Svarbiausia Telšių rajono įmonė

Svarbiausia Telšių rajono įmonė

AB “Mažeikių nafta” – didžiausia ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių akcinė bendrovė, vienintelė Telšių regione naftą perdirbinėjanti įmonė. Jos atsiradimas siejamas su 1970m. pradėtu projektavimu, statybos aikštelės ruošimu. Nutiestas Novopolocko – Mažeikių naftotiekis, pastatyti valymo įrengimai, atlikti kiti paruošiamieji darbai. “Naftos” statybos vieta buvo pasirinkta atsižvelgiant į hidrologines sąlygas, atstumų naftotiekiu ir geležinkeliu sutrumpinimą. Tai leido taupyti lėšas, skirtas naujos įmonės statybai.

1980m. balandžio mėn. pagamintas pirmasis naftos produktas – mazutas, kuris buvo supiltas į vagonus – cisternas ir išveštas į Naujosios Akkmenės cemento gamyklą. 1981m. įmonėje jau buvo gaminama 11 –kos pavadinimų produktų: benzininis kuras, mazutas, suskystintos dujos ir kt.

Įmonės stabiliai veiklai labai svarbus ritmingas naftos tiekimas. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nafta buvo ritmingai tiekiama ir perdirbama. Keičiantis politinei situacijai, naftos tiekimas dėl įvairių priežasčių pradėjo mažėti. Dabar jos gaunama perpus mažiau.

AB “Mažeikių nafta” gamina įvairių markių aukšto oktaningumo neetiliuotą benziną, benziną su multifunkciniais priedais “Ventus”, vasarinį ir žieminį dyzelinį, reaktyvinį kurą, bei kitus naftos produktus, turinčius paklausą ne tik Lietuvoje. Technologiniu lyygiu ir gaminamos produkcijos kokybe įmonė prilygsta geriausioms Europos naftos įmonėms. Projektinis įmonės galingumas – iki 15 mln. tonų naftos.

Įmonė ne tik perdirba naftos žaliavą, gamina įvairius naftos produktus, bet ir užsiima mažmenine ir didmenine naftos produktų gamybą, importo ir eksporto op

peracijomis, konsultuoja komercinės veikos ir valdymo vadovus. Įmonėje dirba 3400 žmonių. Čia dirba nemažai specialistų. Atlyginimai už darbą įmonėje neblogi, palyginus su kitomis ūkio šakomis. Be to naftininkai remia kultūros centrą, teikia labdarą, skiria lėšų visuomeninėms organizacijoms ir bažnyčios statybai. Leidžia bendrovės savaitraštį “Fakelas”. Todėl galima teigti, kad visuomenėje susiformavęs teigiamas požiūris į naftininkų bendruomenę. Tad galima drąsiai pasakyti, jog naftos perdirbimo įmonės statyba rajone, dėl kurios buvo išlieta daug emocijų, pasiteisino. Visi mato, kad ji atliko nemažą vaidmenį stiprinant respublikos ekonomiką, aprūpinant šalies ūkiį naftos produktais.

Žinoma ekologiniu atžvilgiu yra problemų, įmonė, kaip ir kiekvienas chemijos pramonės objektas, teršia gamtą.dėl to čia įsteigta aplinkos apsaugos tarnyba ir sanitarinė labaratorija, kurios kontroliuoja ir imasi priemonių, kad tarša būtų kuo mažesnė.
-4-

Nuo 1995m. naftos peerdirbimo įmonei vadovauja G. Kiesius. Prieš tai vadovavo P. Jensius – tai pirmasis gamyklos vadovas, po jo – A. Maslovas, B. Vainora. Tai metais buvo įsteigta akcinė bendrovė “Mažeikių nafta”, kurios apie 90 proc. akcijų valdo valstybė. Pradedama rengtis įmonės privatizavimui. 1998m. respublikos ūkio ministras V. Babiliuspasirašė protokolą su JAV kompanija “Williams” dėl investicijų. Ši įmonė numato ‘Nafta”modernizuoti, rasti rinkų produkcijai.
1999m. pradėtas naftos eksportas per Būtingės terminalą. Tais pačiais metais buvo sustapdytasnaftos tiekimas iš Rusijos. Rytų naftos bendrovė “LUKoil” siekia įsigyti koncerno ak

kcijų ir operatoriaus (valdymo) teisių.. 1998m. dėl kainų kritimo naftos ūkyje bendrovė patyrė daugiau nei 90 mln. litų nuostolių. Dėl šių bėdų, taip teigia žiniasklaida, dalis kaltės tenka ir amerikiečių kompanijai “Williams”. Sunkiai sekėsi derybos su amerikiečiaisdėl darbuotojų socialinių garantijų (kad žmonės nebūtų atleisti iš darbo).
Juodeikių naftos perdirbimo gigantas tapo koncerno centru. Sudėtingus gamybos procesus joje valdo ir tobulina šimtai talentingų aukšto lygio specialistų: inžinierių, technologų. įmonė tapo žinoma ne tik Europoje, bet ir už Atlanto.

JAV kompanija kredituos “Mažeikių naftą”

1994m. “Lietuvos ryte” buvo rašyta, kad Mažeikių valstybinė įmonė “Nafta” Vilniuje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su JAV kompanijos ABB padaliniu “ABB Lummus Crest, Inc.”. sutartį pasirašė “Naftos” generalinis direktorius B. Vainora.
Pagal pasirašytą sutartį per ABB padalinį “Nafta” turėjo gauti 20 mln. JAV dolerių kreditą. Įmonės ganeralinio direktoriaus pavaduotojas G.Kiesius pasakė, kad tai bus kreditas, už kurį “Nafta”, skaičiuojant dabartinėmis kainomis, nupirks 180-190 tūkstančių tonų naftos.
Pagal sutartį nafta turės atkeliauti iš Rusijos. Dalį žaliavos teiks kompanija “LUKoil”.
Pagal pasirašytą sutartį amerikiečių kompanija dalyvaus “Naftos” modernizavimo programoje, kuri bus sudaroma abiejų sutarties šalių ir atliekamos “atviros knygos” principu. Tai reiškia, kad nė vienas sutarties šalies žinksnis nebus daromas be susitarimo su kita.
Tikimasi, kad pagal šią programą naftos perdirbimo gamykla bus rekonstruota. O kitų metų pabaigoje numatyta pa

astatyti 4 mln. JAV dolerių kainuojančią benzino maišymo stotį. Apskaičiuota,

-5-

kad nauja stotis per metus duos apie 12 mln. dolerių pelno. Vėliau bus rekonstruojami kiti įrenginiai. Rekonstrukcijos tikslas, kad “Naftoje” gaminamas benzinas atitiks pasaulinius standartus.
Šiandien šios aukštos kokybės reikalavimus atitinka tik Mažeikiuose gaminamas dyzelinis kuras, žibalas, tarpinis benzino gamybos produktas pentanheksano frakcija – ši produkcija parduodama Vakaruose.
Modernizavimo programa, be 20 mln. JAV dolerių apyvartinio lėšų kredito, kainuos apie 85 mln. JAV dolerių. Visi šie pinigai iš įvairių pasaulio bankų pateks į Lietuvą per firmą “ABB Lummus Crest, Inc.”
ABB, kaip pasakojo “Naftos” vadovas, turi padalinių visame pasaulyje, joje dirba apie 230 tūkstančių darbuotojų, metinė kompanijos apyvarta – 38 milijardai JAV dolerių.
Apskaičiuota, kad valstybės biudžetas iš šios sutarties jau kitąmet gaus 76 mln. JAV dolerių įplaukų, t.y. trečdaliu daugiau nei šiemet..

Naftą pirkti siūlo Rusijos koncernas “LUKoil”

Liberalizavus visų rūšių kuro įvežimą į Lietuvą, sparčiai sumažėjo “Mažeikių naftos” perdirbimo apimtys. Tai matome lentelėje :

Metai 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995
Perdirbta naftos (mln.t) 12,79 10,8 11,7 4,1 5,2 3,7 3,14

Nirint, kad “Mažeikių nafta” dirbtų rentabiliai, būtina kasmet perdirbti 5-6 mln. t naftos. Dėl to, kad neapibrėžtas ilgalaikinių tarpvalstybinių sutarčių su Rusija sudarymas ir vygdymas, taip pat dėl apyvartinių lėšų stygiaus “Mažeikių nafta” negali įsigyti reikiamo kiekio žaliavų. Gamyklos stabdymai kenkia įrengimams, produkcijos kokybei, sunaudojama daugiau energijos. 1994 m. “Mažeikių nafta” patyrė 56,4 mln. Lt nuostolių, o 1995m. jie sudarė 73,1 mln. Lt

t.

Užkonservuoti nors vieną gamybinę liniją – neįmanoma, nes jai rekonservuoti reikėtų beveik tiek pat lėšų, kiek ir naujai gamyklai statyti.

-6-

Pasiūlymų iš Rusijos pirkti naftą “Mažeikių nafta” sulaukia pakankamai (pagrindinis žaliavos tiekėjas Rusijos koncernas “LUKoil” tiekia apie 95 proc naftos), tačiau Rusijos naftininkai reikalauja iš anksto apmokėti, o “Mažeikių nafta” neturi tam apyvartinių lėšų.
Neturėdama galimybių apsirūpinti nafta, “Mažeikių nafta” daugiausia perdirba komercinių struktūrų naftą.
Laipsniškai “Mažeikių nafta” vis tampa priklausomesnė nuo smulkių klientų, atvežančių 50.000 – 100.000 t naftos. Tai neigiamai atsiliepia įmonės finansinei padėčiai, nes atimama galimybė pačiai užsidirbti iš prekybos nuosavais naftos produktais.
Prisidėjo ir Vyriausybė
Dar labiau “Mažeikių naftos” finansinę padėtį komplikavo 1995m. balandžio mėn. Vyriausybės nutarimas dėl išankstinio akcizo ir PVM mokėjimo už gamykloje perdirbamą naftą. Tai kasdien įmonei kainuoja apie 1,5-2 mln. Lt.
Tokie neapgalvoti Vyriausybės sprendimai, taip pat nuolatinės prastovos, apyvartinių lėšų stygius, morališkai susidėvėjusi technologija nuolat didina “Mažeikių naftos” produkcijos savikainą.
Yra pavojus, kad brangstant Rusijos naftai “Mažeikių naftos” produkcija gali tapti nekonkurencinga net ir vidaus rinkoje.
“Mažeikių naftai” būtina išspręsti 3 uždavinius
1. Rasti apyvartinių lėšų naftai pirkti. 1995m. buvo atimtas TVF skirtas 20 mln. kreditas naftai pirkti.
2. Rasti alternatyvius naftos kanalus, nes tik jie gali priversti Rusijos kompanijas tapti sukalbamesnėms. Mūsų telkiniuose išgaunama tik apie 82.000 t per metus iki 1998m. prognozuojama išgaunamos naftos kiekį padidinti tik apie 3 kartus.
3. Rasti lėšų gamybai modernizuoti, nes tik naujos technologijos gali padėti gamyklai prisitaikyti prie rinkos reikalavimų.modernizavimo projektas nėra įtarktas į valstybės remiamų investicijų programą.
Ir akivaizdu, kad artimiausiu laiku šių uždavinių išspręsti nepavyks.
Parsiduoti Rusijos koncernui “LUKoil” būtų pats elementariausias problemos sprendimo
būdas, nes sudėtinga “Mažeikių naftos” finansinė padėtis nenaudinga Lietuvos skonomikai, tačiau labai naudinga Rusijos koncernui “LUKoil”, kuris lieka stambiausias tiekėjas.

Ekspertų vertinimu. “LUKoil” įsigyti 40 proc. “Mažeikių naftos” akcijų būtų labai naudinga net ir neturint kontrolinio akcijų paketo, nes įmonę reikėtų dalytis ne su konkuruojančiomis naftos
-7-

komanijomis, bet su Lietuvos Vyriausybe, kuri tikrai nesikištū į įmonės operatyvinį valdymą, jei būtų užtikrintos pastovios įplaukos į valstybės biudžetą.

“Mažeikių nafta” ir “Williams”

Žvilgsnis į ateitį

Per pastaruosius kelerius metus “Mažeikių nafta” neišnaudojo nei įmonės gamybos, nei pelningumo potencialo. Todėl įmonė dabar susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis. Tačiau Lietuva įsitikinus, kad partnerystė su “Williams” suteikia “Mažeikių naftai” galimybę vystytis ir tapti ateityje sėkmingai ir pelningai dirbančia įmone, nes verslo plane yra numatyta gerinti kokybę ir pelningumą, didinti produkcijos apimtis ir našiai naudoti įmonės pajėgumus.

Taip pat šiame verslo plane yra numatytas nuoseklus visų įmonės veiklos sričių atgaivinimas.

Pelnas yra apibrėžiamas kaip lėšos, kurios lieka po visų atsiskaitymų. “Mažeikių naftos” pagrindinis tikslas yra kiek įmanoma padidinti pelną.

1999m. AB”Mažeikių nafta” buvo privatizuota. Ją įsigijo JAV naftos bendrovė “Williams International”, kuri numato įmonę modernizuoti ir rasti rinkų produkcijai. O kai bus baigta modernizacija ir ji vėl dirbs pelningai, šalis gaus didesnes pajamas vie iš “Mažeikių naftos” mokamų mokesčių.

Kartu mes verslą tvarkysime kitaip
”Williams” tvirtai tiki, kad bendradarbiavimas su darbuotojais turi būti atviras, betarpiškas ir abipusis. Formuojant partnerystę, jūs greit pamatysite, kad “Mažeikių naftos” verslas bus tvarkomas kitaip. Mes kartu pertvarkysime įmonę ir jos darbą taip, kad “Mažeikių nafta”galėtų tapti pasaulinio lygio naftos perdirbimo ir transportavimo bendrove, teikiančia kokybiškus produktus visam Baltijos regionui. Tam yra reikalinga atvira ir geranoriška darbo aplinka įmonėje. Darbuotojai bus skatinami už pastangas gerinti įmonės būklę.

Pagal visus finansinius rodiklius tai jau buvo bankrutavusi bendrovė, ji laikėsi tik valstybės suteikiamų naujų paskolų dėka. O valstybės garantuotų arba suteiktų paskolų bei įmonei duotų
valstybės garantijų suma jau buvo daugiau kaip milijardas litų.

-8-

Matant tokią “Mažeikių naftos” tuometinę padėtį galima paaiškinti sandorio su “Williams” esmę. Tai nebuvo įpastas privatizavimo sandoris, nes, kaip minėta, bendrovė jau buvo bankrutavusi. Tai buvo “Mažeikių naftos” gelbėjimo bendromis jėgomis su amerikiečiais sandoris. Buvo tikimasi, kad gera amerikiečių vadyba išnaikins vagystes, užtikrins nenutrūkstamą naftos tiekimą ir naftos gaminių pardavimus, pelningą įmonės darbą. Valstybė vien savo jėgomis tai padaryti nebūtų pajėgi.

“Yukos” ir Lietuva

2002 metais “Yukos” tapo didžiausia AB “Mažeikių nafta” akcininke. “Yukos” valdo 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų, taip pat “Yukos” yra perėmusi teises ir tam tikrus įsipareigojimus, numatytus “Williams International” sutartyse su Lietuvos Vyriausybe, įskaitant Lietuvos naftos komplekso valdymą.
Tapusi didžiausia “Mažeikių naftos” akcininke, “Yukos” atliks įmonės modernizaciją, kad Lietuvos naftos perdirbimo įmonė taptų perspektyvia ir pelningai dirbančia konkurente Europos naftos produktų rinkose.

Be investicijų, “Yukos” 10 metų garantavo naftos tiekimą “Mažeikių naftos” įmonei. Kiekvienais metais “Yukos” patieks į Mažeikius mažiausiai 5 milijonus tonų naftos. Per Būtingės naftos terminalą “Yukos” ketina eksportuoti 4 milijonus tonų naftos per metus.
2002 metų rugsėjį “Yukos” užbaigė daugiapakopį sandorį įsigyjant kontrolinį “Mažeikių naftos” akcijų paketą, tuo atverdama sau geresnį priėjimą į Europos rinką.
Tarptautiniai naftos produktų pardavimai per devynis 2003 metų mėnesius sudarė 13,5 mln. tonų (98 mln. barelių), tai 71,1 proc. daugiau nei per devynis 2002 metų mėnesius. Šis rezultatas daugiausia pasiektas į kompanijos tarptautinius naftos produktų pardavimus įtraukus 4,5 mln. tonų (34,6 mln. barelių) naftos produktų, kuriuos pardavė “Mažeikių nafta”.
Naftos kompanija “Yukos” ir dukterinė bendrovė “Yukos International UK BV” pasirašė atitinkamą sutartį dėl savo paskolų, kurių bendras dydis sudaro 150 mln. JAV dolerių, perfinansavimo AB “Mažeikių nafta” naudai per AB “Vilniaus bankas”

-9-

„Mažeikių nafta“ praneša apie gerus 2004 m. devynių mėnesių veiklos rezultatus

Bendrovės pajamos per devynis šių metų mėnesius pasiekė 5,5 mlrd. litų (1,9 mlrd. JAV dol.), arba 1,7 mlrd. litų (735 mln. JAV dol.) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
„Finansinius rezultatus, kuriais šiandien mes galime pasidžiaugti, įtakojo 3 pagrindiniai veiksniai: 1) aukštos naftos perdirbimo maržos rinkoje; 2) galimybė perdirbti didesnius, nei planuota, naftos kiekius įmonės personalo novatoriškumo dėka; ir 3) „Yukos“ sugebėjimas ir nuolatinės pastangos tiekti papildomus naftos kiekius, kurie viršijo mūsų metiniame plane numatytuosius ir leido pasinaudoti rinkos siūlomomis galimybėmis“, sakė „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius P. Nelson English „Ir dar vienas, ne mažiau svarbus veiksnys, kuris prisidėjo prie sėkmės — mūsų darbuotojų sunkus darbas ir pastangos“.
Per šį laikotarpį „Mažeikių nafta“ surinko ir sumokėjo daugiau nei 1,4 mlrd. litų mokesčių.
Benzino, dyzelino ir kitų naftos produktų pardavimai Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius siekė 1,14 mln. tonų, 445 tūkst. tonų — Latvijoje, 294 tūkst. tonų — Estijoje ir 355 tūkst. tonų — Lenkijoje. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį Lietuvoje buvo parduota 1,06 mln. tonų, Latvijoje — 348 tūkst. tonų, Estijoje — 219 tūkst. tonų ir Lenkijoje — 197 tūkst. tonų.
Pardavimai į Vakarų Europą, JAV bei kitas pasaulio šalis per Klaipėdos uostą siekė 3,47 mln. tonų naftos produktų, tuo tarpu 2003 m. per tą patį laikotarpį parduota 2,61 mln. tonų produktų.

Ekologija

AB “Mažeikių nafta” skiria ypatingą dėmesį aplinkosaugai. Bendrovė skiria daug lėšų gamtos apsaugos priemonių diegimui, glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir tarptautinėmis kompanijomis kurdama ekologines programas. “Mažeikių nafta” yra tvirtai užsibrėžusi laikytis visų aplinkosaugos reikalavimų.
Pasaulyje pripažintų firmų atlikti bendrovės gamtosauginiai auditai teigiamai vertina įmonės ekologinę situaciją, jos veiklos atitikimą Lietuvos Respublikos ir tarptautiniams aplinkosaugos reikalavimams. Siekdama užtikrinti nepriekaištingą pramoninių avarijų, kurios gali pakenkti aplinkai, prevenciją ir likvidavimą, AB “Mažeikių nafta” rūpinasi techninių priemonių parengimu, organizuoja nuolatines skubios pagalbos tarnybų pratybas, naudojasi civilinės atsakomybės draudimu polisu.
-10-

Taršos šaltiniai yra skirstomi į stacionarius ir mobilius, organizuotus ir neorganizuotus. Organizuoti šaltiniai turi specialų įrenginį, per kurį teršiančios medžiagos kryptingai išmetamos į atmosferą. Tai technologinių įrenginių kaminai, ortakiai, fakelai ir pan. Neorganizuoti atmosferos teršimo šaltiniai neturi specialaus įrenginio teršiančioms medžiagoms išmesti. Tai nuotekų valymo įrenginiai, rezervuarų parkas, naftos produktų užpylimo – išpylimo estakados, vandens aušinimo bokštai, technologinių įrenginių nesandarios vietos (flanšiniai sujungimai, sandarinimai ir pan.).
Organizuotų taršos šaltinių kenksmingų medžiagų išmetimai, neskaitant vent. sistemų, sudaro apie 20 visų teršalų. Angliavandenilių, išsiskiriančių nuo atvirų nuotekų valymo įrenginių paviršių dalis sudaro apie 50 visų teršalų.
Pagrindinės teršiančios medžiagos, išsiskiriančios į atmosferą, yra angliavandeniliai bei degimo produktai (anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas).
Anglies monoksidas susidaro, kai kure esanti anglis jungiasi su deguonimi.
Sieros dioksidas susidaro, kure esančiai sierai jungiantis su deguonimi.
Azoto oksidai susidaro iš deguonies ir oro azoto, jį įkaitinus iki liepsnos temperatūros.
Kiekvienais metais, remiantis nustatytu grafiku, akcinės bendrovės sanitarinė laboratorija atlieka teršimo šaltinių inventorizaciją. Inventorizacijos tikslai yra: į atmosferą išmetamų teršalų apskaita, kokybiniai ir kiekybiniai iš atskirų teršimo šaltinių išmetamų medžiagų matavimai, atmosferą teršiančių medžiagų valymo įrenginių darbo efektyvumo kontrolė nustatytų normatyvų kontrolė
. Akcinėje bendrovėje yra įdiegtos ir labai brangiai kainuojančios gamtosauginės priemonės. Atvirus paviršius nuotekų valymo įrengimuose mažina naftos šlamoperdirbimo įrenginys, kainavęs 2.2 mln. DM. Automatizuota teršalų kontrolės sistema “Ametek” kainavo 1.4 mln. USD.
Kiekvienais metais aplinkos apsaugos ministerija patvirtina leidimą išmesti į atmosferą teršalų kiekį. Už metamus į atmosferą teršalus akcinė bevdrovė nustatyta tvarka sumoka mokesčius. Didžiąja dalimi išmetamų į atmosferą teršalų kiekį salygoja perdirbtos naftos kiekis.

Leave a Comment