“Kieti riesuto” Ataiskaita

ĮMONĖS STRATEGIJA

Mūsų įmonė „3 riešutėliai“ siekė įgyvendinti šiuos tikslus gaminant centrinio šildymo katilus „Kaitra-150“ ir „Kaitra-200“:

Parduoti kuo didesnį produkcijos kiekį ir tuo pačiu gauti maksimalų pelną.
Pasiūlyti rinkai kokybišką prekę už priimtiną kainą.
Užimti kuo didesnę rinkos dalį.
Didinti akcinį kapitalą.

Mes rinkai pateikėme šiuos gaminius:
„Kaitra-150“ – kūrenamas malkomis, durpėmis, anglimis. Jis apšildo iki 150 kv.m. ploto patalpas, galia – 20 kw. Naudingumo koeficientas – 80%.
„Kaitra-200“ – kūrenamas malkomis, durpėmis arba anglimis. Yra galimybė įdėti elektrinius šildymo elementus, greitaveikį vandens šildytuvą, automatiškai reguliuoti temperatūrą. Apšildo iki 200 kv.m. ploto patalpas.

Kad galėtume sėkmingai prradėti veiklą kaip akcinė bendrovė, reikėjo įstatinio kapitalo 100000 Lt. Kadangi įmonės veiklos vystymui įstatinio kapitalo neužteko, teko iš pagrindinės įmonės paprašyti 120000 Lt paskolos, kurią privalėjome grąžinti 5 metų laikotarpyje (24000Lt/m). Nuo antrųjų metų turėjome galimybę imti papildomą paskolą su 10% palūkanų įmonės veiklos plėtrai, t.y. naujų įrengimų pirkimui, siekiant padidinti gamybos apimtį.
Abiejų rūšių centrinio šildymo katilai buvo pardavinėjami tokiu pat būdu: pasitelkus prekybos atstovus, skiriant lėšų reklamai. „Kaitra-150“ buvo skirti vidutines pajamas gaunantiems asmenims, o „Kaitra-200“ – labiau pasiturintiems asmenims, individualių namų savininkams.

Siekdami prritraukti kuo didesnį pirkėjų skaičių, suteikėme kreditą dienomis perkant katilus. Klientas nemokėdamas už katilus iš karto, privalo mokėti 0,025% nuo katilo kainos už kiekvieną uždelstą dieną.

ĮMONĖS PAJĖGUMAS IR JO VEIKSNIAI

Įmonė „3 riešutėliai“ veiklos pradžioje turėjo 15 darbininkų ir 4 įrengimus. Už kiekvieną įrengimų komplektą re

eikėjo sumokėti po 40000 Lt, o jo eksplotavimo laikas 5 metai. Todėl, iš viso sumokėjome 160000 Lt.

Vienam įrengimui aptarnauti reikalingi 5 darbuotojai, todėl norėdami pilnai išnaudoti turimus įrengimus 1 metais pasamdėme dar 25 nuolatinius darbininkus ir 20 laikinųjų darbininkų. Todėl gamyba įmonėje vyko trimis pamainomis (vienai pamainai pilnai užpildyti reikia 20 darbininkų). Norėdami pagerinti savo gamybos rodiklius nusipirkome dar vieną įrengimą (reikia paminėti, kad naujai nupirkti įrenginiai pradeda gaminti produkciją tik nuo kitų metų, nors už juos reikia sumokėti iš karto).

Norint pilnai išnaudoti įrengimus turime skatinti darbuotojus, kad šie pilnai atliktų savo darbą. Tai priklauso nuo darbininkams mokamo atlyginimo ir nuo socialinio biudžeto, kuris įtakoja darbininkų darbo našumo lygį. Šie veiksniai įtakoja ir įrengimų našumo indeksą, kuris priklauso nuo įrenginių nusidėvėjimo laipsnio (kasmet sumažėja apie 7%). (1 pav.)

1 pav. (Įrengimų naašumo indeksas)

Gamybos pajėgumas nusako, kiek vienetų tam tikros produkcijos įmonė gali pateikti pardavimui per tam tikrą laikotarpį. Per penkis mūsų įmonės egzistavimo metus mes neapsiribojome vienos rūšies produkcijos gamyba. Nuo trečiųjų metų pradėjome gaminti katilus „Kaitra-200“. Todėl teko perskirstyti gamybinius pajėgumus siekiant užtikrinti abiejų rūšių katilų gamybos pastovumą. (1 lentelė)

1 lentelė, Produkcijos kiekiai kiekvienais metais

Pagaminta produkcijos
Metai 1 2 3 4 5
“Kaitra-150” 4339 1144 0 1 0
“Kaitra-200” 0 0 889 1000 737

2 paveikslėlyje galite matyti kaip kasmet kinta įmonės gamybos apimtys. Nuo trečiųjų metų pradėti gaminti katilai „Kaitra-200“, kurie palaipsniui tapo pagrindine įmonės gaminama produkcija. O

3 paveikslėlyje gamybos apimtys pavaizduotos procentais.

3 pav. (Produkcijos gamybos dinamika procentais)

Gamybos procese svarbūs ir darbo užmokesčio indekso ir socialinio biudžeto veiksniai. Socialinis biudžetas – tai lėšos, skirtos darbuotojų skatinimui, o jų dydis tiesiogiai nesusietas su atlikto darbo kiekiu. Socialinis biudžetas gali būti skirtas:
materialiai paremti darbuotojus;
gyvybės draudimams, priedams prie pensijų už ilgą tarnybą įmonėje;
dvasinių ar fizinių poreikių tenkinimams.

Nuo socialinio biudžeto neatsiejamai priklauso ir gamybos apimtys. 4 paveikslėlyje pavaizduota socialinio biudžeto paskirstymas kiekvienais metais.

4 pav. Socialinio biudžeto paskirstymas

Didelę įtaką turi faktinis ir planinis pajėgumas įmonės prekybos strategijai. Faktinis pajėgumas rodo, kiek produkcijos buvo pagaminta konkrečiais metais. Planinis pajėgumas – tai produkcijos kiekis, kurį galėtume pagaminti, iki galo išnaudodami turimus įrengimus, darbo jėgą ir gerai organizuodami gamybą. Mūsų įmonė gamindama katilus stengėsi atsižvelgti į faktinio ir planinio pajėgumo santykį ir pagal tai nustatyti ar mes pilnai išnaudojome savo turimus įrengimus.

5 pav. (faktinio pajėgumo ir įrengimų rodikliai)

5 paveikslėlyje atsispindi faktinis įmonės pajėgumas kiekvienais finansiniais metais. Vėlesniais metais mažėja dėl įrengimų nusidėvėjimo.
PRODUKCIJOS GAMYBOS DINAMIKA

Produkcijos gamybos dinamika parodo, kaip keitėsi produkcijos atsargos sandėlyje per metus. Gamindami savo produkciją mes supratome, kad atsargos sandėlyje nėra didelė problema tiesiog reikia apgalvotai nustatyti kitų metų gaminimo kvotą. Pirmaisiais metais mūsų įmonė stengėsi rinkai pateikti didelį kiekį gaminių už priimtiną kainą. Nors įrengimai buvo išnaudoti idealiai, ta

ačiau netinkamai vykdyta marketingo politika sutrukdė realizuoti gaminius. Antraisiais metais gaminant kur kas mažiau nei pirmaisiais ir tinkamai suderinus marketingo politiką pavyko žymiai sumažinti atsargas sandėliuose. Trečiaisiais metais sumažinus kainą ir priėmus daugiau prekybos atstovų gaminių „Kaitra-150“ sandėlyje nebeliko. Ketvirtaisiais metais gaminant beveik vien „Kaitra-200“ buvo suderinta viskas, tačiau gamybos skaičius buvo truputį per mažas. Penktaisiais metais visai atsisakėme gaminti „Kaitra-150“ ir visas jėgas sutelkią gaminome kuo daugiau „Kaitra-200“ katilų.

Visų penkių metų pardavimus, atsargas bei pilnąją savikainą galite matyti 2 lentelėje.

2 lentelė, Penkerių metų „Kaitra-200“ statistika

      Metai    
“Kaitra-150” 1 2 3 4 5
Pagaminta 4335 1144 0 1 0
Parduota 2233 2511 739 1 0
Atsargos 2106 739 0 0 0
Pilnoji savikaina 596 906 0 112594 0

„Kaitra-200“ buvo pradėti gaminti trečiaisiais metais įdiegus įmonėje naujas technologijas. Atsižvelgiant į rinkos poreikį tinkamai suorganizavome šios rūšies katilų gamybą, dėka ko pavyko realizuoti visą pagamintą produkciją. Ketvirtieji metai buvo nesėkmingesni, nors vykdėme pardavimo politiką, panašią į praėjusių metų, tačiau tinkamai nesureagavus į konkurentų veiksmus buvo patirtas nuostolis. Penktaisiais metais, nustojus gaminti katilus „Kaitra-150“, visas dėmesys buvo sutelktas į katilų „Kaitra-200“ gamybą. Stengėmės užimti kuo didesnę rinkos dalį skiriant dideles išlaidas reklamai, tačiau nesureagavę į galimus potencialios rinkos pokyčius pagaminome per mažą kiekį produkcijos. Visų penkių metų pardavimus, atsargas bei pilnąją savikainą galite matyti 3 lentelėje.

3 lentelė: „Kaitra-200“ statistika

      Metai    
“Kaitra-200” 1 2 3 4 5
Pagaminta 0 0 889 706 737
Parduota 0 0 889 706 737
Atsargos 0 0 0 0 0
Pilnoji savikaina 0 0 1335 1386 1706

7 pav.

FINANSINIAI REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

Pagrindinis mūsų įmonės, kaip ir visų kitų įm

monių, tikslas buvo gauti kuo didesnį grynąjį pelną, nes tam tikra dalis nuo grynojo pelno atitenka akcininkams bei dividendų skirstymui. Grynasis ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą skaičiuojamas ganėtinai paprastai (Grynasis pelnas = pelnas-mokesčiai-palūkanos). Parduotų gaminių kiekis dauginamas iš gaminio kainos. Grynasis pelnas yra pinigai, kurie lieka įmonei po visų apmokestinimų. Grynasis pelnas yra pinigų suma, kuri lieka atskaičiavus gamybos sąnaudas, administracines išlaidas, jei yra pelno, tai 34% gauto pelno atskaitoma pagrindinei įmonei iš bendrojo įmonės pelno.

6 pav. Grynasis ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą(nuostolis)

Grynasis ataskaitinių metų pelnas arba nuostolis prieš apmokestinimą labiausiai priklauso nuo parduotos produkcijos kiekio. 6 paveikslėlyje matome, kaip jis kito mūsų įmonės gyvavimo laikotarpiu kiekvienais metais.

7pav. Grynasis pelnas visais įmonės gyvavimo metais

7 paveikslėlyje jūs galite matyti mūsų įmonės „3 riešutėliai“ grynąjį ataskaitinių metų pelną kiekvienais metais. Pirmaisiais metais dėl blogai numatytos rinkos grynasis pelnas buvo gana nedidelis. Sekančiais metais dėl pernelyg didelių atsargų grynasis pelnas buvo minimalus, todėl nei dividendų nei kapitalo neturėjome galimybės didinti. Trečiaisiais metais dėl nedidelės „kaitra-200“ gamybos apimties ir „Kaitra-150“ likučio sandėlyje išpardavimo šių metų įmonės pelnas dar sumažėjo. Ketvirtaisiais metais padarėme didelę klaidą planuojant gamybos apimtį neįvertindami realaus įmonės pajėgumo, todėl skyrę didelius resursus „Kaitra-150“ gamybai ir pardavimui, patyrėme nemažą nuostolį. Penktaisiais metais prastai išnagrinėję praeitų metų ataskaitą, padarėme tokią pat klaidą. Dėl tokios priežasties nuostolis stipriai padidėjo.

Lyginant ataskaitinių metų pelno ir grynojo pelno diagramas matome, kad pirmais, antrais ir trečiais metais skirtumas nėra didelis, o ketvirtųjų ir penktųjų metų ataskaitinis pelnas prieš apmokestinimą ir grynasis pelnas yra vienodi, nes buvo patirtas nuostolis ir nereikėjo mokėti pelno dalies pagrindinei įmonei. (dividendų paskirstymą akcininkams galite matyti 8 pav.)

8 pav. Dividendų paskirstymas

Kiekvienais metais gavus pelno įmonei tekdavo mokėti pelno mokestį pagrindinei įmonei (pelno mokestis 34%). Įmonei patyrus nuostolį pelno mokesčio mokėti nereikia. Kaip matome 9 paveikslėlyje didžiausią pelno mokestį teko mokėti pirmaisiais ir trečiaisiais, o paskutiniaisiais metais pelno mokesčio mokėti nereikėjo, nes pelno įmonė neturėjo.

9 pav. pelno mokesčio kitimas

Veiklos pelnas (pajamos – sąnaudos) parodo ar įmonės veikla yra sėkminga ar ne. 10 paveikslėlyje matome mūsų įmonės veiklos pelno kitimo kreivę. Aiškiai matyti, kad sėkmingiausi metai buvo antrieji, ketvirtaisiais stipriai nukrito pelnas, o penktaisiais įmonė dirbo nuostolingai.

10pav. Veiklos pelnas

Pardavimų apimtys tai gauti pinigai už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas. Tai vienas svarbiausių rodiklių įmonės ataskaitoje, parodančių įmonės pajėgumą. Vėliau nuo jų skaičiuojami kiti finansiniai rodikliai. 11 paveikslėlyje matyti kaip pasiskirstė mūsų įmonės pardavimų apimtys. Iš diagramos pastebima, kad pardavimų apimtys pasiskirstė ganėtinai tolygiai.

11pav. Pardavimų apimtys

BALANSO ANALIZĖ
4 lentelė, Balanso suvestinė

Straipsniai Metai
  Pradžioje 1 2 3 4 5
I. T U R T A S 220000 1474857 943275 513218 311361 387089
I.1. ILGALAIKIS TURTAS 160000 180000 137600 95200 52800 10400

Įrengimai 160000 212000 212000 212000 212000 212000

Amortizacija (-) 0 32000 74400 116800 159200 201600
I.2. TRUMPALAIKIS TURTAS 60000 1294857 805675 418018 258561 376689

Atsargos 0 1095283 381386 0 0 0

Pirkėjų įsiskolinimas 0 199574 424289 418018 258561 376689

Gryni pinigai 60000 0 0 0 0 0
II. NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI 220000 1474857 943275 513218 311361 387089
II.1. Kapitalas ir rezervai: 100000 175837 233789 248914 211941 72071

Akcinis kapitalas 100000 100000 134000 164000 194000 194000

Rezervai 0 7584 13379 17891 17891 17891

Nepaskirstytas pelnas 0 68253 86410 67023 49 -139820
II.2. Įsipareigojimai: 120000 1299020 709486 264304 99420 315018

Paskolos 120000 96000 72000 38000 -2000 -26000

Banko kreditai 0 1163953 607632 203058 101420 230468

Tiekėjai 0 0 0 0 0 110550

Kitos skolos 0 39067 29854 23246 0 0

Balansas parodo tam tikro laikotarpio įmonės finansinę padėtį. 4 lentelėje pavaizduota įmonės „3 riešutėliai“ balanso suvestinė. . Kaip ir matyti lentelėje ilgalaikis įmonės turtas dėl įrengimų nusidėvėjimo mažėja. Reiktų paminėti, kad įmonės turtas lygus nuosavybei. Jį sudaro ilgalaikis turtas (įrengimai), trumpalaikis turtas (atsargos, pirkėjų įsiskolinimas, grynieji pinigai). Mūsų įmonės pradinį kapitalą sudarė ilgalaikis turtas, tai yra įrengimai, kurių vertė 160000 Lt ir grynieji pinigai – 60000Lt. Kiekvienais metais įrengimai nusidėvi, tai aiškiai matoma skiltyje amortizacija kur suma laipsniškai didėja. Kiekviena įmonė turi daug skirtingų įsipareigojimų, t.y. paskola, kurią reikia grąžinti per tam tikrą laikotarpį, banko kreditai. Taipogi, apmokėjimai tiekėjams už gautas žaliavas, kurie priklauso nuo gaminamų prekių skaičiaus.

Į kitas skolas įeina pelno mokestis. Šioje eilutėje ketvirtaisiais ir penktaisiais metais mūsų įmonės balanse yra nuliai, kadangi tais metais įmonė pelno neturėjo.

12 pav. Ilgalaikio, trumpalaikio turto bei įsipareigojimų suvestinė

12 paveikslėlyje yra pateikiama palyginamoji ilgalaikio ir trumpalaikio turto bei įsipareigojimų diagrama. Galima matyti kaip pasiskirstė įmonės finansai penkerių metų laikotarpyje.

Įmonės „3 riešutėliai“ vertinimo rodiklių suvestinė

5lentelė, rodiklių suvestinė

Rodiklis Metai  
  1 2 3 4 5
Nuosavybė          
1.Akcininkų nuosavybės augimo koeficientas 1,76 2,34 2,49 2,12 0,72
2.Akcininkų ir skolintos nuosavybės santykis 0,14 0,33 0,94 2,13 0,23
Trumpalaikio mokumo analizė          
3.Padengimo koeficientas 1,08 1,26 1,85 2,55 1,10
4.Kritinio įvertinimo koeficientas 0,17 0,67 1,85 2,55 1,10
Veiklos efektyvumo analizė          
5.Turto pelningumas 0,05 0,01 0,18 0,01 -0,25
6.Akcininkų nuosavybės pelningumas 0,55 0,28 0,19 -0,03 -0,56
7.Pardavimų pelningumas 0,05 0,03 0,02 -0,01 -0,07
8.Bendrasis pardavimų pelningumas 0,03 0,01 0,07 0,00 -0,08
9.Ilgalaikiam turtui tenka pardavimų 9,39 12,49 16,79 14,80 37,32
10.Akcininkų nuosavybei tenka ilgalaikio turto 1,23 0,78 0,48 0,32 0,22
11. Akcijų pelningumas 3791,85 2228,92 1410,16 0 0
12. Dividendų pelningumo rodiklis 0 6,8 6 6 0

Akcininkų nuosavybės augimo koeficientas parodo kaip dėl mūsų veiklos augo akcininkų nuosavybė. Priklausomai nuo kiekvienų metų gaunamo grynojo ataskaitinių metų pelno kito ir nuosavybės augimo koeficientas. Nuo akcininkų ir skolintos nuosavybės santykio priklauso kaip laikosi įmonė. Santykis parodo, kokios yra akcininkų teisės į savo turtą. Kuo jis yra didesnis, tuo bankroto tikimybė yra mažesnė. Kaip matyti įmonės vertinimo rodiklių suvestinėje (5 lentelė) mes buvome netoli bankroto ribos. 3 ir 4 rodikliai nusako įmonės mokumą. Žvelgiant į mūsų įmonės kritinio įvertinimo koeficientą, kuris parodo gebėjimą greitai grąžinti skolas, galima teigti, kad įmonė „3 riešutėliai“ buvo ganėtinai ne stabili ir nepatikima įmonė. Veiklos efektyvumo analizė parodo įvairių įmonės sferų pelningumą. Turto pelningumas nusako kaip įmonė sugeba efektyviai panaudoti savo turtą grynajam pelnui uždirbti. Vėlgi iš rodiklių suvestinės matyti įmonės silpna padėtis.

6 lentelė, Pelno/nuostolio ataskaita

Straipsniai Metai        
  1 2 3 4 5
I. PARDAVIMAI IR PASLAUGOS 1596595 1983690 1954370 1095080 1179200
II. PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA 1161332 1304297 1307476 727065 819560

II.1 Tiesioginės gamybos išlaidos 2076615 526040 746730 642705 682200

Pagrindinės žaliavos 1236615 326040 506730 402705 442200

Darbininkų atlyginimas ir socialinis draudimas 840000 200000 240000 240000 240000

II.2 Netiesioginės gamybos išlaidos 180000 64360 179360 84360 137360

Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas 32000 42400 42400 42400 42400

Gamybinių įrengimų priežiūra 48000 16960 16960 16960 16960

Socialinis biudžetas 100000 5000 120000 25000 78000

II.3 Atsargų padidejimas /sumažėjimas 1095283 -713897 -381386 0 0
III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 435263 679393 646894 368015 359640
IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 331120 445580 517800 364000 448400

IV.1 Pardavimų 166000 287800 449800 296000 380400

Prekybos atstovų atlyginimai, samda/atleidimas 66000 112800 169800 156000 200400

Reklama 100000 175000 280000 140000 180000
IV.2 Bendrosios ir administracinės sąnaudos 165120 157780 68000 68000 68000

Administracinės sąnaudos 60000 60000 60000 60000 60000

Samda ir atleidimas 55000 75000 0 0 0

Informacijos gavimas 8000 8000 8000 8000 8000
V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 42120 14780 129094 4015 -88760
VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA 104143 233813 -60723 -10988 8940

VII.1 Pajamos 10762 -146007 37622 23270 33902

Palūkanos iš pirkėjų įsiskolinimo 17962 38186 37622 23270 33902

Palūkanos iš banko 4800 38186 0 0 0

VII.2 Sąnaudos 12000 0 98345 34259 24962

Palūkanos bankui ir pagrindinei įmonei 12000 184193 98345 34259 15013

Palūkanos tiekėjams 0 184193 0 0 9950
VII. ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PRIEŠ          

APMOKESTINIMĄ (NUOSTOLIS) 114904 87807 68371 -6973 -79820
XI. PELNO MOKESTIS 39067 29854 23246 0 0
XII. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS 75837 57952 45125 -6973 -79820

Žvelgiant į pelno/nuostolio ataskaitą (6 lentelė) matyti, kad įmonės „3 riešutėliai“ veikla nebuvo sėkminga. Nors gaunamos lėšos už pardavimus ir paslaugas buvo ne mažos, tačiau grynasis ataskaitinių metų pelnas su kiekvienais metais mažėjo, kol penktaisiais buvo pasiektas didžiausias nuostolis. Kai kurios išlaidos kiekvienais metais buvo pastovios ar bent nedaug svyravo: administracinės sąnaudos, informacijos gavimas, darbininkų atlyginimas ir socialinis draudimas, gamybinių įrengimų nusidėvėjimas ir priežiūra. Samdos ir atleidimo grafoje išlaidos yra lygios nuliui, nes naujų darbininkų nesamdėme (išskyrus pirmus 2 metus) bei neatleidome.

MARKETINGAS

Marketingo sąvoką apibrėžiama kaip planavimo, kainų nustatymo procesas, idėjų, prekių ir paslaugų pasiskirstymas siekiant sukurti mainus, patenkinančius individo ir organizacijų tikslus.

Vienas iš mūsų įmonės pagrindinių tikslų buvo užimti kuo didesnę rinkos dalį. Veiklos pradžioje šio tikslo įgyvendinimas mums iš dalies pavyko, bet ketvirtais ir penktais metais sumažėjusi rinkos dalis susijusi su tuo, kad įmonė tais metais gamino nedaug, o vėliau ir visiškai atsisakė katilų „Kaitra 150“ gamybos. (13 pav.)

13pav. „Kaitra-150“ gaminių rinkos dalis

Katilus „Kaitra 200“ pradėta gaminti tik trečiaisiais metais, todėl pirmosiose dvejose grafose yra nuliai. Pirmaisiais ir trečiaisiais antrųjų katilų gamybos metais buvo užimta gan didelė rinkos dalis, tačiau antraisiais gamybos metais užimta rinkos dalis buvo tikrai ne didelė ir tai sutrukdė sėkmingai įmonės veiklai. (14 pav.)

14 pav. „Kaitra-200“ gaminių rinkos dalis

15pav. kainų pokyčiai įmonės gyvavimo metais

Atsižvelgiant į konkurentus, mūsų įmonės parinktos kainos buvo ganėtinai tinkamos. Paklaida nuo vidutinės kainos siekdavo kelis procentus. Kainos buvo gan stabilios ir nedaug kito. (15 pav.)

Labai svarbus faktorius norint parduoti pagamintą produkciją yra reklamos išlaidos. Siūloma skirti 2-5% nuo realizacijos gaminant katilus „Kaitra-150“ ir 7-8% gaminant „Kaitra-200“. Tačiau, iš tiesų šiais skaičiais negalima visiškai pasikliauti. Tuo pačiu reikia remtis praėjusių metų statistika. 16 paveikslėlyje pavaizduota reklamos išlaidų paskirstymas.

16 pav. Reklamos biudžeto paskirstymo dinamika

Marketingo rodiklis – mūsų įmonės pastangų katilų gamybos srityje ir kovoje su konkurentais bendroji išraiška. Kuo didesnis rodiklis, tuo geriau (kinta nuo 0 iki 1000).
17 paveikslėlyje matome įmonės „3 riešutėliai“ abiejų katilų rūšių marketingo rodiklių kitimą įmonės gyvavimo laikotarpiu.

17pav. Marketingo rodiklio svyravimai

Prekybos atstovai yra atsakingi už įmonės gamybos realizavimą. Pirmaisiais metais pasamdėme 5 prekybos atstovus, kad šie parduotų mūsų produkciją. Antraisiais metais nuspręsta priimti dar 4 ir išplėtoti prekybą. Per paskutiniuosius dvejus metus prekybos atstovų katilams „Kaitra-150“ buvo palaipsniui atleista, tuo pačiu atsisakyta ir šių katilų gamybos. Trečiaisiais metais, pradėjus gaminti katilus „Kaitra-200“ buvo nuspręsta pasamdyti 7 prekybos atstovus, o vėliau priimti dar 8, kadangi buvo gaminta daug antrosios rūšies katilų. Visa tai atsispindi 7 lentelė.

7 lentelė, prekybos atstovų sk. įmonėje

metai 1 2 3 4 5
“Kaitra-150” 5 9 6 6 0
“Kaitra-200” 0 0 7 7 15

Gaminių pardavimo sėkmingumas taip pat priklauso nuo parinktų kreditų tiekėjams bei klientams. Labai didelę klaidą padarėme, kad palikome didelį skirtumą tarp kredito tiekėjams ir klientams taip prarasdami dalį pinigų

8 ir 9 lentelėje pateikiame abiejų katilų rūšių kreditų apimtys.

8 lentelė, „Kaitra-150“

metai 1 2 3 4 5
Kreditas tiekėjams 0 0 0 0 0
Kreditas klientams 45 77 77 85 0

9 lentelė, „Kaitra-200“

metai 1 2 3 4 5
Kreditas tiekėjams 0 0 90
Kreditas klientams 0 0 77 85 115

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Mūsų įmonės „3 riešutėliai“ ūkinė veikla buvo nuostolinga, nepadidino akcinio kapitalo ir neišmokėjo akcininkams dividendų. Visų pirma didžiausia mūsų klaida buvo per didelis gaminių skaičius pirmaisiais metais ir per mažas prekybos atstovų skaičius, todėl nuo pat pradžių negalėjome sėkmingai vystyti verslo ir tuo pačiu didinti kapitalo. Dar viena mūsų klaida – paskolos neėmimas iš banko. Tai būtų padėję atgaivinti verslą ir toliau jį sėkmingai plėtoti, tačiau mes manėme, kad galėsime išsiversti be jo. Trečiaisiais metais neišsamiai išnagrinėję ataskaitą, ketvirtaisiais metais padarėme lemtingą klaidą ir skyrėme didelius resursus katilų „Kaitra-150“ gamybai bei pardavimui, tačiau metų gale pamatėme, kad šių gaminių skaičius neatitiko mūsų planų, todėl patyrėme didelį nuostolį. Panaši klaida penktaisiais metais gaminant „Kaitra-200“ įtakojo galutinius įmonės „3 riešutėliai“ rezultatus.

Jei turėtume galimybę verslą pradėti iš naujo pirmiausia susirinktume informaciją apie esamą padėtį rinkoje. Taip išvengtume klaidos, kokią padarėme pirmaisiais metais. Gavę kiekvienų metų ataskaitas didžiausią laiko dalį skirtume jų nagrinėjimui.

Leave a Comment