Viešojo administravimo inovacijos

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO

Verslo ir kaimo plėtros vadybos institutas

Rokas JANICKAS

Kaimo plėtros administravimo programos nuolatinių studijų

II kurso III grupės studentas

 

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INOVACIJOS

 

Viešojo administravimo pagrindų referatas

Tikrino Lekt. dr. I. Kiaušienė

Akademija, 2014

TURINYS

ĮVADAS 2

INOVACIJŲ VAIDMUO VIEŠAJAME ADMINISTRAVIME 4

1.1 Viešojo administravimo inovacijų susidarymo priežastys 4

1.2 Inovacijos viešajame administravime 5

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INOVACIJOS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE 8

2.1 Elektroniai valdžios vartai 8

2.2 Elektroninis parašas 9

IŠVADOS 11

LITERETŪRA 12

ĮVADAS

Viešojo administavimo invocijas galima apibrėžti kaip: įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veiklos, skirtos įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimo, įsstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolės, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimo, viešųjų paslaugų teikimo administravimo ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo, tobulesni technologinai sprendimai, kuriais geriau nei ankstesnieji technologiniai sprendimai tenkina visuomenės poreikius juos vartojant.

Šio darbo tikslas išanazlizuoti ir pateikti informaciją apie viešojo adminstravimo inovacijas. Naudojant tyrmo metoda : mokslinės literatūros apžvalgą. Darbo objektas : viešojo administravimo inovacijos .

INOVACIJŲ VAIDMUO VIEŠAJAME ADMINISTRAVIME 1.1 Viešojo administravimo inovacijų susidarymo priežastys

Antroje XX amžiaus pusėje bei naujojo tūkstantmečio pradžioje, vyriausybės susilaukė iš piliečių tam tikro spaudimo, kuriuo buvo siekiama, kad būtų sureaguota į jų poreikius, didėjantį socialinės bei ekonominės situacijos sudėtingumą bei pasikeitimą pasaulio aplinkoje. Prie daugybės atsiradusių sudėtingų socialinių problemų bei iškilusių naujų ekonominių klausimų, tokių kaip skurdas, ligų plitimas, nedarbas, prasta švietimo sistema ar aplinkos niokojimas, kiekviena valstybė turėjo iš naujo nu

ustatyti savo politiką ir gebėjimus efektyviai integruotis į pasaulio ekonomiką.

Aberti ir Bertucci (2010) teigia, jog vyriausybės susiduria su trimis pagrindinėmis šalies vidaus problemomis. Pirmoji yra ta, kad vyriausybės turi funkcionuoti ir siekti didesnių pokyčių ir aukštesnės kokybės paslaugų su ribotais ištekliais bei veiklos pajėgumais. Tai reiškia, kad vyriausybės turi ne tik efektyviau panaudoti savo išteklius ir kurti pajėgumus, bet ir kūrybingiau atlikti užsibrėžtus užmojus, pavyzdžiui, pasinaudoti privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės paslaugų teikimo parama. Antrą problemą autoriai sieja su vyriausybės siekimu, kad valstybinės institucijos taptų atskaitingesnės, labiau reaguojančios ir veiksmingesnės, taip pat turėtų skatinti, kad viešasis administravimas labiau orientuotųsi į piliečius. Trečia, ir bene svarbiausia – vyriausybėms reikia tinkamiau reaguoti į piliečių poreikius.

Borins (2009) priduria, kad nors vyriausybė vis dar yra šalies santvarkos palaikymo pagrindas visuomenei, daabar plačiai pripažįstama, kad valdymas nėra vienintelė vyriausybės prerogatyva, kadangi pilietinė visuomenė ir privatus sektorius taip pat turi svarbų vaidmenį šioje srityje. Piliečiai nebelaiko savęs vyriausybės paslaugų pasyviais “vartotojais”, tačiau kaip tik įsivaizduoja galintys įsitraukti į iškilusių problemų veiksmingesnį sprendimo priėmimą bei įgyvendinimą. Borins (2009), remiantis Amerikos vyriausybės programos nugalėtojais (The winners of the Innovations in American Government Program), bandė pateikti empirinį paaiškinimą, kam reikalingos inovacijos ir kas veda prie inovacijų atsiradimo. Buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo prašoma nustatyti sąlygas bei iš

ššūkius, susijusius su konkrečia naujove. Borins (2009) pateikia šias pagrindines grupes:

Iniciatyvos, išeinančios iš poiltinio proceso ir sistemos, įskaitant rinkimų įgaliojimus ir daromą spaudimą politikams;

Vadovavimo kaita, įskaitant paskyrimus iš išorinės organizacijos pusės taip pat, kaip ir vidinius pasirinkmus;

Krizė, susijusi su galimu neigiamu viešumu;

Vidinių problemų įvairovė, įskaitant nesugebėjimą reaguoti į kintančią aplinką, pasiekti tikslinę populiaciją, įvykdyti programos reikalavimų, koordinuoti politikos kryptis arba atsirandantis išteklių ribotumas;

Naujos galimybės, sukurtos technologijos ar kiti veiksniai.

Pasaulyje yra nemažai organizacijų, kurios savo veikla šalims skatina diegti inovacijas viešajame sektoriuje. Viena seniausių ir viena geriausiai žinomų organizacijų yra Jungtinių Tautų Organizacija. Daugiau nei 50 metų Jungtinių Tautų Organizacija per savo viešojo administravimo ir vystymo programą padėjo valstybių narių pastangoms stiprinti, tobulinti ir pertvarkyti savo valdymo sistemas bei administravimo institucijas. 50oje, atnaujintoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje, 1996 m. balandžio mėnesį, patvirtinta, kad “demokratija ir skaidrus bei atskaitingas valdymas ir administravimas <.> yra būtinas pagrindas siekiant socialinės realizacjos ir į žmones orientuotą subalansuotos plėtros įgyvendinimą”. Jungtinių Tautų Asamblėja taip pat pripažino, kad “yra poreikis, kad viešojo administravimo sistemos būtų saugios, veiksmingos ir gerai aprūpintos tinkamais pajėgumais ir gebėjimais per jų ugdymą, skatinant perdavimo prieigos ir naudojimo technologijas, tobulinant mokymo programas, teikiant viešąsias paslaugas, stiprinant partnerystę su viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus įmonėmis ir pilietine visuomene, taip pat suteikiant palankias sąlygas pr

rivataus sektoriaus veiklai.”  (Jungtinių Tautų Organizacija)

Taigi, naujovės gali prisidėti prie gero valdymo vystymo ir naujos demokratinės erdvės sukūrimo. Tai ypač aktualu toms šalims, kurios lėtai kuria demokratines institucijas. Taip pat ir pažangioms demokratijoms, nes gera vyriausybė yra pagrindinis veiksnys stiprinant demokratinį valdymą. Viešasis administravimas negali likti visiškai nepakitęs. Iš tiesų, daugelis šalių visame pasaulyje bando atgaivinti viešąjį administravimą, kad jis taptų aktyvesnis, veiksmingesnis, atskaitingesnis ir ypač labiau orientuotas į paslaugas. Tam, kad įvykdyti šią transformaciją, vyriausybės diegia naujoves į savo organizacinę struktūrą, patirtį bei galimybes. Priemones, kurias valstybės naudoja gerinant viešojo administravimo funkcionavimą, aptarsime kitame skyriuje.

1.2 Inovacijos viešajame administravime

Įvairiose socialinėse bei ekonominėse srityse yra kuriama daugybė priemonių siekiant palengvinti kiekvieno piliečio gyvenimą. Viešasis administravimas yra sritis, kuri nuolat reaguoja į aplinkos pokyčius bei stengiasi prisitaikyti ieškant naujų bei geresnių paslaugų tiekimo metodų. Tačiau, jų pritaikymas ne visada būna tikslingas ir efektyvus, jeigu neatsižvelgiama į kiekvienos valstybės savitus brruožus bei politiką.

Viešojo sektoriaus inovacijų valdymas gali būti apibrėžiamas kaip naujos politikos dizaino ir naujos standartinės, visuomeninių organizacijų veiklos procedūros sprendžiant viešosios politikos problemas. Taigi, viešojo administravimo naujovės – efektyvus, kūrybiškas ir unikalus atsakymas į naujas problemas ar naujus atsakymus į senas problemas. Be to, inovacijos nėra uždaras ir kompleksinis sprendimas, tai – atviri sprendimai, transformuojami tų, kurie juos priima.(Alberti ir Betucci, 2010 )

Autoriai teigia, kad yra įvairių tipų in

novacijų viešajame administravime. Jie išskiria pagrindinius:

Institucinės inovacijos, kurios didelį dėmesį skiria įstaigų atnaujinimo ir naujų institucijų kūrimui;

Organizacinės inovacijos, įskaitant naujas darbo procedūras ar valdymo metodų viešojo administravimo srityje įvedimą;

Procesų inovacijos, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas kokybės gerinimui visuomenės paslaugų teikimo srityje;

Konceptualios inovacijos, šiuo atveju dėmesys skiriamas naujų valdymo formų įvedimui

(pavyzdžiui, interaktyvios politikos formavimui, žmonių biudžeto reformos, horizontalūs tinklai).

White (2009), remdamasis CPSI (Centre for Public Service Innovation), taip pat išskyrė keturių

rūšių inovacijų suskisrtymo tipologiją: inovacijos paslaugų tiekime, naujovės piliečių dalyvavime

ir demokratijoje, naujovės vyriausybės procesuose (planavimo sistemos, biudžeto sudarymas,

ir pan) ir naujoviškos priemonės, kurios padėtų pasiekti tam tikrus tikslus (pavyzdžiui, viešosios bendruomenės partnerystę). Lyginadmi autorių pristatytus inovacijų paskirstymus, galima pastebėti, kad autoriai panašiai pristato inovacijų tipus, suskirstydami į keturias pagrindines sritis. Tačiau Hartley (2009) išskiria septynių tipų inovacijas. Jo teigimu, svarbu žinoti, kad visų pirma pokyčiai valstybėje gali pasireikšti taikant daugiau nei vieną tipo inovaciją. Pagrindiniai inovacijų tipai pagal Hatley (2009) yra:

Produktų: kuriami nauji produktai, pavyzdžiui, televiziją panaudojant kaip lavinimo turinį mokytojams ir slaugytojams;

Paslaugų: nauji paslaugų teikimo būdai vartotojams, pavyzdžiui, diegiant tiesiogines (on-line) formas;

Procesų: nauji projektavimo būdai organizaciniuos procesuose, pavyzdžiui, pertvarkantverslo procesus;

Pareigų: nauji kontekstai ar naudotojai, pavyzdžiui, sprendžiant privačių įmonių mokesčių poreikius;

Programų: nauji tikslai ar organizacijos siekiai, pavyzdžiui, bendruomenėssaugumas;

Valdymo: naujos piliečių dalyvavimo formos ir demokratinės institucijos;

Retorikos: nauja kalba ir naujos sąvokos, pavyzdžiui, per dideli mokesčiaididžiuosiuose miestuose.

Iš aukščiau pateiktos tipologijos, nesunkiai galima padaryti išvadą, kad naujovių diegimo tipai gali turėti įtakos proceso perdavimui, įskaitant tai, kaip inovacijos bus pagrįstos dokumentais bei kokia metodika bus panaudojama dalinantis naujovėmis.

Kaip jau buvo paminėta praeitame skyriuje, Jungtinių Tautų struktūroje yra dedamos pastangos skatinti ekonominę ir socialinę plėtrą. Europos – Viduržemio jūros regiono šalių viešajame administravime įsteigta programa, siekianti padėti suinteresuotoms vyriausybėms gerinant jų valdymą, viešojo administravimo sistemas bei teikiant politikos kūrėjams, ekspertams ir apskritai piliečiams atitinkamas regionines žinias ir informaciją valdymo klausimais. Šia programa Jungtinės tautos, kaip vieną iš naujovių, skatinant inovacijas viešajame administravime, siūlo įvesti bendradarbiavimą tarp įvairių šalių, dalinantis patirtimi naujovių diegime, pavadindami ją „geriausia praktika“ („best practice“). Plačiau apie siūlomą bei vystomą Jungtinių Tautų idėją aptarsime kitame poskiryje.

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INOVACIJOS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE 2.1 Elektroniai valdžios vartai

Pasinaudojant interneto teikiamomis mums galimybėmis, valdžios institucijos kasmet pasiūlo naujų e. paslaugų. Žinoma, svarbu ne tik perkelti paslaugas į elektroninę erdvę, bet ir padaryti jas lengvai surandamas asmenims , kurie siekia gauti reikiamas paslaugas susijusias su viešuoju administravimu.

Taigi šiuo tikslu sukurtas valdžios teikiamų e. paslaugų portalas – Elektroniniai valdžios vartai. Portale, kurį administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, galima rasti informaciją ir nuorodas į visas svarbiausias Lietuvoje teikiamas viešąsias ir administracines e. paslaugas. Dalį jų galima užsisakyti pačiame portale, o jei paslauga užsakoma tik jos teikėjo tinklapyje, į jį vartotojas nukreipiamas automatiškai.

Paslaugos yra sugrupuotos pagal naudotojų grupes, nes svetainės struktūra sukurta taip, kad būtų nesudėtingai suprantama naudotojui. Elektroninių valdžios vartų pagrindiniame puslapyje pateikiamos trys portalo naudotojų grupės: „Gyventojams“, „Verslo subjektams“, „Paslaugų teikėjams“.

Rašant apie naudotojų grupę: „Gyventojams“. Ši grupė teikia nemažą kiekį viešųjų paslaugų . Populiariausios iš jų yra : Kelių transporto priemonių registravimo paslauga; Prašymų išduoti su statyba susijusius dokumentus teikimas; Dokumentų į konkursus ar pakaitinių valstybės tarnautojų atrankas pateikimas; Prašymų socialinių stipendijų ir finansinei paramai gauti teikimas; Lietuvos darbo biržos elektroninės paslaugos gyventojams; Prašymų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, norinčių gauti valstybės bei valstybės remiamas paskolas teikimas ir gautų paskolų duomenų peržiūra; Informacija apie Europos Sąjungos ir nacionalinę paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai; Elektroninio archyvo informacinė sistema; Pacientų registravimo sistema; Kvietimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą patvirtinimas.

Naudotojų grupė „ Verslui“ teikia šias paslaugas : Elektroninio archyvo informacinė sistema; Lietuvos žemės gelmių geologinių duomenų teikimas; Informacijos apie leidimų išvežti dokumentus iš LR išdavimą teikimas; Prašymo gauti duomenis iš VMI pateikimas; Elektroninė deklaravimo sistema; Duomenų peržiūra apie laivus, esančius Lietuvos teritorinėje jūroje ir plaukiančius į Lietuvos jūrų uostus ar išplaukiančius iš jų; Konsultacijų teikimas asmens duomenų teisinės apsaugos klausimais; Informacijos apie mokymo įstaigų veiklos priežiūrą teikimas ir kt.

Naudotojų grupė : „Teikėjams“ teikia šias e-paslaugas : Elektroninio archyvo informacinė sistema; Lietuvos žemės gelmių geologinių duomenų teikimas; Elektroninis pristatymas; Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymos užsakymas; Licencija vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas; Žemės gelmių registro duomenų išrašų teikimas; Leidimas reklamai; Požeminio vandens naudojimo, monitoringo duomenų kaupimas; Statybą leidžiančių ir kitų su statyba susijusių dokumentų užsakymas.

2.2 Elektroninis parašas

Vis daugiau asmeninių ir verslo reikalų yra atliekama elektroninėje erdvėje. Tai patogu, nes leidžiama naudotis paslaugomis internetu, sudaryti sutartis per atstumą. Tačiau iškyla fizinių ir juridinių asmenų indentifikavimo problema. Todėl, norint naudotis kai kuriomis elektroninėmis paslaugomis (e. paslaugomis), būtina turėti galimybę patvirtinti savo tapatybę elektroniniu parašu (e. parašu).

Pagal Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymą, tai yra duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis, siekiant patvirtinti pastarųjų autentiškumą ir identifikuoti pasirašantį asmenį. E. parašu pasirašyti elektroniniai dokumentai (e. dokumentai) įgyja tokią pat teisinę galią, kaip ir pasirašytieji ranka.

E. parašas naudojamas tam, kad vartotojas galėtų identifikuotis, jungdamasis prie įvairių e. paslaugų teikėjų informacinių sistemų, be to, juo pasirašomi įvairūs prašymai, teikiami viešojo administravimo subjektams. E. parašu pasirašytus dokumentus priima visos valstyės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos.

E. parašai gali būti kuriami kompiuteryje arba pasinaudojant mobiliuoju telefonu.

Kuriant e. parašą kompiuteryje, jame turi būti įdiegta speciali programinė įranga ir prijungta techninė įranga (pvz., kortelių skaitytuvas). Nuo 2009 metų išduodamose Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėse yra nemokamai integruotas skaitmeninis e. parašo sertifikatas. Daugelis Lietuvos gyventojų turi tokias asmens tapatybės korteles, tad jiems pakanka įsigyti prie kompiuterio jungiamą kortelės skaitytuvą, ir e. parašu gali pasirašinėti elektroninius dokumentus. E. parašo sertifikavimo paslaugas teikia Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Taip pat jos teikiamos

E. dokumentų pasirašymui galima naudoti ir mobilųjį telefoną. Jame turi būti e. parašo sudarymo galimybę turinti SIM kortelė, kurią išduoda mobiliojo ryšio operatoriai.

Pagrindinis mobiliojo e. parašo pranašumas – patogumas, kadangi nereikia atskiro skaitytuvo ir programinės įrangos, o e. dokumento pasirašymas užtrunka tik tiek, kiek reikia įvesti mobiliajame telefone suteiktą kelių skaičių kodą.

E. parašu pasirašyti elektroniniai dokumentai gali būti sudaromi naudojant nemokamą programinę įrangą, diegiamą kompiuteryje (pvz., „Signa“), arba Be to, dažnai e. dokumento sudarymo ir pasirašymo funkcija yra integruota į įvairių e. paslaugų teikimo procesą. Tokiu atveju vartotojui elektroninius dokumentus sudaranti programinė įranga nėra reikalinga.

IŠVADOS

Inovacijos viešajame administravime yra būtinybė šiandieninėms vyriausybėms, norinčioms kovoti su kylančiomis nacionalinėmis, regioninėmis ir tarptautinėmis problemomis bei stiprinant demokratinį valdymą.

Asmenims vis daugiau naudojant elektronines paslaugas yra gerinamos sąlygos viešojo administravimo teikiamų paslaugų sektoriuje atsižvelgiant į asmenų poreikius.

LITERETŪRA

Alberti A., Bertucci G. (2010), Replicating Innovations in Governance: An Overview, USA: A United Nations Publication, No.: ST/ESA/PAD/SER.E/72

Blunt, R.(2009) Growing Leaders for the Public Service. Washington, DC: IBM Center for the Business of Government, Human Capital Management Series

Giedraitytė V, (2012), Inovacinių procesų valdymo viešajame sektoriuje. [ interaktyvus], Kaunas. [ žiūrėta 2014 lapkričio 17 d.] Prieiga per internet:< http://journals.ku.lt/index.php/tiltai/article/view/401/372>.

ELEKTRONIAI VALDŽIOS VARTAI, Paslaugų paieška, [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą:< https://www.epaslaugos.lt/portal/provider/popular/services>.

PETRAUSKIENĖ, R. 2007. Viešojo adminstravimo pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas: Akademija.

White G. (2009), “Developing Institutional Mechanisms to Catalyse Innovation”, paper presented to the 9th International Winelands Conference, September 2009.

Hartley J. (2009), “Innovation in Governance and Public Services: Past and Present”, in Public Money & Management, vol. 25, No.1

Petrauskienė,R(2005) , Lietuvos savivaldybių vidaus administravimo tobulinimas , [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą:< file:///C:/Users/PC/Downloads/7_R.Petrauskiene.pdf>.

Petraitis, R. (2011), Modernios technologijos keis viešąjį administravimą, [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 19 d.]. Prieiga per internetą:< http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/rppetraitis_modernios_technologijos_keis_viesaji_administravima/,print.1>.

Domarkas, V.(2005), Viešojo administravimo raidos aktualijos, [interaktyvus]. [žiūrėta 2014 m. lapkričio 19 d.]. Prieiga per internetą:< file:///C:/Users/PC/Downloads/1_V.Domarkas.pdf>.

 

Leave a Comment