Verslo planas

TURINYS

Įvadas..............................3
Valdymo struktūra..............................4
Darbo pasidalijimas ir kooperavimas..............................6
Organizacijos aplinka..............................7
Organizacijos socialinė atsakomybė.............................11
Planavimas ir strateginis valdymas..............................12
Misija ir vizija..............................13
Organizavimas..............................13
Kontrolė..............................14
Koordinavimas..............................14
Vadovavimas..............................14
Organizacijos kultūra..............................15Įvadas
Šiame savarankiškame darbe verslo idėją pritaikiau VĮ Marijampolės miškų urėdijai (toliau MU). Šią įmonę pasirinkau todėl, kad ji yra mano gimtajame mieste Marijampolėje.

VĮ Marijampolės miškų urėdija įkurta 1991m. Įmonės kodas 15141628, o buveinė: Vilkaviškio g 71, Marijampolė. Šiai įmonei vadovauja miškų urėdas K. Paškevičius.

Tai yra valstybinė įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kiitą MU įstatuose numatytą veiklą. MU kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą ir prekybą mediena bei miško ištekliais.Valdymo struktūra
Dirbančiųjų Marijampolės miškų urėdijoje iš viso yra 140:
• Urėdas. Jis organizuoja MU veiklą ir veikia MU vardu esant santykiams su kitais asmenimis; priima ir atleidžia darbuotojus; tvirtina MU filialų ir atstovybių nuostatus; parengia MU darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles; teikia informaciją Generalinei miškų urėdijai apie MU veiklos prognozes ir planus, bei apie įvykius turinčius esminės reeikšmės MU veiklai. Urėdas atsakingas už visą MU veiklą, pavaldinių kontrolę.
• Urėdo pavaduotojas miškininkystei. Jis organizuoja visą veiklą, kuri vykdoma miške, skirsto darbo vietas ir darbus. Skirsto taip, kad užtektų vieneriems metams.
• Urėdo pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai organizuoja visą veiklą su ja

au pargabenta mediena, jos apdaila ir paruošimas.
• Vyr. buhalterė tvarko visą realizaciją.
• Kasininkė- buhalterė – medžiagas ir darbo užmokestį.
• Apskaitos darbuotojai , ekonomistė – paskaičiuoja savikainą, normatyvus ir įkainius
• P rekybos skyriaus vadybininkas – sudaro prekybines sutartis.
• Kompiuteristas – prižiūri kompiuterių veiklą ir kuria programas.
• kiekvienoje girininkijoje yra po girininką, jie veda apskaitą, į transporto skyrių perduoda duomenis kiek medienos yra sandėliuose. Jis turi apžiūrėti visus medienos sandėlius ir patikrinti ar mediena nepavogta, sekti jos kiekį ir kokybę. Tai daroma kasdien.
• girininkų pavaduotojai – padeda girininkams, tvarko pirminius dokumentus.
• mechanikas – atsakingas už visą mechanizacijos barą.
• miško išvežimo baro viršininkas – skirsto transporto darbą.
Iš viso tarnautojų 37.
eigulių kiekvienoje girininkijoje yra po 4. jie tikrina, prižiūri, priiminėja ir sužymi rąstų skersmenis, išrūšiuoja medieną.
miško ruošėjai 20
vairuotojai 10
traktorininkai 15
šaltkalviai 5
jėgeris (medžioklės žinovas) medžioklės skyriuje,
staliai 2
santechnikas,
4 sargai-kūrikai, valytoja.Darbo pasidalijimas ir kooperavimas
Marijampolės miškų urrėdijos darbuotojai naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka; augina sodmenis, atkuria bei įveisia mišką, prižiūri želdinius ir žėlinius; vykdo pagrindinio ir tarpinio naudojimo bei kitus miško kirtimus, ruošia žaliavinę medieną; saugo mišką nuo gaisrų, kenkėjų, ligų, nuo žvėrių daromos žalos, ir kitų neigiamo gamtos reiškinių poveikio miškams veiksnių; likviduoja miškų plotuose audrų, gaisro, potvynių, medynų džiūvimo ir kitų neigiamo gamtos reiškinių poveikio miškams padarinius; vyriausybės nustatyta tvarka nuomoja valstybinę miško žemę poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūk
kio veiklai organizuoti; saugo mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvūnų daromos žalos.
Žemės ūkio paslaugų veikla:

Medžioklė, gaudymas spąstais ir medžiojamų gyvūnų veisimas bei susijusių paslaugų veikla; smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; garo ir karšto vandens tiekimas; variklių transporto priemonių pardavimas, variklių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų pardavimas; medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba; sportinė bei
pramoninė medžioklė ir su ja susijusi veikla.
Medžioklė:

Šunskų girininkija vykdo komercines medžiokles.

Medžioklės ūkis atlieka būrelio funkciją. Yra komerciniai plotai, kuriuose užsakovas, susimokėjęs mokestį pagal sudarytą įkainių sistemą, gali medžioti. Juos lydi medžioklės žinovas ir jėgeriai. Mokestis skirstomas:
• už medžioklę, kai neskaičiuojama pagal nušautų žvėrių skaičių, pvz.: zuikių, lapių.
• už žvėries nušovimą ar sužeidimą, pvz.: stirnos, elniai, briedžiai, danieliai.
Paslaugos:
Prekyba sodinukais, miško apželdinimas, valymas, kirtimas, retinimas.Organizacijos aplinka
Vidinė aplinka:

Marijampolės miškų ūrėdijos vidinė aplinka – tai įvairūs organizacijoje vykstantys procesai, apsprendžiantys tam tikrus veiksmus. Svarbiausi vidiniai kintamieji: tikslai, struktūra, užduotys, technologija, žmonės.
Marijampolės miškų urėdijos strateginis tikslas – užtikrinti kad miškai būtų tvarkomi tvaraus ir daugiatikslio naudojimo principais, garantuojant juose aplinkos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugą bei jų harmoningą sąveiką.
Ankščiau pateiktoje schemoje pavaizduota Marijampolės miškų urėdijos valdymo struktūra. Iš schemos matome, jo
og visos urėdijos vadovas yra miškų urėdas. Vadovas turi du jam pavaldžius pavaduotojus. Vienas pavaduotojas yra atsakingas už su miškininkyste susijusiais reikalais, tokiais kaip miško apsauga, atkūrimas, rekreacija, miškotvarka. Šiam pavaduotojui yra pavaldūs medelynai. Urėdo pavaduotojas medienos ruošos ir prekybos klausimams koordinuoja medienos paruošimo darbus, yra atsakingas už prekybą mediena, bei civilinę ir darbų saugą. Taip pat jo jurisdikcijoje yra medienos ruošos, prekybos ir technikos padalinys.
Urėdijos finansiniai klausimai yra pavesti vyriausiajam buhalteriui, kuris prižiūri urėdijos buhalteriją. Miško urėdui įmonės valdyme taip pat padeda urėdijos bendrasis skyrius, kurį sudaro: Personalo ir darbo saugos specialistas, kompiuterijos specialistas, sveikatos priežiūros specialistas ir kiti darbuotojai. Urėdijos vadovas yra pavaldus generaliniam miškų urėdui.

Užduotys. Naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka; augina sodmenis, atkuria bei įveisia mišką, prižiūri želdinius ir žėlinius; vykdo pagrindinio ir tarpinio naudojimo bei kitus miško kirtimus, ruošia žaliavinę medieną; saugo mišką nuo gaisrų, kenkėjų, ligų, nuo žvėrių daromos žalos, ir kitų neigiamo gamtos reiškinių poveikio miškams veiksnių; likviduoja miškų plotuose audrų, gaisro, potvynių, medynų džiūvimo ir kitų neigiamo gamtos reiškinių poveikio miškams padarinius; vyriausybės nustatyta tvarka nuomoja valstybinę miško žemę poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti; saugo mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, mi
iško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvūnų daromos žalos.

Tiesioginio poveikio ir netiesioginio poveikio veiksniai :

Vartotojai – tai žmonės, kuriems reikalinga mediena šildymui, reikalingos miško priežiūros paslaugos; firmos (jų yra apie 40), kurios iš MU perka tarinius rąstus, plokščių medieną, popiermedžius, faniermedžius, pjautinius rąstus; medžiotojai; taip pat tie, kurie nuomojasi, ar perka įrenginius savo veiklai, nuomojasi transportą; poilsiautojai, kuriems reikalingos poilsiavietės ar viešbučiai.
Darbo ištekliai – pagrindiniai Marijampolės miškų ūrėdijos ištekliai yra pati gamta, kuri mums duoda daugybę medienos ir kitų išteklių.
Valstybės poveikis – apžvelgiant valstybės skiriamų lėšų tyrimams padėtį, pastebima jog lėšų dalis, skirta šiai sričiai auga. Tačiau ne itin dideliu tempu. 2003 m. lyginant su 2004 m., lėšų kiekis paaugo maždaug 20 proc.(nuo 381,8 iki 472,7 mln. Lt). Kaip paskelbė “Eurostat” pagal tyrimų ir plėtros išlaidų metinį augimą 2001-2004 m., kuris vidutiniškai sudarė 12%, Lietuva patenka į lyderių grupę. Iš visų skiriamų lėšų tyrimams apskritai, didžiausią dalį sudaro taikomieji tyrimai.

Stebint tokią padėtį, galima daryti išvadą, jog valstybės išlaidos tyrimams kasmet didėja, o siejant tai su miškininkystės ūkio šaka, galima numatyti, kad šioje srityje taip pat galima sulaukti didesnio valstybės finansavimo. Naujausi duomenys nuteikia dar optimistiškiau: Europos Komisija 2007-2013 metais siūlo padvigubinti išlaidas mokslo tyrimams, siekiant padidinti Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. Europos Komisija patvirtino 2007-2013 metų finansinės perspektyvos projektą, kuriam dar turi pritarti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas. “Lie.tuvos mokslininkai turės daugiau galimybių dalyvauti ES finansuojamuose projektuose – ne tik vieni, bet ir kartu su kitų ES valstybių mokslininkais”, – pažymėjo eurokomisarė D. Grybauskaitė.

Taigi ateityje miškininkystės šakos atstovai taip pat turės didesnių galimybių dalyvauti ne vien tik vietinio, bet ir tarptautinio masto projektuose, tyrinėjant miško problemas, naujausias miškininkystės technologijas, atliekant įvairius tyrimus tokius kaip medienos kokybės priklausomybė nuo medynų našumo grynuose pušynuose, ar fitopatologinių bei entomologinių veiksnių įtaka miško džiūvimui ir laukinių gyvūnų sąveikos su miško augalija tyrimai ir kt.
Konkurencija – pagrindiniai Marijampolės miškų urėdijos konkurentai yra privačios įmonės –„Gižų šilas“, „Mano šilas“, „Benzelina“, privačių miškų kooperatyvas „Miško žemė“. Jos superka iš fizinių asmenų statųjį mišką, jį iškerta ir parduoda medieną. Taip pat kaip konkurentus galima įvardinti kitų rajonų miškų urėdijas. Visi konkurentai pasidalinę rinka maždaug po lygiai ir yra panašaus dydžio. Visi konkurentai laikosi panašios strategijos: konkuruoti teikiant aukštos kokybės produkciją ir paslaugas, užtikrinti kad klientų užsakymai butų įvykdyti laiku. Privačios įmonės išsiskiria savo technologine baze, kas leidžia jiems teikti geresnės kokybės produkciją ir pagerinti paslaugų teikimo sąlygas, o taip pat sumažinti sąnaudas, reikalingas produkcijos paruošimui. Tuo tarpu valstybinės įmonės yra labiau finansiškai apribotos ir turi naudotis senesne įranga, patirdamos didesnes sąnaudas. Apskritai mūsų nagrinėjamos urėdijos konkurentais yra visos Lietuvoje esančios urėdijos ir privačios įmonės, užsiimančios šia veikla. Juos galima apibūdinti kaip globalius konkurentus Lietuvos mastu.
Nors konkurentų Marijampolės miškų urėdijai netrūksta, šioje srityje labai aštrios konkurencinės kovos nėra. Aišku urėdija turi sekti įvairius konkurentų veiksmus, tiek investicinėje (turima omenyje investicijos į technologijas, darbuotojų kvalifikaciją ir kt.), tiek prekybos ir kt. srityse, norėdama išlaikyti savo dalį rinkoje. Konkurentų siekiai žinoma yra aiškūs – didinti pelną, tačiau padidėjusi gamybinė galia galėtų padėti dar labiau išplėsti užimamą rinkos dalį, tačiau miškininkystės atveju gamybinės galios stiprinimą apriboja laikas ir žemės ploto ribotumas, kurie reikalingi miškui atauginti. Besaikis miškų plėtimas gali sukelti sunkiai ištaisomų padarinių. Taip pat konkurencinėje kovoje siekiama išsiskirti savo technologijų naujumu ir įvairove: UAB „Benzelina“ įsigijusi modernią medkirtę, o paruoštą medieną pristato šiuolaikiniu miškovežiu, kuriame yra įmontuota speciali aparatūra, apskaičiuojanti pakrautos medienos kiekį. Nors Marijampolės miškų urėdija stengiasi pagerinti savo technologinę bazę, tačiau kol kas itin aukšto lygio dar nėra pasiekusi.
Apskritai visi Marijampolės miškų urėdijos konkurentai yra daugmaž panašūs savo teikiamų paslaugų ir produkcijos atžvilgiu. Gal būt galima būtų paminėti, jog būdamos valstybinėmis įmonėmis, miškų urėdijos priimdamos sprendimus turi pereiti nemažą biurokratinį kelią, kas apsunkina jų priėmimą. Kai reikia reaguoti itin operatyviai, tai gali sukelti nesklandumų. Tuo tarpu privačios įmonės sprendimus priima daug greičiau. Tačiau valstybinė įmonė turi pranašumą prieš privačią tuo atžvilgiu, kad jei valstybinė įmonė dirbtų nepelningai, ar jai grėstų bankrotas, ji būtų prijungiama prie kitos urėdijos. Tuo tarpu privati įmonė tokių galimybių neturi.
Pagrindiniais konkurentų klientais yra privatūs asmenys, privačios medinius langus ir duris, apdailos medžiagas gaminančios įmonės, lentpjūvės. Nei privatūs, nei valstybiniai konkurentai nebendradarbiauja su jokiomis įmonėmis, bei kitų valstybių ar vietinėmis urėdijomis verslo tikslais.
Technologinė aplinka. Marijampolės miškų urėdijoje esama situacija naujos technikos ir technologijų atžvilgiu yra pakankamai nebloga. Čia yra įvairių miško ruošos ir atkūrimo darbams reikalingų mechanizmų: krūmapjovės, miško valymo pjū.klai, grandininiai pjūklai, sodinamosios mašinos, traukiamosios frezos, ekskavatorius, medkirtė, įvairios transporto priemonės – medvežės, medienvežės .
Šiuo metu urėdijos sunkiojo transporto autoparką sudaro URAL 4320, du URAL 5557, du KAMAZ 43101, taip pat 1991 m. laidos SCANIA TM–160 ir 2001 m. laidos MAZ 55223. Pastarieji automobiliai yra dviašiai ir skirti tolimiems pervežimams. Tolimiems pervežimams naudojamos mašinos be manipuliatorių. Taip turi 10 automobilių medienos pristatymui vartotojams, 10 traktorių stiebų „ištraukimui“, į skersavimo aikšteles arba prie automobiliais privažiuojamų vietų išvežimui į vadinamąjį „galutinį sandėlį“, 25 ratinius (T-40, „Belorus“ tipo) traktorius, labai daug remontui ir aptarnavimui skirtų mašinų ir technikos [4].
Iš aukščiau pateiktos informacijos apie urėdijos situaciją technikos ir technologijų srityje, galima susidaryti bendrą nuomonę apie šios įmonės padėtį. Nors urėdija ir turi pakankamai technikos, kuri užtikrina, kad darbas įmonėje nesustotų, tačiau reikia pažymėti tą faktą, kad dauguma technikos, daugiausiai autotransportas, yra morališkai pasenusi, neekonomiška, nepraktiška. Dėl to daugiau lėšų yra sunaudojama transporto priežiūrai, kurui ir kitoms eksploatacinėms medžiagoms.
Kita Marijampolės urėdijoje naudojama technika daugiau, ar mažiau yra moderni – naudojami šiuolaikiniai garsios skandinavų firmos „Husqvarna“ darbo įrankiai: našūs, didelės galios ir mažo svorio grandininiai ir miško valymo pjūklai, krūmapjovės. Iš eksploatuojamos technikos, gal būt tik medkirtė neatitinka šiuolaikinių rinkos sąlygų – pernelyg mažas darbo efektyvumas. Urėdijai būtų patartina įsigyti didesnio efektyvumo medkirtę, nes tai leistų sutaupyti laiko, bei gauti daugiau pajamų už parduotą medieną.
Urėdija galėtų pradėti naudoti mobilias brigadas, 8-10 darbininkų grupė, kuri atliktų miškų ugdymo darbus visoje miškų urėdijos teritorijoje. Jos turėtų būti aprūpintos transportu, krūmapjovėmis, našiais pjūklais ir pavesti kirsti vadinamuosius auklėjamuosius kirtimus: šviesinimus, valymus, retinimus. Norima išmokyti juos kokybiškai atlikti šiuos darbus, kad nereikėtų kiekvieną kertamą medelį ir krūmą parodyti specialistui-miškininkui.
Iš urėdijoje taikomų technologijų dar galima būtų paminėti bendros valstybinės miškų priešgaisrinės apsaugos sistemos organizavimui ir palaikymui naudojamą radijo ryšį. Pastarojoje urėdijoje radijo ryšio tinklas sukurtas 146-174 Mhz profesionaliame radijo dažnių diapazone, todėl yra galimybė palaikyti radijo ryšį su gretimų miškų urėdijų radijo stotimis, priešgaisrinėmis gelbėjimo tarnybomis, savivaldybių ugniagesių komandomis bei kitomis tarnybomis. Tai miško priešgaisrinės apsaugos prevenciją daro lengvesne. Marijampolės miškų urėdijoje saugant miškus nuo gaisrų yra sudarytas operatyvinis priešgaisrinių priemonių ir gaisrų gesinimo planas, kuris kasmet tikslinamas ir derinamas su Marijampolės rajono savivaldybės civilinės saugos, Marijampolės priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei Ekstremalių situacijų valdymo centru. Kasmet miškų urėdijoje yra atnaujinama 800 km. priešgaisrinių mineralizuotų juostų. Joms įrengti miškų urėdija yra įsigijusi specializuotą 5 lėkščių miško plūgą.
Apžvelgus Marijampolės urėdijoje technikos ir technologijos lygį, galima daryti išvadą, jog ši urėdija yra pakankamai moderni smulkiosios įrangos srityje (turima omenyje grandininiai pjūklai, krūmapjovės ir pan.) ir esą konkurentiška rinkoje. Tačiau diegiant naujas technologijas reikėtų susifokusuoti į transporto parko atnaujinimą. Tai įmonei leistų dirbti efektyviau ir našiau.
Ekonominė aplinka. Šiuo momentu Lietuvoje ekonominė situacija yra gana stabili. Tokios gan ryškios įtakos mano nagrinėjamai ekonominiai sričiai neturėtų būti. Bus naikinamas kelių mokestis, kurį pakeis analogiškas verslo mikestis. Miškininkystės sektoriui įtakos turi šių metų infliacijos lygis, kuris yra pakilęs dėl didėjančių atlyginimų ir brankstančios naftos. Tai turėti tam tikrų neigiamų pasekmių, nes dar labiau. brangstantys degalai gali branginti miškininkystės sektoriaus aprūpinimą, o taip pat teikiamas paslaugas. Taip pat dėl didėjančio vartotojų taupymo gali iškilti pakaitalų panaudojimo grėsmė.

Socialinė atsakomybė

Marijampolės miškų urėdijos vadovybė suteikia visas socialines garantijas savo darbuotojams. Šios įmonės darbuotojai yra garantuoti, kad kiekvieno mėnesio ta pačią dieną jie gaus fiksuotus atlyginimus. Galimi paskatinimai ar premijos už papildomai atliktus darbus. Einamo mėnesio priedas nustatomas, remiantis praėjusio laikotarpio pelningumo rodikliu:
>15% pelningumas- 30% priedas
12%-15% pelningumas- 20% priedas
9%-12% pelningumas- 15% priedas
6%-9% pelningumas-10% priedas
Darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams gali būti skiriama ne daugiau kaip1/5 paskirstytino pelno. Tarnybinių atlyginimų priedų dydis nustatomas kiekvieną mėnesį ir įforminamas miškų urėdo įsakymu. Urėdų pavaduotojams tarnybinio atlyginimo priedus nustato ir įsakymu tvirtina miškų urėdas, vadovaudamasis generalinio miškų urėdo patvirtinta tarnybinio atlyginimo priedų nustatymo tvarka. Miškų urėdo ir vyriausiojo finansininko tarnybinių atlyginimų priedus tvirtina generalinis miškų urėdas.

Marijampolės urėdijos vadovybė taip pat organizuoja darbininkų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie darbininkui yra nemokami.

Organizuojamos šventės ir vakaronės darbuotojams ir jų šeimoms.

Taip pat ši įmonė užsiima labdaringa veikla. Kasmet ji skiria reikiamą kiekį medienos Marijampolės vaikų namams.

Strateginiai tikslai

Marijampolės miškų urėdijos strateginis tikslas – užtikrinti kad miškai būtų tvarkomi tvaraus ir daugiatikslio naudojimo principais, garantuojant juose aplinkos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugą bei jų harmoningą sąveiką.
Strateginiai įmonės Marijampolės miškų urėdija tikslai:
1. pasiekti, kad urėdijos veikla būtų vis labiau plečiama miškininkystės sektoriuje;
2. patenkinti klientų ir visuomenės poreikius, teikiant jiems aukštos kokybės paslaugas ir sudarant sąlygas poilsiui ir pramogai;
3. atnaujinti technologinę urėdijos bazę;
4. suburti kompetentingų, profesionalių, mylinčių gamtą darbuotojų kolektyvą;
5. siekti, kad valdymo sistema taptų efektyvesne ir lankstesne, kas leistų įmonei greičiau reaguoti į pasikeitimus išorinėje aplinkoje;
6. sukurti geresnės kokybės internetinę svetainę;
7. organizuoti konferencijas, seminarus, parodas, komandiruotes į kitas šalis, siekiant kitų šalių ar šio sektoriaus institucijų naujienoms, patirčiai, sugebėjimams perteikti ir pritaikyti;
8. įtraukti kuo daugiau visuomenės narių į urėdijos veiklą.
Misija

Marijampolės miškų urėdijos misija – didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkyti miškus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai panaudoti miškų išteklius, juos atkurti ir gausinti, pasitelkiant vis naujesnes technologijas, savo veikloje pritaikant įvairių tyrimų duomenis ir tokiu būdu tenkinti vartotojų poreikius.
Taigi misijos apibrėžimas papildytas svarbiais aspektais, kurie išaiškėjo po atliktos išorinės ir vidinės, sektoriaus ir įmonės analizės.

Vizija

Įmonė Marijampolės miškų urėdija neturi savo numatytos vizijos apibrėžimo. Apžvelgus tiek vidinius tiek išorinius įmonę įtakojančius veiksnius, galima suformuoti apytikslę nagrinėjamos urėdijos viziją:
Patikima, produktyviai funkcionuojanti, moderni ir geriausiai visuomenės ir klientų poreikius tenkinanti miškų priežiūros ir prekybos mediena sistema, aukštas darbuotojų sąmoningumo lygis. Urėdija galėtų vadovautis šūkiu – miškas, tai saugus prieglobstis visiems.

Darbo organizavimas

Darbas organizuojamas administracijos darbuotojų. Jie renkasi kiekvieną pirmadienį pas urėdą ir sudarinėja darbų sąrašus, aptariami trūkumai.

Kas rytą pasitarimas vyksta transporto skyriuje, kuriame dalyvauja prekybos vadybinink.as ir transporto skyriaus viršininkas. Pasitarime vadybininkas žino, ko ir kiek reikia, transp. sk. viršininkas žino viską apie transporto ir išvežimo galimybes. Transportas išskirstomas kas rytą.

8-iose girininkijose renkasi kiekvieną rytą ir darbai skirstomi kiekvienai dienai.

Du kartus per mėnesį pas urėdą būna girininkų pasitarimai. Juose dalyvauja, urėdas, pavaduotojai, girininkai ir inžinieriai(du).Kontrolė
Kontrolė – tikslo įgyvendinimą užtikrinantis organizacijos sėkmės garantas.
Marijampolės miškų urėdijos tikslas – užtikrinti, kad miškai būtų tvarkomi tvaraus ir daugiatikslio naudojimo principais, garantuojant juose aplinkos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių vertybių apsaugą bei jų harmoningą sąveiką.
Dėl šios priežasties Marijampolės miškų urėdijoje darbas yra nuolat prižiūrimas ir kontroliuojamas. Kiekvieną dieną yra tikrinama urėdų veikla, jų padarytas darbas. Kasdien reikalaujama išsamių ataskaitų iš visų Marijampolės miškų urėdiją sudarančių girininkijų. Iškilusios problemos aptariamos posėdžiuose, seminaruose, pasitarimuose. Tačiau nevengiama ir savikontrolės, kai žmogus pasitikrina pats. Taip jam suteikiama didesnė atsakomybė už savo veiksmus.Vadovavimas
Kaip jau minėjau anksčiau VĮ Marijampolės miškų urėdijai vadovauja miškų urėdas K. Paškevičius. Jis yra geras vadovas, visų mėgstamas ir gerbiamas. Jam būdinga, sąžiningumas, iniciatyvumas, išmintingumas, pasitikėjimas savimi. Jo vadovavimo stilius yra griežtas ir reiklus. Vadovo efektyvumą įtakoja sugebėjimas bendrauti su pavaldiniais.Organizacijos kultūra
Marijampolės miškų urėdija yra valstybinė įmonė. Dėl to urėdijos organizacijos kultūra yra tampriai susijusi su valstybės vykdoma politika, o tuo pat metu su valstybės, kaip organizacijos, kultūra. Kitaip sakant, miškų urėdijos organizacinė kultūra vykdoma remiantis valstybės deleguotais principais.

Nagrinėjamos urėdijos atveju, esminę vertybių sistemą, kuria vadovaujasi organizacija, sudaro tokios dalys, kaip: valstybiniai miškai, jų atkūrimas, priežiūra, apsauga ir racionalus miško išteklių naudojimas, siekiant tvarkyti miškus pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, valstybės kapitalo išsaugojimas ir efektyvus naudojimas, pelninga miško urėdijos veikla. Ši vertybių sistema yra pripažįstama miško urėdijos darbuotojų tuo metu, kai jie yra priimami dirbti šioje organizacijoje ir galioja visą darbuotojų veiklos įmonėje laiką. Ši vertybių sistema įtakoja urėdijos darbuotojų elgesį, nes vertybių pripažinimas sudaro palankias sąlygas vykdyti organizacijos veiklą. Pavyzdžiui, jeigu atsakingam už miško apsaugą urėdijos darbuotojui, ne itin įdomu kaip apsaugoti mišką nuo kenkėjų, tai jo vykdomos veiklos išdava gali būti pražūtinga miškui. Organizacijos kultūra urėdijoje yra palaikoma daugiausia vaizdinėmis priemonėmis apie urėdijos istoriją pagalba. Urėdijos administraciniuose pastatuose, sieninių iškabų pavidalu pateikiami įsimintiniausi urėdijos istorijos momentai, asmenybės, daugiausia nuveikusios urėdijos labui ir pan. Visa tai iliustruojama fotografijomis.
Nagrinėjamos miškų urėdijos organizacinė kultūra pasireiškia per simbolius: urėdija turi savo vėliavą, emblemą; per tradicijas: organizuojami įvairūs tradiciniai renginiai, tokie kaip susitikimai su kaimų ir miestų bendruomenėmis, valdžios institucijų atstovais, Miškininko ir Žemės ir paukščių dienos paminėjimo renginiai, tradiciniai rudeninių, kalėdinių puokščių, piešinių konkursai ir pan.
Kitos Marijampolės urėdijos vertybės:
• studijavimas ir nuolatinis tobulėjimas; Marijampolės urėdija, pagal Generalinės miškų urėdijos pasiūlytą programą rengia kvalifikacijos tobulinimo kursus savo darbuotojams tiek Lietuvoje tiek ir užsienyje: 2003 metais urėdijos specialistai dalyvavo darbų saugos, mokesčių, kompiuterių ir kituose kursuose, vyko į pasitarimą Švedijoje dėl miškų ūkio konsultantų mokymo bei tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio demonstracinių plotų miškų savininkams įkūrimo Lietuvoje, kvalifikacijos tobulinimo kursus Vokietijoje, seminarą Lenkijoje „Sodinukų auginimo technologija miško daigynuose”.;
• laisvas bendravimas;
• žmonijos sukauptos informacijos ir kultūros saugojimas bei gausinimas;
• darbuotojų gerovė;
• laisvė inicijuoti idėjas.
• darbuotojų skatinimas; Urėdijos darbuotojai privalo dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis pareigybinėse instrukcijose nustatytų reikalavimų, etikos taisyklių, urėdijos darbo reglamento, darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų. Už gerą darbą ir pareigų vykdymą, ilgalaikį ir nepertraukiamą darbą, urėdijos darbuotojams taikomos materialinės ir moralinės skatinimo priemonės. Jos skirtos skatinti urėdijos dirbančiuosius siekti geresnių rezultatų atkuriant, prižiūrint ir saugant miškus, naudojant išteklius ir didinant veiklos pelningumą.Darbininkai pinigines premijas po 200 litų gauna tik kalėdom, daugiavaikėms šeimoms, turinčioms tris ir daugiau mokyklinio amžiaus vaikų prieš mokslo metų pradžią išmokama vieno minimalaus atlyginimo pašalpa.Darbuotojų vaikų Kalėdinės eglutės organizavimui kiekvienais metais skiriama iki 300 Lt. Tarnautojai už planų vykdymą kas ketvirtį. Sumas paskirsto urėdas su finansininke savo nuožiūra, žinoma, dosnesni aktyvesniems. Taip pat darbuotojai nemokamai skiepijami nuo erkinio encefalito.
• Šventės; Miškininko diena, rugsėjo 8. Visos urėdijos mastu, geriausi darbuotojai, kurie buvo aktyvūs, iškėlė naujas idėjas, ar sudarė gerus sandėrius, ar daug metų dirbo šiame darbe apdovanojami. Veiksm.as vyksta prie Vištyčio ežero. Už puikų darbą apdovanojami daiktiniais prizais, už gerą – gauna raštišką padėką. Jų būna maždaug po 5.
Iš kitų urėdijų, Marijampolės urėdiją išskiria naudojami simboliai, tokie kaip urėdijos vėliava, emblemos (ant tarnybinių uniformų, automobilių ir kt.), tarnybinės uniformos, specialios kepurėlės su urėdijos simbolika ir kt.
Urėdijos darbuotojus taip pat vienija urėdijos istorija, praeityje garsūs urėdijos darbuotojai, kurie tampa pavyzdžiu dabartiniams darbuotojams.

Leave a Comment