verslo teise

1.Verslo teisės sąvoka. Tai teisės šaka, kurią sudaro sistema teisės normų, reguliuojančius visuomeninius santykius, atsirandančius iš jur. bei fiz. asm. veiklos, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno.
2.Kas yra VT dalykas? VT- tai turtiniai ir neturtiniai santykiai, kylantys iš tos įmonių ir fizinių asmenų veiklos, nukreiptos gauti pajamas.
3.Apibūdinkite VT metodą ir pagr. jo požymius. Tai sistema teisinių priemonių ir būdų, kuriais VT veikia reguliuojamus visuomeninius sant. ir nukreipia juos visuomenėj pageidaujama linkme. Požymiai: 1)santykio dalyvių lygybė. 2)dalyvių iniciatyva formuojant santykius. 3)galimybė paasirinkti įstatymo nustatytas ribas. 4)turtinė pažeidėjo atsakomybė. 5)ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių gynyba. 6) draudimas-verstis tam tikra valstybės nustatyta rūšių veikla negavus tam leidimo. 7)valstybės nustatytas verslo subjekto registravimas. 8) privalomumas mokėti valstybės nustatytus mokesčius.
4.Kas gali būti VT subjektais? Subjektai –t.y., verslo teisinių santykių dalyviai, kuriems teisės normos suteikia tam tikras teises ir pareigas. Fiz. ir jur. asm. nuo 14m. Jie turi turėti veiksnumą ir teisnumą.
5.Kuo skiriasi viešieji jur. asmenys nuo privačiųjų? Viešieji jur. asm. yra valstybė ar savivald., arba asmenys, kuriems neereikia naudos įsteigti jur. asm. Jų tikslas tenkinti viešuosius interesus, jų siekimas nepelno siekimas. Privatūs jur. asm. steigti iš privačių lėšų, tikslas- tenkinti privačius interesus, t.y. gauti kuo didesnes pajamas, taip pat kuo didesnį pelną.
6.Kurie jur. asm. yra ribotos civilinės at

tsakomybės, Kurie jur. asm. yra neribotos civ. atsak.? Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civ. atsakom., juridinio asm. turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civ. atsakom. juridinis asmuo yra individuali įmonė ir ūkinė bendrija.
7. kokios nuostatos turi būti AB (UAB) steigimo sutartyje? AB ir UAB steigimo sutarties pagr. Nuostatos: 1. Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį. Jeigu bendrovę steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties steigėjas pasirašo bendrovės steigimo aktą. 2. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, kodai, buveinių adresai ir šių asmenų atstovų vardai bei pavardės);2) bendrovės pavadinimas;3) steigėjų įgalinimai ir įsipareigojimai steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; 4) asmenys (steigėjai ir kiti asmenys), kurie gali atstovauti steigiamai bendrovei, bei jųų įgalinimai; 5) bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų nominali vertė, emisijos kaina;6) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius, iš jų – skaičius pagal rūšis ir klases;7) steigėjų įsigyjamų akcijų suteikiamos teisės;8) akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, iš jų – pradinių įnašų įmokėjimo tvarka ir terminai, delspinigiai už laiku neapmokėtas akcijas. Delspinigiai negali būti mažesni kaip 0,05 procento neįmokėtos sumos už kiekvieną praleisto termino dieną;9) steigiamojo susirinkimo sušaukimo tvarka;10) steigiamos bendrovės dokumentų, taip pat informacijos, susijusios su steigiamuoju susirinkimu, pateikimo steigėjams tvarka;11) steigimo išlaidų kompensavimas ir at
tlyginimas už steigimą;12) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;13) steigimo sutarties sudarymo data. . Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų atstovai.
8.Kuriais atvejais steigimo sutartis turi būti tvirtinama notarine tvarka? Jeigu bent vienas steigėjas yra fiz. asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro.
9.UAB steigimo tvarka. UAB akcijos platinamos tik tarp steigėjų.. Sutartį turi pasirašyti visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų. Joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai „uždaroji akcinė bendrovė“, arba atitinkamos šių žodžių santrumpos -„UAB“. Bendrovė privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą.Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Bendrovės steigėjai yra Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė ar savivaldybė, šio įstatymo nustatyta tvarka sudarę bendrovės steigimo sutartį (aktą). Uždarojoje akcinėje bendrovėje steigėjų negali būti daugiau kaip 100. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku. Bendrovė gali būti steigiama ribotam arba neribotam laikui. Jei bendrovės įstatuose nenurodytas laikotarpis, kuriam ji įsteigta, laikoma, kad ji įsteigta neribotam laikui. Bendrovės veiklos laiką galima pratęsti atitinkamai keičiant jos įstatus.
10. AB steigimo ypatumai. Akcinės bendrovės įstatinis ka
apitalas negali būti mažesnis kaip 150000 litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. Akcinės bendrovės steigėjų skaičius neribojamas. steigiant akcinę bendrovę, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje.
11. kas yra bendrovės įstatai? . Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi bendrovė savo veikloje.
12.Privalomosios nuostatos AB (UAB) įstatuose? Įstatuose turi būti nurodyta:1) bendrovės pavadinimas ; 2) bendrovės buveinė;3) bendrovės veiklos tikslai ir ūkinės veiklos pobūdis;4) įstatinio kapitalo dydis;5) akcijų skaičius pagal rūšis ir klases, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės;6) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo bei balsavimo jame tvarka;7) stebėtojų tarybos, valdybos narių, administracijos vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka, šių valdymo organų kompetencija;8) bendrovės pranešimų skelbimo tvarka;9) bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;10) sprendimų dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priėmimo tvarka.11) Steigiamos bendrovės įstatai iki steigiamojo susirinkimo turi būti visų steigėjų ar jų atstovų pasirašyti.12) Bendrovės įstatai bei jų pakeitimai galioja tik juos įregistravus įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.
13. Individualios (personalinės) įmonės steigimo tvarka? 1. pavadinimas (jame turi atsispindėti savininkas). 2. buveinė registravimo pažymėjimas. Nereikia įstatinio kapitalo, įm. ir savininkų turtas steigimo laikotarpyje nėra atskiras. 3. registravimas reikia pateikti prašymą, sumokėti mokestį ir užpildyti registravimo prašymą). Įm registravime turi būti nurodyta pav. Bu
uveinės adresas, įm. veiklos pobūdis, veiklos tikslas, veiklos rūšys, terminas, duomenys apie savininką ir apie samdomą darbuotoją.
Individualios įm steigėjas g.b. Lietuvos ir užsienio šalies pilietis. Prieš pradėdama savo veiklą, įm t.b. įregistruota Įm rejestre. Rejestro tvarkytojui reikia pateikti: 1)įregistruotą tos įm firmos vardą, jeigu jos pavadinimas nesutampa su savininko pavarde; 2)savivaldybės leidimą verstis komercine- ūkine veikla (kvalifikacinį atestatą); 3)kai reikia- ekologinį pasą ir žemės sklypo suteikimo aktą; 4)užpildytą registracijos pareiškimą (nurodant duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą); 5)kitus reikiamus dokumentus. Įm laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo momento.
14. Ūkinių bendrijų steigimo dokumentai? 1. Bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti veiksnūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys. 2. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta: 1) bendrijos pavadinimas (firmos vardas); 2) bendrijos veiklos pobūdis; 3) fizinių asmenų, kurie yra bendrijos tikrieji nariai arba komanditoriai, pavardės, vardai ir adresai, 5) tikrųjų narių ir komanditorių teisės ir pareigos; 7) tikrųjų narių darbo įvertinimo ir atsiskaitymo su jais taisyklės; 8) pinigų paėmimo asmeniniams reikalams iš bendrijos kasos tvarka; 9) pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės; 10) tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka; 3. Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai. Notariškai turi būti patvirtinta tiek sutarties egzempliorių, kiek yra bendrijos narių ir kiek reikia egzempliorių bendrijai įregistruoti. 4. Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo dienos. Bendrijos registravimas 1. Bendrijos registravimo tvarką be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių ir Įmonių rejestro įstatymai.2. Bendrija savo komercinę-ūkinę veiklą gali pradėti tik nuo jos įregistravimo. Bendrija. 1. Bendrija yra kelių fizinių ar juridinių asmenų, taip pat fizinių ir juridinių asmenų bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei-ūkinei ir kitokiai įstatymų nedraudžiamai veiklai bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. 2. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrijos nariu negali būti valstybinės valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės. 3. Bendrija nėra juridinis asmuo.
15.VĮ ir SĮ steigimo ypatumai? VĮ ir SĮ steigėjais g.b. atitinkamos valstybės ir savivaldybės institucijos. 1. Valstybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas Lietuvos Respublikos Seimo,Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos pavedimu – įgaliotos vyriausybinės institucijos. Savivaldybės įmonės steigimo teisinis pagrindas yra įmonės steigimo aktas, priimtas savivaldybės tarybos.
16.ŽŪB steigimo dokumentai? Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dok yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigėjų pareiškimas dėl veiklos, steigiamojo susirinkimo protokolas ir bendrovės įstatai.
17. kooperatinės bendrovės steigimo tvarka? . Kooperatinės bendrovės steigėjai turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. 2. Kiekvienas kooperatinės bendrovės steigėjas privalo tapti jos nariu.3. Kooperatinės bendrovės steigėjai sudaro kooperatinės bendrovės steigimo sutartį, parengia kooperatinės bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Steigimo sutartis yra viešas dokumentas.4. Kooperatinės bendrovės steigimo sutartyje nurodoma:1) steigėjų fizinių asmenų – vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; steigėjų juridinių asmenų – pavadinimas, kodas, buveinė ir jų įgaliotų atstovų vardai ir pavardės;2) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kooperatinę bendrovę, jų atsakomybė už steigimo įsipareigojimų nevykdymą;3) steigiamos kooperatinės bendrovės pavadinimas;4) asmenys (steigėjai, taip pat kiti asmenys), įgalioti atstovauti steigiamai kooperatinei bendrovei, jų teisės ir pareigos;5) stojamojo mokesčio, minimalaus ir maksimalaus pajų dydžiai; 6) kiekvieno steigėjo įsipareigojimas iki steigiamojo susirinkimo sumokėti stojamąjį mokestį ir įnešti pajinį įnašą, ne mažesnį už minimalų pajaus dydį;7) stojamojo mokesčio ir pajinio įnašo įmokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, delspinigiai už nustatytu laiku nesumokėtą stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą;8) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir balsavimo jame tvarka, jo dalyviai;9) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą,10) įmokėtų stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų grąžinimo tvarka, jei kooperatinė bendrovė neįsteigiama;11) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;12) sutarties sudarymo data ir vieta.5. Kooperatinės bendrovės steigimo sutartį privalo pasirašyti visi steigėjai: fiziniai asmenys ir (arba) juridinių asmenų įgalioti asmenys. Kooperatinės bendrovės steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas turi būti patvirtintas notaro.6. Kooperatinės bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos kooperatinės bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke.
18.Kokius dokumentus reikia pateikti rejestro tvarkytojui, registruojant įmones? Rejestro tvarkytojui turi būti pateikti šie dokumentai: 1) pareiškimas įregistruoti įmonę;2) valstybės (vietos savivaldybės) įmonės steigimo aktas; 3) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės,valstybinės-akcinės įmonės, įmonių asociacijos ir ūkinės bendrijos steigimo sutartys arba jų nuorašai;4) akcinės bendrovės steigimo ataskaita ir akcinės bendrovės revizoriaus išvada dėl šios ataskaitos;5) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės buhalteriniai balansai, jeigu tai Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta; 6) akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės,valstybės (vietos savivaldybės) įmonės, jų filialų ir atstovybių įstatai(įstatų pakeitimai) arba jų nuorašai;7) pažyma apie šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyto registravimo mokesčio sumokėjimą; 8) leidimas (licenzija) užsiimti komercine-ūkine veikla,ekologinis pasas-leidimas, jei tai Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta;9) vietos savivaldybės leidimas užsiimti komercine-ūkine veikla, jei įmonė registruojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijoje;10) žemės sklypo suteikimo aktas, jei pagal įmonės veiklos pobūdį jai tokio sklypo reikia.
19. AB(UAB)teisės ir pareigos? 1. Bendrovė gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja LR įstatymams. 2. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovė negali verstis kredito įstaigos veikla. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo.3. Bendrovė turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolintis iš savo akcininkų tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų. Bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turtą. 4. Bendrovė neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti avansu, duoti paskolą ar užtikrinti prievolių įvykdymą, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.5. Jei bendrovė yra per nustatytus terminus neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas šiems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, ji prieš investuodama turtą į kitą įmonę privalo gauti šių kreditorių raštišką sutikimą.
20. kokios akcininkų teisės ir pareigos bendrovėse? Akcininkų turtines(gauti bendrovės pelno dalį, gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, nemokamai gauti akcijų,jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų;palikti testamentu visas ar dalį akcijų 1 ar keliems asm. Perleisti visą ar dalį akcijų kitų asm. Nuosavybėn, gali parduoti) ir neturtinės teisės (dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame gali balsuoti, gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą). Akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Kad būtų įgyvendintos turtinės ir neturtinės teisės, du ar daugiau akcininkų gali sudaryti akcininkų sutartį. Asmuo, įsigijęs visas bendrovės akcijas, arba šios bendrovės visų akcijų savininkas, perleidęs dalį bendrovės akcijų kitam asmeniui, apie akcijų įsigijimą ar perleidimą per 15 dienų turi pranešti bendrovės administracijos vadovui. Pranešdamas apie visų akcijų įsigijimą, fizinis asmuo turi pranešti savo vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą, juridinis asmuo – pavadinimą, kodą ir buveinės adresą. Kai visas bendrovės akcijas įsigyja vienas asmuo arba bendrovės visų akcijų savininkas perleidžia visas ar dalį bendrovės akcijų kitiems asmenims, bendrovė apie tai per 15 dienų nuo dienos, kai ji tai sužinojo ar turėjo sužinoti, praneša įmonių rejestro tvarkytojui.
21. AB(UAB) Valdymo organai? 1. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.2. AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba.3. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba uždarojoje akcinėje bendrovėje gali būti nesudaromos. 4. Jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, jos funkcijos kitiems bendrovės valdymo organams nepriskiriamos.5. Jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, jos teises, pareigas ir atsakomybę perima administracijos vadovas, išskyrus tas funkcijas, teises ir pareigas, kurias pagal perima stebėtojų taryba ar visuotinis akcininkų susirinkimas.6. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems valdymo organams spręsti jo kompetencijai priklausančių klausimų. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę įpareigoti spręsti bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos ar administracijos kompetencijai priklausančius klausimus.7. Bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
22.Akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka? . 1. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba bei akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus, taip pat specialiąsias akcijas valdanti institucija. 2. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu. 3. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:1) susirinkimas nebuvo sušauktas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas;2) į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatoriai, kad valdyba ar administracijos vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama šio straipsnio 6 dalyje;3) į teismą kreipėsi bendrovės kreditoriai dėl to, kad neeilinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu atveju.4. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. 4. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Kiekvienas akcininkas prieš 30d. iki visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti informuotas apie susirinkimą ir supažindintas su susirinkimo darbotvarke. Įstatymas numato 2 informavimo būdus:1) skelbimas laikraštyje, kuris nurodomas įstatuose; 2) registruotas laiškas su įteikimo pranešimu.
23. Akcininkų susirinkimo teisės? Išimtinės teisės: 1)Keisti ir papildyti įstatus;2)Renka stebėtojų tarybos narius, valdybos narius, administracijos vadovą (vieną iš jų);3)Renka audito įmonę;4)Atšaukia audito įmonę;5)Atšaukia išrinktus stebėtojų tarybos narius, valdybos narius, administracijos vadovą;6)Skirstyti pelno;7)Tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę.8)Tvirtinti valdybos ataskaitą, jei valdybos nėra, tą ataskaitą ruošia administracijos vadovas. 9)Nustatyti išmokėjimus už darbą stebėtojų tarybos ir valdybos nariams. 10)Tvirtinti, priimti nutarimą padidinti arba sumažinti įstatinį kapitalą.
24. Nutarimų priėmimo tvarka akci-kų susi-me? 1. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad kvorumas yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek akcininkų susirinktų. Jeigu nutarimui priimti reikia kurios nors rūšies ar klasės akcijų savininkų sutikimo, dėl šio sutikimo nutarimą gali priimti atitinkamos rūšies ar klasės akcijų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvauja akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 1/2 visų šios rūšies ar klasės akcijų. Šiam susirinkimui sušaukti galioja visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo tvarka. 4. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Dėl klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma.
25.Steb., tarybos sudarymo tvarka? . Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas.2. Stebėtojų tarybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai; narių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15.3. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. 4. Stebėtojų taryba renkama ne daugiau kaip 4 metams. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. 5. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.6. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Stebėtojų tarybos nariu negali būti:1) bendrovės valdybos narys;2) bendrovės administracijos vadovas;3) asmuo, kuris pagal LR įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų.

26. Steb., tarybos įgaliojimai ir atsk-bė?1) renka valdybos narius2) analizuoja valdybos ir administracijos vadovo veiklą, finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitymų teisingumą, bendrovės finansinės būklės perspektyvą; 3) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus apie bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą ir valdybos (administracijos vadovo) parengtą bendrovės veiklos ataskaitą;4) atstovauja bendrovei teisme nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos nario, administracijos vadovo arba jo pavaduotojo;5) teikia siūlymus valdybai ir administracijos vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja LR įstatymams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams;6) sprendžia kitus įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.2. Stebėtojų taryba neturi teisės pavesti ar perduoti vykdyti savo funkcijų valdybai ar administracijos vadovui.3. Stebėtojų taryba turi teisę skirti audito įmonę patikrinti ir įvertinti bendrovės buhalterinę apskaitą bei finansinę atskaitomybę. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti limitą lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.4. Stebėtojų tarybos prašomi bendrovės administracijos vadovas ir valdyba privalo jai pateikti su bendrovės veikla susijusius dokumentus, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti turtą. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, kurias sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.5. Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui. 7. Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. 8. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.9. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.10. Stebėtojų taryba gali priimti nutarimus, kai jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė narių, įskaičiuojami ir iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai.11. Stebėtojų tarybos nariai įstatymų nustatyta tvarka atsako už bendrovės ūkinės veiklos pažeidimų slėpimą, blogą ūkinės veiklos kontrolę, jei tai sudarė sąlygas valdybai ar administracijos vadovui nesilaikyti LR įstatymų ar bendrovės įstatų.
27. AB (UAB) valdybos sudarymo tvarka, įgaliojimai ir ats-bė? . Valdyba yra kolegialus organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas.2. Valdybos narių skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3, nustato bendrovės įstatai.3. Valdybos narius ne daugiau kaip 4 metams renka stebėtojų taryba, o kai jos nėra, valdybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Specialiąsias akcijas valdanti institucija į valdybą turi teisę skirti vieną valdybos narį. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.4. Valdybos nariu gali būti renkamas (skiriamas) tik veiksnus fizinis asmuo. Valdybos įgaliojimai ir atsakomybė. 1. Valdyba svarsto ir tvirtina:1) bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes;2) pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;3) administracijos vadovo ir jo pavaduotojų atlyginimus; 4) administracijos vadovo ir jo pavaduotojų pareiginius nuostatus, bendrovės filialų nuostatus.2. Valdyba renka ir atšaukia administracijos vadovą. 3. Valdyba analizuoja ir vertina administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie:1) gamybinės, techninės, mokslinių tyrimų, konstravimo ir eksperimentinių darbų bei kitos ūkinės veiklos strategiją;2) gamybos ir valdymo organizavimą;3) finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;4) bendrovės sandorius;5) bendrovės finansinę padėtį;6) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis. 5. Valdyba privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, užtikrinti vardinių akcijų savininkų sąrašų parengimą, sudaryti visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkes, pateikti akcininkams bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, bendrovės veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti. 11. Valdyba privalo kviesti į kiekvieną savo posėdį bendrovės administracijos vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.12. Valdybai draudžiama riboti auditoriaus įgaliojimus ar kitaip trukdyti jo darbą.13. Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis.
28. Adm-jos vadovo rinkimo (atšaukimo) tvarka AB ir UAB? Administracijos vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Administracijos vadovui parinkti gali būti organizuojamas konkursas. Apie administracijos vadovo išrinkimą ar atšaukimą bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo raštiškai informuoti įmonių rejestro tvarkytoją. Administracijos vadovu gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Administracijos vadovu negali būti skiriamas asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų.Darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo valdybos pirmininkas (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos pirmininkas, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Darbo sutartį su administracijos vadovu, kuris yra bendrovės valdybos narys, pasirašo stebėtojų tarybos pirmininkas (jei stebėtojų taryba nesudaroma, – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo).
29. AB(UAB) kapitalo sudėtis. 1. Bendrovės kapitalas skirstomas į nuosavą ir skolintą. Nuosavas kapitalas sudaromas iš akcijų emisijos kainos ir bendrovės pelno. Skolintas kapitalas susidaro platinant išleistas obligacijas, imant kreditus ir kitaip skolinantis lėšų.2. Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro:1) įstatinis kapitalas; 2) akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas);3) perkainojimo rezervas;4) privalomasis rezervas; 5) rezervas savoms akcijoms įsigyti (akcinėse bendrovėse);6) įstatuose nurodyti rezervai;7) kiti rezervai;8) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);9) dotacijos ir negrąžintos subsidijos;10) atidėtosios išlaidos 3. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų bendrovės pasirašytų akcijų nominalių verčių sumai.
30. Akcijų rūšys ir jų suteikiamos teisės? Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. UAB akcijos gali būti materialios arba nematerialios. Akcinių bendrovių akcijos turi būti nematerialios. Akcinių bendrovių akcijos turi būti įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje. Akcijos skirstomos į rūšis:1) pagal disponavimo būdą – į vardines ir pareikštines;2) pagal suteikiamas teises – į paprastąsias ir privilegijuotąsias. Pirmumo teisė įsigyti naujai išleidžiamų akcijų. 2. Neturtinės teisės: Teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
Gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą;Apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos ar administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus; Sudaryti sutartis su audito įmone, kad ji įvertintų bendrovės veiklą;Turi teisę kopijuoti bendrovės dokumentus. Akcininkas, kuris turi ne mažiau kaip ½ akcinio kapitalo turi teisę susipažinti su įmonės sudarytais sandoriais. Paprastųjų akcijų savininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamos bendrovės turto dalį gali būti įgyvendintos tik po to, kai yra įgyvendintos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų rezervų padidinamas įstatinis kapitalas. Jeigu įstatinis kapitalas padidinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises gauti naujų akcijų. Specialiosios akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, suteikiančios valstybei ar savivaldybei papildomų neturtinių teisių. Specialioji akcija suteikia šias papildomas teises: ) vetuoti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dėl bendrovės reorganizavimo, likvidavimo, specialios akcijos statuso atšaukimo, taip pat kitus nutarimus, kuriuos vetuoti specialios akcijos savininkui teisė suteikiama transporto, energetikos, naftos ūkio, ryšių ar komunalinio ūkio sritis reglamentuojančiuose įstatymuose;2) pasisakyti kiekvienu visuotiniame akcininkų susirinkime svarstomu klausimu;3) šaukti visuotinius akcininkų susirinkimus ir siūlyti susirinkimo darbotvarkės klausimus bei nutarimų projektus.
31 . AB (UAB) įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo tvarka? Įstatinio kapitalo didinimas
1. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę ir atitinkamai pakeičiant įstatus.2. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. 3. Išleisti naujas akcijas arba didinti akcijų nominalią vertę bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas 4. Akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas didinti įstatinį kapitalą turi būti atskleistas įstatymų nustatyta tvarka. 5. Bendrovės įstatų pakeitimai dėl įstatinio kapitalo padidinimo registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestre po to, kai pasirašytos akcijos ir surinkti pradiniai įnašai. 6. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik įregistravus bendrovės įstatų pakeitimus LR įmonių rejestre. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas:
1) kad būtų laisvos bendrovės lėšos visiems akcininkams išmokėtos proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei;2) kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai;3) kad būtų anuliuotos bendrovės akcijos, įsigytos pačios bendrovės ar jos dukterinės bendrovės; 4) kitais šio įstatymo numatytais atvejais.2. Įstatinis kapitalas gali būti sumažinamas tik šiais būdais:1) sumažinant akcijų nominalias vertes; 2) anuliuojant akcijas.3. Įstatinis kapitalas gali būti sumažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma, arba teismo sprendimu.5. Bendrovė, mažindama įstatinį kapitalą, pirmiausia turi anuliuoti akcijas, įsigytas savo pačios ir dukterinės bendrovės. 6. Apie nutarimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, nutarimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą turi būti paskelbtas įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje arba apie jį pranešta kiekvienam bendrovės akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku. 11. Įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik įstatų pakeitimus įregistravus Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.
32. VĮ ir SĮ teisės ir pareigos? Įmonė gali:1) užsiimti įstatuose nustatyta ūkine veikla LR ir už jos ribų;
2) turėti atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas tik viename iš LR pasirinktų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio valstybėje;3) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis piniginių lėšų;4) disponuoti bet kokiu įmonės trumpalaikiu turtu ir visiškai susidėvėjusiu ilgalaikiu turtu, o jeigu tai nustato kiti LR įstatymai, – ir kitu įmonės turtu;5) steigėjo leidimu įkeisti ilgalaikį turtą;6) nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kada šio bei kitų LR įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato LR Vyriausybė arba steigėjas;7) atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma, jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams;8) nustatyti įmonės vidaus struktūrą;9) steigėjo leidimu steigti filialus, jungtis į asociacijas ar konsorciumus tik komanditoriaus teisėmis, jeigu tai neprieštarauja LR konkurencijos įstatymui;10) turėti kitokių, šio įstatymo nenustatytų, civilinių teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja LR įstatymams.
33.VĮ ir SĮ valdymo organai, jų įgalinimai ir atsakomybė? Būtinas valdymo organas yra administracija. Steigėjo sprendimu įmonėje gali būti sudaroma valdyba. 1. Administracija įmonę valdo įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 2. Administracija dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, įmonės įstatais, darbo reglamentu, padalinių bei pareigybių nuostatais, valdybos (jeigu ji sudaryta) ir administracijos vadovo sprendimais. Administracijos darbuotojai privalo saugoti įmonės paslaptis. 3. Įmonėje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). 7. Steigėjas gali nutraukti darbo sutartį su jo skirtais darbuotojais Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka. 8. Administracijos vadovas sudaro kolektyvines sutartis, priima į darbą įmonėje darbuotojus ir sudaro su jais darbo sutartis. Valdyba. . Valdyba įmonėje sudaroma steigėjo sprendimu. Valdybos narių skaičius, jos pareigos, teisės, atsakomybė ir darbo apmokėjimo tvarka nustatoma įmonės įstatuose.2. Valdyba yra kolegialus organas, jos veiklai vadovauja pirmininkas. Juo gali būti tik administracijos vadovas. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.3. Valdybos pirmininko teikimu valdybos narius tvirtina ir atšaukia steigėjas. Valdybos nariai skiriami ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Valdybos nariu gali būti tik tos įmonės darbuotojas arba steigėjo atstovas. Valdyboje gali būti tik vienas steigėjo atstovas. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Įstatuose gali būti nustatyti papildomi reikalavimai valdybos nariams.4. Valdybos narys gali atsistatydinti iš valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
34. Tikrųjų narių teisės ir pareigos ūk. Bendrijose? Tikrieji nariai ir komanditoriai turi turtines ir asmenines neturtines teises, numatytas bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, šiame bei kituose Lr įstatymuose. 2. Kiekvienas tikrasis narys turi teisę atstovauti bendrijai, jeigu bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kas kita. Tikrieji nariai, įgaliotieji atstovauti bendrijai, gali atstovavimo veiksmus perleisti (perįgalioti) kitam tikrajam nariui, jeigu tai numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje. Bendrijos vardu jos nario sudarytas sandoris sukuria jai teises ir pareigas tik tuo atveju, jeigu tokių sandorių sudarymas buvo numatytas bendrosios jungtinės veiklos sutartyje arba jeigu tokį sandorį prisiima visi tikrieji nariai vienbalsiai priimtu nutarimu. Bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytais atvejais atstovauti bendrijai gali samdomas asmuo, kuris nėra bendrijos nariu. Jo įgalinimai apibrėžiami notarine tvarka patvirtintame įgaliojime. 3. Tikrasis bendrijos narys gali tvarkyti ir disponuoti savo turtu, neperduotu bendrijai, iki tol, kol kiti nariai ar kreditoriai, siekdami užtikrinti būsimus turtinius reikalavimus, tai užginčys įstatymų nustatyta tvarka.
4. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę reikalauti bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ar papildymo.5. Tikrasis narys turi teisę susipažinti su bendrijos buhalteriniu balansu, pajamų ir išlaidų sąskaita ir sutikrinti jų teisingumą su pirminiais dokumentais. Laikydami balanso duomenis neatitinkančiais tikrosios būklės, jie turi teisę reikalauti sudaryti revizijos komisiją buhalterinės apskaitos dokumentams patikrinti. 6. Kiekvienas tikrasis narys turi teisę kartu su kitais spręsti bendrijos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei kitus bendrijos veiklos klausimus. Priimant nutarimus kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą nepriklausomai nuo jo dalies bendrosios nuosavybės teisėje dydžio. Jeigu šiame įstatyme ar bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitokia taisyklė, tai nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Šio įstatymo ar bendrosios jungtinės veiklos sutarties numatytais atvejais teisę balsuoti priimant nutarimus turi ir komanditoriai. Bendrijos narys neturi teisės balsuoti, jeigu priimamas nutarimas dėl jo pašalinimo ar išstojimo iš bendrijos.7. Tikrasis narys turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl bendrijos likvidavimo, jeigu kiti tikrieji nariai ignoruoja jiems bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytas pareigas arba nesugeba jų vykdyti.
Tikrieji nariai neturi teisės sudaryti sandorių su bendrija, kurios nariai jie yra.
35. komanditorių teisės ir pareigos ūk bendrijose. Komanditoriai neturi teisės atstovauti bendrijai. Jeigu komanditorius, nesilaikydamas šio reikalavimo, sudaro bendrijos vardu sandorį, tai jis atsako solidariai su tikraisiais nariais pagal prievoles, kurios atsirado iš tokio sandorio, visu savo turtu. komanditorius turi teisę susipažinti su bendrijos buhalteriniu balansu, pajamų ir išlaidų sąskaita ir sutikrinti jų teisingumą su pirminiais dokumentais. Laikydami balanso duomenis neatitinkančiais tikrosios būklės, jie turi teisę reikalauti sudaryti revizijos komisiją buhalterinės
apskaitos dokumentams patikrinti. komanditorius gali pareikšti ieškinį ir prašyti teismą jį atleisti nuo dalyvavimo
bendrijoje. Tokie ieškiniai gali būti pareiškiami ir patenkinami tik pasibaigus ūkiniams metams. Patenkinus ieškinį, bendrijos nariui padarytus nuostolius atlygina tie nariai, kurie ignoravo savo pareigas arba nesugebėjo jų vykdyti. Komanditoriai turi teisės sudaryti sandorių su bendrija, kurios nariai jie yra , tačiau iš tokių sandorių kylantys reikalavimai patenkinami tik po to, kai bus patenkinti visų kitų bendrijos kreditorių reikalavimai.
36. UB valdymo organai? Aukščiausias ir vienintelis kolegialus bendrijos valdymo organas yra narių susirinkimas. Jis gal spręsti absoliučiai visus bendrijos klausimus. Dėl ne piniginių įnašų įvertinimo nutarimas turi būti priimta vienbalsiai visų bendrijos narių. Dėl įnašo perleidimo kt nariui arba tretiesiems asmenims, kai jie įstojo į bendriją, reikia visų narių balsų. Tik tikrųjų narių vienbalsiu reikia atidėti komanditorių įnašų darymą, paskirstyti bendrijos pajamas pasibaigus ūkiniams metams, priimti nutarimą tikrajam nariui išstoti iš bendrijos, pašalinti iš bendrijos tikrąjį narį ar narį komanditorių, nutraukti bendrijos veiklą ir bendriją likviduoti.

37. Ind., įm., valdymo ypatumai? Ind. įm. yra tokia įmonė, kuri priklauso vienam fiziniam asmeniui ar keliems fiz. asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Indiv. įm. steigimo ir veiklos pagrindinis tikslas yra pelnas. Valdymo struktūrą nustato pats savininkas,nėra steb-jų tarybos, nėra valdymo tarybos.
38. .Koop. bendrovės teisės ir pareigos. Kooperatinė bendrovė turi teisę:1) verstis veikla, neprieštaraujančia įstatymams ir bendrovės įstatuose nurodytiems tikslams;2) turėti sąskaitas LR ir kitų valstybių bankuose;
3) valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal įstatymus;4) jungtis į kooperatinių bendrovių sąjungas, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka – į kitas organizacijas;5) sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus;6) nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus;7) kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka pagal sutartį skolintis lėšų iš savo narių;8) nustatyti savo organizacinę struktūrą, steigti filialus ir atstovybes, būti kitų įmonių ir organizacijų steigėja.
2. Kooperatinė bendrovė gali turėti ir kitų teisių, neprieštaraujančių įstatymams ir kitiems teisės aktams.3. Kooperatinės bendrovės ginčai su nariais ir trečiaisiais asmenimis nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
39. Kas gali būti koop., bendrovės nariais? 1. Kooperatinės bendrovės nariais gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys. 2. Asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3. Kooperatinės bendrovės nariai registruojami kooperatinės bendrovės narių registre šios bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.
40. Koop., B-vės narių teisės ir pareigos? Kooperatinės bendrovės narys turi teisę:
1) dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas;2) balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio;3) disponuoti pajumi šio ir kitų įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka;4) gauti apyvartai proporcingą išmoką;5) gauti dividendą;6) naudotis kooperatinės bendrovės turtu ir teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
) gauti likviduojamos kooperatinės bendrovės turto dalį įstatuose nustatyta tvarka;8) gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą;9) būti kelių kooperatinių bendrovių nariu, jeigu ko kita nenumato šių kooperatinių bendrovių įstatai;10) pagal sutartį skolinti kooperatinei bendrovei lėšų jos įstatuose nustatyta tvarka;2. Kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu.3. Kooperatinės bendrovės nario kitos teisės ir pareigos nustatomos kooperatinės bendrovės įstatuose.
41. Koop. B—vės valdymo ir kontrolės organai, jų funkcijos? Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas.2. Kooperatinės bendrovės, kuri turi daugiau kaip 100 narių, narių susirinkimas gali būti pakeistas kooperatinės bendrovės narių atstovų susirinkimu. 3. Kooperatinės bendrovės, kurią sudaro ne daugiau kaip 50 narių, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba nėra sudaroma, o jos funkcijas atlieka administracijos vadovas. Administracijos vadovas organizuoja ir vykdo kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja kooperatinei bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, kooperatinės bendrovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus kooperatinės bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente.Administracijos vadovas dalyvauja valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise, jei jis nėra valdybos narys. Kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas (revizorius) renkami kooperatinės bendrovės narių susirinkime ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai Revizijos komisijos nariu ir jos pirmininku (revizoriumi) negali būti kooperatinės bendrovės valdybos narys, jos pirmininkas, administracijos vadovas, taip pat asmuo, kurį su šioje dalyje nurodytų valdymo organų nariu sieja artimi giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiai. . Revizijos komisija (revizorius) arba audito įmonė:1) tikrina kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą;2) informuoja kooperatinės bendrovės narių susirinkimą, valdybą ir administracijos vadovą apie kooperatinės bendrovės veiklos pažeidimus;
42. ŽŪB narių ir pajininkų teisės ir pareigos? Bendrovės nariai turi turtines ir neturtines teises bei pareigas, numatytas LR įstatymuose, bendrovės įstatuose ir vidaus tvarkos taisyklėse.2. Bendrovės narys turi teisę:
1) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais perleisti savo pajų bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui. Šiuos sandorius teisiškai įregistruoja savivaldybės seniūnijos seniūnas. Rinkliava už tokių sandorių registravimą – 0,1 procento perleidžiamo pajaus vertės;2) siūlyti pakeisti ar papildyti bendrovės įstatus;
3) susipažinti su bendrovės narių susirinkimų, valdybos, administracijos vadovo (pirmininko) sprendimais, bendrovės buhalteriniu balansu, darbo apmokėjimo tvarka, bendrovės sandoriais, pateikęs bendrovės valdybos arba administratoriaus nustatytą raštišką įsipareigojimą neplatinti viešai neskelbtinos informacijos. Už komercinės (gamybinės) paslapties atskleidimą narys atsako įstatymų nustatyta tvarka;4) rinkti bendrovės valdymo ir kontrolės organus ir būti į juos išrinktas;5) skolinti bendrovei lėšų pagal sutartį įstatuose numatyta tvarka; 6) gauti dalį bendrovės pelno (dividendus);7) kitos bendrovės nario teisės nustatomos įstatuose.3. Bendrovės narys privalo:1) laikytis bendrovės įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti narių susirinkimų nutarimus, valdybos (administracijos) nurodymus, dalyvauti bendrovės veikloje;2) tausoti bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu;3) atlyginti bendrovei padarytą žalą;4) dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose, atvirai reikšti savo nuomonę apie bendrovės reikalus, siūlyti būdus bendrovės veiklai gerinti. Pajininkas turi teisę:1) gauti dalį bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja, dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose;2) pardavimo, dovanojimo ir kitais būdais savo pajų gali perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka.
43. ŽŪB narių susirinkimo teisės ir sušaukimo tvarka? . Susirinkimas turi teisę:1) keisti ir papildyti bendrovės įstatus;2) priimti naujus bendrovės narius, atleisti ir šalinti narius iš bendrovės;3) svarstyti bendrovės valdybos (administracijos) darbą, tvirtinti ūkinės veiklos metinę apyskaitą, skirstyti pelną;4) reorganizuoti, pertvarkyti ir likviduoti bendrovę;5) rinkti ir atleisti bendrovės valdybos narius, administracijos vadovą (pirmininką), revizijos komisijos narius (revizorių), išrinkti likvidacinės komisijos narius;6) nustatyti bendrovės valdybos pirmininko, administracijos vadovo (pirmininko), revizijos komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimus;7) steigti ir uždaryti bendrovės filialus, atstovybes;8) tvirtinti bendrovės turto perkainojimo rezultatus;9) tvirtinti valdybos (administracijos), revizijos komisijos (revizoriaus) darbo reglamentą;10) tvirtinti bendrovės vidaus tvarkos taisykles;11) spręsti kitus su bendrovės gamybine ir komercine veikla susijusius klausimus.3. Susirinkimus šaukia bendrovės valdyba (administracija) ne rečiau kaip du kartus per metus. Pasibaigus ūkiniams metams, susirinkimas sušaukiamas per 4 mėnesius. Apie šaukiamą susirinkimą ir numatytą darbotvarkę bendrovės valdyba (administracija) bendrovės nariams praneša raštu arba kitokiu sutartu būdu ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatytos susirinkimo dienos.
44. . ŽŪB valdymo organai ir jų f-jos? Bendrovės valdymo organai yra valdyba arba administracija. Narių susirinkimui nutarus, bendrovės valdyba gali būti nesudaroma. Tokiu atveju valdybos funkcijas atlieka narių susirinkimas ir administracija. Valdyba vadovauja gamybinei ir komercinei veiklai, tvarko bendrovės reikalus narių susirinkimo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka, samdo bendrovės veiklai reikalingus asmenis. Valdybos darbo tvarką, jos narių pareigas ir įgaliojimus nustato narių susirinkimo patvirtintas valdybos (administracijos) darbo reglamentas.
45. Koks procesas vadinamas įm.,reorganizavimu? Įm.,reor-mas- tai jos pertvarkymas be likvidavimo procedūros.
46. JUR., asmenų reorganizavimo būdai? Jungimas:a)prisijungimas;b)sujungimas.2)Skaidymas:a)išdalijimas;b)padalijimas. Prijungimas-tai yra reorg-mo būdas, kai prie veikiančio jur., asm., prijungiamas vienas ar daugiau jur., asm., ir visos tų asmenų teisė, pareigos, turtas pereina tam veikiančiam jur., asmeniui. Šiuo atveju, neatsiranda naujas jur., asm. Sujungimas-tai 2 ar daugiau jur., asm., suvienijimas į naują jur., asm.,kuriam pereina visos reorganizuotų jur., asm., teisės ir pareigos.Išdalijimas-tai reorg-mo jur., asm.,teisių ir pareigų išdalijimas kitiems n veikiančiam jur., asm.
47. Juridinių asmenų reorganizavimo tvarka? 1) turto vertinimas ir jo vertinimo ataskaitos paruošimas. 2) reorganizavimo projekto ruošimas. Jame turi būti: a) reorganizavimo būdas b) kiekvienos reorganizavime ir po jo veiksiančios bendrovės pavadinimas, rūšis, buveinė. c) akcijų keitimo į naujas santykis, jo pagrindimas, naujų akcijų skaičius, jų nominali vertė, rūšis d) po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijų skirstymo reorganizuojamų bendrovių akcininkams tvarka e) naujų akcijų išdavimo tvarka ir terminai f) jeigu keičiamas akcijų nominalas, tai akcijų projekte turi būti nurodoma, kokia tvarka ir terminais išmokamas kainų skirtumas g) data, nuo kurios po reorganizavimo veiksiančios bendrovės akcininkams suteikiama teisė į dividendą h) data, nuo kurios visi reorganizavimo bendrovės sandoriai tampa po reorganizavimo veiksiančios bendrovės sandoriais i) po reorganizavimo veiksiančios bendrovės va susirinkimo sušaukimo tvarka ir laukiami ūkinės veiklos rodikliai k) turi būti nurodyta, kaip apginamos akcininko teisės 3) reorganizavimo projekto vertinimas. Paruošiama valdybos ataskaita. Priėmus sprendimą reorganizuoti bendrovę ir patvirtinus projektus, per 10d turi būti pranešta įmonių rejestrui, kad įmonė reorganizuojama. Po to kviečiamas va susirinkimas.
48. JA pertvarkymo ypatumai? Pertvarkymas – teisinės formos pakeitimas. Nėra būtina valdymo organo ataskaita. Turtas, teisės, pareigos lieka toje pačioje įmonėje, viešieji ir jur asmenys (išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones) negali būti pertvarkomi į privatų jur asmenį.
49. JA likvidavimo pagrindai? Yra šie: 1) jur asmenų dalyvių sprendimas nutraukti veiklą 2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį jur asmenį 3) teismo priimtas sprendimas likviduoti jur asmenį, jei eksperto išvadoje nurodoma, kad valdymo organo ar narių veikla yra netinkama 4) teismo sprendimas likviduoti jur asmenį rejestro tvarkytojo iniciatyva 5) laikotarpio, kuriame buvo įsteigtas jur asmuo, pabaiga 6) jur asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau negu įstatymo leidžiamas minimumas, jeigu po tokio sumažėjimo nenutariama reorganizuoti arba pertvarkyti jur asmens 7) Jur asmens steigimo pripažinimas negaliojančiu.
50. Likvidatoriaus teisės ir pareigos? Likvidatorius turi ben-vės valdybos ir administracijos vadovo teises ir pareigas . Jis atstovauja likviduojamai ben-vei teisme, esant santykiams su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, kitais jur., ir fiz., asmenimis. Likvidatoriui keliami tie patys reikalavimai kaip ir adm-jos vadovui. Bendrovės likvidatorius:1)atlieka materialinių, fin-nių vertybių inventorizaciją ir surašo jų priėmimo aktą.2)baigia sandorius su bendrovės kreditoriais ir skolininkais.3)baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus sandorius ir pagal savo kompetenciją sudaro naujus sandorius.4) parduoda bendrovės turtą.5)nutraukia DS su bend-vės darbuotojais ir atsiskaito su jais.6)paskirsto akcininkams likusį bendrovės turtą.7)sudaro bendrovės likvidavimo aktą.8)jei likv-ma AB, kreipiasi į Vert., pop., komisiją, kad ši išregistruotų akcijas 9)perduoda likviduotos ben-vės dok-tus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka..10)pateikia Įm., rejestro tvarkytojui dok)tus, reikalingus likviduotą bendrovę išregistruoti iš LR. Įm., rejestro. Likvidatorius yra atsakingas bendrovei, akcininkams ir 3-siems asmenims už nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.
51. Bankroto teisminė procedūra? Bankroto byla iškeliama, jei teismas nustatė, kad yra bent 1 iš šių sąlygų:1) įm., nemoki 2) įm., viešai paskelbė ar kitaip pranešė kred-riams, kad ji negali atsiskaityti ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų.Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas ar teisėjas privalo:paskirti įm., administratorių, uždėti įm., nekiln.,ir kt., ilg., mater., turtui areštą, raštu nedelsiant pranešti apie iškeltą bylą Įm., rejestro tvarkytojui ir per 10d., nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
52. Bankroto neteisminės procedūros ypatumai? Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įm-nei pareikšti turtiniai reikalavimai , tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tp jei iš įm-nės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dok-tus. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi(ais) įm., adm-jos vadovas, savininkas(-ai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka privalo pranešti kiekvienam kreditoriui raštu, kartu nurodydami ir kreditorių susirinkimo dieną bei datą. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jei šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kred-riai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų įm-nės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

Leave a Comment