Plungės rajonas

Įvadas

Darbo tikslas – išanalizuoti Plungės rajono ekonominės plėtros galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti Plungės rajono geografinę padėti;
2. Ištirti rajono infrastruktūrą;
3. Nustatyti rajone veikiančias įmones, įstaigas ir organizacijas;
4. Apibūdinti rajono žemės ūkį;
5. Išsiaiškinti gyventojų skaičių;
6. Nustatyti Plungės rajono nedarbo lygį;
7. Atlikti Plungės rajono ekonominės plėtros galimybių analizę.

1. Plungės rajono geografinė padėtis

Plungės rajonas įsikūręs šalies šiaurės vakaruose, Telšių apskrityje. Rajonas suskirstytas į 11 seniūnijų: Plungės miesto; Alsėdžių; Babrungo; Kulių; Nausodžio; Paukštakių; Platelių; Stalgėnų; Šateikių; Žemaičių Kalvarijos; Žlibinų. Plungės rajono plotas -1105 km (1 pav.).

1 pav. Plungės rajonas
2. Infrastruktūra
Plungės rajoną kerta automagistralė Klaipėda – Vilnius, keliai Šiauliai – Palanga, Tauragė &##8211; Mažeikiai. 60 km nuo Plungės miesto yra Klaipėdos uostas, tokiu pat atstumu – tarptautinės reikšmės Būtingės terminalas bei didžiausias Lietuvos kurortas – Palanga, turintis ir tarptautinį oro uostą. Plungės miestą ir rajoną kerta geležinkelio linija Klaipėda – Vilnius. Beveik visos stambiosios pramonės įmonės turi savo geležinkelio atšakas. Visi keliai, vedantys į didžiausias gyvenvietes, asfaltuoti.
3. Statistika apie rajone veikiančias įmones, įstaigas, organizacijas
Rajone yra 14 pašto skyrių, autobusų stotis, geležinkelio stotis, turistų informacijos centras, 2 viešbučiai, motelis, 11 ikimokyklinių įstaigų, 3 vaikų darželiai-mokyklos, 18 pradinių, 12 mokyklų, 12 vidurinių mokyklų, gimnazija, jaunimo mokykla, 2 specialiosios mokyklos, žeemės ūkio mokykla, koledžas, 19 kultūros centrų, 16 katalikų bažnyčių, 4 muziejai, 27 bibliotekos, 69 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklas, 5 sveikatos apsaugos įstaigos, apie 30 akcinių bendrovių, 230 uždarų akcinių bendrovių, daugiau negu 40 žemės ūkio įmonių, per 1400 individualių ir keliasdešimt kitų įmonių.

4. Žemės ūkis

Plungės rajonas – tai dinamiškai besivystantis že

emės ūkio kraštas, kuriame plėtojamas konkurencingų ūkių pagrindu veikiantis specializuotas ekologiškai švarus pieno ir mėsos ūkis, vaisių, uogų ir daržovių auginimas, linų ir kitų techninių kultūrų auginimas ir perdirbimas. Rajono bendras plotas 110554,67 ha, tame skaičiuje žemės ūkio naudmenų 57059,79 ha. Įregistruoti 1602 ūkininkų ūkiai. Vidutinis registruoto ūkio plotas 12.64 ha. Pasiskirstant pagal amžių, didžiausią procentą 29.3 sudaro nuo 65 metų, mažiausią 3.5% iki 29 metų ūkininkai. Pasėlius 2003 metais deklaravo 1456 ūkininkai. Vidutinis deklaruoto ūkio plotas 16.45 ha. Ūkininkai laiko virš 9000 melžiamų karvių ir virš 22000 galvijų prieauglio. Rajone veikia žemės ūkio bendrovė „Žlibinai“, apdirbanti 700 ha žemės. Bendrovė augina 100 ha kviečių, 217 ha vasarinio rapso, 50 ha žieminio rapso.
Plungės rajone yra javų sėklininkystės ūkis, parduodantis B kategorijos sėklų. Rajone plėtojama kooperacija. Prancūzų pagalba yra sukurti 26 žemės ūkio kooperatyvai. Šiuo metu įkurtas pieno supirkimo koooperatyvas „Pieno gėlė“. Kooperatyvas apjungia virš 400 ūkininkų. Plungės ir Rietavo seniūnijose veikia 11 stacionarių supirkimo punktų. Rajono ūkininkai aktyviai dalyvauja įvairiuose rengiamuose mokymuose, diegia pažangiausias žemės ūkio technologijas bei aktyviai bendrauja su užsienio ūkininkais.
Apibendrinant galima sakyti, kad Plungės rajonas – tai dinamiškai besivystantis žemės ūkio kraštas, kuriame plėtojamas ekologiškai švarus pieno ir mėsos ūkis, vaisių, uogų ir daržovių auginimas, linų ir kitų techninių kultūrų auginimas ir perdirbimas.
5. Gyventojų aprašymas
Plungės rajone gyvena 44 tūkst. žmonių 51,2 % jų gyvena mieste ir 48,8 % kaime. Iš jų:47,6%vyrų ir 52,4 % moterų. Etninė su
udėtis: 98 % – lietuviai, 1,5 % – rusai, 0,5 % – kitų tautybių. (žr. 1 lentelę).
1 lentelė
Plungės rajono gyventojai
Amžius Visi gyventojai Vyrai Moterys
0-14 10356 5329 5027
Darbingo amžiaus 25157 12879 12278
Pensijinio amžiaus 8655 2810 5845

Apibendrinant galima sakyti, kad pensinio amžiaus žmonių yra mažiau nei dirbančiųjų, tad turime darbo išteklių prieaugį.
6. Nedarbo rodikliai
2006 m. sausio 1 d. Plungės darbo biržoje įregistruoti bedarbiai sudarė 2,6 procento darbingo amžiaus gyventojų. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų per 2005 metus sumažėjo 2.3 proc. punktais. Tarp darbingo amžiaus vyrų buvo 1,55 bedarbių. Bedarbių moterų dalis nuo darbingo amžiaus moterų – 3,7 proc. (2 pav.)

2 pav. Bedarbių proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų
Pastaraisiais metais sparčiai augo Lietuvos ekonomika. Šalies ūkio augimas skatino užimtumo didėjimą. Tačiau bedarbystės problema išlieka aktuali. Tiesa bedarbystė mažėja, bet reikia ir toliau stengtis ją mažinti. Todėl siekdami sumažinti bedarbystę ir kelti rajono ekonomiką parengėme strateginį planą. Šiame plane išnagrinėsime Plungės rajono padėtį ir pateiksime pasiūlymų kaip pagerinti ekonomika bei sumažinti bedarbystę.
7. Plungės rajono ekonominės plėtros galimybių analizė

Apskrities gamtiniai ir kultūriniai ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus. Plungės rajonas priskiriamas labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniams arealams. Silpnai išvystyta turizmo infrastruktūra: neišvystytos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, informacijos stoka, laisvalaikio ir pramogų paslaugų nebuvimas. Investicijų į turizmo sektorių lygis yra nepakankamas. Silpnai išvystytas kaimo turizmas. Įvardintų problemų sprendimas būtų siekiant išvystyti fizinę turizmo infrastruktūrą, vystant ir plėtojant turizmo paslaugų įvairovę rekreacinėse teritorijose, skatinant ekologinio ir kaimo turizmo paslaugų plėtrą, pl

lečiant pramogų ir laisvalaikio akiratį, įkuriant vandens atrakcionų parką, plečiant kultūrinę veiklą (pvz.: pastatant kino teatrą, dramos teatrą ir t.t), statant viešbučius, priviliojant nuostabiu rajono kraštovaizdžiu, istorijos ir kultūros paminklais ir garsinant įvairiomis priemonėmis Plungės rajoną Lietuvoje ir už jos ribų, išvystant ir plėtojant turizmo informacinės sistemos galimybes, sukuriant turizmo informacijos kelio ženklų ir informacinių aikštelių sistemą, remiant kultūros, sporto, poilsio ir pramogų infrastruktūrą, turizmas pagerėtų.
Tokia investicijų kryptis padės sukurti ir plėtoti turizmo infrastruktūros ir paslaugų sistemą, pritaikyti apskrities istorinį ir kultūrinį paveldą turizmo ir visuomenės reikmėms. Tad turizmą reikia plėtoti tuo labiau, kad yra skiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšos kaimo verslui plėtoti. Turizmas pakeltų Plungės rajono ekonomiką ir sumažintų bedarbių skaičių.
Siekiant geresnio pragyvenimo lygio esamų pramonės įmonių išsaugojimas ir vystymas, naujų steigimas, investicijų pritraukimas ir palankios verslo infrastruktūros sukūrimas – tai pagrindinės regiono ūkio plėtros kryptys.
Įgyvendinant šį tikslą, būtina išplėtoti verslui teikiamas informacijos paslaugas. Informacijos stoka yra vienas iš pagrindinių veiksnių stabdančių verslo plėtrą ir investicijas. Todėl būtina didinti verslo informacijos prieinamumą, periodiškai organizuoti savivaldybės vadovų ir rajono verslininkų susitikimus problemoms ir galimiems sprendimams aptarti, sukurti informacinę sistemą investuotojams ir verslininkams, skleisti informaciją apie rajoną, siekiant pritraukti investuotojus.
Pastatyti medienos fabriką yra puikios sąlygos: didelis žaliavų išteklius, daug kvalifikuotų darbuotojų (inžinieriai, staliai, da
ailidės ir t.t.), tinkama vieta fabrikui. Plungės rajone yra puikus susisiekimas: automagistralė, geležinkelis, asfaltuoti keliai, todėl eksportuoti gaminius į užsienį palanku.

Kaip žinome auganti Lietuvos ekonomika skatina gyventojus pirkti nekilnojama turtą, statytis namus. Tad vystyti statybos sektorių būtų tik dar vienas žingsnis gerinant ekonomiką ir mažinant bedarbystę. Statant naujus gyvenamuosius rajonus, namus būtų daug sukurta darbo vietų. Specialistų čia netrūksta, žemės kaina nedidelė.

Išvados
Išanalizavus Plungės rajoną, infrastruktūrą, jos ekonominę bei geografinę padėtį, pastebime jog šis rajonas yra ypač tinkamas plėtoti turizmą taip pat ir kitokias verslo sritis. Ateityje numatoma rajono tendencija plėstis, gyvenimo sąlygų gerėjimas ir bedarbių skaičiaus mažėjimas. Šiam rajonui trūksta tik didesnių investicijų.

Leave a Comment