Imones verslo planas

Turinys

ĮVADAS 31. PLANUOJAMAS PAGAMINTI GAMINIŲ SKAIČIUS 42. MEDŽIAGŲ POREIKIS IR IŠLAIDOS PRODUKCIJAI PAGAMINTI 53. VIENO DARBININKO NAUDINGAS (EFEKTYVUS) DARBO LAIKAS IR ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS 74. PAGRINDINIŲ DARBININKŲ (VIENETININKŲ) DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI 95. PAGAMINTOS PRODUKCIJOS IR VIENO GAMINIO TIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS 116. PAGALBINIŲ DARBININKŲ (LAIKININKŲ) DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI 127. ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ IR ĮMONĖS BENDROJO PERSONALO DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI 128. VIENO DARBUOTOJO IR VIENO PAGRINDINIO DARBININKO VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS 149. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIS IR IŠLAIDOS VARIKLIAMS VARYTI 1510. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIS IR IŠLAIDOS PATALPOMS APŠVIESTI 1511. ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS IR AMORTIZACIJA 2012. PATALPŲ NUOMOS IŠLAIDOS 2313. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ IŠLAIDOS ĮRENGIMŲ IR PATALPŲ PRIEŽIŪRAI 2414. NETIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS 2615. PAGAMINTOS PRODUKCIJOS IR VIENO GAMINIO GAMYBINĖ SAVIKAINA 2716. ATSKIRŲ GAMINIŲ GAMYBINĖS SAVIKAINOS STRUKTŪRA (PROCENTAIS) 2817. PLANUOJAMOS PARDUOTI PRODUKCIJOS GAMYBINĖ SAVIKAINA 3018. ĮMONĖS VEIKLOS SĄNAUDOS 3119. VIENO GAMINIO KOMERCINĖ SAVIKAINA 3220. ATSKIRŲ GAMINIŲ PELNINGUMAS 3421. PLANUOJAMOS PARDUOTI PRODUKCIJOS APIMTIS (PARDAVIMO PAJAMOS) 3522. ĮMONĖS BENDRASIS IR GRYNASIS PELNAS 3623. BENDRASIS IR GRYNASIS PARDAVIMŲ PELNINGUMAS 3724. NENUOSTOLINGŲ PARDAVIMŲ MASTAS 38IŠVADOS 39LITERATŪRA 40ĮVADASĮmonė – tai, užsiimanti ūkine veikla, organizacija, kurį vykdo vieną ar kelias jai būdingas funkcijas: gaminimo, pardavimo ar paslaugų teikimo. Ji yra savo vardą turintis atskiras ūkio vienetas. Įmonės veikla yra gana sudėtinga. Šiuo metu pasaulyje yra labai daug įvairių, panašia ar visiškai skirtinga veikla užsiimančių įmonių, vienos yra didelės kitos vidutinės dar kitos mažos. Kai kurios iš jų bankrutuoja, o kai kurios klesti ir atneša didžiulius pelnus.Vidutinių ir mažų įmonių steigimas, jų veiklos skatinimas – tai šalies ekonomikos stiprinimo bei stabilumo pagrindas. Reikėtų paminėti ir tai, kad naujai besikūrančios firmos yra taip pat naujų darbo vietų steigėjos. Įmonės ekonomika tiesiogiai susijusi su vienu ar kitu gamybos procesu. Jis, priklausomai nuo ekonominės veiklos pobūdžio, gali būti ir yra skirtingas bei įvairus. Gamybos procesui būdingos šios sudedamosios dalys: darbas, darbo priemonės ir darbo objektai. Tam, kad vyktų gamybos procesas, turi būti visos šios sudėtinės dalys. Įmonė turi turėti pakankami darbo jėgos (specialistų, darbininkų ir kt.), įrengtas patalpas, reikiamus technologinius įrengimus, įsigyti žaliavų, pagrindinių ir pagalbinių medžiagų, komplektuojamų detalių ir kt., o tam reikia išlaidų. Taigi, XXI a. pradžioje, kai daugelyje išsivysčiusių šalių jau pakankamai sukaupta prekių ir galima gauti kokias nori paslaugas, – reikia turėti tik pinigų. Bet, prieš pradedant gaminti, reikia žinoti, ar pavyks mums gaminamą produkciją parduoti ir ar pardavimas, nustatyta kaina, bus pelningas. Nuo seno žmonės stengėsi numatyti, prognozuoti savo ateitį. Senovėje jie buvo vadinami burtininkais, žiniais. Šiandien aš pabūsiu viena iš jų ir pabandysiu sudaryti, nuo 2006 metų sausio mėnesio pradėsiančios dirbti UAB „SKRAJŪNĖ“, pelningumo prognozę. Planuojama įmonės veiklos sritis – baldų gamyba. Per pirmuosius veiklos metus įmonė gamins tik dviejų dydžių (M ir D) kėdes poilsiui. Gauti rinkos tyrimų duomenys leidžia teigti, kad UAB „SKRAJŪNĖ“ pagamintos kėdės bus perkamos.Kursinio darbo tikslas – įtvirtinti teorines žinias bei įgyti praktinių įgūdžių. Taip pat geriau įsisavinti įmonės veiklos ekonominių rodiklių skaičiavimo metodiką. Kursinio darbo uždaviniai:• apskaičiuoti UAB „SKRAJŪNĖ“ busimos veiklos planinius ekonominius rodiklius; • įvertinti ir prognozuoti jos veiklos rezultatus.Šis darbas susideda iš dvejų dalių. Pirmoji dalis – tiriamoji, kurioje pateikti skaičiavimai. O antroji dalis – tai išvados bei siūlymai, kur bus skaičiavimų įvertinimas.1. PLANUOJAMAS PAGAMINTI GAMINIŲ SKAIČIUS1 lentelėPlanuojamas pagaminti gaminių skaičius

Gaminių pavadinimas Gatavų gaminių likučiai laikotarpio pradžioje, vnt. Planuojamas parduoti gaminių skaičius, vnt. Planuojami gatavų gaminių likučiai laikotarpio pabaigoje, vnt. Planuojamų pagaminti gaminių skaičius, vnt.Kėdė M – 4640 120 4760Kėdė D – 4360 90 4450

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties. Paaiškinimai: Per laikotarpį planuojamas pagaminti (gatavų) gaminių skaičius = Per laikotarpį planuojamas parduoti gaminių skaičius – Pagamintų (gatavų) gaminių likučiai laikotarpio pradžioje + Planuojami pagamintų (gatavų) gaminių likučiai laikotarpio pabaigoje

Kėdė M Per laikotarpį planuojamas pagaminti (gatavų) gaminių skaičius  4640 – 0 + 120  4760 vnt. Kėdė D Per laikotarpį planuojamas pagaminti (gatavų) gaminių skaičius  4360 – 0 + 90  4450 vnt.2. MEDŽIAGŲ POREIKIS IR IŠLAIDOS PRODUKCIJAI PAGAMINTI 2 lentelėPagrindinių medžiagų poreikis produkcijai pagaminti

Medžiagos pavadinimas Gaminių skaičius, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma 1 gaminiui, m3 Medžiagų poreikis, m3 Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D Iš visoĄžuolo mediena 4760 4450 0,08 0,15 380,8 667,5 1048,3

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1 lentelės. Paaiškinimai: Medžiagų poreikis produkcijos gamybai = Planuojamas pagaminti gaminių skaičius  Medžiagų sunaudojimo norma vienam gaminiui Kėdė M Medžiagų poreikis produkcijos gamybai  4760  0,08  380,8 m3 Kėdė D Medžiagų poreikis produkcijos gamybai  4450  0,15  667,5 m3 Iš viso (medžiagų poreikis)  380,8 + 667,5  1048,3 m3

3 lentelėIšlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti

Medžiagos pavadinimas Medžiagų poreikis, m3 Vieno m3 medžiagos kaina, Lt Išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti, Lt Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D Iš visoĄžuolo mediena 380,8 667,5 800 304640 534000 838640

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 2 lentelės. Paaiškinimai: Išlaidos pagrindinėms medžiagoms = Medžiagų poreikis produkcijos gamybai  Medžiagų kaina Kėdė M Išlaidos pagrindinėms medžiagoms = 380,8  800  304640 Lt Kėdė D Išlaidos pagrindinėms medžiagoms = 667,5  800  534000 Lt Iš viso (išlaidos medžiagoms produkcijai pagaminti)  304640 + 534000  838640 Lt

4 lentelėIšlaidos pagalbinėms medžiagoms produkcijai pagaminti

Gaminių pavadinimas Gaminių skaičius, vnt. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms 1 gaminiui, Lt Išlaidos pagalbinėms medžiagoms visiems gaminiams, LtKėdė M 4760 4,60 21896Kėdė D 4450 6,50 28925Iš viso – – 50821

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1 lentelės. Paaiškinimai: Išlaidos pagalbinėms medžiagoms = Gaminių skaičius  Išlaidos pagalbinėms medžiagoms 1 gaminiui Kėdė M Išlaidos pagalbinėms medžiagoms = 4760  4,60  21896 Lt Kėdė D Išlaidos pagalbinėms medžiagoms = 4450  6,50  28925 Lt Iš viso (išlaidos pagalbinėms medžiagoms)  21896 + 28925  50821 Lt

5 lentelėTiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms

Gaminių pavadinimas Išlaidos pagrindinėms medžiagoms produkcijai pagaminti, Lt Išlaidos pagalbinėms medžiagoms produkcijai pagaminti, Lt Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms,Lt Iš viso Vienam gaminiui Kėdė M 304640 21896 326536 68,60Kėdė D 534000 28925 562925 126,50Iš viso 838640 50821 889461 –

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1, 3 ir 4 lentelės. Paaiškinimai: Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms  Išlaidos pagrindinėms medžiagoms + Išlaidos pagalbinėms medžiagoms Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms (vienam gaminiui)  Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms  Planuojamų pagaminti gaminių skaičius Kėdė M Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms  304640 + 21896  326536 Lt Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms (vienam gaminiui)  Lt Kėdė D Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms  534000 + 28925  562925 Lt Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms (vienam gaminiui)  Lt Iš viso (tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms)  838640 + 50821  889461 Lt3. VIENO DARBININKO NAUDINGAS (EFEKTYVUS) DARBO LAIKAS IR ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS6 lentelėVieno darbininko naudingas darbo laikas

Darbo laiko sudėtis Planas1. Kalendorinės dienos 3652. Poilsio ir švenčių dienos 1133. Nominalusis (režiminis) darbo laikas, dienos 2524. Neatvykimai į darbą, dienos: eilinės atostogos ligos kitos priežastys 203,40,65. Naudingas (efektyvus) darbo laikas, dienos 2286. Pamainos trukmė, valandos 87. Vidiniai darbo dienos nuostoliai, valandos 0,18. Efektyvi pamainos trukmė, valandos 7,99. Naudingas (efektyvus) darbininko darbo laikas, valandos 1801,2

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties. Kalendorinės dienos bei poilsio ir švenčių dienos buvo apskaičiuotos pagal 2006 metų kalendorių. Paaiškinimai: Nominalusis darbo laikas  Kalendorinės dienos – Poilsio ir švenčių dienos Naudingas darbo laikas  Nominalusis darbo laikas – Neatvykimai į darbą Efektyvi pamainos trukmė  Pamainos trukmė – Vidiniai darbo dienos nuostoliai Naudingas (efektyvus) darbininko darbo laikas  Naudingas darbo laikas  Efektyvi pamainos trukmė Nominalusis darbo laikas  365 – 113  252 d. Naudingas darbo laikas  252 – 20 – 3,4 – 0,6  228 d. Efektyvi pamainos trukmė  8 – 0,1  7,9 val. Naudingas (efektyvus) darbininko darbo laikas  228  7,9  1801,2 val.

7 lentelėPagrindinių darbininkų poreikis

Gamybos planas, vnt. Laiko norma 1 gaminiui, val. Atskirų gaminių gamybos darbo imlumas, norm. val. Visos gamybos programos darbo imlumas, norm.. val. Vieno darbininko naudingas darbo laikas, val. Pagrindinių darbininkų poreikis, žm.

Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D Kėdė M Kėdė D 4760 4450 3,2 5 15232 22250 37482 1801,2 21

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1 ir 6 lentelės. Paaiškinimai: Gaminio gamybos darbo imlumas  Gamybos planas  Laiko norma 1 gaminiui Pagrindinių darbininkų poreikis  Visos gamybos programos darbo imlumas  Vieno darbininko naudingas darbo laikas Kėdė M Gaminio gamybos darbo imlumas  4760  3,2  15232 val. Kėdė D Gaminio gamybos darbo imlumas  4450  5  22250 val. Iš viso (gamybos programos darbo imlumas)  15232 + 22250  37482 val. Pagrindinių darbininkų poreikis  žm.

8 lentelėĮmonės darbuotojų skaičius

Darbuotojų grupė Darbuotojų skaičius, žm.Vadovai 2Specialistai 2Pagrindiniai darbuotojai 21Pagalbiniai darbuotojai 3Iš viso 28

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 7 lentelės.4. PAGRINDINIŲ DARBININKŲ (VIENETININKŲ) DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI9 lentelėPagrindinių darbininkų darbo užmokestis

Gaminiai Gamybos planas, vnt. Laiko norma 1 gaminiui, val. Valandinis tarifinis atlygis, Lt Vienetinis įkainis, Lt Darbo užmokestis už pagamintą produkciją, Lt Papildomas darbo užmokestis, Lt Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis, Lt Iš viso Vienam gaminiui Kėdė M 4760 3,2 5,36 17,15 81634 7376 89010 18,70Kėdė D 4450 5 5,36 26,80 119260 10775 130035 29,22Iš viso – – – – 200894 18151 219045 –

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 1 ir 7 lentelės. Papildomas darbo užmokestis darbininkams už atostogas ir kitus įstatymais numatytus neatvykimus planuojamas proporcingai neatvykimų santykiui su visais atvykimais į darbą.  čia: D — atostogų ir kitų įstatymais leistinų neatvykimų trukmė, dienomis; Dn — naudingas darbininko darbo laikas, dienomis. Valandinis tarifinis atlygis  5,00 + (5,40 – 5)  0,9  5,00 + 0,36 = 5,36 Lt Paaiškinimai: Vienetinis įkainis  Laiko norma 1 gaminiui  Valandinis tarifinis atlygis Darbo užmokestis už pagamintą produkciją  Gamybos planas  Vienetinis įkainis Papildomas darbo užmokestis  Darbo užmokestis už pagamintą produkciją  K pap Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis  Darbo užmokestis už pagamintą produkciją + Papildomas darbo užmokestis Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (vienam gaminiui)  Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis  Gamybos planas Kėdė M Vienetinis įkainis  3,2  5,36 = 17,15 Lt Darbo užmokestis už pagamintą produkciją = 4760  17,15 = 81634 Lt Papildomas darbo užmokestis = 81634  0,09035 = 7376 Lt Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis = 81634 + 7376 = 89010 Lt Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (vienam gaminiui)  Lt Kėdė D Vienetinis įkainis  5  5,36 = 26,80 Lt Darbo užmokestis už pagamintą produkciją = 4450  26,80 = 119260 Lt Papildomas darbo užmokestis = 119260  0,09035 = 10775 Lt Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis = 119260 + 10775 = 130035 Lt Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (vienam gaminiui)  Lt Iš viso (pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis)  89010 + 130035  219045 Lt

10 lentelėPagrindinių darbininkų įmokos socialiniam draudimui

Gaminių pavadinimas Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis, Lt Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui, Lt Iš viso Vienam gaminiui Kėdė M 89010 27593 5,80Kėdė D 130035 40311 9,06Iš viso 219045 67904 –

Duomenys paimti iš kursinio darbo 9 lentelės. Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31 darbo užmokesčio. Paaiškinimai: Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui (vienam gaminiui)  Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui  Gaminių skaičius Kėdė M Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui  89010  0,31  27593 Lt Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui (vienam gaminiui)  Lt Kėdė D Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui  130035  0,31  40311 Lt Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui (vienam gaminiui)  Lt Iš viso (tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui)  27593 + 40311  67904 Lt5. PAGAMINTOS PRODUKCIJOS IR VIENO GAMINIO TIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS11 lentelėPagamintos produkcijos ir vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos

Išlaidų straipsniai Pagamintos produkcijos, Lt Vieno gaminio, Lt Kėdė M Kėdė D Iš viso Kėdė M Kėdė DTiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms 326536 562925 889461 68,60 126,50Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis 89010 130035 219045 18,70 29,22Tiesiogiai priskiriamas socialinis draudimas 27593 40311 67904 5,80 9,06Iš viso tiesioginės gamybos išlaidos 443139 733271 1176410 93,10 164,78

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 5, 9 ir 10 lentelės. Paaiškinimai: Tiesioginės gamybos išlaidos  Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms + Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis + Tiesiogiai priskiriamas socialinis draudimas Tiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)  Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms (vienam gaminiui) + Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (vienam gaminiui) + Tiesiogiai priskiriamas socialinis draudimas (vienam gaminiui) Kėdė M Tiesioginės gamybos išlaidos  326536 + 89010 + 27593  443139 Lt Tiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)  68,60 + 18,70 + 5,80  93,10 Lt Kėdė D Tiesioginės gamybos išlaidos  562925 + 130035 + 40311  733272 Lt Tiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)  126,50 + 29,22 + 9,06  164,78 Lt Iš viso (tiesioginės gamybos išlaidos)  443139 + 733271  1176410 Lt6. PAGALBINIŲ DARBININKŲ (LAIKININKŲ) DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI

12 lentelėPagalbinių darbininkų darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui

Darbininkų skaičius, žm. Vieno darbininko planuojamų atidirbti valandų skaičius Valandinis tarifinis atlygis, Lt Tarifinis darbo užmokestis, Lt Papildomas darbo užmokestis, Lt Darbo užmokestis, Lt Įmokos socialiniam draudimui, Lt1 1801,2 4,30 7745 700 8445 26181 1801,2 4,68 8430 762 9192 2850Iš viso – – 16175 1462 17637 5468

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 6, 7 lentelės. Papildomas darbo užmokestis darbininkams už atostogas ir kitus įstatymais numatytus neatvykimus planuojamas proporcingai neatvykimų santykiui su visais atvykimais į darbą.  čia: D — atostogų ir kitų įstatymais leistinų neatvykimų trukmė, dienomis; Dn — naudingas darbininko darbo laikas, dienomis. Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31 darbo užmokesčio. Paaiškinimai: Tarifinis darbo užmokestis  Vieno darbininko planuojamų atidirbti valandų skaičius  Valandinis tarifinis atlygis Papildomas darbo užmokestis  Tarifinis darbo užmokestis  K pap Darbo užmokestis  Tarifinis darbo užmokestis + Papildomas darbo užmokestis Pagabinis darbininkas (III kvalifikacinė kategorija) Tarifinis darbo užmokestis  1801,2  4,3  7745 Lt Papildomas darbo užmokestis  7745  0,09035  700 Lt Darbo užmokestis  7745 + 700  8445 Lt Įmokos socialiniam draudimui  8445  0,31  2618 Lt Pagabinis darbininkas (IV kvalifikacinė kategorija) Tarifinis darbo užmokestis  1801,2  4,68  8430 Lt Papildomas darbo užmokestis  8430  0,09035  762 Lt Darbo užmokestis  8430 + 762  9192 Lt Įmokos socialiniam draudimui  9192  0,31  2850 Lt Iš viso (darbo užmokestis) = 8445 + 9192 = 17637 Lt Iš viso (įmokos socialiniam draudimui) = 2618 + 2850 = 5468 Lt7. ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ IR ĮMONĖS BENDROJO PERSONALO DARBO UŽMOKESTIS IR ĮMOKOS SOCIALINIAM DRAUDIMUI13 lentelėAdministracijos darbuotojų ir įmonės bendrojo personalo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui

Darbuotojai Darbuotojų skaičius, žm. Mėnesinė alga, Lt Darbo užmokestis per metus, Lt Įmokos socialiniam draudimui, LtDirektorius 1 2000 24000 7440Vyr. buhalteris 1 1700 20400 6324Vadybininkas 1 1200 14400 4464Gamybos vadovas 1 1200 14400 4464Valytoja 1 600 7200 2232Iš viso 5 – 80400 24924

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties. Įmokos socialiniam draudimui sudaro 31 darbo užmokesčio. Paaiškinimai: Darbo užmokestis per metus  Mėnesinė alga  12 mėnesių Direktorius Darbo užmokestis per metus  2000  12  24000 Lt Įmokos socialiniam draudimui  24000  0,31  7440 Lt Vyr. Buhalteris Darbo užmokestis per metus  1700  12  20400 Lt Įmokos socialiniam draudimui  20400  0,31  6324 Lt Vadybininkas Darbo užmokestis per metus  1200  12  14400 Lt Įmokos socialiniam draudimui  14400  0,31  4464 Lt Gamybos vadovas Darbo užmokestis per metus  1200  12  14400 Lt Įmokos socialiniam draudimui  14400  0,31  4464 Lt Valytoja Darbo užmokestis per metus  600  12  7200 Lt Įmokos socialiniam draudimui  7200  0,31  2232 Lt Iš viso (administracijos darbuotojų ir įmonės bendrojo personalo darbo užmokestis per metus)  24000 + 20400 + 14400 + 14400 + 7200  80400 Lt Iš viso (administracijos darbuotojų ir įmonės bendrojo personalo įmokos socialiniam draudimui)  80400  0,31  24924 Lt8. VIENO DARBUOTOJO IR VIENO PAGRINDINIO DARBININKO VIDUTINIS MĖNESINIS DARBO UŽMOKESTIS14 lentelėVieno darbuotojo ir vieno pagrindinio darbininko vidutinis mėnesinis darbo užmokestis

Rodikliai Reikšmė 1. Įmonės darbuotojų skaičius, iš viso, žm. 28 iš jų pagrindiniai darbininkai 212. Įmonės darbuotojų metinis darbo užmokestis, iš viso, Lt 317082 iš jo pagrindinių darbininkų 2190453. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt: – darbuotojo 943,70 pagrindinio darbininko 869,23

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir iš kursinio darbo 8, 9, 12 ir 13 lentelės. Paaiškinimai: Įmonės darbuotojų metinis darbo užmokestis  Pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis + Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis + Administracijos darbuotojų ir įmonės bendrojo personalo darbo užmokestis Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis  Metinis darbo užmokestis  12  Žmonių skaičius Įmonės darbuotojų metinis darbo užmokestis  219045 + 17637 + 80400  317082 Lt Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (darbuotojo)  Lt Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (pagrindinio darbininko)  Lt9. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIS IR IŠLAIDOS VARIKLIAMS VARYTI15 lentelėElektros energijos poreikis ir išlaidos varikliams varyti

Įrengimų pavadinimas Įrengimų skaičius Vieno įrengimo elektros variklio galingumas, kw Vieno įrengimo naudingas darbo laikas, val. Elektros variklio galingumo panaudojimo koeficientas Elektros energijos poreikis, kwh Elektros energijos išlaidos varikliams varyti, LtIšilginio pjovimo staklės 2 5 3951,36 0,6 23708 6046Skersinio pjovimo staklės 1 2 0,4 3161 806Obliavimo staklės 2 5 0,8 31611 8061Frezavimo staklės 2 4 0,5 15805 4030Juostinės šlifavimo staklės 1 4 0,6 9483 2418Formavimo staklės 2 3 0,4 9483 2418Šlifavimo – poliravimo staklės 1 0,8 0,4 1264 322Iš viso 11 – – – 94515 24101

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 6 lentelės. 1 kw kaina  25,5 ct  0,255 Lt Įrengimų techninei priežiūrai ir remontui numatoma 2 % nominaliojo darbo laiko. Vieno įrengimo naudingas darbo laikas1. Nominalusis įrengimo darbo laikas  (Kalendorinės dienos – Poilsio ir švenčių dienos)  Pamainų skaičius  Pamainos trukmė  (365 – 113)  2  8  4032 val.2. Laiko nuostoliai  Nominalusis įrengimo darbo laikas  0,02  4032  0,02  80,64 val.3. Naudingas (efektyvus) įrengimo darbo laikas  Nominalusis įrengimo darbo laikas – Laiko nuostoliai  4032 – 80,64  3951,36 val. Paaiškinimai:

Reikiamas įrengimų varikliams varyti elektros energijos kiekis Ev (kwh) = Aįr  Gv  Tn  Kg čia: Aįr – įrengimų skaičius; Gv – įrengimo variklio galingumas, kw; Tn – įrengimo naudingo darbo laiko trukmė per atitinkamą laikotarpį, val.; Kg – variklio galingumo panaudojimo koeficientas. Elektros energijos išlaidos varikliams varyti  Ev  0,255 Išilginio pjovimo staklės Ev = 2  5  3951,36  0,6 = 23708 kwh Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 23708  0,255 = 6046 Lt Skersinio pjovimo staklės Ev = 1  2  3951,36  0,4 = 3161 kwh Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 3161  0,255 = 806 Lt Obliavimo staklės Ev = 2  5  3951,36  0,8 = 31611 kwh Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 31611  0,255 = 8061 Lt Frezavimo staklės Ev = 2  4  3951,36  0,5 = 15805 kwh Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 15805  0,255 = 4030 Lt Juostinės šlifavimo staklės Ev = 1  4  3951,36  0,6 = 9483 kwh Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 9483  0,255 = 2418 Lt Formavimo staklės Ev = 2  3  3951,36  0,4 = 9483 kwh Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 9483  0,255 = 2418 Lt Šlifavimo – poliravimo staklės Ev = 1  0,8  3951,36  0,4 = 1264 kwh Elektros energijos išlaidos varikliams varyti = 1264  0,255 = 322 Lt Iš viso (elektros energijos poreikis)  23708 + 3161 + 31611 + 15805 + 9483 + 9483 + 1264  94515 kwh Iš viso (elektros energijos išlaidos varikliams varyti)  94515  0,255  24101 Lt10. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIS IR IŠLAIDOS PATALPOMS APŠVIESTI16 lentelėElektros energijos poreikis ir išlaidos patalpoms apšviesti

Patalpų pavadinimas Patalpų plotas, m2 Patalpų apšvietimo trukmė, val. 1 m2 apšvietimo norma, w Koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas Elektros energijos poreikis, kwh Išlaidos patalpoms apšviesti, LtPagrindiniai ir pagalbinis barai 180 2016 25 0,8 7258 1851Administracinės patalpos 30 1008 605 154Medžiagų sandėlis 20 2016 806 206Gatavos produkcijos sandėlis 20 2016 806 206Iš viso 250 7056 – – 9475 2417

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 6 lentelės. Apšvietimas būna įjungtas (vidutiniškai) 50 % įmonės darbo laiko. Įmonės administracija dirba viena pamaina. 1 kw kaina  25,5 ct  0,255 Lt Paaiškinimai: Patalpų apšvietimo trukmė  Nominalusis (režiminis) darbo laikas  Pamainų skaičius  Pamainos trukmė  0,5 Reikiamas patalpoms apšviesti elektros energijos kiekis Ea (kwh) = Pl  Ta  ּ Kd čia: Pl – apšviečiamas plotas, m2; Ta – patalpų apšvietimo trukmė per tam tikrą laikotarpį, val.; np – patalpų ploto 1 m2 apšvietimo norma, w /m2; Kd – koeficientas, įvertinantis vienu metu degančias lempas. Išlaidos patalpoms apšviesti  Ea  0,255 Pagrindiniai ir pagalbinis barai Patalpų apšvietimo trukmė  252  2  8  0,5  2016 val. Ea  kwh Išlaidos patalpoms apšviesti  7258  0,255 = 1851 Lt Administracinės patalpos Patalpų apšvietimo trukmė  252  1  8  0,5  1008 val. Ea  kwh Išlaidos patalpoms apšviesti  605  0,255 = 154 Lt Medžiagų sandėlis Patalpų apšvietimo trukmė  252  2  8  0,5  2016 val. Ea  kwh Išlaidos patalpoms apšviesti  806  0,255 = 206 Lt Gatavos produkcijos sandėlis Patalpų apšvietimo trukmė  252  2  8  0,5  2016 val. Ea  kwh Išlaidos patalpoms apšviesti  806  0,255 = 206 Lt Iš viso (išlaidos patalpoms apšviesti)  1851 + 154 + 206 + 206 = 2417 Lt11. ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS IR AMORTIZACIJA17 lentelėIlgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija

Turto rūšys Įsigijimo savikaina, Lt Likvidacinė vertė, Lt Turto naudojimo laikas, m Turto vienetų skaičius Turto nusidėvėjimas per metus, LtIšilginio pjovimo staklės 4000 240 5 2 1504Skersinio pjovimo staklės 4000 240 5 1 752Obliavimo staklės 7000 490 7 2 1860Frezavimo staklės 6000 420 6 2 1860Juostinės šlifavimo staklės 7000 490 7 1 930Formavimo staklės 5000 300 5 2 1880Šlifavimo – poliravimo staklės 3000 150 5 1 570Biuro baldai (gamybos barų administracijai) 3200 128 6 2 1024Biuro baldai (įmonės administracijai) 4000 160 6 2 1280Kompiuteris 3000 300 3 3 2700Informacijos apdorojimo programos 1800 0 3 3 1800Automobilis 8000 800 1 1 1200Iš viso – – – – 17360

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 6 lentelės. Turto naudojimo laikas buvo nustatytas remiantis Lietuvos Respublikos 2001 m. grudžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 pirmu priedeliu „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“. Likvidacinę vertę nustato pati įmonė, tačiau objekto likvidacinė vertė turi būti ne mažesnė už 1 litą ir neturi viršyti 10 % jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu metodu. Paaiškinimai: Ilgalaikio turto nusidėvėjimas per metus N =  q, čia: N – metinė nusidėvėjimo suma; V1 – įsigijimo vertė; V2 – likvidacinė vertė; T – naudojimo laikas metais; q – vienetų skaičius. Išilginio pjovimo staklės Likvidacinė vertė sudaro 6  įsigijimo savikanos V2 = 4000  0,06 = 240 Lt N =  2 = 1504 Lt Skersinio pjovimo staklės Likvidacinė vertė sudaro 6  įsigijimo savikanos V2 = 4000  0,06 = 240 Lt N =  1 = 752 Lt Obliavimo staklės Likvidacinė vertė sudaro 7  įsigijimo savikanos V2 = 7000  0,07 = 490 Lt N =  2 = 1860 Lt Frezavimo staklės Likvidacinė vertė sudaro 7  įsigijimo savikanos V2 = 6000  0,07 = 420 Lt N =  2 = 1860 Lt Juostinės šlifavimo staklės Likvidacinė vertė sudaro 7  įsigijimo savikanos V2 = 7000  0,07 = 490 Lt N =  1 = 930 Lt Formavimo staklės Likvidacinė vertė sudaro 6  įsigijimo savikanos V2 = 5000  0,06 = 300 Lt N =  2 = 1880 Lt

Šlifavimo – poliravimo staklės Likvidacinė vertė sudaro 5  įsigijimo savikanos V2 = 3000  0,05 = 150 Lt N =  1 = 570 Lt Biuro baldai (gamybos barų administracijai) Likvidacinė vertė sudaro 4  įsigijimo savikanos V2 = 3200  0,04 = 128 Lt N =  2 = 1024 Lt Biuro baldai (įmonės administracijai) Likvidacinė vertė sudaro 4  įsigijimo savikanos V2 = 4000  0,04 = 160 Lt N =  2 = 1280 Lt Kompiuteris Likvidacinė vertė sudaro 10  įsigijimo savikanos V2 = 3000  0,1 = 300 Lt N =  3 = 2700 Lt Informacijos apdorojimo programos Likvidacinė vertė lygi 0 Lt N =  3 = 1800 Lt Automobilis Likvidacinė vertė sudaro 10  įsigijimo savikanos V2 = 8000  0,1 = 800 Lt N =  1 = 1200 Lt Iš viso (įmonės ilgalaikio turto nusidėvėjimas)  1504 + 752 + 1860 + 1860 + 930 + 1880 + 570 + 1024 + 1280 + 2700 + 1800 + 1200  17360 Lt12. PATALPŲ NUOMOS IŠLAIDOS18 lentelėPatalpų nuomos išlaidos

Patalpų pavadinimas Patalpų plotas, m2 1 m2 nuomos kaina, Lt Nuomos išlaidos LtPagrindiniai ir pagalbinis barai 180 84 15120Administracinės patalpos 30 2520Medžiagų sandėlis 20 1680Gatavos produkcijos sandėlis 20 1680Iš viso 250 – 21000

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties. 1 m2 nuomos kaina yra 7 Lt per mėnesį. 1 m2 nuomos kaina per metus  7  12 mėn.  84 Lt Paaiškinimai: Nuomos išlaidos  Patalpų plotas  1 m2 nuomos kaina Pagrindiniai ir pagalbinis barai Nuomos išlaidos  180  84  15120 Lt Administracinės patalpos Nuomos išlaidos  30  84  2520 Lt Medžiagų sandėlis Nuomos išlaidos  20  84  1680 Lt Gatavos produkcijos sandėlis Nuomos išlaidos  20  84  1680 Lt Iš viso (patalpų nuomos išlaidos)  250  84  21000 Lt13. PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ IŠLAIDOS ĮRENGIMŲ IR PATALPŲ PRIEŽIŪRAI19 lentelėGamybinės programos mašininis imlumas

Gaminiai Gamybos planas, vnt. Gaminio mašininis imlumas, maš. val. Gamybinės programos mašininis imlumas, maš. val.Kėdė M 4760 2,5 11900Kėdė D 4450 4 17800Iš viso – – 29700

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 1 lentelės. Paaiškinimai: Gamybinės programos mašininis imlumas  Gamybos planas  Gaminio mašininis imlumas Kėdė M Gamybinės programos mašininis imlumas  4760  2,5  11900 maš. val. Kėdė D Gamybinės programos mašininis imlumas  4450  4  17800 maš. val. Iš viso (gamybinės programos mašininis imlumas)  11900 + 17800  29700 maš. val.

20 lentelėPagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų ir patalpų priežiūrai

RODIKLIAI REIKŠMĖ Gamyboje dalyvaujantys padaliniai1. Gamybinės programos mašininis imlumas, maš. val. 297002. Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų priežiūrai normatyvas, Lt/maš. val. 0,23. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai, Lt 59404. Gamybinių patalpų plotas, m2 2005. Pagalbinių medžiagų išlaidų patalpų priežiūrai normatyvas, Lt/m2 126. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, Lt 24007. Iš viso gamybinių padalinių išlaidos pagalbinėms medžiagoms, Lt 8340Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai1. Patalpų plotas, m2 502. Pagalbinių medžiagų išlaidų patalpų priežiūrai normatyvas, Lt/m2 123. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, Lt 600

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 18 ir 19 lentelės. Paaiškinimai: Gamyboje dalyvaujantys padaliniai Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai  Gamybinės programos mašininis imlumas  Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų priežiūrai normatyvas Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai  Gamybinių patalpų plotas  Pagalbinių medžiagų išlaidų patalpų priežiūrai normatyvas Iš viso gamybinių padalinių išlaidos pagalbinėms medžiagoms  Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai + Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai  29700  0,2  5940 Lt Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai  200  12  2400 Lt Iš viso gamybinių padalinių išlaidos pagalbinėms medžiagoms  5940 + 2400  8340 Lt Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai  Patalpų plotas  Pagalbinių medžiagų išlaidų patalpų priežiūrai normatyvas Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai  50  12  600 Lt14. NETIESIOGINĖS GAMYBOS IŠLAIDOS21 lentelėNetiesioginės gamybos išlaidos

Išlaidų straipsniai Suma, LtIšlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų ir patalpų priežiūrai 8340Pagalbinių darbininkų darbo užmokestis 17637Pagalbinių darbininkų įmokos socialiniam draudimui 5468Gamybos vadovo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam daudimui 18864Gamybinių įrengimų nusidėvėjimas 9356Gamybos barų administracijos biuro baldų nusidėvėjimas 1024Elektros energijos išlados varikliams varyti 24101Elektros energijos poreikis pagrindinių ir pagalbinio barų patalpoms apšviesti 1851Elektros energijos poreikis medžiagų sandėlio patalpoms apšviesti 206

Išlaidos pagrindinių ir pagalbinio barų patalpų nuomai 15120Išlaidos medžiagų sandėlio patalpų nuomai 1680Kitos netiesioginės gamybos išlaidos per metus 8000Iš viso 111647

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 20, 12, 13, 17, 15, 16, 18 lentelės. Paaiškinimai: Iš viso (netiesioginės gamybos išlaidos)  8340 + 17637 + 5468 + 18864 + 9356 + 1024 + 24101 + 1851 + 206 + 15120 + 1680 + 8000  111647 Lt15. PAGAMINTOS PRODUKCIJOS IR VIENO GAMINIO GAMYBINĖ SAVIKAINA22 lentelėPagamintos produkcijos ir vieno gaminio gamybinė savikaina

Išlaidų straipsniai Pagamintos produkcijos, Lt Vieno gaminio, Lt Kėdė M Kėdė D Iš viso Kėdė M Kėdė D1. Tiesioginės gamybos išlaidos 443139 733271 1176410 93,10 164,782. Netiesioginės gamybos išlaidos 45368 66279 111647 9,53 14,,89Gamybinė savikaina 488507 799550 1288057 102,63 179,67

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 9, 11 ir 21 lentelės. Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo atskiriems gaminiams bazė yra tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis (pagrindinių darbininkų darbo užmokestis). KNGI    0,5097 čia: NGI – iš viso netiesioginės gamybos išlaidos, litais; DUPAGR – iš viso pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis, litais. Paaiškinimai: Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos  pagrindinių darbininkų tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis  KNGI Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)  Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos  Gamybos planas Gamybinė savikaina  Tiesioginės gamybos išlaidos + Netiesioginės gamybos išlaidos Vieno gaminio gamybinė savikaina  Vieno gaminio tiesioginės gamybos išlaidos + Vieno gaminio netiesioginės gamybos išlaidos Kėdė M Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos  89010  0,5097  45368 Lt Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)   9,53 Lt Gamybinė savikaina  443139 + 45368  488507 Lt Vieno gaminio gamybinė savikaina  93,10 + 9,53  102,63 Lt Kėdė D Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos  130035  0,5097  66279 Lt Tiesiogiai priskiriamos netiesioginės gamybos išlaidos (vienam gaminiui)   14,89 Lt Gamybinė savikaina  733271 + 66279  799550 Lt Vieno gaminio gamybinė savikaina  164,78 + 14,,89  179,67 Lt Iš viso (gamybinė savikaina)  1176410 + 111647  1288057 Lt16. ATSKIRŲ GAMINIŲ GAMYBINĖS SAVIKAINOS STRUKTŪRA (PROCENTAIS)23 lentelėGamybinės savikainos struktūra

Išlaidų straipsniai Kėdė M Kėdė D Suma, Lt Lyginamoji dalis, proc. Suma, Lt Lyginamoji dalis, proc.Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms 326536 67 562925 70,4Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis 89010 18 130035 16,26Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui 27593 6 40311 5,04Netiesioginės gamybos išlaidos 45368 9 66279 8,3Iš viso 488507 100 799550 100

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 11 ir 22 lentelės. Paaiškinimai: Lyginamoji dalis  (Išlaidos priskiriamos išlaidų straipsniui  Gamybinė savikaina)  100  Kėdė M Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms Lyginamoji dalis   100  67  Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis Lyginamoji dalis   100  18  Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui Lyginamoji dalis   100  6  Netiesioginės gamybos išlaidos Lyginamoji dalis   100  9  Kėdė D Tiesiogiai priskiriamos išlaidos medžiagoms Lyginamoji dalis   100  70,4  Tiesiogiai priskiriamas darbo užmokestis Lyginamoji dalis   100  16,26  Tiesiogiai priskiriamos įmokos socialiniam draudimui Lyginamoji dalis   100  5,04  Netiesioginės gamybos išlaidos Lyginamoji dalis   100  8,3 17. PLANUOJAMOS PARDUOTI PRODUKCIJOS GAMYBINĖ SAVIKAINA24 lentelėPlanuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina

Gaminių pavadinimas Pagamintos produkcijos likučių laikotarpio pradžioje gamybinė savikaina, Lt Pagamintos produkcijos gamybinė savikaina Pagamintos produkcijos likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina, Lt Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina, LtKėdė M – 488507 12316 476191Kėdė D – 799550 16170 783380Iš viso – 1288057 28486 1259571

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 22 lentelės. Paaiškinimai: Likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina  Planuojamas parduoti gaminių skaičius  Gaminio kaina Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina  Pagamintos produkcijos gamybinė savikaina – Likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina Kėdė M Likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina  120  102,63  12316 Lt Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina  488507 – 12316  476191 Lt Kėdė D Likučių laikotarpio pabaigoje gamybinė savikaina  90  179,67  16170 Lt Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina  799550 – 16170  783380 Lt Iš viso (planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina)  476191 + 783380  1259571 Lt18. ĮMONĖS VEIKLOS SĄNAUDOS25 lentelėĮmonės veiklos sąnaudos

Išlaidų straipsniai Suma, LtĮmonės steigimo išlaidos 1800Bendrojo ir administracijos personalo darbo užmokestis ir įmokos socialiniam draudimui 86460Administracijos ir bendrojo naudojimo patalpų nuoma 4200Bendrosios ir administracinės paskirties ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 6980Išlaidos pagalbinėms medžiagoms administracijos ir gatavos produkcijos sandėlio patalpų priežiūrai 600Išlaidos elektros energijai administracijos ir gatavos produkcijos sandėlio patalpoms apšviesti 360Automobilio naudojimo išlaidos (be nusidėvėjimo) 2400Reklamos ir kitos pardavimų rėmimo išlaidos 9600Ryšių paslaugos 1900Kitos įmonės veiklos sąnaudos 4000Įmokos Garantiniam fondui 634

Iš viso 118934

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 13, 14, 16, 17, 18 ir 20 lentelės. Įmokos į Garantinį fondą sudaro 0,2  visų įmonės darbuotojų darbo užmokesčio. 0,2   0,002 Įmokos į Garantinį fondą  317083  0,002  634 Lt Paaiškinimai: Iš viso (įmonės veiklos sąnaudos)  1800 + 86460 + 4200 + 6980 + 600 + 360 + 2400 + 9600 + 1900 + 4000 + 634  118934 Lt19. VIENO GAMINIO KOMERCINĖ SAVIKAINA26 lentelėVieno gaminio komercinė savikaina

Rodikliai Gaminiai Iš viso Kėdė M Kėdė D 1. Planuojamos parduoti produkcijos gamybinė savikaina, Lt 476191 783380 12595712. Bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos, Lt 44964 73970 1189343. Vieno gaminio gamybinė savikaina, Lt 102,63 179,67 –4. Vienam gaminiui tenkančios bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos, Lt 9,69 16,97 –5. Vieno gaminio komercinė savikaina, Lt 112,32 196,64 –

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 22, 24 ir 25 lentelės. Bendrųjų, administracinių ir pardavimo sąnaudų paskirstymo atskiriems gaminiams bazė yra planuojamų parduoti gaminių gamybinė savikaina. KĮVS    0,0944241 čia: ĮVS – bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos, litais; PPGGS – planuojamų parduoti gaminių gamybinė savikaina, litais. Paaiškinimai: Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos  Planuojamų parduoti gaminių gamybinė savikaina + KĮVS Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (vienam gaminiui)  Planuojamų parduoti gaminių gamybinė savikaina  Gamybos planas Vieno gaminio komercinė savikaina  Vieno gaminio gamybinė savikaina + Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (vienam gaminiui) Kėdė M Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos  476191  0,0944241  44964 Lt Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (vienam gaminiui)   9,69 Lt Vieno gaminio komercinė savikaina  102,63 + 9,69  112,32 Lt Kėdė D Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos  783380  0,0944241  73970 Lt Tiesiogiai priskiriamos bendrosios, administracinės ir pardavimo išlaidos (vienam gaminiui)   16,97 LtVieno gaminio komercinė savikaina  179,67 + 16,97  196,64 Lt20. ATSKIRŲ GAMINIŲ PELNINGUMAS27 lentelėGaminių pelningumas

Gaminių pavadinimas Gaminio pardavimo kaina, Lt Gaminio komercinė savikaina, Lt Gaminio pelnas, Lt Gaminio pelningumas, proc. Kėdė M 132 112,32 19,68 15Kėdė D 247 196,64 50,36 20

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 26 lentelės. Paaiškinimai: Gaminio pelnas  Gaminio pardavimo kaina – Gaminio komercinė savikaina Gaminio pelningumas  (Gaminio pelnas / Gaminio kaina)  100  Kėdė M Gaminio pelnas  132 – 112,32  19,68 Lt Gaminio pelningumas   100  15  Kėdė D Gaminio pelnas  247 – 196,64  50,36 Lt Gaminio pelningumas   100  20 21. PLANUOJAMOS PARDUOTI PRODUKCIJOS APIMTIS (PARDAVIMO PAJAMOS)28 lentelėPlanuojamos pardavimo pajamos

Gaminių pavadinimas Planuojamas parduoti gaminių skaičius, vnt. Gaminio pardavimo kaina, Lt Pardavimo pajamos, LtKėdė M 4640 132 612480Kėdė D 4360 247 1076920Iš viso – – 1689400

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 1 lentelės. Paaiškinimai: Pardavimo pajamos  Planuojamas parduoti gaminių skaičius  Gaminio pardavimo kaina Kėdė M Pardavimo pajamos  4640  132  612480 Lt Kėdė D Pardavimo pajamos  4360  247  1076920 Lt Iš viso (pardavimo pajamos)  612480 + 1076920  1689400 Lt22. ĮMONĖS BENDRASIS IR GRYNASIS PELNAS29 lentelėBendrasis ir grynasis pelnas

Rodikliai Suma, LtPardavimo pajamos 1689400Parduotos produkcijos gamybinė savikaina 1259571Bendrasis pelnas 429829Įmonės veiklos sąnaudos 118934Tipinės veiklos pelnas 310895Pelnas prieš apmokestinimą 310895Pelno mokestis 46634Socialinis mokestis 12436Grynasis pelnas 251825

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 28, 24 ir 25 lentelės. Pelno mokestis sudaro 15  pelno prieš apmokestinimą. Socialinis mokestis sudaro 4  pelno prieš apmokestinimą. Paaiškinimai: Bendrasis pelnas  Pardavimo pajamos – Parduotos produkcijos gamybinė savikaina Tipinės veiklos pelnas  Bendrasis pelnas – Įmonės veiklos sąnaudos Čia, pelnas prieš apmokestinimą  tipinės veiklos pelnas Pelno mokestis  Pelnas prieš apmokestinimą  0,15 Socialinis mokestis  Pelnas prieš apmokestinimą  0,04 Grynasis pelnas  Pelnas prieš apmokestinimą – Pelno mokestis – Socialinis mokestis Bendrasis pelnas  1689400 – 1259571  429829 Lt Tipinės veiklos pelnas  429829 – 118934  310895 Lt Pelnas prieš apmokestinimą  Tipinės veiklos pelnas  310895 Lt Pelno mokestis  310895  0,15  46634 Lt Socialinis mokestis  310895  0,04  12436 Lt Grynasis pelnas  310895 – 46634 – 12436  251825 Lt23. BENDRASIS IR GRYNASIS PARDAVIMŲ PELNINGUMAS30 lentelėBendrasis ir grynasis pardavimų pelningumas

Pardavimo pajamos, Lt Bendrasis pelnas, Lt Bendrasis pelningumas, proc. Grynasis pelnas, Lt Grynasis pelningumas, proc. 1689400 429829 25 251825 15

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 29 lentelės. Paaiškinimai: Bendrasis pelningumas  (Bendrasis pelnas  Pardavimo pajamos)  100  Grynasis pelningumas  (Grynasis pelnas  Pardavimo pajamos)  100  Bendrasis pelningumas   Grynasis pelningumas  24. NENUOSTOLINGŲ PARDAVIMŲ MASTAS31 lentelėNenuostolingų pardavimų mastas

Pardavimo pajamos, Lt Bendrasis pelnas, Lt Bendrojo pelno koeficientas Įmonės veiklos sąnaudos Lt Nenuostolingų pardavimų mastas, Lt1689400 429829 0,25 118934 475736

Duomenys paimti iš kursinio darbo užduoties ir kursinio darbo 25, 28 ir 29 lentelės. Paaiškinimai:

čia: BPK – bendrojo pelno koeficientas; BP – visas bendrasis pelnas; PP – visa pardavimo pajamų suma.

čia: LT – lūžio taškas; VS – įmonės veiklos sąnaudos.

BPK   0,25 LT   475736 LtIŠVADOSPirma norėčiau paliginti atskirų gaminių (kėdė M ir kėdė D) bendrąjį pelną. Iš planuojamų pardavimų pajamų atėmiau planuojamos parduoti produkcijos gamybinę savikainą ir gavau, kad kėdė M yra mažiau pelningas gaminys negu kėdė D. Bus gaminamas beiveik vienodas gamynių skaičius, tiek kėdės D, tiek M, ir nors kėdėms D pagaminti prireiks daugiau išlaidų (kapitalo), jų bendrasis pelnas pelnas bus daugiau negu dvigubai didesnis už kėdžių M. Taip pat 27 lentelėje matome, kad kėdės M pelningumas yra mažesnis už kėdės D – iš to padariau išvadas: jeigu UAB „SKRAJŪNĖ“ norės plėsti savo veiklą, jai reikėtų neatsisakyti kėdžių D gamybos (jei nepasikeis šių kėdžių paklausa ir kaina), o kėdes M pakeisti kitu produktu. Antra, bendrasis pelnas tėra tik skaičiavimams skirtas pelnas, nes jis nerodo tikro, galutinio įmonės veiklos rezultato. Tačiau jo skaičiavimas leidžia daryti svarbius ūkinės veiklos sprendimus, analizuoti veiklos pelno dydį lemiančius veiksnius. Labai svarbi bendrojo pelno savybė yra ta, kad juo remiantis galima apskaičiuoti nenuostolingumo lūžio tašką (31 lentelė) – kai pardavimų suma prilygsta visų parduotų prekių savikainai ir veiklos sanaudoms. Taigi apskaičiavus bendrojo pelno koeficientą (BPK), sužinome kuri pardavimų lito dalis tampa bendruoju pelnu (31 lentelė), tada galime apskaičiuoti lūžio (nenuostolingų pardavimų) tašką. Kol įmonės pardavimai viršys nenuostolingų pardavimų mastą, ji gaus pelna, o jei sumažės, – įmonė turės nuostolių. Svarbiausias ekonominis galutinio sėkmingos veiklos rezultato rodiklis yra pelnas ir su juo susiję pelningumo rodikliai. Ir bendrasis (25 ) ir grynasis (15 ) pelningumas turi gerus rodiklius (30 lentelė). Kiekviena įmonė stengiasi dirbti naudodama kuo mažiau išteklių. Tai leidžia sumažinti veiklai reikalingo kapitalo mastą ir sanaudas. Tam reikia numatyti konkrečias išteklių taupesnio naudojimo priemones. Manau, kaip naujai besikūrančiai UAB, tokie pelningumo rodikliai – tai gera pradžia, bet visada reikia siekti pelno maksimizavimo, be to, yra įvairių pelningumo didinimo galimybių:• Gamybos savikainos mažinimas;• Pardavimų sanaudų mažinimas;• Valdymo (administracijos) išlaidų mažinimas;• Gaminių struktūros (asortimento) optimizavimas;• Prekių (ar paslaugų) apyvartos didinimas. Tokie patobulinimai leidžia padidinti gamybos produktyvumą – per tą patį kalendorinį darbo laiko tarpą pagaminama daugiau produkcijos su mažesniais ištekliais, kas prognozuoja grynojo pelno didėjimą.LITERATŪRA1. VIERAITIENĖ, Marytė. „Verslo ekonomika“ paskaitų konspektas, Vilnius, 2005;2. ŽVINKLYS, Jurgis; VABALAS, Eduardas. Įmonės ekonomika. Vilnius, 2001. 375 p. ISBN 9986-9349-5-83. BAGDONAS, Eugenijus; KAZLAUSKAITĖ, Eglė. Verslo pradmenys. Kaunas, 2002. 342 p. ISBN 9955-09-257-24. MARTINKUS, Bronislovas; ŽIČKIENĖ, Skaidrė; ŽILINSKAS, Vytautas. Įmonės ekonomika. Šiauliai, 2002. 255 p. ISBN 9986-38-338-2