Lietuvos centrinis bankas

TURINYS

1. LIETUVOS BANKAS, JO VEIKLA 3
1.1. Centrinių bankų atsiradimas pasaulyje 3
1.2. Lietuvos centrinio banko atsiradimas ir raida 3
1.3. Lietuvos centrinio banko uždaviniai ir funkcijos 4
1.4. Lietuvos centrinio banko struktūra ir valdymas 5
1.5. Centrinio banko ir komercinių bankų santykių reguliavimas 6
1.6. Pinigų pasiūla ir pinigų kiekio reguliavimas 7
1.7. Lietuvos centrinio banko atskaitomybė 7
2. LIETUVOS BANKO ĮSTATYMAS 9
2.1. Bendrosios nuostatos 9
2.2. Lietuvos banko veiklos organizavimas ir valdymas 10
2.3. Lietuvos banko kapitalas 11
2.4. Lietuvos banko pinigų politika 11
2.5. Užsienio atsargos ir operacijos su užsienio finansų ir kredito įstaigomis 12
2.6. Kreditų įstaigų licenzijavimas ir priežiūra 12
2.7. Lietuvos banko finansinė apskaita ir atskaitomybė 131. LIETUVOS BANKAS, JO VEIKLA
1.1. Centrinių bankų atsiradimas pasaulyje
Centrinis bankas – vyriausybės įsteigtas bankas, aptarnaujantis komercinius baankus. Jo funkcija kontroliuoti pinigų pasiūlą, o per ją palūkanų normą .
Vadinamieji centriniai bankai nėra bankai užsiimantis komercine veikla ta prasme, kaip komerciniai bankai. Tai yra vyriausybinės įstaigos, nesirūpinančios savo pelno maksimizavimu; jų tikslas – rūpintis visa ekonomika, pavyzdžiui užkirsti kelią komercinių bankų bankrotams, stabdyti nedarbo didėjimą ir panašiai. Centriniai bankai veikia ir kaip vyriausybių patarėjai, ypač tarptautinių finansų klausimais. Kad tą sugebėtų atlikti, centriniai bankai turi daug darbuotojų, dirbančių tiriamąjį darbą . Šie bankai, nors formaliai būtų ir privačių akcininkų nuosavybė, attlieka vyriausybės funkcijas, taigi yra vyriausybės dalis .1.2. Lietuvos centrinio banko atsiradimas ir raida
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų .<


Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski I Litewski”), turintį teisę leisti notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m. Banko kontoras ketinta įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau pralaimėjus T. Kosciuškos sukilimui prieš carinę Rusiją ir Lietuvą bei Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir galimybės kurti savą pinigų sistemą .
Centrinis bankas – Lietuvos bankas pradėjo veikti 1922 m. spalio 2d., kai buvo įvesta nacionalinė valiuta. 1922 m. rugpjūčio 11d. buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas, o rugsėjo 10 d., Lietuvos bankui oficialiai dar ne-pradėjus veikti, jau buvo išleisti vadinamieji laikinieji banknotai – litai . 1922 m. rugsėjo 27 d. Įvyko pirmasis Lietuvos banko akcininkų susirinkimas, kuriame buvo išrinkta banko valdyba ir kiti valdymo bei kontrolės organai. Visos visuomenės neišpirktos akcijos attiteko Lietuvos iždui. Tokiu būdu valstybės ižde atsidūrė beveik 4/5 visų akcijų. Dėl tokios padėties Vyriausybė įgavo lemiamą vaidmenį ir visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Lietuvos bankas bu-vo privatus akcinis bankas, bet valstybė turėjo nupirkusi daugumą akcijų, todėl akcininkų susirinkimuose faktiškai viską nulemdavo finansų ministras.
Lietuvos banko pagrindinį kapitalą – 12 mln. litų, – sudarė iš 120 tūkst. vardinių akcijų po 100 litų kiekviena. Be pagrindinio kapitalo, buvo ir atsargos kapitalas, kuris skiriamas banko nuostoliams padengti. Jis buvo sudaromas iš 10 proc. metinio grynojo pelno ir papildomas tol, kol bus ly
ygus pusei pagrindinio kapitalo.
Lietuvos bankui įstatymo būdu buvo suteikta išimtinė teisė per 20 metų nuo įsteigimo dienos spausdinti ir leisti apyvarton popierinius litus(banknotus), o metalinius pinigus kalti turėjo teisę Valstybės iždas. Lietuvos banko pagrindinės funkcijos buvo reguliuoti pinigų apyvartą Lietuvoje, lengvinti pinigų išmokėjimus šalyje ir užsienyje, įtvirtinti pastovią bei patikimą pinigų sistemą ir skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą.
Pagal 1940 m. liepos 23 d. Liaudies Seimo deklaraciją “Dėl bankų ir stam-biosios pramonės nacionalizavimo “visa pramonė ir visi bankai buvo nacio-nalizuoti, o Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į SSRS valstybinio banko Lie-tuvos respublikinę kontorą su skyriais apskrityse .
1990 m. kovo 13 d. galima laikyti atkurto Lietuvos centrinio banko veiklos pra-džia, nes šią dieną buvo priimtas nutarimas paskirti pirmąjį LB valdybos pir-mininko pavaduotoją.
Lietuvos Respublikos AT (Aukščiausioji taryba) 1990 m. rugsėjo 4 d. nutarimu “Dėl Lietuvos banko statuto ir pagrindinio kapitalo” patvirtino Lietuvos banko statutą ir pagrindinį kapitalą. Vėliau buvo patvirtinta LB valdyba. Dėl objektyvių prie-žasčių iš pradžių jis galėjo atlikti tik vieną centrinio banko funkciją – kontro-liuoti ir reguliuoti kitus bankus. Tik 1991 m. LB galutinai susiformavo ir įgavo dabartinę struktūrą, pradėjo normaliai funkcionuoti ir vykdyti centri-nio banko ir kai kurias komercines funkcijas. Sis Lietuvos banko ir bankų sistemos kūrimo etapas buvo baigtas 1992 m. viduryje.
1992 m. spalio l d., įvedus Lietuvos Respublikoje savus la
aikinuosius pi-nigus – talonus ir pradėjus įgyvendinti savarankišką pinigų politiką, LB veik-la ir funkcijos ėmė atitikti klasikinį centrinio banko modelį, 1992 m. Lietu-vos banko veikla jau buvo susijusi su daugiau kaip 30-ties salių centriniais ir komerciniais bankais .
1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje veikusio centrinio šalies banko tradicijas. 1990 – 1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas .
Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas buvo susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.
Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ri
ibojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.
1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.
2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, ruošiamasi būsimam dalyvavimui Europos centrinių bankų sistemoje.1.3. Lietuvos centrinio banko uždaviniai ir funkcijos
Lietuvos banko pagrindiniai uždaviniai yra:
1. parengti ir įgyvendinti šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje; reguliuoti pinigų ir kredito apyvartą;
2. vykdyti pinigų ir emisijos politiką;
3. nustatyti ir reguliuoti šalies pinigų vieneto kursą .

Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
1. vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
2. formuoja ir vykdo pinigų politiką;
3. nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
4. valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
5. atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
6. išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
7. kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
8. renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą .

Lietuvos bankas ir jo pinigų politika vaidina pagrindinį vaidmenį Lietuvos pinigų rinkoje. Lietuvos bankas naudoja šias pinigų rinkos priemones: atpirkimo sandorių aukcionus, terminuotų indėlių aukcionus, specialiąsias likvidumo paskolas, vienos nakties paskolas už vyriausybės vertybinių popierių užstatą.1.4. Lietuvos centrinio banko struktūra ir valdymas
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje . Lietuvos banko struktūra pavaizduota schemoje Nr. 1 .

Schema Nr. 1. Lietuvos banko struktūra
Šaltinis: http://www.lb.lt/lt/apie/schema.html1.5. Centrinio banko ir komercinių bankų santykių reguliavimas
Bankai negali dirbti izoliuotai, jie glaudžiai bendradarbiauja su emisijos ir užsienio bankais. Ypatingas vaidmuo čia tenka centriniam bankui, kuris atstovauja valstybės vykdomai bankininkystės politikai. Centrinio banko ir komercinių bankų santykių tipas priklauso nuo atskirų realiai egzistuojančių veiksnių ar priklausomybės laipsnių. Išskiriami du priklausomybės laipsnio rodikliai:
1. Vertikalios priklausomybės laipsnis (Av), parodantis komercinių bankų lėšų, gautų iš centrinių bankų, panaudojimo santykį su tų bakų indėlių į ūkio plėtrą.
2. Horizontaliosios priklausomybės laipsnis (Ah), parodantis komercinių bankų kreditavimo lygio santykį su indėliu į ūkio plėtrą.

1 pav. Bankų sistemos įsiskolinimo santykiai

Centrinis ir komerciniai bankai gali bendradarbiauti gerai ir blogai. Dažniausiai centrinis bankas, norėdamas paveikti komercinius bankus, imasi tam tikrų priemonių. Jas galima suskirstyti pagal liberalumo lygį (rezervai, reikalavimai operacijoms) ar pagal komercinių bankų veiklos poveikį šalies ūkiui (nustatytas kapitalo dydis, licencijos ir t.t.).1.6. Pinigų pasiūla ir pinigų kiekio reguliavimas
Pagrindinės pinigų pasiūlos kontrolės priežastys:
1) pinigų kiekio pakitimai yra artimai susiję su ekonomikos kitimais;
2) glaudus ryšis tarp pinigų pasiūlos pokyčių ir BNP augimo;
3) vartojimo apimties kontrolė, o taip ir visos šalies ekonomikos;
4) pinigų masė banknotų pavidalu gali nelimituotai padidėti, pasekmės: sukyla infliaciją, suardomas mokėjimų mechanizmas ir stabdomas verslas.
Pinigų kiekiui reguliuoti Centrinis bankas naudoja šias priemones:
1) komerciniams bakams nustatomas privalomo rezervo dydis, kuris gali mažėti ar didėti pagal pinigų kiekį apyvartoje;
2) palūkanų normos didinimas ar mažinimas;
3) operacijos atviroje rinkoje (open market operations), kai CB perka ar parduoda didelius vertybinių popierių kiekius atviroje rinkoje.1.7. Lietuvos centrinio banko atskaitomybė
Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie savo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą. Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius, kuriuose pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus spektras finansinės bei makroekonominės informacijos. Taip pat informacija skelbiama Lietuvos banko interneto tinklapyje. Laikydamasis principo, kad tokia informacija turi būti skelbiama periodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prie tarptautinių Duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jų taikymą Lietuvoje.
Taip pat Lietuvos bankas du kartus per metus informuoja Lietuvos Respublikos Seimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą .

Pinigų apžvalga (2002 12 – 2003 12), mln. Lt

Užsienio turtas (grynasis) Pinigai Kvazipinigai Obligacijos Užsienio paramos fondų lėšos Kiti straipsniai (grynieji)

užsienio turtas įsipareigojimai užsieniui pinigai apyvartoje indėliai iki pareikalavimo terminuotieji ir taupomieji indėliai indėliai užsienio valiutomis
2002 12 6 996,0 10 329,2 3 333,3 8 329,2 3 756,4 4 572,8 6 505,4 2 891,7 3 613,7 9,8 38,5 1 359,2
2003 01 6 828,8 10 316,9 3 488,1 8 100,1 3 875,3 4 224,8 6 337,0 2 984,3 3 352,7 9,8 29,8 1 466,6
2003 02 6 613,1 10 222,8 3 609,7 8 258,6 3 915,2 4 343,4 6 240,0 2 953,2 3 286,9 10,8 29,8 1 372,8
2003 03 8 055,9 11 290,9 3 235,1 8 469,5 3 928,4 4 541,1 6 359,8 3 018,4 3 341,4 10,8 29,9 1 354,9
2003 04 7 277,8 10 539,6 3 261,9 8 513,9 3 929,5 4 584,3 6 509,7 3 032,9 3 476,8 12,1 29,9 1 346,0
2003 05 7 392,1 10 406,0 3 013,9 8 768,0 4 084,4 4 683,6 6 547,2 3 124,1 3 423,1 12,2 29,9 1 445,0
2003 06 7 231,8 10 611,1 3 379,3 9 008,8 4 177,1 4 831,7 6 572,2 3 229,5 3 342,8 27,3 30,0 1 541,0
2003 07 6 665,5 10 561,4 3 895,9 9 302,7 4 222,3 5 080,4 6 665,3 3 254,3 3 411,0 27,8 30,5 1 479,7
2003 08 6 603,2 10 890,1 4 286,9 9 296,1 4 285,2 5 010,8 6 983,7 3 337,4 3 646,3 27,9 30,5 1 539,6
2003 09 6 564,4 11 268,0 4 703,6 9 270,5 4 222,1 5 048,4 7 064,7 3 430,4 3 634,2 22,2 30,6 1 567,1
2003 10 6 739,4 11 589,5 4 850,1 9 698,7 4 300,0 5 398,7 7 104,9 3 324,6 3 780,3 18,7 30,6 1 607,8
2003 11 6 412,6 11 326,6 4 914,0 9 969,2 4 399,4 5 569,7 6 876,8 3 349,3 3 527,5 18,8 30,5 1 629,3
2003 12 6 681,7 12 008,3 5 326,7 10 535,2 4 632,1 5 903,2 7 001,6 3 574,7 3 426,9 191,1 30,5 2 088,9

Pinigų kiekis (2002 12 – 2003 12), mln. Lt

Pinigų bazė Pinigų kiekis P2

LB išleisti į apyvartą pinigai Komercinių bankų atsargos litais Komercinių bankų privalomosios atsargos užsienio valiutomis Pinigai P1 Kvazipinigai

Pinigai apyvartoje Indėliai iki pareikalavimo Terminuotieji ir taupomieji indėliai Indėliai užsienio valiutomis
2002 12 5 148,2 4 217,9 591,1 339,2 14 834,6 8 329,2 3 756,4 4 572,8 6 505,4 2 891,7 3 613,7
2003 01 5 029,6 4 221,4 461,3 346,8 14 437,1 8 100,1 3 875,3 4 224,8 6 337,0 2 984,3 3 352,7
2003 02 5 180,1 4 281,6 552,4 346,1 14 498,6 8 258,6 3 915,2 4 343,4 6 240,0 2 953,2 3 286,9
2003 03 5 251,9 4 321,2 573,2 357,5 14 829,3 8 469,5 3 928,4 4 541,1 6 359,8 3 018,4 3 341,4
2003 04 5 284,3 4 310,0 629,5 344,8 15 023,6 8 513,.9 3 929,5 4 584,3 6 509,7 3 032,9 3 476,8
2003 05 5 217,7 4 442,1 442,0 333,6 15 315,3 8 768,0 4 084,4 4 683,6 6 547,2 3 124,1 3 423,1
2003 06 5 601,3 4 589,4 661,2 350,7 15 581,1 9 008,8 4 177,1 4 831,7 6 572,2 3 229,5 3 342,8
2003 07 5 580,3 4 613,9 608,0 358,4 15 968,0 9 302,7 4 222,3 5 080,4 6 665,3 3 254,3 3 411,0
2003 08 5 603,8 4 680,1 542,9 380,8 16 279,8 9 296,1 4 285,2 5 010,8 6 983,7 3 337,4 3 646,3
2003 09 5 505,2 4 641,2 498,7 365,3 16 335,2 9 270,5 4 222,1 5 048,4 7 064,7 3 430,4 3 634,2
2003 10 5 831,2 4 704,7 732,4 394,1 16 803,6 9 698,7 4 300,0 5 398,7 7 104,9 3 324,6 3 780,3
2003 11 5 880,4 4 804,3 668,9 407,3 16 846,0 9 969,2 4 399,4 5 569,7 6 876,8 3 349,3 3 527,5
2003 12 6 521,5 5 132,1 991,4 397,9 17 536,8 10 535,2 4 632,1 5 903,2 7 001,6 3 574,7 3 426,9 2. LIETUVOS BANKO ĮSTATYMAS
Pirmasis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais buvo priimtas 1994 m. Po to sekė keletas pakeitimų 1996 – 1997 m. 2001 m. kovo 13 d. buvo priimtas LR Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX – 205. Aptarsime svarbiausius šio įstatymo aspektus.2.1. Bendrosios nuostatos
Lietuvos bankas (LB) – tai Lietuvos Respublikoje (LR) centrinis bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. LB turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja aptariamo įstatymo nustatytu mastu, tvarka ir sąlygomis. LB steigėjas ir likvidatorius yra LR Seimas. Bankas yra juridinis asmuo, turintis antspaudą, kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai „Lietuvos bankas“. Lietuvos banko buveinė yra Vilniuje, Gedimino pr. 6.
Lietuvos valstybė neatsako už LB prievoles ir LB neatsako už Lietuvos valstybės prievoles, tuo pačiu LB, įgyvendindamas LB įstatymo nustatytus tikslus ir atlikdamas savo funkcijas bei vykdydamas tam reikalingą veiklą, LB yra nepriklausomas nuo LR valstybės institucijų ir įstaigų bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų. LB vadovaujasi LR Konstitucija, įstatymais, LR tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
LB turi teisę steigti skyrius, atstovybes, įstaigas ir įmones bei būti kitų įstaigų ir įmonių akcininku ar dalininku tiek LR, tiek užsienio valstybėse, jei to reikia LB funkcijoms atlikti.
LB palaiko ryšius ir sudaro sutartis su užsienio valstybių ir tarptautinėmis finansų institucijomis. LB gali atstovauti LR tarptautinėse finansų institucijose.
LB turi išimtinę teisę – leisti pinigus. Jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos LR pinigus;
2) nustato LR pinigų nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, išima iš apyvartos banknotus ir monetas, pakeičia juos kitais ir apie tai paskelbia viešai, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka litų banknotų ir monetų bei centų monetų ekspertizę.
Pagrindinis LB tikslas – siekti kainų stabilumo, t.y. LB pagal savo kompetenciją palaiko LR Vyriausybės ekonominę politiką, kiek ji neprieštarauja LB pagrindiniam tikslui.
LB, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo LR pinigų emisiją;
2) formuoja ir vykdo pinigų politiką;
3) nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
4) valdo, naudoja LB užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
5) atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
6) išduoda bei atšaukia licencijas LR kredito įstaigoms ir prižiūri jų veiklą, taip pat išduoda ir atšaukia leidimus steigti užsienio valstybių kredito įstaigų skyrius bei atstovybes ir jiems veikti bei prižiūri užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių LR, veiklą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
7) nustato LR kredito įstaigų ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių LR, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
8) kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
9) renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso,Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro LR mokėjimų balansą.
LB vykdo veiklą, reikalingą funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti.2.2. Lietuvos banko veiklos organizavimas ir valdymas
LB vadovauja Lietuvos banko valdyba. Valdybą sudaro LB valdybos pirmininkas, 3 jo pavaduotojai ir 7 nariai (į visas šias pareigas skiriami asmenys, nesulaukę 65 metų amžiaus). LB valdyba priima nutarimus, o LB valdybos pirmininkas išleidžia įsakymus pagal savo kompetenciją.
Lietuvos banko valdybos funkcijos:
1) nustato LB pinigų politikos programą;
2) nustato rediskonto, paskolų, indėlių, atviros rinkos operacijų LB ir kredito įstaigų privalomųjų atsargų sudarymo bei laikymo LB tvarką, nustato kitų pinigų politikos priemonių taikymo tvarką;
3) nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir oficialaus lito kurso skaičiavimo tvarką;
4) nustato LB užsienio atsargų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis principus ir tvarką;
5) nustato LB išleidžiamų skolos vertybinių popierių emisijos ir apyvartos tvarką;
6) nustato kredito įstaigų riziką ribojančius normatyvus, jų dydžius bei skaičiavimo metodiką;
7) priima nutarimus;
8) sprendžia klausimus dėl LB dalyvavimo tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse finansų institucijose, jei tai susiję su LB funkcijomis;
9) sprendžia pinigų išleidimo ir išėmimo iš apyvartos bei kitus su tuo susijusius klausimus;
10) steigia LB skyrius, atstovybes, įmones ir įstaigas savo funkcijoms atlikti, taip pat sprendžia klausimus dėl įmonių, įstaigų, susijusių su LB funkcijomis, akcijų (jų dalies) įsigijimo;
11) tvirtina LB etatų sąrašą ir struktūrą;
12) nustato LB tarnautojų tarnybos (darbo) principus ir tarnautojo statusą, tvirtina valdybos darbo reglamentą;
13) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones kredito įstaigoms;
14) sprendžia klausimus dėl bankroto bylų iškėlimo kredito įstaigoms;
15) tvirtina LB biudžetą, metinę kapitalinių investicijų sąmatą;
16) nustato LB finansinės apskaitos politiką ir tvirtina metinę finansinę ataskaitą;
17) nustato LB turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas,taip pat pirkimų tvarką;
18) išduoda ir atšaukia licencijas ir leidimus kredito įstaigoms;
19)vykdo kitą veiklą, susijusią su LB pagrindinio tikslo įgyvendinimu.
LB valdyba gali dalį savo funkcijų (šias iš aukščiau išvardintų: 5, 8, 11) pavesti vykdyti valdybos pirmininkui.
LB valdybos posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip septyni valdybos nariai. LB valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia valdybos posėdžio pirmininko balsas. LB valdybos sprendimai įgyvendinami jos nutarimais arba valdybos pirmininko įsakymais. Jei LB valdybos posėdyje sprendžiamas klausimas susijęs su valdybos nario privačiais interesais, keliančiais viešųjų ir privačių interesų konfliktą, valdybos narys apie tai raštu praneša prieš svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą. LB valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai gali dirbti tik LB, išskyrus atvejus, kai valdyba duoda sutikimą dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas:
1) organizuoja LB darbą;
2) be atskiro įgaliojimo atstovauja LB Lietuvoje bei užsienyje;
3) sudaro darbo sutartis su LB tarnautojais bei LB skyrių, atstovybių ar LB įstaigų, įmonių vadovais, skatina pasižymėjusius tarnautojus, skiria drausmines nuobaudas;
4) tvirtina valdybos pirmininko ir jo pavaduotojų pasiskirstymą pareigomis;
5) išduoda įgaliojimus;
6) tvirtina LB struktūrinių padalinių nuostatus;
7) atlieka kitas LB valdybos pavestas funkcijas.
LB valdybos pirmininkas arba jo pavaduotojas turi teisę dalyvauti LR Vyriausybės posėdžiuose patariamojo balso teise.
LB tarnautojai gali dirbti tik šiame banke. LB valdybos sutikimu galima dirbti ir kitur. LB tarnautojai negali skolintis iš jokios kredito įstaigos, išskyrus naudojimąsi kredito įstaigų kortelėmis.2.3. Lietuvos banko kapitalas
LB kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, atsargos kapitalas, rezervai ir nepaskirstytas pelnas arba nuostolis.
Įstatinis kapitalas yra 100 mln. litų. Jis sudaromas iš Lietuvos valstybės lėšų ir (ar) LB pelno. Atsargos kapitalas yra ne mažesnis kaip 10 procentų LB įsipareigojimų litais. Jis sudaromas iš LB pelno. LB sudaromi rezervai. Jų sudarymo ir naudojimo tvarką nustato LB valdyba.

Finansinių metų pelnas skirstomas taip: 50 procentų – LB įstatiniam kapitalui sudaryti; 50 procentų – atsargos kapitalui sudaryti. Visiškai sudarius vieną iš kapitalų, kitam kapitalui sudaryti skiriama iki 100 procentų pelno. Pelnas skiriamas įstatiniam kapitalui sudaryti, kol įstatinio kapitalo suma pasieks 100 mln. litų. Pelno dalis, likusi po pelno skyrimo įstatiniam ir (arba) atsargos kapitalams, įmokama į valstybės biudžetą. Ši įmoka, kurią reikia sumokėti į valstybės biudžetą vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos, yra vienintelis LB mokamas mokestis į valstybės biudžetą.2.4. Lietuvos banko pinigų politika
LB turi teisę savo nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais duoti paskolas litais LR įregistruotoms kredito įstaigoms, turinčioms savo sąskaitas LB. LB paskolos užtikrinamos įkeičiant šį paskolą gaunančios kredito įstaigos turtą:
1) Vyriausybės arba LB skolos vertybinius popierius;
2) užsienio valiutą arba tauriuosius metalus;
3) vekselius, kitus skolinius įsipareigojimus ir nekilnojamąjį turtą, atitinkančius LB nustatytas sąlygas.
Paskolos taip pat gali būti užtikrinamos valstybės garantija ar kredito įstaigos laidavimu ar garantija.
LB turi teisę savo nustatyta tvarka ir sąlygomis priimti indėlius litais iš LR įregistruotų kredito įstaigų.

LB savo nustatyta tvarka ir sąlygomis vykdo šias atviros rinkos operacijas:
1) perka ir parduoda Vyriausybės bei kitus LB nustatytus skolos vertybinius popierius antrinėje rinkoje ir atlieka su jais kitas operacijas;
2) išleidžia ir perka savo skolos vertybinius popierius ir atlieka su jais kitas operacijas bei nustato jų išleidimo ir apyvartos tvarką;
3) priima terminuotuosius indėlius;
4) perka ir parduoda užsienio valiutą, atlieka su ja kitas operacijas.

LB turi teisę reikalauti, kad kredito įstaigos dalį savo turto, apskaičiuoto nuo įsipareigojimų, laikytų kaip privalomąsias atsargas. Privalomųjų atsargų normą, sudarymo ir laikymo tvarką, baudų ir delspinigių dydį už šių normų ir tvarkos nesilaikymą nustato LB.
Savo pagrindiniam tikslui įgyvendinti LB nustato lito kurso reguliavimo sistemą bei kitas pinigų politikos priemones. Vadovaudamasis šia sistema, LB nustato ir skelbia oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu.2.5. Užsienio atsargos ir operacijos su užsienio finansų ir kredito įstaigomis
LB valdo, naudoja LB užsienio atsargas ir jomis disponuoja įgyvendindamas LB pagrindinį tikslą ir užtikrindamas lito kurso reguliavimo sistemos patikimumą. Užsienio atsargas gali sudaryti:
1) auksas;
2) užsienio valiuta banknotais ir monetomis;
3) turtas užsienio valiuta užsienyje;
4) specialios skolinimosi teisės (SST) ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde;
5) kitos visuotinai pripažįstamos tarptautinės atsargos.

Atlikdamas savo funkcijas, LB turi teisę su užsienio valstybių centriniais bankais, užsienio valstybių ir tarptautinėmis finansų bei kredito įstaigomis atlikti šias operacijas:
1) atsidaryti sąskaitas ir padėti indėlius;
2) atidaryti bei tvarkyti sąskaitas ir priimti indėlius litais;
3) imti ir duoti paskolas;
4) pirkti ir parduoti auksą bei turtą užsienio valiuta;
5) atlikti kitas operacijas.
LB gali savo vardu ar pagal susitarimą su LR Vyriausybe jos vardu sudaryti atsiskaitymų sutartis su užsienio valstybinėmis ir (ar) privačiomis institucijomis.
LB draudžiama skolinti Vyriausybei ir kitoms valstybės vykdomosios valdžios įstaigoms, valstybės ir savivaldybių įmonėms arba pirkti jų vertybinių popierių pirminėje rinkoje.
LB turi teisę atidaryti ir tvarkyti LR iždo ir įstatymais ar nutarimais įsteigtų valstybės fondų sąskaitas litais ar (ir) užsienio valiuta.

LB pagal sutartį su Finansų ministerija gali organizuoti Vyriausybės vertybinių popierių išleidimą, išpirkimą ir palūkanų už juos išmokėjimą.
LB pagal sutartį su Finansų ministerija gali tvarkyti valstybės skolą.
LB gali konsultuoti ir teikti pasiūlymus Vyriausybei finansų rinkos ir Valstybės iždo politikos klausimais.2.6. Kreditų įstaigų licenzijavimas ir priežiūra
Be LB licencijos ar leidimo negalima verstis kredito įstaigos veikla. LB nustato kredito įstaigų veiklos riziką ribojančius normatyvus, jų dydžius ir skaičiavimo metodiką.
LB prižiūri LB licenciją ar leidimą turinčių kredito įstaigų veiklą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LB licenciją ar leidimą turinčių kredito įstaigų veiklos priežiūra tai:
1) priežiūrai atlikti reikalingos iš kredito įstaigų ataskaitų forma gautos informacijos kaupimas, analizė, kredito įstaigų veiklos bei finansinės būklės vertinimas šios informacijos pagrindu;
2) kredito įstaigų veiklos inspektavimas: tikrinimas, ar teisingai sudarytos LB teiktos finansinės ataskaitos;
3) kredito įstaigos veiklos bei finansinės būklės (kapitalo, aktyvų kokybės, pelningumo), turto ir įsipareigojimų valdymo bei vadovavimo kredito įstaigai efektyvumo vertinimas;
4) ekonominių ir kitų teisės aktuose nustatytų poveikio priemonių taikymas kredito įstaigoms, kurios nevykdo teisės aktų reikalavimų dėl saugios ir patikimos veiklos.
LB, atlikdamas kredito įstaigų veiklos priežiūrą, turi teisę:
1) gauti priežiūros funkcijai atlikti reikalingą informaciją iš valstybės institucijų, kredito įstaigų, jų dukterinių įmonių bei kitų įmonių, įstaigų, organizacijų;
2) inspektuoti licenciją ar leidimą turinčias kredito įstaigas, tikrinti jų sąskaitas, buhalterinius ir kitus dokumentus;
3) įstatymų numatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones licenciją ar leidimą turinčioms kredito įstaigoms, jeigu jos pažeidė įstatymus bei LB teisės aktus, reglamentuojančius kredito įstaigų veiklą;
4) imtis priemonių, reikalingų efektyviam kredito sistemos funkcionavimui užtikrinti.
Informacija, kurią LB gauna iš valstybės institucijų, kredito įstaigų, įmonių, įstaigų, organizacijų priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai ar kam nors perduota, išskyrus valdymo, kontrolės ir teisėsaugos institucijas įstatymų numatytais atvejais. LB nustatyta tvarka LB tarnautojai turi teisę dalyvauti kredito įstaigos valdymo organų darbe – dalyvauti posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti valdymo organų ir kredito įstaigų administracijos veiklą.
Atlikdamas kredito įstaigų licenzijavimo ir priežiūros funkcijas, LB turi teisę keistis su kitų valstybių kredito įstaigų priežiūros institucijomis informacija apie bet kurios kredito įstaigos veiklą, užtikrindamas tokios informacijos konfidencialumą. Gauta iš kitos kredito įstaigų priežiūros institucijos informacija gali būti perduota įstatymų numatytais atvejais tik teismui, prokurorui, tardymo ir kvotos organams, jeigu ji reikalinga baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip pat valstybės kontrolės (priežiūros) institucijoms, jeigu jose dirbantys asmenys pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus gautą informaciją privalo laikyti paslaptyje ir yra užsienio valstybės kredito įstaigų priežiūros institucijos sutikimas informaciją atskleisti.2.7. Lietuvos banko finansinė apskaita ir atskaitomybė
LB finansiniai metai prasideda sausio mėnesio 1 dieną ir baigiasi gruodžio mėnesio 31 dieną.
LB finansinę apskaitą tvarko ir metinę finansinę ataskaitą parengia vadovaudamasis tarptautiniais apskaitos standartais ir Europos centrinio banko rekomendacijomis. LB metinę finansinę ataskaitą sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir aiškinamasis raštas. Metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos LB pateikia Seimui ir paskelbia jas viešai, išleisdama ją atskiru leidiniu. Ataskaitoje pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.
LB valdybos pirmininkas du kartus per metus teikia pranešimus Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.

LB turi teisę be kredito įstaigos nurodymo nurašyti lėšas iš kredito įstaigos sąskaitų, jeigu ši įstaiga LB teisės aktuose ar sutartyse numatytu laiku neįvykdo savo įsipareigojimų LB. Jeigu skolininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo prievolių, kurių įvykdymas buvo užtikrintas Vyriausybės ar LB vertybinių popierių įkeitimu, LB turi teisę duoti nurodymą šių vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojui Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka į LB vertybinių popierių sąskaitą pervesti įkeistų vertybinių popierių už tokią sumą, kokia buvo neįvykdytos prievolės, jei tai numatyta LB ir skolininko sutartyje.
LB ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį leidžia informacinius biuletenius apie pinigų ir finansų rinkos būklę.

Leave a Comment