- Įvadas
- 1. Organizacijos apibūdinimas
- 1.1 Įmonės charakteristika
- 1. Elegancijos klasė
- 2. Ekstra klasė
- 3. Standarto klasė
- 4. Profesionalaus naudojimo klasė
- 1.2 Trumpa įmonės istorija
- 1964. M. paleistas pirmasis šaldymo agregatų surinkimo konvejeris. 1965m. liepos mėnesį buvo pradėta naujos gamyklos statyba, o po trejų metų jau funkcionavo pagrindinės technologinės linijos
- 1966. M. buvo paleisti šaldytuvų surinkimo ir išbandymo konvejeriai, įdiegta nemažai naujų technologinių procesų. Tai plastmasinių detalių gamybos vakuuminio formavimo ir liejimo būdo pritaikymas, naujų dangų metalinėms detalėms gamyba. Pagerėjo šaldytuvų kokybė ir dizainas
- 1967. M. įdiegta nauja plastmasinių detalių gamybos įranga, gauta iš Vokietijos ir Vengrijos
- 1968. M. buvo pagaminta daugiau nei 100000 vnt. šaldytuvų. 1975 m. buvo pagaminta jau daugiau kaip 1 mln. šaldytuvų
- 1977. M. įmonė buvo prijungta prie gamybinio susivienijimo „Atlant”
- 1983. M. produkcija pradėta eksportuoti į užsienio šalis
- 1990. M. įmonė tapo pavaldi Lietuvos Respublikai ir prasidėjo naujas „Snaigės” vystymosi etapas. Prasidėjo naujų rinkų ir naujų partnerių paieška. Įmonės gaminiai nuolat tobulinami, atsižvelgiant į tarptautinių standartų reikalavimus. Visi įmonės pagaminti šaldytuvai ir šaldikliai sertifikuoti Vokietijos sertifikavimo centre “TUV Rheinland”, EGSC Lietuvos sertifikavimo centre, NASTHOL Rusijos Federacijos sertifikavimo centre pagal tam tikrų IEC ir ISO standartų reikalavimus
- 1992. M. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą privatizavimo programą prasidėjo „Snaigės” privatizavimas, ir įmonė buvo perregistruota į akcinę bendrovę. Nuo pat įmonės įkūrimo AB „Snaigė” tobulina savo produkcijos įvaizdį
- 1995. M. įmonė rekonstruota ir nutrauktas freono naudojimas
- 1997. M. Anglijos audito firma „Bureu Veritas Quality International” sertifikavo ir patvirtino įmonės kokybės sistemą pagal tarptautinio standarto ISO 9001 “Kokybės užtikrinimo projektuojant, tobulinant, gaminant, rengiant ir prižiūrint modelius” reikalavimus
- 1.3 AB”Snaigė” įmonės struktūra
- 2. Žinių vadyba
- 2.1 AB “Snaigė” valdymas
- 2.2 Žinios įmonėje
- 1. Pav. AB “Snaigė” žinių struktūra
- 2.3 Žinių vadybos procesai įmonėje
Žinių vadyba yra būtina įmonės išlikimui. Ji gali palengvinti informacijos srautų valdymą. Žinių vadyba apima turimų žinių identifikavimą, ji padeda numatyti verslo ateities viziją.
Išskiriami šie pagrindiniai žinių vadybos procesai:
· žinių identifikavimas
· žinių įgyjimas
· žinių vystymas
· žinių dalinimas ir platinimas
· žinių panaudojimas
· žinių išsaugojimas
2 pav. Žinių vadybos procesai įmonėje
Žinių identifikavimas. Šiame etape įmonė siekia išanalizuoti ir apibūdinti žinių aplinką. Kadangi žinias sunku tiksliai apibrėžti, dar sunkiau jas identifikuoti. Kaip ir daugelyje kitų įmonių, iškyla problemų išlaikant išorinių ir vidinių duomenų bendrumą. Įmonėje nėra žinių vadybininko, tad žinių identifikavimo etapas yra nekontroliuojamas. Taigi jau pirmame žinių vadybos procese susiduriama su problema, kurią būtų galima išspręsti turint žinių specialistą. Tokios darbo vietos sukūrimas apsaugotų įmonę nuo veiklos neefektyvumo, informacijos pertekliaus, padėtų sutaupyti kitų darbuotojų laiką.
Žinių įgyjimas. Didžioji žinių dalis į įmonę patenka iš aplinkos. Visų pirma, tai informacija apie žaliavų tiekėjus, konkurentus, potencialius partnerius ir pirkėjus užsienyje ir Lietuvoje. Tai svarbiausi išoriniai veiksniai, nulemiantys įmonės funkcionavimą. Informacija apie rinkos pokyčius būtina, planuojant įmonės veiklą. Dalis žinių yra perkama, kai to padaryti neįmanoma įmonės viduje. Dažnai yra perkamos ekspertų žinios. Naujų darbuotojų priėmimas taip pat gali būti apibūdintas kaip “žinių pirkimas”, nes kiekvienas žmogus ateina su asmeniniu patyrimu, idėjomis, savu žinių “bagažu”. Žinios gali būti įgyjamos ir įmonės viduje. Įmonės vadovybė nuolat organizuoja užsienio kalbų kursus, darbo kompiuteriu kursus. Kiekvieno darbuotojo asmeninis tobulėjimas yra naujų žinių įgyjimas.
Žinių vystymas. Šis procesas pratęsia žinių įjyjimo etapą. Esmė – tobulinti turimus įgūdžius, generuoti naujas idėjas. Kvalifikacijos kėlimo kursai – konkretus žinių vystymo etapo pavyzdys. Žinių vystymas gali būti susijęs su rinkos tyrinėjimais. Galima paminėti marketingo skyrių, kuris tiria paklausą ir ieško naujų rinkų, rengia pardavimo sutartis, renka informaciją apie kokybę, dalyvauja reklamoje ir parodose. AB “Snaigė” vadovybė yra suinteresuota turėti kuo daugiau aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, tad šis etapas yra aktyviai vystomas.
Žinių dalinimas ir platinimas. Šio proceso metu įmonėje sukuriama žinių visuma, kurią įmonė gali naudoti. Tai reiškia, kad informacija šiame etape yra paverčiama į žinias. Pagrindiniai keliami klausimai yra:
· Kas turi žinoti, kaip daug ir apie ką, arba ką turi galėti daryti ir kokiame lygmenyje?
· Kaip galima palengvinti žinių dalinimosi ir platinimo procesus?
Svarbiausias etapas, kurį reikia įveikti yra žinių perėjimo nuo individualaus prie grupės lygmens išanalizavimas. Čia galima kalbėti apie vaidmenų (pareigų) paskirstymą, atsakomybės laipsnį. Nuo to, kokias pareigas asmuo užima, priklauso kaip asmuo dalinsis savo žiniomis. Paprastas cecho darbuotojas neturi jokio suinteresuotumo dalintis idėjomis, patirtimi, nes jo darbas yra mechaniškas, trūksta motyvacijos. Tokie darbuotojai nepatenkina savirealizacijos poreikio, dėl to nukenčia darbo efektyvumas. Visiškai kitaip savo mintimis dalinasi skyriaus ar padalinio vadovas. Jis yra atsakingas už viso skyriaus darbą, tad kartu ir suinteresuotas sukurti žinių bazę savo skyriuje. Jis numato, kas turi žinoti, kaip daug ir apie ką. Žinių vadybininkas galėtų padėti susisteminti darbuotojų žinias, taip pat palengvintų vadovų darbą, o kartu ir visos įmonės valdymą.
Žinių panaudojimas. Visos žinių vadybos tikslas – užtikrinti efektyvų žinių panaudojimą įmonėje. Tačiau įveikus pirmus žinių vadybos etapus, ne visada pasiseka įgytas žinias panaudoti kasdieninėje įmonės veikloje. AB “Snaigė” darbuotojai efektyviai panaudoja turimas žinias savo darbui atlikti. Kadangi yra nuolat tikrinama darbo kokybė, darbas turi būti atliktas nepriekaištingai. Be abejo, pasitaiko atvejų, kai darbo rezultatai neatitinka keliamų reikalavimų.
Žinių išsaugojimas. Kaip bet kuris produktas nesaugomas išnyksta, taip ir žinios turi būti saugomos. Priešingu atveju visi penki aukčiau paminėti žinių vadybos procesai netenka prasmės, nes pasiektas rezultatas prarandamas. Kadangi įmonės reorganizacija brangiai kainuoja, verta skirti dėmesį vertingų žinių atrankai, saugojimui ir reguliariam atnaujinimo procesui. Žinių vadybininko kompetencija labai palengvintų šį etapą.
Išvados
Žinių vadyba apima kritinius įmonės adaptacijos, išlikimo ir kompetecijos klausimus vis greičiau besivystančiame globalizacijos procese.
Išnagrinėjusi pagrindinius žinių vadybos procesus įmonėje galėčiau išskirti šias problemas:
1. Įmonėje nėra žmogaus, atsakingo už duomenų vadybą
2. Anksčiau nebuvo atliekama žinių vadybos procesų analizė
3. Didžiausia problema žinių skleidimui yra nepakankama darbuotojų motyvacija. Dėl šios priežasties vyksta menka tarpusavo integracija.
4. Per didelis atotrūkis tarp vadovybės ir įmonės darbuotojų.
Racionaliausias sprendimas būtų naujos darbo vietos – žinių vadybininko – sukūrimas. Tokiu būdu įmonė sutaupytų laiko, išvengtų duomenų dubliavimo ir nepasimestų informacijos gausoje. Žinių vadybininko dėka būtų palaikomi ir kontroliuojami žinių vadybos procesai, kurie yra būtini, norint funkcionuoti žinių ekonomikoje.