VALSTYBĖS VALDYMO ORGANIZAVIMAS IR ADMINISTRAVIMAS LIETUVOJE: POLITINIS, TEISINIS IR VADYBINIS ASPEKTAI
Viešojo administravimo pagrindų referatas
Akademija, 2013
TURINYS
ĮVADAS 2
1.POLITINIS VALSTYBĖS VALDYMAS 3
1.1.LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 3
1.2.LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS 3
1.3.LIETUVO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ 4
1.4.LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS 4
2.TEISINIS VALSTYBĖS VALDYMAS 6
2.1.VALDŽIŲ PADALIJIMO PRINCIPAS 6
3.VADYBINIS VALSTYBĖS VALDYMAS 8
3.1.LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 9
IŠVADOS 10
NAUDOTA LITERATŪRA 11
ĮVADAS
Lietuvos Respublika – kaip ir daugelis pasaulio šalių, yra demokratiška valstybė. Lietuvoje yra naudojama valdžių padalijimo principas, sukurtas filosofų Johnas Locke’o ir Charles de Montesquieu. Šis principas valstybės valdžia yra padalijama į įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Lietuvos Respublikos Seimui, įstatymų vykdomoji valdžia priklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o teisminė valdžia priklausom Lietuvos Respublikos teismams. Visos šios institucijos turi savo funkcijas, kurias privalo atlikti taip, kaip nurodo įstatymai.
Darbo objektas: Valstybės valdymas teisiniu, politiniu ir vadybiniu aspekais.
Darbo tikslas: Išsiaiškinti, kaip vyksta valstybės valdymas pagal vadybinį, tesinį ir politinį aspektą.
Darbo uždaviniai:
Susipažinti su Aukščiausios valstybės valdžios institucijomis;
Sužinoti Seimo, Konstitucinio teismo, Prezidento ir Vyriausybės funkcijas;
Suprasti valdžių padalijimo principą;
Išsiaiškinti pagrindines valstybės valdymo funkcijas;
Susipažinti su LR Valstybės kontrolės institucija.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė
POLITINIS VALSTYBĖS VALDYMAS
Lietuvos Respublikos konstitucija teigia, jog Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Lietuvos valstybę kuria tauta, jai priklauso rinkimų teisė. Pagal 4 LR konstitucijos straipsnį aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Atsižvelgiant į 4 LR konstitucijos straipsnį, galime daryti išvadą, jog Lietuvoje yra įtvirtinta daugiapartinė valdymo sistema. Lietuvos valstybės vadovas – prezidentas. Aukščiausios valstybės valdžios institucijos: LR Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Konstitucinis teismas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
LR prezidentą piliečia renka penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. LR prezidentu gali būti renkamas tik Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip tris metus gyvenęs Lietuvoje. Taip pat norint pretenduoti į LR prezidentus būtina, kad kandidatui būtų suėją keturiasdešimt metų.
Respublikos Prezidento įgaliojimus galima suskirstyti į 5 grupes:
Įgaliojimai, susiję su užsienio politika ir tarptautinėmis sutartimis. Respublikos Prezidentas pasirašo ir teikia Seimui ratifikuoti LR tarptautines sutartis, Vyriausybės teikimu skiria Lietuvos diplomatinius atstovus ir sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus.
Įgaliojimai, susiję su Vyriasybės formavimu ir jos veikla bei to nulemti santykiai su Seimu.
Įgaliojimai, susiję su valstybės pareigūnų skyrimu ir atleidimu bei to nulemti santykiai su Seimu. Respublikos Prezidentas teikia Seimui valstybės kontrolieriaus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko kansisatūras.
Įgaliojimai, susiję su vadovavimu gunkluotosioms pajėgoms ir valstybės gynybai.
Mišrūs įgaliojimai. Išreiškia malones, apdovanojimų ir pilietybės teikimas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad Seimą sudaro 141 tautos atstovas, tačiau tieiogiai Seimas neapibūdinamas. Konstitucinis Teismas yra detalizavęs, kad Seimas – valstybinės bendruomenės atstovybė, parlamentas, kad „kiekvienas parlamento narys atstovauja tautai, visi parlamento nariai yra tautos atstovybė.
Seimo įgaliojimų sąrašas yra labai ilgas, tačiau juos galima sugrupuoti į tokias grupes:
Įgaliojimai, susiję su įstatymų leidyba. Į šią grupę įeina mokesčių nustatymas, valstybės biudžeto tvirtinimas, ministerijų steigimo ar panaikinimo klausimai, amnestijų skelbimas, tarptautinių sutarčių ratifikavimas.
Įgaliojimai, susiję su valdymu ir atitinkamų Seimo nutarimų priėmimu. Į šią grupę įeina valstybės kontrolieriaus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko skyrimas, Vyriauiosios rinkimų komisijos sudarymas, Respublikos Prezidento ir savivaldybių rinkimų ir referendumų datos nuustatymas.
Įgaliojimai, rodantys ypatingus konstitucinius santykius su Respublikos Prezidentu, Vyriausybe ir teismais. Seimo kompetencijai priklauso Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų skyrimas, užsienio politikos klausimų svarstymas, pritarimas ar nepritarimas Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybės programos svarstymas ir pritarimas ar nepritarimas jai.
Įgaliojimai, susiję su valstybės apsauga ir gynyba. Seimo kompetencijai priklauso karo ir nepaprastosios padėties įvedimas, mobilizacijos sklebimas, sprendimai panaudoti ginkluotąsias pajėgas.
LIETUVO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas. Ją sudaro ministras pirmininkas, vadovaujantis Vyriausybės veiklai ir ministerijoms vadovaujantys ministrai. Šiuo metu vyriausybės vadovas yra Algirdas Butkevičius.
LR vyriausybė :
Tvarko krašto reikalus;
Vykdo įstatymus;
Sudaro valstybės biudžetą;
Koordinuoja ministerijas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:
Respublikos Prezidento aktai;
Respublikos Vyriausybės aktai.
Konstitucinis Teismas teikia išvadas:
ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
TEISINIS VALSTYBĖS VALDYMAS
Lietuvos teisinė sistema – tai vientisa, darni valstybėje galiojančių teisės šakų ir institutų visuma.
Kaip ir kitose valstybėse, Lietuvoje veikia daug įvairių įstatymų ir poįstayminių norminių aktų. Vien tik Seimo priimtų įstatymų šiuo metu yra 3 tūkstančiai. Tad Lietuvoje veikia daugybė teisės normų, reguluojančių labai įvairius visuomeninius santykius. Visos tos teisės normos veikia ne pavieniui ir ne kaip mechaniškai sudarytas rinkinys, o kaip tam tikru būdu tarpusavyje susietų, suderintų ir sugrupuotų rlgrsio taisyklių sistema.
Valstybės teisinis valdymas ir kontroliavimas vyksta per pagrindines teisės šakas:
Konstitucinė teisė – teisės šaka, kurios normos reguliuoja santykius, susijusius su valstybės valdžios organizavimu ir įgyvendinimu.
Administracinė teisė – teisė šaka, kurios normos reguliuoja valstybinio valdymo institucijų sudarymo, veiklos ir likvidavimo tvarką.
Civilinė teisė – teisės šaka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius santykius.
Civilinio proceso teisė – teisės šaka, kurios normos reguliuoja teismo, ieškovo, liūdytojų ir kitų civilinio proceso dalyvių teises bei pareigas nagrinėjant civilines bylas.
Finansų teisė – teisės šaka, kurios noromos reguliuoja biudžeto sudarymo, kreditavimo, mokesčių rinkimo ir kitus su finansais susijusius santykius.
Darbo teisė – teisės šaka, kurios normos reguliuoja darbuotojų ir darbdavių darbo santykius.
Žemės teisė – teisės šaka, kurios normos reguliuoja santykius, susijusius su žemės turėjimu, naudojimu ir disponavimu.
Baudžaimoji teisė – teisės šaka, kurios normos nustato, kokią visuomenei pavojingą veklą reikia laikyti nusikaltimu ir kokios bausmės taikytinos padariusiems nusikaltimą.
Baudžamoji proceso teisė – teisės šaka, kurios normos reguliuoja teismo, kaltinamojo, kaltintojo, ikiteisminių tyrimo institucijų ir pareigūnų veiklą tiraint bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas.
VALDŽIŲ PADALIJIMO PRINCIPAS
Valdžių padalijimo principas yra tiesiogiai susijęs su valdžių padalijimo teorija, kurios pagrindus sukūrė filosofai Johnas Locke’as ir Charles de Montesquieu. Šis principas buvo įtvirtintas demokratinėse konstitucijose ir tapo vienas iš pagrindinių valstybės demokratinės raidos veiksnių. Valdžių padalijimo principas Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę po 1991 m. Kovo 11 d. Nepriklausomybės Akto buvo įtvirtintas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Valdžių padalijimo principas yra vienas iš svarbiausių demokratijos veiksnių, kuris teisiškai yra įtvirtinamas konstitucijoje. Šis principas yra tiesiogiai susijęs su valdžių padalijimo teorija ir išreiškia pagrindinį jos tikslą – padalinti valstybinę valdžią taip, kad būtų užtikrinta įstatymo viršenybė, garantuotos piliečių teisės ir laisvės. Todėl konstitucijoje, kurioje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas, valdžia yra padalijama į įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę. Kiekvienai iš jų demokratinėje konstitucijoje yra apibrėžiamos tam tikros galios ir kompetencijos, suteikiančios teisinį pagrindą savo tiesioginėms funkcijoms vykdyti, taip pat galios viena kitos atžvilgiu, kad kiekviena iš jų galėtų sulaikyti viena kitą nuo bandymų peržengti savo galių ir kompetencijų ribas ir piktnaudžiauti valdžia. Šių valdžių tarpusavio sąveika, pasireiškianti valdžios institutų bendradarbiavimu, veiksmų derinimu,vienai kitos sulaikymu, ir yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių valstybinės valdžios demokratiškumą, įstatymų viršenybę, piliečių teises ir laisves.
VADYBINIS VALSTYBĖS VALDYMAS
Vadybinis valstybės valdymas yra sietinas su viešuoju administravimu. Viešasis administravimas dažniausiai suprantamas kaip valstybės tarnybos veikla. Darbuotojai, užimantys pareigas valstybės įstaigose ar institucijose, privalo atlikti viešojo administravimo funkcijas kuo efektyviau, kad užtikrintų našų valstybės darbą ir funkcionavimą. Taigi galima teigti, jog pagrindinės viešojo administravimo funkcijos yra:
Valstybės ir visuomenės raidos bendros strategijos kūrimas;
Visuomenės teisinės apsaugos, valstybės saugumo ir juridinio aptarnavimo įgyvendinimas;
Intelektualinio plėtojimo ir dvasinių reikmių įgyvendinimas;
Fizinės ir socialinės psichologinės raidos užtikrinimas;
Ekonominio plėtojimo įgyvendinimas ir ekonominės raidos administravimo procesų aptarnavimas;
Technologinės pažangos, ekologinės raidos ir ekologinio saugumo užtikrinimas bei įgyvendinimas.
Taip pat reikia paminėti valstybės vadybines funkcijas, kurios buvo pasiūlytos prancūzų mokslininko Henri Fayol:
Planavimas
Organizavimas
Vadovavimas
Koordinavimas (Reguliavimas)
Kontrolė
Iš visų šių funkcijų galime išskirti kontrolės funkciją. Kontrolė – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad reali veikla atitiktų planuojamą, faktinė situacija – norimą. Kontrolė numato sistemingą faktinės veiklos stebėjimą, siekiant nustatyti nukrypimus nuo veikiančių reikalavimų, taisyklių bei normų, analizuoti nukrypimų priežastis ir rengti pasiūlymus nukrypimams pašalinti. Kontrolės paskirtis – užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti, formuojant planus konkrečiam laiko tarpui. Įvertinant tai, jog organizacija, junginys funkcionuoja neapibrėžtumo sąlygomis, galimi nukrypimai nuo numatyto plano. Svarbu, kad valdymo subjektas laiku sužinotų apie esamus nukrypimus. Jei nesugebama išsiaiškinti nukrypimų ir jų ištaisyti, tai organizacija tikslo gali ir nepasiekti. Lietuvoje kontrolės funkciją atlieka Lietuvos Respublikos Valstybės Kontrolė.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ
Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos aukščiausioji valstybinio audito institucija. Jos pagrindinė funkcija – prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Valstybės kontrolė, įgyvendindama savo funkcijas, atlieka valstybinį auditą, kuris yra dviejų rūšių – finansinis (teisėtumo) ir veiklos auditas.
Valstybės kontrolė audituoja: šalies biudžeto įgyvendinimą; valstybės finansų naudojimą; valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžeto įgyvendinimą; valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybėms, naudojimą; lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, vertindama, kaip naudojamos Lietuvos gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.
Valstybės Kontrolės vizija – tapti kompetentinga ir nepriklausoma aukščiausia audito institucija, kuria būtų pasitikima.
Valsybės Kontrolės misija – skatinti efektyvų valstybės turto valdymą.
IŠVADOS
Lietuvos Respublikoje vyrauja demokratiniai valstybės valdymo principai;
Visa valdžia kyla iš tautos, kuri savo balsų galia renka atstovaujamąją valdžią;
Valstybės teisinis valdymas ir kontroliavimas vyksta per pagrindines teisės šakas: konstitucinė teisė, administracinė teisė, baudžamoji proceso teisė, civilinio proceso teisė, finansų teisė, darbo teisė, žemės teisė, baudžaimoji teisė, civilinė teisė;
Remiantis LR Konstitucija, didžiausią teisminę valdžią turi LR Konstitucinis teismas;
Lietuvoje nuolat atsižvelgiama į pagrindines vadybos funkcijas.
Valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos aukščiausioji valstybinio audito institucija, kuri prižiūri, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;
Valdžių padalijimo teorijos pagrindus, kurie naudojami visose valstybėse, sukūrė filosofai Johnas Locke’as ir Charles de Montesquieu.
NAUDOTA LITERATŪRA
Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimas;
DAMBRAUSKIENĖ, G; MARCIJONAS, A; VALANČIUS, V. 2004. Lietuvos teisės pagrindai. Vilnius: leidykla Justitia.
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija;
Lietuvos Respublikos Seimas. [žiūrėti 2013 balandžio 26 d.] .Priega per internetą: http://www.lrs.lt;
MONKEVIČIUS, K. 2009. Valdžių padalijimo principas kaip demokrarijos veiksnys: stvejo studija, [interaktyvus], nr. 1, p. 1 – 11 [žiūrėta 2013 m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.cpc.vgtu.lt/index.php/cpc/article/download/1822-430X.2009.17.1.50-60/65 >;
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. [žiūrėta 2013 m. balandžio 26 d.]. Priega per internetą: http://www.vkontrole.lt;
Lietuvos Respublikos Prezidentas. [žiūrėta 2013 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.lrp.lt/lt/prezidento_institucija >;
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. [žiūrėta 2013 m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą http://www.lrv.lt/ ;