verslo planas

4. Melioracijos įrenginių smulki priežiūra – pralaidų valymas ir kasimas, teritorijos apie melioracijos objektus priežiūra ir t.t.

5. Smulkus neesfaltuotų kelių remontas kaimo vietovėje – duobių užlyginimas, šienavimas it pan.

6. Padarytų darbų ne didesnė kaip 2 metų garantinė priežiūra (Garantinė priežiūra priklausys nuo darbo stambumo)

Kadangi kiekvienas sanderis bus sudaromas taikant individualius įkainius kiekvienam klientui, tai galima bus labai konkrečiai išsiaiškinti, ko klientas nori, kokia kokybė jį tenkina ir tai užtvirtinti kontrakte. Įmonė samdys tik patyrusius ekploatacijos srityje specialistus ir darbininkus. Taip bus užtikrinta reikalinga darbų kokybė.

Turimos motorinės įrangos panaudojimą ir paskirstymą atliks du vadovaujantys inžinieriai derindamiesi tarpusavyje. Technika bus naudojama tik ten, kur darbų apimtis yra pakankamai didelė. Kitur darbas bus atliekamas rankiniu būdu. Įrangos paskirstymą lengvins tai, kad žoliapjoves ir panašų inventorių galima rankomis pakrauti į sunkvežimį ir greitai pervežti ten, kur jie labiau reikalingi. Tokiu būdu gamybos priemones tą pačią dieną galima bus panaudoti net dviejuose objektuose.

Planuojamos pirmųjų sezoninių metų apimtys litais yra tokios: balndžio mėn. 30 000, geužės mėn. 35 000, birželio mėn. 40 000, liepos mėn. 50 000, rugpjūčio men. 65 000, rugsėjo mėn. 55 000. Įvykdžius šiuos planus bus perimta maždaug 10 % paslaugų rinkos. Kad paslaugas atlikti prireiks išleisti apie 40 000 Lt. technikos ekploatacijai, kurui, įrankiams ir kitam.

Verslo vietos parinkimas

Mano įmonės pavadinimas – “Melioriukas”. Tokį pavadinimą renkuosi todėl, kad šis pavadininimas išsiskiria iš kitų ir lengvai užsimena apie UAB-o veiklą.

Manau, kad vietos pasirinkimas šios rūšies įmonei turi didelę reikšmę.Taigi pagrindinė mano firmos bazė bus Vilniuje ir patalpas pasistengsiu rasti arti tų firmų atstovybių, kurias lanko potencialūs klientai, arba pačios firmos yra potencialūs klientai. Beto kai yra stambesnis užsakymas darbuotojai yra apgyvendinami visai šalia statybos aikštelės, nuomotame vagonėlyje. Tokiu atveju darbo efektyvumas bus dvigubai didesnis, o to klientai ir nori užsakydami mano firmą.

Įmonė vykdo darbus visame rajone, todėl didžiausią įtaką jos veiklai turės reklama ir rėmimas – kuo daugiau potencialių klientų turi sužinoti apie ją. Vietos parinkimas ofisui yra genėtinai svarbus veiksnys, tačiau pagalbinės patalpos, sandeliai gali būti ir žymiai toliau negu ofisas, jos gali būti ir pačiame Vilniaus pakraštyje.

Patalpos ir įrengimai

Patalpos bus nedidelės: laukiamasis, buhalterio, vadybininko ir direktoriaus kabinetas, todėl 700 Lt. joms nuomoti mėnesiui pakaks. Patalpas aš nutariau nomoti, o ne pirkti dėl kelių priežasčių. Patalpoms nusipirkti reiktu apie 50 000 Lt. Tokio kapitalo neturiu, todėl tektų skolintis šią sumą. Nedidelei įmonei kreditą gauti bus sunku. Nuoma per mėnesį kainuotų apie 700 Lt. Taigi, per sezoninius metus susidarytų 700 * 6 = 4200 Lt. Įmonė dirba tik sezono metu, ir tik norint neprarasti pastovios ofiso vietos, nuomos sutartis turės būti sudaroma ištisiems metams.

Jei darbų sezonas baigtūsi anksčiau, nuomos sutartį galia būtų nutraukti. O jei nutraukti ir nepavyktų – būtų patirtas mažesnis nuostolis nei nusipirkus patalpas ir jų nenaudojant.

Primaisiais darbo metais, siekiant sutaupyti lėšų, galima patalpas įsinuomoti tik 6 mėnesiams. Vėliau, plečiantis firmos veiklai ir kai bus grąžinti visi kreditai, galima jas ir nusipirkti. Nekilnojamas turtas gali pasitarnauti kaip garantas jei reiktų paskolos veiklos plėtrai. Be to amortizaciniai atskaitymai mažintų pajamų mokestį.

Jei patalpas pirktume dabar:

Metams reiktų įnešti 50 000 / 10 = 5000 Lt.

Periodų skaičius 10 nes planuoju, kad įmonė atsipirks per 10 metų.

Jei patalpos nuomojamos:

Metams reiktų įnešti 700 * 6 = 4200 lt.

Taigi, labiau apsimoka patalpas nuomoti.

Patalpų remontas 10 000 lt.

Įranga ir baldai 30 000 lt.

4 lengvieji sunkvežimiai 52 000 lt.

Irankiai, žoliapjovės spec. rūbai ir pan. 12 100 lt.

Papildomos išlaidos įm. kūrimui 4 000 lt

VISO: 108 000 lt

Veiklai pradėti reikės padaryti tokias išlaidas:

Kadangi bus atliekami nesudėtingi darbai, tai darbo inventorius bus toks:

2 šienapjovės 7000 lt.

2 nešiojamų benzininiai dalgiai “Varna” 2000 lt.

10 kastuvų 200 lt.

10 grėbliai 100 lt

10 rankiniai dalgiai 100 lt.

10 komplektų specrūbų 2500 lt

kitos smulkios priemonės ir įrankiai 200 lt.

Ofiso įrengimui reikės tokios įrangos:

kompiuteris ir spausdintuvas 4000 lt.

telefonas – faksas 1000 lt.

raštinės priemonės 250 lt

ofiso baldai 20000 lt.

viso 37 350 lt

Papildomos smulkios reikalingos priemonės ir smulkus remontas, jei tai bus reikalinga, bus atlikta iš lėšų, skirtų papildomoms išlaidoms įmonės kūrimui.

Transportas

Įmonė vykdys smulkius užsakymus, todėl turės vykdyti darbus labai išsimėčiusiose objektuose. Kadangi darbams nauudojami nesudėtingi ir nesunkūs įrengimai bei įrankiai, pagrindinis reikalavimas transportui – didelis ekonomiškumas.

Vežti reikės dažniausiai žmones, įrankius, nedidelius kiekius statybinių medžiagų. Atsižvelgiant į visus šiuos faktorius transportui bus naudojami keturi 3,5 t. keliamosios galios automobiliai.

Automobiliai bus perkami geros techninės būklės, bet nenauji – 1995 – 1996 m gamybos. Šie sunkvežimiai pilnai atitinka įmonės keliamus reikalavimus:

• Automobilis turi platformą kroviniams ir medžiagoms vežti, kurį galima uždengti tentu. Taigi, galima vežti tiek įrengimus ar net baldus, tiek statybines medžiagas.

• Mašinos kabina yra prailginta. Iš viso telpa 6 keleiviai. Taigi vena brigada gali pilnai sutilpti į vieną automobilį ir vežtis įrankius bei medžiagas.

• Automobils naudoja dizelinį kurą, 10 l. /100 km., kai automobilis pilnai pakrautas.

Veiklos pradžioje bus naudojami keturi tokie automobiliai. Vėliau, plečiant įmonės veiklą bus nupirktas dar vienas.

Automobilius vairuos brigadininkai. Jei darbai vyks daugiau nei dviejuose objektuose pervežimus atliks tiems objektams vadovaujantis inžinierius. Jis taip pat spręs, kaip optimaliai išnaudoti transportą, kad būtų išvengta didelių kuro sąnaudų.

Įpatingų priemonių transporto organizavimui ir sąnaudų taupymui bus imamasi. Automobilių eksploatacijai ir kurui bus skirta 3000 lt. mėnesiui – šios sumos tikrai turėtų pakakti kurui ir atsarginėms detalėms.

Personalo parinkimas

Darbuotojų paieška bus atliekama dviem kanalais. Pirmiausia darbuotojų pareikalavimas bus paskelbtas Vilniaus darbo biržoje. Darbuotojams bus taikomi auksčiau minėti reikalavimai.

Antrasis darbuotojų paieškos kanalas – vietinė spauda. Kadangi per spaudą bus ieškomi geros kvalifikacijos darbuotojai tai skelbimai bus duodami į pagrindinius reklamos savaitraščius (“Alio reklama”, ”Reklama” ) ir kai kuriuos antraeilius (“Lietuvos aidas”, “Vakarinės naujienos”) dienraščius.

Skelbimas galėtų būti maždaug toks: “UAB “Melioriukas” reikalingi darbininkai ir inžinieriai – mechanikai, turintys darbo patirtį eksploatacijos ar staybos srityje.” Jis yra nelabai informatyvus todėl, kad tuo norima pritraukti daugiau žmonių. Galima bus pasikalbėti su kiekvienu asmeniškai kadangi tik taip galima būtų atrinkti pačius geriausius darbuotojus kurie iš pat pradžių nereikalautų labai didelio atlyginimo, vėliau jų atlyginimas turėtų didėti.

Paslaugos teikimo savikaina

Nagrinėjant įmonės veiklos išlaidas, galima pastebėti, kad beveik visos stambiausios į paslaugos tiekimą įeinančios išlaidos yra pastovaus pobūdžio. Pirmaisiais veiklos metais darbuotojai gaus pastovų atlyginimą, todėl šios išlaidos yra pastovios. Įmonė kas mėnesį mokės pastovų palūkanų mokestį.

Kai įmonė dirbs maksimaliu pajėgumu (apie 65 000 Lt. darbų apimtis) per mėnesį ji patirs tokias išlaidas:

• Tiesioginės sąnaudos

Atlyginimai: 9380 lt.

Detalės automobiliams ir agregatams, degalai 3000 lt

• Veiklos sąnaudos

Transporto išlaidos (kuras) 2000 lt.

Ofiso nuoma 700 lt.

Ryšiai, kanceliarija ir energetika 2500 lt.

Sodra 4020 lt.

Nenumatytos išlaidos: 3000 lt.

Metinės įmokos už paskolą 15 000 lt.

Viso: 39 600 Lt.

Per pirmuosius sezoninius veiklos metus įmonė padarys tokias išlaidas:

Pajamos 30 000 35 000 40 000 50 000 65000 55000

Mokėjimai:

Pirkimai

atlyginimai (+ soc. Dr.)

nuoma

PVM

ryšiai ir energetika

0

13 400

700

5400

0

3000

13 400

700

6300

2000

3000

13 400

700

7200

2000

3000

13 400

700

9000

2000

3000

13 400

700

11700

2000

3000

13 400

700

9900

2000

Viso išlaidų per mėnesį 19 500 23 000 24 300 26 100 30 800 29 000

Viso išlaidų per metus 152 700

Viso apyvarta per metus 275 000

Veiklos pelningumas pirmaisiais sezoniniais veiklos metais bus 10 300 Lt. nuo apyvartos. Pirkimai, tai kuras, detalės ir smulkus inventorius. Kadangi ši lentelė atspindi tik pirmųjų metų apyvartą, tai nesunku susidaryti nuomonę kad mano įmonė labai greitai bankrutuos, taigi aš

siūlau pasižiūrėti į šią lentelę kuri atspindi sekančių metų pajamas:

Pajamos 35 000 40 000 50 000 60 000 70 000 60 000

Mokėjimai:

Pirkimai

atlyginimai (+ soc. Dr.)

nuoma

PVM

ryšiai ir energetika

3000

13 400

700

6300

2000

3000

13 400

700

7200

2000

3000

13 400

700

9000

2000

3000

13 400

700

10 800

2000

3000

13 400

700

12 600

2000

3000

13 400

700

10 800

2000

Viso išlaidų per mėnesį 25 400 26 300 28 100 29 900 31 700 29 900

Viso išlaidų per metus 171 300

Viso pajamos per metus 315 000

Galutinis pelnas 143 700

Šios lentelės skaičiavimai padaryti neatsižvelgiant į infliacija.

5. Vadyba

Organizacijos valdymo modelis ir stilius

Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla didžiąja dalimi priklausys nuo jos valdymo ir vadovavimo jai. Taigi didžiausia įmonės pelningumo atsakomybė šiuo atveju tenka vadovui, kadangi aš yra vienintelis šios įmonės savininkas ir pats turi sukurti firmos struktūrą, pasirinkti vadovavimo modelį bei stilių ir tai turi gerai apgalvoti dar prieš įkurdamas įmonę ( kai jau yra parinkti visi reikiami darbuotojai ir galima spręsti, kas kam pavaldus turėtų būti ). Sprendžiant šį klausimą ir kuriant valdymo struktūrą reikia daryti ir rinktis tai, kas geriausiai atitiktų įmonės veiklą ir garantuotų gerą valdymą, kurį vadovas suvokia taip- geras valdymas yra tuomet, kai visi planuojami darbai yra atlikti, pasiekti užsibrėžti įmonės tikslai ir tai padaryta efektyviausiu būdu.

Aišku, kuriant įmonę iš pradžių visais jos reikalais rūpinsis vadovas (kadangi darbuotojų dar nėra o jie ir negalėtų tvarkyti firmos kūrimo reikalų, nes tam neturėtų teisinio pagrindo), tačiau veiklai įsibėgėjus bus būtina darbus paskirstyti, kad būtų išvengta nesusipratimų ir greičiau būtų pasiektas norimas rezultatas. Būtina susidaryti aiškų vaizdą, kaip atrodys įmonės valdymas, ir pagal tai parinkti jai tinkamą valdymo struktūrą. Šiuo atveju geriausiai tinka linijinė valdymo struktūra. Kodėl? Visų pirma todėl, kad firmoje dirba nedaug darbininkų paranku palaikyti tiesioginį ryšį su jais taip efektyvinant kontrolę ir gaunant tikslesnę informaciją apie veiklą. Verta pastebėti, kad informacijai keliaujant per kelis etapus (jei sakykim darbininkai ją perduotų darbų vykdytojui, darbų vykdytojas toliau ją siųstų sekretorei, ji savo ruožtu i vadybininkui ir tik po to vadybininkas ją pateiktų vadovui, tai ta informacija norom nenorom būtų smarkiai pakeista) ji pakinta ir gali privesti prie neteisingų sprendimų. Firmoje dirba 26 darbuotojai ir šio skaičiaus pilnai pakanka efektyviai įmonės veiklai. Kaip pastebėjote, nesamdomas pavaduotojas, nes manoma, kad tokiai mažai įmonei dar viena darbo vieta būtų nuostolinga, o be to vadovas turi pakankamai žinių visose srityse, kurios reikalingos įmonės valdymui ir ketina su viskuo susitvarkyti pats.

Organizacinė firmos struktūra.

Įmonės organizacinė struktūra atrodys taip:

Direktoriaus pareigas atliksiu aš pats. Finansinius reikalus tvarkys vienintelis firmos buhalteris, inžinierių darbą tvarkys vyriausiasis inžinierius.

Pirmasis inžinierius atliks vyr. mechaniko pareigas ir vadovaus 5 žmonių brigadai – darbų vykdytojas. Taigi, jis turėtų būti baigęs aukštąjį mokslą šioje srityje. Pageidautina bent 2 metų patirtis.

Antrasis inžinierius irgi turėtų turėti aukštojo išsilavinimo diplomą ir bent 2 metų patirtį. Jis vadovaus 5 žm. brigadai (darbų vykdytojas) ir atliks darbų saugos specialisto darbus.

Trečiasis inžinierius privalo turėti aukštojo išsilavinimo diplomą, taip pat 2 metų patirtį. Jis kaip ir visi inžinieriai vadovaus 5 žmonių brigadai ir atlikinės vyriausiojo tiekėjo darbus.

Ketvirtasis inžinierius neprivalo turėti aukštojo išsilavinimo diplomo, tačiau jam privaloma turėti ne mažesnę kaip 10 metų šaltkalvio darbo patirtį, kadangi jo pareigos bus 5 žmonių brigados darbo koordinatorius, ir jam bus privaloma tvarkyti sugedusius automobilius.

Visi kiti eiliniai darbuotojai turi turėti darbo statybos ar melioracijos įmonėse . Aukštasis išsilavinimas jiems nebūtinas.

Įmonėje bus naudojamas vienas iš vadovavimo modelių tai yra delegavimas. Tai vienas priimtiniausių variantų, nes yra suinterisuotumas, kad įmonėje dirbtų savarankiški, savo darbą išmanantys darbuotojai, o tai nulems atsakomybės paskirstymas, kuriuo ir yra pagrįstas delegavimas. Kaip tai ketinama daryti? Darbuotoją priimant į darbą iš jo dar nereikalaujama nieko, tik su juo bendraujama stengiamasi jį pažinti, išsiaiškinti jo sugebėjimus, kad būtų sužinota, ko galima iš jo reikalauti ir tikėtis ir ar iš viso jis tinka.Vėliau jam duodami įvairūs nurodymai kaip ir ką daryti ir kontroliuojamas kaip jis tai vykdo, daroma atatinkamos pastabos, pasakoma, kaip norima, kad būtų atliktas darbas. Kai yra įsitikinama, kad darbininkas suprato reikalavimus ir veiklos specifiką, paliekama jam daug didesnes galimybes veikti laisvai – svarbus veiklos rezultatas, o ne tai kaip tai daroma. Taip palengva darbuotojas pripranta prie reikalavimų, nusistovėjusios tvarkos įmonėje, sužino savo atsakomybės sritį, o vadovui belieka tik teirautis pas darbų vykdytoją kaip sekasi veikla.

6. Rizikos veiksniai

Galimos problemos ir kliūtys

Mūsų teikiamos paslaugos rinka yra priklausoma daugiausiai nuo stambiųjų rajono bendrovių, butų ūkių finansinės padėties. Kol kas kasmet eksploatavimo ir smulkaus remonto bei teritorijos tvarkymo darbų rinka auga. Ji auga kartu su įmonių, ūkių finansinės padėties gerėjimu. Gerai besiverčiančios įmonės skiria pinigų teritorijos tverkymui, pastatų remontui ir modernizavimui. Jų finansinė gerovė didžiaja dalimi susijusi su energijos, kuro ir šilumos kainomis.

Taigi, vienas iš pavojų – energijos, kuro ir šilumos kainų svyravimai. Ypač pastaruoju metu degalų kainos labai svyruoja, mokesčiai nepastovūs, ekonominė Lietuvos padėtis nėra labai gera tačiau reikia tikėtis geresnių laikų (išsirinkome nauja valdžia, gal bus geriau).

Didelę įtaką smulkių eksploatavimo darbų apimčiai daro kaimo rėmimo programai skiriamos lėšos. Jas naudoja ūkininkai keliams tiesti bei remontuoti, drenažo įrengimų remontuoi ir kt.. Tad reikia tikėtis kad kaimo rėmimui skirtos lėšos laikui bėgant augs, to pasekoje užsakymų vis daugės.

Kol Lietuvos, o ypač Vilniaus (kadangi mano įmonė dirbs tik šioje apskrityje) , ekonominė padėtis nėra labai gera reikia tikėtis, kad eksploatacijos darbai nustos augti arba augs pamažu. Iki tol tikimasi susirasti pastovius klientus ir juos išlaikyti. Daugelis įmonių periodiškai sutvarko savo teritorijas, atlieka smulkų pastatų, kelių remontą.

Dar vienas iš pavojų galėtų būti dar kelių tokios pat rūšies įmonių atsiradimas rinkoje, konkurencijos didėjimas. Jei atsirastų tik viena įmonė, tai nesudarytų rimtos problemos. Mūsų įmonė pajėgtų konkuruoti ir blogiausiu atveju sugebėtų išlaikyti pastovią apyvartą. Savo veiklos pradžioje mūsų įmonė nepatenkins visos rinkos, taigi lieka vietos ir konkurentams.

Konkurenciją sudaro ir kitų miestų bei rajonų melioracijos ir kelių remonto bendrovės, dirbančios mūsų rajone, tačiau jos dažniausiai patiria dideles išlaidas, nes dirba toli. Taigi kainos atžvilgiu galima sudaryti joms nemažą konkurenciją. Be to reikia tikėtis, kad ir kituose rajonuose ekonominė padėtis pagerės, todėl tų rajonų įmonėms vis daugiau darbo atsiras vietoje ir joms darbai kitame rajone nebeapsimokės.

Alternatyvi veikla

Jei veiklos tokios paslaugos poreikis dėl anksčiau minėtų priežasčių sumažėtų tiek, kad įmonės veikla nebebūtų pelninga, vienas iš alternatyvios veiklos variantų galėtų būti smulkių krovinių bei statybinių medžiagų pervežimai.

Aišku, tektų palikti tik tiek darbuotojų, kiek bus turima transporto priemonių (plečiantis įmonei jų daugės ir neaišku, kiek įmonė turės transporto, kai eksploatacijos paslaugos paklausa sumažės).

Tokiai veiklai potencialas turėtų susidaryti iš ankstesnės įmonės veiklos. Įmonė turi lengvuosius sunkvežimius, galinčius vežti tiek statybines medžiagas, tiek krovinius po tentu.

Be to, per veiklos laiką susidarys nemaža informacinė bazė apie stambiausius statybos objektus ir kitus klientus, kurie naudojosi eksploatacijos paslaugomis. Panaudojant šią informaciją bus galima lengviau rasti klientų naujai paslaugai. Šie vartotojai jau žinotų mūsų įmonę ir jiems galima būtų pasiūlyti smulkių pervežimų paslaugas.

7. Finansai

Kapitaliniai įdėjimai ir jų panaudojimas

Įmonės įkurimui reikalingi tokie kapitaliniai įdėjimai:

Patalpų remontas 10 000 Lt.

Patalpų įranga 30 000 Lt.

4 lengvieji sunkvežimiai 52 000 Lt.

Irankiai, žoliapjovės spec. rūbai ir pan. 12 100 Lt.

Papildomos išlaidos įm. kūrimui 4 000 LT

VISO: 108 100 lt

Tikiuosi gauti paskolą 10 metams su 10% palūkanų ir pradėti ja atidavinėti po maždaug 2-3 metų, kadangi mano įmonė tik tada atsistos ant kojų ir pajėgi atidavinėti paskolą. Kasmetinė įmoka: 50 000 Paskolos garantas – man priklausantis angaras Vilniaus rajone netoli aerouosto, kurio vertė 500 000 Lt.

Planuoju, kad įmonė pilnai atsipirks per 3 – 4 veiklos metus, bet kreditas bus grąžintas tik per 10 veiklos metuų. Iš karto skolinto kapitalo atiduoti neapsimoka, nes neliks laisvų lėšų įmonės plėtrai.

Prognozuodamas veiklos apimtis aš remiuosi anksčiau mano apskaičiuotomis minimaliomis mėnesinėmis veiklos apimtimis, nes įmonė, nustatydama paslaugų kainas, bent jau pirmaisiais sezoninės veiklos metais remsis nenuostolingumo principu.

Planuoju, kad pirmą veiklos mėnesį darbų apimtis bus nedidelė – mažiau nei pusė minimalios mėnesinės apyvartos. Ji sieks 30 000 lt. Taip įvyks dėl to, kad reikės užmegzti ryšius su klientais, integruotis į rinką. Kol gausime pirmuosius užsakymus gali praeiti net pusė mėnesio. Vėliau veiklos apimtys turėtų išaukti iki 65 000 – 70 000 lt. ir paskutinį sezono mėnesį vėl numatomas paklausos kritimas, nes baigiantis sezonui užsakymų mažėja.

Įmonės kasoje, norint išvengti grobstymų, pinigai nebus laikomi, o minimalus pinigų kiekis banko saskaitoje 3000 lt.

Kasos mokėjimai ir išmokėjimai per 1 sezoninius metus

Mėnesis Pajamos PVM Atlyginimų Sodra Papildomos išlaidos Galutinis mėnesio pelnas

Balandis 30 000 5.400,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 6.000,00 Lt

Gegužė 35 000 6.300,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 10.280,00 Lt

Birželis 40 000 7.200,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 14.200,00 Lt

Liepa 50 000 9.000,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 22.400,00 Lt

Rugpjūtis 65 000 11 700 13 400 5.200,00 Lt 34.700,00 Lt

Rugsėjis 55 000 9.900,00 Lt 13 400 5.200,00 Lt 27.400,00 Lt

Galutinis pelnas 114 980 Lt

Atlyginimai šioje lentelėje pateikiami neišskaičiavus Sodros mokesčių, kurie išskaičiuojami sekančiame stulpelyje.

Gautas nepaskirstytas pelnas bus skiriamas naujos įrangos pirkimams (benzopjūklai, benzininiai dalgiai, žoliapjovės, dar vienas lengvasis sunkvežimis), nes sekančiais metais bus pasamdyta papildomai inžinierius ir keturi darbuotojai. Be to tris – keturis veiklos metų pradžioje bus nupirktos patalpos ofisui. Laisvos lėšos bus reikalingos ir pastovaus personalo samdymo programai.

Lūžio taško įvertinimas

Kadangi įmonė dirbs paslaugų srityje ir taikys sutarinius tarifus negalima skaičiuoti kiek prekių reikia parduoti ar kiek kartų turi būti suteikta tokia ar kitokia paslauga. Todėl šiame skryriuje bus paskaičiuota minimali apyvarta, kad įmonė sugebėtų padengti visas einamąsias išlaidas. Taip pat bus paskaičiuotas laikotarpis, kuriuo pradedant įmonė pilnai atsipirks.

Minėtų rodiklių skaičiavimą lengvins ir tai, kad kintamoms veiklos išlaidoms, kiekvieną mėnesį numatytos patovios sumos, leidžiančios užtikrinti maksimalią pirmaisiais veiklos metais prognozuojamą apyvartą per mėnesį. Bet maksimali apvarta bus tik kelis veiklos mėnesius, kitais mėnesiais ji bus mažesnė – taigi, palikta nemaža atsarga.

Mažiausia reikalinga apyvarta

Aš planuoju, kad kreditą, reikalingą įmonės įkūrimui, aš atiduosiu per 10 metus. Pagrindinės kapitalo investicijos:

Patalpų remontas ir iranga 10 000 lt.

4 lengvieji sunkvežimiai 52 000 lt.

Irankiai, žoliapjovės spec. rūbai ir pan. 12 000 lt.

Papildomos išlaidos įm. kūrimui 4 000 lt

VISO: 78 000 lt

Tikiuosi gauti paskolą 10 metų su 10% palūkanų ir kasmet atiduoti jos dalį, tačiau pradėta grąžinti paskola bus tik po 2 – 3 metų

Per mėnesį reikės uždirbti mažiausiai po 25 –30 000 litų, norint, kad būtų padenkta paskola ir nepristigtų lėšų jos atidavimui.

Jei PVM sudarys 18 %, paskaičiavęs apytiksles mėnesines išlaidas, mėnesines įmokas už gautą paskolą, ir pridėjęs pelno mokesčio priedą gausiu minimalią mėnesinę apyvartą. Pagrindinės mėnesio išlaidos bus:

Taigi, kad išlikti metinė įmonės apyvarta turės būti apie 120 000 Lt., o per mėnesį bus atliekama darbų maždaug už 30 000 Lt. Aš manau, kad žmonių brigadai tokia apyvarta reali. Pavyzdžiui AB “Panevėžio melioracijoje” (pagrindinis konkurentas) per metus vienam darbuotojui tenka 171 000 Lt. rangos darbų, tačiau naudojama brangi melioracijos ir žemės ūkio technika, atliekami stambūs užsakymai. Mano įmonėje vienam darbuotojui per metus mažiausiai turės tekti 25000 Lt. eksploatacijos darbų.

Šis paskaičiavimas atliktas su didele atsarga, nes nenumatytoms išlaidoms numatyta 3000 Lt., kas yra nuo 7 % iki 14 % nuo planuojamos mėnesinės apyvartos, be to kintamoms išlaidoms, tokioms kaip transportas, medžiagos ir gamybos priemonių eksploatacija, numatytos pastovios sumos pagal galimą maksimalų įmonės pajėgumą kas mėnesį, nors neplanuojama dirbti pilnu pajėgumu. Be to gamybos priemonių ir pastatų nusidėvėjimas mažins mokesčius.

Atsipirkimo periodas

Iš viso į įmonę bus investuota 500 000 lt. Šią paskolą numatyta atiduoti per 10 metus, todėl kad veiklos pradžioje nereiktų mokėti didelių įmokų paskolai atiduoti. Stengdamasi greičiau atiduoti kreditą, įmonė patirtų didesnę riziką ir turėtų mažiau laisvo kapitalo veiklai plėsti. Realiai įmonė paskolą galėtų grąžinti per pirmuosius savo veiklos metus. Tuo galima įsitikinti lyginant laisvas lėšas įmonės sąskaitoje ir investicijas.

Kaip matome, įmonė galėtų atsipirkti per pirmuosius veiklos metus, o kai kreditas bus grąžintas, jos veiklos pelnas kelis kartus jau viršys padarytas investicijas.

Naudojausi sekančia literatūra:

1. A. Jovaiša, Kaip parengti verslo planą.

2. Įmonių katalogas 2000.

3. Internetas