TurinysĮvadas 31. Visuotinės kokybės koncepcija1.1. Kas yra kokybė? 41.2.Kas yra visuotinė kokybė? 61.3.Kas yra visuotinės kokybės vadyba 72. Visuotinės kokybės vaidmuo strateginiame planavime2.1. Vadovams keliami reikalavimai kokybės tikslams pasiekt 92.2. Visuotinės kokybės vaidmuo strateginiame planavime 103. Visuotinės kokybės vadybos siekiai puikios kokybės 124. „Planuok – daryk – tikrink – veik“ metodas 125. Die Zusammenfassung um der Qualitatmanagement 14Išvados 15Literatūra 16ĮVADASVisuotinės kokybės vadyba yra palyginti naujas dalykas ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Šios disciplinos atsiradimą stimuliavo konkurencinė kova, kai per ketvirtį amžiaus po Antrojo pasaulinio karo Japonijos verslininkai sugebėjo pavyti ir pralenkti JAV ir Europos verslininkus produktų kokybės ir produktyvumo lygiu. Disharmonija jaučiama visur: parduotuvėse, žmonių santykiuose, gamyboje, visuomenės santykiuose su gyvenamąją aplinka. Stambios ir smulkios įmonės netobulėja ir nestiprėja taip sparčiai kaip Europos ir viso pasaulio kompanijos, su kuriomis neišvengiamai konkuruoja ir konkuruos, bet vis tiek jos stengiasi kokybiškai ir priimtinai vartotojui gaminti produktus ar teikti paslaugas. Visuotinė kokybės vadyba padeda ne tik sukurti kokybiškus produktus, kurie geriausiai tenkintų vartotojų poreikius, bet ir išvengti nuostolių, taigi pagaminti produktus pigiai. Šio darbo tikslas aptarti, kas tai yra visuotinė kokybės vadyba ir kokios jos pagrindinės idėjos, uždaviniai ir sprendimai.
1. Visuotinės kokybės vadybos koncepcija1.1. Kas yra kokybė?1 lentelėKokybės formulavimasAutorius Kokybės formuluotė Aristotelis (III a. pr. m. e.) Skirtumai tarp daiktų Diferenciacija pagal požymį ,geras – blogas Hėgelis (XIX a.) Kokybė – sąvoka, susijusi su buitimi, nes kažkas tampa niekuo, kai praranda savo kokybę Kinių versija Heroglifas, reiškiantis kokybę, susideda iš dviejų elementų: pusiausvyra ir pinigai (Kokybė = pusiausvyra + pinigai), vadinasi, kokybė tolydi sąvokoms aukštos klasės, brangus Šuchartas (1931 m.) Kokybė turi du aspektus:
1. Objektyvios fizinės charakteristikos; 2. Subjektyvus vertinimas – kiek daiktas geras Isikava (1950 m.) Kokybė – savybė, realiai patenkinanti vartotojų poreikius Dž. M. Džuranas (1979 m.) Tinkamiausias vartoti (paskirties atitikimas) Subjektyvus vertinimas: kokybė –– vartotojo patenkinimo lygis (siekdamas kokybės gamintojas turi žinoti vartotojų poreikius, kad pagamintų tokią produkciją, kuri atitiktų jų poreikiusГОСТ 18321 – 73 (СЭВ 1934 – 79) Produkcijos kokybė – visuma produkcijos savybių Produkcijos kokybė – visuma produkcijos savybių, nusakančių jos gebėjimą patenkinti nustatytus poreikius Tarptautinis standartas ISO 9000 Kokybė – visuma produkcijos savybių ir charakteristikų arba paslaugų, kurios užtikrina galimybę patenkinti nustatytus arba numanomus poreikiusKokybė ir kiekybė – dvi esminės žmogaus būties charakteristikos. Kokybė yra plati įvairiapusė sąvoka. Yra dešimtys kokybės apibrėžimų, jie gali būti klasifikuojami pagal požiūrį į kokybę. Davidas Garvinas išskyrė 5 pagrindinius požiūrius į kokybę: 1. transcendentinis požiūris;2. produkto kokybė;3. kokybė vartotojui;4. kokybė gamyboje;5. vertės požiūris.Transcendentiniu požiūriu „kokybė nėra nei mintis, nei materija, bet trečia objektyvi realybė. Net jeigu kokybė negali būti apibrėžta, jūs žinote kas tai yra“ (Garvinas 1988). Kokybė yra pasiekimas arba siekimas aukštesnio standarto, kaip priešybė būti patenkintam prastu arba apgaulingu dalyku. Šiuo požiūriu kokybiškas produktas turi „įgimtą pranašumą“ prieš kitus produktus. Pavyzdžiui, dažnai teigiama, kad vienetinis gaminys, pagamintas rankomis, yra kokybiškesnis nei fabrikinės gamybos produktas. Produkto kokybė yra tikslus ir objektyviai išmatuojamas dydis. Kokybę atspindi produkto savybių ir požymių kiekis. Šiuo požiūriu geresnės kokybės produktai brangesni, nes pagaminti produktą, turintį daugiau savybių ir požymių, yra brangiau. Kokybė vartotojui – tai vartotojo reikalavimų produktui atitikimo lygis. Šiuo aspektu produkto kokybė sunkiai nustatoma dėl skirtingo vartotojų skonio ir skirtingų jų poreikių. Kokybė gamyboje apibrėžiama kaip atitikimas iš anksto numatytų parametrų, kurie išreiškiami standartais, techninėmis sąlygomis, receptais ir kitais dokumentais. Bet koks nukrypimas nuo standartų yra defektas. Kokybė gamyboje pasiekiama projektuojant procesą (patikimumo projektavimas) ir taikant statistinį proceso valdymą gamybos metu, prevenciškai pastebint nukrypimus nuo standartų ir tuo būdu išvengiant defektų.
Vertės požiūris. Šiuo požiūriu kokybė apibrėžiama kaštų ir kainos sąvokomis. Kokybiškas produktas – turintis geras charakteristikas arba efektyviai eksploatuojamas priimtinais kaštais ir kaina. Tarptautinės kokybės vadybos standartas ISO 9000:2000 kokybę apibendrintai apibrėžia taip: „Kokybė – turimųjų charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis“. Nė vienas šių požiūriu atskirai nėra užbaigtas kokybės apibrėžimas, nes kokybės atitikimas vienu šiuo požiūriu negarantuoja tinkamos kokybės kitu požiūriu. Ši problema, anot D. Garvino, kyla dėl to, kad egzistuoja kitos produkto kokybės kategorijos: pagrindinės produkto funkcijų charakteristikos; požymiai (antrinės produkto charakteristikos); patikimumas, tai yra tikimybė, jog produktas atliks savo funkcijas tam tikrą laikotarpį; ilgalaikiškumas, kuris apibrėžiamas kaip naudos vartotojui kiekis per visą produkto gyvavimo laikotarpį; gamintojo aptarnavimas – tai gamintojų aptarnaujan…čio personalo kompetencija, aptarnavimo sparta, reagavimo į nusiskundimus greitis; estetiškumas, t.y. produkto estetinės savybės.1.2. Kas yra visuotinė kokybė?Visuotinė kokybė yra „kokybė vartotojui“ požiūrio svarbos akcentavimas objektams, subjektams visoje organizacijos veikloje (pagrindiniame darbe, aptarnavime, informacijoje, procesuose, padaliniuose ir t.t.).Visuotinė kokybė apima kokybę žmonių (darbininkų, inžinierių, vadovų), sistemų, užduočių, visos kompanijos. Visuotinė kokybė reiškia „kokybė vartotojui“ požiūrio taikymą bet kurioje darbinėje bei visuomeninėje veikloje ir privačiame gyvenime. Esamoje praktikoje dažniausiai dominuoja „Kokybė gamyboje“ požiūris. Siekiama atlikti atskiras operacijas ir pagaminti produktą pagal produkto kūrėjo pateiktas specifikacijas techninėse sąlygose, receptuose, standartuose ir kitoje dokumentacijoje. Jeigu faktiškai gauti parametrai atitinka specifikacijas, darbas arba produktas laikomas kokybišku. Tai kokybės vadyboje vadinama „darbas sandėliui“. Tokiu būdu įvertintus kokybiškus produktus po to siekiama parduoti.1 Pav. Kokybė gamybojeVisuotinėje kokybėje remiasi vartotojų poreikių patenkinimo būtinybė. Darbas nėra kokybiškai atliktas, gaminys nekokybiškas visais atvejais, kai darbo rezultatais ir produktu nepatenkinti vartotojai.
Visuotinės kokybės sąvokoje labai svarbios dvi vartotojų grupės: išoriniai ir vidiniai vartotojai.Suprantama, kad kiekviena organizacija veikia tik todėl, kad turi išorinių vartotojų, kurių poreikių tenkinimas yra pagrindinių organizacijos veiklos uždavinys. Tačiau kiekvienas padalinys ir kiekvienas darbuotojas organizacijoje atlieka tam tikrą integruotų veiklos procesų dalį. Jie organizacijoje vaidina du vaidmenis: vartotojų ir tiekėjų. Remiantis grįžtamuoju ryšiu iš vartotojų, tobulinami veiklos darbo rezultatai ir produktai, siekiant patenkinti nuolat didėjančius vartotojų poreikius. Visuotinę kokybę įgyvendinusios organizacijos yra labai dinamiškos, lanksčios, sugebančios adaptuotis prie pakitusių sąlygų. Jos gali sėkmingai reaguoti į nenumatytus greitus pasikeitimus: išorinių ir vidinių vartotojų bei visuomenės poreikių, technologijos, monetarinės sistemos, tarptautinės geopolitinės situacijos ir kitų pokyčių, kuriuos numatyti iš anksto sunku.1.3. Kas yra visuotinės kokybės vadyba?
Galima išskirti šias suddamąsias visuotinės kokybės vadybos dalis:
2 Pav. Visuotinės kokybės vadybos sudedamosios dalysSvarbiausia visuotinės kokybės vadybos dalis yra vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimas mažiausiomis išlaidomis. Jeigu vartotojai nebus patenkinti mūsų produktais ar paslaugomis, jie pasirinks kitą tiekėją, o mes bankrutuosime.Visuotinės kokybės vadyba yra tokia vadybos filosofija ir metodai, kuriuos pasirinkusi organizacija nuolat tobulėja, įtraukdama į tobulinimo veiklą visus darbuotojus ir siekdama kuo geriau patenkinti vartotojų poreikius, gerindama produktų kokybę ir mažindama kaštus.Bet kuris ūkio subjektas, norėdamas laimėti konkurencinę kovą, turi nuolat tobulėti bent jau tokiais tempais, kokiais tobulėja konkurentai, o dar geriau būtų tobulėti sparčiau už konkurentus.Visuotinės kokybės vadybos koncepcija grindžiama nuolatiniu organizacijos tobulėjimu. Tuo ši koncepcija kokybiškai aukštesnės pakopos, palyginti su koncepcija, kuria remiantis buvo sprendžiami kokybės gerinimo uždaviniai 7- ąjį ir 8 – ąjį XX amžiaus dešimtmetį Japonijos ir kitose šalyse, kur dėmesys buvo koncentruojamas į pagrindinius gamybos procesus, jų kokybės gerinimą bei sąnaudų mažinimą.
Gerai organizuotoje įmonėje būtina visų padalinių, visų darbuotojų gera veiklos kokybė. Todėl reikia kelti didelius reikalavimus kiekvienam darbui ir siekti aukštos darbo kokybės. Jeigu vadovai to nedaro, darbuotojai savo darbo reikalavimus iškelia patys. Šie darbo kokybės reikalavimai paprastai būna žemesni negu nustatytų juos vadovai. Negalima žiūrėti į klaidas kaip į normą. Darbą reikia atlikti gerai iš pirmo karto. Todėl bet kurios organizacijos vadovai ir visi darbuotojai turi jausti tam tikrą konstruktyvų nepasitenkinimą tuo, kas pasiekta, nepaliaujam…ą norą savo darbą atlikti vis geriau. Tobulėjimui ribų nėra. Deja, kai kurie žmonės, nematydami šių ribų, nežengia į tobulėjimą. Toks sąmonės lūžis negali atsirasti staiga. To reikia siekti pertvarkant įmonės struktūrą, valdymo sistemą, tobulinant gamybos procesus, parenkant naujas atlyginimo už darbo formas ir kitus visuotinės kokybės principus ir metodus. Visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo etapai:1) Išsiaiškinti vartotojo norus ir poreikius. Tam gali būti naudojamos analizės, tikslinės grupės, apklausos, interviu ar kiti metodai, kurie padėtų įtraukti vartotoją ir jo nuomonę į šį procesą. 2) Sumodeliuoti tokį produktą, kuris atitiktų (ar viršytų) vartotojo norus. Tai turi būti lengvai suprojektuojama ir įgyvendinama.3) Suprojektuoti produkto gamybos procesą, kurio dėka viskas būtų atliekama tuo laiku, kada reikia. Tam reikia išsiaiškinti dažniausiai daromas klaidas ir stengtis jų išvengti. Jeigu įvyko klaida, reikia stengtis, kad ateityje jos nesikartotų. 4) Stebėti rezultatus ir juos naudoti sistemos tobulinimui. Niekada nesustokite tobulinti.Sėkminga visuotinės kokybės vadybos programa yra paremta bendromis organizacijos dirbančiųjų pastangomis. Ji įtraukia ir daugiau etapų:1. Nuolatinis tobulinimas. Kokybės ir geresnio aptarnavimo siekimas turėtų būti nuolatinis, nenutrūkstamas procesas. Konkurentai taip pat stengsis tobulinti kokybę, o vartotojai kaskart tikėsis vis daugiau. Taigi, bent trumpam nustojus gerinti produktą, gali būti prarastos aukštos pozicijos konkurencinėje rinkoje ir prarasti vartotojai.
2. Konkurencingas organizacijos ženklas. Reikia identifikuoti geriausias kompanijas ir stengtis savo organizaciją modeliuoti pagal jas. Kompanija, į kurią orientuojamės, turi būti panašaus profilio. 3. Darbuotojo įgaliojimas. Darbuotojams reikia suteikti atsakomybę už kokybės tobulinimą. Taip sprendimas dėl kokybės gerinimo bus to asmens rankose, kuris labiausiai tiesiogiai susijęs su kokybe. 4. Komandos požiūris. Komandų naudojimas sprendžiant problemas įtraukia grupinį mąstymą, pakelia bendradarbiavimo dvasią, skatiną dalinimąsi vertybėmis.5. Žinios. Kiekvienas organizacijoje turi būti susipažinęs su produkto kokybe ir jos valdymu.Sėkmingas visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimas priklauso nuo infrastruktūros, t.y. nuo visuotinės kokybės vadybą propaguojančių organizacijų, socialinės propagavimo veiklos, teisinio reglamentavimo, mokslinių tyrimų, naujų metodų kūrimo, informacijos skleidimas, praktinio mokymo ir kt.2. Visuotinės kokybės vaidmuo strateginiame planavime2.1. Vadovams keliami reikalavimai kokybės tikslams pasiekti
Yra du iš pirmo žvilgsnio labai panašūs vadybos terminai: valdymas ir vadovavimas. Tačiau šių sąvokų esmė skirtinga. Vadybos evoliucijoje valdymas yra ankstesnis vadybos raidos etapas, palyginti su vadovavimu. Jėga yra pagrindinė energija veikimui inicijuoti ir jam palaikyti, paverčiant norus realybe. Tai yra savybė, bet kurios vadovai negali vadovauti. Paprastai skiriamos šios jėgos rūšys:• Paremta teisės jėga;• Atlyginimo jėga;• Patyrimo jėga• Pavyzdžio jėga;• Prievartos jėga.Paremta teisės jėga – tai jėga, paremta einamomis pareigomis, numatytomis organizacijos valdymo struktūroje, ir formaliu autoritetu. Atlyginimo jėga yra jėga, paremta materialiu arba psichologiniu šalininkų skatinimu.Patyrimo jėga – tai jėga, įgyta praktiniu patyrimu, specialia kvalifikacija ir žiniomis. Pavyzdžio jėga yra jėga, paremta vadovų patrauklumu, teigiamomis asmeninėmis savybėmis ir reputacija, kuria vadovaujami darbuotojai susižavi ir seka vadovų pavyzdžiu. Prievartos jėga – tai jėga, paremta pavaldinių paklusnumo siekimu, baudų ir kitų sankcijų baime.
Taigi vadovavimas yra teisingas autoriteto ir deramas galimybių naudojimas siekiant rezultatų iš vadovui pavaldžių žmonių ir sistemų. Pagrindinis vadovų uždavinys – suteikti visiems darbuotojams įgaliojimus ir sąlygas savarankiškai spręsti jiems pavestus uždavinius ir motyvuoti juos gerinti savo, padalinio ir viso organizacijos veiklos kokybę. Vadovai, kurie savo veiklą grindžia pavyzdžio jėga, tai yra pasižymintys itin teigiamomis asmeninėmis savybėmis, reputacija, kai pavaldiniai susižavi tokia iškilia vadovo asmenybe ir seka jo pavyzdžiu, vadinami lyderiais.Vadovai kokybę puoselėja šiais būdais:• Sukuria strateginę viziją, aiškias kokybės vertybes, kurios yra pamatas priimti sprendimams visuose vadybos lygiuose;• Formuluoja dideles, tačiau įvykdomas užduotis; • Rodo asmeninius įsipareigojimus kokybei;• Integruoja kokybės vertybes į kasdieninė veiklą;• Palaiko kokybės tobulumo aplinką.2.2. Visuotinės kokybės vadybos vaidmuo strateginiame planavime
Kai 8- ajame XX a. dešimtmetyje Japonija kokybiškais ir nebrangiais produktais aplenkė JAV ir Europos kompanijas, jau 9- ojo dešimtmečio pradžioje pasaulio kompanijos pripažino, kad joms suteikia strateginį pranašumą, kad riba, skirianti kokybės strategiją nuo bendrosios verslo strategijos, nyksta.Strateginis planavimas yra procesas, kuriuo numatoma organizacijos ateitis, parengiamos būtinos procedūros ir veiksmai ateičiai pasiekti. Pagrindiniai strategijos elementai yra šie:• Tikslai, kuriuos reikia pasiekti;• Politika, nurodanti arba programa tikslams pasiekti;• Veiksmų seka arba programa tikslams pasiekti.Šiuolaikinėje verslo aplinkoje kokybė yra svarbiausias strateginio planavimo elementas. Politika
Misija
Vizija
Esamos padėties analizė Strateginiai tikslai Strategijos Uždaviniai3 pav. Strateginio planavimo procesas
Kuriant strategiją, pirmiausia būtina gerai suvokti organizacijos misiją.Misija yra teiginys, kuriuo apibūdinamos organizacijos buvimo rinkoje paskirtis, pašaukimas. Misija apima paslaugas, technologijas, rinkų tipus, vartotojų poreikius, konkurencijos galimybes, t.y. tas ypatybes, kuriomis kompanija skiriasi nuo kitų.Vizija yra teiginys, apibūdinamas organizacijos ateitį. Joje pateikiamos pagrindinės charakteristikos organizacijos strategijai formuoti. Vizija turi būti susieta su vartotojo poreikiais ir išreikšti bendrą strategiją, kurios organizacija laikosi įgyvendinama savo misiją.
Pagrindinė politikos idėja yra išryškinti kompanijos vertybines nuostatas, principus, išrikiuoti visą organizaciją viena kryptimi, sutelkus dėmesį į sritis, reikalaujančias esminio tobulinimo. Politikoje pabrėžiamas planavimas ir prioritetų nustatymas bei jų paskleidimas. Įmonės politika turi būti paskleista visiems darbuo…tojams. Kad įmonės politikoje, t. y. Tiek jos viduje, tiek išorėje, turi būti skelbiama ir „platinama“, kad įmonė padarys viską, kad tik patenkintų vartotojų poreikius.Strategija yra sprendimų metodas, lemiantis ir atskleidžiantis kompanijos tikslus, politiką ir planus patenkinti vartotojų poreikius. Sukūrus efektyvią strategiją, verslas įgyja tvirtą konkurencinį pranašumą.Strateginiai tikslai – tai teiginiai, rodantys organizacijos kryptį, kad būtų realizuota jos misija ir sumažintas skirtumas tarp to, kur ji yra, ir to, kur ji nori būti.Uždaviniai yra specifiniai, išmatuojami veiksmai, kuriais įgyvendinama strategija. Strateginis planavimas sprendžia šiuos pagrindinius kokybės uždavinius:• Suprasti svarbiausius vartotojų ir gamybos reikalavimus kaip pamatą strateginėms verslo plėtros kryptims numatyti;• Optimizuoti išteklių vartojimą;• Laiduoti, kad šiuolaikinei kokybės gerinimo metodai yra suprasti trijuose svarbiausiuose lygiuose:1. organizacijos;2. procesų;3. asmens;• laiduoti, kad visos organizacijos struktūros užtikrina strateginių planų įvykdymą ir žengia į nuolatinio gerinimo fazę.Taigi strateginis planavimas kokybės planavimas jau yra arba turėtų būti verslo strateginio planavimo sinonimas.3. Visuotinės kokybės vadybos siekiai puikios kokybėsKad būtų prieita prie visuotinio apsiprendimo siekti kokybės, viena iš svarbiausių priemonių yra remti bendrovės gaminių ir paslaugų tobulinimą. Tai esminis visuotinės kokybės programos dalykas. Pasak Demingo, gaminį ir paslaugą reikia tobulinti visada, tad iš to ir paaiškėja organizacijos ateiteis vizija – ilgalaikė jos perspektyva. Jei įmonės neturėtų šios vizijos nebūtų nei krypties, nei drausmės ir tai galėtų lemti darbovietės, organizacijos ir aplinkos žlugimą.Casimir C. Barczyk knygoje „Visuotinė kokybės vadyba“ yra pateikima keletas priežasčių, dėl kurių aukštoji vadyba siekia geriausios kokybės: 1) organizacijos išlikimas, 2) konkurencija dėl rinkos dalies ir 3) troškimas būti tarp geriausių.Kaip pat siekimo puikiai kokybei turi įtakos ir pačių žmonių, kurie dirba įmonėje, bendrovėje ar kitoje organizacijoje, įtraukimas ir įgaliojimas. Tai reiškia, kad darbuotojai prisideda prie kokybės gerinimo ir stengiasi turėti į ją nuosavybės teisių. Įgaliojimas leidžia darbuotojui dalyvauti grupių veikloje ir atlikti organizacijai kokybės gerinimo pareigą. Kai darboviečių vadovai pradeda teikti žmonėms (darbuotojams) įgaliojimus, staiga ima gerėti firmos gaminiai ir paslaugos. Aišku, pats darbovietės vadovas, turi daugiau išmanyti, negu tik šnekėti. Vadovas turi tenkinti atitinkamai darbuotojus,vidinius vartotojus, kaip vidaus audito darymas, detali apklausa, bet, aišku, viskam turi būti ribos.4. „Planuok – daryk – tikrink – veik“ metodasPDTV – tai problemų sprendimo ir procesų tobulinimo ciklas. Jo pavadinimas – žodžių pirmųjų raidžių samprata: Planuok – daryk – tikrink – veik. Šį universalų kokybės tobulinimo metodą 1920 m. sukūrė W. Shewhart, vėliau jį išpopiuliarino W. E. Demingas.PDVT koncepcija rodo tai, kas egzistuoja visose mūsų profesinio ir asmeninio gyvenimo srityse ir taikoma nuolat – formaliai ir neformaliai, sąmoningai ar nesąmoningai – visur, kur ką nors darome.PDVT suteikia galimybę nuolatos tobulėti, siekiant užbrėžtų tikslų ir vis aukštesnės kokybės (apačioj esantis pav.).PDVT ciklas susideda iš šių elementų:1. PLANUOTI: planuojant ieškoma atsakymo į klausimus: ką ir kaip daryti?2. DARYTI: atliekamas numatytas bandymas. Geriausia tai daryti viename skyriuje ar ceche, naudojant eksperimentinį pavyzdį ar bandinį.3. TIKRINTI: reikėtų analitiškia ir kiekybiškai patvirtinti, kad planas veikia ir rodikliai gerėja; stebėti, kokią įtaką turėjo pakeitimai.4. VEIKTI: tolesnio proceso pertvarkymas. Imamasi veiksmų, adekvačių gautiems rezultatams. Prireikus pakeičiamas numatytas sprendimas, pakartojimas bandymas kitoje vietoje, jei tai bus naudinga, stebima, kaip keičiasi rezultatai. Tada grįžtama į pirmąjį ciklo etapą ir procesas kartojamas.
Kartais, bandant tobulinti, negaunama norimo teigiamo rezultato. Tokiais atvejais reikia bandyti iš naujo, nes PDTV ciklo koncepcija numato tokį pakartojimą. Tik reikėtų grįžti į pirmąjį, o ne į paskutiniuosius PDTV žingsnius, ir remtis ankstesniais rezultatais bei įgytomis žiniomis. Jei, taikant kitus problemos sprendimo būdus, priežastys nebuvo iki galo atskleistos, jos vėl privers pakartotinai nagrinėti situaciją. Jei problema buvo visiškai išnagrinėta ir išspręsta – rezultatai skatins tirti tolesnę problemą.PDTV ciklas dar vadinamas Demingo ratu, kad būtų galima paryškinti nenutrūkstamą tobulinimo eigą. Visi kokybės tobulinimo būdai reikalauja kartoti. PDTV vaizduoja kartojimo principą sprendžiant problemą. Bet kuriuo atveju kartojamas ciklas suformuoja naujus įgūdžius: gilesnį problemų supratimą bei tikslesnį sprendimą.PDTV ciklo kartojimo principas sukuria laipsniško tobulumo siekimo sistemą, leidžiančią per sąlygiškai trumpą periodą pasiekti geriausią rezultatą. Šis ciklas yra metodas, tinkamas nagrinėti bet kokio sudėtingumo problemoms, įskaitant ir tas, kurios įprastiniais metodais sunkiai sprendžiamos. D T S VD TS V D T S V5 Pav. PDTV ciklas – bet kokio sudėtingumo problemų sprendimo įrankisNuolatinis sistemos gerinimas gali būti pasiektas, naudojant PDTV koncepciją visoje organizacijos hierarchijoje ir vienodai taikoma tiek problemoms spręsti, tiek esminiams procesams analizuoti bei tobulinti, tiek ir paprastoms veiklos operacijoms atlikti visoje procesų sistemoje. Tam tinka įvairios kokybės gerininmo problemų sprendimo priemonės ir kokybės kontrolės būdai.2 lentelėKokybės tobulinimo matrica, taikant PDTV metodąKokybės kontrolės žingsniai Kokybės kontrolės būdai PDTVo Problemos pasirinkimaso Duomenų rinkimas ir analizėo Problemos priežasčių analizė Kontrolės lapai, grafikai, Pareto diagrama, histogramos, sklaidos diagrama, priežasčių – pasekmių diagrama Planavimaso Sprendimo planavimas ir įgyvendinimas Darymaso Rezultato įvertinimas Kontolės lapai, grafikai, Pareto diagrama, histogramos, sklaidos diagrama, priežasčių – pasekmių diagrama Tikrinimas
o Problemos sprendimo įtvirtinimas praktikoje Vykdymas5. Die Zusammenfasung um der Qualitatmanagement
Die Qualitat und die Quantitat sind zweite wesentliche Charakteristike des Menschen. Der Qualitat ist eine breite und vielseitige Begriff. Die Gesamtqualitat ist Qualitat… den Gebraucher der Gesichtpunkt in Der Tatigkeit und privaten Leben. Die Gesamtqualitat uberkommt der Qualitat des Mensch, des System, der Aufgabe und alle Firma.Die Gesamtqualitat der Managent ist solche Philosophie der Managent und viele verschiede Metode, die die Firma sich vervollkommt, wenn sie hat sich den auswahlen.Die Firma einbezieht alle Arbeiter in der Fortbildundtatigkeit. Sie strebt nach der Bedurfnisse den Gebrauche bessten befriedigen, wenn sie verbessernt der Qualitat den Erzeugnisses und mindernt des Einkommen.PDWT – der Zyklus den Prozess vollkommen und des Produkt losung. Der Name PDWT bedeutet: Planen – Machen – Kontrollieren – Handeln.
IŠVADOS
• Visuotinėje kokybės vadyboje svarbu siekti vartotojų esamų ir numatomų poreikių patenkinimą mažiausiomis išlaidomis. Stebėti rezultatus ir juos naudoti sistemos tobulinimui.• Apsisprendimas siekti visuotinės kokybės skamba suprantamsi. Tačiau tai daugiau negu skambesys. Visuoptinei kokybei siekti reikia grupinio darbo, įgaliojimų, darbuotojų įgūdžių ir žinių, organizacijos dalyvavimo visais lygmenimis, nuolatinio tobulinamojo proceso, grupės narių bendravimo, apsisprendimo gerinti gaminio ar paslaugos kokybę ir įsitikinimo, kad visų tų pastangų reikės ilgą laiką.• Bendrovės, įstaigos, organizacijos neturi pasirinkimo pereiti ar nepereiti prie naujojo mąstymo, jei jos nori išsilaikyti paviršiuje. Visuotinės kokybės vadybos teorija ir vadybos pareiga kokybei yra per daug svarbi, kad galima būtų ją ignoruoti.• PDTV ciklas prasideda nuo tobulinimo priemonių planavimo. Tada suplanuotos priemonės įgyvendinamos, vėliau tikrinamas gautas rezultatas. Jeigu patobulintas procesas patenkinamas – dirbama, veikiama tobulesniu būdu. Jei ne – jį tenka taisyti: planuoti, įgyvendinti, tikrinti ir t. t.• PDTV ciklas tinka procesų rezultatyvumui ir efektyvumui valdyti, leidžiančiam nuolat siekti vis geresnių veiklos rezultatų.
• Siekti kokybiško produkto – turintis geras charakteristikas arba efektyviai eksploatuojamas priimtinais kaštais ir kaina.• Suprojektuoti produkto gamybos procesą, kurio dėka viskas būtų tuo laiku, kada reikia.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. VANAGAS P.Visuotinės kokybės vadyba. Kaunas, 2004 m., Technologija, 428 psl. ISBN 9955 – 09 – 748 – 52. POCIŪTĖ D., JAMŠAUSKIENĖ V., VITKAUSKAS R. Kokybės vadyba. Vilnius, 2005 m., Technika, 219psl. ISBN 9986 – 05 – 781 – 73. BARCZYK CASIMIR C. Visuotinė kokybės vadyba. Vilnius, 1999 m., Tachnika, 256 psl. ISBN 9986 – 05 – 347 – 14. ČEREŠKA A., PAUŽA V.Kokybės analizė ir valdymas. Vilnius, 2005 m., Technika, 134 psl. ISBN 9986 – 05 – 894 – 55. PALIULIS N., CHLIVICKAS E. Vadybos pagrindai. Vilnius, 1998 m., Technika