradėjas, atspausdino Mainco mieste pirmuosius 200 Biblijos egzempliorius. Muziejuje galima pamatyti Gutenbergo dirbtuvę.Heidelbergas
Haidelbergas (Heidelberg), vienas iš gražiausių Vokietijos miestų, apdainuotas daugelio poetų, tapytas daugelio dailininkų, pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1196 m. Tačiau archeologų duomenimis, jo istorija siekia V a. pr. Kr. Palanki geografinė padėtis prie Nekaro (Neckar) upės ir universiteto įkūrimas XVIII a. lėmė spartų miesto vystymąsi ir klestėjimą.
Haidelbergo įžymybė yra pilis ir renesansiniai rūmai. Jie yra apgriuvę, tačiau dėl to ne mažiau romantiški. Juos supa didžiulis rūmų parkas. Nuo terasų atsiveria įspūdingi miesto ir apylinkių vaizdai. Rūmuose yra labai įdomūs vaistinių muziejus. Pilies rūsyje galima pamatyti didžiulę 221 726 litrų talpos, 9 m ilgio ir 8 m aukščio vyno statinę.Karlo -Theodoro tiltu su barokiniais bokštais galima nueiti į senamiestį, kur yra daugybė gražių barokinių namų. Miestas išsidėstęs slėnyje palei Nekaro upę. Beveik visos gatvės veda nuo upės iki kalno šlaito. Haidelbergas yra senas miestas, turintis jaunatvišką dvasią, kurią skleidžia senasis universitetas. Jo bibliotekoje galima pamatyti daug vertingų viduramžių rankraščių.Verta aplankyti Kurpfalco muziejų, istorines studentų užeigas, kurios išlaikė nuo XVIII a. autentišką interjerą. Miesto rotušė, turgaus aikštė, kaip ir kiekviename viduramžių mieste, sudaro senamiesčio branduolį. Čia malonu prisėsti po skėčiu vienoje iš daugybės lauko kavinių.Haidelbergas yra labai jaukus, vaizdingas miestas, į kurį norisi sugrįžti. Jei turite daugiau laiko, verta užsisakyti kelionę laivu Nekaro upe aukštyn. Galėsite pasidžiaugti romantiškais vaizdais.Išvados
Šį projektinį darbą rašyti buvo įdomu. Labai daug sužinota ne tik apie didžiuosius, bet ir apie mažus Vokietijos miestelius. 1. Norint pažinti Vokietijos gamtą ir kultūrą reikia rinktis: ar keliauti po Šiaurės ir Vakarų, ar Pietų Vokietiją.2. Labai sunku buvo ieškoti informacijos internete. Didieji miestai aprašyti rašiniais per kelis puslapius, bet II pasaulinio karo metais jie buvo subombarduoti, todėl jų senamiesčiai ne tokie nuostabūs kaip mažųjų miestų, kuriuose yra išsilaikęs viduramžių grožis.3. Apklausiant šeštų klasių mokinius sunkumų nekilo. Jų pateikta informacija buvo naudinga rašant šį darbą.
Nors ir įdėjome į šį projektinį daug triūso, tačiau būtų visai linksma kitais metais rašyti panašų.ĮDOMIAUSI TURISTINIAI MARŠRUTAI PO VOKIETIJĄ
Greta Noreikaitė, Kotryna Smalinskaitė 6c klasėDarbo vadovė Alma Prakaitytė
Darbo tikslas – sudominti kelionių agentūras Vokietijos gamta ir kultūros vertybėmis, kad kuo daugiau žmonių galėtų išvysti jos grožį. Rezultatai – surinkta daug informacijos ne tik apie Vokietijos didmiesčius, bet ir apie mažus miestelius. Peržvelgus kelionių agentūrų pasiūlymus matyti, kad organizuojama mažai kelionių į Vokietiją, nebent į didmiesčius. Todėl šio projektinio darbo praktiniai rezultatai yra tokie, kad kelionių agentūros gali panaudoti surinktą informaciją organizuojant keliones po dar į turistinius maršrutus neįtrauktus Vokietijos mažus miestelius bei regionus: aplink Bodeno ežerą, Reino upe laivu nuo Mainco iki Koblenco, po šiaurės ir vidurio Vokietiją. Savo darbe mes apibūdinome svarbiausius gamtos ir kultūros objektus. Buvo apklausti šeštų klasių mokiniai ir projektiniame darbe pateikti apklausos rezultatai. Vokietija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybė Europoje, jos kraštovaizdis yra labai gražus ir mažuosiuose miestuose yra išlikę nuostabūs senamiesčiai, tačiau nedaug žmonių yra joje lankęsi ir apie ją mažai težino.Šis darbas bus saugojamas vokiečių kalbos metodiniame kabinete.
Priedai
Kryžiažodis
6 3 1 8 4
2
9 5 10 7
1. Vokietijos sostinė2. Aukščiausias kalnas 3. Ilgiausia upė 4. Pagal kokio miesto pavadinimą buvo sukurta gerai žinoma brolių Grimų pasaka? 5. Kokia upė teka per 9 Europos valstybes, taip pat ir per Vokietiją? 6. Kaip vadinami per Vokietiją važinėjantys greitieji traukiniai? 7. Koks Hamburge esantis botanikos ir zoologijos sodas yra žinomas visame pasaulyje? 8. Kaip vadinama upė, prie kurios yra Miunchenas? 9. Hamburgo simbolis? 10. Didžiausias ežeras?
Apklausos
Vilniaus jėzuitų gimnazijos šeštokų žinios apie Vokietiją. Citatos:
1. Žinau, kad pakankamai didelė, turtinga valstybė.2. Žinau, kad Freiburgo katedra stebuklingai išliko per karą.
3. Žinau, kad Vokietijoje yra daug uostų, nes Vokietijai priklauso gana didelis jūros kranto ruožas.4. Aš žinau, kad seniau ji buvo nacistinė Vokietija ir norėjo viską užkariauti.5. Žinau, kad ten daug žymių muziejų ir gražių miestų. Aplankyti tą šalį tikrai norėčiau.6. Manau, kad Vokietijos gamta šiek tiek primena Lietuvos.7. Sostinė – Miunchenas. Vokietiją valdo kancleris, seimas, vyriausybė. Ir Vokietija yra Europos sąjungos narė.Apklausa: Ar daug žmonių buvo Vokietijoje?
Nuotraukos1. 2.3. 4.5. 6.
7. 8.9. 10.
1. Liubekas.2. Liubekas.3. Reino kriokliai.4. Reino kriokliai.5. Liubekas.6. Miunsterio katedra.7. Heidelbergas.8. Miunsteris iš paukščio skrydžio.9. Brėmeno muzikantai.10. Liubekas.11. 12.13. 14.
15.17.19.20.22. 24.10. Naktinis Miunsteris.11. Heidelbergas.12. Mersburgas.13. Mersburgas.14. Miunsteris.15. Mersburgas.16. Miunsteris.17. Miunsteris.18. Liubekas. 19. Liubekas. 20. Liubekas.21. Heidelbergas.22. Heidelbergas.23. Konstanca.24. Heidelbergo pilis. 16.18.21.23.
Naudotos literatūros sąrašas
Nuotraukos:1. http://buene.muenster.de/nienberge/grafik/nienluft.gif2. http://images.google.ru/imgres?imgurl=http://www.mpi-muenster.mpg.de/institu/pics/muenster.jpg3. http://www.vennemann-online.de/images/muenster/schloss.jpg4. http://www.ems-radweg.de/images/fotos/muenster.jpg
Informacija apie miestus: 1. Das grosse Deutschland – Reisebuch. Ratgeber – Atlas fur Urlaub und Freizeit. Berlin – Stuttgart.: Bertelsmann, 19742. Knaus Kulturfuhrer in Farbe Deutschland. Munchen.: Droemer Knaur, 19853. http://lt.wikipedia.org/wiki/Br%C4%97menas_(%C5%BEem%C4%97)4. http://lt.wikipedia.org/wiki/Hamburgas5. http://lt.wikipedia.org/wiki/Miunchenas6. http://www.lizdas.lt/suzinok/paz_straipsn/pokstas/vokietija2.htm