VP GRUPĖ plėtros į užsienio rinkas analizė bei perspektyvos

VILNIUS 2003
„VP GRUPĖ“ – stambiausia privačių įmonių grupė Lietuvoje. Bendrovė veiklą pradėjo 1992 metais. Šiuo metu grupės veiklą apima sritys nuo mažmeninės prekybos maisto produktais bei pramoninėmis prekėmis iki draudimo paslaugų. „VP GRUPĖ“ sudaro dvylika, įvairiose srityse dirbančių, įmonių.

Mažmeninė prekyba:
• UAB „VP MARKET“ – prekybos centrų operatorė Lietuvoje.
• SIA „VP MARKET“ – prekybos centrų operatorė Latvijoje bei Estijoje.
• UAB „Eurofarmacijos vaistinės“ – „Eurovaistinė“ tinklas Baltijos šalyse bei Lenkijoje.

Nekilnojamasis turtas:
• „NDX Development“ – tai didžiausias nekilnojamojo turto konsorciumas Lietuvoje.

Paslaugų bei aptarnavimo sfera:
• UAB „Vilniaus Akropolis“ – prekybos ir prramogų centras.
• UAB „Europica“ – picerijų tinklas.
• UAB „VP Sauga“ – įvairios saugos paslaugos.
• UAB DB „VP Draudimas“ – draudimo brokerio įmonė.
• UAB „VP Reklama“ – visas paslaugas teikianti, reklamos agentūra Lietuvoje.
• UAB „Eurocom“ – bendrovės veiklą apima telekomunikacijų projektai bei paslaugos.
• AB „Rudalita“ – automobilių stovėjimo aikštelių operatorius.
• FMĮ UAB „Naugvilda“ – finansų maklerio įmonė.

„VP GRUPĖS“ raida: nuo parduotuvės Lietuvoje iki didžiausio tinklo Baltijos šalyse

Iš esmės, apžvelgdami „VP GRUPĖ“ raidą, mes turime kalbėti apie UAB „VP MARKET“ istoriją, nes ji yra grupės pradininkė ir pagrindinė įmmonė. Kitos bendrovės, kaip antrinės „VP MARKET“, susikūrė 2000 metais ir daugiausia aptarnavo prekybos tinklus, bet dabar jų klientai netik „VP MARKET“ prekybos centrai.

UAB „VP MARKET“ – tai stabiliai auganti privataus kapitalo įmonė Lietuvoje. Bendrovė užsiima pagrindine „VP GRUPĖ“ veikla – mažmenine maisto pr

roduktų ir pramoninių prekių prekyba. Šiuo metu bendrovė yra didžiausia Baltijos šalių mažmeninės prekybos centrų „Minima“, „Media“, „Maxima“, „Hyper Maxima“, „Maxima Bazė“, „Saulutė“, „T-Market“ ir „Bazė“ operatorė. Lietuvoje bendrovė užima 30 procentų, o kaimyninėje Latvijoje – virš 17 procentų mažmeninės prekybos rinkos.
Savo veiklą „VP MARKET“ pradėjo 1992 metais, kai dabartiniai jos vadovai, norėdami išbandyti sėkmę mažmeninėje prekyboje, įsigijo parduotuvę Vilniuje. Sąlygos prekybos vystymui buvo labai nepalankios, tačiau verslininkai įžvelgė perspektyva šioje srityje, todėl plėtė savo verslą. 1994 metais „VP MARKET“ valdė 8 parduotuvių tinklą Lietuvoje. Iki 1999 metų pabaigos bendrovė išsiplėtė iki 47 parduotuvių, tačiau plėtros tempai netenkino „VP MARKET“ vadovų.
Tais pačiais metais buvo sukurta ir pradėta įgyvendinti nauja modernių prekybos centrų koncepcija, kuri numatė plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Vadovai nusprendė, kad tikslingiausia tiinklą plėsti Baltijos šalyse. Buvo sukurtas plėtros planas, kurio tikslas buvo atidaryti bent po vieną parduotuvę visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur gyvena daugiau kaip 4000 tūkst. gyventojų, o Latvijoje – miestuose, kur gyventojų skaičius yra didesnis negu 10 tūkst.
„VP MARKET“ pradėjo sparčiai plėstis ir jau 2001 metais žengė pirmus žingsnius Latvijoje bei Estijoje – vasarą atidarė pirmąsias „T-Market“ parduotuves. Estijoje plėtra sustojo dėl nepalankių rinkos sąlygų. 2002 metais bendrovės plėtra pasižymėjo itin dideliais tempais. Per metus atidaryta virš 60 naujų prekybos centrų Lietuvoje bei Latvijoje, ku
ur buvo investuota daugiau kaip 160 mln. litų. Estijoje plėtra sustojo dėl nepalankių rinkos sąlygų. Šiais metais į prekybos tinklo plėtrą buvo numatyta investuoti per 300 mln. litų. 2003 metų spalio 20 dienos duomenimis, „VP MARKET“ priklauso prekybos tinklas, kurį sudaro 248 parduotuvės. Lietuvoje bendrovė valdo 180, Latvijoje – 67, Estijoje – 1 prekybos centrą. Bendrovė yra mažmeninės prekybos rinkos lyderė tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. 2003 metais, vien per pirmus septynis mėnesius, apyvarta išaugo 17,2 procentais, lyginant su 2002 metais. Iki 2003 metų pabaigos ketinama baigti įgyvendinti plėtros planus Lietuvoje ir Latvijoje. „VP MARKET“ vadovai neketina sustoti – jų planuose yra ėjimas ir į kitų kaimyninių valstybių rinkas.

„VP MARKET“ mažmeninės prekybos rinkos lyderė Latvijoje

„VP MARKET“ savo veiklą Latvijoje pradėjo 1991 metais ir jau dabar yra rinkos lyderė mažmeninės prekybos maisto produktais bei pramoninėmis prekėms srityje. Lietuvoje įsitvirtinti prireikė beveik dešimt metų, o kaimyninėje valstybėje bendrovė tai sugebėjo padaryti vos per dvejus metus. Kokie veiksniai lėmė tokią greitą bei sėkmingą plėtrą mes ir pabandysime paanalizuoti.

Veiksniai paskatine plėstis i užsienio rinkas

Ko gero geriausiai “VP Market” vadovų apsisprendimą plėtoti verslą į kitas šalis atspindi ištrauka iš straipsnio išspausdinto dienraštyje “Verslo žinios”:
“Vilniaus prekybai” darosi per ankšta Lietuvos rinkoje
Pasak G.Marcinkevičiaus, bendrovė “Vilniaus prekyba” žengs ir į kitų šalių rinkas. Estijoje jau yra viena “T – Market” parduotuvė, tačiau iki metų pabaigos šioje šalyje jų ketinama atidaryti de

ešimt. Kaip teigė “VP Market” atstovai, kol kas dar nėra patvirtintų konkrečių plėtros planų, kuriais vadovaujantis bendrovė bandys patekti į vienos ar kitos Baltijos valstybės rinką, tačiau tam bus ieškoma galimybių. Pirmiausia reikia atsižvelgti į tos šalies mokesčių politiką, investicijas, konkurenciją.
“VP Market” atstovai teigė, jog plėstis mūsų šalyje jau nebėra erdvės.

Užpildyta Lietuvos rinka ir buvo pagrindinė, o galbūt netgi vienintelė, priežastis paskatinusi pažvelgti į svetimas rinkas.
Veiksniai nulėme Latvijos rinkos pasirinkimą
Šalių panašumo teorija teigia, kad dauguma pasaulio prekybos vyksta tarp šalių su panašiomis charakteristikomis. Svarbiausios šiuo atveju charakteristikos yra: vietovės panašumas (Atstumas tarp šalių paaiškina daugelį pasaulio prekybos santykių. Kuo didesnis atstumas, tuo įmonei sunkiau vykdyti savo veiklą kitoj rinkoj), kultūrinis panašumas (Importas/eksportas vyksta sklandžiau, jei įmonės nuomone, šalys panašios) bei politinis/ekonominis panašumas (Politiniai santykiai ir ekonominiai susitarimai – apsprendžia įmonių prekybą).
Lietuva ir Latvija, prieš 12 metų atgavusios nepriklausomybę, sėkmingai integruojasi į Europos ir pasaulio ekonominį ir politinį gyvenimą. Mūsų valstybės padarė didelę pažangą, kurdamos demokratišką visuomenę laisvos rinkos pagrindu. Todėl nenuostabu, kad šiandien Lietuva ir Latvija minimos kaip dvi sparčiai besivystančios Baltijos jūros regiono valstybės.
Lietuvos ir Latvijos tarpusavio ekonominiai santykiai yra intensyvesni nei su daugeliu kitų Europos valstybių. Su Latvija Lietuva yra pasirašiusi visas pagrindines ekonomines sutartis ir tai sudaro palankias prielaidas dviejų va

alstybių ekonominių ryšių plėtrai.
Vertinant rinką, kurioje įmonė žada plėsti savo veiklą labai svarbu yra įvertinti šalies:
ekonomiką, teisinę sistemą, vyriausybės politiką, demografiją, kultūrinę aplinką, infrastruktūrą, ir t.t.
Ekonomika
Skaudu smūgį Latvijai sudavė 1998 metų Rusijos krizė, tačiau nuo 2000 metų jos ekonomika sparčiai auga. Tikimasi, kad 2003 metais augimas pasieks 5 %, o gal ir daugiau procentų. Paslaugų sektorius sudaro daugiau kaip du trečdalius ūkio ir auga sparčiausiai. Tikimasi, kad realių pajamų augimas iš esmės padidins vartojimą. Neigiamas augimo aspektas yra tas, kad mokėjimų balanso deficitas auga,
tuo pačiu didėja valiutos (lato), susieto su Tarptautinio valiutos fondo valiutų krepšeliu (SDR), rizika.
Nuo 1999 m. infliacijos lygis nesiekia 3 % ir tikimasi, kad jis iš esmės nedides iki 2004 metu. Nedarbo lygis yra aukštas, siekia apie 13 %, o kai kuriose šalies regionuose – ypatingai aukštas. Tačiau yra tendencija mažėti.
Per penkerių metų laikotarpi 1996-2000 m. tiesioginės užsienio investicijos sudarė
atitinkamai: €301, 460, 318, 324, 443 milijonus. Tai atitinka 5-6 % BNP, o tai palyginti aukštas rodiklis; vidutiniškai vienam gyventojui tenkanti BNP dalis sudaro €156. Didžioji dalis investicijų teko bankų sektoriui.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas į Latvijos ekonomiką didelis, o ateities perspektyvos taip pat geros. Pagerejusi verslo aplinka ir galima naryste ES – abu šie veiksniai sekmingai pritraukia investuotojus.
Artejanti narystė ES reiškia, kad bendrovės turės vykdyti ES reikalavimus ir modernizuoti gamybą. Pasirengimo narystei procesas sudarė sąlygas naudotis įvairių
fondų, skirtų pasirengimui, lėšomis; iš tų fondų bus finansuojamos investicijos į infrastrukturą ir neišplėtotas sritis. Vis delto šiuo metu Latvija nepajėgi iki galo pasinaudoti potencialiu finansavimu. Tačiau netolimoje ateityje padėtis pagėrės. Tapusi ES nare, Latvija gaus papildomu lėšų.
Didelė problema yra šešelinė ekonomika. Del nedeklaruojamų pajamų valstybė
negauna didelės dalies įplaukų.

Latvijos mokesčių sistemos privalumai ir trūkumai
Pelno mokestis, PVM

Latvijoje taikomas fizinių asmenų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis. Šie du mokesčiai trukdo bendrovėms gauti pinigus iš vartotojų, kadangi dalis pinigų srauto nukreipiama į valstybinius fondus. Kaip jau buvo minėta, vartotojai dažnai vengia šių mokesčių, mažindami savo vartojimo apimtis. Bendrovės pirmiau nurodytų dviejų mokesčių naštą lengvina, mažiau investuodamos arba visai neinvestuodamos į Latviją. Šiomis dienomis Latvijos ekonomikos priartėjimas prie ES ekonomikos lygio kompensuoja neigiamus šių mokesčių padarinius – investicijų apimtys ir BVP augimo tempai Latvijoje yra įspūdingi. Tačiau tobulėjimui ribų nėra. Mažesni PVM ir pelno mokesčio tarifai dar labiau paspartins investicijų augimo tempus Latvijoje. Tačiau, kalbant apie vidutinės trukmės perspektyvą, subalansuotą augimą Latvijoje galima užtikrinti tik sumažinus minėtuosius mokesčius.
Dėl labai didelių šių dviejų mokesčių tarifų dažnai atsiranda problemų tokių kaip juodoji rinka ir korupcija.
Muitinė
Dėl skirtingo importo muitą ir muitinės veiklą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų aiškinimo tarp muitinės pareigūnų ir importuotojų dažnai kyla nesusipratimų ar net ginčų. Tikimasi, kad padėtis muitinėje labai pagerės po to, kai Latvija taps pilnateise ES valstybe nare.
Nekilnojamojo turto mokestis
Didelę paskatą investuoti Latvijoje turėjo planai dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo nuo 1.5% iki 1% Labai gaila, kad jie liko gulėti lentynose.
Santrauka
Vienas iš svarbiausių mokesčių sistemos ypatumų yra visų mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktų svoris kilogramais. Taigi nepaisant kai kurių trūkumų dabartinę Latvijos mokesčių sistemą galima vadinti paprasta, palyginti su labai sudėtingomis Vakarų Europoje arba Šiaurės Amerikoje taikomomis sistemomis. Pavyzdžiui, šiuo metu Latvijoje taikomi aštuoni skirtingi mokesčiai, tačiau, pabandę suskaičiuoti, kiek jų yra Danijoje, suskaičiavę iki penkiasdešimt penkių, ko gero “pamestume skaičių”.
Šiuo metu Latvijos mokesčių sistema yra pakankamai konkurencinė, kad galėtų užtikrinti spartų ekonomikos augimą, tačiau, siekiant ilgalaikio sėkmingo Latvijos vystymosi, mokesčių tarifus reiktų sumažinti.

Taigi, žvelgiant į latvijos rinką matome, kad ji nėra identiška, tačiau panašumų išties daug, nekalbant jau apie kultūrinius ir vykdomos užsienio politicos panašumus. Ekonominiai rodikliai bei mokesčių sistema turi savų trūkumų, tačiau yra palanki. Juolab, kad sekančių kelių metų prognozės žada gerus pokyčius. Visos šios aplinkybės bei rodikliai daro Latvijos rinką patrauklią užsienio investuotojams, o mūsų atveju, konkrečiai UAB “VP Market”.

Ėjimo į Latvijos rinką strategijos parinkimas

Turint omenyje, kad “VP Market” per keleta veiklos metų Lietuvoje sukaupė be galo daug patirties, užmezgė gerus santykius su tiekėjais ir veikė labai sėkmingai, buvo nuspresta Latvijoje kurti 100% nuosavybės įmonę. Tokia strategija įgalina įmones naudotis tokiais pranašumais kaip: visiška kontrolė, technologijų apsauga, galimybė visiškai panaudoti savo sukauptas žinias niekam jų neperduodant. Be to, Latvijos mažmeninės prekybos rinka nebuvo taip stipriai užpildyta kaip, pavyzdžiui, Estijos. Latvijoje dar nebuvo įsikūre daug užsienio kapitalui priklausančių mažmeninės prekybos tinklų, o patys latviai neturėjo sukaupę tiek žinių ir patirties mažmeninėje prekyboje, todėl konkurencingumas nebuvo didelis. Tai, jog latvių prekybininkai nebuvo pasiruoše konkuruoti su „VP Market“ atskleidžia ir Latvijos biurokratų priešinimasis lietuvių įmonės plėtrai:

Įštraukos iš dienraščio „Verslo žinios“ straipsnių:

Pradėjus statyti antrąjį “Maximos” prekybos centrą “Vilniaus prekybos” grupės nekilnojamojo turto vystymo įmonė “NDX Development” susidūrė su Latvijos biurokratų pasipriešinimu. Rygos miesto dūmos plėtros komisijos vadovas Andris Amerikas, kuris, beje, yra Latvijos demokratinės partijos pirmininkas, nutarė laikinai sustabdyti leidimą statyti prekybos centrą “Maxima” ir pareikalavo, kad būtų atlikta vietos gyventojų apklausa, ar jiems priimtinas toks prekybos centras. Pagal pačios Rygos dūmos ankstesnius nutarimus tokia, apklausa nėra būtina. Rygos dūmos spaudos centro darbuotoja Velta Purinia pripažino, kad “NDX Development” ir rangovai buvo gavę visus leidimus, todėl galėjo pradėti statybą. Maža to, privačiai nuosavybei įgyta teritorija, kurioje bus statomas prekybos centras, atitinka visas sanitarines normas, į kurias būtina atsižvelgti prieš įrenginėjant “Maximos” tipo parduotuvę.
***

Latvijos valdininkai visais būdais bando sustabdyti “VP Market” plėtrą. Maisto ir veterinarijos tarnybos, patikrinusios “VP Market” parduotuvėse parduodamą produkciją, rado įvairių pažeidimų. Latvijos “VP Market” vadovas Gintaras Marcinkevičius žurnalistams teigė, jog į griežtesnius patikrinimus žiūrima pragmatiškai, nes iš tiesų buvo aptikta didesnių ar mažesnių pažeidimų. Anot jo, visi patikrinimai išėjo tik į naudą, nes tai parodė, ką reikia taisyti.

***

Matome, kad “VP Market” susidurė su tam tikromis problemomis Latvijos rinkoje, tačiau vargu ar jas galima pavadinti labai rimtomis, kadangi jos nei kiek nepristabdė lietuvių įmonės plėtros. Rimtas rizikas, tokias kaip kaštai ir rizika vystant rinkas bei politinė rizika mažino tai, jog plėtra buvo nors ir greita, tačiau, galima sakyti, atsargi. Pradžioje buvo atidaryta viena parduotuvė ir tik įsitikinus, kad jos veikla sėkminga, buvo pradėtas plėtoti parduotuvių tinklas. Politinę rizika mažino tai, kad Latvija siekia narystės ES, todėl ji derina savo teisės aktus, ekonominę politiką ir t.t., prie ES standartų, o tai, savo ruožtu, apsaugo tarptautinį verslą nuo biurokratų ar panašiai.

„VP MARKET“ plėtros galimybės į naujas užsienio rinkas

Kaip jau minėjome 2003 metais „VP MARKET“ vadovai ketina galutinai įsitvirtinti Lietuvos bei Latvijos mažmeninės prekybos rinkose ir baigti įgyvendinti plėtros planus šiose šalyse. Bendrovės vadovai siekdami didinti pardavimų apimtis bei pelną kuria planus apie galimybes pradėti veiklą kitų šalių rinkose. Labai rimtai buvo svarstoma galimybė plėstis kitoje Baltijos šalyje – Estijoje, bet taip neįvyko. Atmetus plėtros galimybes šioje šalyje, bendrovės planuose yra 2004 metais užkariauti vieną iš slaviškų valstybių. Tarp „kandidatų“ buvo svarstomos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Lenkijos rinkos. „VP MARKET“ vadovai nusprendė eiti į pastarosios rinką. Anot jų, Lenkijos mažmeninės prekybos rinkoje yra mažesnė rizika, nors konkurencija žymiai didesnė. Be to įsitvirtinimas šios šalies rinkoje gali atverti galimybes visoje Vidurio Europoje. Pabandykime aptarti kokie veiksniai „atbaidė“ „VP MARKET“ nuo plėtros Estijoje bei Rytų Europos šalyse. Bendrovės vadovų nuomone svarbiausi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti yra mokesčių politika, konkurencingumas bei investicijos.

Pirmieji žingsniai Estijoje – kol kas tik tiek

Planai apie prekybos tinklo plėtrą Estijoje buvo labai rimti jau tuomet, kai prasidėjo plėtra į kaimyninę Latviją. Netgi yra paskaičiuota, kad atėjimas į šią rinką kainuotų apie 10 mln. lt. Pirmoji parduotuvė joje buvo atidaryta 2001 metais. 2003 metais vadovų planuose buvo atidaryti dar bent dešimt, bet durų neatvėrė nei vienas „VP MARKET“ prekybos centras, nors aplinkybės lyg ir buvo palankios tinklo plėtrai.
Vyriausybė pakeitė pelno mokesčio įstatymą, kuriuo remiantis apmokestinamas tik paskirstomas pelnas. Jei nenori jo apmokestint nebūtina investuoti į verslą, tiesiog reikia jo nepaskirstyti. Buvo pasirašyta dvigubo neapmokestinimo sutartis tarp Lietuvos ir Estijos. Taip pat nereikia mokėti jokių mokesčių investuojant į naujų pastatų statybą ar investuojant į įrengimų įsigijimą. Tokiais mokesčių pakeitimais Estijos vyriausybė siekia sukurti kuo palankesnę konkurencingumui aplinką.
„VP MARKET“ vadovai didelį dėmesį skiria konkurencijai. Jie nelabai linkę rizikuoti ten, kur nėra aiškių perspektyvų. Estijos rinka yra pilnai užgrūsta prekybos tinklais iš Suomijos, mat ši jos kaimynė turėjo tikrai geresnes sąlygas – tiek ekonomines, tiek kultūrines.
Matydami tai, “VP MARKET” vadovai pradėjo žvalgytis į šalis, kuriose konkurencija dar nedidelė, įstatymuose gausu spragu, leidžiančių lengvesniu būdų “užkariauti” rinka. Kaip tik tokiomis, ilgalaikėje perspektyvoje atrodo Rusija, Baltarusija, Ukraina.

Rytų Europos rinka – konkurencija maža, bet didelė rizika

PwC (PricewatarehouseCooper) atliko tyrimą, kuriame buvo apžvelgiamos investicijų galimybės Rytų Europoje. Anot specialistų, šiuo metu tikslingiausia būtų investuoti į Rusiją, kuri yra vadinama didelių galimybių šalimi. Tačiau viskas nėra taip gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Didelė valstybės kontrolė, dėl didelės teritorijos nežmoniški transportavimo kaštai, nekontroliuojama mafija, dėl kurios šalyje įsišaknijus pigi kontrabanda – tai yra, kol kas VP market apsisprendima pristabdantys veiksniai. Visi teigiami aspektai – tokie kaip rinkos dydis, vis didėjanti didžiuosiuose miestuose gyvenančių žmonių perkamoji galia, kol kas maža konkurencija , Lietuvos, kaip patikimos, gerą produkciją gaminančios šalies vardas – dar vis nėra svarbesni, leidžiantis „VP MARKET“ vadovams ryžtis investuoti į šią šalį. Atsižvelgiant į neigiamus aspektus, nematoma prasmės kol kas daryti dideles investicijas, kurios neatneštu norimos naudos, per norimą, pakankamai trumpą laiko tarpą. Akivaizdus tai patvirtinantis pavyzdys yra Rusijos vyriausybės siūlymas „VP MARKET“ vadovams atidaryti savo parduotuve, jau pastatytame pastate Kaliningrado srityje. Pasiūlymo buvo atsisakyta, įvertinus visus minėtus neigiamus ir teigiamus plėtimosi aspektus.
Beveik identiška situacija yra ir su kitomis, nagrinėjamomis rytų europos šalimis – Baltarusija, Ukraina. Nors šios šalys geografiniu požiūriu yra dėkingesnės, tačiau siuo momentu, žinant visus plėtros į šias šalis trūkumus neskubama priimti per greitus, galbūt įmonei nenaudingus sprendimus.

Išvados

Apibendrinant, galima teigti, kad UAB “VP MARKET” vadovai teisingai vysto tarptautinį verslą. Labai sėkmingas plėtros į Latviją variantas įrodo, kad kompanija sėkmingai moka pasirinkti plėtimosi strategijas, aiškiai suformuluoja tikslus, sugeba anksčiau už kitus savo versle įdiegti novatoriškas informacines technologijas, tuo būdu greitai ir efektyviai pasiekti tą, ko ilgu laiku nesugebėjo pasiekti konkurentai Latvijoje. Svarbu paminėti ir tai, kad įmonės vadovų neužmingdo ši sėkmė, jie ir toliau intensyviai ieško būdų plėsti savo tinklą, ieško naujų partnerių, palankių plėtimuisi šalių. Šiuo atveju žvalgimąsis į rytų valstybes vertinamas, kaip labai protinga tolimesnė Tarptautinio verslo vizija. Žinant tai, kad kompanijai vadovauja jauni, iniciatyvūs žmonės, galima drąsiai teigti, kad “VP MARKET” pakankamai greitu laiku taps viena iš pirmaujančių visos rytų Europos mažmeninės prekybos kompanija. Nenuostabu, kad visą šią sėkmingą kompanijos veikla puikiausiai apibūdina vienas, Nerijaus Numavičiaus -didžiausio kompanijos akcininko pasakytas teiginys – Nuo pat pirmos kompanijos įkūrimo minutės vadovavausi viena mintim, kuri leido mum pasiekti tai, ką dabar turime – O kas bus po metų, kas bus toliau.

Literatūros sąrašas

1. Lietuvos dienraštis „Lietuvos Rytas“
2. Lietuvos dienraštis „Verslo Žinios“
3. Lietuvos dienraštis „Respublika“
4. Tinklapis www.vpmarket.lt
5. Tinklapis www.euroverslas.lt
6. Tinklapis www.estemb.lt
7. Tarptautinės konferencijos „Mokesčių įtaka šalių konkurencingumui“ pranešimai
8. PwC apžvalga “Mažmeninės prekybos ir vartojimo prekių gamybos sektoriai. Sėkmės strategijos Rusijoje bei Vidurio ir Rytų Europoje”

Leave a Comment