VERSLO YPATUMAI LENKIJOS RESPUBLIKOJE

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
STRATEGINIO VALDYMO KATEDRA
VERSLO YPATUMAI LENKIJOS RESPUBLIKOJE
Verslo ir vadybos ypatumų Europoje kursinis darbas

Priėmė

doc. P. Oržekauskas

2002 11

Atliko:

SM-9/1 gr. stud.

E.Jurkonytė

SM-9/4 gr. stud.

T. Karlonas

2002 11 22
KAUNAS, 2002

ILIUSTRACIJOS
1 pav. Lenkijos adminstracinis suskirstymas........................ 10
2 pav. Infliacija Lenkijoje (proc.)....................... 11
3 pav. BVP augimas Lenkijoje (proc.)................... 12
4 pav. Nedarbo lygis Lenkijoje (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus......... 13
5 pav. Pramonės produkcijos gamybos struktūra................. 15
6 pav. Pramonės gavyba 1991-1999m..................... 15
7 pav. Pramonės produkcijos realizacijos apimtis 1999m. lyginant su 1995m., %.... 16
8 pav. USD ir EURO kursas........................ 17
9 pav. Lenkijos komerciniai bankai ..................... 18
10 pav. Atskirų transporto rūšių krovinių pervežimo struktūra...........19
11 pav. Užsienio investicijų geografinė struktūra Lenkijoje............. 42
12 pav. Užsienio investicijų Lenkijoje pasisikirsymas....................42

LENTELĖS
1 lentelė Pagrindinio kuro gamyba ir energijos produktai.................. 7
2 lentelė Fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamas minimumas Leenkijoje 2000 m... ..37
3 lentelė Maksimalūs nekilnojamo turto mokesčio tarifai.................. 37
4 lentelė Užsieniečių investicijos Lenkijoje 1990m.-1999m., mlrd. USD........... .41

ĮŽANGA
Lenkijos Respublika yra Lietuvos kaimyninė šalis jau daugiau nei dešimtmetį palaikanti ekonominius ryšius su mūsų šalimi, todėl yra labai įdomu įsigilinti į verslo sąlygas šioje kaimyninėje valstybėje.
Lenkijos ekonomika sparčiai vystosi ir artėja iki Europos Sąjungos šalių ekonomikos standartų. Jau dabar daugiau kaip 2/3 Lenkijos vidaus prekyba priklauso nuo ES šalių.
Laikotarpyje nuo 1992 iki 2002 metų Lenkijoje būdingas aukštas ekonomikos augimo tempas, realizacijos augimas, infliacijos mažinimas, bedarbingumo lygio mažinimas bei užsienio investicijų pritraukimas. Galima teigti, joog ateityje ekonomika vystysis šių tendencijų rėmuose. Vertinant tai, jog infliacija šių metų rugpjūtį tesiekė 1,2%, o BVP tendencingai auga.
Lenkija yra patraukli užsienio investicijoms dėl geros geografinės padėties patogios priėjimui tiek prie vakarų tiek rytų Europos valstybių rinkų. Tačiau spartus stambių in

nvesticijų atėjimas į Lenkijos valstybę kelia nemažai problemų smulkiajam verslui. Besikuriantys stambūs prekybos centrai išstumia iš rinkos populiarias mažas parduotuvėles taip vadinamus šeimos verslus, kurios paplitusios Lenkijoje.
Kursinio darbo tikslas – susipažinti ir pateikti Lenkijos verslo sąlygas.
Darbo uždaviniai:
 pateikti bendras geografines žinias apie šia valstybę;
 išnagrinėti ekonominę aplinką;
 apžvelgti užsienio prekybos įstatyminę bazę;
 pateikti pagrindinius mokesčius;
 aptarti galimas sąlygas kurti verslui (įmonių rūšys, jų kūrimas, darbuotojai ir kt.);
 Lietuvos ir Lenkijos santykių analizę;
Kursinio darbo objektas – Lenkijos Respublikos verslo sąlygos.
Darbo atlikimo metodai – antrinių literatūros šaltinių analizė.

1. BENDRA INFORMACIJA
1.1. Geografija
Lenkijos Respublika yra viena iš didžiausių šalių centinėje Europoje, ji ribojasi su Rusija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Slovakija, Čekijos Respublika ir Vokietija. Jos šiaurinė siena prie Baltijos jūros suteikia priėjimą prie Skandinavijos ir Šiaurės jūros uostų.
Lenkijos sostinė Varšuva yra įsikūrusi šalies centre. Lenkijos paviršiaus plotas yrra 312.677km2, tai aštunta pagal dydi šalis Europoje, ji sudaro 3 % viso žemyno paviršiaus.
Beveik visa šalis yra šiaurinėje Europos plokštumoje, žemė yra gana lygaus reljefo, retai iškylančio virš 300m, išskyrus pietinę sieną, kur yra Sudetikų ir Karpatų kalnai. Risi, aukščiausia kalno viršūnė, kuri yra 2499m virš jūros lygio. Apytiksliai 1/5 žemės yra pievos ir ganyklos. Apie 28 % viso ploto sudaro miškai. Ilgiausios upės išsidėsčiusios šiaurėje: Vistula (1074 km) yra centre, Odra (854 km) teka per Lenkijos vakarinę sieną.
1.2. Klimatas
Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis žiemomis ir

r šiltomis vasaromis. Vidutinė oro temperatūra sausį – apie -1°C šiaurinėje šalies dalyje ir -5°C – pietrytinėje. Liepos mėn. vidutinė temperatūra: nuo +16,5°C prie jūros iki +19°C pietuose. Žemiausia temperatūra (-41°C) buvo užfiksuota 1940 m. sausio 11 d., aukščiausia (+40,2°C) – 1921 m. liepos 29 d.
1.3. Gamtos ištekliai
Lenkijoje yra mineraliniai ir žemės ūkio ištekliai. Ji yra penktoje vietoje pagal kietos ir rudos anglies išteklius, taip pat ten randama vario, cinko, magnio, sidabro ir druskos. Tai turi didelę reikšmę Lenkijos eksportui. Randama naudingų išteklių kaip kreida, molis, baltasis molis ir gamtinės dujos.
Pagrindiniai žemės ūkio pasėliai yra kviečiai ir grūdiniai augalai, bulvės, cukriniai runkeliai pašariniai augalai. Lenkija yra pati didžiausia obuolių koncentrato eksportuotoja pasaulyje, lyderiauja tarp uogų, kopūstų ir morkų augintojų. Gyvulių sektoriuje jautiena ir kiti galvijai viršija 7 mln., o kiauliena – 18.5 mln. bendras dirbamas žemės plotas yra 18.5 mln. ha. Dar 18.9 mln. ha. Yra apželdinti miškais, iš kurių gaunamas svarbus gamtos išteklius – sakai.
1.4. Energija ir kuras
Elektra Lenkijoje Lion’o dalyje (virš 97%) yra generuojama anglies ir lignito kuro jėgainėmis, kurios yra valdomos hidroelektrinių. Kietoji anglis išlieka pagrindu Lenkijos pramonėje. Dėka anglies Lenkijos energijos sąnaudos ir gamyba buvo balanse su importuojama nafta ir eksportuojama anglimi. 1999m. kietosios anglies gamyba buvo 112 mln. tonų, kai tuo tarpu rudosios anglies ir kokso, 61 mln. ir 8,4 mln. tonų santykinai.
Pagrindinio ku
uro gamyba ir energijos produktai 1 lentelė

Matavimo vienetai 1997 1998 1999
Kietoji anglis mln. t. 137.9 117 112

Rudoji anglis mln. t. 63.2 62,8 61
Kokas mln. t. 10.5 9,7 8,4
Gamtinės dujos tūkst. m3 4.725 4835 4741
Neapdirbta nafta mln. t. 14.8 16,1 16,8
Pagrindinis benzinas mln. t. 0.8 0,7 0,26
Kuras varikliams mln. t. 8.4 9,3 10,0
Tepalai mln. t. 3.7 4,1 4,7
Elektra tūkst. KW/h 142.7 144,6 140,8

Apie 1/3 dalis Lenkijos dujų paklausos yra pagrįsta namine gamyba (daugiausiai suvartoja gyventojai). Didžiausia importuojamų dujų dalis yra iš Rusijos.
1.5. Populiacija ir kalba
Lenkijos populiacija yra 38.7 mln. žmonių, ji lėtai didėja (maždaug 100 000 žmonių per metus). Apytiksliai 62% populiacijos gyvena miestuose. Miestai yra maži arba vidutinio dydžio. Lenkijoje yra 20 miestų, kurių gyventojų skaičius viršija 200 000. Varšuva yra sostinė ir didžiausias Lenkijos miestas, kurio populiacija yra 1.6 mln. žmonių. Kiti penki didžiausi miestai yra: Lodžas, Krokuva. Wroslovas, Poznanė ir susielieją miestai Gdanskas-Sopotas-Gdynė, kuriuose yra 3.6 mln. žmonių.
Lenkijos bendrijų populiacija užsienyje yra 12 mln., didžiausios bendruomenės yra JAV (5.6 mln.). Sovietų Sąjungoje (2.5 mln.), Prancūzijoje (1 mln.), Vokietijoje(0.8 mln.), Kanadoje (0.2 mln.). Australijoje (0.15 mln.) ir Didžiojoje Britanijoje (O.14 mln.).
Demografinės kryptys Lenkijoje yra panašios, kaip ir Vakarų Europoje, šioje šalyje yra sumažėjusi proporcija, dirbančių žmonių. 1997m. buvo 15.9 mln. įdarbintų žmonių (jeigu su privačiu sektoriumi tai 68.9%), įtraukiant 8.9 mln. žmonių, kurie dirba ne žemės ūkyje, bet socialinio saugumo sektoriuje ir vidiniame valdymo sektoriuje. Atleistų žmonių iš darbo ir pensininkų skaičius pasiekė 9.3 mln. atleistųjų iš darbo žmonių skaičius ypatingai didėja tarp jaunų žmonių. Darbo lygis siekia 57%.
Etniniu požiūriu Lenkija yra viena iš vienalypiškiausių šalių Europoje, kurioje 98% populiacijos sudaro le

enkai.
Šalies nacionalinė kalba yra lenkų. Anglų kalba yra populiariausia tarp verslininkų ir jaunų žmonių. Taip pat dažnai yra kalbama rusų ir vokiečių kalbomis.
1.6. Politinė sistema ir valdymas
Lenkija buvo pirmoji šalis centrinėje ir rytų Europoje, kuri sulaužė komunizmo taisykles. Visa tai prasidėjo 1989m., vyravusi komunistinė valdžia ir opozicija pradėjo diskutuoti, šios diskusijos tapo žinomomis, kaip “Apvalaus stalo derybos”. Rezultate buvo pasiekta dauguma susitarimų, įtraukiant “solidarumo” prekybos sąjungos legalizavimą ir sutikimą, kad rinkimai būtų 1989m.birželio 4d. rinkimus laimėjo “solidarumo” atstovai, kurie ir suformavo pirmąją nekomunistinę vyriausybę nuo II-ojo Pasaulinio karo. [1, p-10]
Lenkija yra Respublika, kurioje yra prezidentinio ir parlamentinio valdymo modelio mišinys. 1997 m. buvo priimta Nacionalinės asamblėjos naujoji konstitucija, kuri buvo pateikta nacionaliniam referendumui. Naujojoje konstitucijoje yra keletas svarbių garantijų, susijusių su verslu. Ji teigia, kad Lenkijos Respublika užtikrina ekonominės veiklos laisvę ir bet koks šios laisvės apribojimas turi būti pagrįstas įstatymais. Konstitucijos nuostatos susijusios su valstybiniais finansais apsaugančias verslą nuo nepriimtinų ir per didelių biudžeto krūvių. Pavyzdžiui, konstitucija teigia, kad biudžeto išlaidos gali būti nustatytos tik įstatymų ir išlaidos negali būti labai didelės. Kitas įstatas teigia, kad valdymo išteklių padidėjimas neturėtų sukelti biudžeto deficito virš to lygio, kuris yra nustatytas biudžetų įstatų. Taip pat teigiama, kad neturėtų didėti deficitas, duodant paskolas iš centrinio banko. [1, p-10]
Prezidentas yra renkamas bendruose rinkimuose, penkerių metų laikotarpiui. Jis pateikia kandidatus Ministro pirmininko postui ir turi veto teisę, aktams kurie buvo priimti parlamento. Jo veto gali atmesti 2/3 seimo daugumos. Prezidentas yra vyriausybės galva ir vyriausias karinių jėgų vadas. Jis turi teisę paleisti parlamentą, jeigu jis nesugeba formuoti biudžeto ir vyriausybės. Misteris L Valensa solidarumo judėjimo lyderis buvo išrinktas Prezidentu 1990m. lapkričio mėn. kad ir karštoje prezidentinėje kompanijoje po 1995m. jis neteko šio posto, kurį užėmė A.Kvašnevskis. Jis buvo demokratinio dešiniosios pakraipos aljanso lyderiu ir dabar užima Prezidento postą. [1, p-11]
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra pavesta parlamentui arba Nacionaliniai asamblėjai, kuri sudaryta iš dviejų rūmų: žemieji rūmai, t.y. Seimas – 460 vietų ir aukštieji rūmai, t.y. Senatas – 100 vietų. Šie rūmai yra renkami keturių metų laikotarpiui. Seimas turi 460 deputatų išrinktų, remiantis proporcine balsavimo sistema Visi 100 senatorių yra renkami tiesioginiu balsavimu. Senatas neinicijuoja įstatymų, bet peržvelgia ir siūlo papildymus aktams, kurie yra priimti Seime. Tačiau Seimas yra paskutinė institucija, kuri nusprendžia galutinę įstatyminio akto versiją. [1, p-11]
Lenkija yra suvereni ir demokratinė šalis, kurios institucijos veikia valdomos įstatymų. Plėtimosi efektas yra politinių partijų atspindys, naujai pradėjusios veikti demokratijos, kurių yra 250.
Vykdomoji valdžia priklauso Ministrui pirmininkui ir jo kabinetui, vadinamam Ministrų taryba, teisinę galią turi nepriklausomi teismai. [1. p-13]
1.7. Administracija ir valdymas
Valdymo administracija yra sudaryta iš centrinės administracijos (ministerijos ir kitos įstaigos) ir regioninė administracija. Dėl administracinių tikslų Lenkija buvo padalyta į 49 vaivadijas ir 2483 komunos. Kad būtų regioninė administracija efektyvesnė buvo vykdoma administracinė reforma. Naujas įstatymas, kuris šalį padalijo į 16 vaivadijų buvo priimtas seimo 1998-ųjų liepos mėn. naujasis šalies administracinis padalijimas (1 pav.) yra pagrįstas 3 administraciniais lygiais: vaivadijos padalintos į rajonus, kurie toliau yra padalinti į komunas, tai įsigaliojo 1999m. sausio 1 dieną.

1 pav. Lenkijos Respublikos administracinis suskirstymas [9]
Pagreitinti reguliavimo ir integracijos aktus, kad Lenkija kuo greičiau taptų Europos Sąjungos nare tiek ekonominė, tiek administracinė sritys buvo reformuojamos nuo 1996 metų. Kai kurios ministerijos ir centrinės valdžios organai buvo likviduoti, o kai kurie buvo sukurti nauji, kad būtų sustiprintas Ministro pirmininko kaip koordinatoriaus vaidmuo. Taip pat stengtasi eliminuoti tiesioginį ministerijų kišimąsi į įmonių valdymą ir mažinti tiesioginę vyriausybės įtaka ekonomikai.
Nuo 1999 sausio 1 dienos vaivadijos atsakingos už regioninės ekonomikos vystymą ir integraciją. Nauja visuomeninių finansų sistema visų administracinių padalinių biudžetą daro aiškiu, paaiškinamu rinkėjams.
Ši reforma Lenkijos gyventojams sudaro galimybę kontroliuoti ir stebėti valstybines institucijas ir apsidrausti, kad valstybės pinigai būtų leidžiami efektingai.
Reformos buvo daromos, kad transformuotų Lenkiją į:
• Modernią valstybę, galinčią efektyviai valdyti savo ekonomiką, socialinį ir politinį potencialai
• Demokratinę valstybę, kurios visuomenė ir asmeninės vertybės priklauso Europos civilizacijai;
• Valstybę funkcionuojančią pagal aiškias ir aiškias procedūras. ir pastoviai kontroliuojamos demokratiškai išrinktų atstovaujančių žmonių;
• Valstybę galinčią valdyti krizes ir palaikyti visuomenės tvarkos ir saugumo standartus;
• Valstybę kurioje vietos ir regioniniai susivienijimai gali pertvarkyti jų būsenas ir vadovauti valdyti savo reikalus.

2. EKONOMINĖ APLINKA
Lenkija buvo pirmoji šalis Centrinėje ir Rytų Europoje, kuri pradėjo perėjimą iš planinės ekonomikos į rinkos sistemą. Šis pereinamasis laikotarpis prasidėjo esant kraštutinai sudėtingoms didelės infliacijos, vartojimo prekių stokos ir labai koncentruotos gamybos sąlygoms. 1990 metais Lenkijos ekonomika buvo silpniausia Centrinėje Europoje. Tai tapo iššūkiu tapti stipriausiais naujajame tūkstantmetyje.
Radikalių ir staigių reformų įvedimas tapo būtina Lenkijos išlikimo sąlyga. “Šoko terapijos” programa, kuria 1989 m. pabaigoje pradėjo taikyti pirmasis Lenkijos finansų ministras Leszek Balcerowicz, sudarė sąlygas analizuoti visos centrinės ekonomikos planinį mechanizmą ir pradėti taikyti rinkos ekonomiką. [l, p. 16]
Ši drąsi reformos programa greitai davė rezultatus ir padėjo pralenkti Vidurio ir Rytų Europos regiono kaimynes. Kainų liberalizacija leido joms išaugti atsakant į rinkos jėgas, infliacijos neutralizavimo laikotarpiu, ir nusistovėti tam tikrame lygyje. [1, p-16]

Kaip to rezultatas, infliacija siekianti 249.3 % 1990 m., nukrito iki 44.3 % 1992 m. ir vienodai mažėjo sekančiais metais, kol 1997 m. pasiekė 13.2%. Infliacijos pokyčiai 2001 01 – 2002 08 metų laikotarpiu pateikti 2 pav. Ir šiuo metu tesiekia 1,2%.

2 pav. Infliacija Lenkijoje (proc.)
Faktiškai visos vyriausybės dotacijos buvo panaikintos. Naujojo valiutos įstatymo priėmimas padarė zlotą konvertuojamą. Stabilizavus zlotą, suvaldžius infliaciją ir pelnius investuotojų pasitikėjimą, Lenkijai pavyko pasiruošti sėkmingam spurtui. Užsienio verslo sandėriai buvo liberalizuoti ir verslo monopolijos išnyko, sukeldamos žymų eksporto ir importo augimą.
Vakarų ekonomistai neretai pateikia Lenkiją kaip pavyzdį kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, neva tai sėkmingiausia ekonomikos šalis šiame regione. Lenkijos ekonomikos augimą lėmė ir jos atvirumas užsienio kapitalui. Tačiau ir regiono lyderiai dar teks atlikti nemažai “namų darbų”, kol ji bus priimta į Europos glėbį. Europos ekonomistai rekomenduoja Lenkijai dar spartinti privatizavimą, mažinti mokesčius ir drastiškai restruktūrizuoti žemės ūkį bei sunkiąją pramonę. [2, p-22]
Ekonominį Lenkijos pakilimą rodo nuosekliai augantis BVP. Lenkija buvo vienintelė šalis regione, kuri 1992 m. užregistravo BNP augimą.

3 pav. BVP augimas Lenkijoje (proc.)
Kaip matome iš pateikto paveikslo BVP 1999m buvo iškilęs net virš 6%. Tačiau iki 2002 metų žymiai nukrito ir nesiekė net 1%, bet nuo 2002m. pastebimas gana spartus BVP augimas ir III ketvirtyje jau siekė 1,3%. Galime daryti prielaidą, jog ekonomika po laikinojo nuosmūkio vėl atsigauna.
2.1. Biudžeto politika
Lenkija įsigudrino kaip išsiversti sunkiausio laikotarpio metu, išvengiant perdėtos biudžeto politikos mažinimo. 1999 m. biudžeto deficitas sudarė 2 % BVP.
Vyriausybė nusprendė “įsilaužti” į užsienio kapitalo rinkas ir paskleisti 200 milijonų USD euroobligacijų su penkerių metų išpirkimo laikotarpiu pirmoje 1995 metų pusėje. Šios obligacijos buvo išleistos ne tik tam, kad sudaryti biudžeto deficito finansavimo lėšas, bet ir tam, kad praskinti kelią į užsienio rinkas kitoms Lenkijos nevyriausybinėms organizacijoms ir firmoms ieškančioms vystymuisi reikalingų lėšų. Išleidimas buvo tikra sėkmė. Didelės paklausos dėka jo vertė pakilo iki 250 milijonų dolerių ir kuponas buvo nustatytas ties 7.75 %, tik 185 punktais žemiau JAV iždo obligacijų. 1996 metų balandį šis skirtumas nukrito iki 80 punktų. [1. p-19]
1996 metų vasarį Tarptautinė Finansinė Korporacija (iš Pasaulio Bankų Grupės) Londone išleido euroobligacijų Lenkijos zlotais, su 18.5 % metiniu kuponu, kurios buvo parduotos už 101 % jų nominalios vertės. Tai įrodo, kad Lenkijos valiuta yra pripažįstama tarptautinėse finansinėse rinkose. Geras biudžeto politikos vykdymas sumažino visuomenės skolą. Ši skola nuo 1994 metų pabaigos iki 1995 metų pabaigos sumažėjo nuo 70.4 % iki 55 % lyginant su BVP. 1999 metų pabaigoje finansų ministerijos duomenimis vertė sudarė 43 % BVP. [l, p-20]
Sudaryta biudžeto politika smarkiai sumažino infliaciją. Kaip jau buvo aptarta anksčiau. infliacija sumažėjo iki 1,3 %.
2.2. Užimtumas ir darbo rinka
Iki 1990 metų Lenkijoje nebuvo bedarbystės, tačiau rinkos ekonomikos principai pradėjo greitai veikti darbo rinką. Bedarbystės prasidėjo 1990 metais ir pasiekė 1.1 milijoną žmonių arba 6.3 % darbo jėgos. 1994 metais bedarbystė stabilizavosi ir sudarė 2.9 milijono žmonių arba 16 % darbo jėgos ir nuo tada pradėjo mažėti. 1999 metų pabaigoje ji sumažėjo iki 2,35 miln. žmonių arba 13 % darbo jėgos. [l, p-21]

4 pav. Nedarbo lygis Lenkijoje (proc. nuo darbingų gyventojų skaičiaus
2 pav. pateiktas nedarbo lygis Lenkijoje procentais. Iš šio paveikslėlio galima pastebėti, kad nedarbo lygis smarkiai sumažėjęs 2001-ųjų rugsėjį, vėl išaugo 2002-aisiais metais kovą iki 18 %, o rugpjūtį jis nežymiai sumažėjo ir pasiekė 17,5 %.
Kaip bebūtų, situacija Lenkijos darbo rinkoje yra nepaprasta. Iš jau minėtų 2,35 mln. bedarbių 0,91 mln. nebedirba jau daugiau negu vieneri metai ir jau yra praradę teisę į bedarbio pašalpą. Šios tesės neturi 76,4% bedarbių. Daugelis iš jų turi gerą profesinę kvalifikaciją, bet negali rasti darbo dėl to, kad darbo parengimo sistema nenumatė darbuotojų skaičiaus pasikeitimo tam tikrose profesijose. [1, p-21]
Negana to, ruošiantis ES narystei ir siekiant nuostolingą geležinkelį paversti rentabiliu, buvo planuojama artimiausiu metu atleisti dar 60 tūkst. geležinkelininkų. Buvo atleista gana daug
metalurgijos įmonių darbuotojų.
Šiuo metu net 25 % Lenkijos darbo jėgos dirba žemės ūkyje. Tas skaičius jau ėmė mažėti, kai vyriausybė užsimojo mažinti žemės ūkio produkcijos subsidijas. Čia jau teko įveikti įnirtingą
žemdirbių pasipriešinimą naudojant net jėgą.
Taip pat ryžtingai susitvarkyta ir su angliakasių pertekliumi – jiems pasiūlyta 50 tūkst. zlotų (apie 48 tūkst. litų) išmoka, jeigu jie paliks darbą ir imsis asmeninio verslo. Taip atsikratyta net 100 tūkstančių angliakasių. [2, p-22]
Santykinai maža darbo jėgos kaina ir dideli kvalifikuotų darbuotojų resursai yra svarbūs teigiami ypatumai būsimiems užsienio investitoriams, ypač tose regionuose kur vyrauja pramonės tradicijos. Sutinkant su Rinkos Ekonomikos Tyrimų Instituto įvertinimu, nepaisant didelių socialinio draudimo mokesčių, 1 darbo valanda Lenkijoje kainuoja beveik 10 kartų pigiau negu Vokietijoje ir beveik 7 kartus pigiau negu Kanadoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Profesinės sąjungos atlieka ganėtinai svarbų vaidmenį kartu ir nacionalinėje politikoje, ir įmonių lygyje. Kartu su “Solidarumu” taip pat yra ir šakų profesinių sąjungų federacijos (buvusios komunistų sąjungos). Profesinės sąjungos yra ypatingai stiprios didelėse valstybinėse įmonėse, bet jos taip pat yra aktyvios ir regioniniame lygyje. Profesinės sąjungos siekia pateikti savo reikalavimus vyriausybei tiesiogiai. [1, p-22]
2.3. Pramonė
1990 metais Lenkijoje buvo restruktūrizuota kalnakasybos pramonės gamybos veikla, o taip pat elektros energijos, dujų ir vandens tiekimas. Šios reformos tikslas buvo pritaikyti pramonę prie laisvosios rinkos sąlygų, kadangi to reikalavo atvira Lenkijos ekonomika ir jos integracija į Europos sąjungą. Reforma vykdoma įvairiuose lygiuose naudojant įvairias programas bei vykdant pramonės organizacijų sprendimus. Reformos programų pagrindas gavybos ir sunkiosios pramonės (angliakasybos ir juodosios metalurgijos pramonė) mažinimas, mažiausiai efektingų įmonių likvidacija bei likusių firmų valdymo rentabilumo didinimas. Reformos vykdymas įmonių lygyje dažniausiai kyla dėl privatizacijos, o taip pat dėl užsienio kapitalo dalyvavimo privatizacijoje. [3, p-57]

5 pav. Pramonės produkcijos gamybos struktūra [3, p-57]
Pradedant 1992 metais vis labiau ir labiau pastebima pramonės gavybos augimo tendencija (žr.: 5pav.). Realizuotos produkcijos apimtis išaugo iki 2,8 % 1992 metais, 6.4 % – 1993 m., 12,1 % – 1994 m, 9,7% – 1995 m, 8,3% – 1996 m., 11,5 % – 1997 m., 3,5 % – 1998 m. ir 4,4 % 1999 metais.

6 pav. Pramonės gavyba 1991-1999m
Spartus pramonės sektoriaus vystymasis Lenkijoje priklauso nuo gavybos pramonės veiklos. t.y. perdirbimo pramonė, kuri remiasi aktyvia privataus sektoriaus veikla.
1999 metais perdirbimo gavyba išaugo beveik visuose regionuose, o taip pat elektro energijos tiekimas, bet sumažėjo gavyba kalnakasybos pramonėje.
Verslo ir paslaugų sektoriui palaipsniui įgaunant vis didesnę svarbą, paskutiniais metais Lenkijos pramonės dalis Bendrajame Vidaus Produkte pastoviai krenta.

7 pav. Pramonės produkcijos realizacijos apimtis 1999m. lyginant su 1995m., % [3, p-58]
1997 metais bendra pramonės sukurtos vertės dalis BVP sudarė 26 %, o tuo tarpu verslo ir negamybinių paslaugų dalis BVP pasiekė 37 %. Lenkijos svarbus pramonės sektorius yra mechanizmų gamyba ir metalo dirbiniai, kurie sudaro ketvirtį bendros šalies pramonės produkcijos.
2.4. Lenkijos valiuta
Lenkijos piniginis vienetas yra zlotas (zl), kuris skirstomas į 100 grošų (gr). Taptautinis sutrumpinimas PLN. Pilnas vietinis nacionalinės valiutos (zloto) konvertavimas buvo vienas iš Lenkijos ekonomikos reformos pagrindų nuo jos pradžios 1990 m. sausio mėnesį.
1995 metais užsienio valiutų keitimo politika buvo toliau liberalizuota ir “plaukianti” sistema buvo įdiegta. Bankai gali nusistatyti savo nuosavus valiutos kursus 10 % ribose virš ir žemiau centrinio kurso. Esant reikalui Centrinis bankas gali kištis į užsienio valiutos rinką. Tuo pačiu metu zloto konvertavimo sfera buvo išsiplėsta ir faktiškai visi einamosios sąskaitos sandėriai gali būti laisvai vykdomi.

8 pav. USD ir EURO kursas
Kai 2000 metais kovo mėnesį Lenkija ryžosi “paleisti” zlotą, (iki tol jo kursas irgi buvo paslankus, bet jį pagal JAV dolerio vertės svyravimus pasaulyje ir Niujorko bei Tokijo biržų akcijų kainų pakitimus kasdien nustatydavo šalies nacionalinis bankas NBP, niekas net neužsiminė, jog lenkų pinigas dolerio atžvilgiu gali drastiškai nuvertėti. Ekonomistai įrodinėjo, kas zlotas tik truputį atpigs ir jokio didesnio pavojaus jam nėra. Porą savaičių taip ir buvo, kol staiga jo kursas ėmė grėsmingai smukti. Buvo pasiektas apogėjus, kai už dolerį jau reikėjo mokėti net 4.74 zloto (iki “paleidimo” zlotas kainavo maždaug tiek pat kiek litas). Tada daugelis analitikų ir žiniasklaida ėmė skelbti, kad Lenkija atsidūrė ties valiutos krizės riba. Tuo tarpu prekiautojai valiuta uždirbo milžiniškus pinigus.
Žinovų nuomone, pagrindinė zloto vertės smukimo priežastis – NBP pateikti duomenų šalies balanso einamosios sąskaitos deficitą, kuris 2000 m. kovo mėnesį sudarė net 1.4 mln. dolerių, kitaip tariant buvo 200 – 300 mln. dolerių didesnis negu tikėtasi. Nors deficito ryškiai nulėmė palūkanų už dar komunistinės Lenkijos Vakaruose paimtus kreditus tol (Vyriausybė tai daro kasmet kovo mėnesį, o šiemet palūkanos sudarė 235 mln. JAV dolerių) staigų nuosmukį visuomenė sutiko itin neigiamai.
Eiliniai žmonės labiausiai išgyvena, kad netrukus pradės kilti prekių, paslaugų kainos. Smarkiai pabrango benzinas, o pramonės prekių gamintojai vis garsiau dejuoja, jog už importu žaliavas jiems tenka mokėti daug brangiau, tad jie bus priversti pabranginti savo produkciją kurso smukimas naudingas tik lenkų eksportuotojams, kurie už savo parduotus gaminius gaus daugiau zlotų.
Kur kas svarbesnis dalykas negu einamosios sąskaitos deficito lygis yra jo santykis su BVP. Kovo pabaigoje šis santykis buvo lygus 8.3 proc. Būtent dėl to kai kurie ekonomistai skambina pavojaus varpais. Analitikai tvirtina, kad finansinės krizė kybo ant plauko.
Žinoma, ne visi analitikai padėtį vertina taip liūdnai. Varšuvoje esančio užsienio banko “Societe Generale” vyr. ekonomistas James Owen mano, kad netrukus einamosios sąskaitos deficitas liausis didėjęs, o paskui padėtis ims gerėti.
2.5. Bankų rinka
Nuo 1989 lenkijos bankų sektorius išgyveno stambią reformą. Nacionakinis Lenkijos bankas (NLB) atsisakė savo komercinės veiklos ir vykdo tik centrinio banko funkcijas. NLB leidžia ir keičia popierinius banknotus bei monetas, saugoja lenkijos valiutos rezervus, refinansuoja ir kontroliuoja bankininkystės sistemą, vykdo kontrolės funkciją bei išduoda licendzijas bankinei veiklai. [1, p-33]

9 pav. Lenkijos komerciniai bankai[1, p-35]
Šiai dienai praėjus daugiau negu dešimčiai metų bankininkystės sektorius susideda iš NLB, 80 komercinių bankų (jų struktūrą žr.: 1 pav.), turinčių juridinio asmens įsipareigojimus (1999 m pabaigoje), ir 767 kooperatyvinių bankų (2000m. balandis). [1, p-33]
Į lenkjos bankininkystės sektorių 1999m. buvo investuota 2 mlrd. USD užsienio kapitalo, to dėka bendras finansinių paslaugų investicijų skaičius beveik 8 mlrd. USD. Didieji šio sektoriaus “banginiai”: “UniCredito Italiano”, “Bayerische Hypo-und Vereinsbank AG”, “Allied Irish Bank Plc”, ING Bank NV”, “Commerzbank AG”, “Citibank”, Deutsche Bank”, “Creditanstal Bankverein”, “KBC Holding” ir “J.P. Morgan”.
Bankų bumas rodo visą Lenkijos ekonomikos sėkmę. Į bankus investuojama tikint šalies ateitimi. Tuo pat metu, į šalies bankus plūstant investicijoms, jos ekonomikos ateitis tampa dar labiau užtikrinta.
2.6. Transporto infrastruktūra ir magistralių statyba
Lenkija turi gerai išvystytą transporto infrastruktūrą. Čia yra 357,700 kilometrų kelių, tai yra 114.4 km šimte kvadratinių kilometrų ir nusidriekusi 23,420 km geležinkelio grandinė sujungia didesnius miestus ir miestelius. Jos tankumas yra 7.5 km šimte kvadratinių kilometrų, tai yra mažiau negu Vokietijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, bet daug daugiau negu Anglijoje, Italijoje ar Prancūzijoje. 1999 metais viešuoju transportu pasinaudojo iš viso 1,4 mln. keleivių, iš kurių 395,9 mln. keliavo geležinkelio ir 2,6 mln. oro transportu. [1, p-48]
Krovinių pervežimo struktūra (10 pav.) parodo 1999 metų pervežimus. Iš viso buvo pervežta 633 mln. t. krovinių dauguma auto transportu.

10 pav. Atskirų transporto rūšių krovinių pervežimo struktūra[1, p-48]
Kelių tinklo statybos programa Lenkijoje buvo priimta pagal Ministrų Tarybos nutarimą 1993 m. rugsėjo 28 d. ir tai atkreipė viso Centrinės Europos dėmesį kaip į vieną iš ambicingiausių įsipareigojimų pokarinėje istorijoje. Priimtoje programoje buvo numatyta penkių pagrindinių magistralių statyba per ateinančius 20 metų, sumoje, iš jų kažkur apie 2,300 km apmokestinamo kelio. Tai pareikalaus maždaug 9-10 mlrd. USD, kartu, kiekvienais metais šiam projektui bus išleista vidutiniškai 460 milijonų USD.
Lenkijos Magistralės Statybos Programa numato kelių tinklo susidedančio iš keturių magistralių statybą, dviejų einančių iš rytų į vakarus, ir dviejų iš šiaurės į pietus. Jos įvardintos sekančiai:
• A-l (597km) Gdanskas – Torunas (Torun) – Lodze (Lodz) – Katovicas (Katovvice) – ir toliau iki sienos su Čekijos Respublika;
• A-2 (626 km) Lenkijos – Vokietijos siena su susikirtimu Swiecko, tada eina per Poznanę ir Varšuvą, toliau į Terespol, sieną kerta tarp Lenkijos ir Baltarusijos;
• A-4/A4-12 (738 km) prasideda nuo Lenkijos – Vokietijos sienos su susikirtimu Jedrychowice netoli Zgorzelec ir Olszyna ir toliau eina per Wroclaw, Opole, Katowice, Krakow, Rzeszow link Lenkijos – Ukrainos sienos;
• A-3 (365 km) prasideda nuo Szczecin ir eina per Gorzovv – Zielona Gora – Legnica į Lubavvka.
Programoje papildomai imtasi priemonių visuomeninio kelio rekonstrukcijai, einančio nuo Elblag iki Lenkijos valstybės pasienio su Rusija link Kaliningrado. Numatoma, kad tai bus apmokestinamas kelias.
Šią programą pagrindžiantis pagrindinis dokumentas susideda iš komplekso metodų, buvo pateiktas specialiu Įstatymu dėl apmokestinamų automagistralių, priimtu 1994 m. rugpjūčio 27 d. Šis Įstatymas įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 01 d. Šis Įstatymas reguliuoja statybos ir mokamų kelių valdymo, kurie nereikalaus lėšų iš valstybės biudžeto taisykles. Automagistralių Statybos ir Valdymo Agentūra (ABEA) buvo įkurta remiantis šiuo įstatymu, tam, kad prisiimtų atsakomybę už visas prievoles priklausančias įvykdyti pagal Automagistralės Programą. Statant apmokamas automagistrales bus panaudoti du pirminiai finansavimo metodai:
 tradicinis statomų apmokamų kelių finansavimo metodas panaudojant lėšas gautas iš valstybės biudžeto ar įgytas su valstybės pagalba;
 netradicinis finansavimas susidaro Valstybei dotuojant koncesijas automagistralės ar jos dalies finansavimui, statybai ir valdymui, tiksliai nustatytam laiko periodui (20 – 30 metų).
Vyriausybė mano, kad apie 87 procentus planuotos sistemos bus pastatyta koncesijos pagalba.
Vėliausias Transporto Ministerijos ir Jūrinės Ekonomikos pasiūlymas numato, kad turėtų būti žymiai padidintas tiesioginius plento statybos finansavimas iš valstybės biudžeto ir padengti daugiau negu 50 % statybos kainos. [1, p-48]
2.7. Lenkijos ūkio perspektyvos
Nors Lenkijos ekonomikos kilimas tęsiasi jau šešetą metų, lenkai nerimauja dėl sunkumų, kurie jų laukia siekiant šalies gerovės. Tai reakcija į 1999 metais sulėtėjusius Lenkijos ūkio tempus bei dideles socialines permainas, kurias sukėlė vyriausybės pastangos “prastumti” socialines reformas. Lenkijos piliečiai nerimauja dėl daugelio dalykų: sunkiosios pramonės, menkai finansuojamų mokyklų ir ligoninių, socialinės nelygybės ir korupcijos bei valdančiosios koalicijos rietenų.
Praėjus dešimčiai metų nuo pereinamojo laikotarpio pradžios, galima aiškiai matyti jog pagrindinės problemos išliko ir ekonomikos pakilimas jų neišspęs. Prekybos centrų ir švytinčių gatvių dar nepamatysi Lenkijos kaime. Maždaug du milijonai šeimų ūkininkauja, vos sudurdamos galą su galu. Kalnakasiai ir plieno gamyklų darbininkai tebekovoja už darbo vietas, o jų kompanijos tebesiurbia pinigus iš valstybės biudžeto. Daugybė kompanijų – nuo telekomo operatorių iki degtinės gamintojų – tebėra išlaikomi valstybės.
Per pastarąjį dešimtmetį paaiškėjo, kad lenkai iš prigimties yra verslininkai. Jų mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) dirba apie 70 % šalies dirbančiųjų, jie pagamina pusę bendrojo vidaus produkto. Tačiau nedidelės įmonės Lenkijoje verčiasi sunkiai. Iš dviejų milijonų šalyje veikiančių MVĮ tik vienuolikoje tūkstančių dirba daugiau nei 50 žmonių. Dauguma tokių įmonių prieš tai buvo valstybinės. Tik kelios naujos firmos tapo tokiomis stambiomis kompanijomis, kaip “@Entertainment”.
Vidutinė Lenkijos įmonė – tai šeimos valdoma parduotuvė ar prekybos kompanija. Tik 30 % jų faktiškai kažką gamina, o jų produktyvumas gerokai žemesnis nei didelių kompanijų. Taip yra todėl, kad iki šiol MVĮ tik šeimos nariams sukuria darbo vietas ir garantuoja pajamas, tačiau jų indėlis į tolesnį šalies ūkį vargu ar bus reikšmingas.
Didėjant konkurencijai tokių įmonių padėtis vis sunkėja. Ne veltui šalyje kilo protestų prieš naujus užsienietiškus prekybos centrus, smulkių parduotuvių konkurentus. “Šio dešimtmečio pirmaisiais metais dar buvo galima pragyventi iš smulkiojo verslo”, – tvirtina Privačių įmonių instituto darbuotojas. Dabar daugelis verslininkų supranta, kad didėjant konkurencijai nepakanka kompetencijos, kad išliktum. Neramu dar ir todėl, kad vyriausybė pernelyg kliaujasi smulkiomis įmonėmis ir tikisi, jog prireikus jos priims atleidžiamus anglies kasyklų, plieno gamyklų ir žemės ūkio darbuotojus.
Lenkijos verslininkų nuomone darbuotojų socialinio draudimo įmokos yra tikras plėšimas, korupcija tapo įprastas reiškinys, o su biurokratija reikia nuolat kovoti. Nors bankininkystėje padėtis kiek pagerėjo ir bankai jau pradeda kovoti dėl smulkių klientų, gauti paskolą palankiomis sąlygomis vis dar tebėra beveik neįmanomas dalykas.
Norėdama padėti išspręsti šias problemas, vyriausybė dirba trimis kryptimis, atspindinčiomis skirtumus valdančioje koalicijoje. Liberalų pastangom buvo sumažinti pelno mokesčiai ir išleistas naujas pelno įstatymas, kuriuo siekiama sukurti vienodas sąlygas visoms įmonėms.
“MVĮ netaikomos jokios išskirtinės sąlygos. Joms tik padedame susikurti, o paskui jų statusas bus kaip kitų įmonių”, – sakė premjero vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais Valdemaras Kuczynskis.
Ūkio ministerija su tuo nesutiko, todėl vyriausybei teko artimiausiems dvejiems metams pakoreguoti savo politika nedidelių įmonių atžvilgiu. Jos pradžiai bus remiamos iš biudžeto lėšų per specialų MVĮ fondą. Dalis pinigų atiteks Lenkijos technologijos agentūrai, kurios paskirtis – diegti technologiją vidutinio dydžio firmose.
Didžioji pinigų dalis (dėl sumos dydžio ministerijos dar tik derėsis) bus skirta verslininkų švietimui, jiems bus teikiamos subsidijuotos teisininkų, buhalterių bei rinkotyros paslaugos. Šiek tiek pinigų skirta eksportui bei bankų paskoloms skatinti. Šios akcijos tikslas – išvengi brangių, ne visada sėkmingų, projektų ir daugiau dėmesio skirti paramai, kuria gali pasinaudoti visi verslininkai.
“Mes mėginame subalansuoti rinką, kuri dabar neparanki nedidelėms įmonėms”, – sakė Miroslavvas Marekas iš Ūkio Ministerijos MVĮ departamento. Vargu ar tai pavyks? Po ilgametės vyriausybės politikos mažų įmonių savininkai ir jų lobistai tapo įžūlūs. Vyriausybei nestinga tuščiažodžiavimo, teigia Jacekas Calusas, dirbantis Varšuvos srities mažų įmonių asociacijoje: “Jei jie nenori mums padėti, tegul bent jau netrukdo”. [6, p-10]

3. UŽSIENIO PREKYBOS ĮSTATYMINĖ BAZĖ
Lenkijoje yra milžiniškas poreikis įvairioms prekėms, kurios sudaro geras galimybes plataus mąsto eksportui (didelių, vidutinių dydžių arba mažų gamintojų iš užsienio). Kuo toliau tuo daugiau įmonių pradeda vis naujas gamybos operacijas kiekvienais metais ir tarp eksportuotojų iš užsienio yra stipri ir pastoviai didėjanti konkurencija. Dėl Lenkijos geografinės padėties, jos nuostatos prekyboje vystyti ekonominę kooperaciją su partneriai iš užsienio pastaruoju metu yra tikimasi, kad bus lankstesnė ir geriau paruošta sistema, kuri sukurs gerą prekybos bei investavimo sistemą Lenkijoje.
3.1.Muitai
Muitai yra apskaičiuojami, remiantis prekių verte, kuri suprantama, kaip kaina arba prekės įvertinimas. Į kainą nėra įtraukti: transportavimo, draudimo išlaidos, komisiniai, pakavimas ir įvairūs licenziniai mokesčiai susiję su perkamomis prekėmis.
Pagrindiniai muitai yra nustatomi remiantis:
 Šalys ir regionai, kurie yra Pasaulinės prekybos organizacijos nariai;
 Šalys, kurioms yra taikomos pačios palankiausios sąlygos.
Pagrindiniai muitai yra specifikuoti Muito dydžio indeksu, apimantis apie 10 000 punktų priimtų Pasaulinės prekybos organizacijos. Muitų dydžiai skiriasi nuo 0% iki45%, didžiausias skirtumas gali būti nuo 15% iki 20%.
Tam tikros prekės importuotos iš Europos Sąjungos šalių norėtų turėti privilegijas, susijusias su muitų mokėjimu. Europinės besivystančios šalys turi labai mažus muitus (0.7% pagrindinio muito mokesčio). Kai kurios yra atleistos nuo mokesčių. Visais atvejais turi būti sertifikatai su prekės kilme pagal DVA standartus, kitaip nuolaidos muitams nėra taikomos.
Lenkijos muitų įstatymas suteikia teisę papildomiems žemesniems muitams tų prekių, kurios į Lenkiją buvo importuotos žemesnėmis kainomis. Taip pat yra uždėti dempingo mokesčiai. Ekonomikos ministerija yra priėmusi antidempingo nutarimų ekonomikoje. Priimdama antidempingo įstatus Ekonomikos ministerija kooperuojasi su konkurencijos ir vartotojų apsaugos taryba.
3.1.1. Muito rūšys ir apmuitinimo bazė
Lenkijoje muitas yra vienas iš muitinių mokesčių elementų ir yra suprastas kaip teisė patekti kokiai nors prekei i Lenkijos rinką. Lenkijos muitų įstatymas reikalauja, kad muito mokestis būtų apmokėtas tiktai už importuojamą prekę. Muito mokesčio dydis priklauso nuo muitinamos prekės vertės, arba nuo prekių kiekio, arba svorio. Muitinamos prekės vertė, jos kiekis arba svoris sudaro apmuitinimo bazę. Muito suma priklauso nuo muito tarifo ir apmuitinimo bazės. Muito tarifus nustato Ministrų Taryba išleidžiant atitinkamą potvarkį. Muitų tarifai nusako muitą prekėms paženklintoms devynženkliu kodu. Šiuo metu galiojantys tarifai įsigaliojo 1993 m. gruodžio 21 d. Prekės vertė
Prekių vertė ir muitų tarifai nustatomi pagal tą dieną, nuo kurios skaičiuojamas muitas. Prekės vertė nustatoma pagal dokumentus iš knrių svarbiausias yra važtaraštis (sąskaita). Sąskaitą išrašo prekės pardavėjas, mažiausia 5 egz. Sąskaitoje privalo būti pažymėta vietovė, data, sąskaitos eilinis numeris, prekės rūšis, prekės kiekis ir kaina, prekių pozicijos vertė. Taip pat sąskaitoje privalo būti nurodyti duomenys apie pardavėją ir pirkėją, duomenys apie prekės gavimo šaltinį, atsiskaitymo sąlygas ir papildomus pristatymo kaštus. Sąskaita privalo būti patvirtinta pardavėjo parašu.
Kai kuriais atvejais reikalaujama, kad sąskaita iš anksto būtu patvirtinta importo šalyje. Tuo būdu patvirtinamas sandėrio legalumas.
Šalia prekybinės sąskaitos, tarptautinėje prekyboje gali dar būti šių rūšių sąskaitos:
 muitinė sąskaita, išrašoma pagal muitinių administracijos pareikalavimą. Pagal šią sąskaitą nustatoma prekės vertė. Šios rūšies sąskaita yra taikoma toms prekėms, kurioms taikomas nulinis muito ir mokesčio tarifas, arba kurios buvo įgytos veltui, kurios buvo nupirktos biržose, arba už komercinį kreditą, arba kai jos įvežamos į Lenkiją laikinai.
 konsulinė sąskaita, kurią išrašo importo šalies konsulas ant specialaus blanko. Ši sąskaita patvirtinama prekės kaina eksporto šalyje.
 laikina sąskaita. Tarnauja tam kad būtų galima dalinai atsiskaityti ir dalinai sumokėti mokesčius.
 sąskaita ,,pro forma”. Šios rūšies sąskaita rašoma tam, kad būtų galima sutvarkyti formalumus pakol bus sudaryta transakcija. Pagal šią sąskaitą nustatoma prekių pavestų perdirbimui kaina.
Papildomi dokumentai, pagal kuriuos nustatoma muitinė prekės vertė tai:
 kelionės lydraštis, draudimo liudijimas, sutartys, sandėriai, banko dokumentai.
Muito tarifas
Muito tarifas apibrėžia muito dydį, kuris privalo būti sumokėtas už konkrečios prekės importą. Taikomi šie muito tarifai:
 pagrindinis tarifas. Jis taikumas tuomet, jei prekė yra importuojama į Lenkiją iš šalies priklausančios GATT organizacijai, arba iš šalies, kuriai Lenkija pripažino didžiausio palankumo statusą,
 autonominis tarifas. Taikomas tuomet, kai importuotojui priklauso DEV ir LDC lengvatos, tačiau jam nebuvo prilaikytas preferencinis tarifas,
 ,,sustabdytas tarifas” (taikomas laikinai). Tuo atveju taikomas nulinis muito tarifas, arba mažesnis nei tarifas pagrindinis,
 padidintas tarifas. Taikomas tuomet, kai neįmanoma nustatyti šalies, iš kurios atgabenta prekė,
 minimalus tarifas. Taikomas tuomet, jei muitas apskaičiuotas pagal minimalų tarifą,
 preferencinis tarifas. Taikomas tuomet, jei pagal pristatytus dokumentus, konkreti prekė privalo būti traktuojama kaip preferencinė,
 apibendrintas tarifas. Taikomas prekėms, kurias gabena su savimi keleiviai, arba kurios siunčiamos paštu, tačiau su sąlyga, kad tas prekių gabenimas neįgavęs ūkinės veiklos pobūdžio.
Apibendrinto tarifo dydis tai 10 % gabenamos prekės vertės. Šis tarifas laikomas toms prekėms, kurios laikomos kaip suvenyrai, o jų bendra vertė telpa 101-300 JAV dol. intervale. Specialūs mokesčiai
Lenkijos Muitų įstatymas leidžia taikyli specialų mokesti tuo atveju, kai Lenkijoje gaminamoms prekėms gresia geresnių, arba subsidijuotų prekių importas. Tokiais atvejais galima taikyli prieš dempingo muitą, jei prekės iš užsienio importuojamos pigiau nei iš kitų šalių, arba pardavinėjamos pigiau nei jų pagaminimo savikaina.
3.1.2. Preferenciniai muitai
Preferencinis muitas tai toks muitas, kurio tarifas sumažinamas net iki nulio. Preferencinis muito tarifas taikomas jei prekė atgabenta iš šalies, kuriai Lenkija pripažino preferencijas.
Preferencinis muitas (muito tarifas) taikomas pagal:
1. Generalinę preferencijų sistemą (GSP):
– tai yra, šalims ir regionams menkiausiai išsivysčiusioms (LDC),
– šalims ir regionams esantiems už Europos ribų, kuriuose nacionalinis produktas brutto yra mažesnis kaip Lenkijoje (preferencijos DITV).
2. Preferencinis muitų tarifas taikomas pagal galiojančias tarptautines sutartis (FTA):
– pagal laikinąjį susitarimą su Europos ekonomine Bendrija ir Anglies ir Plieno Bendrija (EFTA),
– pagal laisvos prekybos sutartį su Čekijos Respublika, Slovakijos Respublika ir Vengrijos Respublika (CFJTA),
– pagal sutartį su Suomijos Respublika dėl abipusio kliūčių prekyboje panaikinimo (KEVSOS).
3. Preferencinis muitų tarifas taikomas prekėms pagamintoms Lenkijos teritorijoje esančiose bemuitinėse zonose.
4. Preferencinis tarifas taikomas sutartoms neapmuitinto importo kvotoms (pav. automobiliams importuojamiems iš Europos Bendrijos).
3.1.3. Atleidimas nuo muito mokesčių
Kai kurie prekybininkai yra atleidžiami nuo muito mokesčio. Nustatyti įstatai konstatuojantys, kad užsienio bendrovės yra atleidžiamos nuo mokesčio su sąlyga, kad gamybos įmonės per trijų metų laikotarpį neperžengs nustatytų įstatymų ribų. Taigi įmonės, kurios įkurtos bendrai su partneriais iš užsienio ir yra Lenkijos teritorijoje yra atleistos nuo muito mokesčio.
Atleidimas nuo muito mokesčio yra galiojantis, kai yra paruošti reikiami dokumentai muitinės patikrinimui, statutas, tam tikri įstatai, partnerių rezoliucija dėl akcijų pasiskirstymo. Prekių patikrinimas muitinėje, kai jos yra atleistos nuo muito mokesčio gali būti galutinai peržiūrėtos tik specifinėse muitinės tarnybose.
Importuojamoms prekėms, kurios vėliau yra eksportuojamos per 12 mėnesių, nuo pirminio muitinės patikrinimo, dalis tų mokesčių yra sumokami atgal importuotojui. Jei prekės yra dar kartą eksportuojamos, 6 mėnesių laikotarpyje, 100% jų vertės yra grąžinama, o jeigu šis periodas ilgesnis nei 6 mėnesiai, bet trumpesnis negu 12 mėnesių po jų importo – yra atiduodama 50% mokesčio. [1, p-67]
Pagal Lenkijos įstatymą dėl muitų nuo mokesčių atleidžiamos:
– prekės (daiktai) kuriuos vežasi su savimi keleiviai, jei tie daiktai yra keleiviui reikalingi kelionės metu. Be to, minėtos prekės yra vežamos kartu su keleiviu. Minėtos prekės tai: baltiniai, rūbai ir avalynė, kosmetika ir vaistai o taip pat kitos prekės pagal žemiau nurodytus kiekius;
a) du fotoaparatai ir dešimt foto juostelių,
b) viena fotokamera pritaikyta siaurai juostelei,
c) aukso, platinos ir brangakmenių dirbiniai, jei jų bendras svoris neviršija 50 gramų,
d) sporto prekės – viena palapinė, vienas dviratis be variklio, dvi raketės tenisui, viena burlentė, viena pora slidžių, viena valtis arba baidarė, jei jos ilgis neviršija 5,5 metro,
e) vienas kilnojamas muzikinis instrumentas,
f) viena portatyvinė rašomoji mašinėlė,
g) kilnojami elektroniniai įrengimai – vienas rekorderis, vienas magnetonas, vienas gramofonas, viena videokamera, vienas radijo imtuvas, vienas. televizorius, vienas personalinis kompiuteris, iki dešimties įrašo įrengimų (kasečių, diskų ir taip toliau) kiekvienam elektroniniam įrengimui,
h) du medžioklinio ginklo vienetai, arba sportinio ginklo, arba dujinio ginklo ir po 100 vienetų šovinių kiekvienam ginklui. Ginklams reikalingas leidimas jį turėti.
Be muito įvežamas maistas, reikalingas kelionės metu. Maisto kiekis;
a) mėsa, žuvys, paukštiena ir gaminiai – iki 2 kilogramų bendrai,
b) taukai ir augaliniai riebalai. kartu iki 1 kilogramo,
c) pieno gaminiai – iki 1 kilogramo,
d) šokoladas ir šokolado gaminiai – kartu iki 1 kilogramo,
e) natūrali kava – iki 200 gramų;
– keleivis virš 18 metų gali vežli su savimi be apmuitinimo:
a) spirito gaminius – iki 0.5 litro.
b) vyną – iki 2 litrų.
c) alų – iki 5 litrų,
d) tabako gaminiai – iki 250 vienetų cigarečių, arba iki 50 vienetų cigarų, arba iki 250 gramų tabako.
Keleivis gali įvežti į Lenkiją be muito daiktus, kurie paprastai laikomi suvenyrais, kurių kiekis rodo kad jie neskirti prekybai, o jų bendra vertė neviršija 100 JAV dol.
Be muito gali būti įvežami į Lenkiją žvėrys laikomi namuose. Norint gauti aukščiau išvardintoms prekėms atleidimą nuo muito, nereikalaujami jokie papildomi dokumentai. Tačiau muitininkai gali pareikalauti sąskaitų už gabenamus suvenyrus patikrinimui, ar jų vertė neviršija nustatytos normos. Sanitarinės tarnybos gali pareikalauti sanitarinių, gabenamų žvėrių, sveikatos atestato.
Nuo muito mokesčio atleidžiami taip pat:
– turtas priklausantis asmenims persikeliantiems gyventi į Lenkija. Į šio turto sąvoką įskaitomi asmeninio vartojimo daiktai. Daiktai reikalingi profesiniam darbui arba ūkinei veiklai vesti. Atleidimas nuo muito mokesčio galioja 12 mėnesių nuo datos, kada minėtas asmuo gavo teisę apsigyventi Lenkijoje, ir su sąlyga, kad minėtasis asmuo ne trumpiau kaip 6 mėnesius gyveno svetimoje šalyje, iš kurios dabar persikelia i Lenkiją,
– nuo muito mokesčio atleidžiami daiktai, kurie yra paveldas asmens mirusio užsienyje. Tuo atveju būtinas yra teismo nuosprendis rodantis, kad šį turtą tikrai paveldėjo asmuo jį gabenantis,
– nuo muito mokesčio atleidžiami karstai pagaminti iš populiarų medžiagų, kartu su palaikais esančiais tuose karstuose,
– nuo muito mokesčio atleidžiamos lentelės ir emblemos pritvirtinamos prie antkapių ir paminklų, o taip pat kiti daiktai puošiantys antkapius bei paminklus, su sąlyga, kad šie daiktai neskirti prekiavimui,
– nuo muito mokesčio atleidžiamos prekės, kurios yra skiriamos valstybės iždui,
– nuo muito mokesčio atleidžiamos prekės, kurių gavėjo tapatybės neįmanoma nustatyti, arba kurių gavėjas neatsiima, o minėtų prekių vertė yra mažesnė nei pardavimo, pervėžimo ir saugojimo kaštai,
– nuo muito mokesčio atleidžiamos prekės, kurios dėl stichinių jėgų veikimo buvo sunaikintos ir jų vartojimas pasidarė neįmanomas bei prekės, kurios buvo konfiskuotos valstybės iždo naudai.
– transporto priemonėms aprūpinimas, reikalingas tos priemonės normaliam tarnavimui. Tame tarpe ir kuras esantis fabriko įmontuotame bake o taip pat tepalai,
– daiktai, kuriuos užsienyje įgijo transporto įmonės, ir kurie reikalingi transporto priemonei funkcionuoti užsienyje,
– maistas skirtas transporto priemonės įgulos maitinimuisi tarptautinės kelionės metu, transporto priemonė gauta kaip rekompensacija už tokią pačią transporto priemonę sunaikintą avarijos metu.
– daiktai, kuriuos skyrė kitų šalių vyriausybės, arba tarptautinės organizacijos kaip paramą Lenkijai,
– daiktai, kuriuos Lenkijos labdarystės organizacijos gavo iš užsienio kaip humanitarinę pagalbą,
– daiktai gauti fundacijų, o skirti statulinei veiklai ne nešančiai pelno (non profit),
– daiktai, kuriuos gauna Lenkijos valstybinės įstaigos,
– farmaceutikai, sanitariniai įrengimai, kuriuos įgijo visuomeninės organizacijos už valiutą esančią visuomeninių fondų sąskaitoje,
– mokslo priemonės, tame ir mokslinio tyrimo aparatūra, gabenama iš užsienio didaktiniams tikslams, mokykloms, mokslo įstaigoms ir tyrimo institutams,
– sporto įrengimai, tame ir įrengimai reabilitacijai. Gelbėjimo įrengimai nemokamai gauti iš užsienio,
– sporto įrengimai skirti olimpinei komandai aprūpinti.
– jūrų ištekliai (žuvys ir kili pagauli gyviai), kuriuos sugavo Lenkijos žuvininkystės laivai, arba kuriuos iškeitė su kitų šalių laivais už turimas atsargas. Taip pat nuo muito mokesčio atleidžiami produktai pagaminti iš tų išteklių,
– likučiai grąžinami iš užsienio, kurie tinka vien kaip antrinė žaliava,
– katalizatoriai, kurių pagalba perdirbamos ir taurinamos anksčiau pargabentos iš užsienio medžiagos,
– tara, reklaminės etiketės, lipdukai, firminiai ženklai, aptarnavimo instrukcijos, šablonai ir pan.,
– nuo muito mokesčio atleidžiamos prekės importuojamos pagal tiesioginį Lenkijos ir užsienio firmų susitarimą dėl gamybinio ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo su sąlyga – jei tai užfiksuota tarpvyriausybinėse sutartyse,
– nuo muito mokesčio atleidžiami gamybiniai įrengimai ir transporto priemonės, jei jos įnešamos užsieninio partnerio į bendrovę kaip nepiniginis įnašas (aportas). Tokių įrengimų bei priemonių nevalia parduoti per 3 metus nuo jų įvežimo datos. Kad minėtos prekės būtų atleistos nuo muito mokesčio, būtina pristatyti šiuos dokumentus:
a) jei tai liečia ribotos atsakomybės bendrovę – bendrovės steigimo sutartį ir išrašą iš įmonių rejestro.
b) jei tai liečia akcinę bendrovę – bendrovės įstatus ir išrašą iš įmonių rejestro.
– prekės ir daiktai, kuriais naudojasi tarptautinės įmonės ir užsienio institucijos Lenkijoje, su sąlyga, kad per tris metus nuo įvežimo nebus Lenkijoje parduotos,
– etalonai, medaliai ir medžiagos neturinčios komercinės vertės, o tarnaujančios reklamai, jei tas medžiagas ir etalonus įveža į Lenkiją ekonominės veiklos subjektai,
– nuo muito mokesčio atleidžiamos prekės gabenamos j tarptautines muges, parodas, sporto varžybas, konkursus kaip prizai nugalėtojams. Taip pat atleidžiamas nuo muito mokesčio maistas (tame tarpe alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai) kuris bus panaudotas susitikimuose. Maisto produktų kiekis: degtinės – iki 10 litrų, vynas – iki 20 litrų, alus – iki 30 litrų,
– nuo muito mokesčio atleidžiami daiktai, kuriuos mugės, varžybų, konkursų, loterijos dalyviai gavo kaip dovana, ryšium su dalyvavimu tuose renginiuose.

Be to, nuo muito mokesčio atleidžiami:
– daiktai gabenami mažuose pašto siuntiniuose, jei muitinis patikrinimas įvyko siuntėjo šalyje, pagal tarptautinius susitarimus,
– daiktai skirti asmenims gyvenantiems šalyje, jei tie daiktai atleisti nuo muito šalyje, iš kurios išvežami.
3.1.4. Tarptautinės valiutos cirkuliavimo taisyklės
Asmuo įvežantis arba išvežantis valiutą yra įpareigotas pristatyti ją muitinei kontrolei, o taip
pat duoti atitinkamus paaiškinimus ir parodyti atitinkamus dokumentus. Taikoma tiek Lenkijos, tiek ir kitų šalių piliečiams.
Pasienio muitinė kontrolė yra įgaliota leisti įvežti arba išvežti valiutą jei pristatomas atitinkamas leidimas. Tuo atveju, jei lokio leidimo stokojama, valiuta deponuojama muitinėje iki toks leidimas bus gautas. Valiuta nepateikta kontrolei ir rasta patikrinimo metu, yra pagrindas pradėti baudžiamąją bylą.
Valiutos įvežimas neapmokestintas muito mokesčiu. (Muitų įstatymo 13 straipsnis).
Valiutos įvežimas tvirtinamas deklaracija, kurioje nurodoma valiutos rūšis, jos kiekis. Deklaraciją pasirašo muitinės pareigūnas, kuris tikrino minėtą valiutą.
Deklaracija galioja neapibrėžtą laika. Ji atiduodama muitinei, kai valiuta išvežama iš Lenkijos.
Valiutą galima išvežti iš Lenkijos, jei pagal deklaraciją aiškėja, kad tai ta pati valiuta, kuri buvo įvežta, arba kad buvo legaliai ir dokumentuotai iškeista į kitą valiutą.
Auksinės monetos ir numizmatika gali būti išvežama iš Lenkijos, jei institucija, kuri ją pardavė, davė liudijimą dėl tų monetų ir numizmatų legalumo.
UŽSIENIETIS TURI TEISĘ:
 įvežti į Lenkiją valiutą be apribojimo, su sąlyga, kad valiuta bus įrašyta į deklaraciją. Valiutos neįrašytos i deklaracijąnebus galima išvežti iš Lenkijos,
 išvežti anksčiau įvežti valiuta,
 išvežti valiuta, kurią gavo iškritus užsienio čekius, kelionės čekius (travel check), o taip pat kurią gavo paštu ir pinigine perlaida,
 išvežti valiutą, kuri jam buvo išmokėta iš ,,C” banko sąskaitos, kaip jam priklausanti suma,
 užsienietis turi teisę išvežti konvertuojamą valiutą iki 2.000,- JAV dol.,
 užsienietis turi teisę išvežti konvertuojamą valiutą nupirktą Lenkijos valiutiniuose bankuose, o
 taip pat konvertuojamą valiutą, kuri jam buvo išmokėta kaip rekompensata už kelionės išlaidas, jei tas užsienietis įdarbintas lenkiškoje firmoje,
 užsienietis turi teisę išvežti konvertuojamą valiutą, jei toji valiuta buvo iškeista banke už Lenkijos valiutą priklausančią užsieniečiui kaip teisminio depozito grąžinimas,
 užsienietis turi teise išvežti konvertuojamą valiuta, kurią jis iškeitė banke už Lenkijos valiutą gautą kaip atlyginimą nž atliktas Lenkijoje ekspertizes, kaip prizus už laimėjimus sportinėse varžybose, kaip honorarus už dalyvavimą sporto teisėjų komandoje,
 užsienietis turi teisę išvežti konvertuojamą valiutą. kurią jis gavo kaip pelną vertybinių popierių biržoje (jei užsieniečio dalyvavimas tokioje biržoje yra leistas),
 užsienietis tnri teisę iš Lenkijos taupomąją knygelę ir užsienyje turi teisę iš tos knygelės sumokėti už kelionę lenkiškose transporto priemonėse o taip pat, tose transporto priemonėse turi teisę pirkti maistą ir kitas prekes.
IŠ UŽSIENIEČIŲ REIKALAUJAMI ŠIE DOKUMENTAI:
 kai įvežama Lenkijos valiuta, reikalingas pareiškimas (raštiškas), kad toji valiuta buvo išvežta legaliai,
 kai išvežama Lenkijos valiuta, reikalingas individualus leidimas išvežti Lenkijos valiutą,
 kai išvežama konvertuojama valiuta, reikalingas raštiškas pareiškimas,
 kai išvežama konvertuojama valiuta, reikalingas įrašas muito deklaracijoje (patvirtintas muitininko parašu), arba individualus leidimas valiutą išvežti.
3.1.5. Laikinas muitinis patikrinimas (apiforminimas)
Tarptautinėje prekių apyvartoje ne visuomet yra reikalingas muitinis galutinis patikrinimas (apiforminimas). Būna atvejų, kai prekė įvežama į importo šalį laikinai. Tuo tikslu buvo parengta ir įgyvendinta laikino muitinio patikrinimo (apiforminimo) procedūra. Šios procedūros galiojimą ir pravedimo būdus numato tarptautinės konvencijos, kurių signatarė yra ir Lenkija. Prekės, kurioms taikomas laikinas muitinis patikrinimas
Muitų įstatymas tiksliai nusako, kurios prekės gali būti patikrintos ir apiformintos laikinai. Tai:
 prekės skirtos taisymui, pagerinimui arba perdirbimui,
 gamybos priemonės ir transporto priemonės, išskyrus lengvuosius automobilius, prekės išnuomotos, atiduotos vartojimui, įvežamos arba išvežamos tam, kad su jų pagalba būtų galima gaminti ir kitos prekės,
 prekės skirtos bandymams vesti,
 pavyzdžiai ir etalonai skirti užsakytojų pritraukimui,
 gamybiniai etalonai ir modeliai,
 daugkartinio vartojimo tara,
 prekės skirtos aukcionams, parodoms ir mugėms,
 prekės skirtos vartojimui mokslinių ekspedicijų melu, alpinistinių ekspedicijų metu, speleologinių ekspedicijų metu, o taip pat prekės skirtos moksliniams tyrimams.
 prekės reikalingos suvažiavimų, konkursų, meninių spektaklių pravedimui, o taip pat tarnaujančios filmų ir televizijos programų gamybai.
Šalia to pagal Ekonominio bendradarbiavimo su užsieniu ministro potvarkį, laikinai įvežamomis arba išsivežamomis prekėmis galima laikyti:
 prekes, kurios įvežamos arba išvežamos į rengiamas prekių biržas, arba skirtos saugojimui,
 mašinas, įrengimus, transporto priemones. reikalingas paslaugų teikimui, ryšium su objektų ir statybinių – montavimo darbų, atliekamų pagal sandėrį, vykdymu,
 įrankius, prietaisus ir kitą techninį įrengimą, reikalingą mašinų ir laivų aptarnavimui, taisymui bei remontui,
 transporto priemones, kartu su įrengimais servizą vesti,
 informacijų nešėjus vartojamus automatiniame informacijų perdirbime,
 techninę dokumentaciją prekių gaminimui, įvežama arba išvežama, tam, kad ją užtvirtinti arba suderinti,
 žvėris, sporto įrengimus ir kitus gaminius skirtus sportinėms varžyboms vesti,
 kinkomus gyvulius ir žemės ūkio techniką, reikalingą dirvai, esančiai valstybės pasienyje, apdirbti, jei tų gyvulių bei technikos savininkai gyvena užsienyje,
 gyvulius atvedamus ganyti į pasienyje esančią teritoriją jei toji ganykla priklauso asmeniui gyvenančiam užsienyje,
 arklius ir kitus gyvulius atvedamus pakaustymui, pasvėrimui gydymui ir kitoms veterinarijos procedūroms atlikti,
 laivuose pervežamus įrengimus, kurie sausumoje, uoste, tarnauja pakrovimo darbams atlikti,
 namų apyvokos daiktus ir daiktus reikalingus profesinei veiklai, jei jų savininkas atvyksta į Lenkiją laikotarpiui ne trumpesniam kaip 6 mėnesiai studijuoti, dirbti, gydytis arba dirbti mokslinį darbą. Tokiu atveju įvežantysis minėtus daiktus įpareigojamas pristatyti atitinkamus dokumentus (atitinkamos institucijos liudijimus ir įvežamų daiktų sąrašą 3 egzemplioriais),
 magnetines prekes – užrašui 1 colio formate,
 UMATIC arba BETACAM kameromis, kino juostas su garso ĮRAŠU (16 ir35 milimetrų platumo skirtas nelaidinei televizijos emisijai. Sąlygos, pagal kurias taikomas laikinas muitinis patikrinimas (apiforminimas)
Tam, kad būtų patenkintas prašymas taikyli laikinąjį patikrinimą, turi būti sudarytos sąlygos pateisinančios tokį tikrinimo būdą. Nesant tokioms sąlygoms, laikinasis patikrinimas nebus laikomas. Jo vietoje bus laikomas paprastas patikrinimas. Pagal Lenkijoje galiojančius teisės įstatymus, sąvoką ,,taisymas” suprantame kaip prekės vartojimo savybių atstatymą. Tai prekė, kuri sugedo arba susidėvėjo.
Sąvoką ,,pagerinimas” suprantame kaip žaliavos arba produkto savybių pagerinimą, taikant mechanini arba cheminį apdirbimą. Sąvoka “perdirbimas” suprantame kaip gaminio formos pakeitimą, o taip pat elementų montažą, prijungimą ir panašiai.
Sąvoką ,,perdirbimas” suprantame taip pat, kaip žaliavos perdirbimą į pusfabrikatį arba gatavą produktą.
Jei tai taikoma gamybos priemonėms arba transporto priemonėms, turi būti kartu patenkinti keturi reikalavimai:
 pristatyta nuomos sutartis,
 priemonės yra išvežamos gamybinei veiklai vesti,
 laikinam įvežimui gautas Ekonominio bendradarbiavimo su užsieniu ministerijos leidimas,
 tos priemonės negali būti keleivinės transporto priemonės.
Subjektas, kuris prašo leidimo laikinam įvežimui, privalo pristatyti dokumentus įrodančius tokio įvežimo tikslingumą. Laikinai į Lenkijos teritoriją gali būti įvežamos tiktai prekės, kurios yra užsienio kotrahento nuosavybė.
Laikinas muito patikrinimas gali būti taip pat taikomas prekėms išvežamoms iš muito sandėlių arba laisvos prekybos zonų. Prekės tapatybės kontrolė
Laikinasis muito partikrinimas taikomas konkrečiai prekei ir galioja iki konkretaus termino. Po to termino toji prekė vėl išvežama iš Lenkijos teritorijos. Todėl laikinojo patikrinimo dokumentuose būtina yra minėtą prekę tiksliai aprašyti, kad galima būtų ją identifikuoti. Būtina pažymėti prekės markę, fabriko duotus numerius ir kitas savybes, kuriomis prekė yra tvirtai pažymėta. Prekės tapatybei žymėti gali būti panaudotos fotonuotraukos, piešiniai ir kitos technikos. Turtinės garantijos prekėms, kurios laikinai tikrinamos muitinėje
Muito įstaiga gali taip pat paimti prekės pavyzdį. Laikinai tikrinamos prekės atleidžiamos nuo muito mokesčio, tačiau reikalaujama turtinė garantija. Jos dydis lygus normalaus muito ir mokesčio (jei toks mokestis imamas) sumai. Garantija gali būti suteikta, paliekant muitinėje kaip depozitą:
 Lenkijos arba kilos šalies valiutą,
 valiutinį čekį, atsiskaitymo čekį iš einamos sąskaitos; pastaruoju atveju reikalingas banko patvirtinimas,
 raštišką banko patvirtinimą, kad subjekto sąskaitoje blokuojamos sumos lygios garantijos sumai, ir kad tos sumos, pagal pareikalavimą bus pervestos muitinės sąskaitos,
 Valstybės Iždo obligacijas,
 taupomuosius bonus,
 taupomuosius indėlius.
Garantijos formą (būdą) siūlo subjektas vykdantis tarptautinę prekių apyvartą. Garantija gražinama bet kurioje muitinėje, kai bus įrodyta, kad laikinai įvežta prekė jau išvežta.
Leidimas įvežti prekę
Tuo atveju, jei laikino muitinio patikrinimo objektu yra gamybos ir transporto priemonės, paskolintos arba išnuomotos gamybai vesti, jų įvežimui reikalingas leidimas. Leidimą išduoda Ekonominio bendradarbiavimo su užsieniu ministerija. Prašymas duoti tokį leidimą įteikiamas Ministerijai 30 dienų prieš numatomą prekės įvežimo datą. Prašymas privalo būti parašytas rašomąją mašinėle, pagal numatyta forma. Ministerija, išduodama leidimą, gali pareikalauti iš Lenkijos diplomatinės atsakomybės patvirtinimo, jog firma arba juridinis asmuo, sudarantis sandėrį, tikrai egzistuoja.
Už leidimą imama įmoka moka:
 1 milijonas zlotų jei prekės nurodytos leidime vertė ne didesnė kaip 1 milijardas zlotų,
 2 milijonai zlotų, jei prekės vertė didesnė kaip 1 milijardas zlotų. Jei leidime nenurodyta prekės vertė, mokos dydis – 4 milijonai zlotų.
Už leidimą išvežti prekę, imama moka lygi pusei aukščiau nurodytų sumų. Sprendimas dėl laikino muitinio patikrinimo (apiforminimo)
Sprendimas dėl muitinio patikrinimo (laikino muitinio apiforminimo) gali būti pareikštas žodžiu (jei taikoma kinkomiesiems gyvuliams arba žemės ūkio technikai reikalingai žemės įdirbimui).
Sprendimas raštu gali būti pareiškiamas:
 SAD blanke, kai įvežama preke (jos rūšis ir kiekis) rodo, kad ji bus panaudota gamybai,
 ant ATA karneto,
 muitinio patikrinimo (muilinio apiforminimo) dokumente, jei prekė (jos kiekis ir rūšis), rodo, kad nebus panaudota gamybai.
Laikino muitinio patikrinimo (apiforminimo) likvidavimas
Visos aprašytos procedūros likvidavimas (užbaigimas) įvyksta tuomet, kai laikinai įleista į Lenkijos teritoriją prekė išvežama atgal. Gali tai įvykti kaip vienkartinis išvežimas arba dalimis. Išvežant prekę, subjektas privalo pristatyti muitinio patikrinimo organui laikino muitinio patikrinimo (gauto įvežant prekę) dokumento originalą, kartu su priedais. Jei įvežta anksčiau prekė buvo skirta perdirbimui arba jos kokybės pagerinimui, subjektas privalo muitinei pristatyti išskaičiavimą, kiek įvežtos prekės panaudota perdirbimo metu. Jei nustatytu laiku laikinasis patikrinimo (apiforminimo) likvidavimas neįvyko, muitinė ima iš subjekto papildomą moką, kurios dydis 0,3 %, prekės vertės. Ši įmoka imama už kiekvieno pavėlavimo parą, tačiau ji negali būti mažesnė kaip 100 tūkstančių zlotų.
Papildoma administracinė įmoka imama taip pat už laikino muitinio apiforminimo dokumento numatytų sąlygų nesilaikymą. Tuo atveju, mokos dydis 2 procentai muitinės prekės vertės, arba 2 procentai prekės vertės Lenkijoje.
3.2. Eksporto ir importo taisyklės
Lenkijoje visos komercinės institucijos, įskaitant ir įmones, kuriose yra užsienio kapitalas turi lygiai tokias pat galimybes užsienio prekyboje. Beveik visos prekės ir aptarnavimo sritys gali būti prekyboje be apribojimų. Nuolaidų yra reikalaujama tuo atveju, kai importo ir eksporto prekės ir jų komponentai yra skirti policijai arba kariniam sektoriui, transportavimo įrangai, optiniams instrumentams, matavimo prietaisams, radioaktyviems elementams, sprogstamom medžiagom, ginklams ir amunicijai.
Leidimai yra taip pat būtini spiritinių gėrimų importui, įtraukiant vyną ir alų, pienui, sūriui, jogurtui, sviestui, laboratorijų įrangai, naftai. Dauguma leidimų yra išduodami Ekonomikos ministerijoje, tačiau kitos ministerijos turi specialią juridikcinę galią tokiems produktams kaip: tabakas, leidimai susiję su oru, jūra ir kelių transportu bei gamtiniais ištekliais.
Gaminių sąrašas, reikalaujantis importo sertifikavimo gali būti pakeitimų subjektas ir eksportuotojai turėtų pasitikslinti, kada jų siunčiamoms prekės reikia importo sertifikavimo Lenkijoje, prieš plukdant prekes laivais. Daugeliu atveju, kai vyriausybė išduoda prekėms importo leidimus, prekė turi būti peržiūrėta ir rekomenduota importui į Lenkiją, vienos ar kelių inspekcinių, tarnybų ar techninių asociacijų, tai priklauso, kaip produktas yra pagamintas. Tai gali būti ilgas procesas užsienio eksportuotojui ir nepatogus Lenkijos importuotojui. Dažnai svarbu pateikti prekių pavyzdžius ar įrangos testavimus, nežiūrint į ankstesnius sertifikatus, kurie buvo išduoti toje šalyje iš kurios eksportuojama, ar tarptautinius sertifikatus. Detalus prekės dokumentacijos pristatymas yra privalomas, ir visi inspekcijos prašymai turi būti griežtai patvirtinti, kad būtų pagreitintos sertifikavimo procedūros.
Kai tai bus padaryta inspekcija priims teigiamą arba neigiamą rekomendaciją importui ir pateiks ministerijai. Jeigu vieną kartą importas bus patvirtintas specifiniam produktui, toliau importuojamas produktas yra bus neperžiūrimas, naudojant papildomas taisykles. Firmos, kuriuose yra keletas linijų tokių prekių grupių (pavyzdžiui, vaistai, maisto produktai) turėtų pradėti įrodinėti, kad jie visi yra atitinkamos kokybės, kad būtų eksportuojami į Lenkiją kuo ankščiau.
Licenzija yra taip pat reikalinga laikino importo prekėms, kurias atgabenus į Lenkiją reikia patikrinti muitinėje. Yra reikalaujamas raštiškas sutikimas, kuris teigia, kad prekės gali būti išsiustos iš Lenkijos esant specifinėms datoms. Komerciniai pavyzdžiai, kurie yra nulinės arba žemos vertės paprastai gali būti importuojami nemokant muitų mokesčių, bet turint raštišką Lenkijos muitinės dokumentą, patvirtinantį prekės kokybę.
Kai norima importuoti alkoholinius ar tabako produktus bei kurą yra importo kvotų sistema ir laikini importo mokesčiai, kurie yra nustatyti Ekonominės ministerijos. Tam tikras prekių skaičius gali būti, kaip subjektas importo kvotoms, kai nėra mokesčių (pavyzdžiui, automobiliai pagaminti Europos Sąjungoje, kai kurie žemės ūkio produktai).
Importas automobilių, lenktyninių automobilių ir pervežimams naudojamų automobilių, senesnių kaip 10 metų, sunkvežimių senesnių kaip 6 metai, gryno alkoholio, spirito ir tam tikrų alkoholinių gėrimų yra griežtai draudžiamas.
Prekių eksportas ir importas yra muitinės kontrolės subjektas, ir jis remiasi Vienetiniu administraciniu dokumentu, į kurį yra įtrauktos muitinės deklaracijos ir kilmės sertifikatas.
1996 metais liepos Id. Lenkija priėmė Europos sąjungos konvencijos aktą bendroms tranzitinėms procedūroms ir Vienetinio administracinio dokumento (VDA) konvenciją. Abiejų konvencijų objektas yra tranzitinių procedūrų įforminimas, remiantis abipusio muito pripažinimo deklaracijomis, išduotomis VDA. Tai formuoja abipusį saugumo pripažinimą, šalyje į kurią eksportuoja ir “nukrato” galimus muito mokesčius.
Dvi konvencijos sujungtos Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos Respublikos, kurių procedūra yra susijusi kelių transportu ir supaprastinta geležinkeliuose,, jūros ir oro transporte. Konvencijos nesusijusios su pašto transportu ir privačiai asmenimis.
Prekės, kurios yra transportuojamos, toje dalyje teritorijos yra subjektas. Tranzitinės procedūros sujungimo (VDA) dokumentai ir saugos priemonės (dažniausiai forma yra banko garantija) yra išduodami iš pirmosios šalies iš kurios vežamos prekės ir tose šalyse galioja Konvencijos aktas. Išduoti dokumentai galioja tik iki to laiko iki, kurio prekės turi būti pristatytos. Kai prekės yra pervežamos per muitinės sieną, tai prie sienos išduodamas sienos pravažiavimo sertifikatas.
VDA taip pat įtraukia muitų dydžio deklaravimą, bei sertifikatą. kuris parodo prekės kilmę taipogi įtraukdamas klausimus, susijusius su prekėmis, importuotoju, kilmės vieta ir mokėjimo būdu. Originali dokumento forma taip pat reikalaujama.
Supaprastintos sistemos pranašumas yra tai, kad dokumentų skaičius, kuris yra reikalingas muitinėje yra minimalus. Dar daugiau laikas kuris praeina pildant muitinės formalumus yra gerokai sumažintas.

4. MOKESČIŲ SISTEMA
4.1. MOKESČIAI
Bendri mokesčių sistemos principai įtvirtinti mokesčių įstatyme įsigaliojusiame 1998 m. sausio 1 d. šiame įstatyme išaiškinami visi mokestiniai klausimai bei kontrolė.
Visi mokesčiai Lenkijoje tvirtinami Parlamento. Lenkijos mokesčių sistemoje per paskutinį dešimtmetį vyko esminiai pokyčiai kuriant aiškią mokesčių sistemą, kuri buvo grindžiama mokesčių standartais esančiais rinkos ekonomikos šalyse. Du svarbiausi pokyčiai buvo: įvedimas fizinių asmenų pajamų mokesčio 1992 metais ir apyvartos mokestis pakeistas PVM mokesčio sistema (prekių ir paslaugų bendrieji mokesčiai). Užsienio kompanijos moka pagrinde tuos pačius mokesčius kaip ir Lenkijos kompanijos, ne bent vengiant dvigubo apmokestinimo padėties sudaromos specialios sutartys.
Pagrindiniai mokesčiai Lenkijoje:
Juridinių asmenų pajamų mokestis. Išskyrus kompanijas, kurios neturi juridinio asmens statuso visos organizacacijos turinčios juridinio asmens statusą, yra įpareigotos mokėti bendrąjį pajamų mokestį. Šio mokesčio tarifas yra 28% ir tikimasi jį mažinti iki 24% 2003 metais ir iki 22% 2004 metais.
Šis mokesti netaikomas:
 pajamas gautas žemės ūkio veikloje, išskyrus pajamas iš specialių žemės ūkio šakų produkcijos,
 pajamas gautas miškininkystės veikloje neviršijant miškininkystės akto nustatytų limitų,
 pajamos gautos veiklose kurios negali sudaryti subjekto paremto legaliu galiojančiu kontraktu.
Šio mokesčio mokėtojai turintys savo atstovybę arba Direktorių Tarybą Lenkijos respublikos teritorijos viduje, įpareigoti mokėti pajamų mokestį už visas gautas pajamas, nepriklausomai nuo vietos kurioje jos buvo gautos. Mokesčio mokėtojai neturintys nei atstovybės nei valdybos Lenkijos teritorijoje įpareigoti mokėti mokestį tik už pajamas gautas Lenkijos respublikos teritorijoje. Galioja įvairūs mokesčio palengvinimai. Nuostoliai gali būti perkelti trims metams lygiomis įmokomis, tuo būdu padedama naujom įmonėm, kurios galėtų patirti priešlaikinius nuostolius.
PVM (prekių ir paslaugų mokestis). Šis mokestis įvestas 1993 metų liepą keičiant. Pagrindinis mokesčio tarifas siekia 22%. Išskyrus iš pagrindinio tarifo yra privilegijuotas tarifas 7% pritaikomas konkrečioms žemės ūkio pardavimų rūšims (trąšoms, pesticidams, žemės ūkio technikai), vaikiškoms prekėms, prekėms susijusioms su sveikatos apsauga, kai kurios paslaugos, tokios kaip viešasis transportas (išskyrus taksi) ir kt. [1, p-124]
Taip pat nulinis tarifas taikomas eksportui išskiriant kai kurius pagrindinius produktus ir visuomenines ir kultūrines paslaugas. Tačiau, paslaugoms užsakytoms iš užsienio, bet suteiktoms
Lenkijoje priklauso 22% PVM, ir tik paslaugoms suteiktoms užsienyje taikomas nulinis mokesčio tarifas. Skirtingai nei daugumoje Europos valstybių, PVM mokestis nekompensuojamas užsienio turistams išvykstantiems iš Lenkijos ir eksportuojantiems produkciją iš Lenkijos. Kompanijos ir individai privalo registruotis PVM mokesčiui mokėti jei jų metinė lėšų apyvarta siekia 80 000 PLN. PVM mokestis taikomas žaliavoms.
Fizinių asmenų pajamų mokestis. Mokestis taikomas pajamoms fiziniams asmenims, nepriklausomai nuo kilmės. Pajamų mokesčio skalė yra auganti. 2000m. buvo taikoma 2 lentelėje pateikta apmokestinamo minimumo sistema.

2 lentelė
Fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamas minimumas Lenkijoje 2000 m. (šaltinis: КАК ДЕЛАТЬ ВИЗНЕС В ПОЛЬШЕ, -125)
Apmokestinama suma Mokestis, PLN
Mažiau 37024 19 % minus 518.16
Nuo 37024 iki 74084 6516.4 +30% nuo pajamų virš 37024
Virš 74084 17 623,6+ 40% nuo pajamų virš 74084
Fzinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas numato daugiau nei šešiasdešimt atleidimo nuo mokesčio galimybių.
Akcizo mokestis. Kaip priedą prie PVM mokesčio prie kai kurių plačiai vartojamų produktų mokamas akcizo mokestis. Jis taikomas prekėms tokiom kaip keleivinėms mašinoms (kartu su kaina arba muito mokesčiu viršija 7,00 ECU), kurui ir tepalams, alkoholiniams gėrimams, tabacco produktams ir tam tikras plataus vartojimo prekėms tokiom kaip vaizdo kameroms, jachtoms ir motorinėms valtims, kvepalams, spirito bei tabako gaminiams, lengviesiems automobiliams, medžiokliniams šaunamiesiems ginklams ir kitoms prekėms. Jis priklauso nuo gamintojo ir kt. Sąlygų ir svyruoja nuo 25%-1900%.
Nekilnojamo turto mokestis. Už visus nekilnojamo turto objektus reikia mokėti nekilnojamo turto mokestį ribose nustatytose Finansų ministerijos potvarkyje publikuojama kiekvienais metais. Kaip yra apibrėžta, metinis mokesčio tarifas yra nustatomas savivaldybių tarybų (len. “Gmina”) sprendimais ir gali būti skirtingas kiekvienoje administracinėje zonoje. Maksimalūs nekilnojamo turto mokesčio tarifai išskirti 8 lentelėje.

3 lentelė
Maksimalūs nekilnniamo turto mokesčio tarifai
Nekilnojamo turto tipas Metinis mokcsčio lygis vienam kvadratiniam metrui
Gyvenamieji pastatai 0,49 PLN
Komerciniai pastatai 16.83 PLN
Kiti pastatai 5.62PLN
Komerciniai žemės sklypai 0,60 PLN
Kiti žemės sklypai 0,09 PLN

Daugelis savivaldybių tarybų taiko žemesnius mokesčio tarifus tikintis didesnių investicijų, tačiau jis negali būti sumažintas daugiau kaip 50% nuo maksimalios sumos.
Be išvardintų mokesčių yra paveldėjimo, dovanojimo mokestis, registracijos mokestis ir kt. Mes aptarėme tik pagrindinius, mūsų manymu susijusius su verslu, mokesčius.

5. SĄLYGOS UŽSIENIO INVESTICIJOMS
Legalus pagrindas užsienio investicijoms Lenkijoje yra 1991 metų birželio mėnesio 14 dienos įstatymas Kompanijoms su Užsienio Kapitalo Dalyvavimu, pataisytas 1996 metų gegužės mėnesį naujais nuostatais panaikinančiais specialius administracinius reikalavimus įkuriant ir valdant kompaniją su užsienio kapitalu, taigi sąlygos yra lygios vietiniams biznieriams ir užsienio investitoriams. [1, p-94]
Kompanijos formavimas su užsienio kapitalo dalyvavimu vyksta be reikalavimo turėti leidimą iš kokio tai valdžios administracinio organo. Tačiau, Finansų Ministro leidimas yra būtinas, kada juridinis asmuo investuoja bendros kompanijos pradinį kapitalą, nepiniginėje formoje, susidarant iš nekilnojamo turto, pastatu ir panašiai. Taip pat leidimas būtinas steigiant bankus. [1, p-94]
Dar viena išimtis šiai taisyklei yra bankininkystė. Lygiai taip pat kaip vietiniams asmenims, leidimas įkurti banką (išimtinai bendro kapitalo įmones forma) yra gaunamas iš Nacionalinio Lenkijos Banko Prezidento.
Jeigu reikalingos svarbios sąlygos, prieš pradedant savo veiklą kompanija privalo įsigyti koncesiją iš tam tikrų valdžios organų kaip ministras arba valdininkas (wojewoda). Koncesinės veiklos yra: mineralų kasimas, brangiųjų metalų išdirbimas ir pirkimas ar pardavimas, alkoholio gaminimas ir degtinės pilstymas, tabako produktų gamyba, oro transportas, ginklų ir sprogmenų pirkimas ir pardavimas.
Yra įmanoma suformuoti kompaniją vien tik su užsienio akcininkais. Tokia kompanija įgauna legalų įmonės statusą prieš įrašant į Kompanijų Registrą kuris yra Ekonominio Teismo Prekybos Registro Divizijoje.
Užsienio dalyviams yra leidžiama plėtoti savo veiklą ribotos atsakomybės firmos forma arba bendro kapitalo kompanijos (bendrovės) forma. Bet kuriuo atveju kompanijos administraciniai įstaigose turi būti registruoti Lenkijos Respublikos teritorijoje.
Alternatyviai, jie gali gauti arba įsigyti kitų kompanijų dirbančių Lenkijoje vertybinių popierių (akcijų). Vertybiniai popieriai gali būti įsigyjami atviro pardavimo būdu, per vertybinių popierių biržą arba, jeigu kompanija nėra įregistruota vertybinių popierių biržoje, per individualų derėjimąsi su dominančia kompanija.
Nėra minimalios piniginės vertės įmokos limito iš užsienio investitorių ir jokių apribojimų minimaliam procentui kompanijos dalies valdymo ir įsigijimo limitų. Tačiau, kompanijai gali būti uždrausta plėtoti savo veiklą, kada dalis užsienio investicijos, palyginti su kapitalu, viršija tam tikrą proporciją.
Lenkiškas Komercinis Kodeksas nustatė minimalų įkuriamos firmos kapitalo dydį:
• Ribotos atsakomybės kompanija privalo investuoti 4.000 PLN (apie USD 1,200) sumą ir privalo būti investavus visą suma grynais pinigais. Minimali vertybinių popierių vertė turi būti nustatyta 50 PLN ir mažiausiai privalo būti bent vienas steigėjas.
• Bendro kapitalo kompanija privalo investuoti 100.000 PLN (apie USD 30,000). Bent 25 % investicijos turi būti grynųjų pinigų kapitalas. Minimali vertybinio popieriaus verte turi būti nustatyta 1 PLN ir mažiausiai privalo būti bent trys steigėjai. Užsienio investitoriaus investicija į bendrą kompanijos kapitalą gali būti grynieji pinigai (Lenkiški zlotai įsigyti iš dokumentuotų šaltinių) arba užsienio valiuta pervesta užsienio investitoriaus per užsienio banką. Investicijos į bendro kapitalo įmone yra inspektuojamos teismo atsiųstu ekspertu. Nekilnojamo turto investicijos iš užsienio investitoriaus yra atleisti nuo muitinės įsipareigojimų.
Po oficialaus audito patikrinimo ir kai visi mokesčiai yra sumokėti, užsienio investitorius tnri teisę visą savo pamokestinį pelną persikelti į užsienį. Užsienio investitoriai taip pat turi teisę persivesti užsienio pelną parduodant vertybinius popierius, kitą turtą arba tam tikras kompensacijas. Kompanijos turi pasirinkimo teisę įdarbinti bet kurį asmenį kurį jie pasirenka, tame tarpe užsienio piliečius, kurie atitinka kompanijos interesus. Užsienio darbuotojai Lenkijoje turi teisę pirkti užsienio valiutą už zlotus, kuriuos jie uždirba Lenkijoje ir pervesti užsienin.
Užsienio investitorių interesai ir teisės kaip ir jų nuosavybė yra ginami įstatymų. Lenkija pasirašė dvišalius susitarimus gynimui ir skatinimui užsienio investicijoms su keliomis šalimis. Užsienio investitoriams yra garantuota kompensacija jei netyčia įvyktu nacionalizacija. Lenkija taip pat yra MIGA nare.
5.1. Kodėl verta investuoti Lenkijoje
1999 metais, nežiūrint į mažas tiesiogines užsienio investicijas, Lenkija liko viena patraukliausių valstybių užsienio investitoriams centrinėje ir vakarų Europoje. Tais pačiais metais užsienio kapitalo investicijos viršijo 8,3 mlrd. USD.
Sąlygos tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti:
 politinis ir ekonominis stabilumas, o taip pat artimos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos;
 didelė ir imli vidaus rinka reikalaujanti patenkinti beveik 40 milijonų vartotojų.
 patogi šalies geografinė padėtis, dėka kurios čia realizuoti investiciniai projektai gali pasitarnauti eksportui į Europos sąjungos šalis bei vakarų Europos rinką
 besitęsiančios ekonominės reformos nepriklausomai nuo politinių pasikeitimu;
 IMF ir Pasaulio Bankas palaikė Lenkijos transformacijos procesą kur lenkai atitiko visus kriterijus kuriuos jiems nustatė pasirašyta sutartis, oficialūs kreditoriai iš Paryžiaus Klubo ir privatūs kreditoriai iš Londono Klubo nutarė nurašyti reikšmingą dalį skolos;
 produktyvi, efektingai orientuota, motyvuota ir kvalifikuota darbo jėga su reikšmingai mažesnių užmokesčiu palyginus su Vakarų šalimis;
 užsienio kompanijos, kurios įsitraukė į rinką pradžioje dešimtmečio, yra lydimos sėkmės, skatindamos kitas kompanijas;
 lenkijos vieta Europos širdyje duoda Lenkijai pranašumą ir yra gera “kelių sankryža”, kurios pagalba Vakarų Europa ir rytinės rinkos yra lengvai pasiekiamos, padarydamos Lenkiją patrauklia vieta gamybos bazėms;
 lygus elgesys su užsienio investitorių projektais, lygiagrečiai su OECD taisyklėmis ir laisvos prekybos taisyklėmis bei atviros rinkos ekonomika.

4 lentelė
Užsieniečių investicijos Lenkijoje 1990m.-1999m., mlrd. USD [3]

1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999
Metinės investicijos 0,1 0,2 1,1 1,4 1,5 2,5 7,2 6,6 10,1 8,3
Vertė metų pabaigoje 0,1 0,3 1,4 2,8 4,3 6,8 14,0 20,6 30,7 38,9

Lenkijos Užsienio Investicijų Agentūra (PAIZ) nustatė, kad nuo rinkos transformacijos pradžios 1989 metų, užsienio kompanijos investavo į Lenkiją daugiau kaip 20 USD milijardų. 1999 metais tiesioginis užsienio investicijų įplaukos į Lenkiją pasiekė 8,3 USD milijardų, kurių vertė metų pabaigoje siekė net 38,9 mlrd. USD. Kompanijų, į kurias yra investuota kažkokia tai dalis užsienio kapitalo, šalyje sukurta virš 25,000. Tačiau, Lenkijos Užsienio Investicijų Agentūra užregistravo tiktai investitorius su didesnėmis kaip vieno milijono USD investicijomis ir nustatė, kad tai sudaro apie 86% bendro užsienio kapitalo. Gale 1997 metų šalyje buvo 585 tokių milijonierių, kurie kartu investavo 17,7 USD milijardų. Taipogi tas skaičius yra papildomas investitoriais, kurie investavo mažiau nei vieną milijoną USD.
Iki 1999 metų pabaigos ES šalys narės Lenkjoje investavo 22,3 mlrd. USD (63,6 % nuo bendrų investicijų). Azijos šalių investicijos siekė net 2,1 mlrd. USD t.y. apie 5,8 % nuo bendros užsienio investicijų sumos. Šiaurės amerikos verslinikai investavo 5,4 mlrd. USD 15,4 %. Metų pasikeitimai buvo gana rizikingi per 1999 metus Vokietijos investicijos siekė 6,1 mlrd. USD t.y. 17,3 % bendrų užsienio investicijų Lenkijoje. [1, p-99]
Viena iš svarbiausių užsienio investicijų proceso subtilybių Lenkijoje yra svarbus faktas tai, kad gerai įsikūrę kompanijos perinvestuoja virs 80% savo pelno atgal į Lenkiją toliau plėtoti ir vystyti vietinę veiklą.
Lenkijos Užsienio Investicijų Agentūros (PAIZ) analizė patvirtino, kad kapitalo koncentracija 1999 metu gruodžio mėnesio gale daugiausiai buvo iš aštuonių šalių. Jų struktūra matoma 10 paveiksle.

11 pav. Užsienio investicijų geografinė struktūra Lenkijoje[1, p-101]
Atkreipus dėmesį į šakų struktūrą (11 pav), didžiausios investicijos yra į maisto gamybos industriją -virš 17 mlrd USD visų investicijų, sekančias vietas užima finansinės paslaugos – 8 mlrd USD, prekyba ir paslaugos 3,4 mlrd. USD ir kt.

12 pav. Užsienio investicijų Lenkijoje pasisikirsymas [1, p-100]
Tarp jau dirbančių kompanijų, žymi investicija 700 USD milijonų buvo iš korejietiškų mašinų gamintojo “Daewoo”, kuri padaro šią kompaniją antra didžiausia užsienio investicija į Lenkiją. Pirmoje vietoje parkuojasi Itališkas “Fiat”, kuris yra pirmas ir vienintelis užsienio investitorius perlipęs vieno USD milijardo investiciją.
5.2. Investicijų skatinimai
Užsienio investitoriai gali tikėtis lygių teisių kaip ir su lenkų investitoriais. Kompanijos su užsienio investitoriais moka vienodo dydžio mokesčius kaip ir visos kitos ekonominės įmonės. Iš kitos pusės, bendros įmonės gali turėti išimčių mokėti mažesnius mokesčius, kurios yra siūlomos visiems investitoriams, kurie teikiasi plėtoti veiklą nedarbingumą išgyvenančiuose regionuose ir įdarbinti neįgalius žmones. 1994 metais buvo pristatyta speciali paskata paskatinti nekilnojamo turto formavimą.
Investicinės lengvatos yra sudarytos visiems fiziniams asmenims ir legalioms įmonėms (ribotos atsakomybės kompanijoms, bendrovės tipo kompanijoms, valdžiai priklausančioms įmonėms, kooperatyvams ir kitiems). Taip pat yra galimybė sumažinti mokesčius iki 50% ir gauti specialią globą: eksportuotojams, licenzijų ir patentų kūrėjams ir vietinio mokslinio tyrinėjimo projektų rezultatams, jūros produktų pardavimui už Lenkijos ribų, dalyviams kurie investavo bent 2.000.000 ECU. Kitų kategorijų pagalba suteikiama investuotojams į didelius struktūrinio nedarbingumo regionus ir investuotojams įsikūrusiems Specialiose Ekonominėse Zonose.
Užsienio investitoriai gali prisidėti prie kompanijų kapitalo grynu pinigų pavidalu arba negrynųjų pinigų pavidalu. Negrynųjų pinigų pavidalo prisidėjimai atleisti nuo muitinių įsipareigojimų. Smulkiau apie tai žiūrėti į 6 dalį – “Mokesčių Sistema” ir papildomą dalį “Specialios Ekonominės Zonos”.
Investicijų skatinimas aukšto bedarbystės lygio regionuose
Korporatyviniai mokesčių mokėtojai vystantys savo ekonominę veiklą aukšto nedarbingumo lygio regionuose remiami apmokestinamų pajamų mokesčio sumažinimo 50%. Jei komunoje (komuna pl. “gmina” – vaivadijos dalis turinti savo savivaldybę) yra mažiau nei 5 000 gyventojų, 75% investuotų lėšų gali būti kompensuojamos. Norint gauti kompensacijas yra kelios sąlygos, kurias turi įvykdyti organizacija. Mokesčių mokėtojai sukurti fiksuotą minimumą arba didinti naujų darbo vietų skaičių arba tame rajone. Jei samdoma iki 20 asmenų minimaliai 2 pilno etato tarnautojai, jei nuo 20 iki 50 asmenų 4 pilno etato tarnautojai turi būti pridėti, ir jei 50-500 asmenų minimaliai 8 pilno etoto darbo vietos turi būtį sukurtos. Didelėm įmonėm (virš 500) mažiausiai 60 pilno etato darbo vietų sukūrimas.
Kitų investicijų skatinimas. 1994 metais vyriausybė papildė įstatymų bazę investicijų mokesčio palengvinimais visiems mokesčių mokėtojams, kurie privalo mokėti Fizinių asmenų pajamų mokestį ir bendrąjį pajamų mokestį. Visuomenės dalis kuriai priklauso skatinimo taikymas: fiziniai asmenys, juridiniai objektai ir organizacijų elementai turintys juridinės asmenyb, kurie turi arba pradėjo jų verslo veiklą.
Jei norima gauti investicijų paramą turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos:
• statybos paslaugų ir žaliavų, laivininkystės, žuvininkystės ir jūrų maisto tiekimo, kelionių agentūrų, perdirbamų žemės ūkio produktų veiklose kompanijos pelnas turi sudaryti mažiausiai 4% pelno. Kitu veiklose 8% pelno nuo pajamų,
• kompanija turi turėti deramus dokumentus įrodančius investicijų buvimą (PVM važtaraščiai arba muitinės deklaracijų dokumentai),
• kiti reikalavimai apibūdinantys taisykles turi būti pilnai užpildyti. Visiems pajamų mokesčio mokėtojams gali būti kompensuojamas visos investicijų išlaidų dalis atėmus gautas pajamas, bet kompensavimas negali viršyti 25% metinių pajamų.
Nustatytos taisyklės kada galima gauti investicijų skatinimo programos rėmimą: Kompanijos investuoja mažiausiai 2 milijonus ECU. Kompanijoms, kurios pradeda savo veiklą, investuodamos ne mažiau 2 milijonus ECU, kompensuojama suma nuo pajamų vieniems arba trims metams (iki 25% nuo apmokestinamu pajamų kiekvienais metai).
Licenzijos, patentai. vidaus mokslinio tyrinėjimo ir išvystymo projektai. Mokesčių mokėtojams, kurie veiklai vystyti patiria išlaidų pirkimui mechanikos ar prietaisų reikalaujančių licenzijavimo, patentų, kompensuojama 50% apmokestintų pajamų, jei kompensuojama suma nesudaro 50% visų pajamų.
Jūros gėrybių ir apdorotos žuvies užsienyje. Kompensuojama 50% nuo apmokestinamų pajamų, jei kompensuojama suma nesudaro 50% visų pajamų.
Nežymūs skirtumai taisyklėse taikomos eksportuotojams. Jei kompanijos pajamos gautos iš eksporto sudaro daugiau nei 50% visų pajamų arba pajamos iš eksporto per metus viršija 8 milijonus, kompensuojama investicijų išlaidos iki 50% nuo apmokestintų pajamų. Šie skatinimo būdai negali būti taikomi jei mokesčių mokėtojas jau gavo kokią kitą mokesčio kompensaciją.
5.3. Specialios ekonominės zonos
1994 metais buvo išleistas Specialiųjų Ekonominių Zonų Sudarymo įstatymas. Jis buvo sumodeliuotas pagal panašius nuostatus kaip kaimyninėse šalyse. Šis sumanymas skirtas suteikti muitinės, mokesčiu ir valiutinių operacijų lengvatas investuotojams kaip būdas patraukti kapitalo investicijas į specialius regionus. Individualios laisvos ekonominės zonos yra sudaromos tam tikram nustatytam laiko tarpui. Jas sudaro ministrų taryba atsakanti į ekonomikos ministro prašymą. Ministrų Tarybai sukūrus tam tikras zonas yra nustatoma sekanti tvarka: leistino ekonominio aktyvumo ribos zonoje, laiko tarpas kuriam zona sukurta, ribos mokesčių sumažinimui ir valdžios atstovai reguliuojantys zoną.
Pagrindinės paskatos investuotojams sudaro: visiškai neapmokestinamas pelnas pusė zonos aktyvumo laiko, 50% mažesnis pelno mokestis antrą zonos laiko veikimo dalį, investavimo išlaidos priskiriamos prie kaštu pelno įsigyti ir atimamos iš pelno, supaprastinta nekilnojamo turto pardavimo procedūra ir dešimt metų neapmokestinama nuosavybė. Skirtingos ribos gali būti nustatytos Ministrų Taryboje sudarant kiekvieną zoną.
Norint gauti bet kokį mokesčių sumažinimą bet kurioje iš zonų, investuotojas privalo gauti leidimą iš Ekonomikos Ministro. Tačiau, ministras gali pervesti teisę išduoti leidimą zonos administratoriui.
Plėtoti veiklą zonoje galima tik tai pagal leidimą, kurį gavus galimos tam tikros sąlygos, kaip įdarbinimas tam tikro skaičiaus darbuotojų, nustatytų projektų įgyvendinimas, pasiekti tam tikra piniginė išraiška pardavimo arba eksporto ir panašiai.
Pagal taisykles zonos administratorius privalo sudaryti sąrašą galimų investuotojų leidimams gauti. Praktikoje leidimo gavimo procedūra prasideda investuotojo raštišku prašymu leidimui gauti. Visą tai reiškia, kad investuotojas turi surašyti pasiūlymą su visa informacija, kurios gali pareikalauti zonos administratorius ir kuri yra smulkiai aprašyta “Esminės Sąlygos Leidimui Gauti”. pvz.: investuotojo informaciją apie save ir projekto į kurį investuojama zonoje aprašymą.
Sekantis, žemė yra paruošiama (jei tai dar nėra padaryta), pvz.: žemė padalinama į plotus,
kuriuos vėliau įvertina ekspertai ir įrašo į Nuomos Registrus. Galiausiai, visuomeninis susirinkimas
sukviečiamas, kuris veikiau yra bendras susirinkimas žemės pirkimui ir leidimui gauti plėtoti veiklą
zonoje.
Pirmoji Speciali Ekonominė Zona “Euro-Park” buvo sukurta dvidešimties metu laikotarpiui Mielec mieste, aviacinės industrijos centras su 65, 000 gyventojų apgyvendinimu. Per paskutinius keletą metų pagrindinis vietinis darbdavys įmonė WSK-PZL veikia tiktai 17.5% savo galimybių ir pusė iš 20,000 darbininku buvo atleista. Zona Mielec mieste sudaryta iš maždaug 1200 arų žemės, pastatų ir gamybos/paslaugų ploto kuris dengia 4,5 milijonų kvadratinių pėdų plotą. Tenai taipogi yra aerodromo statiniai su pagrindiniu pakilimo taku, kuris gali priimti lėktuvus tokio dydžio kaip Boeing 737 ir 757 arba Airbus A 320. Zona turi gerai suorganizuotą infrastruktūrą ir Mielec suteikia gerai kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą su patirtimi aviacijos industrijoje. Leidimai plėtoti ekonominę veiklą zonoje yra išduoti Industrinio Vystymosi Agentūros Įstaigose Mielec mieste. Speciali ekonominė zona Mielec mieste iki šiol veikia sėkmingai. Iš viso yra vykdoma apie 30 projektų pagal susitarimus, kurie sukūrė keletą tūkstančių darbo vietų, ir vietinio nedarbingumo procentą nuleido nuo 19% iki 14%.
1996 metais vyriausybė patvirtino dar dviejų Specialių Ekonominių Zonų įsteigimą. Jos yra Katowice – Gliwice (Silesia regione), su dviem filialaiss Dabrowa Gornica ir Zory regionuose ir Suwalki regione (šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje). Leidimai yra išduoti administracijai Specialios Ekonominės Zonos Katovvice S.A. ir Specialios Ekonominės Zonos Suwalki S.A. šios dvi naujos ekonominės zonos įtraukė didesnį plotą “Euro-Park Mielec” mieste ir suteikė investuotojams teisę nemokėti Korporacinio Mokesčio pirmą dešimties metų laikotarpį, ir 50% mažesnį korporacini mokestį sekantį dešimties metų laikotarpį. 1997 metų balandžio mėnesį trys papildomos Specialios Ekonominės Zonos buvo sukurtos Legnica, Walbrzych ir Lodz miestuose, taipogi dar devynios buvo įsteigtos tų pačių metų rugsėjo mėnesį. Šios buvo įsteigtos Zarnowiec ir Tczew miestuose (abu Gdansk provincijoje), Kostrzyn-Slubice miestuose (Gorzow provincija), Starachowice (Kielce provincija), Slupsk, Tarnobrzeg, Olsztyn ir Czestochowa miestuose. Galiausiai 1998 metu sausio pirmą dieną du techno parkai (Specialios Ekonomines Zonos koncentruotos pritraukti aukštų technologijų investuotojus) buvo įsteigti Modlin ir Cracow miestuose.
Viena iš pagrindinių problemų Specialiose Ekonominėse Zonose yra išlaidų fondą dėl palaikymo ir infrastruktūros, dažniausiai pradinėje stadijoje. Įsteigti vieną zoną vyriausybei kainuoja apie 15 PLN milijonų (5 USD milijonai), tačiau tikimasi, kad pinigai anksčiau ar vėliau sugrįš į biudžetą iš individualių mokesčiu ir netiesioginės naudos įtrauktam regionui. [1, p-105]
Užbaigiant svarbu pažymėti tai, kad plėtojant kompanijos veiklą Specialiose Ekonominėse Zonose Lenkijoje gali būti ir labai nuotaikinga investitoriams. Tačiau, skirtingos sąlygos pritaikomos skirtingoms zonoms, smulkios informacinės žinios reikalingos apie tam tikrą zoną ir atsargus mokesčių valdymas yra būtini, kad investitorius pilnai pasinaudotu mokestinėmis paskatomis.

6. VEIKLA LENKIJOJE
6.1. Įmonių rūšys
Lenkijos įstatymai leidžia sekančias legalias biznio įmonių rūšis:
 įmonės valdomos vieno fizinio asmens; tokios įmonės privalo registruotis pagal rūšį ir veiklos sritį,
 paprastosios bendrovės įsteigtos pagal Lenkijos Civilinio Kodekso reikalavimus,
 komercinės kompanijos, fizinių arba juridinių asmenų įsteigtos pagal Lenkijos Civilinio Kodekso reikalavimus, paprastos bendrovės, komanditinės bendrovės, ribotos atsakomybės kompanijos ir bendro kapitalo kompanijos,
 fizinių ir juridinių asmenų įsteigti kooperatyvai,
 valdžiai priklausančios įmonės.
Visuomeninės organizacijos, fondai ir prekybos bendrijos taip pat gali plėtoti ekonominę veiklą.[1, p-151]
6.2. Kompanijos steigimas
Prieš registracinę procedūrą, kuri laikoma firmos gyvavimo pradžia, turi būti paruoštas, pasirašyta ir notariškai patvirtinta įstatai (AB atveju) arba akcininkų įsipareigojimai ( ribotos atsakomybės atveju)
Kuriant bendro kapitalo kompaniją (AB), į notaro patvirtintus dokumentus turi būti įtraukti:
 firmos vardas ir kompanijos adresas;
 veiklos rūšis,;
 jeigu ribotamm laikui, kompanijos galiojimo terminai;
 kapitalo kiekis, jo kilmė, nominali vertybinių popierių vertė ir jų skaičius, pažymėjimas ar vertybiniai popieriai prekiaujami biržose;
 vertybinių popierių turėtojų teisės, jeigu reikalaujama;
 kompanijos steigėjų vardai ir adresai;
 valdymo ir administracijos kūnų struktūra.
Šalia anksčiau minėtų dalykų, notaro tvirtinti dokumentai privalo turėti vertybinių popierių (akcijų) rūšis ir kiekius, kurie suteikia turėtojui teisę dalyvauti pelno ir kompanijos turto dalybose. Gretimai su šitomis teisėmis, susijusiomis su šiais vertybiniais popieriais, dokumentuose turi būti įrašyti papildomi įsipareigojimai vertybinių popierių pirkimui ir sąlyga, pagal kurią vertybiniai popieriai gali būti kompanijos supirkti atgal. Notaro akte (steigimo aktas) taip pat turi būti nustatyti asmenys įsigyjantys vertybinius popierius, kiekį ir rūšį, jų įsigijimo kainą, vietą, užmokesčio(ų) datą(s) prieš kompaniją įregistruojant. Steigiant ribotos atsakomybės kompaniją notaro akte turi būti įtraukta:
 firmos vardas ir kompanijos adresas;
 veiklos rūšis;
 jeigu ribotamm laikui, kompanijos galiojimo terminai;
 dalinio kapitalo kiekis;
 leidimas ar neleidimas akcininkui turėti daugiau nei vieną akcijų;
 akcijų kiekis ir nominali vertė, kurias įsigijo kiekvienas individualus dalinis savininkas.
Šalia anksčiau paminėtų dalykų, akte turėtų būti įtrauktos daiktinių įnašų sąlygos ir papildomi akcininkų naudos ir įsipareigojimai.
Kiti dokumentai reikalingi atiduoti notarui:
 paskyrimo projektas iš Valdymo Tarybos;
 Sąrašas su akcininkų vardais, akcijų vertė ir jų kiekis, kurias įsigijo steigėjai.
Jeigu akcininkas yra juridinis asmuo jis privalo pateikti:
 Kopiją su kompanijos įrašymu į komercinį registrą (galiojantį tris mėnesius);
 Kompanijos įsigyjančios naują kompaniją sutikimą dalyvauti naujai steigiamos kompanijos veikloje;
 Jei akcininkas negali pats dalyvauti, jo atstovas turi pateikti notaro patvirtintus atstovavimo dokumentus.
Svarbu paminėti, kad dokumentai užsienio kalboje turi būti patvirtinti vietinės Lenkijos ambasados ar konsulo, kad buvo sudaryti laikantis įstatymų. Tai pat patvirtintas vertimas privalo būti pridėtas.
Sekantis žingsnis yra įrašyti kompaniją į Komercinį Registrą. Šią procedūrą vykdo Registro Teismas, kuris procedūrą vykdo tik tai gavęs atitinkamus dokumentus iš Valdymo Tarybos su šia informacija:
 firmos vardas, adresas ir veiklos rūšis;
 pradinio kapitalo vertė;
 Tarybos narių vardai ir kitų įpareigotų, atstovauti kompanijai, asmenų vardai;
 Sąrašas su partnerių daiktiniais įnašais;
 Kompanijos veiklos galiojimo laikas;
 Vertė ir kiekis paprastų ir privilegijuotų akcijų, privilegijų rūšys, akcijų perdavimo sertifikatas (bendro kapitalo kompanijos atveju);
 Informacija ar partneris turi teisę turėti daugiau nei vieną akciją (ribotos atsakomybės kompanijos atveju).
Kiti reikalingi dokumentai prieš registraciją:
 kompanijos chartija arba asociacijos artikelis;
 dokumentai su kompanijos valdomojo kūno nustatymu, nustatytų narių specifikacijomis. Ribotos atsakomybės kompanijos atveju, jeigu anksčiau nepaminėta artikelyje;
 notaro patvirtinti Valdymo Tarybos narių parašų pavyzdžiai;
 valdymo Tarybos narių dokumentuoti teiginiai, kad steigiamos kompanijos kapitalas buvo gautas prieš kompanijos registravimą;
 ribotos atsakomybės kompanijos atveju sąjašas, Valdymo Tarybos narių pasirašytas;
 su bendrų savininkų, asmenų ar kompanijų, vardais, akcijų kiekiu ir jų verte.
Kompanijos registravimas turi būti oficialiai pasklebtas, kaip reikalauja Komercinis Kodeksas, “Monitor Sadowy i Gospodarczy” laikraštyje.
Laikotarpyje 14 dienų kompanijos registravimo Valdymo Taryba privalo pateikti notarinio akto kopiją Ekonomikos Ministerijai kartu su Registro Teismo vardu ir registracijos data ir numeriu. Po užsiregistravimo teisme, kiekviena kompanija privalo įsigyti statistinį numerį iš vietinio statistinio ofiso. Gauti šį numerį, kompanija privalo pateikti pareiškimą su sekančia informacija:
 kompanijos vardas;
 veiklos rūšis;
 laiką kada kompanija pasieks pilna pajėgumą;
 planuojamą darbuoto jų skaičių.
Pareiškime turi būti pridėta statuto kopija ir patvirtinta kopija apie užsiregistravimą Komerciniame Registre.
Galiausiai kompanija užsiregistruoja vietiniame mokesčių inspekcijos įstaiga ir Socialinio Draudimo Įstaiga (ZUS).
Kiekvienas užsienio firmos atstovas gali laisvai atidaryti savo dukterinę kompanija ar atstovybę be jokių leidimų.
Filialai

Užsienio įmonės Lenkijoje gali įkurti savo filialus abipusio pasitikėjimo pagrindu ir vykdyti verslininkišką veiklą tik tai savo verslo ribose. Užsienio subjektas kurdamas savo filialą turi paskirti tame filiale asmenį įpareigotą atstovauti tą subjektą. Filialai gali pradėti dirbti tik įsiregistravus veikiančių subjektų rejestre. Iki įsakymo apie Nacionalinio teisės registro įsigaliojimą t.y. nuo 1997 rugpjūčio 20d. filialai registravosi prekybiniam registre, sekcijoje “C”.
Vadovaujantis Lenkijos buhalterinės apskaitos įstatymais, filialai Lenkijoje turi vesti atskirą buhalterinę apskaitą. Kiti normatyviniai aktai nustato, kad filialai turi būti pavaldūs ekonomikos ministrui RP:
 apie užsienio subjekto, kuris atidarė savo filialo Lenkijoje, likvidacijos procedūros pradžią;
 apie užsienio subjekto verslo veiklos teisės nutraukimą;
 apie užsienio subjekto veiklos tvarkymosi savo aktyvais nutraukimą.
Toliau, filialai įpareigojami naudoti pavadinim1 ta kalba, kuria buvo registruota pagrindinė firma, o taip pat nurodyti savo juridinį asmenį, išverčiant visa tai į lenkų kalbą su pridedamais žodžiais: “skyrius (filialas) Lenkijoje”
6.3. Buhalterija ir auditas
Visos įstaigos veikiančios Lenkijoje privalo laikytis Lenkiškų buhalterinių standartų. Privalomos buhalterinės procedūros yra grįstos dvigubo-įrašymo sistema. Kiekviena kompanija privalo atskirti sąskaitas. Tik tai valdžios organizacijoms nėra griežtai nustatytos tvarkos sąskaitų atskyrimui. Tačiau ataskaitos turi būti surašytos tam tikra tvarka, turi matytis kompanijos turtas, veiklos kaštai ir kompanijos pelningumas. Visos buhalterinės ataskaitos turi būti sudarytos Lenkų kalba ir piniginiu vienetu – zlotas.
Taisyklingumo ir aiškumo nuostatai buhalteriniuose popieriuose praktiškai visiškai nesiskiria nuo tokių pačių vakarų šalyse. Buhalteriniai istoriniai duomenys turi būti laikomi ir saugomi 5 metus.
Lenkiški buhalteriniai standartai yra nustatyti ir valdomi Buhalterijos Įstatymo pasirašyto 1994 metais rugsėjo mėnesio 29 dieną ir įsigaliojo nuo 1995 metų sausio mėnesio pirmos dienos. Šis įstatymas supanašina Lenkiškus buhalterinius nuostatus su Europos Sąjungos šalių ir atitinka Tarptautinius Buhalterinius Standartus. Reguliavimo pasikeitimai pajudina Lenkijos buhalteriją nuo nusistatymo ant mokesčių prie labiau palankių sąlygų įgyvendinti rinkos ekonomikos paklausą.
Kompanija privalo pateikti savo finansinius pranešimus vietiniam mokesčių inspekcijos ofisui ne vėliau kaip po 90 dienų po sąskaitų uždarymo.
Kompanijos privalo pateikti balansą ir pelno ar nuostolių sąskaitas; jokia oficiali forma nėra privaloma. Kompanijos, kurios atitinka mažų įmonių nuostatus gali pateikti supaprastintas sąskaitas. Kitos kompanijos, papildomai prie finansinių ataskaitų, privalo pateikti raštišką raportą su papildoma informacija.. Holdingo firmos, bendro kapitalo kompanijos, bankai ir draudėjai, ir visos kitos įmonės plėtojančios veiklą pagal Investavimo Fondo Įstatymą privalo pasidaryti metinį auditą. Kitos kompanijos privalo audituoti jeigu du iš sekančių trijų punktų tinka praeitiems metams:
 Darbuotojų skaičius viršija 50;
 Turtas balanse viršija 1 milijoną EUR;
 Pelnas viršija 3 milijonus EUR.
Auditoriaus ataskaita turi būti atiduotas vietiniam mokesčių inspekcijos ofisui, taipogi registracijos teismui. Ataskatos taipogi yra viešai prieinami.
Visi auditoriai yra sugrupuoti Nacionalinėje Auditorių Asociacija ir auditorių galinčių atlikti reviziją, sąrašai gali būti randami tenai. Užsienio Investicijų Įstatymas specialiai pareikalauja, kad audito sertifikatas būtų pristatytas prieš išvežant palūkanas užsienin.
6.4. Bankrotas ir likvidacija
Likvidacijos įstatymai Lenkijoje yra nustatyti iš dviejų Komercinio Kodekso aktų, Bankroto įstatymo ir Susitarimo Tęstinumo įstatymo, abu jie pradėjo veikti 1990 metais. Šie įstatymai tinka visoms kompanijoms, privačioms ir valdiškoms.
Bankroto Įstatymas yra labai panašus į kitų išsivysčiusių ekonominių šalių įstatymus. Jeigu kompanija nebegali išmokėti savo skolų arba jei kompanijos turtas mažesnis už skolas, Direktorių Taryba privalo pasirašyti bankroto deklaracija dviejų savaičių laikotarpyje. Jei šios nuostatos nesilaikoma, nesilaikymas baudžiamas 6 mėnesiais kalėjime ir/arba bauda. Kompanijos kreditorius taip pat gali sudaryti bankroto prašymą.
Kompanijos likvidacija susidaro parduodant visą turtą, atiduodant visas skolas ir susirenkant iš visų skolininkų. Kur įmanoma, nelikviduotinos kompanijos turi būti išparduotos. Susitarimo Tęstinumo Įstatymas bando apsaugoti nuo bankroto ekonomines įmones, kurios susiduria su trumpalaikėmis likvidacijos problemomis.
Likvidacijos procedūros yra sekančios:
 bankrotas;
 susitarimas dėl bankroto tęstinumo;
 savanoriški susitarimai;
 bankiniai susitarimai.
Bankroto įstatymas yra panašus į tokį patį kaip išsivysčiusiose šalyse, suteikiančios teisę oficialiam asmeniui išadministruoti turtą. Bet kurios kompanijos bankrotas gali būti deklaruotas kada firma nesugeba susimokėti skolų. Valdiškose įmonėse kaip kooperatyvai, bendro kapitalo kompanijos, ribotos atsakomybės kompanijos, ar kiti juridiniai asmenys plėtojantys ekonominę veiklą, bankrotas gali būti deklaruotas jeigu tokios įmonės turtas negali padengti skolų. Tokiais atvejais procedūros yra prižiūrimos vietinių teismų atstovų.
Pagal Susitarimo Tęstinumo Įstatymą dirbanti įmonė, kuri sugeba įmatyti, kad nesugebės susimokėti skolų, gali pareikalauti atvirų derybų su kreditoriais, perduoti jiems tam tikra kiekį akcijų, norint susitarti ir vykdyti savanorišką susitarimą.
6.5. Darbuotojai
Kompanijos su užsienio akcininkais ir reprezentacinėm įstaigom gali įdarbinti bet kokį skaičių darbuotojų. Nėra jokių apribojimų darbuotojų skaičiui ar jų suskirstymui.
Užsienio darbuotojai dirbantys kompanijose su užsienio akcininkais privalo gauti darbo leidimą išduotą vietinio regiono darbingumo ofise. Tokios kompanijos taipogi gali priimti nemokamą pagalbą iš asmenų atsiųstų iš užsienio partnerių. Tokie asmenys nebūtų nei įdarbinti nei gautų užmokestį iš kompanijos. Reprezentacinio ofiso užsienio darbuotojams leidimų nereikia, bet užsieniečių įdarbinimas turi būti praneštas Ekonomikos Ministerijai.
Lenkiški įstatymai veikia visais galimais atvejais susijusiais su darbingumu, darbdavio-darbuotojo santykiais, darbo sąlygomis, socialinio draudimo ir prekybos bendrijomis.
Lenkija priėmė Darbo Kodeksą, kuris įsigaliojo 1996 metų balandžio mėnesį. Viena iš modifikacijų buvo panaikinti skirtumus tarp valdiškos ir privačios kompanijos ir supažindinti darbo sutarčių naujieną, kuri leidžia darbdaviams uždrausti kooperuotis su konkuruojančiomis kompanijomis.
Nerungtyniavimo sąlyga sutartyje priima absoliučią formą neleisti kooperuotis su kompanijomis, kurios plėtoja panašią veiklą arba uždraudžia dirbti priešininkų kompanijoje po to kai darbuotojas palieka dabartinį darbą. Jeigu darbuotojas nesilaiko šios sąlygos netyčia jis turės atsakyti pinigine išraiška. Nauji pakeitimai yra labiausiai svarbūs užsienio kompanijoms, nes apmokymas pareikalauja laiko ir pinigų ir pasiūla kvalifikuotų darbuotojų nėra didelė dirbti tokiose kompanijose.
Darbdavys privalėtų pasirašyti darbo sutartį su darbuotoju. Sutartis turėtų įtraukti darbo aprašymą, reikalingas datas ir uždarbį. Darbo sutarties gali būti terminuota ar neterminuota arba gali būti terminuota atlikimui specialios užduoties.
Darbuotojas yra priverstas dirbti sąžiningai ir atsargiai, laikytis nustatytų darbo valandų ir naudoti tą laiką efektyviai, visada galvoje turėti kompanijos naudą ir laikytis tų darbo instrukcijų į kurias jam davė viršininkas apie jo darbą. Darbo sutartis gali būti nutraukta be išankstinio pranešimo jeigu darbuotojas padaro rimtą nusižengimą sutarčiai, padaro nusikaltimą arba, pats gerai suprasdamas praranda licenziją, knri buvo reikalinga darbui atlikti. Darbuotojai kuriems liko mažiau nei du metai iki pensinio amžiaus (65 metai vyrams ir 60 metai moterims) gali būti atleisti tik tai kompanijos bankroto ar likvidacijos atveju. Visa tai yra tiesa ir darbuotojams kurie atostogauja, serga, ir išėję motinystė atostogų arba pasiprašę neapmokamų atostogų pakankamai iš anksto.
Prieš nutraukiant darbo sutartį kompanija privalo sudaryti darbuotojo rekomendaciją. Rekomendacija turėtų įtraukti informaciją reikalingą naujam darbdaviui nustatyti koks darbas dirbtas, kokią poziciją darbuotojas užėmė, atlyginimo dydį, priežastis dėl ko atleistas ar nutraukta darbo sutartis. Darbuotojas turi teisę reikalauti rekomendacijos. Jeigu darbuotojas nėra patenkintas rekomendacija, jis gali reikalauti pataisymo, o jeigu ir prisireikia paduoti darbdavį į darbingumo teismus.
Uždarbis privalo būt mokamas lenkiška valiuta bent vieną kartą per mėnesį. Vidutiniškai darbo savaitę sudaro 42 darbo valandos. Iš viso yra suskaičiuota 10 oficialių atostogų: Naujieji Metai, Vėlyvų Pirmadienis, Gegužės lir 3, “Corpus Christi”, Rugpjūčio 15, Visų Šventų Diena (lapkričio 1 d.), Nacionalinės Atostogos (lapkričio 11 d.) ir Kalėdos.
Darbuotojai turi teisę kasmetinėms apmokamoms atostogoms, gaudami apskaičiuotą užmokestį pagal paskutinių trijų mėnesių vidurkį. Darbuotojas įgyja teisę apmokamoms atostogoms po pusės metų nuo įsidarbinimo (pusė apmokamų atostogų laiko). Pilnoms apmokamoms atostogoms galima išeiti tik po atidirbtų metų. Apmokamų atostogų ilgis priklauso nuo pradirbto laiko. Mažiausias laiko tarpas yra 18 dienų, pradirbus bent metus, didžiausias 26 dienos, pradirbus virš 10 metų. Moterys turi teisę išeiti apmokamų motinystės atostogų 16 savaičių pirmam kūdikiui ir 18 savaičių sekantiems. Iš viso moterys turi teisę į trijų metų atostogas, apmokamas socialinio draudimo, išauginti kūdikį iki keturių metų amžiaus. Papildomai, 1-2 nedarbingumo dienos yra suteikiamos visiems darbuotojams dėl šeimos priežasčių kaip vestuvės, gimimai ar mirtys iš artimos šeimos narių. Dvi papildomos nedarbingumo dienos suteikiamos darbuotojams rūpintis vaikais iki 14 metų.
Darbuotojai (ir jų šeimos) dirbantys užsienio akcininkų kompanijose ar reprezentaciniuose ofisuose turi teisę į visiems prieinamą medicininę pagalbą. Papildomai, jie turi teisę į sekančius dalykus, socialinio draudimo schemos apmokėtus:
 gauti atlyginimą sergant, kada darbas negali būti atliktas dėl ilgalaikės ligos (su daktaro rašteliu);
 vaikų priežiūrą;
 kompensaciją, jeigu darbuotojas yra priverstas dirbti mažiau apmokamą darbą dėl ligos priežasčių;
 senyvo amžiaus ar invalidumo pensiją.
Valdžios socialinio draudimo schema (ZUS) taip pat užmoka vienkartinę kompensaciją, jeigu darbuotojas nustatytas nepasveiksiančiu arba mirties atveju.
Draudimo prisidėjimas prie ZUS lygus 45% atlyginimo (plius 3% Nedarbingumo Fondui ir
0,5% Darbuotojų Naudos Garantijų Fondui) ir visa suma sumokama darbdavio. Minimalus atlyginimas
lygus 500 PLN (150 USD). Kompanija privalo užsiregistruoti ZUS departamente atsakingame už tą
regioną, kuriame kompanija randasi 10 dienų laikotarpyje nuo pirmos darbo dienos darbo pirmo
darbuotojo. ,
Kompanijų darbdaviai, kurie nepriklauso kolektyvinėm darbo sutartim privalo sukurti socialinės naudos fondus. Privalomas metinis mokestis į fondą turi būti 37,5% vidutinio mėnesinis užmokestis nacionalinėje ekonomikoje praeitais metais padaugintas iš darbuotojų skaičiaus. Socialinio fondo pinigai turėtų būti naudojami įvairiomis rūšimis kompanijos darbuotojų naudai, kaip atostoginių, kultūrinių, mokomųjų ir sportinių įvykių rengimui. Taip pat socialinio fondo pinigai gali būti panaudoti kaip paskolos darbuotojams būsto įsigijimui.
Užsieniečiai, kurie yra įdarbinti kompanijų su užsienio kapitalu, įskaitant užsienio partnerius įdarbintus kompanijoje, gali įsigyti užsienio valiutą po mokesčių atskaičiavimo valiutos keitimo punktuose, bankuose ir išsivežti visą uždarbį užsienin. [1, p-161]
6.6. Laikinas apsistojimas Lenkijoje
Apsistojimo pasiūla yra gana didelė, bet kainos yra pakankamai aukštos. Daugiausia miestiečių gyvena mažuose blokiniuose butuose. Namai dažniau būna gerokai brangesni, tai užsieniečiams dažniausiai belieka nuomavimo išeitis. Lenkijoje šiuo metu yra didelis skaičius nekilnojamo turto agentūrų, siūlančių platų nuosavybės pasirinkimą. Nuomos susitarimai seka pagal normaliai įsivysčiusių šalių principus.
Lenkija pasiūlo platų pasirinkimą apsistojimui nuo modernių viešbučių iki “lova-ir-pusryčiai” privačiuose namuose. Geriausi viešbučiai pasiūlo nuostabius kambarius, restoranus ir kambario aptarnavimą, bet jie dažniausiai būna brangūs. Rezervacijos gali būti padarytos su kelionių agentūrų pagalba arba tiesiogiai susisiekus su pasirinktu viešbučiu. Iš viso yra keletas šimtų kelionių agentūrų, kurios suteikia apsistojimo, transporto ir kitas paslaugas.
Didelis skaičius pasaulyje žinomų ir labiausiai perkamų užsienio laikraščių galima rasti nusipirkti Lenkijoje. Taipogi savaitinis leidinys “Varšuvos Balsas” yra leidžiamas užsienio kalbomis.
Didesniuose miestuose galima rasti mokyklų užsieniečių vaikams, kuriose mokoma kita nei lenkų kalba.
Daugelyje miestų galima rasti gerai išvystytą autobusų ir traukinių sistemą. Bilietai privalo būti įsigyti prieš lipant į transporto priemonę ir vėliau atžymėti, kad taptų galiojančiais. Piko valandomis pilnos transporto priemonės važinėja pakankamai dažnai iki vakaro. Traukinių ir autobusų maršrutai yra pažymėti daugelyje miesto žemėlapių. Automobilių skaičius Varšuvoje per paskutinius trejetą metų padidėjo keturi kartus ir dabar eismo susigrūdimai yra kasdienybė. Tarpmiestiniai susisiekimai traukiniais yra pakankamai patikimi.
Lenkija turi tiesioginį oro ryšį su daugeliu šalių Europoje, kaip ir keletą tarp kontinentinių ryšių, kurias suteikia LOT Lenkijos Avialinijos ir Užsienio transportuotojai. Taipogi yra nemažai tiesioginių skrydžių tarp Varšuvos ir kitų pagrindinių Lenkijos miestų.
Užsieniečiai keliaujantys mašina gali patekti į Lenkiją per vieną iš daugelio muitinių. Taip pat yra įmanoma įsinuomoti automobilį bet kuriame iš didmiesčių arba aerodromų. Nuomotis mašiną asmuo turi būti 21 metų amžiaus, turėti vairuotojo pažymėjimą, pasą ir kai kuriais atvejais kreditinę kortelę.
Trijų dienų laikotarpyje užsienietis perkirtęs Lenkijos sieną privalo užsiregistruoti. Asmenys, kurie nesiruošia likti Lenkijoje ilgiau nei 90 dienų nuo šios atsakomybės atleidžiami. Visų užsieniečių pareiga yra užsiregistruoti. Kas yra svarbiausia tai yra, deklaruotas pasilikimo ilgis, o ne įvažiavimo metodai ar vizos rūšis. Užsieniečio registravimas yra atliekamas vaivadijose, užsienietis apsistos. Visą tai vyksta Vaivadijos Biuro Piliečių Reikalų Ofise. Registruojantis organas užtikrina užsieniečio registraciją antspaudų jo pase ir deklaracinės formos užpildymu, kur įrašoma planuojamo vizito trukmė.
Parduotuvių darbo laikai skiriasi, bet jos dažniausiai atidarytos tarp 11 ir 19 valandų. Kai kurios maisto prekių parduotuvės atidarytos visą parą.
Varšuva yra pigesnis miestas užsieniečiams iš Niujorko, Maskvos ar Sankt Peterburgo, bet 10% brangiau nei Prahoje ar Budapešte.
Apsipirkimas yra paprastas. Viskas dabar yra lengvai įsigyjama. Dažniausiai mokėti galima tik grynais pinigais. Kai kurios parduotuvės priima kreditines korteles, tos parduotuvės turi užsiklijavę lipdukus matomose vietose.
Po sunkios dienos ofise truputėlis atsipalaidavimo yra siūloma. Restoranai siūlo įvairovę. Lenkiški tradiciniai maistai yra labai skanūs. Barų skaičius greitai auga ir jie yra dažniausiai labai geri, bet taipogi gana brangūs. Beveik visi geriausi restoranai priima kreditines korteles, kas iškart išduoda, kad tai viena iš brangesnių vietų.
Kino teatrai gali pasiūlyti gerą repertuarą ir visuose juose nerūkoma. Kino filmai dažniausiai
rodomi originalia versija su Lenkiškais subtitrais. Taipogi daugelis teatrų kviečiasi aplankomi. “Grand Teatras” siūlo įspūdingą baleto ir operų programą, kaip ir Varšuvos Filharmonija kviečia į puikius koncertus.
Skirtingų kultūrų žmonėms Lenkija gali sudaryti sunkumų. Lenkijos visuomenėje yra nemažai susipriešinimų, bet stengiantis nėra sunku būti suprastam ir priimtam. Taipogi yra nuostabu praplėsti draugų ratą. Varšuva yra nuostabi vieta gyventi.
Lenkija, beveik 40 milijonų pirkėjų šalis atsidūrusi Europos širdyje, kryžkelėje pagrindinių
Šiaurės-Pietų ir Rytų-Vakarų kelių, yra vienas iš pasaulio dinamiškiausių augančių rinkų su begaline augimo potencija. Tačiau, nežiūrint į nuostabų ekonomikos augimą, Lenkijos sostinė Varšuva turi ir keletą rimtesnių problemų. Modernaus ofiso įsikūrimas dažnai sukelia problemų dėl erdvės. Požeminės mašinų statymo aikštelės, finansinės, apsipirkimo, malonumų ir parodų centrai kaip ir rezidencinės vietos dar nėra pilnai neproblematiškos. Visos šios problemos sukelia nemažai rūpesčių ir investitoriams, bet žada jiems puikę finansinę sėkmę.
Galiausiai, reiktų pažymėti, kad pagal The World Economic Weekly padarytą stebėjimą, Lenkija lyderiauja pagal gyvenimo standartus Centrinėje ir Rytinėje Europoje.
Privatus medicininis sektorius puikiai žengia į priekį, labai sparčiai atsiranda mažo ir vidutinio dydžių privačios klinikėlės visoje šalyje. Kažkurios iš jų pasiūlo pilnai sukomplektuotas paslaugas kartu su laisvai kalbančiu angliškai personalu. Daktarai mielai lankosi pacientų namuose,
nepriklausomai ar tai vietinis ar užsienio gyventojas. Norėtųsi patarti susirasti gerą draudėją ir nepasitikėti pirmu pasitaikiusiu, nes draudimo planai ne visada pilnai aprėpia reikiamas situacijas.
Darbuotojai Lenkijoje daugiausia prekių ir paslaugų už savo uždarbius 1997 metais. Prekių krepšelis galėjo būti nupirktas pradirbus tik 95 valandas darbe, trumpiausia laiką regione.
Nepriklausomai nuo to, tas laikas vis tiek buvo daug ilgesnis nei tarkim Austrijoje kur tiktai 41 darbo
valanda buvo reikalinga nusipirkti panašų krepšį pirkinių. [1, p. 163-165]

7. NEMATOMA, VERSLO LENKIJOJE, PUSĖ
7.1. Dalykiniai susitikimai
Dėl nepatenkinamos telefono ryšių būklės Lenkijoje dalykinių susitikimų laikas ir vieta galutinai suderinami abiem šalims tarpusavyje keičiantis begale faksų, o galiausiai patvirtinus oficialiu laišku, gaunamu paštu. Tačiau nepastoviame šių laikų komesciniame pasulyje kartais pasitaiko ir ekspromtu, be pasirengimo vykstančių dalykinių susitikimų žvalgybinės kelionės metu, ypač vietinės reikšmės mažose įmonėse.
Jei jūsų įmonė – stambi tarptautinė bendrovė, tada į derybas bus įtraukti ir valdžios pareigūnai, ir bendrovės aukščiausieji vadovai. Jei tai su visuomeniniais darbais susijęs finansinis projektas, tada į derybas neabejoitinai bus įtrauktos tarptautinės agentūros ir finansų institucijos.
Laikas ir vieta
Tinkamiausias laikas pasitarimams – vėlyvas rytas, kai abi šalys tebėra žvalios, o visi įprastiniai ryto darbai būna atlikti. Nepamirškite, kad Lenkijoje darbo diena prasideda anksti, o baigiasi apie 15 val., ypač vyriausybinėse įstaigose.
Patalpos pasitarimams gali būti įvairios – nuo prabangiai įrengtų valdybos posėdžių kabinetų iki paprastų ir ankštų įstaigos patalpų su prasta ventiliacija. Kai kurios lenkų bendrovės pasitarimo vieta pasirinks jūsų viešbutį, nes savo patalpas vertina nepatenkinamai. Jeigu pasitarime dalyvauja vyriausybės įstaigų pareigūnai, jis gali būti organizuojamas vyriausybės rūmuose.
Rūkymas
Svarbiausias posėdžių stalo atributas – mineralinio vandens grafinas su stiklinėmis. Ir daugybė peleninių ant stalo. Patys lenkai – rūkaliai, tad įsitikinę, jog visi kiti – irgi. Jei dūmų nemėgstate, Lenkijoje gali būti sunku dirbti, nes rūkytojų dauguma. Tik neprašykite jų, kad liautųsi rūkę, nebent norite prarasti galimybę sudaryti sutartį.
7.2. Derybos
Derybos su lenkais iš pažiūros atrodo palyginti lengvos. Taip yra todėl, kad diduma verslininkų nori sėkmingai dirbti ir stengiasi Lenkiją padaryti lygiaverte Europos komercinio gyvenimo dalyve. Nors jie ir stengisi įtikti, iškyla daug sunkumų. Suprasti tuos sunkumus yra būtina, norint sėkmingai derėtis su lenkais. Apskritai būtų klaidinga Lenkiją priskirti tai pačiai kategorijai, kuriai priskiriamos chaotiškos buvusios Sovietų Sąjungos šalys.
Strategija ir taktika
Elkimės rimtai. Lenkai trokšta užimti deramą vietą europos ekonomikoje ir siekia narystės Europos Sąjungoje. Jei nuvyksite pas juos aptarti verslo reikalų, lenkai į tai žiūrės rimtai. Jei jūsų vizitas tik žvalgybinio pobūdžio, apie tai praneškite iš anksto.
Technologijos perdavimas.Lenkai nori modernios technologijos. Ir nori dabar. Būkite pasirengę spaudimui parduoti technologiją pačiomis žemiausiomis kainomis.
Bauginimai. Kai lenkai yra pirkėjų vietoje, jie gali būti agresyvūs, net imtis bauginimo. Užsienio firmos turi mokėti atsispirti šiai įprastai, bet veiksmingai strategijai. Tačiau daryti tai reikia su šypsena.
Draugingi pardavėjai. Kai lenkai parduoda ar ieško investuotojų, jie gali būti patys žavingiausi žmonės visoje planetoje. Atsispirti būna sunku, bet turite mokėti atpažinti gudriai paspęstas šios taktikos pinkles.
Vaišės ir pobūviai. Vaišės po darbo ir ilgai trunkančios išgertuvės – ne vien lenkų kultūros dalis. Jos padeda išvarginti užsieniečius, nepratusius prie tokios veiklos. Būkite gudrūs ir nesileiskite nuvarginami.
Sandėrio vilkinimas. Kaip ir daugelio kitų besivystančių kraštų, lenkų bendrovių atstovai nesmagiai jaučiasi šalia atvykėlių iš techniškai ir ekonomiškai pirmaujančių šalių. Menkavertiškumo jausmas ir baimė būti pergudrautiemsdažnai verčia lenkų derybininkus imtis vilkinimo taktikos. Užsienio pirkėjai turi priversti laikytis darbotvarkės, bet pardavėjai turi būti pasirengę keisti savo kelionių lėktuvu laiką. [10, p-62]
7.3. Bendravimo būdas
Iš pradžių lenkai būna labai santūrūs ir šnekėdami vieni nuo kitų stovi maždaug ištiestos rankos atstumu. Darbo palinkoje paprastai vieni prie kitų nesiliečia, išskyrus gerus draugus, tačiau sveikinantis lenkai dažnai vienas kitą apkabina.
Kalbėdami lenkai mėgsta vartoti metaforas ir vaizdingus posakius. Panašiai kaip ir italai, jie mėgsta tariamus žodžius paryškinti rankų judesiais.
Nieko nereiškiantis gestas
Šalia išraiškingos kalbos manieros bendarujant lenkams jaučiamas “senovinio pasaulio” žavesys. Įėjus damai, vyrai tasistoja. Kai kuriose šeimose vaikai išmokyti padaryti reveransą ar nusilenkti , kai juos pristato.
Vyresnių nei 40 metų lenkų vyrų karta iki šiol laikosi senovinės europiečių tradicijos pabučiuoti moteriai ranką. Tačiau jaunai netekėjusiai panelei bučiuoti ranką susilaikoma. Kalbant apie užsieniečius šio gesto lenkai nesitiki. Kai jus pristato moteriai, geriausia palaukti, kol ji pirmoji išties ranką pasisveikinti. Kai kurios vyrui pristatomos moterys paprasčiausiai tik linkteli galva.
Dėl aplinkinių kelių
Amerikiečiai labiausiai vertina teisų ėjimą į tikslą, o lenkai įsitikinę, kad neskubant ir ramiai aglima sukurti daug malonesnę atmosferą dalykinėms diskusijoms. Tvarkydami tarpusavio reikalus, lenkai paprastai keletą minučių skiria paplepėti “apie orą ir bites” ir tik tada eina prie esminio dalyko. Taip jie gali nors šiek tiek susipažinti su žmogumi.
Pasitarimo pradžioje geriausia pasakyti keletą komentarų ar komplimentų apie Lenkiją ar jos kultūrą. Atsiminkite, kad lenkai – išdidi tauta ir nenori, kad juos laikytų trečiojo pasaulio šalimi. Jūsų pastebėjimas, kad vykdamas iš oro uosto buvote nustebintas pamatęs tokius plačius statybų mastus, paskatins šeimininkus išsipasakoti savo ateities perspektyvas.
Jei žinote, kad tas žmogus žaidžia šachmatais, mėgsta operą ar fechtuotis, kalbą galima pakreipti taip, kad šie dalykai kaip nors būtų paminėti. Žinoma, nebūtina ta tema skaityti ištisos paskaitos, bet nors šiek tiek užsiminti api etą sporto šaką ar literatūrinį personažą gali labai praversti. Gyvi žodžiai šimtąkart vertesni už negyvą statistiką.
7.4. Kultūra
Lenkai dviveidžiai?
Tradiciškai lenkai laikomi atvirais, draugiškais ir šnekiais žmonėmis. Tačiau ilgametė užsienio valstybių okupaciją privertė juos tapti dviveidžiais – visuomenėje jie elgiasi vienaip, asmeniniame gyvenime kitaip. Visuomenėje santūrūs, stoiški ir atsargūs, net priešiškai nusiteikę kitų atžvilgiu, o privačioje aplinkoje jie draugiški, malonūs ir svetingi.
Lenkai su “savaisiais” elgiasi kitaip nei su nepažįstamais. Savieji traktuojami kaip “mes”, o pašaliečiai, kuriems priskiriami ir užsieniečiai, laikomi “jais”. Net į grįžtančius tėvynėn lenkų išeivius ne visada žiūrima kaip į “savus”. Norint būti priskirtam saviškiams, neužtenka vien mokėti lenkų kalbą ar kartu su lenkais išgerti butelį degtinės. Priimama į šį tarpa remiantis nuojauta ir suvokimu, o ne vadovaujantis kokia nors logika pagrįstais kriterijais.
Girtuokliai
Lenkai linksmi ir svetingi. Pagal svo kultūros tradicijas jie svetingi ir šiltai priima svečius, kitaip tariant, mėgsta smagiai ir gausiai pavalgyti bei išgerti. Alkoholio vartojimas tik pokario metais tapo aštria problema. Keturiasdešimt penkerius metus lenkams teko teko gyventi slegiančios komunistų sistemos griežto ppolitinio valdymo sąlygomis. Alkoholis padėdavo atsipalaiduoti nuo gniuždančios tikrovės, jo vartojimas rodė ir to meto socialinį lenkų visuomenės smukimą.
Lnekai teisinasi, kad gerai išgerti – jų krašto tradicija. Tačiau socialinės pasekmės akivaizdžiai pražūtiingos, jos verčia susirūpinti. Lenkijos kovos su girtavimu komitetas nustatė, jog girtauja 15 mln. lenkų, vienas milijonas jų priskiriamas alkoholikų kategorijai, o pusę milijono gyventojų būtina gydyti.
Tingūs ir apatiški
Didžiuma lenkų pasižymi verslininkiška mąstysena, tačiau viską mėgsta daryti savotiškai. Dažnai jiem nūtinas materialinis paskatinimas, tačiau vertina ir savo laimėjimų viešą pripažinimą. Didžiulis skaičius mažų įmonių, susikūrusių po nepriklausomybės atgavimo, rodo veiklią lenkų prigimtį. Žemės ūkio produktų antplūdis iš Lenkijos daugg rūpesčių pridarė prancūzams, todėl šie ėmėsi priemonių lenkiškos kiaulienos ir mėsos įvežimui į Europos Sąjungos rinką apriboti.
8. LIETUVOS IR LENKIJOS EKONOMINIAI RYŠIAI
Lenkija 1991 m. rugpjūčio 26 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę, abiejų valstybių diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 5 d.
Lietuvos ir Lenkijos prekyba.
Lietuvos eksportas į Lenkiją 2001 metais sudarė 1145.6 mln. litų (286.4 mln. JAV dolerių). Palyginus su 2000 metais jis padidėjo 37.6 proc. 2001 metais Lietuvos eksportas į Lenkiją sudarė 6.2 proc. viso Lietuvos eksporto. Pagal eksporto apimtis Lenkija buvo 5-je vietoje po Jungtinės Karalystės, Latvijos, Vokietijos ir Rusijos.
Lietuvos eksportas į Lenkiją 2002 metų I ketvirtį buvo 192.0 mln. litų. Tai sudarė 4.4 proc. viso Lietuvos eksporto. Pagal eksporto apimtis Lenkija buvo 9-je vietoje po J.Karalystės, Rusijos, Vokietijos, Latvijos, Prancūzijos, Danijos, Baltarusijos ir Švedijos.
Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Lenkijos 2001 metais sudarė 1236.2 mln. litų (309.05 mln. JAV dolerių). 2001 metais importas iš Lenkijos sudarė 4.9 proc. viso Lietuvos importo. Pagal importo apimtis Lenkija buvo 3-oje vietoje po Rusijos ir Vokietijos.
Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Lenkijos 2002 metų I ketvirtį buvo 299.3 mln. litų. Tai sudarė 4.9 proc. viso Lietuvos importo. Pagal importo apimtis Lenkija buvo 3-je vietoje po Rusijos ir Vokietijos.
Lietuvos ir Lenkijos prekybos apyvarta 2001 metais sudarė 2381.8 mln. litų (595.45 mln. JAV dolerių), o prekybos balansas buvo neigiamas: 90.60 mln. litų (22.65mln. JAV dolerių).
Lietuvos ir Lenkijos prekybos apyvarta 2002 I metų ketvirtį sudarė 491.3 mln. litų, o prekybos balansas buvo neigiamas: 107.3 mln. litų.
Reikėtų paminėti ir jau eilę metų rengiamas parodas POLEXPORT, kur yra pristatoma daugybė Lenkijos įmonių. Tai yra puiki proga užmegzti palankius santykius mūsų importuotojams. Šių metų lapkritį tokio tipo paroda buvo surengta Lenkijoje kur Lietuvos verslininkai pristatytė savo produkciją bei paslaugas.
Lietuvos įmonių įsitvirtinimo Lenkijoje galimybės
Nors Lenkijos rinka yra didelė neužtenka turėti produktą, kad būtum tikras savo verslo Lenkijoje sėkme. Lenkijoje paplitęs šeimos verslas, kuriam sunku išlikti rinkoje kai į ją skverbiasi stambios vakarų kompanijos. Reik manyti, kad ir Lietuvos smulkioms įmonėms įsitvirtinti Lenkijoje neturėtų būti lengva kaip ir kiekvienoj kitoj šalį. Vis dėl to investicijų skatinimai, kurius aptarėme tai ir mokestinės lengvatos, ir specialiosios ekonominės zonos ir kt. manome yra palankūs visoms šalims vienodai, taigi tuo pačiu ir Lietuvai. Parodose užmegsti santykiai gali pagelbėti Lietuvos verslininkams įsitvirtinti Lenkijos rinkoje bendradarbiaujant su šios valstybės įmonėmis, tačiau reikia būti atsargiems ir nepulti į pirmą pasitaikiusį pasiūlymą. Eksporto padidėjimas rodo, jog Lenkija noriai bendradarbiauja su mūsų verslininkais ir jiems tai taip pat yra naudinga.
Lenkijos investicijos Lietuvoje
LR Statistikos departamento duomenimis, 2001 10 01 tiesioginės Lenkijos investicijos Lietuvoje (105 investuotojai) siekė 212.26 mln.litų (53.06 mln. JAV dolerių). Pagal tiesioginių užsienio investicijų apimtis Lenkija Lietuvoje užima 11 vietą.
LR Įmonių rejestre 2002 01 01 d. įregistruotos 763 bendros su Lenkija įmonės. Užsienio dalis, įregistruota įstatiniame kapitale, sudarė 62.4 proc. arba 119.97 mln. litų (29.77 mln. JAV dolerių).
Sutartys
1. Laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos. Varšuva, 1996m.birželio27d.
Įsigaliojo 1997 m. sausio 1 d. neribotam laikotarpiui. Ratifikuota 1996m. spalio 8 d.
2. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartis dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Varšuva, 1992 m. rugsėjo 28 d.
Įsigaliojo 1993m. rugpjūčio 6 d. 10-čiai metų su pratesimu lO metų.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskaliniu pažeidimu išvengimo. Varšuva, 1994 m. sausio 20 d. Įsigaliojo 1994 m. liepos 19 d. neribotam laikotarpiui. Ratifikuota 1994 m. liepos 4 d.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos sritvie. Vilnius, 1995 m. sausio 30 d. Įsigaliojo 1995 m. liepos 13 d. neribotam laikotarpiui.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendradarbiavimo jūru prekybos laivininkystėje. Vilnius, 1995 m. rugsėjo 1 d. Įsigaliojo 1997 m. sausio 17 d. neribotam laikotarpiui.
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimus: komisijų veikla ekonomikos srityje
Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Vyriausybių bendradarbiavimo taryba yra Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių konsultacinis-patariamasis organas dvišalių tarpvalstybinių santykių bei abi Vyriausybes dominančių tarptautinių klausimų srityje. Tarybos veiklai bendrai pakaitomis vadovauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir Lenkijos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininkas. Užsienio reikalų ministrų paskirti Lietuvos ir Lenkijos ir atitinkamai Lenkijos ir Lietuvos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Nacionaliniai koordinatoriai analizuoja tarpvyriausybinio bendradarbiavimo būklę tarp Tarybos susitikimų bei pateikia Lietuvos Ministrui Pirmininkui ir Lenkijos ministrų tarybos Pirmininkui periodines ataskaitas apie svarbius Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo klausimus.
Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių bendradarbiavimo Tarybos posėdžiai rengiami du kartus per metus.
1997 m. rugsėjo 14 d. Steigiamajame Tarybos posėdyje nuspręsta įkurti komisijas, koordinuojančias dvišalį bendradarbiavimą šiose srityse: Užsienio ir saugumo politikos; Ekonominio bendradarbiavimo, kurioje veiks komisijos: “Via Baltika” projekto įgyvendinimo, Geležinkelių sujungimo projekto įgyvendinimo ir elektro energetinių sistemų sujungimo įgyvendinimo; Švietimo, mokslo, kultūros ir bendro kultūros paveldo; Tautinių mažumų klausimų. Tarp Tarybos posėdžių rengiami dvišalių komisijų posėdžiai, atliekantys paruošiamąjį darbą, įvertinantys Tarybos nutarimų įgyvendinimą.
1998 m. balandžio 27 d. Varšuvoje įvykusio Vyriausybių bendradarbiavimo tarybos posėdžio metu susitarta Lietuvos ir Lenkijos laisvosios prekybos sutarties rėmuose nuo 1998 m. liepos 1 d. taikyti prekybos pramoninėmis prekėmis liberalizavimą (derybas veda LPS Jungtinis Komitetas) bei susitarta teikti paramą įgyvendinant “Via Baltikos” projekto darbus, kuriuos aptarė 1998 m. balandžio 20-21 d.d. susirinkusi Ekonominio bendradarbiavimo komisija: Lenkijos pusė įsipareigojo pradėti modernizavimo darbus kelio atkarpoje Šipliškės – Suvalkai, tęsti Augustavo -Baltstogės atkarpos modernizavimą, pradėti Astravo – Mazoviecko apylankos statybą 2000 m., Lietuvos pusė įsipareigojo baigti greitkelio “Via Baltika” atkarpą Lietuvos teritorijoje iki 2000 m.
Prieš trečiąjį Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių bendradarbiavimo tarybos posėdį 1998 m. lapkričio 30d. Vilniuje susirinko Ekonominio bendradarbiavimo komisija (antrasis posėdis). Šalys nutarė, kad, įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos laisvosios prekybos sutartį, būtina išnagrinėti galimybę peržiūrėti importo muitų tarifus, taikomus žemės ūkio ir maisto produktams, tekstilės prekėms ir drabužiams (atsakingas LPS Jungtinis Komitetas). Šalys pabrėžė 1998 m. gegužės 12 d. pasirašyto savitarpio supratimo memorandumo tarp Lenkijos elektros tinklų akcinės bendrovės (PSE SA) ir AB “Lietuvos energija” svarbą, sprendžiant abiejų šalių nacionalinio perdavimo tinklo panaudojimą, realizuojant abipusiai naudingus elektros energijos mainus, panaudojant PSE SA patirties panaudojimą diegti UCPTE standartus nacionalinėje energetinėje sistemoje.
Trečiasis Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių Bendradarbiavimo tarybos Ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdis įvyko 1999m. birželio 10 d. Varšuvoje. Lenkijos pusė buvo informuota, kad buvo priimtas Lietuvos elektros energijos reeksporto į vakarus užtikrinimo kriterijus. Remiantis šiuo kriterijumi, konkurso nugalėtojas bus įpareigotas konstruktyviai bendradarbiauti su Lenkijos energetikos tinklų bendrove. Taip pat šio posėdžio metu buvo įsteigtos dvi, Energetikos ir Transporto pakomisijos (Ekonominio bendradarbiavimo komisijos rėmuose), siekiant nuolat stebėti bendradarbiavimo eigą bei ruošti pasiūlymus minėtuose srityse.

IŠVADOS
1. Lenkijos geografinė padėtis palanki bendradarbiavimui tiek su vakarų tiek su rytų Europos valstybėmis.
2. Infliacijos mažinimas bei BVP didėjimas atsiliepia bendrai Lenkijos ekonominei situacijai kas įtakoja užsienio investicijų augimą.
3. Lenkija turtinga gamtos ištekliais. Ji yra penktoje vietoje pagal kietos ir rudos anglies išteklius, taip pat ten randama vario, cinko, magnio, sidabro ir druskos. Tai turi didelę reikšmę Lenkijos eksportui. Taip pat ji vartoja 1/3 dujų iš savo gamtinių išteklių.
4. Palanki muitų politika atleidžianti nuo muitų bendras Lenkijos – užsienio kapitalo įmones skatina užsienio investicijas.
5. Užsienio investicijų skatinimui Lenkijoje yra 1991 metų birželio mėnesio 14 dienos įstatymas Kompanijoms su Užsienio Kapitalo Dalyvavimu, pataisytas 1996 metų gegužės mėnesį naujais nuostatais panaikinančiais specialius administracinius reikalavimus įkuriant ir valdant kompaniją su užsienio kapitalu, taigi sąlygos yra lygios vietiniams biznieriams ir užsienio investitoriams
6. Lietuvos eksportas į Lenkiją 2001 metais palyginus su 2000 padidėjo 37.6 proc. Tai rodo palankų Lietuvos bei mūsų kaimyninės šalies bendradarbiavimą.

LITERATŪRA
1. Как делать бизнес в польше. – Warsaw: UNIDO, 1998. – 250p.-ISBN 83-904229-7-2
2. Ryžtingi žingsniai lėmė Lenkijos sėkmę //Veidas.-2000 04 13-19, Nr. 15
3. ПОЛША твой экономический партнер.- Warsaw, 2000.- 157p.-ISBN 83-87205-56-7
4. Lenkija ties valiutos krizės riba// Kauno diena.- 2000 05 11, Nr. 109-16051
5. http://www.unido.pl
6. Lenkijos ūkio perspektyvos //Lietuvos žinio.- 2002 02 10, Nr. 34-9552
7. http://poland.ambasada.lt/Default.asp?DL=L&EditionID=20&TopicID=142
8. http://www.urm.lt/data/5/LF22291543_lenk-l.htm
9. http://www.paiz.gov.pl/regions.html

Leave a Comment