Verslo planas ” MODERNAUS EKOLOGIŠKO ŪKIO STEIGIMAS”,

TURINYS

1. 1. Verlo plano santrauka……………………………………………………………………….32. 2. Ūkio subjektas ir veiklos plėtra…………………………………………………………83. 3. Rinka……………………………………………………………………………………………….144. 4. Produkcija……………………………………………………………………………………….195. 5 . Valdymas ir darbuotoja…………………………………………………………………..256 .6 Investicijos ir finansavimas………………………………………………………………..267. 7. Finansinės prognozės………………………………………………………………………..318. 8. Projekto įvertinimas………………………………………………………………………..419 . 9. Išvados……………………………………………………………………………………………442. Ūkio subjektas ir veiklos plėtra3. Bendrieji duomenysŪkininko vardas, pavardė: Algirdas GrotuzasŪkininko gimimo data: 1970m. kovo 15 d.Ūkininko asmens kodas: 3703150214Ūkininko išsilavinimas: AukštesnysisŪkininko specialybė: Technikas-mechanikasŪkio identifikavimo kodas: 1320434Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr.: ŪP0096227Ūkio įregistravimo data ir vieta: 2004.05.04Diržonių k., Kazokiškių sen., Elektrėnų sav.Veiklos pobūdis: AugalininkystėŪkininko soc. draudimo pažymėjimo Nr.: SD 0478987Ūkininko-PVM mokėtojo kodas: LT 100001268818Ūkininko gyvenamosios vietos ir ūkio adresas: Alesninkų k. Elektrėnų sav.Telefonas/ faksas: 8 – 687 86597Banko sąskaita: LT407300010033918975Asmuo atsakingas už projektą: Ūkininkas A. Grotuzas

Trumpas ūkininko veiklos apibūdinimas

Algirdas Grotuzas nuosavą ūkį įregistravo 2004 m. gegužės 4d. Ūkininkauti pradėjo 1994 m. Kuomet A. Grotuzo tėtis atsiėmė senelių žemę. Šiame ūkyje A. Grotuzas atliko visus žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo darbus. A. Grotuzo ūkio formavimo šaltiniai – nuosavos ūkininko lėšos. Pagrindiniai ūkio steigimo tikslai buvo:sukurti šiuolaikišką ekologišką produkciją gaminantį ūkį; užimti grūdų produkcijos rinkos dalį; patenkinti vartotojų poreikius, pateikiant aukštos kokybės produkciją.2004 m. įregistravęs nuosavą ūkį, A. Grotuzas ėmėsi aktyvaus valdų plėtimo, šiais metais iš fizinių asmenų išsinuomojo 32,43 ha, bei įsigijo 14,97 ha žemės. Iš viso ūkininkas turi 47,40 ha.

A. Grotuzo vadovaujamas ūkis gamina ekologinę produkciją. 2005 m. ūkininko pasėlių plotus užima grūdinės kultūros ir grikiai. Ūkyje auginamos kultūros: Rugiai Vasariniai miežiai Avižos Žieminiai kvietrugiai Grikiai

Ūkio finansinės ataskaitos

A. Grotuzo ūkio buhalterinę apskaitą tvarko Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų rajono konsultavimo biuras. Šiom paslaugom teikti ūkininkas su minėtu biuru yra pasirašęs paslaugų teikimo sutartį.

4. lentelėŪkininko ūkio veiklos pelno (nusotolio) ataskaita, Lt Rodikliai 2005

1.Pardavimo pajamos 13,135 1.1.Iš augalininkystės 13,135 1.2.Iš gyvulių, paukščių ir žvėrelių pardavimo 1.3.Iš kitos gyvulininkystės pardavimo 2.Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos vertės padidėjimas (sumažėjimas) 7503.Gyvulių paukščių ir žvėrelių vertės padidėjimas (sumažėjimas) 4.Ūkio ir asmeninėms reikmėms suvartota produkcija 5.Ūkio ir asmeninėms reikmėms sunaudoti gyvuliai, paukščiai ir žvėreliai 6.BENDROJI PRODUKCIJA (1…5 eil.) 13,8847.Kintamosios ūkio sąnaudos 14,3048.Gyvulių, paukščių ir žvėrelių pirkimai 9.BENDRASIS GAMYBINIS PELNAS (NUOSTOLIS) (420)10.Pastoviosios ūkio sąnaudos 3,95911.PELNAS (NUOSTOLIS) NEATSKAIČIUS NUSIDĖVĖJIMO (4,379)12.Ilgalaikio turto nusidėvėjimas –13.GAMYBINĖS – KOMERCINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) (4,379)14.Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostolis) 33,77815.Kitas pelnas (nuostolis) –16.GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 29,399

5. lentelėBalansas, LtRodikliai 2005TURTAS A. Ilgalaikis turtas 35,170 1. Nematerialus turtas 0 2. Materialus turtas 35,170 2.1. Žemė 17,820 2.2. Miškas 0 2.3. Pastatai ir statiniai 0 2.4. Technika 12,500 2.5. Daugiamečiai sodiniai 0 2.6. Kitas turtas 4,850 2.7. Nebaigta statyba 0 3. Finansinis turtas 0 3.1. Finansinės investicijos 0 3.2. Ilgalaikės skolos ūkiui 0B. Trumpalaikis turtas 8,074 1. Atsargos 3,074 1.1. Žaliavos ir medžiagos 0 1.2. Nebaigta gamyba 0 1.3. Gyvuliai, paukščiai ir žvėreliai 0 1.4. Pagaminta produkcija 3,074 2. Skolos ūkiui 0 2.1. Pirkėjų skolos 0 2.2. Išankstinių mokėjimų skolos 0 2.3. Kitos skolos ūkiui 0 3. Terminuoti indėliai ir kitos investicijos 0 4. Lėšos banke ir kasoje 5,000C. Ateinančių laikotarpių sąnaudos 0IŠ VISO TURTO 43,244

6. lentelės tęsinys

KAPITALAS IR SKOLOS A. Kapitalas 43,244 1. Pagrindinis kapitalas 43,244 2. Perkainojimo rezerva…s 0B. Dotacijos ir subsidijos 0C. Ilgalaikės skolos 0 1. Paskolos 0 2. Išperkamosios nuomos skolos 0 3. Kitos skolos 0D. Trumpalaikės skolos 0 1. Paskolos 0 2. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 0 3. Skolos tiekėjams 0 4. Pirkėjų avansai 0 5. Kitos ūkio skolos 0 5.1. Mokesčiai 0 5.2. Atlyginimai 0 5.3. Socialinis ir sveikatos draudimas 0 5.4. Kiti kreditoriai 0E. Ateinančių laikotarpių pajamos 0IŠ VISO KAPITALO IR SKOLŲ 43,244

7. lentelėŪkio efektyvumo rodikliaiRodiklis 2005Pelningumo rodikliai 1.Grynasis pelningumas 223.83% 2.Vidutinio turto pelningumas -7.06%Kapitalo struktūros rodikliai Skolos rodiklis, neįskaitant EŽŪOGF paramos į skolas 0.024Paskolų aptarnavimo rodikliai Paskolų padengimo rodiklis –Likvidumo rodikliai Bendrojo likvidumo rodiklis 23.469

2005 metų veiklos grynasis pelningumas, skolos ir bendrojo likvidumo rodikliai atitiko finansiniams rodikliams nustatytus reikalavimus. Taigi bendrovė esamu laikotarpiu buvo ekonomiškai gyvybinga . Verslo plėtros tikslai ir uždaviniaiPagrindiniai projekto tikslai: sukurti modernų ekologišką produkciją gaminantį ūkį; užimti grūdų produkcijos rinkos dalį; patenkinti vartotojų poreikius, pateikiant aukštos kokybės produkciją.Projekto uždaviniaiA. Grotuzas norėdamas efektyviau ūkininkauti ir plėsti ūkininkavimo apimtis, nusprendė įsigyti šiuolaikišką traktorių New Holland TL100A 4WD, pakabinamą apverčiamą plūgą Overum CX 3975 H, pakabinamą skutiką Terrano 3 FX ir mechaninę sėjamąją AMAZONE D9-30 Special.Šios, naujos žemės ūkio technikos pagalba tikimasi sumažinti eksploatavimo sąnaudas, gauti didesnį derlių ir kokybiškesnę produkciją dėl aukštesnės žemės apdirbimo bei derliaus nuėmimo kokybės, išvengti prastovų dėl žemės ūkio technikos gedimų, spėti laiku atlikti žemės apdirbimo bei derliaus nuėmimo darbus. Įgyvendinus numatytas investicijas, A. Grotuzas planuoja turėti 14,97 ha nuosavos ir nuomojamos 32.43 ha žemės ūkio paskirties žemės.Bendra projekte numatytų investicijų suma sudaro 254 558 Lt be PVM (300 379 Lt su PVM). Projekte numatytoms investicijoms ūkininkas A. Grotuzas planuoja gauti EŽŪOGF paramą pagal Lietuvos Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto pirmosios ir antrosios priemonių paramos kryptis „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas “. Pagal pirmą paramos kryptį ūkininkas tikisi, kad jam bus kompensuota 65 proc. (jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažo palankumo žemėse) investicijų sumos, o pagal antrąją – jis gaus vienkartinę 1 000 tūkst. eurų (3 452,8 Lt) paramos išmoką už nuosavos ir nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės hektarą. . 8 lentelė

Investicijų įgyvendinimo ir EŽŪOGF paramos išmokėjimo planasInvesticijos pavadinimas Įgyvendinimo terminas Suma, Lt EŽŪOGF paramos suma, Lt su PVM be PVM Projekto valdymas ir administravimas 2006 03 – 04 18,880.00 16,000.00 10,400.00Technika: 281,498.56 238,558.10 155,062.771. Traktorius New Holland TL100 A4WD 2006 03 – 04 152,786.40 129,480.00 84,162.002. Apverčiamas plūgas Overum C 3975 H 2006 03 – 04 46,818.65 39,676.82 25,789.933. Pakabinamas skutikas Terrano 3 FX 2006 03 – 04 46,039.64 39,016.64 25,360.824. Mechaninė sėjamoji AMAZONE D9-30 Special 2006 03 – 04 35,853.88 30,384.64 19,750.02Iš viso: XXX 300,378.56 254,558.10 165,462.77EŽŪOGF parama “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” x x x 86,320.00Iš viso EŽŪOGF paramos: x x x 251,782.77

Ūkininko prašoma EŽŪOGF paramos suma pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ – 165 462.77Lt, pagal priemonę „Jaunųjų ūkini…nkų įsikūrimas“ – 86 320 Lt. Išviso numatoma gauti 251 782.77Lt paramos.Investicijų finansavimui reikalingom lėšom suformuoti 2006 metais numatoma paimti 285 360 Lt (95 proc. visų reikalingų lėšų) kreditą iš AB “Lytagra” su 7,5 proc. metinių palūkanų bei iš nuosavų lėšų 15 019 Lt (5 proc.) – šiuo metu sukauptų kasoje ir planuojamų uždirbti per 2004 metus.A. Grotuzo projektas “Modernaus ekologiško ūkio steigimas” atitinka EŽŪOGF tikslus ir finansavimo sritis, bendruosius BPD tikslus, BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslus bei uždavinius. Remiantis BPD priedu ir LR žemės ūkio ministro 2004 metais liepos 16 d. įsakymu patvirtintomis gairėmis pareiškėjams, projektas yra suderinamas su abejomis priemonėmis.3. RinkaAugalininkystės rinka LietuvojeLietuvoje yra palankios sąlygos augalininkystės ūkio plėtrai. Tai ir tinkama žemė, palankus klimatas, javų auginimo patirtis ir tradicijos, gamybinis potencialas. 2004 metų duomenimis bendroje žemės ūkio produkcijoje augalininkystės produkcija sudarė apie 55 proc. Lietuvoje grūdų auginimo išlaidos gana didelės, o kainos – artimos ES vidutinei rinkos kainai. Todėl norint užsitikrinti konkurencijos požiūriu stipresnes pozicijas būtina didinti derlingumą, ir mažinti auginimo išlaidas.Rapsai paklausūs tiek vidaus , tiek užsienio rinkose. 1995 metais jų pasėlių plotai tesudarę 0,008 proc., 2003 metais rapsų pasėliai sudarė 4,9 proc. visų pasėlių plotų. Reiktų paminėti apie 1999 – 2003 metais didėjusias rapsų supirkimo kainas. Tai plačiausiai auginami aliejiniai augalai Lietuvoje. Rapsai naudojami maistinio aliejaus, baltyminių žaliavų komponentų pašarų ir rapsų metilo eterio gamybai. Tai ir gan reikšminga eksporto produkcija. 2000 matais net 64 proc. rapsų derliaus buvo eksportuota į Daniją, Suomiją, Švediją.Vidaus rinkai kasmet reikia apie 45 tūkst. tonų aliejaus. Šis poreikis nėra patenkinamas. Dar blogesnė padėtis su baltyminių žaliavų komponentų pašarų, kurie tampa vis populiaresne galvijų pašarų racionų dalimi, gamyba. Tai rodo, kad Lietuvoje yra potencialios galimybės didinti rapsų pasėlių plotus. Prognozuojama, kad artimiausiu metu rapsai galėtų užimti iki 8 proc. visų pasėlių plotų.9. lentelė Žemės ūkio augalų derlingumas, 100 kg iš vieno hektaro

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Javų grūdai 18,6 24,2 25,4 24,5 20,2 27,1 25,6 27,7 30,4Ankštinių augalų grūdai 18,1 23,8 20,3 15,8 12,9 18,4 15,1 17,4 23,2Linų pluoštas 7,1 8,4 8,3 9,0 4,9 8,3 9,7 6,6 11,1Rapsas 13,6 19,2 16,8 18,6 13,7 14,6 17,8 17,6 17,9Cukriniai runkeliai 284 255 284 316 284 319 332 360 378Bulvės 128 163 151 136 141 164 103 154 155Lauko daržovės 140 145 149 145 120 139 141 126 194Pašariniai šakniavaisiai 339 319 357 348 337 358 371 316 349

Dokumentas atnaujintas: 2004 06 22

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

. Ekologinio ūkio situacija rinkojeLietuvoje pirmos ekologinio ūkio organizacijos pradėtos kurti 1991 metais. Ekologiškų produktų gamyba Lietuvoje pradėta 1993-aisiais. 2002 metais iš viso buvo sertifikuoti 393 ūkiai, o visas plotas užėmė beveik 9 tūkst. ha.Ekologinio žemės ūkio sektorius yra dinamiškiausias ES sektorius. 1985 metais ekologiškai ūkininkaujama buvo 0,1 mln. ha plote, o 2001 metų pabaigoje ekologinių ūkių plotai sudarė daugiau nei 4,4 mln. ha. Labai sparti ekologinio žemės ūkio plėtra stebima pastarajame dešimtmetyje. Pradėjus finansiškai remti ekologinius ūkius, jų plotai ES padidėjo nuo 0,5 proc. 1993 metais iki 3,2 proc. 2001 metais ir toliau turi tendenciją augti. Nors bendras ekologinių ūkių plotas ES palyginti nedidelis, tačiau stebina ekologinio ūkio plėtros tempai (vidutiniškai per metus 20–30 proc.), kurie labai skiriasi nuo kitų žemės ūkio sektorių.Ekologinės gamybos ūkiuose paprastai gaunamas mažesnis derlius nei chemizuotuose. Derliaus skirtumai ekologinės gamybos ir įprastiniuose ūkiuose priklauso nuo auginamų žemės ūkio augalų, regiono gamtinių sąlygų. Varpinių javų derlius ekologinės gamybos ūkiuose paprastai yra 30–40 proc. mažesnis nei įprastiniuose. Daržovių ir ankštinių javų derlius ekologinės gamybos ūkiuose būna net didesnis nei įprastiniuose ūkiuose, ganyklų ir pievų – šiek tiek mažesnis ar toks pat. Užsienio tyrimai rodo, kad didžiausi pokyčiai gamyboje yra pereinamuoju laikotarpiu. Laikotarpio pradžioje derlius labai mažėja, vėliau pradeda augti, o kai kada net ir viršyti chemizuoto ūkio derlių.Ekologiškų produktų rinka yra nedidelė, tačiau sparčiai auganti, nes vartotojų susidomėjimas ekologiškais produktais didėja. Šių produktų paklausa ES šalyse viršija pasiūlą ir tikimasi, kad bent 5–10 metų Europoje situacija nesikeis. Manoma, kad ir ateityje paklausa ir toliau didės, nes vartotojai pageidau…ja sveikų maisto produktų. Palaipsniui ji bus patenkinama, kadangi gamintojai didins ekologiškų produktų gamybą, orientuodamiesi į besiplečiančius rinkos poreikius. Lietuviški ekologiški produktai turi didelę paklausą vidaus ir ES rinkoje.A. Grotuzas įvertines susidariusią situaciją rinkoje, šios rinkos turima didelį plėtros potencialą ir tai, kad bendrovės naudojamos žemės yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, 2004 m. pradėjo auginti ekologišką augalininkystės produkciją.

. Pirkėjai ir tiekėjaiA. Grotuzas ūkyje užaugintos augalininkystės produkcijos pagrindiniai pirkėjai bus šie:– UAB “Litagros grūdai”– AB “Malsena”– UAB „Kesko Agro Lietuva“Ūkui tapus ekologinės produkcijos gaminotoju numatyta sudaryti sutartį nuo 2006 metų su UAB „Ukmergės biofabriku“, kuris ir taps pagrindiniu produkcijos pirkėju.Vienas dabartinių ūkininko partnerių UAB “Litagros chemija”. Pastovūs ir ilgalaikiai ryšiai nusimato su UAB “Kesko Agro Lietuva” ir AB “Malsena”. Pasiekti tokie atsiskaitymo už grūdus susitarimai: UAB “Kesko Agro Lietuva”-per penkias darbo dienas; UAB “Litagros grūdai”-per 30 kalendorinių dienų; AB “Malsena”-50%per 1 men, 50% per 4 men.Atsarginės dalys ir kitos prekės ūkiui perkamos be ilgalaikių sutarčių, bet A. Grotuzas yra pastovus AB “Lytagra” klientas. Nauja technika tai pat bus perkama iš AB „Lytagra“, todėl ūkininkas bus aprūpintas reikiama technine pagalba ir konsultacijomis.Kaip matome, ūkininkas A. Grotuzas bendrauja su stipriomis ir ilgai Lietuvos rinkoje dirbančiomis bendrovėmis, kurios užtikrina veiklos tęstinumą bei yra patikimi partneriai finansiniu aspektu.KonkurentaiA. Grotuzo potencialūs konkurentai – ūkiai ir žemės ūkio bendrovės, gaminančios ekologišką augalininkystės produkciją. Kadangi ūkis vidutinio dydžio, jam aktuali tokių pat gamintojų konkurencija, kurių šiuo metu tiek Elektrėnų rajone, tiek respublikoje yra gana daug, tačiau A. Grotuzo ūkis išsiskirs tuom, kad gamins ekologišką produkciją ir ją tieks skirtingiem pirkėjams nei dauguma ūkių. Nemaža dalis Elektrėnų rajono ūkininkų naudoja sena rusišką techniką. Mažai palankios ūkininkauti sąlygos rajone taip pat mažina konkurencija, todėl dar yra žemės plotų, kuriuos galima išsinuomuoti. Visgi ateityje konkurencija turėtų didėti. Todėl jau dabar ūkininkas privalo galvoti, kaip užsitikrinti stiprias, konkurenciniu požiūriu pozicijas ateityje. Pagrindinės sąlygos tam pasiekti – mažesnės nei vidutinės produkcijos gaminimo sąnaudos bei aukšta produkcijos kokybė. Tai gali garantuoti prioritetines A.Grotuzo pozicijas kitų analogiškos produkcijos gamintojų atžvilgiu.Remiantis ES šalių patirtimi, galima teigti, kad ateityje žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius didės, taipogi didės ir BVP sukuriamas žemės ūkyje. Sėkmingai įgyvendintas investicinis projektas leistų Algirdo Grotuzo ūkiui konkuruoti su ES ūkiais, sėkmingai vystyti veiklą. Net prisotintoje rinkoje geros kokybės produkcija būna paklausi, ypač jei produkcija tiekiama dideliais kiekiais. Ūkininkas augina ir pateiks supirkėjams tik aukštos kokybės produkciją, atitinkančią kokybės standartų reikalavimus, palaiko su jais nuolatinius ryšius, ketina dirbti pagal išankstines pirkimo pardavimo sutartis. Esamos sutartys ir ilgalaikiai ryšiai su stipriomis bendrovėmis leidžia tikėtis tęstinos ir sėkmingos veiklos.

KainodaraKainodaros srityje ūkininkus dažnai riboja žemės ūkio produkcijos supirkėjų diktatas, kainų pasaulinėje rinkoje svyravimai, šalies agrarinės politikos nuostatos bei rėmimo galimybės. Svarbiausios prielaidos, leidžiančios tikėtis geresnių produkcijos realizavimo sąlygų – aukšta tiekiamos produkcijos kokybė, didelės gamybos, o tuo pačiu ir pardavimų apimtys. Tai sustiprina ūkininko poziciją derantis dėl supirkimo kainų, daro jį patrauklų perdirbėjo akyse.Kaip jau minėta, ūkininkas numato produkciją tiekti UAB “Litagros chemija” ir AB “Malsena“ ir UAB “Kesko Agro Lietuva”, kurios superka grūdus, juos sandėliuoja ir parduoda grūdų perdirbėjams.Rengiant verslo plano progn…ozes daroma prielaida, kad, kad produkcijos supirkimo kainos nekis (jos bus didesnės tik dėl LR ūkio ministerijos ilgalaikėje Lietuvos ūkio (ekonominėje) plėtotės strategijoje 2006 – 2011 metams numatytos metinės infliacijos (2,5 proc.)). Prognozėse nedidinamos ir gamybos išteklių kainos (taip pat 2,5 proc. dėl numatytos infliacijos), t.y. laikomasi tos nuostatos, kad tiek gamybos išteklių, tiek produkcijos kainų augimas bus proporcingas. Padidinimas vien tik produkcijos kainų, verslo plane gali sukurti pernelyg optimistišką ateities viziją, todėl taip nedaroma. Į sezoninius kainų svyravimus neatsižvelgiama, kadangi rengiant verslo plano prognozes, daroma prielaida, kad pagamintos produkcijos atsargos prognozuojamu laikotarpiu nekis (metų pabaigai jų nebus).Pagal LR žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 12d. įsakymą Nr. 3D-107 “Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais dydžių ir mokėjimo terminų”, ūkininkams už javų ir rapsų pasėlių plotus 2004 metais bus mokamos 300 Lt/ha, o už pievas – 123 Lt/ha tiesioginės išmokos. 2002 metais jos tebuvo 40 Lt už vasarinių ir žieminių javų deklaruotą hektarą. Ateityje ekspertai prognozuoja tik didėsiančias tiesioginės išmokų sumas (kol jos pasieks 100 proc. ES šalių lygio). Rengiant verslo plano prognozes, 2006 – 2011 metų tiesioginių išmokos skaičiuojamos remiantis 2004 metų dotacijų lygiu. 10 lentelėŽemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, įskaitant subsidijas; Lt už toną

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003

Grūdai 685 571 448 518 405 376 385 377Linų pluoštas 4585 3718 4215 3284 3237 962 887 924Cukriniai runkeliai* 185 182 185 168 175 163 151 141Rapsai 1121 852 943 658 633 692 745 749Bulvės 267 300 501 315 227 432 255 245Daržovės 827 934 1492 1178 1138 1081 856 1087Vaisiai ir uogos 413 137 394 231 246 97 140 151

* Bazinio cukringumo

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

A. Grotuzo ūkyje auginamos grūdinės kultūros, todėl detaliau panagrinėsime šių kultūrų kainas pastaraisiais metais Lietuvos rinkoje. Remiantis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros duomenimis, 2002 ir 2003 metais grūdų ir rapsų supirkimo kainos Lietuvoje buvo tokios:

11. lentelėAtskirų grūdų vidutinės supirkimo kainos 2002 – 2003 metais Lietuvoje, Lt/t (be PVM)Produkcijos rūšis 2002 2003 pokytis, proc.Vasariniai kviečiai 395 392 -0,8Rugiai 303 297 -2,1Vasariniai miežiai 377 368 -2,4Žieminiai kviečiai 385 381 -1,0

12 lentelėA. Grotuzo augalininkystės produkcijos prognozuojamos pardavimo kainos, Lt/t

Produkcijos rūšis Faktas Prognozė 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010Rugiai 310 313 407 411 415 419 424Vasariniai miežiai 300 303 435 439 444 448 453Avižos – 260 425 429 434 438 442Žieminiai kvietrugiai 275 298 405 409 413 417 421Grikiai 550 593 840 848 857 865 874Žirniai 400 404 525 530 536 541 547Žieminiai kviečiai 380 392 445 449 454 458 463Žieminiai miežiai 300 303 435 439 444 448 4534. ProdukcijaŽemės ir pasėlių plotaiŪkininkas A. Grotuzas 2005metų pavasariui iš viso turėjo bei nuomavosi 17,5 ha dirbamos žemės. Tačiau nuo to laiko pasirašinėjamos žemės nuomos ir preliminarios žemės nuomos sutartys ir ūkininkas jau 2006 metų derliaus sėjai ketina disponuoti 47,40 ha žemės ūkio naudmenų. Ūkininkas ūkininkauja mažai palankiose žemėse, todėl plėsti valdas nebus sudėtina, nes aplinkui yra laisvos nuomavimui žemės. Informacija apie ūkininko pasėlius ir valdomus žemės plotus pateikiama lentelėje žemiau.

13. lentelėPasėlių plotai, nuosavi ir nuomojami žemės ūkio naudmenų ir visos žemės plotai, ha

Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Pasėlių rūšis ž.ū. ž.ū. ž.ū. ž.ū. ž.ū. ž.ū. ž.ū. naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš viso naudmenų iš visoRugiai 6.50 x 5.00 x 5.50 x 5.50 x 5.50 x 7.00 x 7.00 xVasariniai miežiai 6.40 x 5.00 x 5.50 x 9.50 x 5.50 x 7.00 x 7.00 xAvižos 0.60 x 5.00 x 5.50 x 5.50 x 7.50 x 7.00 x 7.00 xŽieminiai kvietrugiai 1.50 x – x – x – x – x – x – xGrikiai 2.50 x 10.00 x 11.00 x 11.00 x 15.00 x 15.00 x 15.00 xŽirniai – x 9.49 x 11.00 x 11.00 x 15.00 x 15.00 x 15.00 xŽieminiai kviečiai – x – x 15.00 x 15.00 x 15.00 x 15.00 x 15.00 xŽieminiai miežiai – x 4.91 x 5.50 x 5.50 x 7.50 x 7.00 x 7.00 xPūdymas – x 8.00 x – x – x – x – x – xIš viso: 17.50 x 47.40 x 59.00 x 63.00 x 71.00 x 73.00 x 73.00 x

iš to skaičiaus: x x x x x x x x x x x x x x

1. nuosavi: 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97nuosavų iš viso: 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97 14.97

2. nuomojami: 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24 16.18 16.24 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 3.27 10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27 10.00 18.27 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 2.98 11.60 15.60 23.60 25.60 25.60

nuomojamų iš viso: 32.43 40.76 32.43 40.76 44.03 40.76 48.03 40.76 56.03 40.76 58.03 40.76 58.03 40.76

Nuosavų ir nuomojamų iš viso: 47.40 55.73 47.40 55.73 59.00 55.73 63.00 55.73 71.00 55.73 73.00 55.73 73.00 55.73

Derlingumas ir derliusDerlingumo skaičiavimo prognozės paremtos faktiniu įvairių kultūrų derlingumu A. Grotuzo ūkio vietovėje. Derlingumui prognozuoti naudojamas 2005 metų faktinis ūkininko rajone buvęs kultūrų derlingumas ir šalies mastu gauti statistiniai duomenys. Tačiau reiktų nepamiršti, jog nauja ir moderni technika įgalina apdirbti žemę efektyviau, taigi ir gauti didesnį derlių. Mažesnis derlingumas susijęs su technikos gedimais, todėl prognozuojama, kad įsigijus naują techniką pasėliai bus pasėti, patręšti ir nupurkšti tiksliais kiekiais ir optimaliu laiku, derlius bus nuimtas sėkmingai ir su minimaliai nuostoliais. 14. lentelėDerlingumas t/haPasėlių rūšis Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Rugiai 2.31 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00Vasariniai miežiai 4.03 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50Avižos 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50Žieminiai kvietrugiai 2.89 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00Grikiai 0.60 1.20 1.20 1.20 1.20 1.20 1.20Žirniai 4.00 4.00 4.00 4.00 4.00 4.00 4.00Žieminiai kviečiai 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00 3.00Žieminiai miežiai 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50 3.50

Remiantis 14.lentelėje pateiktais pasėlių plotais pateiktu planuojamu derlingumu, sudaroma žemės ūkio kultūrų derliaus prognozė. 15. lentelėDerlius tPasėlių rūšis Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 20109 2011Rugiai 15.00 15.00 16.50 16.50 16.50 21.00 21.00Vasariniai miežiai 25.77 17.50 19.25 33.25 19.25 24.50 24.50Avižos 2.10 17.50 1…9.25 19.25 26.25 24.50 24.50Žieminiai kvietrugiai 4.33 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Grikiai 1.50 12.00 13.20 13.20 18.00 18.00 18.00Žirniai 0.00 37.96 44.00 44.00 60.00 60.00 60.00Žieminiai kviečiai 0.00 0.00 45.00 45.00 45.00 45.00 45.00Žieminiai miežiai 0.00 17.19 19.25 19.25 26.25 24.50 24.50Iš viso: 48.69 117.15 176.45 190.45 211.25 217.50 217.50

Produkcijos judėjimas, t, 2005 m.

Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7) 1 2 3 4 5 6 7 8Rugiai 15.00 1.63 1.63 13.59 1.41Vasariniai miežiai 25.77 1.47 1.47 25.77 0.00Avižos 2.10 0.14 0.14 2.10 0.00Žieminiai kvietrugiai 4.33 0.00 0.00 4.33 0.00Grikiai 1.50 1.00 1.00 0.00 1.50Žirniai 0.00 2.37 2.37 0.00 0.00Žieminiai kviečiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Žieminiai miežiai 0.00 1.13 1.13 0.00 0.00Iš viso: 49.69 7.74 0.00 7.74 0.00 45.78 0.00 2.91

17 lentelėProdukcijos judėjimas, t, 2006 m.

Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7) 1 2 3 4 5 6 7 8Rugiai 15.00 0.34 1.41 1.25 15.50 0.00Vasariniai miežiai 17.50 1.15 1.15 17.50 0.00Avižos 17.50 1.15 1.15 17.50 0.00Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Grikiai 12.00 1.00 1.50 1.00 13.50 0.00Žirniai 37.96 2.37 2.37 37.96 0.00Žieminiai kviečiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Žieminiai miežiai 17.19 1.13 1.13 17.19 0.00Iš viso: 117.15 7.14 2.91 8.05 0.00 119.15 0.00 0.00

18. lentelėProdukcijos judėjimas, t, 2007 m.

Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7) 1 2 3 4 5 6 7 8Rugiai 16.50 1.38 1.38 16.50 0.00Vasariniai miežiai 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00Avižos 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Grikiai 13.20 1.10 1.10 13.20 0.00Žirniai 44.00 2.75 2.75 44.00 0.00Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00Žieminiai miežiai 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00Iš viso: 176.45 12.77 0.00 12.77 0.00 176.45 0.00 0.00

19. lentelėProdukcijos judėjimas, t, 2008m.

Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7) 1 2 3 4 5 6 7 8Rugiai 16.50 1.38 1.38 16.50 0.00Vasariniai miežiai 33.25 2.19 2.19 33.25 0.00Avižos 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Grikiai 13.20 1.10 1.10 13.20 0.00Žirniai 44.00 2.75 2.75 44.00 0.00Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00Žieminiai miežiai 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00Iš viso: 190.45 13.69 0.00 13.69 0.00 190.45 0.00 0.00

20lentelėProdukcijos judėjimas, t, 2009 m.

Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7) 1 2 3 4 5 6 7 8Rugiai 16.50 1.38 1.38 16.50 0.00Vasariniai miežiai 19.25 1.27 1.27 19.25 0.00Avižos 26.25 1.73 1.73 26.25 0.00Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Grikiai 18.00 1.50 1.50 18.00 0.00Žirniai 60.00 3.75 3.75 60.00 0.00Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00Žieminiai miežiai 26.25 1.73 1.73 26.25 0.00Iš viso: 211.25 15.09 0.00 15.09 0.00 211.25 0.00 0.00

21. lentelėProdukcijos judėjimas, t, 2010 m.

Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos …Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7) 1 2 3 4 5 6 7 8Rugiai 21.00 1.75 1.75 21.00 0.00Vasariniai miežiai 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00Avižos 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00

Grikiai 18.00 1.50 1.50 18.00 0.00Žirniai 60.00 3.75 3.75 60.00 0.00Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00Žieminiai miežiai 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00Iš viso: 217.50 0.00 15.58 0.00 217.50 0.00 0.00

22 lentelėProdukcijos judėjimas, t, 2011m.

Produkcijos rūšis Derlius Pirkimai Atsargos metų pradžioje Sunaudota sėklai Sunaudota asmeninėms bei ūkio reikmėms Parduota Kitos išlaidos Atsargos metų pab. (1+2+3-4-5-6-7) 1 2 3 4 5 6 7 8Rugiai 21.00 1.75 1.75 21.00 0.00Vasariniai miežiai 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00Avižos 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00Žieminiai kvietrugiai 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Grikiai 18.00 1.50 1.50 18.00 0.00Žirniai 60.00 3.75 3.75 60.00 0.00Žieminiai kviečiai 45.00 3.75 3.75 45.00 0.00Žieminiai miežiai 24.50 1.61 1.61 24.50 0.00Iš viso: 217.50 15.58 0.00 15.58 0.00 217.50 0.00 0.00

5. Valdymas ir darbuotojaiAlgirdas Grotuzas – 34 metų amžiaus, išsilavinimas aukštesnysis. Ūkininkas 1989 metais baigė Daugų TŪT ir įgijo techniko mechaniko specialybę. Nuo 1992 metų AB “Vievio paukštynas” dirbo mechaniko, garažo vedėjo ir inžinieriaus transportui pareigose. Nuo 2000 metų dirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Elektrėnų ir Lietuvos elektrinės apsaugai budinčiu paimainos skyrinku. Darbas yra pamaininis. Nuo 1994 metų, kuomet A.Grotuzo tėvas atsimėmė senelių žemę, ūkininkas atliko visus žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo darbus. Nusprendęs ūkininkauti savarankiškai A. Grotuzas 2004 metų gegužės mėnesį įregistravo nuosavą ūkį.2004 metais A. Grotuzas aktyviai tobulino ūkininko kvalifikaciją pagal „Žemės dirbimo ir sėjos optimizavimo būdų ir priemonių“tęstinio profesinio mokymo programą. Nuo pat ūkininkavimo pradžios A. Grotuzui ūkyje dirbti padeda žmona. Daiva Grotuzienė dirba svėrėja – apskaitininte AB “Malsena”. Žmona padės tvarkyti ūkio buhalteriją. Ūkininkauti padės ir A. Grotuzo brolis. Liudas Grotuzas yra baigęs Vilniaus statybininkų m-lą. Dirba nuo 2003 gruodžio AB “Malsena” operatoriumi. Nuo 1998m. padėjo tėvui prie ūkio, dabar broliui. Valdo traktorius, kombainą.Nuo 2006 metų ūkininkas planuoja samdyti 1 darbininką sezoniniams darbams. Daugiausia rankų darbo reikia balandžio – gegužės ir rugsėjo – spalio mėnesiais (prieš sėją ir iš kart po jos) akmenų nuo dirvos nurinkimui. Priimant į ūkį darbininkus, nebus atsižvelgiama į jų lytį, visi bus vertinami pagal sugebėjimus, o jų darbas bus atlyginamas nepriklausomai nuo lyties. Bus sudaromos galimybės suderinti šeimyninį gyvenimą su darbu. Visi darbuotojų poreikio paskaičiavimai atlikti remiantis numatomomis didinti gamybos apimtimis, darbuotojams dirbant 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Paskaičiavimai atlikti taip pat remiantis, kad ūkyje nuolatos dirbs pats A. Grotuzas ir jam padės ūkininko žmona bei brolis.Darbuotojams bus taikomas minimalaus mėnesinio darbo apmokėjimo tvarka (550 Lt). Atlyginimai darbuotojams bus mokami pagal jų išdirbtų valandų skaičių, taip pat sumokant už juos visus darbdaviui priklausančius mokesčius. Ūkininkas nuo 2006 metų ketina draustis savanorišku socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti (nuo privalomojo socialinio draudimo ūkininkai šiuo metu atleisti), bei privalomuoju sveikatos draudimu. A. Grotuzo žmona socialiniu ir sveikatos draudimu yra draudžiama valstybės (nėštumo ir vaiko priežiūros iki 8 metų atvejais). Dėl numatomos infliacijos planuojamas atitinkamas atlyginimų darbuotojams ir socialinio draudimo įmokų didėjimas (2,5 proc.). Duomenys apie numatomas darbuotojų darbo užmokesčio ir soc. draudimo sąnaudas pateikiami prognozinių ūkininko sąnaudų.6. Investicijos ir finansavimasInvesticijų poreikisDidelė dalis ūkyje naudojamo turt…o yra pasenusi, be to ūkininkas A. Grotuzas neturi nuosavos žemės technikos, ją tenka nuomotis. A. Grotuzas, siekdamas efektyviau ūkininkauti ir plėsti ūkinės veiklos apimtis, nusprendė įsigyti naujos technikos ir pasinaudoti EŽŪOGF parama. Ūkininkas numato įsigyti modernų traktorių New Holland TL100A 4WD, pakabinamą apverčiamą plūgą Overum CX 3975 H, pakabinamą skutiką Terrano 3 FX ir mechaninę sėjamąją AMAZONE D9-30 SpecialBendra projekte numatytų investicijų suma sudaro 254 558.10 Lt be PVM (300 378.56 Lt su PVM). Projekte numatytoms investicijoms ūkininkas A. Grotuzas planuoja gauti EŽŪOGF paramą pagal Lietuvos Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto pirmosios ir antrosios priemonių paramos kryptis „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas “.Pagal pirmą paramos kryptį ūkininkas tikisi, kad jam bus kompensuota 65 proc. (jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažesnio palankummo žemėse) investicijų sumos, o pagal antrąją – jis gaus vienkartinę 1 000 tūkst. eurų (3 452,8 Lt) paramos išmoką už nuosavos ir nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės hektarą. Visos ūkininko A. Grotuzo numatomų atlikti investicijų išlaidos pagal Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra tinkamos kompensuoti. Visa numatoma įsigyti technika atitinka ES teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus. Traktorius atitinka EURO-2 aplinkos taršos reikalavimus.23. lentelėInvesticijų įgyvendinimo ir EŽŪOGF paramos išmokėjimo planasInvesticijos pavadinimas Įgyvendinimo terminas Suma, Lt EŽŪOGF paramos suma, Lt su PVM be PVM Projekto valdymas ir administravimas 2006 03 – 04 18,880.00 16,000.00 10,400.00Technika: 281,498.56 238,558.10 155,062.771. Traktorius New Holland TL100 A4WD 2006 03 – 04 152,786.40 129,480.00 84,162.002. Apverčiamas plūgas Overum C 3975 H 2006 03 – 04 46,818.65 39,676.82 25,789.933. Pakabinamas skutikas Terrano 3 FX 2006 03 – 04 46,039.64 39,016.64 25,360.824. Mechaninė sėjamoji AMAZONE D9-30 Special 2006 03 – 04 35,853.88 30,384.64 19,750.02Iš viso: XXX 300,378.56 254,558.10 165,462.77EŽŪOGF parama “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui” x x x 86,320.00Iš viso EŽŪOGF paramos: x x x 251,782.77

. Investicijų įgyvendinimasProjekte numatytos investicijos bus įgyvendinamos vienu etapu (2006 m. kovas – 2006m. balandis). Projekto administravimo ir valdymo paslaugos bus teikiamos tuo pačiu laikotarpiu. 2006 m. kovo viduryje, jei ūkininkas gauna teigiamą atsakymą dėl EŽŪOGF paramos jam suteikimo jis padarys avansinius mokėjimus už žemės ūkio techniką (5 proc. technikos vertės) numatoma atlikti 2005 metų kovo viduryje, likusią dalį (95 proc.) – atsiimant techniką (balandžio mėnesį). Mokėjimo prašymo paraišką numatoma pateikti iki gegužės pabaigos, iškart, kai tik galutinai atsiskaitoma už techniką.

Tikimasi, kad EŽŪOGF parama ūkininkui A. Grotuzui (251 782.77 Lt) bus išmokėta rugpjūčio pabaigoje.

24 lentelėDetalus investicijų planas, LtInvesticijos pavadinimas 2006 VISO 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Projekto valdymas ir administravimas 6,000 10,000 16,0001. Traktorius New Holland TL100 A4WD 12,948 116,532 129,4802. Apverčiamas plūgas Overum C 3975 H 3,968 35,709 39,6773. Pakabinamas skutikas Terrano 3 FX 3,902 35,115 39,0174. Mechaninė sėjamoji AMAZONE D9-30 Special 3,038 27,346 30,385Iš viso: 29,856 224,702 254,558Pirkimo PVM (18 %) 5,374 40,446 45,820Iš viso su PVM: 35,230 265,149 300,379EŽŪOGF paramos gavimas 251,783 251,783

. Investicijų apibūdinimas1. Traktorius New Holland TM155 4WDPasiūlymus traktoriaus įsigijimui pateikė AB „Lytagra“, UAB “Kesko Agro Lietuva“ ir UAB “Rovaltra”. Dėl geriausio produkto kokybės ir k…ainos santykio, bei žemiausios kainos ir geriausių atsiskaitymo sąlygų ūkininkas A. Grotuzas pasirinko AB „Lytagra‘ tiekiamą traktorių,: New Holland traktoriai dėl aukštos kokybės užima didelę dalį ES traktorių rinkos. Bendra traktoriaus vertė – 129 480 Lt be PVM (152 786,40 su PVM). Atsiskaitymo sąlygos: 5 proc. avansas, 95 proc. sumokama per 30 dienų po pristatymo.Traktoriaus kilmės šalis – Italija (ES).Detalesni traktoriaus duomenys pateikiami AB “Lytagra“ komerciniame pasiūlyme.2. 3-ijų korpusų pakabinamas, apverčiamas plūgas OVERUM CX 3975 HPasiūlymus sėjamajaiplūgui įsigyti pateikė AB „Lytagra“, UAB “Kesko Agro Lietuva“ ir UAB “Rovaltra”. Dėl gero kainos ir kokybės santykio bei palankių atsiskaitymo sąlygų buvo pasirinkta AB „Lytagra“ tiekiamas plūgas.Bendra plūgo kaina – 39 676,82 Lt be PVM (46 818,64 su PVM). Atsiskaitymo sąlygos: 5 proc. avansas, 95 proc. sumokama per 30 dienų po pristatymo.Sėjamosios kilmės šalis – Švedija (ES).Detalesni sėjamosios duomenys pateikiami AB „Lytagra“ komerciniame pasiūlyme.3. Skutikas HORCH TERRANO 3 FXPasiūlymus pakabinamam purkštuvuiskutikui įsigyti pateikė AB „Lytagra“, UAB “Kesko Agro Lietuva“ ir UAB “Rovaltra”. Dėl geriausio kainos ir kokybės santykio, bei palankiausių pristatymo ir atsiskaitymo sąlygų. ūkininkas A. Grotuzas pasirinko AB „Lytagra“ pasiūlytą skutiką.Bendra skutiko kaina – 39 016,64 be PVM (46 039,64 su PVM). Atsiskaitymo sąlygos: 5 proc. avansas, 95 proc. sumokama per 15 dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo.Purkštuvo kilmės šalis – Vokietija (ES).Detalesni purkštuvo duomenys pateikiami AB „Lytagra“ komerciniame pasiūlyme.4. Mechaninė sėjamoji AMAZONE D9-30Pasiūlymus sėjamajai įsigyti pateikė AB „Lytagra“, UAB “Kesko Agro Lietuva“ ir UAB “Rovaltra”. Dėl gero kainos ir kokybės santykio bei palankių atsiskaitymo sąlygų buvo pasirinkta AB „Lytagra“ tiekiama sėjamoji.Bendra sėjamosios kaina – 30 384,64 Lt be PVM (35 853,88 su PVM). Atsiskaitymo sąlygos: 5 proc. avansas, 95 proc. sumokama per 15 dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo.Sėjamosios kilmės šalis – Vokietija (ES).Detalesni sėjamosios duomenys pateikiami AB „Lytagra“ komerciniame pasiūlyme.5. Projekto administravimo ir valdymo paslaugosKonsultavimo paslaugų teikimui A. Grotuzas pasirašė sutartį su UAB “EKK”. Kadangi šios investicijos suma nesiekia 10,0 tūkst. eurų, teikti pasiūlymų šiai paslaugai kitų konsultacinių įmonių nebuvo kviečiama.Bendra paslaugų kaina sudaro 16 000 Lt be PVM (18 800 Lt su PVM). Paslaugų kilmės šalis – Lietuva (ES).Detalesnė informacija pateikiama ūkininko A. Grotuzo su UAB „EKK“ sudarytoje konsultacinių paslaugų teikimo sutartyje.Finansavimo šaltiniai ir paskolų aptarnavimas25 lentelėFinansavimo šaltiniai

Finansavimo šaltiniai Suma su PVM, Lt Lyginamasis svoris, proc.Nuosavos lėšos 15,019 5%AB “Lytagra” paskola 285,360 95%Iš viso: 300,379 100Kreditas sudarys 95 proc. investicijų sumos su PVM. Likusią finansavimui reikalingą lėšų dalį (5 proc.) ūkininkas A. Grotuzas numato sukaupti iš 2005 metų veiklos bei iš turimų lėšų kasoje.2006 metais numatoma paimti 285 360 Lt kreditą iš AB “Lytagra” su 7,5 proc. metinių palūkanų. Kreditą ketinama paimti per du etapus: 2006 m. kovą – likusiai daliai avansinių mokėjimų ir daliai projekto valdymo ir administravimo paslaugų išlaidoms (20 211Lt) ir balandį – galutinai atsiskaitant už žemės ūkio techniką (265 149 Lt). Kreditą grąžiniti numatoma 2006 metų rugpjūčio mėnesį, kai tik gaunama EŽŪOGF paramos išmoka. Minėtą mėnesį ketinama gauti 165 462.77 Lt paramos, taip pat bus gauta parama ūkio steigimui 86 320 Lt ir susigrąžintas PVM už pirktus įrenginius ir mechanizmus. Tokiu būdų ūkis disponuos pakankamomis lėšomis kreditui gražinti.

26. lentelėPaskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas, Lt

Metai Mėnesiai Paskolos suma Paskolosdengimas Palūkanos Mokėjimas iš viso

2006 1 0.00 0.00 0.00 0.00 2 0.00 0.00 0.00 0.00 3 20,210.93 0.00 126.32 126.32 4… 285,359.63 0.00 1,783.50 1,783.50 5 285,359.63 0.00 1,783.50 1,783.50 6 285,359.63 0.00 1,783.50 1,783.50 7 285,359.63 0.00 1,783.50 1,783.50 8 285,359.63 285,359.63 1,783.50 287,143.13 9 0.00 0.00 0.00 0.00 10 0.00 0.00 0.00 0.00 11 0.00 0.00 0.00 0.00 12 0.00 0.00 0.00 0.00Iš viso per metus 285,359.63 9,043.81 294,403.447. Finansinės prognozėsPajamos 27. lentelėPardavimai, t

Produkcijos rūšis Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Rugiai 13.59 15.50 16.50 16.50 16.50 21.00 21.00Vasariniai miežiai 25.77 17.50 19.25 33.25 19.25 24.50 24.50Avižos 2.10 17.50 19.25 19.25 26.25 24.50 24.50Žieminiai kvietrugiai 4.33 – – – – – –Grikiai – 13.50 13.20 13.20 18.00 18.00 18.00Žirniai – 37.96 44.00 44.00 60.00 60.00 60.00Žieminiai kviečiai – – 45.00 45.00 45.00 45.00 45.00Žieminiai miežiai – 17.19 19.25 19.25 26.25 24.50 24.50Iš viso: 45.78 119.15 176.45 190.45 211.25 217.50 217.50 28 lentelėPardavimai, Lt

Produkcijos rūšis Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Rugiai 4,212.90 4,853.05 6,716.00 6,783.15 6,850.99 8,806.63 8,894.70Vasariniai miežiai 7,731.00 5,302.50 8,373.75 14,608.39 8,542.06 10,980.43 11,090.24Avižos – 4,550.00 8,181.25 8,263.06 11,380.49 10,728.01 10,835.29Žieminiai kvietrugiai 1,190.75 – – – – – 0.00Grikiai – 8,005.50 11,088.00 11,198.88 15,423.91 15,578.15 15,733.93Žirniai – 15,335.84 23,108.80 23,339.89 32,145.39 32,466.85 32,791.51Žieminiai kviečiai – – 20,025.00 20,225.25 20,427.50 20,631.78 20,838.10Žieminiai miežiai – 5,207.06 8,373.75 8,457.49 11,648.27 10,980.43 11,090.24Iš viso: 13,134.64 43,253.95 85,866.55 92,876.11 106,418.61 110,172.28 111,274.00

Kaip matome iš pateiktų skaičiavimų, 2005 metais ūkininkas iš augalininkystės produkcijos realizavimo gavo 13 135 Lt pajamų. Kadangi A. Grotuzas ketina intensyviai didinti pasėlių plotus bei įsigyti naujos ir efektyviai dirbančios technikos, to pasekoje jau 2006 metais numatoma padidinti pardavimų apimtis 3,5 karto. Intensyvi pardavimų plėtra vyktų ir 2006 – 2011 metais, pardavimų apimtys kasmet augtų 10 – 17 proc., o nuo 2011 metų plėtra sulėtėtų, kadangi butų pasiektas optimalus ūkio dydis. Sąnaudos29. lentelėIš viso kintamų išlaidų, Lt

Pasėlių rūšis Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Rugiai 4,181.14 3,102.32 3,759.14 3,784.07 3,797.52 4,877.86 4,930.84

Vasariniai miežiai 4,154.78 3,521.75 3,792.42 6,594.19 3,831.47 4,921.51 4,974.92Avižos 369.17 3,350.56 3,602.23 3,625.59 4,960.16 4,672.10 4,723.03Žieminiai kvietrugiai 786.14 – – – – – –Grikiai 2,501.82 6,657.56 7,090.34 7,377.33 9,761.58 9,851.32 9,958.84Žirniai 1,613.38 4,734.70 5,197.87 5,465.94 7,129.07 7,192.49 7,273.41Žieminiai kviečiai – 887.47 8,631.20 8,682.98 8,703.29 8,782.44 8,879.27Žieminiai miežiai 697.42 2,350.10 2,499.08 2,632.12 3,395.16 3,225.56 3,262.01Iš viso: 14,303.86 24,604.46 34,572.28 38,162.21 41,578.25 43,523.28 44,002.33

A. Grotuzo ūkyje, kaip ir bet kuriame kitame grūdinių kultūrų ūkyje, didžiąją dalį gamybinių sąnaudų sudaro dirvožemio derlingumo ir kokybės išlaikymo, o taip pat kuro bei sėklos sąnaudos. Ūkininko ankstesnių metų paskaičiavimais vienam hektarui grūdinių kultūrų per vegetacijos laikotarpį patiriama 440 – 540 Lt/ha sąnaudų. Kuro poreikis visų rūšių pasėlių hektarui vienodas (120 litrų dyzelino). Į kuro sąnaudas vienam hektarui įtrauktos ir produkcijos pristatymo supirkėjams išlaidos. Sėklos sąnaudas sudaro išlaidos kiekvienais metais perkamai visų kultūrų sėklai. Nemaža dalis gamybinių sąnaudų tenka žemės ūkio technikos remonto medžiagoms ir atsarginėms dalims, nes ūkyje yra naudojama sena technika. Taip pat numatomos išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui.

30 lentelėVeiklos išlaidos, Lt

Išlaidų straipsniai Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Telekomunikacijų išl. 813.60 821.74 842.28 863.34 884.92 907.04 929.72Draudimo išlaidos 572.54 763.39 763.39 763.39 763.39 763.39Ūkininko soc. draud 1,032.00 1,042.32 1,052.74 1,063.27 1,073.90 1,084.64Žemės nuoma 1,945.80 2,270.10 3,962.70 4,803.00 5,603.00 5,803.00 5,803….00Žemės mokestis 109.36 87.01 109.36 118.13 140.48 128.86 151.21Kitos išlaidos 1,200.00 1,212.00 1,242.30 1,273.36 1,305.19 1,337.82 1,371.27Iš viso: 4,068.76 5,995.38 7,962.34 8,873.95 9,760.25 10,014.01 10,103.22

Apskaičiuojant kiekvienų metų veiklos sąnaudas remiamasi, kad sąnaudos išliks panašios kaip ir praėjusiais metais (visos, išskyrus gyvybės ir technikos draudimą, 2,5 proc. didesnės dėl numatomos metinės infliacijos). Didžiausi veiklos sąnaudų padidėjimai numatomi dėl žemės nuomos sąnaudų didėjimo. Tai numatoma dėl to, kadangi ūkininkas ketina intensyviai didinti nuomojamos žemės plotus bei pats mokestis už nuomojamą žemės hektarą didės apytikriai nuo 60 Lt (2005m.) iki 100Lt (nuo 2008 m.). Dėl numatomo dirbamos žemės plotų didėjimo, nežymiai didės ir sąnaudos žemės mokesčiui. Remiantis šį mokestį reglamentuojančiu įstatymu, ūkininkai įsteigę savo ūkį atleidžiami nuo žemės mokesčio už nuosavą žemę tris metus po ūkio įsteigimo. 2005 -2011metų žemės mokestis apskaičiuotas proporcingai įvertinus 2004 metais A. Grotuzo išlaidas šiam mokesčiui (2005 metų apmokestinamoji ir neapmokestinamoji žemės vertės, bei Elektrėnų savivaldybės nustatytas mokesčio mažinimo koeficientas dar nėra žinomi). Veiklos sąnaudos taip pat didėtų dėl naujos žemės ūkio technikos privalomojo draudimo (0,32 proc. nuo žemės ūkio technikos pirkimo kainos penkis pirmus jos naudojimo metus, 45 proc. šio draudimo kompensuojama pagal Kaimo rėmimo programą) ir taip pat dėl gyvybės draudimo, privalomo kreditui gauti (0,0025 proc. nuo kredito likučio). 2006 metais draustis gyvybės draudimu ūkininkas A. Grotuzas planuoja nuo vasario, o techniką – nuo gegužės mėnesio (gavęs numatomą įsigyti ž. ū. techniką). Draudžiamasi bus NORD/LB Lietuva. Nuo 2006 metų ūkininkas ketina draustis savanorišku socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti (nuo privalomojo socialinio draudimo ūkininkai šiuo metu atleisti), bei privalomuoju sveikatos draudimu. Į kitas sąnaudas yra įtrauktos išlaidos notarams, kuras verslo reikalams, kitos administracinės ūkininko išlaidos.

Ilgalaikis turtasIlgalaikio turto ir jo nusidėvėjimo bei amortizacijos prognozėse yra įvertinamas projekte numatytų investicijų įsigijimas. Taip pat yra įvertinamas numatomas nuosavų ūkininko A. Grotuzo žemės plotų padidėjimas. Ilgalaikio nematerialaus, žemės, bei technikos balansinės vertės periodo pradžiai ir pabaigai, įsigijimai bei nusidėvėjimo sąnaudos pateikiamos žemiau esančiose lentelėse. Ilgalaikiam turtui yra taikomas tiesinis nusidėvėjimo skaičiavimo metodas. Jokių ilgalaikio turto pardavimų ar nurašymų prognozuojamu laikotarpiu ūkininkas nenumato.

31. lentelėIlgalaikis nematerialus turtas, Lt

Straipsnis Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Įsigijimo vertė metų pr. – 13,333 9,333 5,333 1,333 Įsigijimai per metus 16,000 Pardavimai per metus Amortizavimo sąnaudos per periodą 2,667 4,000 4,000 4,000 1,333 Įsigijimo vertė metų pab. – 13,333 9,333 5,333 1,333 – Numatomų įsigyti konsultacinių paslaugų amortizacija ketinama pradėti skaičiuoti nuo 2006 metų kovo mėnesio (kita mėnesį po paskutinės jos dalies įsigijimo). Projekto valdymo ir administravimo paslaugoms taikomas amortizavimo laikotarpis – 4 metai.32. lentelėŽemė, Lt

Straipsnis Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Įsigijimo vertė metų pr. 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820Įsigijimai per metus 0 0 0 0 0 0 0Pardavimai per metus Įsigijimo vertė metų pab. 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,82033. lentelėTecnika, Lt

Straipsnis Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Įsigijimo vertė metų pr. 12,500 12,500 234,245 210,389 186,534 162,678 138,822Įsigijimai per metus 238,558 Pardavimai per metus Nusidėvėjimo sąnaudos per periodą 16,813 23,856 23,856 23,856 23,856 23,856Įsigijimo vertė metų pab. 12,500 234,245 210,389 186,534 162…,678 138,822 114,966

34. lentelėIš viso ilgalaikio turto, Lt

Straipsnis Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011Įsigijimo vertė metų pr. 30,320 30,320 265,399 237,543 209,687 181,831 156,642Įsigijimai per metus 0 254,558 0 0 0 0 0Pardavimai per metus 0 0 0 0 0 0 0Nusidėvėjimo sąnaudos per periodą 0 19,480 27,856 27,856 27,856 25,189 23,856Įsigijimo vertė metų pab. 30,320 265,399 237,543 209,687 181,831 156,642 132,786

Atsargos ir trumpalaikės skolosA. Grotuzo ūkyje neketina turėti atsargų, todėl šis balanso straipsnis susidės tik iš nebaigtos gamybos. Apskaičiuojant nebaigtos gamybos vertę (žieminėms kultūroms), daroma prielaida, kad iki kiekvienų metų gruodžio 31d. patiriama 100 proc. sėklos sąnaudų ir 30 proc. kitų kintamų bei pastovių sąnaudų, iš viso reikalingų per kultūros vegetacijos laikotarpį. Žaliavų ir medžiagų, pirktų prekių likučių metų pabaigai prognozuojamu laikotarpiu ūkininkas nenumato, nes ketina pirkti jų tik tiek, kiek reikia einamųjų metų gamybai. Lentelėje žemiau pateikiamos prognozuojami atsargų likučiai.

35. lentelėAtsargos, Lt

Atsargų rūšis Faktas Prognozė

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012Žaliavos ir medžiagos Gyvuliai Produkcija 0.00 1262.1 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00 0.00Pirktos prekės Nebaigta gamyba 3,074.00 2,568.95 3,072.63 3,105.01 3,785.16 4,287.89 4,320.91 1,886.92Iš viso: 3,074.00 3,831.05 3,072.63 3,105.01 3,785.16 4,287.89 4,320.91 1,886.92

Skolas tiekėjams kiekvienų metų pabaigai prognozuojamu laikotarpiu sudaro įsiskolinimai už žieminių kultūrų sėklą, taip pat trąšas ir chemikalus, reikalingus šių kultūrų auginimui bei priežiūrai iki kiekvienų metų gruodžio 31d. Tai yra todėl, kadangi reikalingas visas ūkininko auginamoms kultūroms reikalingą sėklą bei minėtus preparatus A. Grotuzas gauna skolon iš UAB „Litagros chemija“, o po derliaus nuėmimo ir pardavimo šiai bendrovei, vyksta tarpusavio skolų suderinimas. Trumpalaikėse skolose kiekvienų metų pabaigai matomas ūkininko A. Grotuzo mokėtinas socialinis draudimas už paskutinį metų mėnesį ir mokėtinas PVM už antrą metų pusmetį (PVM ataskaitinis laikotarpis – pusmetis). Kiekvienais metais yra apskaičiuojama per kitus metus grąžintina (ataskaitinių metų) ilgalaikių skolų dalis. 36 lentelėTrumpalaikės skolos, Lt

Straipsnis 1 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2010Skolos tiekėjams 1,946.10 2,081.31 2,183.74 2,677.89 3,037.67 3,068.05 3,098.73Kitos mokėtinos sumos: Mokėtini mokesčiai Mokėtinas socialinis draudimas 0.00 86.00 86.86 87.73 88.61 89.49 90.39Iš viso: 1,946.10 2,167.31 2,270.60 2,765.61 3,126.28 3,157.54 3,189.12

Kitų trumpalaikių įsiskolinimų prognozuojamu laikotarpiu kiekvienų metų pabaigai (kitų mokėtinų mokesčių, pirkėjų avansų) ūkininkas nenumato. A. Grotuzas nenumato ir trumpalaikių debitorinių įsiskolinimų (pirkėjų skolų, grąžintinų mokesčių).7.7. Finansinės ataskaitos

Remiantis aukščiau atliktais skaičiavimais, galima sudaryti Algirdo Grotuzo ūkio pelno (nuostolio) ataskaitą, balansą ir pinigų srautų ataskaitą.

37. lentelėPelno (nuostolio) ataskaita, Lt

Rodiklis Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 20111.Pardavimo pajamos 13,135 43,254 85,867 92,876 106,419 110,172 111,274 1.1.Iš augalininkystės 13,135 43,254 85,867 92,876 106,419 110,172 111,274 1.2.Iš gyvulių, paukščių ir žvėrelių pardavimo 1.3.Iš kitos gyvulininkystės pardavimo 2.Pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos vertės padidėjimas (sumažėjimas) 757 (758) 32 680 503 33 (2,434)3.Gyvulių paukščių ir žvėrelių vertės padidėjimas (sumažėjimas) 4.Ūkio ir asmeninėms reikmėms suvartota produkcija 5….Ūkio ir asmeninėms reikmėms sunaudoti gyvuliai, paukščiai ir žvėreliai 6.BENDROJI PRODUKCIJA (1…5 eil.) 13,892 42,496 85,899 93,556 106,921 110,205 108,840 7.Kintamosios ūkio sąnaudos 14,304 24,604 34,572 38,162 41,578 43,523 44,002 8.Gyvulių, paukščių ir žvėrelių pirkimai 9.BENDRASIS GAMYBINIS PELNAS (NUOSTOLIS) (412) 17,891 51,327 55,394 65,343 66,682 64,838 10.Pastoviosios ūkio sąnaudos 4,069 5,995 7,962 8,874 9,760 10,014 10,103 11.PELNAS (NUOSTOLIS) NEATSKAIČIUS NUSIDĖVĖJIMO (4,481) 11,896 43,364 46,520 55,583 56,668 54,734 12.Ilgalaikio turto nusidėvėjimas – 19,480 27,856 27,856 27,856 25,189 23,856 13.GAMYBINĖS – KOMERCINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) (4,481) (7,584) 15,508 18,664 27,727 31,479 30,879 14.Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostolis) 33,778 81,383 129,271 136,997 152,448 156,310 156,310 15.Kitas pelnas (nuostolis) – 16.GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 29,297 73,799 144,780 155,661 180,175 187,789 187,189

38. lentelėBalansas, Lt (Turtas)Turtas Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 20121. ILGALAIKIS TURTAS 35,170 35,170 270,249 242,393 214,537 186,681 161,492 137,6361.1. Nematerialus turtas 0 13,333 9,333 5,333 1,333 0 01.2. Materialus turtas 35,170 35,170 256,915 233,059 209,204 185,348 161,492 137,636 1.2.1.Žemė 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 17,820 1.2.2.Pastatai 1.2.3.Technika 12,500 12,500 234,245 210,389 186,534 162,678 138,822 114,966 1.2.4.Kitas materialus turtas 4,850 4,850 4,850 4,850 4,850 4,850 4,850 4,850 1.2.5.Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 1.3. Ilgalaikis finansinis turtas 1.4. Kitas ilgalaikis turtas 2. TRUMPALAIKIS TURTAS 8,074 45,572 125,583 283,001 451,692 644,763 842,452 1,038,2072.1. Atsargos 3,074 3,831 3,073 3,105 3,785 4,288 4,321 1,887 2.1.1. Žaliavos ir medžiagos 2.1.2. Gyvuliai 2.1.3. Produkcija 1,262 0 0 0 0 0 0 2.1.4. Pirktos prekės 2.1.5. Nebaigta gamyba 3,074 2,569 3,073 3,105 3,785 4,288 4,321 1,8872.2. Trumpalaikės debitorinės skolos 0 0 0 0 0 0 0 0 2.2.1. Pirkėjų skolos 2.2.2. Išankstiniai apmokėjimai 2.2.3. Kitos skolos 2.3. Terminuotieji indėliai 2.4. Lėšos banke ir kasoje 5,000 41,741 122,510 279,896 447,907 640,475 838,131 1,036,3203. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS IŠ VISO TURTO 43,244 80,742 395,832 525,394 666,229 831,444 1,003,944 1,175,844

39 lentelėBalansas, Lt (Nuosavybė)Nuosavybė Faktas Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 20121. KAPITALAS IR REZERVAI 43,244 78,796 238,915 383,695 539,356 719,531 907,320 1,094,5091.1. Pagrindinis kapitalas 43,244 49,499 135,819 135,819 135,819 135,819 135,819 135,8191.2. Rezervai 1.3.Nepaskirstytas pelnas 29,297 103,096 247,876 403,537 583,712 771,501 958,6902. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS 154,749 139,428 124,108 108,787 93,466 78,1463. ILGALAIKĖS SKOLOS 0 0 0 0 0 0 0 03.1. Paskolos 0 0 0 0 0 03.2. Kitos skolos 4. TRUMPALAIKĖS SKOLOS 0 1,946 2,167 2,271 2,766 3,126 3,158 3,1894.1. Paskolos 4.2. Ilgalaikių skolų ataskaitinių metų dalis 0 0 0 0 0 04.3. Skolos tiekėjams 1,946 2,081 2,184 2,678 3,038 3,068 3,0994.4. …Pirkėjų avansai 4.5. Kitos skolos 0 0 86 87 88 89 89 90 4.5.1. Mokėtini mokesčiai 4.5.2. Mokėtini atlyginimai ir soc. draudimas 86 87 88 89 89 90 4.5.4. Kitos skolos 5. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ PAJAMOS IŠ VISO KAPITALO IR SKOLŲ 43,244 80,742 395,832 525,394 666,229 831,444 1,003,944 1,175,844

40 lentelėPinigų srautų ataskaita, LtRodiklis Prognozė 2005 2006 2007 2008 2009 2010 20111.Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 1.1.Grynasis pelnas (nuostolis) 29,297 73,799 144,780 155,661 180,175 187,789 187,189 1.2.Nusidėvėjimas ir amortizacija 19,480 27,856 27,856 27,856 25,189 23,856 1.3.Finansinės ir investicinės veiklos nuostolis (pelnas) (33,778) (81,383) (129,271) (136,997) (152,448) (156,310) (156,310) 1.4.Atsargų pokytis (757) 758 (32) (680) (503) (33) 2,434 1.5.Gautinų skolų pokytis 1.6.Mokėtinų skolų pokytis 1,946 221 103 495 361 31 32 1.7.Sumokėtas investicijų pirkimo PVM – (45,820) 1.8.Kitas pirkimo PVM (2,575) (4,429) (6,223) (6,869) (7,484) (7,834) (7,920) 1.9.Pardavimo PVM 2,364 7,786 15,456 16,718 19,155 19,831 20,029 1.10.Į biudžetą mokamas PVM 210 (5,655) (9,233) (9,849) (11,671) (11,997) (12,109) 1.11.Iš biudžeto susigrąžinamas PVM 48,119 Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos (3,292) 12,875 43,435 46,335 55,441 56,666 57,200 2.Pinigų srautai iš investicinės veiklos 2.1.Ilgalaikio turto pirkimai – (254,558) – – – – – 2.2.Ilgalaikio turto pardavimai 2.3.Investicijų perleidimas (pirkimai) 2.4.Kitos investicijos grynąja verte Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos – (254,558) – – – – – 3.Pinigų srautai iš finansinės veiklos 3.1.EŽŪOGF parama 251,783 3.2.Paskolų paėmimas – 285,360 – – – – – 3.3.Paskolų grąžinimas – (285,360) – – – – – 3.4.Palūkanų išmokėjimas – (9,044) – – – – – 3.5.Ūkio narių pinigų įnešimas (išėmimas) 6,255 – – – – – – 3.6.Kiti pinigų gavimai (išmokėjimai) 33,778 79,713 113,951 121,676 137,127 140,990 140,990 Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos 40,033 322,452 113,951 121,676 137,127 140,990 140,990 Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) 36,741 80,769 157,386 168,011 192,568 197,656 198,190 Pinigai metų pradžioje 5,000 41,741 122,510 279,896 447,907 640,475 838,131 Pinigai metų pabaigoje 41,741 122,510 279,896 447,907 640,475 838,131 1,036,320…8. Projekto įvertinimasFinansiniai rodikliaiRemiantis anksčiau pateiktais finansiniais duomenimis, galima apskaičiuoti ūkininko A. Grotuzo ūkio finansinę būklę apibūdinančius santykinius rodiklius lentelė. 41. lentelėEkonominį gyvybingumą apibūdinantys rodikliai

Rodikliai Prognozė Rodiklių kritinės reikšmės 2005 2006 2007 2008 2009 20010 2011 Pelningumo rodikliai 1.Grynasis pelningumas 223.1% 170.6% 168.6% 167.6% 169.3% 170.5% 168.2% => 3 proc. 2.Vidutinio turto pelningumas -7.2% 5.0% 9.4% 7.8% 7.4% 6.2% 5.0% => 7proc.Kapitalo struktūros rodikliai Skolos rodiklis, neįskaitant EŽŪOGF paramos į skolas 0.024 0.005 0.004 0.004 0.004 0.003 0.003 =< 0,5Paskolų aptarnavimo rodikliai Paskolų padengimo rodiklis – 1.17 – – – – – => 1,25Likvidumo rodikliai Bendrojo likvidumo rodiklis 23.417 57.944 124.637 163.324 206.240 266.806 325.547 => 1,3

Matome, kad A. Grotuzo ūkio ekonominio gyvybingumo rodikliai bus pasiekti jau projekto įgyvendinimo metais.Vidinės grąžos normos (VGN) skaičiavimas pateikiamas lentelėje esančioje žemiau. 42. lentelėVidinės grąžos normos skaičiavimas

Rodikliai 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Investuotas kapitalas, Lt: -37055 136334 Ilgalaikis turtas (likutine verte) 35170 137636 Apyvartinis kapitalas: 3831 1887 Atsargos 3831 1887 Gautinos sumos 0 0 Mokėtinos sumos 1946 3189Grynieji pinigų srautai iš veiklos, Lt 12875 43435 46335 55441 56666 57200Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos, Lt -254558 0 0 0 0 0Investuoto kapitalo likvidacinė vertė, Lt 136334Pinigų srautai iš viso, Lt -37055 -241683 43435 46335 55441 56666 193534 Vidinė grąžos norma 10%

2006-2011 metų veiklos vidinė grąžos norma yra lygi 10 proc. 33. lentelėGrynosios esamosios vertės (NPV) skaičiavimas

Rodiklis 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Iš visoIlgalaikio turto ir apyvartinio kapitalo grynoji vertė projekto pradžioje, Lt -37055 Veiklos srities pinigų srautas, Lt -241683 43435 46335 55441 56666 57200 Ilgalaikio turto ir apyvartinio kapitalo grynoji vertė projekto pabaigoje, Lt 136,334 IŠ VISO: -37055 -241683 43435 46335 55441 56666 193534 Diskonto reikšmė 6,30% 1.000 0.940 0.884 0.831 0.781 0.735 0.691 Diskontuotas pinigų srautas, Lt -37055 -227231 38396 38510 43323 41633 133686 31,262

2006 – 2011 projekto grynoji esamoji vertė esant 6,37 proc. diskonto normai yra 31 262 Lt.Pateikti finansiniai skaičiavimais rodo, kad numatytos veiksmų programos įgyvendinimas užtikrins pelningą ūkio veiklą ir leis sėkmingai įgyvendinti pristatomą investicinį projektą.RizikaAtlikus situacijos analizę ir įvertinus galimus ekonominius bei socialinius pokyčius, nustatyta, kad palankiam Algirdo Grotuzo ūkio veiklos plėtojimui gali trukdyti šie rizikos veiksniai:1. Žaliavų ir medžiagų, energetinių išteklių, paslaugų, kainų augimas bei darbo užmokesčio ir mokesčių didėjimas dėl infliacijos.2. Vyriausybiniai apribojimai: žemės ūkio politikos keitimas.3. Nepalankių gamtinių sąlygų įtaka.4. Žemės ūkio technikos gedimai.1. Išlaidų didėjimas dėl infliacijos greičiausiai bus kompensuotas infliacijos sąlygotu pajamų padidėjimu, todėl tokio veiksnio įtaka neanalizuojama. Be to, šiame projekte numatyta įsigyti naują žemės ūkio techniką, kuri ekonomiškiau naudoja kurą.2. Priimama, kad Vyriausybės politika žemės ūkio sektoriaus atžvilgiu nesikeis – tai įtvirtinta keletu teisinių aktų. Ūkio veiklą Vyriausybė galės įtakoti netiesiogiai – per biudžeto asignavimus žemės ūkio produkcijos gamintojams. Laikoma, kad išoriniai veiksniai -… Vyriausybės nutarimai, politiniai aspektai, turintys įtakos mokesčiams, licencijoms, kainoms ir pan. – vienodai veiks visus rinkos dalyvius.3. Pagrindinė nepalankių gamtinių sąlygų pasekmė – mažesnis derlius. Dažniausiai tai siejama su derliaus nuėmimo nuostoliais. Našesnės technikos panaudojimas leis minimizuoti šią rizikos grupę.4. Žemės ūkio technikos gedimų neigiamos pasekmės gali būti itin įtakoti ūkio veiklos sėkmę. Ypatingai žalingi padariniai būna tuomet, kai technika genda derliaus nuėmimo metu. Šios rizikos sumažinimas yra vienas iš kertinių šio projekto tikslų. Akivaizdu, kad nauja technika pasižymi patikimesniu darbu.

9 Išvados

Atlikus išsamią numatomo A. Grotuzo investicinio projekto analizę, būtų galima padaryti tokias išvadas:

1. Įgyvendinus projektą bus pasiekti pagrindiniai jo tikslai ir uždaviniai:• bus sukurtas modernus ekologišką produkciją gaminantis ūkis;• bus išplėsti ūkininko nuosavos ir nuomojamos dirbamos žemės plotai;• bus sumažintas žemės ūkio produkcijos auginimo sąnaudos, nes sumažės naujos žemės ūkio technikos eksploatavimo kaštai;• nauja žemės ūkio technika leis greičiau nuimti derlių ir atlikti kitus žemės ūkio darbus optimaliu laiku, o tai leis minimizuoti neigiamų klimato veiksnių įtaką sėjos, pasėlių priežiūros ir javapjūtės metu, bei gauti kokybiškesnę produkciją;2. Įgyvendintas projektas atitiks ES aplinkosaugos reikalavimus ir standartus.3. Ūkis, esant net žemesnėms produkcijos pardavimo kainoms, bus ekonomiškai gyvybingas jau projekto įgyvendinimo metais.4. Ūkininkas gavęs parama atiduos finansines skolas jau 2005 metais. 5. A. Grotuzo projektą “Ūkio modernizavimas panaudojant EŽŪOGF paramą” diegti tikslinga, kadangi jis atitinka EŽŪOGF tikslus ir finansavimo sritis, BPD bendruosius tikslus, BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonių „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslus, uždavinius bei tinkamumo reikalavimus.