Imones verslo planas

Turinys

ĮVADAS 3
1. PLANUOJAMAS PAGAMINTI GAMINIŲ SKAIČIUS 4
2. MEDŽIAGŲ POREIKIS IR IŠLAIDOS PRODUKCIJAI PAGAMINTI 5
3. VIENO DARBININKO NAUDINGAS (EFEKTYVUS) DARBO LAIKAS IR ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 7
4. PAGRINDINIŲ DARBININKŲ (VIENETININKŲ) DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI 9
5. PAGAMINTOS PRODUKCIJOS IR VIENO GAMINIO TIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS 11
6. PAGALBINIŲ DARBININKŲ (LAIKININKŲ) DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI 12
7. ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ IR ĮMONĖS BENDROJO PERSONALO DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI 12
8. VIENO DARBUOTOJO IR VIENO PAGRINDINIO DARBININKO VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS 14
9. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIS IR IŠLAIDOS VARIKLIAMS VARYTI 15
10. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIS IR IŠLAIDOS PATALPOMS APŠVIESTI 15
11. ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS IR AMORTIZACIJA 20
12. PATALPŲ NUOMOS IŠLAIDOS 23
13. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ IŠŠLAIDOS ĮRENGIMŲ IR PATALPŲ PRIEŽIŪRAI 24
14. NETIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS 26
15. PAGAMINTOS PRODUKCIJOS IR VIENO GAMINIO GAMYBINĖ SAVIKAINA 27
16. ATSKIRŲ GAMINIŲ GAMYBINĖS SAVIKAINOS STRUKTŪRA (PROCENTAIS) 28
17. PLANUOJAMOS PARDUOTI PRODUKCIJOS GAMYBINĖ SAVIKAINA 30
18. ĮMONĖS VEIKLOS SĄNAUDOS 31
19. VIENO GAMINIO KOMERCINĖ SAVIKAINA 32
20. ATSKIRŲ GAMINIŲ PELNINGUMAS 34
21. PLANUOJAMOS PARDUOTI PRODUKCIJOS APIMTIS (PARDAVIMO PAJAMOS) 35
22. ĮMONĖS BENDRASIS IR GRYNASIS PELNAS 36
23. BENDRASIS IR GRYNASIS PARDAVIMŲ PELNINGUMAS 37
24. NENUOSTOLINGŲ PARDAVIMŲ MASTAS 38
IŠVADOS 39
LITERATŪRA 40ĮVADAS
Įmonė – tai, užsiimanti ūkine veikla, organizacija, kurį vykdo vieną ar kelias jai būdingas funkcijas: gaminimo, pardavimo ar paslaugų teikimo. Ji yra savo vardą turintis atskiras ūkio vienetas.
Įmonės veikla yra gana sudėtinga. Šiuo metu pasaulyje yra labai daaug įvairių, panašia ar visiškai skirtinga veikla užsiimančių įmonių, vienos yra didelės kitos vidutinės dar kitos mažos. Kai kurios iš jų bankrutuoja, o kai kurios klesti ir atneša didžiulius pelnus.
Vidutinių ir mažų įmonių steigimas, jų veiklos skatinimas – tai šalies ekonomikos st

tiprinimo bei stabilumo pagrindas. Reikėtų paminėti ir tai, kad naujai besikūrančios firmos yra taip pat naujų darbo vietų steigėjos.

Įmonės ekonomika tiesiogiai susijusi su vienu ar kitu gamybos procesu. Jis, priklausomai nuo ekonominės veiklos pobūdžio, gali būti ir yra skirtingas bei įvairus. Gamybos procesui būdingos šios sudedamosios dalys: darbas, darbo priemonės ir darbo objektai. Tam, kad vyktų gamybos procesas, turi būti visos šios sudėtinės dalys. Įmonė turi turėti pakankami darbo jėgos (specialistų, darbininkų ir kt.), įrengtas patalpas, reikiamus technologinius įrengimus, įsigyti žaliavų, pagrindinių ir pagalbinių medžiagų, komplektuojamų detalių ir kt., o tam reikia išlaidų.

Taigi, XXI a. pradžioje, kai daugelyje išsivysčiusių šalių jau pakankamai sukaupta prekių ir galima gauti kokias nori paslaugas, – reikia turėti tik pinigų. Bet, prieš pradedant gaminti, reikia žinoti, arr pavyks mums gaminamą produkciją parduoti ir ar pardavimas, nustatyta kaina, bus pelningas. Nuo seno žmonės stengėsi numatyti, prognozuoti savo ateitį. Senovėje jie buvo vadinami burtininkais, žiniais. Šiandien aš pabūsiu viena iš jų ir pabandysiu sudaryti, nuo 2006 metų sausio mėnesio pradėsiančios dirbti UAB „SKRAJŪNĖ“, pelningumo prognozę.

Planuojama įmonės veiklos sritis – baldų gamyba. Per pirmuosius veiklos metus įmonė gamins tik dviejų dydžių (M ir D) kėdes poilsiui. Gauti rinkos tyrimų duomenys leidžia teigti, kad UAB „SKRAJŪNĖ“ pagamintos kėdės bus perkamos.
Kursinio darbo tikslas –
įtvirtinti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Taip pat geriau įsisavinti įmonės veiklos ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką.

Kursinio darbo uždaviniai:
• apskaičiuoti UAB „SKRAJŪNĖ“ busimos veiklos planinius ekonominius rodiklius;
• įvertinti ir prognozuoti jos veiklos rezultatus.
Šis darbas susideda iš dvejų dalių. Pirmoji dalis – tiriamoji, kurioje pateikti skaičiavimai. O antroji dalis – tai išvados bei siūlymai, kur bus skaičiavimų įvertinimas.1. PLANUOJAMAS PAGAMINTI GAMINIŲ SKAIČIUS
1 lentelė
Planuojamas pagaminti gaminių skaičius

Gaminių pavadinimas Gatavų gaminių likučiai laikotarpio pradžioje, vnt. Planuojamas parduoti gaminių skaičius, vnt. Planuojami gatavų gaminių likučiai laikotarpio pabaigoje, vnt. Planuojamų pagaminti gaminių skaičius, vnt.
Kėdė M – 4640 120 4760
Kėdė D – 4360 90 4450

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties.

Paaiškinimai:

Per laikotarpį planuojamas pagaminti (gatavų) gaminių skaičius = Per laikotarpį planuojamas parduoti gaminių skaičius – Pagamintų (gatavų) gaminių likučiai laikotarpio pradžioje + Planuojami pagamintų (gatavų) gaminių likučiai laikotarpio pabaigoje

Kėdė M

Per laikotarpį planuojamas pagaminti (gatavų) gaminių skaičius  4640 – 0 + 120  4760 vnt.

Kėdė D

Per laikotarpį planuojamas pagaminti (gatavų) gaminių skaičius  4360 – 0 + 90  4450 vnt.2. MEDŽIAGŲ POREIKIS IR IŠLAIDOS PRODUKCIJAI PAGAMINTI
2 lentelė
Pagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti

Medžiagos pavadinimas Gaminių skaičius, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui, m3 Medžiagų poreikis, m3

Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D Iš viso
Ąžuolo mediena 4760 4450 0,08 0,15 380,8 667,5 1048,3

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1 lentelės.

Paaiškinimai:

Medžiagų poreikis produkcijos gamybai = Planuojamas pagaminti gaminių skaičius  Medžiagų sunaudojimo norma vienam gaminiui

Kėdė M

Medžiagų poreikis produkcijos gamybai  4760  0,08  380,8 m3

Kėdė D

Medžiagų poreikis produkcijos gamybai  4450  0,15  667,5 m3

Iš viso (medžiagų poreikis)  380,8 + 667,5  1048,3 m3

3 lentelė
Išlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti

Medžiagos pavadinimas Medžiagų poreikis, m3 Vieno m3

3 medžiagos kaina, Lt Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti, Lt

Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D Iš viso
Ąžuolo mediena 380,8 667,5 800 304640 534000 838640

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 2 lentelės.

Paaiškinimai:

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms = Medžiagų poreikis produkcijos gamybai  Medžiagų kaina

Kėdė M

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms = 380,8  800  304640 Lt

Kėdė D

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms = 667,5  800  534000 Lt

Iš viso (išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti)  304640 + 534000  838640 Lt

4 lentelė
Išlaidos pagalbinėms medžiagoms produkcijai pagaminti

Gaminių pavadinimas Gaminių skaičius, vnt. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms 1 gaminiui, Lt Išlaidos pagalbinėms medžiagoms visiems gaminiams, Lt
Kėdė M 4760 4,60 21896
Kėdė D 4450 6,50 28925
Iš viso – – 50821

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1 lentelės.

Paaiškinimai:

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms = Gaminių skaičius  Išlaidos pagalbinėms medžiagoms 1 gaminiui

Kėdė M

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms = 4760  4,60  21896 Lt

Kėdė D

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms = 4450  6,50  28925 Lt

Iš viso (išlaidos pagalbinėms medžiagoms)  21896 + 28925  50821 Lt

5 lentelė
Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms

Gaminių pavadinimas Išlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti, Lt Išlaidos pagalbinėms medžiagoms produkcijai pagaminti, Lt Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms,Lt

Iš viso Vienam gaminiui
Kėdė M 304640 21896 326536 68,60
Kėdė D 534000 28925 562925 126,50
Iš viso 838640 50821 889461 –

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1, 3 ir 4 lentelės.

Paaiškinimai:

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms  Išlaidos pagrindinėms medžiagoms + Išlaidos pagalbinėms medžiagoms

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms (vienam gaminiui)  Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms  Planuojamų pagaminti gaminių skaičius

Kėdė M

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms  304640 + 21896  326536 Lt

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms (vienam gaminiui)  Lt

Kėdė D

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms  534000 + 28925  562925 Lt

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms (vienam gaminiui)  Lt

Iš viso (tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms)  838640 + 50821  889461 Lt3. VIENO DARBININKO NAUDINGAS (EFEKTYVUS) DARBO LAIKAS IR ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS
6 lentelė
Vieno darbininko naudingas darbo laikas

Darbo laiko sudėtis Planas
1. Kalendorinės dienos 365
2. Poilsio ir

r švenčių dienos 113
3. Nominalusis (režiminis) darbo laikas, dienos 252
4. Neatvykimai į darbą, dienos:
 eilinės atostogos
 ligos
 kitos priežastys
20
3,4
0,6
5. Naudingas (efektyvus) darbo laikas, dienos 228
6. Pamainos trukmė, valandos 8
7. Vidiniai darbo dienos nuostoliai, valandos 0,1
8. Efektyvi pamainos trukmė, valandos 7,9
9. Naudingas (efektyvus) darbininko darbo laikas, valandos 1801,2

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties.

Kalendorinės dienos bei poilsio ir švenčių dienos buvo apskaičiuotos pagal 2006 metų kalendorių.

Paaiškinimai:

Nominalusis darbo laikas  Kalendorinės dienos – Poilsio ir švenčių dienos

Naudingas darbo laikas  Nominalusis darbo laikas – Neatvykimai į darbą

Efektyvi pamainos trukmė  Pamainos trukmė – Vidiniai darbo dienos nuostoliai

Naudingas (efektyvus) darbininko darbo laikas  Naudingas darbo laikas  Efektyvi pamainos trukmė

Nominalusis darbo laikas  365 – 113  252 d.

Naudingas darbo laikas  252 – 20 – 3,4 – 0,6  228 d.

Efektyvi pamainos trukmė  8 – 0,1  7,9 val.

Naudingas (efektyvus) darbininko darbo laikas  228  7,9  1801,2 val.

7 lentelė
Pagrindinių darbininkų poreikis

Gamybos planas, vnt. Laiko norma 1 gaminiui, val. Atskirų gaminių gamybos darbo imlumas, norm. val. Visos gamybos programos darbo imlumas, norm.. val. Vieno darbininko naudingas darbo laikas, val. Pagrindinių darbininkų poreikis, žm.
Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D
4760 4450 3,2 5 15232 22250 37482 1801,2 21

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1 ir 6 lentelės.

Paaiškinimai:

Gaminio gamybos darbo imlumas  Gamybos planas  Laiko norma 1 gaminiui

Pagrindinių darbininkų poreikis  Visos gamybos programos darbo imlumas  Vieno darbininko naudingas darbo laikas

Kėdė M

Gaminio gamybos darbo imlumas  4760  3,2  15232 val.

Kėdė D

Gaminio gamybos darbo imlumas  4450  5  22250 val.

Iš viso (gamybos programos darbo imlumas)  15232 + 22250  37482 val.

Pagrindinių darbininkų poreikis  žm.

8 lentelė
Įmonės darbuotojų skaičius

Darbuotojų grupė Darbuotojų skaičius, žm.
Vadovai 2
Specialistai 2
Pagrindiniai darbuotojai 21
Pagalbiniai darbuotojai 3
Iš viso 28

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 7 lentelės.4. PAGRINDINIŲ DARBININKŲ (VIENETININKŲ) DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI
9 lentelė
Pagrindinių darbininkų darbo užmokestis

Gaminiai Gamybos planas, vnt. Laiko norma 1 gaminiui, val. Valandinis tarifinis atlygis, Lt Vienetinis įkainis, Lt Darbo užmokestis už pagamintą produkciją, Lt Papildomas darbo užmokestis, Lt Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis, Lt

Iš viso Vienam gaminiui
Kėdė M 4760 3,2 5,36 17,15 81634 7376 89010 18,70
Kėdė D 4450 5 5,36 26,80 119260 10775 130035 29,22
Iš viso – – – – 200894 18151 219045 –

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1 ir 7 lentelės.

Papildomas darbo užmokestis darbininkams už atostogas ir kitus įstatymais numatytus neatvykimus planuojamas proporcingai neatvykimų santykiui su visais atvykimais į darbą.



čia: D — atostogų ir kitų įstatymais leistinų neatvykimų trukmė, dienomis;

Dn — naudingas darbininko darbo laikas, dienomis.

Valandinis tarifinis atlygis  5,00 + (5,40 – 5)  0,9  5,00 + 0,36 = 5,36 Lt

Paaiškinimai:

Vienetinis įkainis  Laiko norma 1 gaminiui  Valandinis tarifinis atlygis

Darbo užmokestis už pagamintą produkciją  Gamybos planas  Vienetinis įkainis

Papildomas darbo užmokestis  Darbo užmokestis už pagamintą produkciją  K pap

Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis  Darbo užmokestis už pagamintą produkciją + Papildomas darbo užmokestis

Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (vienam gaminiui)  Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis  Gamybos planas

Kėdė M

Vienetinis įkainis  3,2  5,36 = 17,15 Lt

Darbo užmokestis už pagamintą produkciją = 4760  17,15 = 81634 Lt

Papildomas darbo užmokestis = 81634  0,09035 = 7376 Lt

Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis = 81634 + 7376 = 89010 Lt

Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (vienam gaminiui)  Lt

Kėdė D

Vienetinis įkainis  5  5,36 = 26,80 Lt

Darbo užmokestis už pagamintą produkciją = 4450  26,80 = 119260 Lt

Papildomas darbo užmokestis = 119260  0,09035 = 10775 Lt

Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis = 119260 + 10775 = 130035 Lt

Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (vienam gaminiui)  Lt

Iš viso (pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis)  89010 + 130035  219045 Lt

10 lentelė
Pagrindinių darbininkų įmokos socialiniam draudimui

Gaminių pavadinimas Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis, Lt Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui, Lt

Iš viso Vienam gaminiui
Kėdė M 89010 27593 5,80
Kėdė D 130035 40311 9,06
Iš viso 219045 67904 –

Duomenys paimti iš kursinio darbo 9 lentelės.

Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31 darbo užmokesčio.

Paaiškinimai:

Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui (vienam gaminiui)  Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui  Gaminių skaičius

Kėdė M

Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui  89010  0,31  27593 Lt

Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui (vienam gaminiui)  Lt

Kėdė D

Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui  130035  0,31  40311 Lt

Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui (vienam gaminiui)  Lt

Iš viso (tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui)  27593 + 40311  67904 Lt5. PAGAMINTOS PRODUKCIJOS IR VIENO GAMINIO TIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS
11 lentelė
Pagamintos produkcijos ir vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos

Išlaidų straipsniai Pagamintos produkcijos, Lt Vieno gaminio, Lt

Kėdė M Kėdė D Iš viso Kėdė M Kėdė D
Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms 326536 562925 889461 68,60 126,50
Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis 89010 130035 219045 18,70 29,22
Tiesiogiai priskiriamas socialinis draudimas 27593 40311 67904 5,80 9,06
Iš viso tiesioginės gamybos išlaidos 443139 733271 1176410 93,10 164,78

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 5, 9 ir 10 lentelės.

Paaiškinimai:

Tiesioginės gamybos išlaidos  Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms + Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis + Tiesiogiai priskiriamas socialinis draudimas

Tiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)  Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms (vienam gaminiui) + Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (vienam gaminiui) + Tiesiogiai priskiriamas socialinis draudimas (vienam gaminiui)

Kėdė M

Tiesioginės gamybos išlaidos  326536 + 89010 + 27593  443139 Lt

Tiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)  68,60 + 18,70 + 5,80  93,10 Lt

Kėdė D

Tiesioginės gamybos išlaidos  562925 + 130035 + 40311  733272 Lt

Tiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)  126,50 + 29,22 + 9,06  164,78 Lt

Iš viso (tiesioginės gamybos išlaidos)  443139 + 733271  1176410 Lt6. PAGALBINIŲ DARBININKŲ (LAIKININKŲ) DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI
12 lentelė
Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui

Darbininkų skaičius, žm. Vieno darbininko planuojamų atidirbti valandų skaičius Valandinis tarifinis atlygis, Lt Tarifinis darbo užmokestis, Lt Papildomas darbo užmokestis, Lt Darbo užmokestis, Lt Įmokos socialiniam draudimui, Lt
1 1801,2 4,30 7745 700 8445 2618
1 1801,2 4,68 8430 762 9192 2850
Iš viso – – 16175 1462 17637 5468

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 6, 7 lentelės.

Papildomas darbo užmokestis darbininkams už atostogas ir kitus įstatymais numatytus neatvykimus planuojamas proporcingai neatvykimų santykiui su visais atvykimais į darbą.



čia: D — atostogų ir kitų įstatymais leistinų neatvykimų trukmė, dienomis;

Dn — naudingas darbininko darbo laikas, dienomis.

Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31 darbo užmokesčio.

Paaiškinimai:

Tarifinis darbo užmokestis  Vieno darbininko planuojamų atidirbti valandų skaičius  Valandinis tarifinis atlygis

Papildomas darbo užmokestis  Tarifinis darbo užmokestis  K pap

Darbo užmokestis  Tarifinis darbo užmokestis + Papildomas darbo užmokestis

Pagabinis darbininkas (III kvalifikacinė kategorija)

Tarifinis darbo užmokestis  1801,2  4,3  7745 Lt

Papildomas darbo užmokestis  7745  0,09035  700 Lt

Darbo užmokestis  7745 + 700  8445 Lt

Įmokos socialiniam draudimui  8445  0,31  2618 Lt

Pagabinis darbininkas (IV kvalifikacinė kategorija)

Tarifinis darbo užmokestis  1801,2  4,68  8430 Lt

Papildomas darbo užmokestis  8430  0,09035  762 Lt

Darbo užmokestis  8430 + 762  9192 Lt

Įmokos socialiniam draudimui  9192  0,31  2850 Lt

Iš viso (darbo užmokestis) = 8445 + 9192 = 17637 Lt

Iš viso (įmokos socialiniam draudimui) = 2618 + 2850 = 5468 Lt7. ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ IR ĮMONĖS BENDROJO PERSONALO DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI
13 lentelė
Administracijos darbuotojų ir įmonės bendrojo personalo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui

Darbuotojai Darbuotojų skaičius, žm. Mėnesinė alga, Lt Darbo užmokestis per metus, Lt Įmokos socialiniam draudimui, Lt
Direktorius 1 2000 24000 7440
Vyr. buhalteris 1 1700 20400 6324
Vadybininkas 1 1200 14400 4464
Gamybos vadovas 1 1200 14400 4464
Valytoja 1 600 7200 2232
Iš viso 5 – 80400 24924

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties.

Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31 darbo užmokesčio.

Paaiškinimai:

Darbo užmokestis per metus  Mėnesinė alga  12 mėnesių

Direktorius

Darbo užmokestis per metus  2000  12  24000 Lt

Įmokos socialiniam draudimui  24000  0,31  7440 Lt

Vyr. Buhalteris

Darbo užmokestis per metus  1700  12  20400 Lt

Įmokos socialiniam draudimui  20400  0,31  6324 Lt

Vadybininkas

Darbo užmokestis per metus  1200  12  14400 Lt

Įmokos socialiniam draudimui  14400  0,31  4464 Lt

Gamybos vadovas

Darbo užmokestis per metus  1200  12  14400 Lt

Įmokos socialiniam draudimui  14400  0,31  4464 Lt

Valytoja

Darbo užmokestis per metus  600  12  7200 Lt

Įmokos socialiniam draudimui  7200  0,31  2232 Lt

Iš viso (administracijos darbuotojų ir įmonės bendrojo personalo darbo užmokestis per metus)  24000 + 20400 + 14400 + 14400 + 7200  80400 Lt

Iš viso (administracijos darbuotojų ir įmonės bendrojo personalo įmokos socialiniam draudimui)  80400  0,31  24924 Lt8. VIENO DARBUOTOJO IR VIENO PAGRINDINIO DARBININKO VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS
14 lentelė
Vieno darbuotojo ir vieno pagrindinio darbininko vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

Rodikliai Reikšmė
1. Įmonės darbuotojų skaičius, iš viso, žm. 28

iš jų pagrindiniai darbininkai 21
2. Įmonės darbuotojų metinis darbo užmokestis, iš viso, Lt 317082

iš jo pagrindinių darbininkų 219045
3. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt: –
 darbuotojo 943,70
 pagrindinio darbininko 869,23

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 8, 9, 12 ir 13 lentelės.

Paaiškinimai:

Įmonės darbuotojų metinis darbo užmokestis  Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis + Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis + Administracijos darbuotojų ir įmonės bendrojo personalo darbo užmokestis

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis  Metinis darbo užmokestis  12  Žmonių skaičius

Įmonės darbuotojų metinis darbo užmokestis  219045 + 17637 + 80400  317082 Lt

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (darbuotojo)  Lt

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (pagrindinio darbininko)  Lt9. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIS IR IŠLAIDOS VARIKLIAMS VARYTI
15 lentelė
Elektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti

Įrengimų pavadinimas Įrengimų skaičius Vieno įrengimo elektros variklio galingumas, kw Vieno įrengimo naudingas darbo laikas, val. Elektros variklio galingumo panaudojimo koeficientas Elektros energijos poreikis, kwh Elektros energijos išlaidos varikliams varyti, Lt
Išilginio pjovimo staklės 2 5 3951,36 0,6 23708 6046
Skersinio pjovimo staklės 1 2 0,4 3161 806
Obliavimo staklės 2 5 0,8 31611 8061
Frezavimo staklės 2 4 0,5 15805 4030
Juostinės šlifavimo staklės 1 4 0,6 9483 2418
Formavimo staklės 2 3 0,4 9483 2418
Šlifavimo – poliravimo staklės 1 0,8 0,4 1264 322
Iš viso 11 – – – 94515 24101

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 6 lentelės.

1 kw kaina  25,5 ct  0,255 Lt

Įrengimų techninei priežiūrai ir remontui numatoma 2 % nominaliojo darbo laiko.

Vieno įrengimo naudingas darbo laikas
1. Nominalusis įrengimo darbo laikas  (Kalendorinės dienos – Poilsio ir švenčių dienos)  Pamainų skaičius  Pamainos trukmė  (365 – 113)  2  8  4032 val.
2. Laiko nuostoliai  Nominalusis įrengimo darbo laikas  0,02  4032  0,02  80,64 val.
3. Naudingas (efektyvus) įrengimo darbo laikas  Nominalusis įrengimo darbo laikas – Laiko nuostoliai  4032 – 80,64  3951,36 val.

Paaiškinimai:

Reikiamas įrengimų varikliams varyti elektros energijos kiekis Ev (kwh) = Aįr  Gv  Tn  Kg

čia: Aįr – įrengimų skaičius;

Gv – įrengimo variklio galingumas, kw;

Tn – įrengimo naudingo darbo laiko trukmė per atitinkamą laikotarpį, val.;

Kg – variklio galingumo panaudojimo koeficientas.

Elektros energijos išlaidos varikliams varyti  Ev  0,255

Išilginio pjovimo staklės

Ev = 2  5  3951,36  0,6 = 23708 kwh

Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 23708  0,255 = 6046 Lt

Skersinio pjovimo staklės

Ev = 1  2  3951,36  0,4 = 3161 kwh

Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 3161  0,255 = 806 Lt

Obliavimo staklės

Ev = 2  5  3951,36  0,8 = 31611 kwh

Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 31611  0,255 = 8061 Lt

Frezavimo staklės

Ev = 2  4  3951,36  0,5 = 15805 kwh

Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 15805  0,255 = 4030 Lt

Juostinės šlifavimo staklės

Ev = 1  4  3951,36  0,6 = 9483 kwh

Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 9483  0,255 = 2418 Lt

Formavimo staklės

Ev = 2  3  3951,36  0,4 = 9483 kwh

Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 9483  0,255 = 2418 Lt

Šlifavimo – poliravimo staklės

Ev = 1  0,8  3951,36  0,4 = 1264 kwh

Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 1264  0,255 = 322 Lt

Iš viso (elektros energijos poreikis)  23708 + 3161 + 31611 + 15805 + 9483 + 9483 + 1264  94515 kwh

Iš viso (elektros energijos išlaidos varikliams varyti)  94515  0,255  24101 Lt10. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIS IR IŠLAIDOS PATALPOMS APŠVIESTI
16 lentelė
Elektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti

Patalpų pavadinimas Patalpų plotas, m2 Patalpų apšvietimo trukmė, val. 1 m2 apšvietimo norma, w Koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas Elektros energijos poreikis, kwh Išlaidos patalpoms apšviesti, Lt
Pagrindiniai ir pagalbinis barai 180 2016 25 0,8 7258 1851
Administracinės patalpos 30 1008 605 154
Medžiagų sandėlis 20 2016 806 206
Gatavos produkcijos sandėlis 20 2016 806 206
Iš viso 250 7056 – – 9475 2417

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 6 lentelės.

Apšvietimas būna įjungtas (vidutiniškai) 50 % įmonės darbo laiko.

Įmonės administracija dirba viena pamaina.

1 kw kaina  25,5 ct  0,255 Lt

Paaiškinimai:

Patalpų apšvietimo trukmė  Nominalusis (režiminis) darbo laikas  Pamainų skaičius  Pamainos trukmė  0,5

Reikiamas patalpoms apšviesti elektros energijos kiekis Ea (kwh) = Pl  Ta  ּ Kd

čia: Pl – apšviečiamas plotas, m2;

Ta – patalpų apšvietimo trukmė per tam tikrą laikotarpį, val.;

np – patalpų ploto 1 m2 apšvietimo norma, w /m2;

Kd – koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas.

Išlaidos patalpoms apšviesti  Ea  0,255

Pagrindiniai ir pagalbinis barai

Patalpų apšvietimo trukmė  252  2  8  0,5  2016 val.

Ea  kwh

Išlaidos patalpoms apšviesti  7258  0,255 = 1851 Lt

Administracinės patalpos

Patalpų apšvietimo trukmė  252  1  8  0,5  1008 val.

Ea  kwh

Išlaidos patalpoms apšviesti  605  0,255 = 154 Lt

Medžiagų sandėlis

Patalpų apšvietimo trukmė  252  2  8  0,5  2016 val.

Ea  kwh

Išlaidos patalpoms apšviesti  806  0,255 = 206 Lt

Gatavos produkcijos sandėlis

Patalpų apšvietimo trukmė  252  2  8  0,5  2016 val.

Ea  kwh

Išlaidos patalpoms apšviesti  806  0,255 = 206 Lt

Iš viso (išlaidos patalpoms apšviesti)  1851 + 154 + 206 + 206 = 2417 Lt11. ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS IR AMORTIZACIJA
17 lentelė
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija

Turto rūšys Įsigijimo savikaina, Lt Likvidacinė vertė, Lt Turto naudojimo laikas, m Turto vienetų skaičius Turto nusidėvėjimas per metus, Lt
Išilginio pjovimo staklės 4000 240 5 2 1504
Skersinio pjovimo staklės 4000 240 5 1 752
Obliavimo staklės 7000 490 7 2 1860
Frezavimo staklės 6000 420 6 2 1860
Juostinės šlifavimo staklės 7000 490 7 1 930
Formavimo staklės 5000 300 5 2 1880
Šlifavimo – poliravimo staklės 3000 150 5 1 570
Biuro baldai (gamybos barų administracijai) 3200 128 6 2 1024
Biuro baldai (įmonės administracijai) 4000 160 6 2 1280
Kompiuteris 3000 300 3 3 2700
Informacijos apdorojimo programos 1800 0 3 3 1800
Automobilis 8000 800 1 1 1200
Iš viso – – – – 17360

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 6 lentelės.

Turto naudojimo laikas buvo nustatytas remiantis Lietuvos Respublikos 2001 m. grudžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 pirmu priedeliu „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“.

Likvidacinę vertę nustato pati įmonė, tačiau objekto likvidacinė vertė turi būti ne mažesnė už 1 litą ir neturi viršyti 10 % jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu metodu.

Paaiškinimai:

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas per metus

N =  q,

čia: N – metinė nusidėvėjimo suma;

V1 – įsigijimo vertė;

V2 – likvidacinė vertė;

T – naudojimo laikas metais;

q – vienetų skaičius.

Išilginio pjovimo staklės

Likvidacinė vertė sudaro 6  įsigijimo savikanos

V2 = 4000  0,06 = 240 Lt

N =  2 = 1504 Lt

Skersinio pjovimo staklės

Likvidacinė vertė sudaro 6  įsigijimo savikanos

V2 = 4000  0,06 = 240 Lt

N =  1 = 752 Lt

Obliavimo staklės

Likvidacinė vertė sudaro 7  įsigijimo savikanos

V2 = 7000  0,07 = 490 Lt

N =  2 = 1860 Lt

Frezavimo staklės

Likvidacinė vertė sudaro 7  įsigijimo savikanos

V2 = 6000  0,07 = 420 Lt

N =  2 = 1860 Lt

Juostinės šlifavimo staklės

Likvidacinė vertė sudaro 7  įsigijimo savikanos

V2 = 7000  0,07 = 490 Lt

N =  1 = 930 Lt

Formavimo staklės

Likvidacinė vertė sudaro 6  įsigijimo savikanos

V2 = 5000  0,06 = 300 Lt

N =  2 = 1880 Lt

Šlifavimo – poliravimo staklės

Likvidacinė vertė sudaro 5  įsigijimo savikanos

V2 = 3000  0,05 = 150 Lt

N =  1 = 570 Lt

Biuro baldai (gamybos barų administracijai)

Likvidacinė vertė sudaro 4  įsigijimo savikanos

V2 = 3200  0,04 = 128 Lt

N =  2 = 1024 Lt

Biuro baldai (įmonės administracijai)

Likvidacinė vertė sudaro 4  įsigijimo savikanos

V2 = 4000  0,04 = 160 Lt

N =  2 = 1280 Lt

Kompiuteris

Likvidacinė vertė sudaro 10  įsigijimo savikanos

V2 = 3000  0,1 = 300 Lt

N =  3 = 2700 Lt

Informacijos apdorojimo programos

Likvidacinė vertė lygi 0 Lt

N =  3 = 1800 Lt

Automobilis

Likvidacinė vertė sudaro 10  įsigijimo savikanos

V2 = 8000  0,1 = 800 Lt

N =  1 = 1200 Lt

Iš viso (įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimas)  1504 + 752 + 1860 + 1860 + 930 + 1880 + 570 + 1024 + 1280 + 2700 + 1800 + 1200  17360 Lt12. PATALPŲ NUOMOS IŠLAIDOS
18 lentelė
Patalpų nuomos išlaidos

Patalpų pavadinimas Patalpų plotas, m2 1 m2 nuomos kaina, Lt Nuomos išlaidos Lt
Pagrindiniai ir pagalbinis barai 180 84 15120
Administracinės patalpos 30 2520
Medžiagų sandėlis 20 1680
Gatavos produkcijos sandėlis 20 1680
Iš viso 250 – 21000

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties.

1 m2 nuomos kaina yra 7 Lt per mėnesį.

1 m2 nuomos kaina per metus  7  12 mėn.  84 Lt

Paaiškinimai:

Nuomos išlaidos  Patalpų plotas  1 m2 nuomos kaina

Pagrindiniai ir pagalbinis barai

Nuomos išlaidos  180  84  15120 Lt

Administracinės patalpos

Nuomos išlaidos  30  84  2520 Lt

Medžiagų sandėlis

Nuomos išlaidos  20  84  1680 Lt

Gatavos produkcijos sandėlis

Nuomos išlaidos  20  84  1680 Lt

Iš viso (patalpų nuomos išlaidos)  250  84  21000 Lt13. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ IŠLAIDOS ĮRENGIMŲ IR PATALPŲ PRIEŽIŪRAI
19 lentelė
Gamybinės programos mašininis imlumas

Gaminiai Gamybos planas, vnt. Gaminio mašininis imlumas, maš. val. Gamybinės programos mašininis imlumas, maš. val.
Kėdė M 4760 2,5 11900
Kėdė D 4450 4 17800
Iš viso – – 29700

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 1 lentelės.

Paaiškinimai:

Gamybinės programos mašininis imlumas  Gamybos planas  Gaminio mašininis imlumas

Kėdė M

Gamybinės programos mašininis imlumas  4760  2,5  11900 maš. val.

Kėdė D

Gamybinės programos mašininis imlumas  4450  4  17800 maš. val.

Iš viso (gamybinės programos mašininis imlumas)  11900 + 17800  29700 maš. val.

20 lentelė
Pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų ir patalpų priežiūrai

RODIKLIAI REIKŠMĖ
Gamyboje dalyvaujantys padaliniai
1. Gamybinės programos mašininis imlumas, maš. val. 29700
2. Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų priežiūrai normatyvas, Lt/maš. val. 0,2
3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai, Lt 5940
4. Gamybinių patalpų plotas, m2 200
5. Pagalbinių medžiagų išlaidų patalpų priežiūrai normatyvas, Lt/m2 12
6. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, Lt 2400
7. Iš viso gamybinių padalinių išlaidos pagalbinėms medžiagoms, Lt 8340
Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai
1. Patalpų plotas, m2 50
2. Pagalbinių medžiagų išlaidų patalpų priežiūrai normatyvas, Lt/m2 12
3. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, Lt 600

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 18 ir 19 lentelės.

Paaiškinimai:

Gamyboje dalyvaujantys padaliniai

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai  Gamybinės programos mašininis imlumas  Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų priežiūrai normatyvas

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai  Gamybinių patalpų plotas  Pagalbinių medžiagų išlaidų patalpų priežiūrai normatyvas

Iš viso gamybinių padalinių išlaidos pagalbinėms medžiagoms  Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai + Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai  29700  0,2  5940 Lt

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai  200  12  2400 Lt

Iš viso gamybinių padalinių išlaidos pagalbinėms medžiagoms  5940 + 2400  8340 Lt

Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai  Patalpų plotas  Pagalbinių medžiagų išlaidų patalpų priežiūrai normatyvas

Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai  50  12  600 Lt14. NETIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS
21 lentelė
Netiesioginės gamybos išlaidos

Išlaidų straipsniai Suma, Lt
Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų ir patalpų priežiūrai 8340
Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis 17637
Pagalbinių darbininkų įmokos socialiniam draudimui 5468
Gamybos vadovo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam daudimui 18864
Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas 9356
Gamybos barų administracijos biuro baldų nusidėvėjimas 1024
Elektros energijos išlados varikliams varyti 24101
Elektros energijos poreikis pagrindinių ir pagalbinio barų patalpoms apšviesti 1851
Elektros energijos poreikis medžiagų sandėlio patalpoms apšviesti 206
Išlaidos pagrindinių ir pagalbinio barų patalpų nuomai 15120
Išlaidos medžiagų sandėlio patalpų nuomai 1680
Kitos netiesioginės gamybos išlaidos per metus 8000
Iš viso 111647

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 20, 12, 13, 17, 15, 16, 18 lentelės. Paaiškinimai:

Iš viso (netiesioginės gamybos išlaidos)  8340 + 17637 + 5468 + 18864 + 9356 + 1024 + 24101 + 1851 + 206 + 15120 + 1680 + 8000  111647 Lt15. PAGAMINTOS PRODUKCIJOS IR VIENO GAMINIO GAMYBINĖ SAVIKAINA
22 lentelė
Pagamintos produkcijos ir vieno gaminio gamybinė savikaina

Išlaidų straipsniai Pagamintos produkcijos, Lt Vieno gaminio, Lt

Kėdė M Kėdė D Iš viso Kėdė M Kėdė D
1. Tiesioginės gamybos išlaidos 443139 733271 1176410 93,10 164,78
2. Netiesioginės gamybos išlaidos 45368 66279 111647 9,53 14,,89
Gamybinė savikaina 488507 799550 1288057 102,63 179,67

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 9, 11 ir 21 lentelės.

Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo atskiriems gaminiams bazė yra tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (pagrindinių darbininkų darbo užmokestis).

KNGI    0,5097

čia: NGI – iš viso netiesioginės gamybos išlaidos, litais;

DUPAGR – iš viso pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis, litais.

Paaiškinimai:

Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos  pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis  KNGI

Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)  Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos  Gamybos planas

Gamybinė savikaina  Tiesioginės gamybos išlaidos + Netiesioginės gamybos išlaidos

Vieno gaminio gamybinė savikaina  Vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos + Vieno gaminio netiesioginės gamybos išlaidos

Kėdė M

Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos  89010  0,5097  45368 Lt

Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)   9,53 Lt

Gamybinė savikaina  443139 + 45368  488507 Lt

Vieno gaminio gamybinė savikaina  93,10 + 9,53  102,63 Lt

Kėdė D

Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos  130035  0,5097  66279 Lt

Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)   14,89 Lt

Gamybinė savikaina  733271 + 66279  799550 Lt

Vieno gaminio gamybinė savikaina  164,78 + 14,,89  179,67 Lt

Iš viso (gamybinė savikaina)  1176410 + 111647  1288057 Lt16. ATSKIRŲ GAMINIŲ GAMYBINĖS SAVIKAINOS STRUKTŪRA (PROCENTAIS)
23 lentelė
Gamybinės savikainos struktūra

Išlaidų straipsniai Kėdė M Kėdė D

Suma, Lt Lyginamoji dalis, proc. Suma, Lt Lyginamoji dalis, proc.
Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms 326536 67 562925 70,4
Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis 89010 18 130035 16,26
Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui 27593 6 40311 5,04
Netiesioginės gamybos išlaidos 45368 9 66279 8,3
Iš viso 488507 100 799550 100

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 11 ir 22 lentelės.

Paaiškinimai:

Lyginamoji dalis  (Išlaidos priskiriamos išlaidų straipsniui  Gamybinė savikaina)  100 

Kėdė M

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms

Lyginamoji dalis   100  67 

Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis

Lyginamoji dalis   100  18 

Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui

Lyginamoji dalis   100  6 

Netiesioginės gamybos išlaidos

Lyginamoji dalis   100  9 

Kėdė D

Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms

Lyginamoji dalis   100  70,4 

Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis

Lyginamoji dalis   100  16,26 

Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui

Lyginamoji dalis   100  5,04 

Netiesioginės gamybos išlaidos

Lyginamoji dalis   100  8,3 17. PLANUOJAMOS PARDUOTI PRODUKCIJOS GAMYBINĖ SAVIKAINA
24 lentelė
Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina

Gaminių pavadinimas Pagamintos produkcijos likučių laikotarpio pradžioje gamybinė savikaina, Lt Pagamintos produkcijos gamybinė savikaina Pagamintos produkcijos

likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina, Lt Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina, Lt
Kėdė M – 488507 12316 476191
Kėdė D – 799550 16170 783380
Iš viso – 1288057 28486 1259571

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 22 lentelės.

Paaiškinimai:

Likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina  Planuojamas parduoti gaminių skaičius  Gaminio kaina

Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina  Pagamintos produkcijos gamybinė savikaina – Likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina

Kėdė M

Likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina  120  102,63  12316 Lt

Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina  488507 – 12316  476191 Lt

Kėdė D

Likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina  90  179,67  16170 Lt

Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina  799550 – 16170  783380 Lt

Iš viso (planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina)  476191 + 783380  1259571 Lt18. ĮMONĖS VEIKLOS SĄNAUDOS
25 lentelė
Įmonės veiklos sąnaudos

Išlaidų straipsniai Suma, Lt
Įmonės steigimo išlaidos 1800
Bendrojo ir administracijos personalo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 86460
Administracijos ir bendrojo naudojimo patalpų nuoma 4200
Bendrosios ir administracinės paskirties ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 6980
Išlaidos pagalbinėms medžiagoms administracijos ir gatavos produkcijos sandėlio patalpų priežiūrai 600
Išlaidos elektros energijai administracijos ir gatavos produkcijos sandėlio patalpoms apšviesti 360
Automobilio naudojimo išlaidos (be nusidėvėjimo) 2400
Reklamos ir kitos pardavimų rėmimo išlaidos 9600
Ryšių paslaugos 1900
Kitos įmonės veiklos sąnaudos 4000
Įmokos Garantiniam fondui 634
Iš viso 118934

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 13, 14, 16, 17, 18 ir 20 lentelės.

Įmokos į Garantinį fondą sudaro 0,2  visų įmonės darbuotojų darbo užmokesčio.

0,2   0,002

Įmokos į Garantinį fondą  317083  0,002  634 Lt

Paaiškinimai:

Iš viso (įmonės veiklos sąnaudos)  1800 + 86460 + 4200 + 6980 + 600 + 360 + 2400 + 9600 + 1900 + 4000 + 634  118934 Lt19. VIENO GAMINIO KOMERCINĖ SAVIKAINA
26 lentelė
Vieno gaminio komercinė savikaina

Rodikliai Gaminiai Iš viso

Kėdė M Kėdė D
1. Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina, Lt 476191 783380 1259571
2. Bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos, Lt 44964 73970 118934
3. Vieno gaminio gamybinė savikaina, Lt 102,63 179,67 –
4. Vienam gaminiui tenkančios bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos, Lt 9,69 16,97 –
5. Vieno gaminio komercinė savikaina, Lt 112,32 196,64 –

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 22, 24 ir 25 lentelės.

Bendrųjų, administracinių ir pardavimo sąnaudų paskirstymo atskiriems gaminiams bazė yra planuojamų parduoti gaminių gamybinė savikaina.

KĮVS    0,0944241

čia: ĮVS – bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos, litais;

PPGGS – planuojamų parduoti gaminių gamybinė savikaina, litais.

Paaiškinimai:

Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos  Planuojamų parduoti gaminių gamybinė savikaina + KĮVS

Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (vienam gaminiui)  Planuojamų parduoti gaminių gamybinė savikaina  Gamybos planas

Vieno gaminio komercinė savikaina  Vieno gaminio gamybinė savikaina + Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (vienam gaminiui)

Kėdė M

Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos  476191  0,0944241  44964 Lt

Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (vienam gaminiui)   9,69 Lt

Vieno gaminio komercinė savikaina  102,63 + 9,69  112,32 Lt

Kėdė D

Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos  783380  0,0944241  73970 Lt

Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (vienam gaminiui)   16,97 Lt
Vieno gaminio komercinė savikaina  179,67 + 16,97  196,64 Lt20. ATSKIRŲ GAMINIŲ PELNINGUMAS
27 lentelė
Gaminių pelningumas

Gaminių pavadinimas Gaminio pardavimo kaina, Lt Gaminio komercinė savikaina, Lt Gaminio pelnas, Lt Gaminio pelningumas, proc.
Kėdė M 132 112,32 19,68 15
Kėdė D 247 196,64 50,36 20

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 26 lentelės.

Paaiškinimai:

Gaminio pelnas  Gaminio pardavimo kaina – Gaminio komercinė savikaina

Gaminio pelningumas  (Gaminio pelnas / Gaminio kaina)  100 

Kėdė M

Gaminio pelnas  132 – 112,32  19,68 Lt

Gaminio pelningumas   100  15 

Kėdė D

Gaminio pelnas  247 – 196,64  50,36 Lt

Gaminio pelningumas   100  20 21. PLANUOJAMOS PARDUOTI PRODUKCIJOS APIMTIS (PARDAVIMO PAJAMOS)
28 lentelė
Planuojamos pardavimo pajamos

Gaminių pavadinimas Planuojamas parduoti gaminių skaičius, vnt. Gaminio pardavimo kaina, Lt Pardavimo pajamos, Lt
Kėdė M 4640 132 612480
Kėdė D 4360 247 1076920
Iš viso – – 1689400

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 1 lentelės.

Paaiškinimai:

Pardavimo pajamos  Planuojamas parduoti gaminių skaičius  Gaminio pardavimo kaina

Kėdė M

Pardavimo pajamos  4640  132  612480 Lt

Kėdė D

Pardavimo pajamos  4360  247  1076920 Lt

Iš viso (pardavimo pajamos)  612480 + 1076920  1689400 Lt22. ĮMONĖS BENDRASIS IR GRYNASIS PELNAS
29 lentelė
Bendrasis ir grynasis pelnas

Rodikliai Suma, Lt
Pardavimo pajamos 1689400
Parduotos produkcijos gamybinė savikaina 1259571
Bendrasis pelnas 429829
Įmonės veiklos sąnaudos 118934
Tipinės veiklos pelnas 310895
Pelnas prieš apmokestinimą 310895
Pelno mokestis 46634
Socialinis mokestis 12436
Grynasis pelnas 251825

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 28, 24 ir 25 lentelės.

Pelno mokestis sudaro 15  pelno prieš apmokestinimą.

Socialinis mokestis sudaro 4  pelno prieš apmokestinimą.

Paaiškinimai:

Bendrasis pelnas  Pardavimo pajamos – Parduotos produkcijos gamybinė savikaina

Tipinės veiklos pelnas  Bendrasis pelnas – Įmonės veiklos sąnaudos

Čia, pelnas prieš apmokestinimą  tipinės veiklos pelnas

Pelno mokestis  Pelnas prieš apmokestinimą  0,15

Socialinis mokestis  Pelnas prieš apmokestinimą  0,04

Grynasis pelnas  Pelnas prieš apmokestinimą – Pelno mokestis – Socialinis mokestis

Bendrasis pelnas  1689400 – 1259571  429829 Lt

Tipinės veiklos pelnas  429829 – 118934  310895 Lt

Pelnas prieš apmokestinimą  Tipinės veiklos pelnas  310895 Lt

Pelno mokestis  310895  0,15  46634 Lt

Socialinis mokestis  310895  0,04  12436 Lt

Grynasis pelnas  310895 – 46634 – 12436  251825 Lt23. BENDRASIS IR GRYNASIS PARDAVIMŲ PELNINGUMAS
30 lentelė
Bendrasis ir grynasis pardavimų pelningumas

Pardavimo pajamos, Lt Bendrasis pelnas, Lt Bendrasis pelningumas, proc. Grynasis pelnas, Lt Grynasis pelningumas, proc.
1689400 429829 25 251825 15

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 29 lentelės.

Paaiškinimai:

Bendrasis pelningumas  (Bendrasis pelnas  Pardavimo pajamos)  100 

Grynasis pelningumas  (Grynasis pelnas  Pardavimo pajamos)  100 

Bendrasis pelningumas  

Grynasis pelningumas  24. NENUOSTOLINGŲ PARDAVIMŲ MASTAS
31 lentelė
Nenuostolingų pardavimų mastas

Pardavimo pajamos, Lt Bendrasis pelnas, Lt Bendrojo pelno koeficientas Įmonės veiklos sąnaudos Lt Nenuostolingų pardavimų mastas, Lt
1689400 429829 0,25 118934 475736

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 25, 28 ir 29 lentelės.

Paaiškinimai:

čia: BPK – bendrojo pelno koeficientas;

BP – visas bendrasis pelnas;

PP – visa pardavimo pajamų suma.

čia: LT – lūžio taškas;

VS – įmonės veiklos sąnaudos.

BPK   0,25

LT   475736 LtIŠVADOS
Pirma norėčiau paliginti atskirų gaminių (kėdė M ir kėdė D) bendrąjį pelną. Iš planuojamų pardavimų pajamų atėmiau planuojamos parduoti produkcijos gamybinę savikainą ir gavau, kad kėdė M yra mažiau pelningas gaminys negu kėdė D. Bus gaminamas beiveik vienodas gamynių skaičius, tiek kėdės D, tiek M, ir nors kėdėms D pagaminti prireiks daugiau išlaidų (kapitalo), jų bendrasis pelnas pelnas bus daugiau negu dvigubai didesnis už kėdžių M. Taip pat 27 lentelėje matome, kad kėdės M pelningumas yra mažesnis už kėdės D – iš to padariau išvadas: jeigu UAB „SKRAJŪNĖ“ norės plėsti savo veiklą, jai reikėtų neatsisakyti kėdžių D gamybos (jei nepasikeis šių kėdžių paklausa ir kaina), o kėdes M pakeisti kitu produktu.

Antra, bendrasis pelnas tėra tik skaičiavimams skirtas pelnas, nes jis nerodo tikro, galutinio įmonės veiklos rezultato. Tačiau jo skaičiavimas leidžia daryti svarbius ūkinės veiklos sprendimus, analizuoti veiklos pelno dydį lemiančius veiksnius. Labai svarbi bendrojo pelno savybė yra ta, kad juo remiantis galima apskaičiuoti nenuostolingumo lūžio tašką (31 lentelė) – kai pardavimų suma prilygsta visų parduotų prekių savikainai ir veiklos sanaudoms. Taigi apskaičiavus bendrojo pelno koeficientą (BPK), sužinome kuri pardavimų lito dalis tampa bendruoju pelnu (31 lentelė), tada galime apskaičiuoti lūžio (nenuostolingų pardavimų) tašką. Kol įmonės pardavimai viršys nenuostolingų pardavimų mastą, ji gaus pelna, o jei sumažės, – įmonė turės nuostolių.

Svarbiausias ekonominis galutinio sėkmingos veiklos rezultato rodiklis yra pelnas ir su juo susiję pelningumo rodikliai. Ir bendrasis (25 ) ir grynasis (15 ) pelningumas turi gerus rodiklius (30 lentelė).

Kiekviena įmonė stengiasi dirbti naudodama kuo mažiau išteklių. Tai leidžia sumažinti veiklai reikalingo kapitalo mastą ir sanaudas. Tam reikia numatyti konkrečias išteklių taupesnio naudojimo priemones.

Manau, kaip naujai besikūrančiai UAB, tokie pelningumo rodikliai – tai gera pradžia, bet visada reikia siekti pelno maksimizavimo, be to, yra įvairių pelningumo didinimo galimybių:
• Gamybos savikainos mažinimas;
• Pardavimų sanaudų mažinimas;
• Valdymo (administracijos) išlaidų mažinimas;
• Gaminių struktūros (asortimento) optimizavimas;
• Prekių (ar paslaugų) apyvartos didinimas.

Tokie patobulinimai leidžia padidinti gamybos produktyvumą – per tą patį kalendorinį darbo laiko tarpą pagaminama daugiau produkcijos su mažesniais ištekliais, kas prognozuoja grynojo pelno didėjimą.LITERATŪRA
1. VIERAITIENĖ, Marytė. „Verslo ekonomika“ paskaitų konspektas, Vilnius, 2005;
2. ŽVINKLYS, Jurgis; VABALAS, Eduardas. Įmonės ekonomika. Vilnius, 2001. 375 p. ISBN 9986-9349-5-8
3. BAGDONAS, Eugenijus; KAZLAUSKAITĖ, Eglė. Verslo pradmenys. Kaunas, 2002. 342 p. ISBN 9955-09-257-2
4. MARTINKUS, Bronislovas; ŽIČKIENĖ, Skaidrė; ŽILINSKAS, Vytautas. Įmonės ekonomika. Šiauliai, 2002. 255 p. ISBN 9986-38-338-2

Leave a Comment