Vizijos reikšmė siekiant mokyklos kaitos, tobulinimo bei veiklos kokybės

VIZIJOS REIKŠMĖ SIEKIANT MOKYKLOS KAITOS, TOBULINIMO BEI VEIKLOS KOKYBĖS

Turinys
Įvadas..............................3
1. Vizijos vieta strateginiame planavime............................5
2. Mokyklos vizijos apibūdinimas ir jos reikšmė mokyklos tobulinimui...........6
3. Vizijos parengimas ir įgyvendinimas. Vadovo vaidmuo..................9
4. Vizijos pavyzdžių analizė.........................11
Išvados..............................14
Pasiūlymai..............................14
Literatūros sąrašas..............................15
Priedas..............................16Įvadas
Šios dienos švietimo iššūkiai mokyklai – tai didinti mokyklos efektyvumą ir nuosekliai tobulinti jos veiklą ir organizacinį vystymą nuolatinės kaitos sąlygomis, siekti, kad ji taptų nuolat besimokančia ir besivystančia organizacija, kurios narių veikla ir santykiai paremti bendradarbiavimu, partneryste, inovacijų ieškojimu, kūrybiškumu, atvirumu, atsakingumu. „Kiekviena mokykla gerų rezultatų siekia skirtingais keliais. Dažniausiai pasirenkamas būdas – tai paraidis ceentralizuotos politikos [.] įgyvendinimas. Antras būdas reikalauja sutelkti dėmesį į mokymo ir mokymosi procesą bei jį lemiančias sąlygas, numatyti konkrečią strategiją, kurios dėka būtų reguliuojama mokyklos kaita, pasiekiami geresni rezultatai“ (Dobranskienė, 2002, p. 78-79). Antrasis kelias, manau sudėtingesnis, nes reikalauja visos mokyklos bendruomenės sustelkimo, pasiryžimo keistis, glaudaus bendradarbiavimo, žymiai didesnių laiko ir pastangų sąnaudų. Tačiau visą tai verta daryti vardan aukščiau išvardintų siekių. Sėkmingai visą tai įgyvendinti padeda viena iš pagrindinių švietimo vadybos funkcijų – planavimas, kuri yra visų valdymo sprendimų pagrindas. Šiuolaikiška mokykla paasirenka strateginio planavimo, ilgalaikių planų kūrimo, kelią. Pagal R. Jucevičių, strateginis planavimas – tai procesas, susidedantis iš tokių pagrindinių etapų: organizacijos vizijos, misijos, valdymo filosofijos, svarbiausių vertybių, tikslų formulavimo, veiklos sąlygų analizės, strategijos (t. y. mokyklos vystymo, plėtros, kaitos ir tobulinimo) ti

ikslų formavimo, taktinių ir operatyvinių tikslų nustatymo, veiklos plano parengimo, strategijos realizavimo ir kontrolės (Jucevičius, 2003, p. 67). Gero planavimo kaip proceso darnumas ir sklandumas galimas esant išskirtiniam vadovavimui, gebėjimui parinkti profesionalių, energingų, imlių naujovėms ir atvirų pokyčiams mokytojų komandą.
Šiame procese vizijos sukūrimas turi labai didelę reikšmę. Be to, ypač svarbus besivystančios organizacijos elementas yra bendra vizija, nes ji „kreipia mokymąsi ir telkia energiją“ (Fullan, 1998, p. 48). „Bendra vizija sukuriama, rūpinantis savo ir kitų asmeninėmis vizijomis [.] Bendra vizija skatina riziką ir eksperimentavimą, padeda įvykdyti įsipareigojimus“ (Kasiulis, 2005, p. 101). Būtent „vizija skatina strateginį planavimą, nes ji yra ilgalaikė – jos įgyvendinimui kartais reikia dešimtmečių [.]“ (Ten pat).
Savo referatu siekiu atsakyti į šiuos klausimus:
 Kokią vietą užima vizija strateginiame planavime?
 Kas būdinga mokyklos vizijai?
 Kodėl vizija svarbi mokyklos tobulinimui? Koks vaadovo vaidmuo kuriant ir siekiant vizijos?
 Kaip geriausiai kūrti ir įgyvendinti viziją?
Problema: gebėjimas kurti mokyklos plėtra, gerinti savo struktūrą ir siekti geresnių veiklos rezultatų neįmanoma, jeigu mokyklos bendruomenė neįkvėpta konkrečios bendros vizijos ir nesiekia ją įgyvendinti.
Objektas: mokyklos vizija.
Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti vizijos aktualumą mokyklos strateginio planavimo procese bei apžvelgti jos parengimo kelius.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti, kokią vietą užima vizija strateginiame planavime.
2. Aprašyti mokyklos vizijai būdingus bruožus.
3. Įvertinti vizijos svarbą mokyklos tobulinimui; įvertinti mokyklos vadovo vaidmenį kuriant ir siekiant vizijos.
4. Apžvelgti mokyklos vizijos parengimo ir įgyvendinimo kelius.
5. Remiantis asmeninę pa
atirtimi ir išstudijuota literatūra, praktiškai išanalizuoti ir įvertinti kai kurių mokyklų vizijas.
Metodai:
• Teoriniai: literatūros šaltinių studijavimas ir analizė; asmeninių žinių nagrinėjama tema įsivertinimas ir palyginimas su literatūroje pateikta medžiaga; išvadų ir pasiūlymų pateikimas.
• Praktiniai: mokyklų vizijų pavyzdžių analizė ir įvertinimas.1. Vizijos vieta strateginiame planavime
Strateginis planavimas traktuojamas pagrindinio organizacijos tikslo nustatymas bei jo siekiui reikalingų išteklių ir veiklos būdų sistemos parinkimas taip, kad būtų galima maksimaliai pasinaudoti esamomis galimybėmis bei minimizuoti pavojus (Jucevičius, 2003, p. 16). Šioje formuluotėje įžvelgiu pagrindinę strateginio planavimo idėją – rasti tinkamiausią būdą, padedantį organizacijai pasiekti geriausių rezultatų. Strateginio planavimo procesas laikomas lankčiu įrankiu, kuriuo remiantis užtikrinami naujoviškus organizacinius pakitimai, kurie būtini organizacijos gyvybiškumui (Ильин, 2000, p. 252). Organizacijos gyvybiškumą suprantu kaip jos visų narių indėlio ir kūrybiškumo nukreipimą pokyčio ir bendrų siekių link. J. Kasiulis mano, kad organizacijos gyvybiškumą, jos sėkmę lemia šių totalinių uždavinių sprendimas (Kasiulis, 2005, p. 100-101):
 bendra organizacijos vizija;
 jos misija;
 brandžia valdymo filosofija;
 užsibrėžti veiklos tikslai;
 suformuotos svarbiausios organizacijos vertybės;
 asmeninio darbuotojų meistriškumo kėlimo galimybės;
 mokymasis komandoje;
 sisteminis mąstymas.
Manyčiau, kad tai strategiškai valdomos organizacijos bruožai ir strateginio planavimo elementai, tinkantys ugdymo institucijai.
Kaip matome, vizija yra pirmoje vietoje iš būtinų sėkmei pasiekti veiksnių. R.Jucevičius viziją apibūdina kaip bet kurias sąmoningas, nukreiptas į ilgalaikę perspektyvą, pastangas, veiklos pradžią ir atspirties tašką (Jucevičius, 2003, p. 70). Tačiau antros šio apibrėžimo dalies nereikėtų priimti tiesiogiai. Dė
ėl to ši sąvoka susilaukė tokio pasipriešinimo ir taip dažnai klaidingai vartota aptariant pokyčių procesą, rengiant strateginį planą. Pasak Fullano, vizija atsiranda kur kas vėliau, jau pradėjus veikti, dėl dviejų priežasčių. Pirma, esant sudėtingoms, besikeičiančiomis sąlygomis, organizacijai reikia gerai apmąstyti patirtį, ir tik tada galima sudaryti patikimą viziją (Fullan, 1998, p. 48). Norėčiau pridurti, pabrėždama, kad iš tikrųjų, mokyklos strategijos kūrimą bei jos vizijos formulavimą apsunkina tas faktas, kad mokyklos aplinka (ir ypač išorinė: sociokultūrinių, demografinių sąlygų, įstatymų kaita, vietos savivaldos strategijų kūrimas ir t.t.) keičiasi taip sparčiai, kad mokyklos vadovui ir bendruomenei sudėtinga kartai matyti savo ateitį po 5 metų, jau nekalbant apie tai, kas bus po 10-15 metų. Todėl, manau, vizija visada turi laikinumo bruožą.
Ir antra. Bendra vizija turi atsirasti vykstant dinamiškai organizacijos narių ir vadovų sąveikai. Tokiam procesui reikia laiko (Ten pat). To pačiu vizija reikalauja iš vadovo ir pavaldinių, lankstumo ir pasiryžimo keistis, sisteminio mąstymo, pasirengimo bendradarbiauti, dirbti komandoje, tobulinti savo kompetencijas vardan bendro tikslo. Be šitų sąlygų, manau, neįmanoma sukurti geros vizijos ir organizacijos strategijos.
Remiantis aprašytu, sunku nustatyti, kas pirmiausiai formuluojama strateginiame plane: vizija (kaip ateities vaizdinys) ir po jos misija (organizacijos esmės atspindėjimas), ar atvirkščiai, misija, vėliau – vizija, arba organizacijos sąlygų ir situacijos analizė, ir tik ja remiantis, vi
izija ir misija.
Nėra griežtų reikalavimų. Tai priklauso nuo to, koks strategijos rengimo modelis pasirenkamas: analitinis ar kūrybinis. Analitiniame modelyje remiamasi tuo, ką organizacija sugeba, o ne tuo, ką ji turėtų ar galėtų nuveikti: pirmiausiai atliekama veiklos situacijos ir turimų išteklių analize, tik po to formuluojama vizija, misija ir t.t. (Jucevičius, 2003, p. 68). Skirtingai negu analitiniame modelyje, kūrybiniame siekiama „atitrūkti“ nuo organizacijos realybės, kurti netgi idealizuotą ateities viziją, kuri yra patraukli ir mobilizuojanti, po to grįžtama į objektyviai egzistuojančią organizaciją su jos turimais ištekliais, atliekama situacijos analizė ir bandoma ieškoti būdų, kaip bent priartėti prie vizijos (Jucevičius, 2003, p. 68-69).

Abu šie modeliai yra geri, tinkamiausiais yra tas, kuris geriau tinka strategijos kūrėjo(-ų.) mąstymo logikai, organizacijos kultūrai (Ten pat).

Jei būčiau mokyklos vadovas, bandyčiau derinti šiuos du modelius ir susikurti savo įstaigai tinkantį mišrų modelį. Pirmiausia, išanalizuočiau esamą situaciją, įvertinčiau stipriąsias ir silpnąsias mokyklos puses, po to suformuluočiau mokyklos viziją (tačiau neidealizuočiau jos), misiją, filosofiją, veiklos prioritetus, strateginius tikslus, priemonių planą, išteklius.

Toliau, remdamasi savuoju modeliu, parengtu pagal siūlomus R.Jucevičiaus mokyklos strateginio valdymo proceso modelį, A.Vasiliausko strateginio valdymo modelį bei L.Bagdonienės modelį (priedas), aptarsiu vieną iš pamatinių šio modelio elementų – viziją.2. Mokyklos vizijos apibūdinimas ir jos reikšmė mokyklos tobulinimui.
Vadybos habilituotas daktaras R.Jucevičius viziją apibūdina kaip komplikuotą visumą, apimančią: būsimos organizacijos viziją, būsimos situacijos viziją, strategijos viziją, dabarties ir ateities siejimo viziją, reikiamų resursų, sugebėjimų ir jų panaudojimo viziją (Bagdonienė, 2005, p. 64). „Išvertus“ šį apibūdinimą į mokyklos kalbą, vizija apibūdinama kaip sąmoningai apibendrintas supratimas ir suvokimas apie tai, kokia, esant palankioms aplinkybėms, mokykla bus, kur ir kaip veiks ateityje (Jucevičius, 2003, p. 70). Kitaip tariant, vizija – tai pageidaujamos organizacijos ateities, tolimesnės perspektyvos vaizdinys. Vizija – tai atspirties taškas misijai ir strateginiams tikslams kurti (Ten pat). Daugelio leidinių apie vadybą autorius, profesorius R.Želvys viziją apibūdina kaip idealą, kurio bendruomenės nariai įsipareigoja bendrai siekti (Želvys, 2003, p. 22). R.Želvys taip pat siūlo sulietuvinti šią sąvoką, pakeitus ją tokiomis atitiktimis kaip „svajonė“, „idealas“, „siekis“, „numatoma ateitis“. Tačiau man žodis „vizija“ daugiau yra susijęs su šios sąvokos esmę – svajonės, norimų vaizdų įžvelgimas, įvaizdžio atspindėjimas. Abu paminėti autoriai teisūs, tik pirmojo autoriau apibrėžime vizija daugiau orientuota į mokyklos perspektyvą, o antrasis šalia to, akcentuoja vizijos įgyvendinimo procesą ir bendruomenės narių vaidmenį šiame procese. Bet kuriuo atveju, vizija apima mokyklos praeitį, dabartį ir ateitį. Kuriant viziją atsižvelgiama į vidines ir išorines organizacijos savybes, bendruomenės siekius ir tikslus.

Prieš kurį laiką buvo rekomenduojama kurti vizijas 5-10 metų į priekį. Tačiau, kaip minėjau, sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis šiandieniniame gyvenime tokios tolimos vizijos numatymas darosi vis sudėtingesnis. Todėl šiuolaikiniai vadybos teoretikai, pvz. R.Želvys, siūlo orientuotis į 3-5 metų vizijas (Želvys, 2003, p.22). R.Jucevičius rašo, kad nebūtinai apibrėžti jos trukmę (Jucevičius, 2003, p. 70).

Nuo ko turėtume pradėti vizijos kūrimo procesą? Pirmiausia turime sukurti vizijos formulavimo kontekstą: reikia išmokti kūrybiškai analizuoti bei vertinti aplinką, pažinti visas galimas įtakos grupes ir integruoti įvairių sričių žinias ir sugebėjimus, kad geriau galima būtų įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti mokykla ir jos veikla visoje aplinkoje (Jucevičius, 2003, p. 70). Vizijai sužadinti padeda tiksli, tinkamai pateikta informacija, vertybės, struktūra. Todėl būtina tinkamai suformuluoti problemas, sutelkti informaciją, žinias, nuostatas, vertybes, principus, atsakant į klausimus, koks mokyklos veiklos kontekstas, kokią įtaką gali turėti aplinka ir kaip ji gali įtakoti viziją (Dobranskienė, 2002, p. 77).
Šiame pradžios etape pagrindinę rolę turi suvaidinti vadovas. Šiuolaikiškas, sėkmingas, veiksmingas ir iškilus vadovas pirmasis turi aiškiai įsivaizduoti ir išmanyti savo mokyklos viziją (Hopkins, 1998, p. 217). Tam vadovas kaip tikrasis lyderis turėtų sukurti partneriškais tarpusavio santykiais, individualių pastangų stimuliavimu, iniciatyvų skatinimu ir geru komunikavimu pagrįstą atmosferą. Sutikdama su autoriais, pabrėžiu, kad norint sukurti gerą viziją, reikia įgyti tam tikrų kompetencijų ir patirties. Taip pat svarbūs, mano manymu, yra asmeniniai bendruomenės narių bruožai – entuziazmas, mokėjimas bendrauti, įsipareigojimo ir atsakomybės jausmas. Mano manymu, vadovui prieš pradedant tikslingą vizijos kūrimo procesą, pravartu būtų „paruošti“ kolektyvą – pasinaudoti ir skatinti mokytojus išsiugdyti septynis labai veiksmingai dirbančių žmonių įpročius: asmeninės vizijos, asmeninio lyderiavimo, asmeninio valdymo, tarpasmeninio lyderiavimo, kūrybiško bendradarbiavimo ir savarankiško atsinaujinimo (Fullan, 1998, p. 190).

Kartais atrodo, kad vizijos kūrimas ir formulavimas yra sudėtingas darbas. Iš tikrųjų sunkiausia yra pasiekti, kad viziją žinotų, ją teisingai suprastų ir jai pritartų visi mokyklos bendruomenės nariai. „Todėl viena iš svarbiausių vadovo pareigų – suderinti bendrą sampratą ir siekti, kad dar.buotojai būtų atsidavę jos įgyvendinimui (Želvys, 2003, p. 22).

Kokie mokyklos veiklos komponentai gali atsispindėti vizijoje? R.Jucevičius rekomenduoja vizijoje numatyti:
 švietimo paslaugų vartotojus (kas jie (mokiniai, tėvai)? kodėl?);
 suteikiamas paslaugas (kokios? kokios galimos alternatyvos?);
 rinka (kur veikiame? kokios mūsų perspektyvos ekonominėmis sąlygomis? Pridurčiau: koks mūsų konkurencingumas ir verslumas?);
 augimo bei vystimosi perspektyva (kokios galimybės ir tendencijos?);
 filosofija (kokie veiklos principai ir vertybės?) ir t.t.
Socialinių mokslų daktarė R.Dobranskienė vizijoje dar siūlo akcentuoti lemiamą mokyklos atmosferos (klimato) reikšmę, todėl turi būti nuolat aiškinama, kokia ta mokyklos atmosfera, kaip ją gerinti“ (Dobranskienė, 2002, p. 78). Taip pat turi būti skelbiamos nuostatos, skatinančios kiekvieno bendruomenės nario savarankiškumą, atsakomybę, apsisprendimo laisvę, tolerantiškumą, savikūrą, saviugdą, asmens svarbos pripažinimą (Ten pat).

Ta pati autorė vizijoje taip pat rekomenduoja numatyti, kaip toleruoti nesėkmes. Vizija padeda kurti mokyklos kurti mokyklos bendruomenės organizaciją, užgrūdintą nedideliems nesutarimams ir netoleruojančią didelius konfliktus (Dobranskienė, 2002, p. 78).
Įsitikinau, jog formuojant viziją, jos kūrėjams paliekama pasirinkimo laisvė. Tačiau bet kuriuo atveju, ji turi būti aiški, lengvai suprantama, patraukli ir nuolat propaguojama. „Taigi tinkamai suformuluota, tiksliai išreikšta vizija gali padėti tobulinti mokyklą, išgyventi rutiną, sustiprinti motyvaciją, parengti bendruomenę ateities išbandymams, atgaivinti mokyklos gyvenimą, gerinti atmosferą, tobulinti mokyklos bendruomenės narių santykius“ (Ten pat). Tačiau, mano nuomone, vizija neturėtų tapti konstanta, ji turi būti „gyva“: keičiantis intencijoms, dimensijoms ir objektyvioms aplinkybėms, būtina kartas nuo karto prie jos grįžti ir ją koreguoti.
Ir dar: vizija turi būti kompleksinė turinio prasme, t.y. apimti visus mokyklą formuojančius elementus ir faktorius. Tai leidžia mokyklai keistis, kintant aplinkai, sąlygoms.
Vizijos formuluotė turėtų sutilpti į 50-100 žodžių (Želvys, 2003, p. 22).
Mokyklos vizijos kūrimas yra kolektyvinio darbo rezultatas; tokios bendros vizijos šerdis yra asmeninės vizijos; kuriant viziją būtina, kad visa mokyklos bendruomenė susitartų, kokie yra mokyklos paskirtis, ir suvoktų, jog tarp asmeninių saviraiškos poreikių ir vizijos įgyvendinimo reikalavimų egzistuoja tam tikra įtampa. Visa tai turėtų būti nuolat mokyklos bendruomenėje aptariama, analizuojama (Ten pat). Bendros vizijos kūrimas, įsipareigojimas bendriems tikslams tai veiksniai sąlygojantys kaitos ir gerinimo procesų sėkmingumą ir efektyvumą.
Apžvelgsiu iš arčiau vizijos kūrimo procesą.3. Vizijos parengimas ir įgyvendinimas. Vadovo vaidmuo.
Vizija atsiranda įvairiai. Kuriant bendrą viziją, būtina atsisakyti nuomonės, kad ji nuleidžiama „iš viršaus“. O kaip dažnai būna, kad ją formuoja direktorius (manau, su manimi sutiktų nemažo mokyklų skaičiaus bendruomenės). Tokiais atvejais švietimo vadovai yra vertinami kaip pagrindinė jėga, kuriant vizijas. Aišku, vadovai pirmieji turi žinoti, ko reikia norint pagerinti mokyklas. Jie privalo žinoti, kaip administruoti mokyklas, kad šios pasiektų norimų rezultatų. Iš pradžių direktoriai patys turi įsivaizduoti geresnę mokyklą, perteikti šią viziją kitiems ir pasiekti susitarimą dėl jos kūrimo. Tačiau, kai kurie autoriai, suabsoliutindami direktoriaus rolę, akcentuoja, kad viziją turi sukurti direktorius ir paskelbti ją kitiems, o vėliau derinti su jais. Bet tai savininkiškas požiūris (Hargreaves, 1999, p. 325-326). Darbuotojai gali įvairiai vertinti tokias vizijas (Kasiulis, 2005, p. 102):
 kaip įsipareigojimą (žmogus to nori ir darys viską, kad to pasiekti);
 kaip įsitraukimą (žmogus to nori ir darys viską tam pasiekti, neperžengdamas įstatymų);
 kaip nuoširdų ar formalų nuolaidžiavimą (mato vizijos naudą, daro viską, ko iš jo tikimasi, ir dar daugiau, laikosi taisyklių; patikimas);
 kaip nuolaidumą nenoromis (žmogus nemato vizijos naudos, bet nenori prarasti darbo; daro viską, ko iš jo tikimasi, bet mano, kad neprivalo tai daryti, t.y. „neserga“ tuo);
 kaip nenuolaidumą (nemato vizijos naudos ir nedaro to, ko iš jo tikimasi);
 kaip apatija (nei už, nei prieš; nerodo interesų, neeikvoja energijos).
Yra kitų vizijos kūrimo būdų. Pavyzdžiui, viziją gali sukurti vadovų (administracinė) taryba, komanda ar visa bendruomenė (jei ji nedidelė). Viziją gali padėti suformuluoti išoriniai konsultantai (Želvys, 2003, p. 22). Man atrodo, kad efektyviausias kelias, tinkantis mokyklai – suburti tam tikslui iniciatyvinę darbo grupę(-es), kurios formuluoja kelis vizijos variantus ir teikia apsvarstyti, balsuoti, koreguoti bendruomenei. Mokytojai, pagalbiniai darbuotojai, tėvai ir mokiniai turėtų dalyvauti kuriant mokyklos viziją. Turi būti išgirsti ir apsvarstyti visų balsai, net gi neigiamos nuomonės. Galutinį variantą patikslina ir pateikia mokyklos vadovai. Taigi, svarbus kiekvieno bendruomenės nario dalyvavimo, kad vizija būtų veiksminga, o mokyklos ir bendruomenės veikla efektyvi.
Tačiau suteikdamas bendruomenės nariams tam tikrų įgaliojimų ir atsakomybės kuriant viziją, skatinant jų kūrybiškumą, mokyklos direktorius neturėtų pats likti nuošaly: atsisakyti savo paties įgaliojimų, atsakomybės, idėjų (Hopkins, 1998, p. 216). Savo darbo praktikoje neseniai teko susidurti su atveju, kai mokytojų ir direktoriaus keliai panašioje situacijoje išsiskyrė: tuo metu, kai kolektyvas, dalyvavo Mokyklų tobulinimo programos mokymuose ir tuo pačiu bandė siekti savo vizijos tapti efektyvia mokykla, mokyklos direktorius liko nuošaly ir žiūrėjo į šį procesą iš šalies per skeptiškumo prizmę. Vargu, ar šiai mokyklai seksis tobulėti.
Norint pasiekti bendruomenės narių įsitraukimo ir įsipareigojimo, kuriant viziją, būtina (Kasiulis, 2005, p. 102):
 pačiam vadovui būti įsitraukusiam;
 matyti naudą ir potencialias kliūtis;
 leisti kitiems žmonėms rinktis;
 būti atviram nuolaidumo poreikiui.
Taigi, „bendros vizijos kūrimas, įsipareigojimas bendriems tikslams [.] yra dažniausiai propaguojami kaitos ir gerinimo procesų komponentai. Jie laikomi esminiais kuriant pasitikėjimą ir mokytojų bendruomenės tarpusavio suderinamumą“ (Hargreaves, 1999, p. 325). Bendra vizija – svarbiausias žingsnis, formuojant bei keičiant žmonių santykius su organizacija, žingsnis, leidžiantis ankščiau nepatikliems žmonėms padėti dirbti drauge, nes ji rodys galutinį tikslą, iškilus stresinėms situacijoms. Bendra vizija – organizacijos narių vizijų derinys. Svarbūs elementai yra asmeninio meistriškumo įsipareigojimas tiesai bei kūrybinė įtampa, energijos sukaupimas. Čia būtini tam tikri komunikavimo įgūdžiai – klausymas, dialogas bei diskusija (būtent šia tvarka) (.Kasiulis, 2005, p. 101). Man pasirodė „auksine“ J.Kasiulio išsakyta mintis: „Turinčių savo viziją vadovų rūpestis – kaip ją perduoti, perteikti darbuotojams, kad ir jie pasidalytų savosiomis“ (Ten pat). Vizijos kūrimas – besimokančioje, besiformuojančioje organizacijoje vykstantis procesas drauge su kasdieniu darbu, su organizacijos problemų sprendimu (Ten pat).
Galutinai suformuluota vizija turėtų būti viešai pristatoma ir atspindėti visuose mokyklos dokumentuose, reklamoje, ryšių bei informacijos priemonėse (Dobranskienė, 2002, p. 77).
Šiandienos vadovai dažnai kalba apie poreikį, būtinybę įtraukti darbuotojus į vizijos kūrimą. Deja, iš savo patirties aš pastebėjau, kad dažnai tai formalus dokumento pasirašymas, kuris po to keliauja į stalčių, geriausiu atveju – į skelbimo lentą.
Atsakomybė už vizijos įgyvendinimą, kaip ir jos formulavimas, taip pat turi būti kolektyvi, o ne individuali. „Vizijos įgyvendinimas – aktyvus procesas, ir žmonės turėtų jausti, kad jie patys pasirenka vienokį ar kitokį kelią“ (Dobranskienė, 2002, p. 77). Vizijos įgyvendinimą suprantu kaip jos siekimą. Ir vėl gi, kaip ir kūrimo stadijoje, globalinis yra vadovo vaidmuo. Vadovas turi pats suvokti ir brandinti šį suvokimą kolektyve, kad svarbus ne abstraktus siekimas pasiekti konkrečią ateities būklę (vizija – tai ne kažkokios „lubos“), o siekimas būti kūrybiškais ir spręsti naujai kylančias problemas bei nuolatinis to patyrimas. Trumpai tariant, „esminis klausimas yra ne „ar vizija svarbi?“, bet „kaip galima ją kurti ir vėl perkurti, atsižvelgiant į pokyčių sudėtingumą?“ (Fullan, 1998, p. 51). O pati vizija kaip formuluotė turi tapti varomąja, įkvepiančia darbui ir pokyčiams, išeinantiems iš mokyklos ribų, jėga. Tik tuomet vizija bus veiksminga ir gyvybinga. Michael Fullan rašo, jog „įkvepiančių vizijų konceptualumas, problemų tyrimas ir jų sprendimas, vis didesnio profesionalumo siekimas, produktyvių santykių kūrimas – visa tai [.] turi skatinti direktorius ir mokytojus nuolatos stengtis stiprinti ryšius su platesne aplinka, [.], plėsti idėjų ir kontaktų lauką“ (Fullan, 1998, p. 121). Man patinka R.Dobranskienės išsireiškimas, kad vizija be veiksmo yra paprasčiausia svajonė, veiksmas be vizijos – sugaištas laikas. Todėl reikėtų sekti vizijos įgyvendinimą, socialinio gyvenimo, ekonomikos, politikos ir technologijos pokyčius; pastoviai vertinti viziją ir ją atnaujinti; vadovauti vizija visuose mokyklos gyvenimo ir aplinkos lygiuose.
Baigdama šį skyrių, norėčiau pacituoti A.Hargreaves: „Pagrindinis ugdymo struktūrų keitimo iššūkis yra pastangos sutaikyti viziją ir balsą, sumažinti jų įtampą, iš kakofonijos sukurti chorą“ (Hargreaves, 1999, p. 327).4. Vizijos pavyzdžių analizė.
R.Jucevičius parengė pagrindinius kriterijus, remiantis kuriais siūlo vertinti mokyklos viziją (Jucevičius, 2003, p.71):
 numatymas (koks apimtas laikotarpis?);
 platumas (kaip plačiai apimami pokyčiai ir atspindėti juo sukeliančios jėgos?);
 unikalumas (ar yra unikalumo elementų? Ar vizija yra patraukli mokyklos bendruomenei ir socialiniams partneriams?);
Papildomi kriterijai būtų:
 konsensusas (ar yra konsensusas dėl ateities vizijos? Kokių problemų gali iškilti, jeigu organizacijoje lygiagrečiai egzistuos keletas vizijų?);
 veiksmingumas (ar buvo svarstoma naujos vizijos įtaka dabartinei veiklai? ar yra susitarimas dėl artimiausių žingsnių? ar realu įgyvendinti viziją egzistuojančios įstatyminės bazės kontekste, ar organizacija turi būtinų išteklių?);
 nuoseklumas (pagrindinių, su vizijos įgyvendinimų susijusių, žingsnių darymas);
 aiškumas (ar vizija yra suprantama?).
Pastarieji, manau, gali būti taikomi, tik įsigilinus į mokyklos veiklą (pvz., vykdant jos priežiūrą, auditą, bendraujant su bendruomene, vadovais, atliekant tyrimus ir pan.). Todėl aš, mėgindama paanalizuoti konkrečių mokyklų vizijos pavyzdžius, galiu apsiriboti tik pagrindiniais kriterijais.
1 pavyzdys.
Kauno „Vyturio“ vidurinės mokyklos vizija – patraukli, atvira kaitai, ieškanti inovacijų ir jas diegianti vidurinė mokykla, realizuojanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, sėkmingai įgyvendinanti kryptingą meninį (muzikinį) ugdymą. Mokykloje paslaugas teikia aukštos kvalifikacijos mokytojai.
Numatymas. Siekiama tapti atvira kaitai, įgyvendinančia inovacijas mokykla per formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Tačiau, manau, kad pateiktoje vizijoje nepakankamai orientuojamasi į mokymosi visą gyvenimą poreikio ugdymo siekiamybę.
Platumas. Bandoma atsispindėti organizacijos ateities pokyčius (imlios pokyčiams ir inovacijoms įstaigos kūrimą). Tačiau jos sukeliančios jėgos parodytos silpnokai: apsiribojama tik mokytojų aukšta kvalifikacija.
Unikalumas. Manau, gyventojams patrauklus yra mokymo pagal priešmokyklinio ugdymo, kuris yra neformalus, programas vidurinėje mokykloje, galimybė ir tolesnio mokymosi tęstinumas iki mokyklos baigimo. Mokyklos unikalumas – vykdyti kryptingą (muzikinį) ugdymą.
Mano manymu, ši vizija nėra įžvalgi, nes nematoma reali mokyklos kaip įstaigos tipo ateitis (turiu galvoje, kad jau labai neužilgo mokymą pagal vidurinio ugdymo programas teiks tik gimnazijos, o vidurinių mokyklų nebeliks).
2 pavyzdys.
Vilniaus E.Pleterytės pagrindinės mokyklos vizija – patraukli, atvira ir visiems prieinama demokratinės visuomenės piliečio ugdytoja, teikianti kokybišką pagrindinį išsilavinimą, plačias galimybes kiekvieno moksleivio saviraiškai. Šilti ir jaukūs namai visiems nuoširdžiai bendradarbiaujantiems šios bendruomenės nariams. Mikrorajono kultūros centras.
Numatymas. Orientuojamasi į mikrorajono kultūros centro, prieinamo visai bendruomenei, kūrimą. Manau, nepakankamai akcentuojama prisidėjimo prie besimokančios visuomenės kūrimo intencija.
Platumas. Orientuojamasi į siekiamybę teikti kokybišką pagrindinį išsilavinimą bei pilietinį ugdymą. Pagrindinė pokytį sukelianti jėga – bendradarbiavimas (sąveikinės pedagogikos principas), demokratiškumas.
Unikalumas. Patrauklus yra įstaigos matymas: šilti, jaukūs namai, kur tvyro nuoširdumas. Įstaigos unikalumas – plačios saviraiškos galimybės ir tapimas kultūros centru.
Šiai vizijai, pagal mane, trūksta užbaigtumo.
3 pavyzdys.
Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro vizija – daugiafunkcinis profesinio mokymo ir švietimo centras, programiniu principu tenkinantis jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo vidurinio lavinimo, pagrindinio profesinio mokymo, perkvalifikavimo, kvalifikacijos tobulinimo, aukštojo mokslo, neformalaus švietimo poreikius, taip prisidėdamas prie IAE regiono ir Visagino miesto besimokančios bendruomenės kūrimosi. Tai atvira ir lanksti, nuolatos tobulėjanti ir kokybę gerinanti organizacija, grindžianti savo ve.iklą humaniškumo, demokratiškumo, atsinaujinimo, multikultūriškumo ir pliuralizmo principais, puoselėjanti jos bendruomenės kūrybiškumą, saviraišką ir atsakomybę, gebėjimą integruotis į Lietuvos ir Europos tarptautinę bendriją, įgijusi pripažinimą šalyje bei užsienyje ir siekianti savarankiškos kolegijos statuso.

Numatymas. Remiamasi į vieną iš šiuolaikinės visuomenės, miesto, organizacijos siekiamybių – IAE regiono ir Visagino miesto besimokančios bendruomenės, gebančios integruotis į Lietuvos ir Europos tarptautinę bendriją, švietimo poreikius tenkinanti, nuolat tobulėjanti organizacija. Orientuojamasi į siekiamybę tapti kolegija, tenkinančia jaunimo ir suaugusiųjų formaliojo ir neformaliojo švietimo poreikius per profesinio mokymo ir švietimo programas.

Platumas. Atsispindi organizacijos ateities pokyčiai ir jos sukeliančios jėgos: kolegijos statuso siekimas, remiantis funkcijos plėtotojimu ir paslaugų kokybės gerinimu.

Unikalumas. Manau, patrauklu yra kolegijos siekimas, įstaigos daugiafunkciškumas, paslaugų gavėjų rato išplėtimas (orientavimasis ne tik į jaunimą, bei suaugusiuosius). Unikalus yra siekimas ugdyti gebėjimą integruotis į Lietuvos ir Europos tarptautinę bendriją, remiantis multikultūriškumo principu.

Šios vizijos formuluotėje nematau trūkumų.

Internete peržiūrėjau iš viso virš 15 įvairių mokyklų vizijų. Jos yra labai skirtingos pradedant žodių skaičiumi ( nuo 7 iki 117 žodžių), baigiant turiniu (nuo paviršutiniško, formalaus, universalaus iki gilaus, išsamaus ir patrauklaus). Įžvelgiau tendenciją, kad maždaug trečdalis formuluočių yra silpnų, trečdalis su nedideliais trūkumais ir trečdalis gerų. Spėju, kad mokyklose, kurioms vizijos dar nepasisekė deramai suformuluoti:
 buvo per mažai dėmesio skiriama bendruomenės sutelkimui;
 dėl vadovo bendruomenės vaidmens sumenkinimo;
 dėl vadovo “trumparegiškumo”;
 dėl nepakankamo komunikavimo;
 dėl nepalankaus klimato bendruomenėje;
 dėl mokyklos vertybių ir asmeninių bendruomenės narių nuostatų silpnumo;
 dėl netinkamų vizijos kūrimo mechanizmų parinkimo.
Tačiau įsitikinau, kad nėra vienodų vizijų; mokyklos daugiau ar mažiau stengiasi įžvelgti savąsias galimybes, savo unikalią ateitį, į kurią einama vieninteliu, ypatingu keliu.Išvados
Apibendrindama referato aprašomojoje dalyje apžvelgtus vizijos reikšmės, parengimo ir įgyvendinimo teorinius aspektus ir praktiniu būdų išnagrinėtus jos formulavimo pavyzdžius, priėjau šių išvadų:
• Vizija yra ko gero svarbiausiais organizacijos strategijos ir strateginio planavimo komponentas, atsakantis į klausimą vardan ko? Bendra vizija – mokyklos veiklos kokybės garantas;
• Bendros vizijos kūrimas – tai veiksnys, sąlygojantis kaitos ir gerinimo procesų sėkmingumą ir efektyvumą;
• Bendros vizijos kūrimas yra kolektyvinis, visos mokyklos bendruomenės darbas, kuris remiasi jos narių vertybėmis, sąveika, sisteminiu mąstymu, bendradarbiavimu, komunikavimu, kiekvieno atsidavimu, energingumu, įsitraukimu, kūrybiškumu ir atsakomybe, darbuotojų asmeniniu meistriškumu;
• Atsakomybė už vizijos įgyvendinimą, taip pat turi būti kolektyvi;
• Vadovo vaidmuo vizijos kūrime ir įgyvendinime yra itin svarbus – mokėti sutelkti, motyvuoti visus bendruomenės narius bendros vizijos kūrimui, formulavimui ir įgyvendinimui, diegti kolektyve suvokimą, jog vizijos siekimas – tai pirmiausia, profesionalus ir kūrybiškas kasdienis darbas. Tai pavyks, jei pats vadovas bus suinteresuotas tuo, matys kelias įstaigos vizijos alternatyvas, gebės pasverti grėsmes ir galimybes, išteklius, aplinkos poveikį, bus palankus kitų nuomonėms, sudarys laisvo pasirinkimo sąlygas;
• Nėra griežtų reikalavimų vizijos parengimui ir formavimui. Svarbios yra bendri susitarimai dėl to ir nuostata, kad vizija turi būti „gyva“ ir atvira atnaujinimui.
• Vizija – unikalus, originalus produktas. Nebūna vienodų vizijų formuluotės, numatymo, platumo ir unikalumo prasme vizijų. Visos jos yra labai skirtingos. Tačiau šalia pažengusio, egzistuoja formalizuotas, standartizuotas požiūris į vizijos formuluotę ir jos kūrimo įrankius.Pasiūlymai
 Mano manymu, geros vizijos sukūrimo reikia mokytis: pirmiausia kelti vadovų bei mokytojų kvalifikaciją vizijos, kūrimo, formulavimo, įgyvendinimo srityse; antra – būtina vykdyti tikslinį bendruomenės švietimą ir imtis veiksmų jos potencialo atskleidimui, suaktyvinimui kuriant mokyklos ateitį.
 Antrą vertus, būtina atlikti patikimesnę, gilesnę ir išsamesnę vizijos kūrimo, formavimo bei įgyvendinimo analizę (tyrimą) mokyklos strateginio planavimo, strategijos įgyvendinimo kontekste.Literatūros sąrašas
•Bagdonienė L., Bagdonas E., Kazlauskienė E ir kt. Organizacijų vadyba. – Kaunas: Technologija, 2005. •Dobranskienė R. Mokyklos bendruomenės vadyba. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2002. •Fullan M. Pokyčio jėgos// Skverbimasis į ugdymo reformos gelmes. – Vilnius: Tyto alba, 1998. •Hargreaves A. Keičiasi mokytojai, keičiasi laikai// Mokytojų darbas ir kultūra postmoderniajame amžiuje. – Vilnius: Tyto alba, 1999. •Hopkins D., Ainscow M., West M. Kaita ir mokyklos tobulinimas. – Vilnius: Tyto alba, 1998. •Jucevičius R., Jucevičienė P., Janiūnaitė B. ir kt. Mokyklos strategija// Strateginio vystymo vadovas. – Kaunas: Žinių visuomenės institutas, 2003. •Kasiulis J., Barvydienė V. Vadovavimo psichologija. – Kaunas: Technologija, 2005.
•Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. – Kaunas: Technologija, 2005.
•Želvys. R. Švietimo organizacijų vadyba. – Vilniaus universiteto leidykla, 2003.
•Ильин A. H. Планирование на предприятии: стратегическое планирование. – Москва, 2000.Priedas
S T R A T E G I J O S R E N G I M A S

Į V E R T I N I M A S IR K O N T R O L Ė (PASIEKIMAI)

Pav. Mokyklos strateginio planavimo modelis
Šaltiniai: Jucevičius R., Jucevičienė P., Janiūnaitė B. ir kt. Mokyklos strategija. – Kaunas: Žinių visuomenės institutas, 2003, p. 63;
Vasiliauskas A. Strateginis valdymas. – Kaunas: Technologija, 2005, p. 47;
Bagdonienė L., Bagdonas E., Kazlauskienė E ir kt. Organizacijų vadyba. – Kaunas: Technologija, 2005, p. 68.

Leave a Comment