visuotines kokybes vadyba

TURINYS:

1. Kuriai standartu rūšiai priskiriami kokybės vadybos sistemų standartai?..3
2. Kokybės sistemos diegimas..........................4
3. Nacionalinės kokybės programos struktūra..................7
4. Literatūra..............................9

1. Kuriai standartu rūšiai priskiriami kokybės vadybos sistemų standartai?

1. Manyčiau, kad kokybės vadybos sistemų standartai priskiriami pamatiniams standartams.

Pagal LST 0-1:1999, Lietuvos standartai gali būti skirstomi į rūšis, atsižvelgiant į standartizacijos objekto specifiką ir standarto nustatomų reikalavimų turinį: pamatiniai, bendrieji, terminų, produktų (gaminių), bandymų (tyrimų), procesų, paslaugų, suderinamumo, teiktinų duomenų ir kt.

Pamatiniai standartai nustato bendrąsiais standartizacijos nuostatas, standartų rūšis, standartų rengimo, taikymo, žymėjimo tvarką ir kt. Jie gali būti naudojami kaip kitų standartų paagrindas.

Bendruosiuodse standartuose pateikiamos nuostatos, užtikrinančios reikalavimų tarpusavio ryšį kuriant, gaminant ir naudojant produktus (gaminius) įvairiose veiklos srityse.

Bandymų (tyrimų) standartai, nustato produktų (gaminių) bandymų (tyrimų) būdus visuose produkto (gaminio) kūrimo, gaminimo, tikrinimo, atitikties įvertinimo ir panaudojimo tarpsniuose.

Teiktinų duomenų standarte pateikiamas sąrašas charakteristikų ir (ar) duomenų, kurie būtini produktui (gaminiui), procesui ar paslaugai apibūdinti.

Produktų (gaminių), procesų, paslaugų standartuose pateikiamos nuostatos, kurias produktai (gaminiai, intelektiniai produktai ir perdirbtos medžiagos), procesai bei paslaugos turi tenkinti, kad atitiktų savo paskirtį.

2. Kokybės sistemos diegimas.

2. Kokybės vadybos sistema (KVS) taai organizacijos valdymo struktūros, procesų ir jiems reikalingų išteklių (įskaitant darbuotojus), esant nustatytai darbo tvarkai, visuma, kurios reikia, norint pasiekti, kad produktas ar paslauga atitiktų jam keliamus kokybės reikalavimus.

KVS diegimo procesą galima išskaidyti į septynis etapus:

1 etapas. Aukščiausios vadovybės sprendimas įdiegti KVS

KVS di

iegimui reikalinga aukščiausioji organizacijos vadovybė. Bet kaip rodo praktika, KVS diegimo iniciatyva labai dažnai kyla iš vidurinio lygmes vadovų (kokybės kontrolės skyriaus viršininko ar vyr. technologo), bet jų pastangos įdiegti KVS bus tuščios, nes jiems nepavaldūs kiti organizacijos padaliniai.

Vadovybė turi būti įsitikinusi KVS nauda organizacijai ir visapusiškai remti jos įgyvendinimą ir sertifikavimą, tuo parodydama klientams ir organizacijos darbuotojams savo įsipareigojimus kokybės atžvilgiu.

2 etapas. Projekto valdymo ir darbo grupių sudarymas bei darbuotojų supažindinimas su ISO 9000 serijos standartais.

Bendram projekto įgyvendinimui, jo planavimui, darbų ir išteklių paskirstymui, projekto eigos priežiūrai ir koordinavimui sudaroma projekto valdymo grupė, į kurios sudėtį turėtų įeiti organizacijos ir pagrindinių padalinių vadovai bei projekto vadovas.

Šiame etape galima pagalvoti, ar reikia samdyti konsultantų, nors tai nebūtina. Niekas kitas geriau už organizacijos daarbuotojus nežino visų verslo ypatumų.

Kad būtų lengviau įveiktas darbuotojų pasipriešinimas, reikėtų organizuoti trumpus mokymus ir supažindinti darbuotojus su ISO 9000 standarto pagrindiniais reikalavimais ir teikiama nauda.

3 etapas. Esamos sistemos tyrimas (trūkumų analizė)

Šis etapas reikalingas tam, kad į diegiamą sistemą būtų galima integruoti kaip galima daugiau esamos sistemos elementų, nekurti jų iš naujo ir įvertinti, kurie esami sistemos elementai nereikalingi. Vienas iš pagrindinių šio etapo darbų – procesų aprašymas. Išnagrinėjus , kur ir kokie vyksta procesai, galima nustatyti, kurios KVS procedūros dar neaprašytos ir netaikomos, kurios ja

au taikomos, bet neatitinka ISO 9000 serijos standartų reikalavimų arba visai yra nereikalingos.

4 etapas. Sistemos dokumentų rengimas.

Jo metu pagal dokumentus įforminama visa veikla, turinti įtakos tiekiamo produkto kokybei.

Kiekviena organizacija dokumentų sistemos struktūrą pasirenka atsižvelgdama į savo situaciją. Dokumentų rengimas turėtų būti paskiriamas darbuotojams, kurie tiesiogiai susiję su aprašomąja veiklos sritimi. Parengti dokumentai turėtų būti analizuojami ir tvirtinami atsakingųjų darbuotojų.

5 etapas. Sistemos įgyvendinimas

Šiame etape įdiegiami dokumentuose aprašyti procesai. Šiuo metu atsiranda įvairių netikslumų arba pastebima, kad kai kurios sritys yra neapibrėžtos, duomenų įrašų formos gali pasirodyti nepraktiškos ir t.t Remiantis praktine naudojimo patirtimi, dokumentai keičiami ir tobulinami, kol nekyla jokių klausimų.

6 etapas. Vidaus auditas ir koregavimo veiksmai

Vidaus auditas – tai nešališkas įvertinimas, ar naudojama dokumentuose įforminta KVS yra rezultatyvi, užkertant kelią kokybės nesklandumams, ar ji atitinka standarto reikalavimus ir ar padeda siekti užsibrėžtų kokybės tikslų. Kokybės vidaus auditą turėtų atlikti specialiai tam parengti organizacijos darbuotojai. Auditą reikėtų pradėti įdiegus pirmąsias procedūras ir nedelsiant taisyti nustatytus nesklandumus. Iš audito rezultatų galima gauti informacijos, kuri būtų naudinga diegiant kitus sistemos elementus arba kuriant sistemą kituose padaliniuose.

Koregavimo veiksmų taikymas leistų nuo pat pradžių įsisavinti vieną iš stipriausių sistemos tobulinimo elementų ir pradėti pertvarkyti sistemą.

7 etapas. Vadovybinė analizė ir sistemos tobulinimas.

Kai dokumentuose įforminta sistema jau veikia kelis mėnesius, turėtų būti atliekamas visos si

istemos vidaus auditas ir vadovybinė analizė. Per šį laiką paaiškėja, kaip veikia KVS, ar ji naudinga organizacijai ir ar ji iš tiesų padeda valdyti procesus ir užtikrinti kokybę. Po vadovybinės analizės dar gali prireikti atlikti kai kuriuos sistemos pakeitimus, siekiant, kad KVS būtų efektyvesnė. Šios analizės metu taip pat tikslinga numatyti ir prevencinius veiksmus, kuriais būtų siekiama tobulinti KVS.

Tik užbaigus visus etapus, KVS bus įgyvendinta ir ją bus galima pateikti sertifikuoti – įvertinti ir pripažinti trečiajai šaliai, kad ji atitinka pasirinktojo standarto reikalavimus.

Organizacijoje, kurioje dirba šimtas ar keli šimtai darbuotojų, KVS diegimas trunka apie 1-2 metus. Tačiau trukmė dar labai priklauso nuo veiklos pobūdžio, darbuotojų pasiryžimo įdiegti sistemą, atitinkamų išteklių ir kitų aspektų.

3. Nacionalinės kokybės programos struktūra.

Nacionalinės kokybės programa – tai visuma darbų, iniciatyvų ir projektų, kurie turi būti vykdomi pagal bendrą strategiją.

Nacionalinė kokybės programa parengta siekiant įgyvendinti nacionalinę kokybės politiką. Pagrindinis Nacionalinės kokybės programos tikslas – sukurti infrastruktūrą ir palankią aplinką kiekvienam ūkio subjektui siekti kokybės. Programoje buvo numatyta propaguoti naujausią kokybės vadybos metodologiją, geriausią šios veiklos patirtį ir naudą, sudaryti sąlygas visų lygių vadovams ir specialistams mokytis naujausių kokybės siekimo metodų, aprūpinti standartais, vadovėliais, žurnalais ir kitomis mokymo priemonėmis, organizuoti ūkio subjektų socialinio ir ekonominio kokybės siekimo skatinimą, rengti kokybės vadybos specialistus, vystyti ši

ios srities mokslinius tyrimus, kurti konsultavimo ir sertifikavimo tarnybas, plėtoti kitą būtiną kokybei siekti veiklą.

Nacionalinė kokybės programa turėjo būti įgyvendinama remiantis bendra ir koordinuota veiklos strategija, įtraukiant į šį darbą valstybės valdymo įstaigas, mokymo ir visuomenines organizacijas, metrologijos centrus , bamdymų laboratorijas, sertifikavimo įstaigas, visuomenę ir privačius asmenis, atsižvelgiant į subordinacijos principą.

Pirmąją Nacionalinę kokybės programą sudarė šios dalys:
1. Kokybės rėmimas;
2. Nacionalinės kokybės politikos ir jos įgyvendinimo rezultatų propagavimas, visuomenės iforminimas;
3. Mokymas;
4. Moksliniai tyrimai, naujų kokybės vadybos metodų kūrimas ir propagavimas;
5. Produktų kokybės valstybinis reguliavimas, standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo veiklos plėtra;
6. ISO 9000 serijos kokybės valdymo standartų įgyvendinimo organizavimas;
7. Ekonominis ir socialinis kokybės skatinimas.

ISO 9000 serijos kokybės valdymo standartų įgyvendinimo pagrindinis uždavinys – žengti pirmajį žingsnį esminio kokybės siekimo link.

Žingsnis žengiamas padedant ūkio subjektams:
1) parengti ir įgyvendinti kokybės valdymo sistemas, atitinkančias LST EN ISO 9000 serijos ir kitų kokybės užtikrinimo klausimus reglamentuojančių standartų reikalavimus:
2) įgyti kokybės valdymo sistemų sertifikatus.

Nacionalinė kokybės politika turėtų būti Aukščiausios Lietuvos Respublikos Vadovybės oficialiai pareikšti visa apimantys ketinimai ir kryptys, susijusios su kokybe.

Nacionalinė kokybės programa turėtų būti veikimo planas Nacionalinei kokybės politikai įgyvendinti, t.y. planas darbų, kurie turi būti atliekami Lietuvos Respublikoje nacionaliniu, ūkio sektorių ir ūkio subjektų lygmeniu, laikantis bendros Nacionalinės kokybės politikos.

Nacionalinė kokybės politika turėtų apimti šias veiklos kryptis:

* standartizaciją,

* metrologiją,

* bandymus ir sertifikavimą,

* akreditavimą,

* kokybės vadybą.

Kokybės programa Nacionaliniu lygmeniu turi būti rengiama laikantis bendros Nacionalinės kokybės politikos.

LITERATŪRA

1. Pociūtė D ir kt. „Kokybės vadyba“ – Vilnius: Technika, 2005. ISBN 9935-9324-0-6
2. P. Vanagas „Visuotinė kokybės vadyba“ – Kaunas: Technologija, 2004. ISBN 9955-09-748-5

Leave a Comment