TURINYS
TURINYS 2ĮVADAS 31. VISUOMENINIO KELIŲ TRANSPORTO ORGANIZAVIMAS LIETUVOJE 41.1. Visuomeninio kelių transporto valstybinis kelių valdymas 41.2. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu vežėjai 51.2.1. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu vežėjų parinkimas 51.2.2. Leidimų, vežti keleivius reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu, išdavimas vežėjams 81.3. Visuomeninio kelių transporto keleiviai 121.4. Reguliaraus susisiekimo visuomeninio kelių transportu lengvatos 151.5. Vežėjų, vežančių keleivius reguliariaisiais visuomeninio transporto maršrutais, nuostolių kompensavimas 221.6. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu maršrutų planavimas 252. VISUOMENINIO TRANSPORTO BŪKLĖS VERTINIMAS KAUNO RAJONE 272.1. Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyriaus veikla 272.2. Viešojo keleivinio transporto situacija Kauno rajone 282.3. Kauno rajono gyventojų poreikių tyrimas 323. KAUNO RAJONO VISUOMENINIO TRANSPORTO KOKYBĖS GERINIMO PROJEKTAS 36IŠVADOS 38NAUDOTA LITERATŪRA 40ĮVADASDarbo tikslas – susipažinti su viešojo keleivinio transporto paslaugų organizavimu Kauno rajone.Darbo uždaviniai :1. Išanalizuoti Lietuvos viešojo keleivinio transporto paslaugų organizavimą sistemą.2. Susipažinti su viešojo keleivinio transporto paslaugų organizavimo ypatumais Kauno rajone.3. Ištirti vietos gyventojų poreikius, susijusius su viešojo keleivinio transporto teikimų paslaugų organizavimu Kauno rajone.4. Pateikti Kauno rajono viešojo keleivinio transporto paslaugų organizavimo tobulimo projektą. Tyrimo objektas – Kauno rajono viešasis keleivinis transportas.Tyrimo metodai – Anketinė apklausa.Susisiekimo poreikis yra vienas iš svarbesniųjų poreikių tiek kiekvieno asmens, tiek įmonės gyvenime.Būdama nedidelė valstybė ir turėdama ribotus natūralius resursus bei rinką, Lietuva suinteresuota būti kuo atviresnė pasauliui, o transportas – viena iš labiausiai integruotų į Europos rinką ekonomikos šakų, turinti didžiulę reikšmę visai nacionalinei ekonomikai [15].Transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta tenkinti visuomenės ir ūkio subjektų poreikius, vežti keleivius, bagažą, krovinius [11].Transporto paslaugų vartotojai faktiškai yra visi žmonės bei visų rūšių verslai. Esant transporto sutrikimams, sumažėja žmonių komunikacinės galimybės, patiriami ekonominiai nuostoliai pačiose įvairiausiose veiklos sferose. Kai transporto sistemos sutrikimai tampa nuolatiniais (pvz., grūstys miestuose, parkavimo vietų stoka), tai sudaro kliūtis racionaliam išteklių panaudojimui, mažina darbo pasidalinimą, neigiamai įtakoja aplinką, mažina žmonių ekonominę gerovę bei gyvenimo kokybę. Taigi, sėkmingas transporto sistemos funkcionavimas yra būtinas sparčiai ekonomikos raidai bei žmonių gerovei .Darbe plačiau panagrinėsiu viešojo keleivinio kelių transporto veiklos organizavimo ypatumus Kauno rajone.Viešoji transporto infrastruktūra – tai transporto infrastruktūra, nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybėms ir skirta visuomenės poreikiams tenkinti, vežti keleivius ir bagažą[11].1. VISUOMENINIO KELIŲ TRANSPORTO ORGANIZAVIMAS LIETUVOJE1.1. Visuomeninio kelių transporto valstybinis kelių valdymasKelių transporto kodeksas tiksliai apibrėžia, kas vykdo valstybinį kelių transporto valdymą. Tai: Vyriausybė; Susisiekimo ministerija; Savivaldybių institucijos.
Visuomeninio kelių transporto valstybinio valdymo struktūrą galime matyti iš 1 schemos.VYRIAUSYBĖ
SUSISIEKIMO MINISTERIJA
SAVIVALDYBĖS Kelių ir transporto skyriai1 schema. Visuomeninio kelių transporto valdymo schema.
Vyriausybė: formuoja subalansuotą transporto politiką; koordinuoja kaip atitinkamos institucijos įgyvendina tą politiką.
Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją: leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais (arba jos įgaliota institucija t.y. valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos).Savivaldybių institucijos (arba jų įgaliotos įstaigos pvz. Kelių ir transporto skyriai): valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi; pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.1.2. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu vežėjai1.2.1. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu vežėjų parinkimasVežėjams parinkti reguliaraus susisiekimo maršrutams aptarnauti kompetentinga įstaiga organizuoja vežėjų konkursus.Juos organizuoja, sutartis su konkurso nugalėtojais sudaro ir nutraukia Susisiekimo ministerija ir (ar) savivaldybių vykdomosios institucijos.Konkursas organizuojamas, kai:
kompetentinga įstaiga pradeda naują maršrutą; kompetentinga įstaiga rengiasi pratęsti veikiančio maršruto trasą,jei jį aptarnaujantys vežėjai,šiai įstaigai pasiūlius, nesutinka ar negali aptarnauti pratęsiamo maršruto; kompetentinga įstaiga rengiasi pakeisti maršruto trasą arba stotelių vietas veikiančiame maršrute ar papildyti jį naujomis stotelėmis, jei šį maršrutą aptarnaujantys vežėjai, šiai įstaigai pasiūlius, nesutinka aptarnauti maršruto su pakeitimais; reikia padidinti transporto priemonių skaičių veikiančiame maršrute, jei jį aptarnaujantys vežėjai kompetentingai įstaigai pasiūlius, patys to negali padaryti; vežėjui išduotas leidimas kompetentingos įstaigos yra anuliuotas už šių Taisyklių 9.2 punkte išvardytus pažeidimus ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygų nesilaikymą; vežėjas atsisako aptarnauti veikiantį maršrutą.[9].Organizuodamos šiuos konkursus ir nustatydamos laimėtojus šios institucijos privalo laikytis šių principų: Lygiateisiškumo; Nediskriminavimo; Skaidrumo.Kompetentinga įstaiga (susisiekimo ministerija ar savivaldybės vykdomoji institucija), priėmusi sprendimą dėl visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo, per 20 dienų sudaro konkurso komisiją, paskiria jos pirmininką, nustato jai užduotis ir suteikia visus įgaliojimus vykdyti tas užduotis. Komisija dirba pagal ją sudariusios kompetentingos įstaigos patvirtintą darbo reglamentą, yra atskaitinga ją sudariusiai kompetentingai įstaigai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus.Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 fizinių asmenų, kurioje turi būti ne mažiau kaip 4 kompetentingos įstaigos atstovai, o kiti nariai gali būti kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų atstovai. Komisiją sudaranti kompetentinga įstaiga turi teisę kviestis ekspertus. Komisijos nariai ir komisiją sudariusios kompetentingos įstaigos pakviesti ekspertai negali tretiesiems asmenims suteikti jokios informacijos apie pateiktų konkurso pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.Kvietimą dalyvauti konkurse kompetentinga įstaiga skelbia leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Kvietime dalyvauti konkurse turi būti: kompetentingos įstaigos pavadinimas, kodas, adresas, telefono ir fakso numeriai; transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai); data, nuo kurios numatoma pradėti teikti transporto paslaugas, ir paslaugų teikimo terminai; kaip ir kur galima gauti konkurso dokumentus; jeigu kompetentinga įstaiga už konkurso dokumentus ima užmokestį, – užmokesčio dydis ir mokėjimo tvarka; kam ir iki kada turi būti pateikti konkurso pasiūlymai ir kiti dokumentai; kita informacija.Už konkurso dokumentus iš visų vežėjų (operatorių) gali būti imamas užmokestis, kurį sudaro dokumentų rengimo, kopijavimo ir pateikimo vežėjams (operatoriams) faktinės išlaidos.Konkurso dokumentuose nurodoma: 1} informacija, kokius dokumentus turi pateikti vežėjai (operatoriai). Turi būti pateikta: paraiška dalyvauti konkurse;
vežėjo (operatoriaus) teisinį statusą patvirtinantys dokumentai; ataskaitų išrašai ar kiti dokumentai apie vežėjų (operatorių) pajamas, pelną (nuostolius) per paskutinius 3 metus (jeigu vežėjas (operatorius) įregistruotas ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo vežėjo (operatoriaus) įregistravimo dienos ar veiklos atitinkamoje srityje pradžios), patvirtinantys vežėjo (operatoriaus) veiklą, finansinę ir ekonominę būklę; informacija apie vežėjo (operatoriaus) technines galimybes ir kitas priemones, užtikrinančias paslaugų teikimą; informacija apie vežėjo (operatoriaus) vadovaujančiojo ir paslaugas teiksiančio persona…lo išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją; sertifikatų ar licencijų (leidimų), kurių reikia sutarčiai vykdyti, nuorašai; siūlomų paslaugų kaina, kainos sudėtinės dalys ir skaičiavimai; kita kompetentingos įstaigos nurodyta teisinė, finansinė, ekonominė ir techninė informacija;2} konkurso pasiūlymų rengimo reikalavimai;3}transporto paslaugų pavadinimas ir maršrutas (maršrutai), keleivių vežimo maršrutu sąlygos (eismo tvarkaraštis ir kita), techniniai reikalavimai, kitos sąlygos;4}vežėjų (operatorių) kvalifikacijos vertinimo kriterijai;5}konkurso pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;6}siūlomos šalims pasirašyti sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu parengtas; 7}informacija, ar leidžiama siūlyti kitokias, negu numatytos konkurso dokumentuose, paslaugų teikimo charakteristikas ir sutarties sąlygas; 8}konkurso pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai; 9}konkurso pasiūlymų ir kitų dokumentų pateikimo terminas, vieta ir būdas;10}būdai, kuriais vežėjai (operatoriai) gali prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar kompetentinga įstaiga ketina rengti dėl to susitikimą su vežėjais (operatoriais);11}data, iki kurios galioja konkurso pasiūlymas;12}kompetentingos įstaigos darbuotojų arba komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti ryšį su vežėjais (operatoriais), vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai.Visiems vežėjams (operatoriams) turi būti taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai. Kompetentinga įstaiga turi atsakyti į kiekvieną vežėjo (operatoriaus) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus ir pateikti vežėjams raštišką pranešimą, kad jo pasiūlymas gautas.Vežėjų konkurso laiškai svarstomi komisijos posėdyje, kuriame gali dalyvauti ir vežėjai, kurių gali būti prašoma paaiškinti iškilusius netikslumus.Pranešimas apie konkursą laimėjusį pasiūlymą išsiunčiamas visiems konkurso pasiūlymus pateikusiems vežėjams. Konkurso laimėtoju gali tapti ir vienintelis konkurse dalyvaujantis vežėjas (operatorius), jeigu jo pateiktas konkurso pasiūlymas ir kiti dokumentai atitinka konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus. [14].1.2.2. Leidimų, vežti keleivius reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu, išdavimas vežėjams“Vežėjas” – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą. [6].Vežėjas, pageidaujantis vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų arba maršrutinių taksi maršrutais, kompetentingai įstaigai pateikia paraišką maršrutui pradėti.[6].Paraiška vietinio susisiekimo (miesto arba priemiestiniam) maršrutui pradėti pateikiama miesto arba, atitinkamai, rajono savivaldybei, o tolimojo susisiekimo – Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos.[9]. Paraiškoje turi būti šie duomenys: vežėjo pavadinimas ir adresas; numatoma vežimų trukmė (ne trumpiau kaip vieneriems metams) ir kelionių skaičius; tiksli maršruto trasa (stotelės, kur įlaipinami ir išlaipinami keleiviai,galinės stotelės, poilsio punktai),nurodant kilometražą (tarp stotelių ir bendrą) bei stotelių pavadinimus, eismo tvarkaraštis; vairuotojų vairavimo ir poilsio laiko trukmė; keleivių vežimo tarifai; transporto priemonės tipas ir sėdimų vietų skaičius; transporto priemonės ( priemonių ) parkavimo vieta.[9]. Prie paraiškos pridedamos licencijos ir licencijos kortelių vežti keleivius atitinkamai susisiekimo rūšiai kopijos, taip pat įmonės įregistravimo pažymėjimo kopija (Leidimas vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išduodamas vežėjui, turinčiam licenciją).[6].Vežėjas, paduodamas paraišką kompetentingai įstaigai reguliaraus tolimojo arba vietinio susisiekimo maršrutui pradėti, eismo tvarkaraščio projektą privalo iš anksto suderinti su savivaldybėmis, per kurių teritorijas planuojama numatomo maršruto trasa. Suderinimo patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 60 dienų.[9].Kompetentinga įstaiga, prieš tvirtindama tvarkaraštį, turi įvertinti, ar siūlomoje maršruto trasoje yra tenkinama keleivių paklausa veikiantiems autobusų reisams. Jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau nepatogiomis važiavimo sąlygomis (autobusai perpildyti, keleivių netenkina važiuojančių autobusų reisų dažnumas ir pan.), kompetentinga įstaiga gali derinti pateikiamą eismo tvarkaraštį. Jį derinant turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų, jau aptarnaujančių veikiančius maršrutus. Naujai planuojami reisai taip turi komponuotis prie veikiančių, kad tarp veikiančių ir naujųjų reisų būtų transporto priemonių eismo intervalai, atitinkantys keleivių srautą.[9].Vežėjo santykiai su leidimą išduodančia kompetentinga įstaiga dėl maršruto aptarnavimo nustatomi sutartimi. Sutarties formą, taip pat sutarties galiojimo terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip treji metai, nustato leidimą išduodanti kompetentinga įstaiga.[9].Visuomenės aptarnavimo sutartį pasirašo abi šalys: kompetentingos įstaigos vardu – jos vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo ir viešą konkursą laimėjusio vežėjo (operatoriaus) vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo [14].Sutartis sudaroma, keičiama, vykdoma ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, specialiaisiais transporto rūšių kodeksais ir įstatymais, kitais teisės aktais, taip pat konkurso dokumentuose nustatytomis sąlygomis[14].Kompetentinga įstaiga sutartyje turi numatyti: vežėjo (operatoriaus) įsipareigojimą organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų; paslaugų, kurios bus teikiamos, nenutrūkstamumo, reguliarumo, kiekio ir kokybės sąlygas; paslaugų kainą ir abiejų sutarties šalių finansinius įsipareigojimus; nuostatas dėl sutarties keitimo atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes ir kintančius poreikius; sutarties galiojimo terminą; sankcijas už sutarties nesilaikymą; ataskaitų ir kitų dokumentų, patvirtinančių nuostolius, patirtus vykdant visuomenės įsipareigojimus, pateikimo tvarką ir terminus; kompetentingos įstaigos teisę kontroliuoti vežėją (operatorių), atsižvelgiant į paslaugas, kurios bus teikiamos, nenutrūkstamumo, reguliarumo, k…iekio ir kokybės sąlygomis nustatytus reikalavimus; teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartyje ar konkurso dokumentuose nustatytas sąlygas, jų nevykdo arba nesilaiko ir tai yra esminis šių sąlygų pažeidimas. Apie sutarties nutraukimą sutarties šalys viena kitai privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius[14].Sutartis turi būti sudaryta per 45 dienas nuo sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo[14].Jeigu per 45 dienas konkurso laimėtojas nesudaro sutarties arba paaiškėja aplinkybės, dėl kurių jis negali sudaryti sutarties, teisė sudaryti sutartį pereina kitam geriausiai įvertintam konkurso dalyviui [14].
Sudarius sutartį vežėjui yra išduodamas leidimas ( priedas), suteikiantis teisę vežti keleivius nustatytu marštrutų, laikantis sutartyje nurodytų sąlygų. Leidimas suteikia teisę reguliariai vežioti keleivius autobusais leidime nurodytu maršrutu. Leidimas galioja kartu su autobusų eismo tvarkaraščiu, patvirtintu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. Autobuso vairuotojas privalo turėti šį leidimą autobuse ir pateikti jį kontroliuojantiems asmenims reikalaujant. Leidimo savininkas (vairuotojas) privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, eismo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo Lietuvos Respublikoje taisyklių ir kitų nuostatų, susijusių su keleivių vežiojimo bei eismo organizavimu. Leidimas grąžinamasValstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos per 15 dienų, pasibaigus leidimo galiojimo laikui. Šis leidimas negali būti perduotas kitam asmeniui [9].Leidimai netenka galios: vežėjui atsisakius leidimo ( kompetentinga įstaiga turi būti informuojama prieš 2 mėnesius); kai kompetentinga įstaiga nutraukia maršrutą (Apie maršrutų nutraukimą kompetentinga įstaiga privalo pranešti vežėjui prieš mėnesį). vežėjui bankrutavus. anuliavus leidimą. Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami ir nutraukiami savivaldybių, o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva [9].1.2.3. Vežėjų, vežančių keleivius reguliariais visuomeninio susisiekimo kelių transportu, vežėjų teisės, pareigos ir atsakomybėVežėjai, veždami keleivius reguliariais visuomeninio susisiekimo transportu, yra atsakingi už keleivius nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos. Tuo pačiu kaip ir keleiviai, taip ir vežėjau turi tam tikrų teisių ir pareigų, kurias privalo vykdyti teikdami visuomenei transporto paslaugas.Vežėjai turi teisę: išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą; nepriimti arba išlaipinti neblaivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje; laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant nepravažiuojamiems keliams bei sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs vežėjui ir eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims bei leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai [9]. Vežėjai privalo: užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą; kelionės metu turėti ekipažo dokumentus; laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių; nepažeisdamas talpumo normų, paimti kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių negali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę. Ekipažo nariams, vežantiems keleivius, transporto priemonėje draudžiama rūkyti, garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti keleivių rimtį [9].VEŽĖJŲ IR EKIPAŽŲ ATSAKOMYBĖ Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos, šių Taisyklių laikymąsi. Už kliudymą kontroliuojantiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų … nevykdymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuobauda. Už bagažo, esančio stoties bagažinėje, saugumą atsako stoties vadovas, už vežamo keleivinio transporto priemonės bagažinėje, išskyrus lengvai dūžtantį, atsako vežėjas, o už vežamą transporto priemonės salone – pats keleivis. Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis arba asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir prarastą bagažą ir jo vertę. Vežėjas, nustatyta tvarka priėmęs iš keleivio vežti arba saugoti bagažą, atsako už jį nuo jo priėmimo iki išdavimo ir už žalą, padarytą dėl bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės: įvertinto bagažo – įvertinimo dydžiu, jeigu nebus įrodyta, kad jis yra mažesnis už tikrąją vertę; neįvertinto bagažo – prarasto arba trūkstamo bagažo verte. Už bagažo sugadinimą arba apgadinimą vežėjas, jei tai įvyko dėl jo kaltės, savininkui sumoka bagažo prarastos vertės pinigų sumą. Vežimu laikomas laikas, per kurį bagažas buvo vežėjo žinioje, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu. Bagažo praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas [9].1.3. Visuomeninio kelių transporto keleiviai“Keleivis” – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone (važiuoja ir veža bagažą), tai pat kitais vežėjo teikiamais patarnavimais.Naudodamasis viešojo keleivio transpoto paslaugomis keleivis turi nustatytų teisių ir privalo laikytis tam tikrų reikalavimų.Šiuos reikalavimus nustato LR susisiekimo ministro patvirtintos kelių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės.Keleivis turi teisę: užimti nurodytą biliete vietą; nemokamai vežti arba siųsti bagažą (Transporto priemonės salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą ne didesnį kaip 60 x 40 x 20 cm arba – jeigu bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm); važiuoti nemokamai, nemokamai vežtis vaiką, taip pat naudotis kitomis važiavimo lengvatomis (nustatytų grupių asmenys vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais važiuoja lengvatinėmis sąlygomis, pateikę tokią teisę liudijančius dokumentus, arba naudojasi lengvata Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyta tvarka); nemokėti bilieto kainos priemokos, gauti bilieto kainos skirtumą arba kompensaciją tam tikrais atvejais; grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį tam tikrais atvejais; [9].Keleivis privalo: įsigyti bilietą; saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus; [9].Nustatę, kad keleiviai pažeidžia keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė, kontrolę atliekantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo pat metu keleiviai, važiavę be bilietų turi įsigyti bilietus, kuriuos kontroliuojantys pareigūnai paima.Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti bilietai. Bilietą privalo turėti kiekvienas keleivis, išskyrus tuos, kurie naudojasi įstatymo suteikta teise važiuoti nemokamai [9].Ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę.
Keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą, išlaipinamas artimiausioje bet kokio tipo stotelėje.Stotyse arba atskirai įrengtose kasose į tolimojo susisiekimo maršrutų reisus turi būti organizuotas išankstinis bilietų pardavimas. Už tai iš keleivių imamas nustatytas papildomas užmokestis [9].Išankstinis bilietų pardavimas pradedamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines paras iki išvykimo dienos ir baigiamas išvykimo išvakarėse [9].Keleivis turi teisę prieš transporto priemonės išvykimą grąžinti į kasą keleivio bilietą ir gauti visus ( įskaitant užmokestį už išankstinį pardavimą ) už juos sumokėtus pinigus šiais atvejais:1. kai reisas nutraukiamas arba transporto priemonė vėluoja išvykti į reisą; jeigu keleivis pageidauja važiuoti kitu reisu, jei yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės, išskyrus reisus, kai bilietų pardavimas į juos yra nutrauktas; 2. kai keleiviui, įsigijusiam bilietą minkštojo tipo transporto priemonėje su nurodyta vieta, suteikiama vieta paprastoje transporto priemonėje ir keleivis sutinka važiuoti tokia transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas; 3. kai keleivis negauna biliete nurodytos arba kitos sėdimos vietos” Kai keleivis grąžina keleivio bilietą, pirktą į tolimojo susisiekimo maršruto reisą, stoties kasa privalo jam grąžinti pinigus bendra eilės tvarka:1. kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal tvarkaraštį – bilieto kainą be užmokesčio už išankstinį bilieto pardavimą; 2. likus mažiau kaip dviem valandoms, bet ne mažiau kaip 10 min. iki išvykimo – atskaičiavus užmokesti už išankstinį pardavimą ir 15 procentų bilieto kainos [9].Aukščiau numatytais atvejais pinigai keleiviui grąžinami bilietą pardavusioje stotyje.Autobusui išvykus į reisą, pinigai už nepanaudotus bilietus negrąžinami, išsskyrus ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejais. Šiais atvejais, pate…ikus oficialius pateisinančius dokumentus, ne vėliau kaip per tris paras vežėjas turi grąžinti keleiviui 75 procentus bilieto kainos be išankstinio pardavimo mokesčio [9].Kai dėl nepravažiuojamo kelio, sunkių meteorologinių salygų arba kitų priežaščių, nepriklausančių nuo vežėjo, negalima keleivio nuvežti į paskirties stotį, keleiviui konduktorius turi grąžinti už važiavimą sumokėtą pinigų sumą nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties stoties. Jei transporto priemonė ir keleivis dėl minėtų priežasčių grįžta į pradinę maršruto stotį, keleiviui kasa arba konduktorius turi grąžinti visą mokestį už važiavimą [9].Keleivių įlaipinimas maršrutų pradinių stočių išvykimo aikštelėse pradedamas ne vėliau kaip prieš 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Transporto priemonė gali vėluoti išvykti ne daugiau kaip 5 min., jeigu reikia parduoti bilietus didesniam keleivių skičiui [9].Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami stotelėse, numatytuose tvarkaraščiuose. Sustojimas šiose stotelėse yra būtinas [9]Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi:1. kasose nusipirkę bilietus keleiviai; 2. invalidai su akivaizdžiais sveikatos sutrikimo požymiais; 3. keleiviai su mažamečiais vaikais; 4. nėščios moterys; 5. senyvo amžiaus keleiviai; 6. į tolimesnes stoteles vykstantys keleiviai [9].Draudžiama vežti neblaivius keleivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu, rūkančius salone, trikdančius keleivių ramybę. Ekipažas arba kontrolierius turi teisę išlaipinti tokius keleivius artimiausioje bet kokio tipo stotelėje [9].1.4. Reguliaraus susisiekimo visuomeninio kelių transportu lengvatosLietuvos Respublikoje yra teikiamos šios šios transporto lengvatos: teisė važiuoti nemokamai; teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida; teisė į transporto išlaidų kompensacijąTeisė važiuoti nemokamai Kiekvienam keleiviui suteikiama teisė nemokamai vežtis vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais du vaikus iki 7 metų neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos. Teisė važiuoti keleiviniu transportu nemokamai suteikiama keleivinį transportą kontroliuojantiems pareigūnams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.Teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaidaTeisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais su 80 procentų nuolaida turi: vaikai invalidai; I grupės invalidai; į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, bei juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis); pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni.Teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, mėnesinį vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais su 50 procentų nuolaida turi: II grupės invalidai; pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai, jaunesni nei 70 metų, ir laisvės kovų dalyviai; nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai bei buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, tapę invalidais dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariai, nukentėję nuo1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; asmenys, sukakę 70 metų ir vyresni.Teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais bilietą su 50 procentų nuolaida suteikiama vežamiems vaikams nuo 7 iki 10 metų.Keleiviui, vežančiam keletą vaikų iki 7 metų tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais suteikiama teisė trečiajam ir kitiems vaikams iki 7 metų įgyti vienkartinį važiavimo bilietą su 50 procentų nuolaida.Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, dieninių bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų moksleiviai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis:1) 80 procentų – įsigyjantiems mėnesinį vardinį važiavimo bilietą;2) 50 procentų – įsigyjantiems vienkartinį važiavimo bilietą.Savivaldybės savo nustatyta tvarka gali papildomai leisti įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida ir kitų kategorijų asmenims, taip pat įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida tam tikromis savaitės dienomis ar paros valandomis. Su šiomis lengvatomis susijusias išlaidas savivaldybės kompensuoja iš savo biudžeto lėšų [10].
1.5. Visuomeninio kelių transporto paslaugų tarifai
1.5.1. Keleivių vežimo reguliariaisiais visuomeninio transporto tolimojo susisiekimo maršrutais tarifai
Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.Vežėjai dėl tarifų maksimalių dydžių suderinimo privalo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir pateikti šiuos dokumentus: įmonių ar jų įgaliotų administracijų vadovų pasirašytus prašymus;
įmonės valdymo organų, kurių sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato atitinkamos rūšies įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas, įmonės įstatai ir… kiti įmonės steigimo dokumentai, pritarimus dėl siūlomų derinti tarifų maksimalių dydžių nustatymo; aiškinamąjį raštą; keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais būtinų sąnaudų suvestinę (1 priedas); pelno poreikio apskaičiavimą; keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais rodiklių suvestinę (2 priedas); tarifų maksimalių dydžių apskaičiavimą; keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifų maksimalių dydžių pasikeitimo rezultatų lentelę (3 priedas).Aiškinamajame rašte turi būti pateikti duomenys apie vežėją, praėjusių kalendorinių metų ūkinės ir finansinės veiklos pagrindiniai rodikliai bei pagrįstai paaiškinta, dėl kokių priežasčių keičiamas tarifo maksimalus dydis, nurodomos būtinų sąnaudų straipsnių didėjimo ar mažėjimo priežastys. Paaiškinti, kokių rezultatų tikimasi įsigaliojus naujiems tarifams.Jeigu vežėjas užsiima kita veikla, išskyrus keleivių vežimą kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, aiškinamajame rašte turi būti nurodytos kitos veiklos sąnaudos ir pajamos bei paaiškinta, kaip paskirstomos netiesioginės (pridėtinės) ir finansinės veiklos sąnaudos tarp atitinkamų veiklos rūšių.Vežėjas pateikia informaciją apie savo teikiamos paslaugos rinką, konkurencijos laipsnį, paslaugos vartotojus ir pan., jeigu tokią informaciją turi.Už pateiktų dokumentų teisingumą atsako įmonės vadovas, kuris pasirašo visus pateikiamus dokumentus.Vežėjas turi teisę pateikti prašymus Komisijai ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus.Keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais būtinos sąnaudos skirstomos: į tiesiogines bei netiesiogines ir skaičiuojamos naudojant progresyvius normatyvus.Tiesioginės sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su keleivių vežimu ir susideda iš: tiesioginių materialinių, tiesioginių darbo, nusidėvėjimo ir amortizacijos bei draudimo sąnaudų. Tiesioginės materialinės sąnaudos nustatomos tiesioginiu skaičiavimu ir jas sudaro sąnaudos degalams, tepalams, padangų remontui ir atstatymui, atsarginėms dalims ir komplektavimo gaminiams, kurie būtini transporto priemonių techniniam aptarnavimui ir einamajam remontui, bei kitos materialinės sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su keleivių vežimu, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kurį įmonė sumoka įsigydama tiesiogines materialines sąnaudas.Tiesioginio darbo sąnaudas sudaro vairuotojų ir konduktorių atlyginimai bei nuo šių atlyginimų apskaičiuotos socialinio draudimo įmokų sumos.Transporto priemonių nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.Draudimo sąnaudas sudaro sąnaudos transporto priemonių draudimui, civilinės atsakomybės bei keleivių draudimui ir kitoms draudimo rūšims, kurios pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą mažina apmokestinamąjį pelną arba pajamas. Netiesioginės (paskirstomosios) sąnaudos netiesiogiai susijusios su keleivių vežimu ir jos susideda iš: sąnaudų valdymui, mokesčiams, bendrų ūkinių ir negamybinių sąnaudų.Valdymo sąnaudas sudaro administracijos personalo atlyginimai, nuo šių atlyginimų apskaičiuotos socialinio draudimo įmokų sumos bei kanceliarinės, pašto, telefono, komandiruočių ir pan. sąnaudos.Mokesčiai už aplinkos teršimą, žemę, kelius, turtą ir kiti apskaičiuojami vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais.Prie bendrų ūkinių sąnaudų priskiriamos remonto, pagalbinio ir pan. personalo atlyginimai ir nuo šių atlyginimų apskaičiuotos socialinio draudimo įmokų sumos bei pastatų, įrenginių, teritorijos, vandentiekio, kanalizacijos, kuro, šildymo, elektros energijos, ilgalaikio turto (be transporto priemonių) einamojo remonto, ilgalaikio turto (be transporto priemonių) nusidėvėjimo ir amortizacijos, ūkio transporto, darbo apsaugos, saugumo technikos, priešgaisrinės saugos ir kit…os tiesioginėms sąnaudoms nepriskirtinos paskirstomosios sąnaudos.Palūkanos už kreditus plėtrai apskaičiuojamos įvertinant tai, kokia bus išmokama palūkanų ir įmokų už paskolų garantijas suma, paskolų aptarnavimo paslaugas. Paskolų aptarnavimo, garantijų ir palūkanų išlaidos įtraukiamos į būtinas sąnaudas esant ekonominiam pagrindimui.Keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifai nustatomi įvertinus planuojamas pajamas ir planuojamą keleivių kilometrų kiekį. Pajamos įmonės rentabiliai veiklai užtikrinti skaičiuojamos pagal formulę:P=S+PL, kur S – būtinos sąnaudos, tūkst. Lt; PL – planuojamas pelnas, tūkst. Lt.Keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifo vidutinis dydis apskaičiuojamas pagal formulę:Tvid = _P_ . 100 (ct už 1 kel. km) Kkur, K – keleivių kilometrai, tūkst. kel. km. Tai yra keleivių kilometrų suma atskiruose maršrutuose. Faktiniai keleivių kilometrai maršrute apskaičiuojami atitinkamo maršruto pajamas ir apskaičiuotą kompensacijų dydį už keleivių, turinčių teisę į važiavimo keleiviniu kelių transportu lengvatas, vežimą dalijant iš to maršruto tarifo.Įvertinus pagrindinius veiksnius (keleivių vežimo skirtingo tipo transporto priemonėmis savikaina, transporto priemonių užpildymas, eismo greitis, sustojimų skaičius, maršruto ilgis), keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais kiekvieno tipo transporto priemonėmis nustatomi tokie koeficientai: paprasto tipo autobusu – k1 = 1;minkšto tipo autobusu – k2 = 1,25;lengvuoju automobiliu ir ekspresu – k3 = 1,5.Planuojami keleivių kilometrai, vežant keleivius kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais kiekvieno tipo transporto priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, paprasto tipo autobusais, minkšto tipo autobusais, ekspresais), išreiškiami procentais: 1 lentelėPlanuojami keleivių kilometraiKeleivių vežimas kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais Sutartinis žymėjimas Planuojama atlikti keleivių kilometrų, % Paprasto tipo autobusais Vp Minkšto tipo autobusais Vm Ekspresais ir lengvaisiais automobiliais Ve Viso: V 100
Keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais paprasto tipo autobusais tarifo maksimalus dydis apskaičiuojamas pagal formulę: Tp = Tvid *VVp + 1,25Vm + 1,5 Ve (ct už 1 kel. km) . Keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais minkšto tipo autobusais tarifo maksimalus dydis apskaičiuojamas pagal formulę:Tm = Tp *1,25 (ct už 1 kel. km).Keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais ekspresais ir lengvaisiais automobiliais tarifo maksimalus dydis apskaičiuojamas pagal formulę:Te = Tp *1,5 (ct už 1 kel/km). (ct už 1 kel. km).Komisijos galutinis sprendimas dėl vežėjo pateikto prašymo suderinti keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifų maksimalius dydžius priimamas posėdžio metu [13].
1.5.2. Keleivių vežimo reguliariaisiais visuomeninio transporto vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais tarifai
Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais tarifus nustato savivaldybės [13].Važiavimo bilietų kaina visuomeniniame transporte priklauso nuo pervežimo išlaidų, gaunamų pajamų ir dotacijų iš Lietuvos Respublikos bei miestų savivaldybių biudžetų [3].Kaintant visuomeninio transporto įmonių išlaidoms, jei tai nesusiję su blogu darbu, turi keistis ir važiavimo tarifai [3].Suformavus paparastą ir aiškų vienkartinio bilieto kainos nustatymo mechanizmą, jis gali tapti ir važiavimo kainų didinimo kontrolės… mechanizmu, nes nelaidžia pagrįstai didinti važiavimo kainų [3].Apskaičiuojant vienkartinių bileitų kainas, galima numatyti du variantus: bilieto kaina nustatoma, žinant bendrą tam tikro laikotarpio numatomų kąštų sumą; vienartinio bilieto kaina koreguojama, atsižvelgiant į kaštų didėjimą [3].
Nustatant vienkartinio bilieto kainą, kai žinoma bendra transporto įmonės nustatomų kąštų tam tikro laikotarpio suma, galima naudoti doc. A. Sakalo pasiūlytą formulę:
kur, vienkartinio bilieto kaina;P =bendra transporto įmonei reikalinga gauti pajamų suma,Lt;D=dotacijų suma,Lt; už vienkartinius važiavimo bilietus gaunamų pajamų lyginamoji dalis bendroje pajamų sumoje;N = numatomų parduoti vienkartinių bilietų skaičius, vnt [3].Visi šie duomenys nustatomi pagal faktiškai pasiektą lygį, išanalizavus tendencijas, išryškėjančias pabranginus važiavimo bilietus [3].Nustatant vienkartinio bilieto kainą , būtų tikslinga iš anksto nustatyti tam tikrą kaštų augimą ir papildomą viršpelnį, kurį galima būtų panaudoti naujoms transporto priemonėms įsigyti. Taip būtų geriau, negu kelis kartus per metus kaitalioti važiavimo kainas.Antru atveju, kai reikia koreguoti vienkartinių bilietų kainas atsižvelgiant į numatomą kaštų padidėjimą, būtina apskaičiuoti bendrus kąštus, kai kinta atskiri kąštų elementai. Tada būsimieji kąštai apskaičiuojami pagal to paties autoriaus pasiūlytą formulę:
čia: planuojamoji kąštų suma, pasikeitus i –iesiems kąštų elementams; koeficientas, įvertinantis i- ųjų kąštų elementų dalį bendroje kąštų sumoje pagal bazinius apskaičiavimus; i-ųjų kąštų elementų suma pagal bazinius apskaičiavimus; i- ųjų kąštų elementų augimo mėnesinis keoficientas;n = mėnesių skaičius, kuriam nustatomas vienkartinių bilietų pabrangimas;1,2 = pabrangimų skaičius;I = kąštai, kurių augimas įvertinamas [3].Netikslinga įvertinti visų kąštų elementų pokyčius. Dėl to taptų sudėtingesni skaičiavimai, tačiau gali sumažėti rezultatų tikslumas, nes visi planiniai skaičiavimai yra tikimybiniai.Apskaičiuojant viso mėnesio bilieto kainą,, reikia atsižvelgti į vienkartinio bilieto kainą ir vidutinį naudojimosi transporto priemone skaičių per mėnesį (60 kartų). Tokiu atveju viso mėnesio bilieto kaina būtų lygi šių dviejų dydžių sandaugai. Tačiau keleiviai, pirkdami nuolatinius bilietus, transporto įmonei suteikia beprocentinį kreditą. Be to, nustatant mažesnę nuolatinių bilietų kainą, galima žymiai sumažinti be bilietų važiuojančių keleivių [3].Todėl viso mėnesinio bilieto kainai nustatyti yra tokia formulė:
Čia viso mėnesinio bilieto kaina, Lt; vienkartinio bilieto kaina,Lt;Mėnesinio bilieto, suteikiančio teisę važinėti darbo dienomis, kaina nustatoma pagal šią formulę:
Čia mėnesinio bilieto, suteikiančio teisę važinėti darbo dienomis, kaina,Lt [7].Visuomeninis transportas yra daugiau arba mažiau monopolistas, todėl negalima leisti, kad tarifus reguliuotų rinka. Jie turi būti ir yra šiuo metu yra reguliuojami skaičiavimais pagrįstu Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių bei transporto įmonių susitarimu. Metų pradžioje apskaičiuotos kainos suderinamos ir nustatomi tarifai visiems metams. Jei tarifas per metus netenkins transporto įmonės dėl objektyvių priežasčių, tai nuostolius transporto įmonei padengs Susisiekimo ministerija ir savivaldybė. Kiekvienas važiavimo tarifų padidinimas turi būti plačiai aptariamas, informuojant visuomenę apie jo didinimo priežastis….1.5. Vežėjų, vežančių keleivius reguliariaisiais visuomeninio transporto maršrutais, nuostolių kompensavimasBūtinos keleivinio kelių transporto paslaugos visuomenei teikiamos nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, išduodančios vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais ir nustačiusios, kad šie maršrutai visuomenei yra būtini, tačiau vežėjams nuostolingi, kiekvieną mėnesį šiems vežėjams kompensuoja patirtus nuostolius, susidariusius dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais paslaugų pagal sudarytas su vežėjais visuomenės aptarnavimo sutartis. Vežėjų patirti nuostoliai, susidarantys dėl savivaldybių tarybų nustatytų keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais nepakankamo dydžio tarifų, kompensuojami iš savivaldybių biudžetuose tam tikslui numatytų lėšų. Minėti vežėjų patirti nuostoliai nekompensuojami iš valstybės biudžeto. Savivaldybių institucijos išmoka kompensacijas vežėjams tiesiogiai arba per savivaldybių institucijų įgaliotas įstaigas savivaldybių institucijų nustatyta tvarka. Vežėjo patirtų per mėnesį nuostolių kompensacijų dydžiai apskaičiuojami pagal formulę:
K = [((R – Rn) ´ M + M0) ´ S] ´ 100 + r 100 – (P + A), Lt,kur: K – vežėjo nuostolių kompensacijos dydis, Lt; R – planuotas autobusų (troleibusų) reisų skaičius reguliaraus susisiekimo maršrutu per mėnesį, autobusams (troleibusams) važiuojant iš maršruto pradžios iki jo grįžimo į maršruto pradžią, vnt.; Rn – nutrauktų (neįvykdytų) per mėnesį autobusų (troleibusų) reisų skaičius, vnt.; M – reguliaraus susisiekimo maršruto ilgis, autobusui (troleibusui) važiuojant nuo maršruto pradžios iki jo grįžimo į maršruto pradžią, km; M0 – nulinė rida per mėnesį, reikalinga reguliaraus susisiekimo maršrutui pradėti ir baigti, t. y. rida autobusui (troleibusui) važiuojant iš garažo (parkavimo vietos) į maršruto pradžią prieš pradedant darbą maršrute, o darbą maršrute baigus – grįžtant iš maršruto galinio punkto į garažą (parkavimo vietą), km; S – autobuso (troleibuso) faktinė 1 km ridos reguliaraus susisiekimo maršrutuose savikaina (vežėjo patirtos dėl keleivių vežimo maršrutuose išlaidos, padalytos iš šiuose maršrutuose atliktos ridos), Lt/km; savikaina nustatoma pagal vežėjo įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, vadovaujantis Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804 „Dėl ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės“ (Žin., 1993, Nr. 58-1123); į savikainą turi būti įtrauktos išlaidos, patiriamos keleivių vežimams reguliaraus susisiekimo maršrutais atlikti ir su šiais vežimais susijusios išlaidos;
r – sutartimi tarp kompetentingos įstaigos ir vežėjo nustatytas rentabilumas reguliaraus susisiekimo maršrutams, sudarantis sąlygas vežėjams kaupti lėšas reguliaraus susisiekimo autobusams (troleibusams) atnaujinti; P – už keleivių vežimą reguliaraus susisiekimo maršrutuose per mėnesį faktiškai iš keleivių surinktos pajamos, Lt; A – priklausančios vežėjams kompensacijos (negautų pajamų atlyginimas) dėl keleiviams teikiamų važiavimo lengvatų, nustatytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 32-890), gaunamos iš savivaldybių biudžetų, Lt. Jei vežėjas aptarnauja daugiau kaip vieną maršrutą, kompensacijos K formulės dalis ((R – Rn) ´ M + M0), išreiškianti vežėjo atliekamą ridą maršrutuose per mėnesį, turi susidėti iš tiek dedamųjų R, Rn, M ir M0, kiek maršrutų aptarnauja vežėjas, t.y.: ((R – Rn) ´ M + M0) = ((R1 – R1n) ´ M1 + M01) + ((R2 – R2n) ´ M2 + M02) +… ir t. t. Vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal visuomenės aptarnavimo sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų. Pagal šias sutartis vežėjai, pasibaigus ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui, iki kito mėn…esio 16 dienos pateikia kompetentingoms įstaigoms, išdavusioms vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais, ataskaitas apie patirtus nuostolius, susidariusius dėl visuomenei būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų reguliaraus susisiekimo maršrutuose teikimo pagal 3 ir 4 priedus. Kartu su šiomis ataskaitomis vežėjai turi pateikti kompetentingoms įstaigoms įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais patvirtintas pažymas apie šios tvarkos II skyriuje pateiktos formulės sudedamųjų dalių (R, Rn, M, M0, S, P, A, r) reikšmes, nurodydami, kaip kiekviena iš šių reikšmių buvo nustatyta arba paskaičiuota, ir sąskaitą-faktūrą. Kompetentingos įstaigos, siekdamos įsitikinti gautose iš vežėjų ataskaitose nurodytų duomenų teisingumu, gali pareikalauti iš vežėjų ir kitų papildomų ataskaitų ar dokumentų, pvz., buhalterinių ataskaitų apie patirtas išlaidas vežant keleivius reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais), ataskaitų apie planuotus reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) reisus ir jų faktišką įvykdymą, maršrutų ridą, nulinę ridą, faktiškai iš keleivių surinktas pajamas ir kt., tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su nuostolių skaičiavimais, kurių pagrindu buvo sudarytos ataskaitos, arba patikrinti reikalingus dokumentus vežėjų įmonėse. Kompetentinga įstaiga gali, bet ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių, užlaikyti vežėjų patirtų nuostolių kompensavimą tam, kad patikrintų vežėjų pateiktas papildomas ataskaitas ar dokumentus arba patikrintų juos vežėjų įmonėse ir įsitikintų jų teisingumu. Kompetentingos įstaigos, įvertinusios vežėjų ataskaitas ir kitus papildomus dokumentus, iki to paties mėnesio pabaigos kompensuoja vežėjų patirtus per praėjusį mėnesį nuostolius dėl keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų ir troleibusų maršrutais. Kompetentingos įstaigos, nustačiusios, kad vežėjai sąmoningai pažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių vežėjų veiklos apskaitą ir ataskaitų rengimą, reikalavimus arba su jomis sudarytas sutartis, taip pat klastoja arba iškraipo ataskaitas, nekompensuoja šių vežėjų per ataskaitinį mėnesį, kurį buvo padarytas pažeidimas, patirtų nuostolių arba taiko kitas sutartyje su vežėju numatytas sankcijas, arba gali pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti ar panaikinti šiems vežėjams išduotas veiklos licencijas ar leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo keleiviniu kelių transportu. Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarka pateikta 4 priede Keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarkos 5 priedas [8].1.6. Reguliaraus susisiekimo visuomeniniu kelių transportu maršrutų planavimasVietinis keleivių susisiekimas transportu yra labai svarbus gyventojams kasdien vykti į darbą ir iš jo, bei tenkinti kitas socialines ir buitines reikmes. Šiuo metu Lietuvoje yra 48 autobusų parkai,turintys apie 4 tūkst. autobusų, kurie veža keleivius miesto, priemiestiniais tolimojo susisiekimo ir tarptautiniais maršrutais. Visų šių parkų steigėjos yra miestų ir rajonų savivaldybės. Nors ir atrodo, kad šie skaičiai yra įspūdingi, tačiau nevisuomet mūsų visuomenė būna patenkinta transporto paslaugomis [2].Labai svarbus uždavinys miestų ir rajonų savivaldybėms yra tikslingai suplanuoti visuomeninio transporto maršrutus, siekiant didesnės transporto paslaugų kokybės ir vietos gyventojų pasitenkinimo.Visuomeninio transporto maršrutai Lietuvoje planuojami atsižvelgiant į tokius vietos rodiklius: Gyventojų skaičius; Gyventojų amžiaus; Gyventojų judrumas ; Teritorijos dydis; Teritorijos geografinė padėtis it t.t.Tačiau nevisuomet susisiekimo poreikį galima įvertinti pagal šiuos rodiklius, gali būti atliekami ir vietinio susisiekimo kelių transportu gyventojų srautų tyrimai.Vieno iš jų pavyzdį, atliktą būtent Kauno rajone galime matyti 7 PRIEDE.Taip pat maršrutai gali buti planuojami ir atsižvelgus į vietos gyventojų pateiktus prašymus, konkrečiam maršrutui įvesti ar senąjam patobulinti. Tada savivaldybės funkcija yra apsvarstyti pateiktą prašymą ir nuspręsti dėl jo patvirtinimo ar atmetimo.2. VISUOMENINIO TRANSPORTO BŪKLĖS VERTINIMAS KAUNO RAJONE2.1. Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyriaus veiklaKauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyrius yra savarankiškas rajono Tarybo sįsteigtas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, kurio uždaviniai ir funkcijos yra sekančios: Rengia rajono kelių statybos, rekonstrukcijos, remonto ir priežiūros planus; Nustato valstybės ir Savivaldybės finansuojamų kelių statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų eiliškumą; Dalyvauja rengiant valstybės ir Savivaldybės finansuojamų kelių statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbų sąmatinę techninę dokumentaciją, organizuojant konkursus tarp statybinių įmonių ir parenkant rangovus darbams vykdyti. Dalyvauja priimant eksploatuoti baigtus kelių statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbus; Teikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos ataskaitas apie atliktus darbus ir lėšų naudojimą; Rengia pasiūlymus keleivinio kelių transporto tinklui tobulinti Kauno rajone; Organizuoja Kauno rajone keleivių vežimą kelių transportu; Kontroliuoja vežėjų darbą; Tvarko savivaldybės atsiskaitymus su vežėjais už moksleivių ir lengvatas turinčių keleivių vežimą; Rengia Tarybai, Valdybai, merui ir administratoriui sprendimų, potvarkių bei įsakymų projektus skyriaus kuruojamais klausimais, apie priimtus sprendimus informuoja vykdytojus; Teikia informaciją visais skyriaus kuruojamais klausimais Tarybai, Valdybai, merui ir administratoriui; Tvarko skyriaus buhalterinę apskaitą, kontroliuoja skyriaus ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų naudojimą, pagrindinių priemonių ir mažaverčio inventoriaus apskaitą, apskaičiuoja ir išmoka skyriaus darbuotojams darbo užmokestį; Priiminėja gyventojus nustatyta tvarka, rengia atsakymus į jų prašymus ir skundus, teikia informaciją;[5]. Organizuoja pasitarimus skyriaus kuruojamais klausimais [5].Skyrius gali būti reorganizuojamas ir likviduojamas rajono Tarybos sprendimu, po kurio visas skyriaus turtas perduodamas Savivaldybės žinion.Šiuo metu Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus personalą sudaro 6 asmenys. Skyriaus valdymo struktūrą galime matyti iš 2 schemos.2 schema. Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyriaus valdymo struktūra.2.2. Viešojo keleivinio transporto situacija Kauno rajoneSusisiekimo nesklandumai didmiesčiuose – tarsi stichinė nelaimė: nikenčia visi, ir tarsi nieks nekaltas. Na, nebent apkaltinama miesto ar rajono valdžia, kad prastai reguliuoja eismo srautus, neapdovanoja prioritetais vienų, bei draudimais kitų važiavimo būdų, nepakankamai tiltų, remontuoja gatvių ir pan. Neretas pastebi paradoksą: žmonių perkamosios galios augimą vos gali įžiūrėti, o automobilių daugėja akivaizdziai. Dėl to eismas darosi vis sudėtingesnis: kamščiai, avarijos, tarša ir t.t. Liūdna, bet dviratis arba pėstute dideliems atstumams būtų per menka ir neįveikiama susisiekimo alternatyva. Taigi, nori nenori tenka naudotis automobiliu, arba viešuoju transportu [4].Tačiau ne visuomet viešasis transportas gali tenkinti visus mūsų poreikius. Dažniausiai šių paslaugų vartotojai skundžiasi nepatogiais važiavimo maršrutais, netinkamais grafikais, bloga transporto būkle ir t.t. Kauno rajono (priemiestinio) susisiekimo autobusais maršrutus planuoja ir koordinuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyrius. Rajono gyventojus autobusais aptarnauja 4 firmų vežėjai : UAB „LILENA“, UAB „MERULA“, UAB „KAUTRA‘ IR UAB „VIETRAS“.Daugiau nei pusė (55 proc.) autobusų, kursuojančių į Kauno rajoną priklauso „Kautros“ firmai, apie 27 proc. Priklauso UAB „Vietras“ apie 15 proc. UAB „Merula“ ir tik 3 procentai rajoną aptarnaujančių autobusų priklauso „Lilenai“.Kokie autobusai ir kokiais maršrutais kursuoja į Kauno priemiestį ir rajoną galime matyti iš 8 PRIEDO. Mikroautobusų, kursuojančių į kauno rajoną ir priemiestį maršrutus galime matyti iš 9 PRIEDO.Kaip matome iš 8 ir 9 priedo, į Kauno rajoną ir priemiesty kursuoja 33 maršrutų autobusai ir 40 maršrutų mikroautobusiukai. Kaip pastebime, mikroautobusiukų skaičius yra didesnis nei autobusų ir manau, kad tai nenuostabu, kadangi kursuojant į rajonus mikriukais kuro sąnaudos yra žymiai mažesnės, kelionės laikas trumpesnis, o be to ir išvengiama „nepanaudotų vietų“ problemos viešajame transporte.Taip pat analizuojant Kauno rajono viešojo transporto maršrutus manau reikėtų paminėti kokioje stotelėje viešasis transportas, kursuojantis į Kauno priemiestį ir rajoną pradeda savo maršrutą: apie 58 proc. viešojo keleivinio transporto priemonių maršrutą pradeda ties autobusų stotyje, apie 17 proc. maršrutų pradinė stotelė yra Kauno pilis, apie 7 proc. geležinkelio sotis.Gilintis plačiai į maršrutų grafikus manau nereikėtų ir būtų begalo sudėtinga, tačiau galiu paminėti tai, kad transporto kursavimo dažnumas priklauso nuo atstumo ilgiotarp pradinės ir galinės stotelės. Dažniausiai t.y. kas 5 min. transportas kursuoja maršrutu Kauno pilis – Karmėlava, , o rečiausiai maršrutu Garliava – Veiveriai – Skriaudžiai – Šilavotas – Prienai, kadangi maršrutų dažnumas yra kas 2 val. Kad būtų lengiau įsivaizduoti viešojo transporto maršrutų kursavimo dažnumus, toliau diagramoje pateiksiu kas kiek apytiksliai minučių mikroautobusai kursuoja į didesniuosius Kauno priemiestinius rajonus.
Kaip matome dažniausiai transportas kursuoja, kaip jau minėjau į Karmėlavą ir dar į Rokus. Šiek tiek rečiau t.y. kas 7 min. Į Garliavą, Akademiją bei Ringaudus. Ilgiausiai transporto reikėtų lūkuriuoti norintiems nuvykti į Žiegždrius.Taip pat maršrutų grafikai ir patys maršrutai gali būti koreguojami ar įvedami Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriui gavus prašymą iš vietos gyventojų, jeigu jį išnagrinėjus yra priimamas sprendimas tai padaryti.Keleivių vežimo Kauno priemiesčių visuomeniniu transportu nustato Kauno rajono savivaldybė, atsižvelgdama į daugelį rodiklių, o tam tarpe ir į ekonomines ir socialines sąlygas. Vėžėjų nuostoliai, dėl didelio kiekio lengvatų, yra dideli, kadangi Kauno rajono savivaldybė nesugeba kompensuoti jų. Čia netik šios savivaldybės problema, kadangi Lietuvoje sukurta vežėjų nuostolių kompensavimo sistema nėra tobula ir vežėjai patiria begalinius nuostolius.Konkursus vežėjams organizuoja Kelių ir tran…sporto skyrius, remdamasis įstatymų nustatyta konkurso organizavimo tvarka.Kauno rajono visuomeninio transporto pagrindinės problemos:Dideli vežėjų nuostoliai, reti maršrutų grafikai, transporto priermonių bloga būklė ir kitos.Norint geriau įsivaizduoti į Kauno priemiestinius rajonus kursuojančio visuomeninio transporto maršrutus, pateiksiu tokį Kauno rajono žemėlapį.2.3. Kauno rajono gyventojų poreikių tyrimasSiekdama iššiaiškinti kaip vietos gyventojai vertina Kauno rajone teikiamas visuomeninio transporto paslaugas, su kokiomis problemomis jie susiduria kaskart važiuodami viešaisiais autobusais ar mikroautobusais, bei kokius privalumus jie išskiria šioje srityje, aš atlikau gyventojų poreikių tyrimą. Pasirinkau anketinės apklausos metodą. Apklausinėjau Kauno priemiestinių rajonų gyventojus ir išplatinau 50 anketų. Anketą sudarinėjau pati, todėl ir atsakyti į respondentams iškilusius klausimus buvo nesudėtinga, kadangi su jos turiniu teko ilgai dirbti. Suvedusi 50 –ies anketų atsakymus gavau rezultatus, kuriuos toliau ir norėčiau pateikti.Apklausoje dalyvavo 50 respondentų, iš kurių 28 buvo moterys ir likę – vyrai. Daugiausia jų buvo 18 – 30 metų amžiaus, 61 ir vyresnių nepavyko apklausti.Daugiausia apklausiamųjų buvo iš Akadomijos miestelio (18), Garliavos gyventojų buvo 12, Ringaudų – 10, Mastaičių – 5, Rokų – 4 ir Noreikiškių – 1. Paklausus respondentų apie jų naudojimosi visuomeniniu transportu dažnumą, jų atsakymai pasiskirstė taip: 30 iš jų visuomeniniu transportu naudojasi kiekvieną dieną, 12 – naudojasi 2- 3 kartus per savaitę, 3 – naudojasi tik kelis kartus per mėnesį, o 5 iš apklaustųjų visuomeniniu transportu važiuoja tik kokį kartą per metus. Kaip matome, daugiau nei pusė apklaustųjų važinėja transportu kiekvieną dieną, todėl galime teigti, kad jie gana dažnai naudojasi šiomis paslaugomis, todėl ir turi nemažai ką pasakyti apie jas ir išreikšti savo nuomonę bei poreikius.Kauno rajono gyventojus veža visuomeninio transporto autobusai ir mikroautobusai, tačiau nevisuomet vietos žmonės naudojasi šių abiejų transporto rūšių paslaugomis. Vieni galbūt dėl pigesnės kelionės ar kitokių priežasčių pasirenka tik autobusus, o kiti pirmenybę teikia greitiesiems mikroautobusams. Kauno rajono apklaustųjų dauguma t.y. net 72 proc. važiuoja tik su mikroautubusais, o tik 28 proc. pirmenybę teikia autobusams. Paklausus respondentų apie tai, kaip jie vertina susisiekimo visuomeniniu transportu kokybę jų rajone, jų atsakymai pasiskirstė taip, kaip pavaizduota 2 paveikslėlyje.
Kaip matome iš šio paveikslėlio daugiasia respondentų yra nevisiškai patenkinti visuomeninio transporto paslaugomis, todėl būtina išanalizuoti kokius jie mato trūkumus šiame sektoriuje ir su kokiomis problemomis susiduria važinėdami autobusais ir mikroautobusais.
Tam tikslui pasiekti as susisteminau 7 klausimo atsakymus, kuriuo buvo tikimasi sužinoti kokios pagrindines problemas viešajame transporte išskiria rajono gyventojai. Manau, kad tas tikslas man pavyko, kadangi susisteminus respondentų išskiriamų problemų atsakymus, gavau rezultatus, kuriuos pateiksiu diagramos pagalba, kad lengviau būtų galima nustatyti, kokios yra pagrindinės Kauno rajono viešojo keleivinio transporto problemos.jas galime matyti iš 3 paveikslėlio.Iš šio paveikslėlio galime daryti išvadą, kad kauno rajono gyventojai nepatenkinti per retais transporto maršrutais, taip pat jų poreikis būtų geresnis susisiekimas su jų pageidaujamais objektais bei jie nepatenkinti labai prasta transporto būkle. Taip pat dar gyventojus nuvilia prasta vežėjų bendravimo kultūra, kas aišku gali sugadinti nuotaiką ne tik tai minutei, bet ir visai likusiai dienai.Šios gyventojų išskiriamos problemos beveik visiškai sutampa su tomis, kurios jų manymu, jų rajone turėtų būti sprendžiamos neatidėliotinai. Jų neišsprendus, visuomeninio transporto įmonės gali prarasti klientus arba paprasčiausiai susilaukti visuomenės nepasitenkinimo arba ktitiniu atveju ir streikų.Kauno rajono visuomeninio transporto paslaugų vartotojai pageidautų, kad būtų visur įvesta automatizuota bilietų pirkimo ir žymėjimo sistema (apie 78 proc.). Šito jie pageidautų todėl, kad taip būtų žymiai paprasčiai ir patogiau tiek jiems patiems, tiek vairuotojams, kurie dažniausiai parduoda bilietus važiuodami, o ne stovėdami vietoje, kas gali kelti didelį pavojų keleiviams. Taip pat respondentai …mano, kad ši bilietų žymėjimo ir pardavimo būdas mus priartintų prie Europinės sistemos, kas Lietuvai labai būtų svarbu, ruošiantis tapti ES nare. Tik 16 proc. apklaustųjų teigė, kad tokios sistema nėra reikalinga, kadangi savivaldybei atseis nemažai lėšų. Kiti gi, savo ruožtu, atsisako tokios sistemos, teigdami, kad egzistuojant senąjai sistemai yra lengviau pasinaudoti visuomeninio transporto paslaugomis nemokamai t.y. važinėti „Zuikiu“, o įvedus naująją „Zuikių“ kontrolė sustiprėtų.Klausimu :“Kas turėtų spręsti visuomeninio transporto problemas?“ respondentų nuomonė nevienoda, daugiausia (apie 28 proc.) jų mano, kad tai miesto savivaldybės problema, 26 proc. teigia, kad visuomeninio transporto problemas turėtų tvarkyti rajono savivaldybė, 24 proc. kad tai privačių verslininkų reikalas, 12 proc. kaltę verčia ant vietos seniūnijų. Kauno rajono gyventojai mano, kad šiuo metu yra nedaroma beveik nieko, kad būtų išspręstos visuomeninio transporto problemos jų rajone ir patenkinti visi vietos gyventojų poreikiai.Tačiau nereikėtų taip liūdnai į transporto problemas žiūrėti, kadangi ir patys gyventojai tikisi, kad visuomeninio transporto kokybė jų rajone gali keistis ir gal net keisis į gerąją pusę. Gal ta padėtis gali pasikeisti artimiausiu metu, kai įstosim į ES, parengsim profesionalius projektus ir gausim finansavimą transporto padėčiai pagerinti.3. KAUNO RAJONO VISUOMENINIO TRANSPORTO KOKYBĖS GERINIMO PROJEKTASMiesto ir rajono visuomeninis transportas yra vienas iš svarbiausių kelionių struktûroje, jis turi neabejotinų privalumų palyginti su lengvaisiais automobiliais (gerokai mažesnės energetinės išlaidos ir tarša, reikia mažiau gatvių ir automobilių stovėjimo vietų), todėl jo plėtra lems ir visos susisiekimo sistemos sėkmę.Išanalizavusi visuomeninio transporto organizavimo ypatumus Kauno rajone ir ištyrusi vietos gyventojų poreikius, suformulavau tokius žingsnius, kurie turėtų būti žengti, siekiant geresnės visuomeninio transporto kokybės ir gyventojų poreikių patenkinimo.Misija – užtikrinti nepertraukiamą Kauno rajono gyventojų mobilumą, teikiant kokybiškas ir gyventojų poreikius tenkinančias visuomeninio transporto paslaugas.
Kauno rajono visuomeninio transporto SWOT analizė:PRIVALUMAI:1. Nemažai įrengta automotizuoto bilieto žymėjimo komposterių.2. Daugkur įrengti ir pakabinti maršrutų tvarkaraščių tablonai.3. Automagistralė VIA BALTICA.TRŪKUMAI:1. Nevisiškai palanki gyventojų nuomonė apie visuomeninio transporto paslaugas.2. Didelis transporto priemonių nusidėvėjimas (prasta techninė, estetinė ir sanitarinė būklė).3. Nuostolinga vežėjų nuostolių kompensavimo sistema (nėra teisinio pagrindo vežėjui išsireikalauti numatytą kompensaciją).4. Bloga vežėjų bandravimo kultūra.5. Netobula maršrutų grafikų sistema (per reti važiavimo grafikai).6. Keleivinio transporto plėtros programos nebuvimas.GALIMYBĖS:1. Organizuoti apmokymus, kvalifikacijos kėlimo kursus visuomeninio transporto vežėjams.2. Organizuoti gyventojų poreikių tyrimus.3. Transporto stotelių skaičiaus padidinimas.4. Projektų rengimas visuomeninio transporto būklei Kauno rajone pagerinti.GRĖSMĖS:1. Įrengti maršrutų tvarkaraščių tablonai savanaudiškai gadinami ir net visai sunaikinami.2. Keblus baudų išeiškojimas iš važiuojančių be bilieto.
Šita preliminari mano sudaryta SWOT analizė leidžia suformuoti šiuos strateginius tikslus ilgalaikėje perspektyvoje, siekiant pagerinti susisiekimo visuomeniniu transportu kokybę Kauno rajone: Automatizuotos transporto bilietų žymėjimo sistemos įvedimas visuose visuomeninio transporto autobusuose; Automatizuotos transporto bilietų pardavimo sistemos įvedimas autobusuose; Organizuoti visuomeninio transporto vežėjų mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus, siekiant pagerinti keleivių aptarnavimo kultūrą; Dalyvauti seniūnų ir gyventojų susirinkimuose ir kartu bandyti spręsti su visuomeninio transporto organizavimu susijusias problemas; Tobulinti maršrutų grafikų organizavimo sistemą; Atlikti gyventojų srautų tyrimus; Atlikti gyventojų poreikių tyrimus; Tobulinti baudų išieškojimo mechanizmą; Gerinti visuomeninio transporto būklę; Svarbiausios varomosios jėgos, kurios turėtų lemti Kauno rajono visuomeninio transporto teikiamų paslaugų kokybės gerinimą : Integracija į Europos Sąjungą ir dalyvavimas bendro intereso projektuose; Nauja teisinė bazė (harmonizuota su ES teisinėmis normomis);IŠVADOS1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir miestų savivaldybių sprendimais, daug keleivių visuomeniniu transportu naudojasi nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis, dėl to vežėjai patiria didelius nuostolius, kurių kompensavimo mechanizmas Lietuvoje veikia blogai.2. Visuomeninio transporto įmonių darbo efektyvumo mechanizmo nebuvimas, kuris leistų geriau įvertinti transporto paslaugų teikimo kokybę, bei efektyviau kontroliuoti vežėjų darbą.3. Kauno rajono gyventojus visuomeniniu transportu aptarnauja 33 maršrutų autobusai ir 40 maršrutų mikroautobusiukai, kurių teikiamomis paslaugomis, pagal poreikių tyrimą, vietos gyventojai yra nevisiškai patenkinti.4. Atlikus Kauno rajono gyventojų poreikių tyrimą paaiškėjo, kad jie nepatenkinti per retais transporto maršrutais, taip pat jų poreikis būtų geresnis susisiekimas su jų pageidaujamais objektais bei geresnė transporto būkle, todėl Kelių ir transporto skyriui reikėtų daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su vietos gyventojais ir vežėjais, dalyvaujant seniūnijos susirinkimuose ir sueigose, bei kartu sprendžiant iškilusias problemas.5. Lietuvai artėjant prie Europos Sąjungos slenksčio, Kauno rajono gyventojai, pagal poreikių tyrimo duomenis, pageidautų tobulesnės visuomeninio transporto sistemos, įvedant automatizuotą bilietų pardavimo ir žymėjimo sistemą, kuri ženkliai pagerintų transporto paslaugų kokybę bei priartintų prie kitų transporto sektorių išvysčiusių ES valstybių.
6. Kauno rajono gyventojų nuomonė, remiantis tyrimu, apie visuomeninio transporto paslaugų kokybės gerėjimą ateityje yra gana optimistinė, kadangi didžioji dauguma respondentų mano, kad jos turėtų patobulėti, o ypač tuomet, kai Lietuva taps ES.7. Kauno rajono gyventojai, tyrimo duomenimis, nepatenkinti vežėjų aptarnavimo kultūra, todėl tai problemai neutralizuoti reikėtų Kauno rajono savivaldybei organizuoti vėžėjų apmokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus.8. Visuomeninio transporto plėtra lemia viso transporto sektoriaus sėkmę, todėl svarbu parengti Kauno visuomeninio transporto plėtros projektus ir programas, kurie ne tik padėtų pagerinti šių paslaugų kokybę, tačiau ir gauti finansavimą šio sektoriaus plėtrai.9. Siekiant patobulinti Kauno visuomeninio transporto maršrutų planavimo sistemą, Kelių ir transporto skyriui reikėtų daugiau atlikti gyventojų srautų tyrimų.NAUDOTA LITERATŪRA1. A. Baublys. Lietuvos transporto politikaintegruojantis į Europos transporto paslaugų rinką// Transportas.- Vilnius: Technika.- 1995 m. Nr.1 (10).2. A. Stonys. Reikėtų keisti visuomeninio transporto organizavimo tvarką//Lietuvos aidas.- 1997 11 04 Nr.215.3. B.Martinkus., A. Staleronka. Visuomeninio keleivinio transporto problemų teoriniai sprendimo aspektai //Socialiniai mokslai. Ekonomika.-Kaunas:Technologija, 19996.Nr.5(9).4. G. Steponavičienė. Kiek kainuoja viešasis transportas// Laisvoji rinka.- 1997m. Nr.5(24).5. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus nuostatai.- Kauno rajono Mero įsakymu 2000 m. kovo 1 d. Įsakymas Nr.12 – 37 K.6. Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės // Valstybės Žinios.- 1997 m. Nr. 1170.7. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas// Valstybės Žinios.- 2002 m. Nr. 37 – 1342.8. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro įsakymas „Dėl keleivinio kelių transporto vežėjų nuostolių, susidariusių dėl butinų keleivinio kelių transporto paslaugų teikimo visuomenei, kompensavimo tvarkos patvirtinimo“//Valstybės Žinios.- 2003 m. kovo 13 d. Nr. 3-154 9. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro įsakymas“Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transportu maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklių patvirtinimo“//Valstybės Žinios.- 1997 m. balandžio 15 d Nr. 130 10. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas//Valstybės Žinios.- 2002 m. Nr. 9 – 1605. 11. Lietuvos respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas// Valstybės Žinios.- 2002 kovo 20 d. Nr.29-1034 12. J. Butkevičius. Keleivių vežimų reguliariais autubusų maršrutais finansavimas// Transportas.- Vilnius: Technika.- 1998 m. Nr. 2.13. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas „Dėl keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifų maksimalių dydžių nustatymo metodikos patvirtinimo“// Valstybės Žinios. – 1999 m. liepos 14 d. Nr. 40 14. Vyriausybės Nutarimas “Dėl vežėjų (operatorių) parinkimo visuomenės aptarnavimo įsipareigojimams vykdyti konkurso organizavimo ir visuomenės aptarnavimo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos patvirtinimo“//Valstybės žinios .- 2003 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1132 .15. http://buves.lrv.lt/minplanai/2003_strat_plan_ministerijos/SM_sutrumpintas_galutinis2003.doc.