Įvadas
Dauguma šiuolaikinių organizacijų veikia žinių aplinkoje, kur neužtenka turėti priėjimą prie vidinių ir išorinių informacijos šaltinių. Labai svarbi įmonės žinių dalis yra saugoma darbuotojų galvose. Kuo didesnį vaidmenį žinios atlieka įmonės vertės kūrime, tuo svarbesnė tampa aukštos kvalifikacijos darbuotojų intelektualinė veikla. Žinių vadyba yra unikali kiekvienai įmonei. Mano pasirinkta įmonė – akcinė bendrovė “SNAIGĖ”. Tai vienintelė įmonė, gaminanti šaldytuvus Baltijos šalyse. AB “SNAIGĖ” specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Įmonė savo produkciją parduoda daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių. . Darbo tikslas – apžvelgti įmonės struktūrą ir išnagrinėti, kaip funkcionuoja žinių vadyba šioje įmonėje, ir su kokiomis problemomis susiduriama. Darbe remiamasi pagrindiniais žinių vadybos procesais.
1. Organizacijos apibūdinimas
1.1. Įmonės charakteristika
AB “Snaigė” specializuojasi aukštos kokybės buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamyboje. Kiekvienais metais įmonė skiria vidutiniškai 15 mln. litų investicijoms į naujas technologijas. Prisitaikydama prie rinkos poreikių, įmonė stengiasi kiekvienais metais atnaujinti ir gaminių asortimentą. Šiais metais įmonė gamina jau 25 modelių šaldytuvus. Sukaupę ilgametę patirtį, įmonės specialistai, kurdami naujus modelius, taiko pažangiausias ir naujausias šaldytuvų gamybos technologijas.Įmonė labai daug dėmesio skiria vartotojų poreikiams, produkcijos kokybei, naujovių paieškai. Įmonė stengiasi numatyti vartotojų poreikius ir juos patenkinti, novatoriškai tobulindama produktą. Pažangi gamybos technologija ir kokybiškos medžiagos garantuoja stabilią ir aukštą gaminio kokybę.Įmonės misija – pagaminti tokį gaminį, kuris pranoktų vartotojo lūkesčius.Įmonės vizija – diegiant naujausias bei pažangiausias technologijas, keliant darbuotojų kvalifikaciją ir tausojant mus supančią aplinką, kurti aukštos kokybės, funkcionalius bei stilingus gaminius.Gaminama produkcija yra suskirstyta į keturias klases:1. Elegancijos klasė2. Ekstra klasė3. Standarto klasė4. Profesionalaus naudojimo klasė.Įmonė gamina:· šaldytuvus· šaldiklius· šaldytuvus-barus· šaldytuvus-vitrinas· vyno šaldytuvus
1.2. Trumpa įmonės istorija
· Alytaus šaldytuvų gamykla “Snaigė” buvo įkurta 1963 m. balandžio 1 dieną mašinų gamyklos gamybinėje bazėje, kur ir gimė pirmieji lietuviški buitiniai šaldytuvai “Snaigė”. Tų pačių metų pabaigoje buvo surinkti pirmieji 25 šaldytuvai.
· Paruošta 7 modelių šaldytuvai “Snaigė”: “Snaigė-1”, “Snaigė-1M”, “Snaigė-4”, “Snaigė-7” – 120 litrų talpos; “Snaigė-9” – 60 litrų talpos; “Snaigė-8” – 160 litrų talpos ir “Snaigė-10” – 180 litrų talpos. Šaldytuvai “Snaigė-1M” ir “Snaigė-8” pradėti gaminti masiškai. · 1964 m. paleistas pirmasis šaldymo agregatų surinkimo konvejeris. 1965m. liepos mėnesį buvo pradėta naujos gamyklos statyba, o po trejų metų jau funkcionavo pagrindinės technologinės linijos.· 1966 m. buvo paleisti šaldytuvų surinkimo ir išbandymo konvejeriai, įdiegta nemažai naujų technologinių procesų. Tai plastmasinių detalių gamybos vakuuminio formavimo ir liejimo būdo pritaikymas, naujų dangų metalinėms detalėms gamyba. Pagerėjo šaldytuvų kokybė ir dizainas.· 1967 m. įdiegta nauja plastmasinių detalių gamybos įranga, gauta iš Vokietijos ir Vengrijos. · 1968 m. buvo pagaminta daugiau nei 100000 vnt. šaldytuvų. 1975 m. buvo pagaminta jau daugiau kaip 1 mln. šaldytuvų.· 1977 m. įmonė buvo prijungta prie gamybinio susivienijimo “Atlant”.· 1983 m. produkcija pradėta eksportuoti į užsienio šalis.· 1990 m. įmonė tapo pavaldi Lietuvos Respublikai ir prasidėjo naujas “Snaigės” vystymosi etapas. Prasidėjo naujų rinkų ir naujų partnerių paieška. Įmonės gaminiai nuolat tobulinami, atsižvelgiant į tarptautinių standartų reikalavimus. Visi įmonės pagaminti šaldytuvai ir šaldikliai sertifikuoti Vokietijos sertifikavimo centre “TUV Rheinland”, EGSC Lietuvos sertifikavimo centre, NASTHOL Rusijos Federacijos sertifikavimo centre pagal tam tikrų IEC ir ISO standartų reikalavimus.· 1992 m. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą privatizavimo programą prasidėjo “Snaigės” privatizavimas, ir įmonė buvo perregistruota į akcinę bendrovę. Nuo pat įmonės įkūrimo AB “Snaigė” tobulina savo produkcijos įvaizdį.· 1995 m. įmonė rekonstruota ir nutrauktas freono naudojimas.· 1997 m. Anglijos audito firma “Bureu Veritas Quality International” sertifikavo ir patvirtino įmonės kokybės sistemą pagal tarptautinio standarto ISO 9001 “Kokybės užtikrinimo projektuojant, tobulinant, gaminant, rengiant ir prižiūrint modelius” reikalavimus. · AB “Snaigė” planuoja įdiegti aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal ISO 14001 reikalavimus, apjungiant abi sistemas .1.3. AB”Snaigė” įmonės struktūra
Pagrindiniai skyriai ir cechai bei jų funkcijos:· Marketingo skyrius tiria paklausą ir ieško naujų rinkų, rengia pardavimo sutartis, renka informaciją apie kokybę, dalyvauja reklamoje ir parodose.· Buhalterija pateikia informaciją mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, valstybinei statistikai, kreditoriams, savininkams. Dalyvauja įgyvendinant valdybos, stebėtojų tarybos, visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintą bendrovės finansinę veiklą, organizuoja bendrovės buhalterinę apskaitą.· Biudžeto skyrius rengia perspektyvinius ir metų gamybos vystymo planus, tvarko atliktų darbų ir paslaugų ataskaitas, atlieka ūkio-finansų analizę, rengia kolektyvinę sutartį.· Kokybės valdymo skyrius užtikrina stabilią gaminių kokybę, užkertant kelią netinkamų gaminių patekimui pas vartotoją, naudojant ir tobulinant kokybės sistemą. Tam tikslui rengiamos ir vykdomos kokybės programos, gaunamų medžiagų ir gaminių kontrolė, atliekama priimamoji kontrolė ir bandymai, tiriamas brokas ir jo atsiradimo priežastys, nagrinėjamos pretenzijos, atliekami vidaus auditai.· Konstravimo skyrius projektuoja ir bando naujus šaldytuvus ir šaldiklius, tobulina ir modernizuoja jau gaminamus gaminius.· Technologijos skyrius projektuoja ir diegia naujus technologijos procesus, atlieka jų priežiūrą ir tobulinimą.· Saugos skyrius rūpinasi traumatizmo ir profesinių ligų profilaktika, darbo saugos, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinės saugos priežiūra bei turto apsauga.· Metrologijos skyrius užtikrina matavimų vienovę ir reikiamą tikslumą, ruošia ir tobulina metrologinį laidavimą, nustato optimalią nomenklatūrą ir planinį matavimų bandymų ir kontrolės atlikimo metodų ir priemonių įdiegimą, kad būtų užtikrinamas duotų technologijos režimų palaikymas, darbo sąlygų kontrolė, materialinių ir energetinių resursų tiksli apskaita ir racionalus naudojimas.· Kooperacijos skyrius aprūpina gamybą kooperacijos būdu gaminamais gaminiais, rūpinasi jų kokybe, saugojimu.· Energetikos ir mechanikos skyrius organizuoja visų energijos rūšių tiekimą, prižiūri energetinį ūkį, organizuoja įrengimų remontą ir priežiūrą.· Energetikos ir mechanikos cechas prižiuri energijos tiekimą vartotojams, atlieka energetiniu liniju bei irangimu priežiurą ir remontą, remontuoja ir prižiuri imones irengimus, juos montuoja ir modernizuoja.
· Paruošimo cechas gamina ruošinius, detales ir surinkimo vienetus šaldytuvų gamybai iš metalo bei dažo detales.· Plastmasių cechas organizuoja plastmasinių detalių ir mazgų, skirtų šaldytuvų surinkimui, gamybą.· Surinkimo cechas organizuoja ir vykdo šaldytuvų surinkimą, pakavimą.· Personalo skyrius organizuoja darbo apmokėjimą ir motyvaciją, skaičiuoja darbo užmokesti, organizuoja darbo normavimą, atrenka ir ugdo personalą, atlieka darbo laiko išnaudojimo kontrolę.· Kompiuterinų – informacinių sistemų skyrius diegia vieningą informacijos sistemą ir prižiūri kompiuterių tinklą, projektuoja ir programuoja taikomąsias programas, apmoko įmonės kompiuterinio tinklo vartotojus, diegia INTERNET’o priemones, elektroninį paštą, prižiūri įmonės WWW serverį. · Juristas rengia ir dalyvauja rengiant sutartis, atstovauja bendrovę teismuose , ginant jos teisėtus interesus, informuoja įmonės darbuotojus apie naujai priimtus įstatymus, informuoja vadovus apie galimus įstatymų pažeidimus ir teikia siūlymus jiems išvengti.· Resursų skyrius aprūpina gamybą reikalingomis medžiagomis, komplektuojamais gaminiais, kanceliarinėmis prekėmis.Pagalbiniai skyriai:· “Snaigė-statyba” vykdo statybos, rekonstrukcijos, techninio pertvarkymo ir remonto darbus.· Įrankių gamyba atlieka technologijos įrangos, įrankių, prietaisų projektavimą, gamybą, remontą, bandymus.· Įrengimų gamyba atlieka specialiųjų technologijos įrengimų, orgtechninės įrangos priemonių, metalinių konstrukcijų projektavimą, gamybą ir įdiegimą.· “Snaigė-servisas” atlieka šaldytuvų ir šaldiklių priežiūrą, garantinius remontus ir pogarantinius taisymus, renka ir analizuoja duomenis eksploatacijos metu.· Transporto ūkis pakrauna ir gabena gaminius.
2. Žinių vadyba
Norėdama išlikti ir konkuruoti žinių visuomenėje, organizacija turi išmokti valdyti savo intelektualinius išteklius. Kadangi žinios – tai informacija žmonių galvose, reikia surasti būdą kaip tą informaciją būtų galima kontroliuoti. Tam, kad būtų galima kalbėti apie žinių valdymą įmonėje, pirmiausia reikia aptarti pačios įmonės valdymą.
2.1. AB “Snaigė” valdymas
Aukščiausias vykdomasis organas yra akcininkų susirinkimas. Jis vyksta 1 kartą per metus. Valdybos posėdžiai vyksta kartą per mėnesį. Valdybos pirmininkas yra generalinis AB “Snaigė” direktorius. Valdybą sudaro šeši direktoriai: marketingo, finansų, kokybės, technikos, gamybos ir pirkimų. Kiekvienas vadovas yra atsakingas už savo skyrių. Žr. 1 priedą (AB”Snaigė” organizacinė struktūra). Kaip matyti iš pateikto įmonės struktūros aprašymo, taip pat iš priede esančios schemos, įmonė yra labai didelė. Įmonės valdymas yra hierarchinis. Techninių padalinių vadovai tiesiogiai pavaldūs technikos direktoriui, likusių skyrių vadovai yra tiesiogiai pavaldūs generaliniam direktoriui. Kadangi žinių valdymo skyriaus įmonėje nėra, valdyti intelektualinius išteklius tokioje įmonėje yra labai sudėtinga, tad būtina išsiaiškinti pagrindinius žinių vadybos aspektus.
2.2. Žinios įmonėjeŽinių apibrėžimas įmonėje gali būti plačiai interpretuojamas. Jis apima įmonės funkcionavimo, problemų sprendimo, naujų verslo galimybių įgyvendinimo būdus. Įmonės žinios susideda iš individualių ir kolektyvinių žinių. Individualios žinios yra kiekvieno žmogaus asmeninė patirtis, darbuotojų sugebėjimai, o kolektyvines žinias būtų galima apibrėžti kaip žinias, kurių pagalba asmenys gali dirbti kartu. Tai visų individų žinių visuma, kuri yra ypač svarbi tolimesnei įmonės veiklai. Kolektyvinėmis žiniomis yra paremta įmonės kompetencija. 1 pav. AB “Snaigė” žinių struktūra
Žinias įmonės viduje galima suskirstyti į išreikštas ir neišreikštas.Neišreikštos žodžiais žinios – tai asmeninės žinios, pagrįstos individualia patirtimi ir verybėmis, jos yra sunkiai perduodamos. Tai:· darbuotojų žinios, kurias jie naudoja savo darbe· darbuotojų įgūdžiai rasti reikiamą informaciją· darbuotojų gebėjimas komunikuoti· darbuotojų sugebėjimas dirbti su įrengimais· darbuotojų gebėjimas dirbti kolektyve· darbuotojų idėjos, mintys ir t.t.Išreikštos žinios – gali būti perduodamos bendraujant arba gali būti užrašytos. Tai:· konferencijos· valdybos posėdžiai· spaudos konferencijos· darbuotojų pageidavimai ir pasiūlymai· įmonės interneto svetainė· vadovų veiklos ataskaitos ir t.t.
2.3. Žinių vadybos procesai įmonėje
Žinių vadyba yra būtina įmonės išlikimui. Ji gali palengvinti informacijos srautų valdymą. Žinių vadyba apima turimų žinių identifikavimą, ji padeda numatyti verslo ateities viziją. Išskiriami šie pagrindiniai žinių vadybos procesai: · žinių identifikavimas· žinių įgyjimas· žinių vystymas· žinių dalinimas ir platinimas· žinių panaudojimas· žinių išsaugojimas
2 pav. Žinių vadybos procesai įmonėjeŽinių identifikavimas. Šiame etape įmonė siekia išanalizuoti ir apibūdinti žinių aplinką. Kadangi žinias sunku tiksliai apibrėžti, dar sunkiau jas identifikuoti. Kaip ir daugelyje kitų įmonių, iškyla problemų išlaikant išorinių ir vidinių duomenų bendrumą. Įmonėje nėra žinių vadybininko, tad žinių identifikavimo etapas yra nekontroliuojamas. Taigi jau pirmame žinių vadybos procese susiduriama su problema, kurią būtų galima išspręsti turint žinių specialistą. Tokios darbo vietos sukūrimas apsaugotų įmonę nuo veiklos neefektyvumo, informacijos pertekliaus, padėtų sutaupyti kitų darbuotojų laiką.
Žinių įgyjimas. Didžioji žinių dalis į įmonę patenka iš aplinkos. Visų pirma, tai informacija apie žaliavų tiekėjus, konkurentus, potencialius partnerius ir pirkėjus užsienyje ir Lietuvoje. Tai svarbiausi išoriniai veiksniai, nulemiantys įmonės funkcionavimą. Informacija apie rinkos pokyčius būtina, planuojant įmonės veiklą. Dalis žinių yra perkama, kai to padaryti neįmanoma įmonės viduje. Dažnai yra perkamos ekspertų žinios. Naujų darbuotojų priėmimas taip pat gali būti apibūdintas kaip “žinių pirkimas”, nes kiekvienas žmogus ateina su asmeniniu patyrimu, idėjomis, savu žinių “bagažu”. Žinios gali būti įgyjamos ir įmonės viduje. Įmonės vadovybė nuolat organizuoja užsienio kalbų kursus, darbo kompiuteriu kursus. Kiekvieno darbuotojo asmeninis tobulėjimas yra naujų žinių įgyjimas.
Žinių vystymas. Šis procesas pratęsia žinių įjyjimo etapą. Esmė – tobulinti turimus įgūdžius, generuoti naujas idėjas. Kvalifikacijos kėlimo kursai – konkretus žinių vystymo etapo pavyzdys. Žinių vystymas gali būti susijęs su rinkos tyrinėjimais. Galima paminėti marketingo skyrių, kuris tiria paklausą ir ieško naujų rinkų, rengia pardavimo sutartis, renka informaciją apie kokybę, dalyvauja reklamoje ir parodose. AB “Snaigė” vadovybė yra suinteresuota turėti kuo daugiau aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, tad šis etapas yra aktyviai vystomas.
Žinių dalinimas ir platinimas. Šio proceso metu įmonėje sukuriama žinių visuma, kurią įmonė gali naudoti. Tai reiškia, kad informacija šiame etape yra paverčiama į žinias. Pagrindiniai keliami klausimai yra:· Kas turi žinoti, kaip daug ir apie ką, arba ką turi galėti daryti ir kokiame lygmenyje?· Kaip galima palengvinti žinių dalinimosi ir platinimo procesus?Svarbiausias etapas, kurį reikia įveikti yra žinių perėjimo nuo individualaus prie grupės lygmens išanalizavimas. Čia galima kalbėti apie vaidmenų (pareigų) paskirstymą, atsakomybės laipsnį. Nuo to, kokias pareigas asmuo užima, priklauso kaip asmuo dalinsis savo žiniomis. Paprastas cecho darbuotojas neturi jokio suinteresuotumo dalintis idėjomis, patirtimi, nes jo darbas yra mechaniškas, trūksta motyvacijos. Tokie darbuotojai nepatenkina savirealizacijos poreikio, dėl to nukenčia darbo efektyvumas. Visiškai kitaip savo mintimis dalinasi skyriaus ar padalinio vadovas. Jis yra atsakingas už viso skyriaus darbą, tad kartu ir suinteresuotas sukurti žinių bazę savo skyriuje. Jis numato, kas turi žinoti, kaip daug ir apie ką. Žinių vadybininkas galėtų padėti susisteminti darbuotojų žinias, taip pat palengvintų vadovų darbą, o kartu ir visos įmonės valdymą.
Žinių panaudojimas. Visos žinių vadybos tikslas – užtikrinti efektyvų žinių panaudojimą įmonėje. Tačiau įveikus pirmus žinių vadybos etapus, ne visada pasiseka įgytas žinias panaudoti kasdieninėje įmonės veikloje. AB “Snaigė” darbuotojai efektyviai panaudoja turimas žinias savo darbui atlikti. Kadangi yra nuolat tikrinama darbo kokybė, darbas turi būti atliktas nepriekaištingai. Be abejo, pasitaiko atvejų, kai darbo rezultatai neatitinka keliamų reikalavimų.
Žinių išsaugojimas. Kaip bet kuris produktas nesaugomas išnyksta, taip ir žinios turi būti saugomos. Priešingu atveju visi penki aukčiau paminėti žinių vadybos procesai netenka prasmės, nes pasiektas rezultatas prarandamas. Kadangi įmonės reorganizacija brangiai kainuoja, verta skirti dėmesį vertingų žinių atrankai, saugojimui ir reguliariam atnaujinimo procesui. Žinių vadybininko kompetencija labai palengvintų šį etapą.
Išvados
Žinių vadyba apima kritinius įmonės adaptacijos, išlikimo ir kompetecijos klausimus vis greičiau besivystančiame globalizacijos procese. Išnagrinėjusi pagrindinius žinių vadybos procesus įmonėje galėčiau išskirti šias problemas:1. Įmonėje nėra žmogaus, atsakingo už duomenų vadybą2. Anksčiau nebuvo atliekama žinių vadybos procesų analizė3. Didžiausia problema žinių skleidimui yra nepakankama darbuotojų motyvacija. Dėl šios priežasties vyksta menka tarpusavo integracija.4. Per didelis atotrūkis tarp vadovybės ir įmonės darbuotojų.
Racionaliausias sprendimas būtų naujos darbo vietos – žinių vadybininko – sukūrimas. Tokiu būdu įmonė sutaupytų laiko, išvengtų duomenų dubliavimo ir nepasimestų informacijos gausoje. Žinių vadybininko dėka būtų palaikomi ir kontroliuojami žinių vadybos procesai, kurie yra būtini, norint funkcionuoti žinių ekonomikoje.