Žalingi įpročiai

8514 0

TURINYS

ĮVADAS 2

1.Žalingų įpročių samprata 3

2.Alkoholio vartojimas 4

4.Rūkymas 10

IŠVADOS 12

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 13

ĮVADAS

Temos aptarimas. Šiuolaikiniame pasaulyje žalingi įpročiai tampa viena didžiausių problemų; be to, asmenų, turinčių šiuos įpročius, amžius jaunėja: vis dažniau pastebima, kad jaunimą veikia žalingi įpročiai. Dabar mažiau yra ne tų, kurie vartoja alkoholį ar rūko, o tų, kurie to atsisako. Alkoholizmo, rūkymo ir narkomanijos problema vis didėja. Tai baugina. Žalingas įprotis virsta priklausomybe nuo kurio nors svaigalo. Tai fizinė, psichinė ir visuomeninė priklausomybė. Būdingiausi jaunimo žalingi įpročiai: rūkymas (667,1 %), narkomanija (27 %) ir alkoholizmas (23 %), kurie plačiau bus aptariami šiame darbe.

Darbo tikslas – suvokti žalingų įpročių svarbą paauglių tarpe, jų vartojimo priežastis bei pasekmes sveikatai.

Darbo uždaviniai. Tikslui pasiekti, darbe fomuojami tokie uždaviniai:

Išanalizuoti mokslinę literatūrą ir straipsnius apie žalingų įpročių klasifikacijas, jų paplitimą paauglystės laikotarpuje bei sveikatai keliamą žalą;

Remtis žniomis, sukauptomis šeimos sveikatos paskaitų ir seminarų metu, padėsiančiomis geriau suvokti žalingų įpročių jauname amžiuje neigiamą įtaką asmens sveikatos būklei;

Aptarti pagrindinius alkoholio vartojimo, narkomanijos bei rūkimo aspektus: jų apibūdinimą, vartojimo priežastis ir pasekmes.

Darbą rašiau, remdamasi dr. L.. Zabulienės paskaitų medžiaga, VU visuomenės sveikatos profesorių mokslinėmis knygomis bei ,,Visuomenės sveikatos“ žurnalo straipsniais.

Žalingų įpročių samprata

Norėdami analizuoti pagrindines psichologines problemas, tarp jų – ir žalingus įpročius, su kuriais susiduria paaugliai, visų pirma, turime suprasti, kas tai yra. Anot visuomenės sveikatos bi

iuro specialistės Audronės Palubinskienės, žalingi įpročiai yra tokie žmogaus veiksmai, kurie žaloja jo fizinę ir psichinę sveikatą, neleidžia sulaukti tokio amžiaus, kurio paprastai sulaukia kiti tos visuomenės nariai. Be to, jie tukdo žmogui sėkmingai atskleisti save kaip asmenybę, kaip visuomenės narį. Kaip matome iš šio teiginio, šie įpročiai visomis prasmėmis žaloja žmogų, o ypač paauglį, kaip besiformuojančią asmenybę, trukdo jam normaliai vystytis, pritapti prie visuomenės ir kurti savo ateitį.

Pastaraisiais metais tarp jaunimo itin paplito žalingi įpročiai. Lietuvoje gerokai padaugėjo rūkančių, vartojančių alkoholį ir narkotikus moksleivių. Mūsų šalis smarkiai viršija Europos moksleivių alkoholio, tabako, narkotikų vartojimo vidurkį, o pagal savižudybių skaičių Lietuva yra viena iš pirmųjų pasaulyje. Priežastis pabandyti dažnai pasiūlo draugai; maištas prieš tėvus; jų prieinamumas ir reklama. Jaunuolis nori paats perprasti sudėtingus gyvenimo prieštaravimus ir siekia savo jėgomis patikrinti, ar tai, kas sakoma apie cigaretės ir taurelės žalą, yra tiesa. Kartą patyręs „malonumą“ rūkydamas ar gerdamas, žmogus dažniausiai visam gyvenimui lieka jų vergas. Tačiau paauglystėje niekas nepagalvoja, kuo gali baigtis sveiko gyvenimo pažeidimai. Jaunoji karta, kuriai teks gyventi XXI amžiuje, turi stengtis išvengti žalingu įpročių. Juk girtuokliais, rūkoriais, negimstama, o jais tampa žmonės, kurie laiku nebuvo įspėti apie šių įpročių žalą žmogaus sveikatai.. Tabakas, alkoholis, narkotikai, trukdo tapti pilnaverčiu, st

tipriu, sveiku, gražiu, protingu, veikliu ir laimingu žmogumi.

Šiame darbe bus aptariami pagrindiniai žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas, rūkymas bei narkotikai), su kuriais susiduria jauni žmonės, išgyvendami sunkiausią gyvenimo tarpsnį – t.y., paauglystę.

Alkoholio vartojimas

Alkoholis nuo senų laikų vadinamas ,,proto grobiku“. Apie svaiginamąsias alkoholinių gėrimų savybes žmonės sužinojo ne vėliau kaip 800 m. pr. m. e. – kai buvo pradėti gaminti moliniai indai, kurie tiko laikyti alkoholiniams gėrimams iš medaus, vaisių sulčių, laukinių vynuogių. (Jagodinskis, V.; 1986) Bėgant amžiams, keitėsi požiūris į alkoholio vartojimą. Šiais laikais saikingas alkoholio vartojimas suvokiamas kaip prabangos dalykas, tačiau riba tarp saiko ir alkoholizmo yra labai trapi, todėl žmogus, peržengęs šią ribą, tampa visuomenės atstumtuoju, griauna savo gyvenimą, sveikatą.

Alkoholizmas – socialinė blogybė, nesuderinama su socialistinės gyvensenos principais. Piktnaudžiaudamas alkoholiu žmogus pasidaro grubus, egoistas, pakrinka morališkai. (Jagodinskis, V., 1986) Be to, verta paminėti, kad alkoholis pražūtingai atsiliepia paauglio gyvenimui: jis ardo sveikatą, silpnina valią, atima iš paauglio karjerą, luošina būsimus palikuonis, skatina asmenybės degradaciją ir nusikaltimų veiklų padarymą.

Pirmosios pažinties su alkoholiu dingstys būna labai įvairios. Paauglių išgėrinėjimo motyvai skirstomi į dvi grupes. Pirmosios grupės pagrindinės priežastys – noras sekti tradicijomis, patirti naujų pojūčių, smalsumas. Šiems motyvams susiformuoti padeda kai kurios nepilnamečių psichikos savybės, t.y., bundantis jų suaugimo jausmas, noras būti kaip visi, siekimas pamėgdžioti vyresniuosius. Paauglių amžiaus ypatybėmis ga

alima paaiškinti ir jų gėrimą „dėl drąsos“. Šį motyvą sąlygoja tai, kad nepilnamečiai neturi gyvenimo patirties. Taigi, dar iki pirmosios pažinties su alkoholio skoniu susiformuoja tam tikras paauglio vaizdinys apie šį produktą, apie jo ypatingą, malonų, jaudinantį vaizdą. Tačiau paragavus svaigiojo gėrimo, netikėtai pasirodo, kad jis esą visai ne toks, koks atrodė: „kartus degtinės skonis“, degina burną, svaigsta galva, kyla šleikštulys, o kartais net vemiama. Po tokių pojūčių dauguma paauglių kurį laiką vengia alkoholio. Tačiau, sulaukus maždaug 17 metų, dėl tam tikrų įvykių (pvz., mokyklos baigimas, gimtadieniai., ir t.t.) vėl atsiranda pagunda išgerti svaigalų.

Antroji alkoholio gėrimo motyvų grupė yra sudaryta iš tokių komponentų, kaip siekimas atsikratyti nuobodulio. Psichologijoje nuoboduliu vadinama ypatinga psichinė asmenybės būsena, susijusi su emocijų badu. Šios grupės paaugliai domėjimąsi pažintine veikla yra beveik arba visiškai praradę. Išgeriantys paaugliai beveik nedirba visuomeninio darbo, be to, iš esmės pakinta jų laisvalaikis. Tokie paaugliai mažiau domisi grožine literatūra, retai dalyvauja saviveikloje, nelanko teatro, nustoja domėtis muzika, menu. Būdami riboto dvasinio pasaulio, nemokėdami gerai pasireikšti mokykloje, paaugliai dažnai išgerinėja, norėdami pasižymėti tarp gatvės draugų. Paauglių, linkusių išgerti, laisvalaikio analizė rodo, kad jiems būdingas primityvus, betikslis laiko leidimas: lošimas kortomis (net ir iš pinigų), bereikšmis sunkiosios muzikos klausymasis, priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų, tuščias šlaistymasis gatvėmis, ba

arų, kavinių lankymas su tikslu ten išgerti svaigiųjų gėrimų, ir kt. (Jagodinskis, V., 1986)

Daugelis paauglių žino, kad alkoholis kenksmingas, tačiau jie laikosi nuomonės, jog alkoholiniai gėrimai „naudingi“, jie vertinami kaip brandumo požymis. Tokį požiūrį netiesiogiai formuoja televizija, spauda, reklama, internetas. Kartais jau pirmąją pažintį su alkoholiu paaugliai vertina kaip „naują gyvenimo stilių“, todėl ir „kultyvuoja“ girtumo būklę. Tačiau, svarbiausia, kad alkoholis labai kenkia sveikatai. Alaus mėgėjui auga pilvas, brinksta krūtys, kaip pas moteris, klubų ir talijos srityje užauga riebalai, be to, žymiai sumažėja raumenų masė. Iš išorės jis kol kas vyras, tačiau iš vidaus jis – pusiau moteris. Nyksta jo charakterio vyriškumas: jis visko bijo, nebesidomi moterimis. Vyrai, kurie vartoja alų 15 – 17 metų, tampa visiškais impotentais. Pasaulinės sveikatos apsaugos (SPA) organizacijos duomenimis, 5– 7 etilo spirito gr. vienam žmogaus kg yra mirtina dozė. Jei jūs sveriate 50 kg, tai etanolio stiklinė arba pusė litro degtinės gali nužudyti. (,,Sveikata Info“)

Ne visi paaugliai žino, kad alkoholio vartojimas gali atsiliepti senatvėje arba būti sunkios ligos (pvz., lėtinio gastrito, opaligės, enterokolito, hepatito, kepenų cirozės, pankreatito, ir kt) sukėlėju, be to, vartojant alkoholį, yra sutrikdomas vitaminų įsisavinimas, galų gale, susergama alkoholizmu – sunkiai pagydoma liga. Girtas žmogus tampa neprognozuojamas, sutrinka jo mastymas, jis nekontroliuoja savo veiksmų, net tampa agresyviais: dėl šių priežasčių kyla didelis pavojus aplinkiniams. (,,Sveikata Info“) Neveltui Senovės Graikijos ir Romos įstatymai draudė jauniems žmonėms gerti alkoholinius gėrimus. Labai senai pastebėta, jog geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus bei persileidžia, o jei veikas gimsta gyvas, tai silpnai vystosi, auga protiškai atsilikęs. (Jagodinskis, V., 1986)

Alkoholis – tai vienas pagrindinių mūsų jaunimo svaigalų. Reikėtų tuo labai susirūpinti, nes tai labai didėlė ir opi problema. Alkoholį vartoja ne tik paaugliai, bet ir 10 – 11 metų vaikai. Siekdamos suprasti šios problemos opumą, Bulotaitė, L.; Baltrušaitytė, R. 2010m. atliko tyrimą, kuomet buvo tikimasi išsiaiškinti studentų, kurie taip pat dar priskiriami paauglystės tarpsiniui, alkoholio vartojimo lūkesčius. Tyrimu nustatyta, kad dažniausiai studentai turi lūkestį, kad alkoholis didina socialinį ir fizinį malonumą, mažiausiai tiksi, kad jis padidins seksualinį potraukį ir pozityviai pakeis patirtį. Vaikinų alkoholio vartojimo lūkesčiai pagal visas skales yra stipresni nei merginų. Tarp skirtingo amžiaus jaunuolių alkoholio vartojimo lūkesčių reikšmingų skirtumų nerasta. Nustatyta, kad alkoholio vartojimo lūkesčiai yra susiję su studentų vartojamo alkoholio kiekiais ir dažnumu. Tie jaunuoliai, kurių lūkesčiai stipresni, geria didesniais kiekiais ir dažniau. (,,Visuomenės sveikata“. 2010/1(48)).

Kaip matome, alkoholis yra labiausiai paplitęs paauglių žalingas įprotis. Jo vartojimui daro daugelis priežasčių, tokių, kaip draugų, visuomenės informavimo priemonių įtaka, noras greičiau įžengti į suaugusiųjų pasaulį, o taip pat ir kompleksų slėpimas. Dažnai jaunuoliai, vartodami svaigiuosius gėrimus, nesusimąsto apie jų žalą sveikatai ir pasėkmes ateityje. Valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti alkoholio vartojimo prevencijai, stengdamasi kuo daugiau jaunų žmonių įtraukti į visuomeninę veiklą bei sugriežtindama alkoholio reklamos ir pardavimo įstatymus.

Narkotikai

Dar viena problema, su kuria susiduria paaugliai – tai narkotikų vartojimas. Statistikos duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų narkotikų vartojimo skaičius jaunimo tarpe išaugo 15 kartų. Tai liudija, kad šio žalingo įpročio vartojimas turi tendenciją augti ir yra opi šiuolaikinės visuomenės problema. Šiame skyriuje aptariama narkotikų samprata, pagrindinės klasifikacijos bei jų vartojimo priežastys.

Dažniausiai jauni žmonės, be alkoholio ir tabako, mėgina svaigintis įvairiais tirpikliais. Taigi vargu ar rasime nors vieną moksleivį, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus. Narkotikai – tai gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio jomis piktnaudžiaujantiems žmonėms sukelia sunkų sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ir fizine priklausomybe. Plačiausiai yra vartojami: aerozoliai (lakas plaukams); butano dujos (naudojamos dujinių žiebtuvėlių užpildymui); klijai; cheminiai valikliai; dažai ir dažų skiedikliai, benzinas. Tyrimai rodo, kad moksleiviai apie narkotikus žino daugiau nei mokytojai ar tėvai. Moksleiviai domisi šiuo klausimu, žino daug narkotinių medžiagų pavadinimų, turi pažįstamų, vartojančių narkotikus, būna kompanijose, kuriose jie vartojami. Pastaruoju metu narkotikai tapo viena populiariausių moksleivių pokalbių ir diskusijų temų. Jaunų žmonių požiūrį į narkotikus, jų elgiasį formuoja tėvai, bendraamžiai, jaunimo kultūra, visuomenė, žiniasklaida

Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių yra daug: jie neturi rimto užsiėmimo; nuobodu; draugai vartoja narkotikus; mėgsta riziką; nori šokiruoti tėvus ir draugus; madinga; nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninų problemų.; narkotikų nesunku gauti; patinka savijauta pavartojus narkotikų. Sunku išskirti vieną priežastį, nes paprastai veikia visas kompleksas tarpusavyje susijusių veiksnių. Mokslininkai pripažįsta, kad pradėti vartoti narkotikus skatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o biologiniai veiksniai daugiausia nulemia tai, kaip greitai organizmas įpras prie narkotinės medžiagos.

Motyvus, kodėl jauni žmonės vartoja narkotines medžiagas, galima suskirstyti į tris grupes:

Įtampai sumažinti ar stresui įveikti. Narkotinės medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti visas problemas, sumažinti įtampą, nemalonias emocijas. Narkotinių medžiagų vartojimas tampa įtampos ar streso įveikimo metodu;

Narkotikų efektas. Narkotinės medžiagos vartojamos, norint išbandyti jų veikimą, patirti pakitusią sąmonės būseną. Pagrindinis tikslas – siekti malonumo.

Bendraamžių įtaka. Svaiginančios medžiagos vartojamos, norint kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų.

Žinodami rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, mes galime sukurti ir stiprinti apsaugančius nuo narkotikų vartojimo veiksnius. Apsaugantys veiksniai šeimoje – tai geri tėvų ir vaikų tarpusavio sąntykiai, pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, abipusė pagarba. Apsaugantys veiksniai mokykloje – geri sąntykiai tarp pedagogų ir moksleivių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo, atmosfera klasėje, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis, vaikų užimtumas, pagarba ir dėmesys moksleiviams. Psichologai pripažįsta: jei mokinys jaus suaugusiųjų meilę, pagarbą, globą, domėjimąsi savo asmenybe, tikės, kad šie nori jį suprasti, padėti, tai sumažins narkotikų vartojimo tikimybę. Žinodami visa tai, mokytojai gali laiku pastebėti vadinamuosius „įspėjamuosius ženklus“: nepastovią nuotaiką; nesugebėjimą susikaupti; abejingumą mokyklai, seniems draugams, pomėgiams; naujiems, ir dažniausiai vyresniems, draugams; melą ir vagystes; pinigų švaistymą ar skolinimąsi; neįprastus kvapus, dėmes ar žymes ant kūno, rūbų; miltelius, kapsules, tabletes, ir t.t. Šie ženklai mus įspėja, kad jauonuolis turi problemų, kurios jį gali paskatinti vartoti alkoholį ar kitus narkotikus, žengti nusikaltimų keliu, nusižudyti. Pastebėję šiuos ženklus, žmonės gali padėti moksleiviui. Kartais užtenka vien paramos, padrąsinimo, užuojautos, pritarimo ar supratimo , kartais reikia ir rimtesnių žingsnių – psichologiės pagalbos, bendrų mokytojų bei tėvų pastangų. Kalbėti apie svaiginančias medžiagas paskaitų forma nėra tinkamiausias metodas. Kaip rodo moksleivių apklausos, jie nori aktyviai dalyvauti, nagrinėjant narkotikų vartojimo problemas. Todėl siūlomos aktyvios mokymo bei ugdymo formos, pvz.,diskusijos, kurių metu sužinome vaikų nuomonę šiuo klausimu, jų žinių lygį, abejones, mitus. ( Bulotaitė, L., 1999)

Išanalizavus narkotinių medžiagų sampratą, daroma išvada, kad paauglių tarpe vyrauja nesupratimas, kad kartą kitą pabandžius, kelio atgal nebėra. Asmenybė visai degraduoja, o vilties “pasvekti” yra labai mažai. Dažnai manoma, kad ,,pabandysiu ir galėsiu sustoti“. Deja, jei pradedi, sustoti yra labai sunku, tuo labiau kad, kaip buvo minėta, yra labai daug “suinteresuotų” žmonių, kurie darys viską, kad žmogus nesustotų vartoti narkotikų. Norėdami suprasti šios problemos opumą, Astrauskienė A., Bulotaitė L., Gasperas V., Kuduktė R. 2010m. atliko tyrimą, kuomet buvo tikimasi išsiaiškinti narkotinių ir psichotrpinių m. . .

Join the Conversation

×
×