VILNIAUS BANKO IŠORINĖS APLINKOS NETIESIOGINIO POVEIKIO SRITIS IR JOS ĮTAKA VEIKLAI

-3-

Trumpai apie VB

Lietuvos bankininkystės tradicijų kūrėjai

Vilniaus bankas – vienas iš pirmųjų privačių komercinių bankų Lietuvoje – įkurtas 1990 metų kovo 2 dieną. Vilniaus bankas – vienas iš komercinės bankininkystės Lietuvoje pradininkų, kuris nuo pat savo veiklos pradžios diegė ir skatino naujas bankų paslaugas, darė ženklią įtaką šalies bankų rinkai.Jau 1991 metais Vilniaus bankas tapo tarptautinės mokėjimo kortelių asociacijos “Visa International” nariu, o 1993 m. gruodį išdavė pirmąją Lietuvoje “Visa Classic” mokamąją kortelę. 1994 metais bankas įsijungė į pasaulinę tarpbankinę sistemą S.W.I.F.T., o klientų aptarnavimo tinklas buvo išplėstas iki 12 filialų.1995 meetais, kritiniais daugumai šalies komercinių bankų metais, Vilniaus bankas išlaikė stabilumą. Tuomet į šį banką pirmąjį kartą investavo tarptautiniai investiciniai fondai, buvo įsteigti du banko padaliniai, teikiantys visiškai naujas paslaugas Lietuvoje – finansų maklerio ir lizingo.
Vilniaus bankas yra vienintelis šalies bankas, priklausantis tarptautinių vertybinių popierių
kliringo ir atsiskaitymo sistemai “Euroclear”.

Mūsų veiklos filosofija

Vilniaus banko tikslai grindžiami pagrindinėmis SEB grupės vertybėmis –

• atsakomybe,
• tęstinumu,
• pagarba,
• profesionalumu.

-4-

Esame universalus bankas, teikiantis visas bankininkystės paslaugas ir daugiausia dėmesio skiriantis ilgalaikiams ryšiams su klientais. Būdami tarptautinės SEB grupės nariais, tuurime patyrusius partnerius, su kuriais bendradarbiaujame vystydami savo veiklą ir planuodami tolesnę plėtrą.

Šiandien

Vilniaus banko grupės 2003 metais uždirbtas grynasis pelnas, apskaičiuotas pagal tarptautinius apskaitos standartus, buvo 132,3 mln. litų arba 4,6 proc. didesnis negu 2002 metais. Tai didžiausias iš visų Lietuvos bankų iki ši

iol per metus gautas pelnas.
2003 metais visos grupės turtas padidėjo 29,1 proc. arba 1,9 mlrd. litų – iki 8,575 mlrd. litų.
Pernai grupės būsto kreditų portfelis padidėjo net 88 proc. – iki 613 mln. litų. Vartojimo kreditų portfelis 2003 metais padidėjo nuo 36,5 iki 64,3 mln. litų arba 76 procentais. Bendras banko grupės kreditų portfelis per metus beveik padvigubėjo ir metų pabaigoje buvo 4,8 mlrd. litų – tai sudarė daugiau kaip 40 proc. visų šalies bankų kreditų rinkos.2003 metų pabaigoje bankas užėmė net 45,1 proc. Lietuvos bankų įmonių indėlių ir beveik trečdalį – 29,3 proc. – individualių klientų indėlių rinkos. Vilniaus bankas 2003 metais savo individualių klientų skaičių padidino net 23 proc. – iki 414 tūkstančių.

ASMENINĖS PAJAMOS
IR SANTAUPOS

Prognozuojama, kad Lietuvos gyventojų turto struktūra modernės. Padidėjus darbo užmokesčiui ir išaugus turimoms pajamoms, žmonių turtas turėtų didėti, o jame vis mažesnę dalį užims grynieji pinigai. Pasikeitus šalies gyventojų požiūriui į turimą finansinį turtą, jie galėtų efektyviau didinti savo santaupas. Aktyvesnis investavimas, sumažinus terminuotaisiais indėliais ir grynaisiais pinigais laikomo turto dalį, labiau priartintų Lietuvą prie senųjų Europos Sąjungos šalių gyvenimo lygio.
Nors per pastaruosius šešerius metus Lietuvos gyventojai praturtėjo beveik dvigubai, tačiau iki šiol ženkliai atsilieka ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo naujųjų ES narių: 2004 metais mūsų šalyje vienam gyventojui teko vos 747 eurų dydžio indėlis, o Estijoje – 1217 eurų.
-5-

Prognozuojama, kad taupymui daugiau lėšų skirs di

idesnes pajamas uždirbantys žmonės, o didelių indėlių turėtojai diversifikuos savo turimas lėšas – aktyviau investuos į vertybinius popierius ir akcijas. Pavyzdžiui, pernai prekyba Lietuvos įmonių akcijomis galėjo atnešti beveik šimtaprocentinius pelnus, tačiau investuotojams šiuo metu dažnai sudėtinga savarankiškai sekti akcijų rinkos aktualijas ir priimti sprendimus. Turėtų augti investicijos į akcijų fondus, kai lėšų valdymas patikimas profesionalams, ypač jei būtų prisitaikyta prie smulkesnių investuotojų poreikių.
Augimas taip pat prognozuojamas pensijų fondams – jį lemtų gyventojų sprendimas ilgalaikiam taupymui atidėti padidėjusias pajamas bei valstybės taikomos pajamų mokesčių lengvatos. Dar ženklesni pokyčiai pensijų fondų rinką palies tuomet, kai fondus valdančios bendrovės pristatys investavimo rezultatus, o gyventojai galės palyginti keletą alternatyvų.
Vilniaus bankas mokės didesnes terminuotųjų indėlių litais palūkanas.
Šiuos naudingus mūsų klientams pokyčius lėmė dvi priežastys: auganti rinkos palūkanų norma ir tai, kad euras jau greitai taps mūsų šalies valiuta. Tokia ateities perspektyva atneš dar daugiau pelno mūsų banke pinigus kaupiantiems klientams.Nuo šios savaitės banke ženkliai padidės trumpalaikių indėlių litais palūkanos: pavyzdžiui, už vieno mėnesio indėlį bus mokama 1,80 proc. palūkanų (iki šiol – 1,37 proc.), už dviejų mėnesių – 1,83 proc. (iki šiol – 1,55 proc.) palūkanų, jei jos išmokamos pasibaigus terminui. Kai kurių laikotarpių terminuotųjų indėlių eurais palūkanos taip pat šiek tiek padidėjo.
Daugelyje bankų paslaugų rinkų pirmaujantis Vilniaus bankas per pirmąjį 2004 pusmetį sa
avo klientų indėlių portfelį padidino apie 6,5 procento. Šių metų birželio pabaigoje klientai Vilniaus banke laikė 5,19 mlrd. litų indėlių.

Nuo užsienio valstybių vietos rinka atsilieka ir pagal išnaudojamą taupymo potencialą. Objektyviai vertinant, santaupų didėjimą turėtų skatinti atlyginimų ir kitų pajamų didėjimas, nedarbo lygio mažėjimas, gerėjantys ekonominiai ir socialiniai lūkesčiai. Vis dėlto dabartinėmis sąlygomis optimistiniai lūkesčiai lemia vadinamąjį „taupymo paradoksą“ – gyventojai papildomai uždirbamus pinigus traktuoja ne kaip potencialų indėlį, o kaip finansinį svertą didesnei paskolai gauti. Ši tendencija neleidžia vienareikšmiškai prognozuoti, kad, ir toliau stiprėjant visuomenės gerovei, proporcingai augs taupymo mastas. Bankai, siekdami finansuoti gausiai teikiamus kreditus, privalės aršiai konkuruoti dėl vis sunkiau pasiekiamų laisvų piniginių lėšų, siūlydami patrauklesnes taupymo programas, didindami indėlių palūkanų normas ir vis daugiau investuodami į įvairias klientams skirtas rinkodaros akcijas.

-6-

BANKO SANTAUPOS

2004 Vilniaus banko grupės pelnas šiemet padidėjo 16 procentų.
Skandinavijos SEB bankų grupei priklausanti Vilniaus banko grupė per pirmus tris šių metų ketvirčius uždirbo beveik 16 proc. daugiau grynojo pelno nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – 97,7 mln. litų. Grupės gaunamas pelnas prieš pelno mokestį per devynis šių metų mėnesius padidėjo net ketvirtadaliu.
„Kaip ir planavome šių metų pradžioje, daugiausia dėmesio skirdami aktualiems savo privačių klientų poreikiams, pasiekėme puikių rezultatų. Ženklus mažmeninių Vilniaus banko paslaugų augimas jau tapo mūsų veiklos tendencija ir padeda sėkmingai ko

onkuruoti rinkoje“, – sakė šio didžiausio šalies komercinio banko prezidentas Julius Niedvaras.
Gerus finansinius Vilniaus banko grupės veiklos rezultatus pirmiausiai lėmė sparti kreditavimo paslaugų plėtra: klientams suteiktų būsto kreditų portfelis per tris šių metų ketvirčius padidėjo net 47 procentais. Rugsėjo pabaigoje Vilniaus banko grupės klientai būstui įsigyti buvo pasiskolinę 901,2 mln. litų. Per pirmus devynis šių metų mėnesius 16 proc. – iki 5,5 mlrd. litų –padidėjo ir visų grupės klientams suteiktų kreditų grynoji vertė.
Šiemet toliau stabiliai daugėjo ir banko klientų indėlių. Per tris 2004 metų ketvirčius Vilniaus banke laikomų indėlių suma padidėjo beveik 14 procentų. Trečiojo ketvirčio pabaigoje indėlių portfelis viršijo 5,5 mlrd. litų. Tai liudija stabilius šalies ekonomikos augimo tempus ir lemia didesnes palūkanų pajamas. Vilniaus banko grupės grynosios palūkanų pajamos po atidėjinių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo per 20 proc. – iki 182,2 mln. litų.
Vilniaus banko grupės turtas nuo šių metų pradžios padidėjo 13 proc. ir rugsėjo pabaigoje jo vertė buvo 9,7 mlrd. litų. Banko akcininkų nuosavybė per devynis 2004 metų mėnesius padidėjo dešimtadaliu ir viršijo 1 milijardą litų.
Vilniaus bankas uždirbo 97,7 mln. litų neaudituoto grynojo pelno
Didžiausias Lietuvoje komercinis bankas per devynis šių metų mėnesius valstybei priskaičiavo 10 mln. litų mokėtino pelno mokesčio. Jo pelnas prieš mokesčius buvo 107,7 mln. litų.
Vilniaus bankas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 14,5 proc. didesnį grynąjį pelną nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Banko 2003 metų trijų ketvirčių grynasis pelnas buvo 85,3 mln. litų.
Vilniaus bankas savo klientus aptarnauja 17 filialų ir 39 klientų aptarnavimo skyriuose visoje Lietuvoje. Bankas turi daugiau kaip 530 tūkst. klientų.
-7-

GYVENTOJŲ FONDO PLĖTIMAS

Šiuo metu į akcijas Lietuvos gyventojai yra investavę apie 5 proc. savo finansinio turto. Ateityje ši dalis turėtų didėti, nes žmonės vis mažiau pinigų laikys kaip indėlius, neteikiančius tiek galimybių iš santaupų uždirbti. Šią tendenciją turėtų lemti Lietuvoje didėsianti infliacija, todėl privatūs asmenys dar aktyviau ieškos būdų, kaip apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo.
Dalyvauti vertybinių popierių prekyboje šiandien nesunku – šalyje veikia net 25 finansų tarpininkų paslaugas teikiančios bendrovės, be to, įmonių akcijų galima įsigyti savarankiškai naudojantis elektroninėmis investavimo priemonėmis. Šios priemonės yra ypač populiarios tarp mažesnius sandorius sudarančių asmenų – vidutinė vieno sandorio suma yra apie 2,5 tūkst. litų arba du kartus mažesnė nei sudaromų kreipiantis į finansų maklerius.
Pastarųjų metų ekonomikos plėtra skatina geresnius žmonių lūkesčius dėl ateities ir norą investuoti; akcijų populiarėjimui didelę įtaką daro ir ES senbuves lenkiantis Lietuvos ir Rytų bei Centrinės Europos įmonių akcijų pelningumas. Per šiuos metus bendras Lietuvos vertybinių popierių biržoje parduodamų įmonių akcijų vertės indeksas padidėjo net 38 proc. (per 2003 m. – 105,81 proc.).
Nors spartūs mūsų ūkio augimo tempai leidžia tikėtis, kad šalies bendrovių akcijų vertės augimas nemažės ir ateityje, vis dėlto Lietuvos įmonių akcijų rinkai būdinga didelė rizika, kuri ir dėl trumpos savo istorijos yra sunkiai prognozuojama. Todėl, investuojant akcijų rinkoje, derėtų ne tik atsižvelgti į istorinį akcijų kainų svyravimą, bet ir vadovautis investicijų valdymo specialistų patarimais.
Būtinas taupymo plano elementas – atsargos nenumatytiems atvejams. Jų dydis turėtų prilygti šeimos 3–6 mėnesių vidutinėms išlaidoms. Šiems pinigams laikyti reikėtų rinktis itin saugias ir likvidžias taupymo priemones, geriausia – indėlius.
Kitas patogus būdas neturint pakankamų žinių ir investavimo į akcijas patirties – investiciniai fondai. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jų yra devyni; taip pat šalyje platinami šeši užsienio kolektyvinio investavimo subjektų vienetai ir veikia viena investicinė kintamojo kapitalo bendrovė.
-8-

Šių investicinių fondų lėšos dažniausiai investuojamos į Lietuvos, Vidurio, Rytų Europos ir kitų pasaulio šalių įmonių akcijas, skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones.
„Augant Lietuvos ekonomikai, gyventojai bus turtingesni, o bankų reikšmė, valdant šiuos pinigus, dar labiau padidės, todėl Lietuvos mažmeninės bankininkystės rinkos laukia aktyvi plėtra“, –
sako Vilniaus banko mažmeninės bankininkystės tarnybai pradėjęs vadovauti Audrius Žiugžda. Anot jo, pagrindinis bankų uždavinys bus padėti gyventojams efektyviai valdyti jų lėšas ir taip tapti turtingesniems.
Vilniaus banko duomenimis, nepaisant kiekvienais metais vis gerėjančių šalies ekonominių rodiklių, Lietuva vis dar yra viena iš neturtingiausių ES valstybių. Lietuvos namų ūkių finansinio turto santykis su BVP šiuo metu yra vienas iš mažiausių Europoje ir siekia vos 21 proc., kai tuo tarpu ES senbuvėse – net 170 procentų. Tarp Europos valstybių Lietuva yra paskutinė tiek pagal gyventojų skolinimosi, tiek pagal taupymo lygmenį. Dėl šios priežasties tiek taupymo, tiek kreditavimo paslaugų rinka turėtų plėstis, o bankų klientai galės naudotis įvairesnėmis paslaugomis.
Didelė – net 67 proc. – indėlių santykinė skvarba Lietuvoje rodo, kad šalies gyventojai investuodami vis dar yra labai konservatyvūs ir atsargiai renkasi kur kas daugiau pajamų duodančius alternatyvius taupymo būdus. Tai, kad 90 proc. atsiskaitymų Lietuvoje atliekama grynaisiais pinigais, liudija apie neišvystytą mokamųjų kortelių Lietuvoje rinką.
Vilniaus bankas jau įsteigė Klientų aptarnavimo kokybės departamentą, kuris kontroliuos visų teikiamų paslaugų kokybę. Tolesni strategijos įgyvendinimo žingsniai – klientų aptarnavimo tinklo plėtra, naujos klientų aptarnavimo koncepcijos įdiegimas ir Klientų informavimo centro išplėtimas.
Vilniaus banko ekspertų nuomone, Lietuvos rinkoje esantis grynųjų pinigų perteklius riboja įmonių ir gyventojų investicijas bei bankų verslo galimybes. Jei šalyje grynųjų pinigų ir viso pinigų kiekio santykis taptų toks kaip ekonomiškai pažangiose valstybėse, finansų rinkoje papildomai atsirastų maždaug 3 milijardai litų.
Šį perteklių lemia per mažai, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, paplitęs atsiskaitymas negrynaisiais pinigais ir vis dar populiarus pinigų laikymas „kojinėje“. Pastaroji tendencija neatneša naudos nė vienam rinkos dalyviui, nes grynųjų pinigų laikymas yra pats neekonomiškiausias taupymo būdas – jis neteikia nei palūkanų, nei dividendų.
Pastaruoju metu pinigų rinkoje stiprėja stabili tendencija – ilgalaikiai indėliai kaip finansinė priemonė nepajėgia konkuruoti su apyvartoje tebesančiais taupymo lakštais ir kitais Vyriausybės vertybiniais popieriais, įmonių obligacijomis ir akcijomis.
-9-

Vilniaus banko ekspertai prognozuoja, kad per šiuos metus Lietuvos įmonių ir gyventojų indėliai bei akredityvai padidės 15 proc. ir sudarys 15,61 mlrd. litų; kitais metais augimas išliks (12 proc.) – 2005 metų pabaigoje šis rodiklis bus 17,48 mlrd. litų. 2006 metai, pasak banko analitikų,
turėtų baigtis šalies finansų įstaigoms turint apie 19,23 mlrd. litų indėlių ir akredityvų, per metus šiai sumai padidėjus 10 procentų.

VILNIAUS BAKNO INVESTICIJOS

„Būdamas vienu iš sėkmingų šalies verslo pavyzdžių, Vilniaus bankas nori pasidalinti savo sėkme su vaikais, kuriems labiausiai trūksta paramos ir dėmesio. Kviečiame visą Lietuvos verslo visuomenę prisidėti prie kilnaus „Išsipildymo akcijos“ projekto. Tikiuosi, kad tai bus pati geriausia bendra mūsų investicija į ateitį”, – sako Vilniaus banko prezidentas Julius Niedvaras.
Tokio sėkmingo labdaros projekto „Išsipildymo akcija” pagrindiniu partneriu tapo didžiausia finansinė institucija Lietuvoje Vilniaus bankas. Tikėkime, kad pernai tokio didžiulio visuomenės dėmesio sulaukusi akcija šiemet bendromis partnerių pastangomis pajudins ir verslo visuomenę.
Vilniaus bankas ketina įsigyti Ukrainos banką Agio.

Jau daugiau kaip 6 tūkst. verslo klientų įvairiose šalyse, kuriose yra SEB, aktyviai veikia arba plečia savo veiklą Ukrainoje. „Įsigijęs kontrolinį „Agio“ banko akcijų paketą, SEB bus pirmasis Skandinavijos bankas, veikiantis Ukrainos rinkoje. Esame įsitikinę, kad SEB ir Vilniaus banko patirtis pasitarnaus tolesnei „Agio“ banko plėtrai.
Ukrainos ekonomika atliko neįtikėtiną šuolį, o makroekonomikos rodikliai yra palankūs verslui. Spartus vidaus rinkos augimas ir didėjanti perkamoji galia skatina Ukrainos ekonominį augimą – pastaraisiais metais Ukrainos BVP augimas buvo vidutiniškai 7 procentai per metus.
Ši investicija padės įgyvendinti mūsų planus toliau plėtoti savo veiklą Ukrainos regionuose ir stiprėti kaip universaliam bankui. Turtinga Vilniaus banko ir SEB patirtis leis tobulinti mūsų teikiamas paslaugas ir produktus.
Vilniaus bankas organizuoja naujos Malsenos krakmolo gamyklos finansavimą.
Investicijos į naująją gamyklą sieks iki 100 mln. litų. Sindikuotas bankų kreditas sudarys apie pusę šios sumos, o jo teikimo bendrovei „Malsena“ sutartis planuojama pasirašyti jau šių metų rugsėjo

-10-

mėnesį. Sindikuoto kredito sandoryje be Vilniaus banko dalyvaus ir „NORD/LB Lietuva“ bei Nordea Bank Lietuva.
„Džiaugiamės, kad solidi Vilniaus banko patirtis organizuojant ypač stambius sandorius bus naudinga ir mūsų ilgamečiam klientui bei partneriui. Šis projektas mums leis dar labiau sustiprinti
ryšius su šia pažangia bendrove ir prisidėti prie regioninio verslo plėtros šalyje“, – sakė Vilniaus banko Verslo klientų ir finansų institucijų departamento direktorius Audrius Žiugžda.
Šiuo metu pradėti gamyklos projektavimo darbai, o statybos dabartinės Panevėžio „Malsenos“ gamyklos teritorijoje prasidės 2005 metų pradžioje. Projekto plėtotojų teigimu, pirmoji produkcija naujoje gamykloje bus pradėta gaminti 2006 metų pradžioje.
Naujojoje gamykloje bus gaminamas krakmolas, glitimas ir maltozės sirupas, didžioji produkcijos dalis bus eksportuojama į kitas ES valstybes.
Skandinavijos SEB grupei priklausančio Vilniaus banko grupės valdomas turtas šiais metais padidėjo iki 9,33 mlrd. litų. Palyginti su 2003 metų pirmuoju pusmečiu, šių metų birželio pabaigoje banko verslo klientų skaičius padidėjo beveik 19 proc. iki 69,4 tūkstančio. Vilniaus banko grupės kreditų, suteiktų verslo klientams, portfelis birželio pabaigoje viršijo 4,35 mlrd. litų.

Vilniaus banko ekspertai įžvelgė teigiamų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pokyčių. Nors pagal sukauptas TUI vienam gyventojui Lietuva vis dar užima paskutinę vietą tarp Baltijos šalių, per pirmąjį šių metų ketvirtį TUI srautas šalyje siekė 186 mln. eurų ir buvo didesnis nei Latvijoje (110 mln. eurų) ar Estijoje (162 mln. eurų).

NAUJŲ TECNOLOGIJŲ ĮGYJIMAS

„Daug investicijų skirdami banko informacinių sistemų atnaujinimui, norime garantuoti, kad visi atsiskaitymai mokamosiomis kortelėmis būtų saugūs“, – sakė Vilniaus banko Mokamųjų kortelių departamentui pradėjusi vadovauti Audronė Narkauskienė. Anot jos, atsiskaitymai lustine kortele yra saugesni dėl to, kad, atsiskaitant ja prekybos ir paslaugų vietose, pritaikytose lustinėms kortelėms, būtina įvesti PIN kodą.
Be įprastų mokamosios kortelės ypatumų, ši naujoji lustinė kortelė turi mikroprocesorių (lustą), kuriame įrašyti atpažinimo duomenys. Naujosiose kortelėse taip pat bus įmontuotas ne tik lustas, bet ir magnetinė juostelė, todėl šiomis kortelėmis bus galima atsiskaityti ir tose klientų aptarnavimo vietose,

-11-

kuriose nėra lustinių kortelių skaitytuvų, ar pasiimti pinigų bankomatuose, nepritaikytuose išmokėti grynuosius pinigus iš lustinių kortelių sąskaitų.
Nors lustinės kortelės Lietuvoje jau buvo leidžiamos ir anksčiau, tokių kortelių skaitytuvų tinklas ligi šiol dar nebuvo pakankamai išplėtotas. Dėl šios priežasties būtent dabar, kai šis tinklas
buvo pradėtas itin sparčiai plėsti, Vilniaus bankas ir nusprendė pristatyti lustinę kortelę, atitinkančią tarptautinius saugumo standartus.
Vilniaus bankas prognozuoja, kad jau pirmąjį mėnesį bus išplatinta iki 50 tūkst. naujųjų „Visa Electron“ lustinių kortelių, o iki metų pabaigos bankas rengiasi išplatinti net 100 tūkst. kortelių. 2005 metais visų rūšių „Visa“ kortelės bus pakeistos lustinėmis, taip pat bus pradėtos keisti ir „MasterCard“ kortelės.
Šių metų spalio mėnesį Vilniaus bankas iš viso buvo išdavęs beveik 866 tūkst. mokamųjų kortelių. Užimdamas 32,5 proc. Lietuvos mokamųjų kortelių rinkos, Vilniaus bankas buvo šios rinkos lyderis. Banko mokamųjų kortelių vidutinė apyvarta per devynis šių metų mėnesius buvo 5,2 tūkst. litų. Itin sėkmingai platinamos ir Vilniaus banko „Visa Electron/Maxima/Senukai“ mokamosios kortelės – nuo praėjusių metų pabaigos šių kortelių jau išplatinta daugiau kaip 61 tūkst. vienetų.

INFLIACIJOS LYGIS

Vilniaus bankas prognozuoja augsiant ne tik ekonomiką, bet ir infliaciją. Vilniaus banko
ekspertai, apibendrinę pirmojo šių metų pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą, prognozuoja ne tik viso ūkio, bet ir infliacijos augimą. Dėl augančios infliacijos Vilniaus bankas padidino šių metų BVP galiojusiomis kainomis augimo prognozę nuo 8,0 proc. iki 8,7 procento. Prognozuojama, kad 2004, 2005 ir 2006 metais realusis BVP turėtų padidėti atitinkamai 6,8 proc., 6,8 proc. ir 6,5 procento.
„Gerėjanti ekonominė situacija šalyje kol kas dar nedidina gyventojų optimizmo“, – teigė Vilniaus banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda. Anot jo, per laikotarpį po Rusijos krizės, t.y. 1999 – 2003 metais, Lietuvos BVP palyginamosiomis kainomis išaugo net 26,4 proc., tačiau žmonių vertinimai tebėra inertiški ir skeptiški. „Lietuvoje vienas žemiausių regione biudžeto pajamų ir BVP santykis, kuris pastaraisiais metais iš esmės nedidėjo. Tai reiškia, kad valstybė tiesiog nepajėgia

-12-

perteikti kylančios ekonomikos „vaisių“ plačiosioms visuomenės grupėms, ypač socialinės paramos gavėjams“, – sakė G.Nausėda.
Vilniaus banko ekspertų teigimu, pastaraisiais mėnesiais nusistovėjus lito ir dolerio santykiui, valiutos kurso pokyčiai tapo šalutiniu kainų veiksniu. Kur kas labiau kainų lygiui įtakos turėjo padėtis tarptautinėje naftos rinkoje, taip pat dėl Lietuvos įstojimo į ES pakitusios kai kurių produktų eksporto
ir importo sąlygos. Neįprastai aukštas gegužės mėnesio infliacijos lygis (1,5 proc.) tapo ne tik ekonominiu, bet ir politiniu įvykiu, nes užklupo rinkimų į Europarlamentą ir Prezidento rinkimų išvakarėse. Kainų šuoliui sutapus su stojimu į ES, visuomenė kainų pabrangimą susiejo su naryste, o ne su tikrąja priežastimi – brangstančia nafta.
„Dvejus metus gyvenusi defliacijos sąlygomis, Lietuva įžengia į nuosaikios infliacijos laikotarpį“, – sakė G.Nausėda. Atsižvelgdami į pastarąsias tendencijas, analitikai prognozuoja, kad šiais metais vartotojų kainų indeksas padidės 2,4 proc., 2005 metais – 2,5 proc., o 2006 metais – taip pat 2,5 procento. „Infliacijai užsitęsus ilgesnį laiką, tikslinga būtų pasirūpinti ekonomiškai pažeidžiamų visuomenės grupių pajamų indeksavimu. Kylant kainoms, biudžetas gauna vadinamųjų infliacinių pajamų, iš kurių galima finansuoti didėjančias socialines išmokas“, – teigė G.Nausėda.
Vilniaus banko analitikų teigimu, greitas euro įvedimas duotų apčiuopiamos ekonominės naudos. Jis panaikintų nacionalinės valiutos devalvavimo pavojų, sumažintų į palūkanas įskaičiuotą atitinkamą rizikos premiją, be to, nei verslininkų, nei gyventojų nebeslėgtų valiutos konvertavimo išlaidos. Dėl šios priežasties beprasmiška dirbtinai stabdyti Lietuvos valiutinės integracijos procesą, nes tai iš esmės nesuteikia jokių privalumų, o tik „konservuoja“ finansinio neapibrėžtumo situaciją.

VIDUTINIS MĖNESINIS UŽDARBIS

Vilniaus banko analitikai nekeičia optimistinių darbo užmokesčio kilimo prognozių.Vilniaus banko ekspertai kol kas neketina keisti anksčiau skelbtų vidutinio darbo užmokesčio augimo 2004, 2005 ir 2006 metais prognozių – atitinkamai 9,0 proc., 9,0 proc. ir 8,5 procento.
„Sodros“ duomenimis, per pirmąjį 2004 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdraustųjų vidutinis mėnesio darbo užmokestis padidėjo 5,5 proc., t.y. net 3,7 procentinio
-13-

punkto daugiau nei Statistikos departamento pateiktas atlyginimų kilimo rezultatas. Remiantis „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis išaugo net 7,8 procento.
Spartesnio atlyginimų augimo hipotezę patvirtina ir fiskalinė statistika. Nacionalinio biudžeto įplaukos iš gyventojų darbo pajamų mokesčio, skaičiuojant vienam užimtajam, pirmąjį 2004 metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 10,2 procento. Šis rodiklis gali būti truputį padidintas dėl progresyvumo efekto – kylant vidutiniam darbo užmokesčiui, didėja faktinis gyventojų pajamų apmokestinimo tarifas, nes santykiškai vis mažesnis vaidmuo tenka neapmokestinamajam pajamų minimumui.
Kita vertus, Vilniaus banko analitikai neatmeta ir egzistuojančių objektyvių kliūčių, neleidžiančių darbo užmokesčiui augti sparčiau. Visų pirma didelio ūkinio aktyvumo atotrūkio tarp didmiesčių ir provincijos miestų. Sparti ekonomikos plėtra dar nepasiekė depresijos prislėgtų nedidelių miestelių ir rajonų, todėl darbo pajamos čia nedidėja ir daro neigiamą įtaką bendram šalies rodikliui. Vis dėlto, pasak Vilniaus banko analitikų, bendras teigiamų ir neigiamų veiksnių balansas yra aiškus – bent jau artimiausiais metais vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei kainos.

NEDARBO LYGIS
Kol kas analitikai nekeičia anksčiau skelbtų nedarbo lygio prognozių – 2004 metų pabaigoje nedarbo lygis bus 6,7 proc., kitų metų pabaigoje – 6,2 proc., o 2006 metų pabaigoje – 5,4 procento. Bendram nedarbo lygiui mažėjant, didele problema išlieka teritoriniai nedarbo lygio skirtumai – nedarbo lygis geriausios ir blogiausios padėties rajonuose skiriasi daugiau kaip septynis kartus. Darbo rinkos disproporcijas padėtų sušvelninti ES struktūriniai fondai, jei jie būtų kryptingai panaudoti atsiliekančių Lietuvos regionų ūkiui plėtoti.

TARPTAUTINIAI SANDORIAI

Vilniaus banko nekilnojamojo turto plėtros projektų partneriu tapo Constructus.
Pagal banko grupės nekilnojamąjį turtą tvarkančios bendrovės „VB nekilnojamasis turtas“ ir UAB „Constructus“ pasirašytą sutartį į Vilniaus banko klientų aptarnavimo vietų atnaujinimą iš viso bus investuota 15 mln. litų. Statybų bendrovė iki 2006 metų rudens atliks projektavimo, statybos,
-14-

remonto, modernizavimo, rekonstrukcijos, pastatų priežiūros darbus dvidešimtyje bankui priklausančių objektų visoje Lietuvoje.
Pasirinkimą bendradarbiauti su „Constructus“ taip pat lėmė ankstesni sėkmingi šios bendrovės įgyvendinti projektai – Vilniaus banko „Europos“ filialo statyba, kitų banko patalpų pritaikymas modernių informacinių sistemų naudojimui, baigiama Vilniaus Naujamiesčio filialo pastato rekonstrukcija.
Iki šių metų pabaigos įmonė rekonstruos tris banko Šiaurės regiono filialus – Utenos, Biržų ir Panevėžio. Juose bus pritaikyta naujoji klientų aptarnavimo koncepcija, pasiteisinusi visuose naujausiuose banko filialuose ir klientų aptarnavimo skyriuose. Patalpų dizainas čia taip pat bus kuriamas atsižvelgiant į bendrą SEB grupės įvaizdį.

MOKSLO IR TECHNIKOS PAŽANGA

Vilniaus bankas siūlo naują investavimo priemonę – su akcijomis susietas obligacijas.
Skandinavijos SEB grupei priklausantis Vilniaus bankas šių metų lapkričio 2 dieną pasiūlys investuotojams naujovę – su akcijomis susietas obligacijas. Ši nauja kompleksinė investavimo priemonė investuotojams suteiks galimybę gauti didesnį pelningumą už investiciją į vertybinius popierius itin mažai rizikuojant. Tai pirmoji Lietuvoje įregistruota tokių obligacijų emisija. 20 mln. litų vertės trejų metų trukmės emisija bus platinama iki lapkričio 30 dienos.
Rinkai pasiūlyta naujovė – kompleksinė investavimo priemonė – jungia obligacijų ir akcijų privalumus. Didžiausio susidomėjimo su akcijomis susietomis obligacijomis laukiame iš privačių investuotojų, kurie siekia mažos rizikos ir didesnio negu įprastų obligacijų ar terminuotųjų indėlių pelningumo. Skirtingai, nei investuodamas į akcijas, klientas, įsigijęs šios rūšies obligacijų, visuomet išsaugo pradinę investuotą sumą, jei obligacijas išlaiko iki išpirkimo dienos.
Patirtis rodo, kad privatūs investuotojai daug mieliau renkasi tas investavimo strategijas, kurios garantuoja kapitalo išsaugojimą. Todėl su akcijomis susietos obligacijos turėtų sudominti ir tuos, kurie ligi šiol nesiryžo savarankiškai investuoti į akcijas, tačiau siekia didesnio pelningumo ir kartu nori išsaugoti pradinę investicijos sumą..

-15-

Dar vienas minėtos priemonės privalumas, palyginti su tiesioginiu investavimu į akcijas, – obligacijų likvidumas. Bet kuriuo momentu, vos tik prireikus grynųjų pinigų, su akcijomis susietas obligacijas galima vėl parduoti bankui.
Nominalioji vienos Vilniaus banko su akcijomis susietos obligacijos vertė – 100 litų. Naujos rūšies obligacijų pelningumas bus susietas su trim akcijų indeksais: JAV S&P 500, Europos EURO Stoxx 50 ir Japonijos Nikkei 225. Obligacijų platinimo metu bus galima įsigyti vertybinių popierių už kainą, žemesnę nei nominalioji obligacijos vertė. Obligacijų įsigijimo kaina kiekvieną platinimo dieną didės ir artės prie nominaliosios vertės. Vertybinių popierių išpirkimo dieną investuotojui bus išmokama nominalioji obligacijos vertė ir priemoka už indeksų portfelio vertės padidėjimą,
Didžiausią patirtį Lietuvos investicinių paslaugų rinkoje turintis Vilniaus bankas šiuo metu užima daugiau kaip 25 proc. šalies skolos vertybinių popierių rinkos. Nuo 2003 metų bankas iš viso yra išleidęs 265 mln. litų vertės obligacijų. Paskutinė Vilniaus banko išleista 50 mln. litų obligacijų emisija buvo sėkmingai išplatinta pirma laiko.

Bankai laikydami elektroninę bankininkystę viena iš prioritetinių sričių, siūlo klientams vis daugiaus galimybių sąskaitas tvarkyti neatsitraukiant nuo kompiuterių. Virtualus banko klientų skaičius auga kasdien, tačiau dar didesnei plėtrai trugdo palyginti nedidelė interneto svarba. Bankas siekia, kad elektroninė bankininkystė būtų prieinama visiems. Suprantama, jog kai kurie klientai neturi priėjimo prie interneto. Todėl bankas siūlo nemokamai pasinaudoti interneto savitarnos terminalais, esančiais banko skyriuose.

IŠVADA

Lietuvai žengiant I Europą, šalies finansų rinka neišvengiamai turės keistis. Augant konkurencijai, padidės klientų galimybės rinktis, paspartės pažangių technoligijų diegimas, paslaugos taps kokybiškesnės ir pigesni, todėl bankams teks dar labiau stengtis.

Leave a Comment