Verslo planas

TURINYS

VERSLO APRAŠYMAS BEI BENDRA PROJEKTO APŽVALGA 3
A. VERSLO SRITIES APRAŠYMAS. 3
B. FIRMOS ISTORIJA 3
C. PROJEKTO IDĖJA, TIKSLAI IR ĮGYVENDINIMAS. 4
ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ 5
A. GAMYBA 5
Gamybinės patalpos. 5
Gamybos procesas ir įrengimai. 5
Naudojamos žaliavos bei jų tiekėjai. 7
Planuojama gamyba ir realizacija. 7
B. KONKURENCIJA 8
C. PAGRINDINIAI PRODUKCIJOS PIRKĖJAI 9
D. BENDROVĖS VALDYMAS 10
Savininkai. 10
Personalas. 10
MARKETINGAS 11
RIZIKA 12
FINANSINĖ ANALIZĖ 13
A. REIKALINGAS KAPITALAS, JO PANAUDOJIMAS IR FINANSAVIMAS 13
B. SAVIKAINOS PASKAIČIAVIMAS 14
C. GAMYBOS SĄNAUDOS BEI GAMYBOS NENUOSTOLINGUMO ANALIZĖ 15
D. FINANSINĖS ATASKAITOS BEI EKONOMINIAI RODIKLIAI 17
NAUDOTA LITERATŪRA_______________________________________________________ 18
PRIEDAI. 19A. VERSLO SRITIES APRAŠYMAS.
Nuolat plečiantis trikotažo pramonei, didėja trikotažo gaminių asortimentas. Tačiau drabužių gamybos apimtis didinama ne tik steigiant naujas įmones, bet taipogi keliant darbo našumą, kuris didėja, tobulinant gaminių konstrukcijas irr technologiją, geriau organizuojant gamybą, taip pat įdiegiant naują techniką, mechanizuojant ir automatizuojant technologinius procesus. Lietuvoje trikotažo gamybos technologija pakankamai plačiai išvystyta. Moteriškus bei vyriškus megztinius bei žaketus gamina kelios stambios akcinės bendrovės bei daugybė smulkių įmonių. Taipogi didelė šių gaminių dalis atvežama iš užsienio. Čia labai svarbus tampa kokybės klausimas. Todėl įmonės, norėdamos realizuoti savo pradukciją, didžiausią dėmesį turi skirti kokybiškiems verpalams, naujoms šiuolaikinėms technologijoms.
Lengvoji pramonė – viena iš svarbiausių šalies eksportuotojų. Per 2002 metus eksportuota lengvosios pramonės gaminių už 3,,1 mlrd.Lt, kas sudaro 25,0 viso šalies eksporto. Palyginti su 2001 m., lengvosios pramonės gaminių eksportas padidėjo apie 20 mln.Lt (apie 1,0), tuo tarpu importas nesikeitė, liko tame pačiame lygyje. Pagrindiniai prekybos partneriai išlieka Vokietija, Danija, Anglija, Švedija, JAV, Italija, Rusija.
Per 2002 metus, palyginti su praeitais me

etais, parduota siuvimo gaminių už 1,5 mlrd. Lt., odos dirbinių už 158 mln. Lt. Lengvosios pramonės įmonės apie 20 gaminių pardavė vidaus rinkai.
Per 2002 metus produkcijos gamybos apimtys, palyginti su praeitais metais, padidėjo: trikotažo gaminių – 8,2  , pėdkelnių, kojinių, puskojinių – 14,0 , įvairių siuvimo gaminių – 5,7. Nepaisant to, kad pagrindinių produkcijos rūšių gamybos apimtys sparčiai išaugo, neramina atskirų produkcijos rūšių gamybos apimčių kritimas, darbo vietų sumažėjimas. Dėl šalies perkamosios galios kritimo ir kitų ekonominių poveikių žymiai sumažėjo audinių, putlių verpalų, kilimų, kailių gaminių bei avalynės gamybos apimtys.
Dėl verslo sąlygų nuolatinio reguliavimo kai kurių įmonių finansinė ekonominė padėtis yra sunki, įmonėse pastoviai trūksta apyvartinių lėšų. Kaip matome iš statistinių duomenų, lengvosios pramonės rodikliai yra teigiami, tačiau ne visų įmonių. Trisdešimt šešioms lengvosios pramonės įmonėms paskelbta bankroto procedūra.
AB diirba ir dirbs kaip trikotažo gaminių gamintoja bei realizuotoja. Bendrovės savininkai bei vadovai nuolat stebi trikotažo gaminių rinką. Pastaruoju metu daugelyje pasaulio šalių dėvimi europietiško stiliaus drabužiai, kurių pagrindu kuriamos įvairios drabužių formos, priklausančios nuo socialinių, geografinių ir ekonominių sąlygų.
Gaminamų prekių gyvavimo rinkoje ciklo trukmė – vienas sezonas (pavasaris – vasara, ruduo – žiema). Galutiniai prekių vartotojai – gyventojai. Pagrindinis potencialių prekių vartotojų prekių įsigijimo – darbo užmokestis. Pirkėjai teikia pirmenybę firminėms parduotuvėms. Pagrindinė atsiskaitymų už prekes forma – grynaisiais pinigais. Mažmeninio tinklo klientai atsiskaito mo
okestiniais pervedimais ir grynaisiais pinigais.B. FIRMOS ISTORIJA
Bendrovė savo veiklą pradėjo dar 1946 metais. Tuo metu tai buvo rajono buitinio gyventojų aptarnavimo dirbtuvės. 1956 metais šioje bazėje įsikūrė tekstilės – trikotažo kombinatas. Nuo pat savo veiklos pradžios bendrovė užsiima trikotažo gaminių gamyba ir realizavimu. Anksčiau jos produkcijos asortimentas buvo kiek platesnis, kadangi buvo gaminamas dar ir sportinis trikotažas. Dabar įmonė sportinės aprangos nebegamina, o ateityje numato plėsti tik jau gaminamos produkcijos modelių įvairovę. AB yra centrinėje Vilniaus miesto zonoje, Užupio rajone. 1986-1992 metais įmonė rekonstruota. Pastatytas naujas 3 aukštų 4430 kv.m. bendro ploto gamybinis korpusas. Taip pat naujai pastatytas 3 aukštų 3300 kv.m. ploto pastatas, kuriame įrengtos bendrovės valdymo aparato patalpos, 100 vietų valgykla, medpunktas, dirbančiųjų buitinės patalpos. Rekonstrukcija taip pat buvo naudinga ekonomiškai: įmonė prijungta prie miesto centralizuoto šildymo tinklų, nutekamų vandenų apvalymui įrengtas septikas bei naftos produktų gaudytuvas, pastatytas naujas elektros paskirstymo punktas ir transformatorinė pastotė bei kompresorinė.

Įmonė prieš maždaug 4-6 metus labai atnaujino įrengimų parką. Šiuo metu bendrovėje didžiausią dalį sudaro nauji, modernūs automatizuoti mezgimo bei siuvimo įrengimai (žr.priedą Nr. 1). Būtent dėl tokių naujoviškų įrengimų bendrovė turi daug pastovių ir ilgalaikių užsakymų.
Šiuo metu bendrovės pagrindinės ūkinės – komercinės veiklos funkcijos yra šios:
1. Trikotažo, tekstilės gaminių bei siuvinių gamyba ir realizavimas.
2. Didmeninė, mažmeninė, komercinė prekyba bei prekyba firminėse parduotuvėse, mugėse, parodose.
3. Visuomeninio ma
aitinimo organizavimas.
4. Buitinio aptarnavimo paslaugų tiekimas.
5. Sandėliavimo paslaugos.
6. Technologinių įrengimų bei bendros paskirties mašinų ir detalių gamyba bei remontas.C. PROJEKTO IDĖJA, TIKSLAI IR ĮGYVENDINIMAS.
Šio projekto idėja – idiegti naują technologiją trikotažo gamyboje, kas įgalintų padidinti gamybos apimtis ir to pasekoje gerinti finansinę būklę bei didinti pelną.
Verslo tikslai:
– užtiktinti pelningą veiklą, gerinti finansinę būklę;
– įsigyti reikalingų įrengimų gamybai plėsti;
– užsitikrinti pastovią vietą Lietuvos Respublikos rinkoje;
– užsitikrinti pastovius ir patikimus ryšius su partneriais;
– plėsti gaminių asortimentą;
– pradėti dirbti NVS šalių rinkose.
Šių tikslų įgyvendinimui:
– suformuotas specialistų bei darbuotojų kolektyvas, gebantis dirbti pagal pasaulinių standartų reikalavimus;
– gera vieta bei patalpos gamybai vystyti;
– nauji šiuolaikiški turimi įrengimai bei planuojami įsigyti nauji mezgimo įrengimai;
– ištirta rinka.
Norint įgyvendinti šį projektą, būtina:
– įsigyti papildomai Vokietijos firmos “STOLL” įrengimų pilnai gamybos technologinei linijai;
– įsigyti atsarginių detalių nenutrūkstamam darbui užtikrinti (nesugebėjimas keisti susidėvėjusių detalių naujomis – vienas iš esminių veiksnių, stabdančių gamybą);
– pertvarkyti marketingą, orientuojant pardavimus į rytus.
Reikalingos lėšos projekto įgyvendinimui:
– įrengimų pirkimui 1 600 000 Lt
– statybos – montavimo darbų vykdymui 140 000 Lt
– atsarginėms detalėms 200 000 Lt
– marketingo plano sukūrimui ir įgyvendinimui 150 000 Lt
VISO: 2 090 000 Lt.

Naujų įrengimų bei atsarginių detalių įsigijimui planuojama imti banko paskolą.A. GAMYBA
Gamybinės patalpos.
AB yra centrinėje Vilniaus miesto zonoje, Užupio rajone. Užimamas plotas – 7.69 tūkst.m2. 1986-1992 metais įmonė rekonstruota. Pastatytas naujas 3 aukštų 4430 m2. bendro ploto gamybinis korpusas. Pirmame šio korpuso aukšte yra 480 kv.m. žaliavos sandėlys, pervyniojimo ir mezgimo barai. Antrame aukšte – sukirpimo ir siuvimo cechai. Trečiame aukšte yra me

ezgimo cechas. Kiekviename aukšte įrengtos cechinės arba barų pagalbinės patalpos ir ventiliatorinės. Taip pat naujai pastatytas 3 aukštų 3300 m2. ploto pastatas, kuriame įrengtos bendrovės valdymo aparato patalpos, 100 vietų valgykla, medpunktas, dirbančiųjų buitinės patalpos. Rekonstrukcija taip pat buvo naudinga ekonomiškai: įmonė prijungta prie miesto centralizuoto šildymo tinklų, nutekamų vandenų apvalymui įrengtas septikas bei naftos produktų gaudytuvas, pastatytas naujas elektros paskirstymo punktas ir transformatorinė pastotė bei kompresorinė. 1976 – 1977 metais statytame gamybiniame korpuse išdėstyti: gatavos produkcijos sandėlys, mezgimo cechai. Iki 1940 m. statytuose pastatuose įrengtos mechaninės dirbtuvės, technikinis sandėlys.
Teritorija pilnai aprūpinta miesto komunaliniais inžineriniais tinklais: yra elektra, vandentiekis, kanalizacija, apšildymas, telefonas.
Transportinis pasiekiamumas geras. Privažiavimas prie patalpų patogus, pritaikytas didelėms transporto priemonėms. Važinėja visuomeninis transportas.
AB nepriskirta prie tų, kurios teršia aplinką. Gamybos procese išmetamų į atmosferą kenksmingų medžiagų kiekiai neviršija nustatytų normų. Naudotas vanduo kanalizuojamas į miesto valymo įrengimus. AB nutekamųjų vandenų apvalymui turi įsirengusi septiką bei naftos produktų gaudytuvus.Gamybos procesas ir įrengimai.
AB gamina viršutinį trikotažą suaugusiems ir vaikams. Gaminiai mezgami moderniais šiuolaikiniais Vokietijos firmos “STOLL”, Ispanijos firmos “JUMBERCA” mezgimo įrengimais. Taip pat gamyboje naudojamos žinomų firmų PFAFF (Vokietija), JAMATO (Japonija) ir RIMOLDI (Italija) įrengimai.
Ypatingai didelėmis techninėmis savybėmis pasižymi nauji mezgimo įrengimai CMS su programiniu valdymu: elektroninis adatų atrinkimas, didelis kiekis automatiškai reguliuojamų rinkvedžių, kilpų pernešimas iš priekinės adatinės į užpakalinę ir atvirkščiai. Gaminio pynimas sudaromas kompiuterio pagalba, įrašomas į kietą ESM diską ir automatiškai perduodamas mezgimo mašinai. Šių įrengimų pagalba galima realizuoti bet kokį sumanymą spalvų gamoje bei pynimų įvairovėje: intarzija, žakardas, pliušiniai bei reljefiniai pynimai, bei pynimai, imituojantys rankinį mezgimą.
Turimų įrengimų sąrašas pridedamas ( žr. priedas Nr.1)

lentelė 1
Gamybos charakteristika 2000-2002m.

Pavadinimas Pagaminta produkcijos, tūkst. vnt.

2000 m. 2001 m. 2002 m.
Trikotažas vyrams 250 162,9 269,6
Trikotažas moterims 350 471 401,7
Trikotažas vaikams 21 10,9 –
Kitas trikotažas 35,9 25,4 6,9

VISO: 656,9 669,2 678,2

lentelė 2
Produkcijos realizacija 2000-2002m.

Realizacijos rinka Realizuojama, 

2000 m. 2001 m. 2002 m.
– Vakaruose 82,2 86,5 87,8
– Lietuvoje 17,8 13,5 12,2

Kaip matyti, didžiausią savo produkcijos dalį bendrovė eksportuoja į užsienio valstybes. Tai lemia šalies vartotojų perkamosios galios sumažėjimas, nedidelė paklausa. Naujų įrengimų įsigijimas leistų sumažinti pardavimo kainą, todėl numatoma padidinti realizuojamos produkcijos procentą šalies rinkoje. Numatoma sukurti madingų gaminių kolekcijas pardavimui firminėse parduotuvėse. Tokiu būdu bendrovės vardas ir jos gaminama produkcija taps geriau žinoma Lietuvos pirkėjams.
Viršutinio trikotažo gamybos technologinė schema pateikta 1 pav.

Gamybinio proceso blokinė schema

Žaliavos sandėliavimas, kiekybės ir kokybės kontrolė

Žaliavos paruošimas (pervyniojimas)

Pervyniojimo mašinos

Mezgimas

Mezgimo įrengimai

Pusfabrikačių lyginimas

Lyginimo įrengimai

Sukirpimas

Sukirpimo juostinis peilis

Siuvimas

Siuvimo, narstymo, apmėtymo mašinos

Gatavų gaminių lyginimas

Lyginimo įrengimai

Gatavų gaminių kokybės kontrolė

Pokavimas

Gatavos produkcijos sandėlys

1 pav.Naudojamos žaliavos bei jų tiekėjai.
Produkcijos gamybai planuojama toliau naudoti žaliavas iš Latvijos AB “Ogrė”. Šios įmonės verpalai pagal kokybę yra palankiausi bendrovei. Taip pat planuojama naudoti Lietuvos AB “Drobė” pusvilninius verpalus, kurie palankesni pagal kainą, medvilninius verpalus iš AB “Trinyčiai” ir sintetinius verpalus iš Marijampolės AB “Vernitas”. Produkcijai, gaminamai pagal Ispanijos, Vokietijos, Suomijos ir Portugalijos firmų užsakymus, naudoti užsakovų patiektas žaliavas.
Pakavimo, markiravimo bei kitas gamyboje naudojamas medžiagas bei furnitūrą planuojama pirkti iš šių pagrindinių medžiagų tiekėjų:
– kartoninės taros – AB “Medienos plaušas”, UAB “Arvaks”;
– siuvimo siūlų – UAB “Doklas”, UAB “Edolli” ir kt;
– elastinės juostelės – AB “Zarasaitis”, UAB “Kaspinas”;
– furnitūra – UAB “Zova”, PĮ “Leniksas” ir kt.;
– firminių ženklų – UAB “Rapija”;
– lipnios juostos – AB “Medienos pluoštas”;
– kartono – AB “Kartonas”;
– politileninių maišelių – UAB “Polema” ir kt.
Žaliavoms ir medžiagoms tenka didžiausia išlaidų dalis visais projekto realizavimo metais.Planuojama gamyba ir realizacija.
Įdiegus naują technologiją, planuojama didinti gamybą 2003 m. – 30 000 vnt., o nuo 2004 m. po 50 000 vnt. kiekvienais metais ir dar pridedant numatomą relizaciją NVS šalių rinkose. Iš būsimų pardavimų gautinos pajamos bei planuojamas pelnas atsispindi finansinėse ataskaitose.

lentelė 3
Planuojama gamyba ir realizacija, tūkst vnt.

Metai

2003 2004 2005 2006 2007
Gaminama ir realizuojama 755,2 789,2 794,2 800,2 804,2

Numatomą realizaciją sudarys:

– produkcija Lietuvos rinkai – 15
– produkcija į NVS valstybes – 30
– produkcija Vakarų rinkai – 55.
Planuojamas pardavimų variantas – pardavimų apimtys lygios gamybos apimtims, t.y. daroma prielaida, kad visa pagaminta produkcija bus parduota. Numatoma gaminti:
– kostiumų moterims – 20  nuo visos apimties;
– žaketų vyrams ir moterims – 30  nuo visos apimties;
– džemperių vyrams ir moterims – 50  nuo visos apimties.
Gaminių kainos planuojamos minimaliame lygyje, mažinant pardavimų rizikos laipsnį:
– kostiumams 75 Lt., esant dabartinei kainai 70 – 100 Lt.
– žaketams 60 Lt., esant dabartinei kainai 55- 80 Lt.
– džemperiams 44 Lt., esant dabartinei kainai 35 – 75 Lt.
Atsižvelgiant į brangstančias žaliavas, elektros energiją ir kitas paslaugas, numatomas kainos augimas kiekvienais metais – 5.
Numatoma toliau dirbti dviem arba trimis ( esant reikalui) pamainomis. Pamainos trukmė – 8 valandos. Esant dideliam užsakymų skaičiui, įmonė toliau dirbs slenkančiu grafiku, t.y be išeiginių dienų (ypač mezgimo cechas).B. KONKURENCIJA
Konkurenciją galima vertinti keliais aspektais. Jei konkurenciją vertinsime pagal viršutinį trikotažą gaminančių įmonių skaičių, tai ji yra didelė. Viršutinio trikitažo gaminius gamina kelios didesnės įmonės bei daug smulkių įmonių. Nemažą viršutinio trikotažo kiekį Lietuvos verslininkaiatveža iš kitų šalių. Tai didina konkurenciją.
Jei konkurenciją pagal gamybos bazę, tai didžiausi konkurentai yra Šiaulių “Verpstas”, Kauno “Gija”. Kiti trikotažo fabrikai yra žymiai mažesni, turi silpnesnę gamybos bazę, gaminių kokybė ir meninis lygis – prastesni. AB vienintelė Lietuvoje turi moderniausias mezgimo mašinas firmos “STOLL”, kuriais pagaminti gaminiai savo kokybe ir atlikimu atitinka pasaulinėje rinkoje parduodamiems trikotažo gaminiams.
Rimčiausi konkurentai kaimyninėse respublikose yra Baltarusijos Minsko modelių namai “Alesia” ,Latvijos Ogrės verpimo – trikotažo kombinatas, Rygos Maros fabrikas. Tai įmonės, gaminančios panašią produkciją ir turinčios panašią gamybos bazę. Konkurencija iš Baltarusijos, Rusijos pusės didės ir ateityje, nes jų pragyvenimo lygis, o tuo pačiu ir kainų lygis yra žemesnis nei Lietuvoje.
AB “Verpstas”. Adresas: Trakų 43, 5004 Šiauliai, Lietuvos Respublika.
Pastaraisiais metais bendrovės pagrindinė gamyba – viršutinio trikotažo gamyba, parduodant savo darbo jėgą, t.y suteikiant paslaugas užsienio kompanijoms. Maža dalis, t.y. apie 5 produkcijos gaminama ir parduodama Lietuvoje. Didelės reikšmės pastarųjų metų gamybos apimčių išaugimui turėjo 2002 m. pasirašyta gamybos sutartis su ispanų firma “Kettering”, su kuria AB jau eilę metų bendradarbiauja.
Bendrovės valdybos darbo akiratyje – “produkcija” Lietuvai, kad Lietuvos pirkėjas neužmirštų “Verpsto” gaminių. Todėl buvo išsinuomotos patalpos ir įrengta firminė parduotuvė Vilniuje. Dirba firminė parduotuvė Šiauliuose. Šiuo atžvilgiu AB yra pranašesnė – ji jau turi įsirengusi firmines parduotuves Vilniuje –2, po 1-ą Kaune ir Mažeikiuose.
Per 2002m. AB “Verpstas” pagamino 535 000 vienetų gaminių už 7 635 000 lt. Vidutinė vieneto pagaminimo kaina – 27,02 Lt, vidutinė realizavimo kaina – 35,20 Lt.
Bendrovės valdyba nutarė, jog ateinančiais metais daugiau dėmesio bus skiriama naujos technikos įsigijimui bei darbo vietų organizavimui, kadangi didesnę bendrovės įrengimų dalį sudaro fiziškai ir morališkai nusidėvėję įrengimai.
Bendrovė 2000-2002 metais dirbo nuostolingai, 2002 m. ji uždirbo 0,2 mln.Lt pelno, kuriuo bus dengiami praėjusių metų nuostoliai.
Darbuotojų skaičius bendrovėje – 505, iš jų 465 sudaro darbininkai. Vidutinis atlyginimas – 882 Lt.

AB “Gija” veikia Kauno mieste. Bendrovė viršutinio trikotažo gamyboje naudoja natūralius pluoštus ir mišinius su sintetika. 2002 m. eksportas sudarė 77.7 visos realizuotos produkcijos. (AB “Gija” 2002 m. eksporto duomenis žr. priede 2).
2002 metais bendrovė pagamino 427 000 vnt. viršutinio trikotažo už 4 038 956 Lt.. Gamybos rentabilumas sudarė tik 3,1. Jei ankstesniais metais užsakymų rentabilumas buvo 10-15, tai 2002 m. teko gaminti produkciją savikainos lygyje, o atskirais atvejais, nuskaičius baudas dėl žemos gaminių kokybės, dirbti ir nuostolingai.
Daug rūpesčių bendrovei kelia išleidžiamos produkcijos kokybė, nekvalifikuotas kai kurių darbuotojų darbas, fiziškai ir morališkai nusidėvėję įrengimai. Per visus 2002 metus buvo pavėluotai išmokėti atlyginimai darbuotojams. Bendrovėje vidutinis darbuotojų skaičius – 258, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 640.17 Lt.
Kaip pagrindinius konkurentus užsienio ir vidaus rinkose bendrovė įvardija AB”Vilija”, “Verpstas”. Smulkiems mezgimo fabrikams kol kas sunku konkuruoti su šiais tradicijas ir specialistus turinčiais fabrikais.

Matyti, jog AB pralenkia savo konkurentus, visų pirma, turimais ir planuojamais įsigyti naujais įtengimais, kurie įgalina pirmauti pagal gaminių kokybę, todėl aukštesnis kainų lygis yra realus. Bendrovės gamybos apimtys žymiai didesnės nei konkurentų. Suformuotas geras specialistų kolektyvas – nenuginčijamas gin.klas konkurencinėje kovoje.C. PAGRINDINIAI PRODUKCIJOS PIRKĖJAI
Eksportas:
1. “Erica Rossler Modische Strickerei GmbH Co K G”, Posttach 360949026. Iburger Strasse 225, D-49082 Osnabruck, Germany;
2. “Kettering S.A.”, Industria 554-560, Badalona – Barcelona, 08912 Spain;
3. “AS Avartex”, Sorpruse 222-33, EE – 0034, Tallinn, Estonia;
4. “Maglificio Raffaella S.p.A.”, Via Caboto – 13, 42.046 Reggiolo, Italy;
5. “Bivio S.r.L.”,Via della Chimica – 24,41012 Carpi – Modena, Italy;
6. Femix OY”, Mustionkatu – 8, Turku 20750, Finland;
7. “M.H. Textil”, Eichendorff str. 55, D – 72501 Gammertingen, Germany.

Vidaus rinka:
1. UAB “Justė ir Ko”;
2. AB “Vilniaus modelių namai”
3. AB “Apranga”;
4. AB “Trikotažas”;
5. AB “Vilga”;
6. AB “Vilniaus universalinė parduotuvė”;
7. UAB “Limada”;
8. UAB “Modima”.

Kaip jau anksčiau minėta, didžiausią dalį savo produkcijos bendrovė realizuoja Vakarų rinkose. Su minėtomis užsienio firmomis bendrovė jeu eilę metų bendradarbiauja ir yra pasirašiusi ilgalaikius kontraktus.D. BENDROVĖS VALDYMAS
Savininkai.
Bendrovės direktorius – V.Jokubauskas, paskirtas 1996m.
AB įstatinis kapitalas 2002 01 01 sudarė 11765680 Lt. Jis padalintas į 1176568 paprastųjų vardinių akcijų. Nominali vienos akcijos vertė – 10 litų. Įstatinis kapitalas susidėjo iš fizinių asmenų – akcininkų akcijų, kurių suma sudarė 8799270 Lt. ir valstybės dalies 2966410 Lt (25,2).
Vyriausias valdymo organas yra akcinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Valdymo organų organizacinė struktūrinė schema:

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Stebėtojų taryba Bendrovės revizorius

Valdyba

2 pav.

AB organizacinė struktūra pateikta 3 priede.Personalas.
Šiuo metu akcinėje bendrovėje vidutinis darbuotojų skaičius siekia 473. Iš jų:
– vadovaujantis personalas – 13 žmonių;
– specialistai – 65 žmonės;
– darbininkai 395 žmonės.

Darbuotojai pagal išsilavinimą pasiskirstę taip:
– su aukštuoju išsilavinimu – 64 žm. arba 13.5 nuo visų darbuotojų skaičiaus;
– su spec. viduriniu – 110 žm. arba 23.3 nuo visų darbuotojų skaičiaus;
– su bendru viduriniu – 254 žmonės arba 57.7 nuo visų darbuotojų skaičiaus.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis:
– vadovaujantis personalas – 3771 Lt.
– specialistai – 950 Lt.
– darbininkai – 650 Lt.
Kiekvienais metais numatomas darbo užmokesčio augimas – 5.
Pirmaisiais metais visų darbuotojų atlyginimas sudaro 4 410 276 lt, t.y vidutiniškai 367 523 Lt. per mėnesį. Atskaitymai socialiniam draudimui sudarys 1 367 186 Lt. 2005 m. atlyginimų fondas išaugs iki 5 360 718 Lt.
Numatoma toliau dirbti dviem arba trimis ( esant reikalui) pamainomis. Pamainos trukmė – 8 valandos. Esant dideliam užsakymų skaičiui, įmonė toliau dirbs slenkančiu grafiku, t.y be išeiginių dienų (ypač mezgimo cechas).MARKETINGAS
Marketingo strategijos tikslas – išplėsti prekių realizavimo rinką ir didinti gatavo produkto pardavimus. Naujų aukštesnės klasės įrengimų įsigijimas sudarytų galimybes tenkinti rinkos poreikį aukštos kokybės sezoniniams drabužiams gaminti ir išlyginti gamybos apimčių ir pardavimų kitimus dėl prekių sezoniškumo, nes aukštesnės klasės įrengimai įgalina pagaminti plonesnį trikotažą. Dalis turimų įrengimų yra žemos klasės, todėl nėra galimybių pilnai tenkinti paklausą pavasario – vasaros sezono gaminiams. Be to, pastaruoju metu paklausa orientuota į lengvesnius, klasikinio stiliaus viršutinio trikotažo gaminius.
Gaminamų prekių gyvavimo rinkoje ciklo trukmė – vienas sezonas (pavasaris – vasara, ruduo – žiema).
Ateinančiais metais numatoma gaminti vyriškus ir moteriškus džemperius, moteriškus kostiumus, žaketus vyrams ir moterims. Produkcijos vartotojų atžvilgiu būtų 3 pagrindinės asortimento grupės: megzti drabužiai jaunimui (50 ), megztiniai vyrams (20 ) ir konplektiniai drabužiai moterims (30 ).
Vakarų šalių pirkėjams planuojama toliau gaminti pagal jų pateiktus pavyzdžius.
Numatoma keisti pardavimų strategiją Lietuvoje. Didėjant importuojamų tekstilės gaminių apimtims, pagrindinį dėmesį artimiausiu metu ketinama skirti gaminių asortimentui, dizainui, pardavimų servisui gerinti. Du kartus per metus kartu su žinomais Lietuvos dailininkais paruošti viršutinio trikotažo kolekcijas, kurias pristatyti respublikinėse bei tarptautinėse parodose bei prekybos firmoms.
Nedidelė paklausa bei gyventojų perkamosios galios sumažėjimas neleidžia per daug plėsti produkcijos realizavimo apimčių Lietuvos rinkoje, nes tai būtų bendrovei ekonomiškai nuostolinga. Numatoma, jog Lietuvoje bus realizuojama apie 15 visos pagamintos produkcijos. Numatoma gaminio vidutinė kaina 70 Lt, perspektyvoje numatomas nežymus augimas. Nustatant vidutinę kainą, įvertinta asortimento struktūra, numatomų panaudoti verpalų kainos bei įrengimai.
Marketingo strategija Lietuvos rinkoje:
– kadangi pirkėjai teikia pirmenybę firminėms parduotuvėms, didžiausią respublikai skirtos produkcijos dalį realizuoti per firmines parduotuves: 2 Vilniuje, po 1-ą Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose. Šiuo atveju gaunamas ne tik didesnis pelnas, sutrumpėja laikas nuo produkcijos gamybos iki apmokėjimo, bet ir sukaupiama informacija apie produkcijos paklausą;
– sukurti madingų gaminių ( pavasario – vasaros, rudens – žiemos) kolekcijas;
– lanksčios kainų politikos formavimas (nuolaidos, sezoniniai išpardavimai);
– šiuolaikinio prekių dizaino, ženklinimo, įpokavimo ir pardavimo serviso formavimas.
Marketingo strategijos įgyvendinimui numatomos lėšos bus skiriamos prekių pardavimams remti, jų reklamai. Numatoma panaudoti daugiausia “įtikinančią” ir “primenančią” reklamos formas (laikraščiai, radijas, televizija). Veiksminga priemonė bendrovės produkcijai pristatyti – dalyvavimas kasmetinėse parodose “Baltijos tekstilė ir oda”, “Rinkis prekę lietuvišką”.
NVS šalių rinkos per pastaruosius metus žymiai pasikeitė. Jose vyrauja labai platus asortimentas, nėra susiformavęs didmeninės bei mažmeninės prekybos drabužiais tinklas.
Bendrovės produkcijai realizuoti pasirinktos 3 NVS valstybės, kuriose pardavimų sąlygos bendrovei geriausiai žinomos.

lentelė 4
Produkcijos pardavimų suvestinė NVS valstybių rinkose

Valstybės pavadinimas Pardavimų apimtys, tūkst. vnt.

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Ukraina 12 15 15 16 15
Rusija 20 28 32 36 40
Kazachstanas 15 18 19 20 21

VISO: 47 61 66 72 76

NVS valstybių rinkose 2003 – 2007 m. numatoma parduoti nuo 47 iki 76 tūkstančių vnt. gaminių per metus.
Palankiausios produkcijos pardavimų sąlygos yra Ukrainoje, nes galioja laisvos prekybos sutartis. Be to, nevaržoma valiutos konvertacija, didelė rinka. Su Ukrainos firmomis ruošiamos sutartys ir pasiūlymai steigti atstovy.bes, formuoti distributorių tinklą.
Rusijos rinka yra palanki savo apimtimi, tačiau šioje rinkoje didelė analogiškų prekių pasiūla. Todėl pateikimo kanalas planuojamas per specializuotą lietuviškų prekių parduotuvę Sankt Peterburge ir per ten pat kuriamą didmeninės prekybos tinklą. Lygiagrečiai numatoma pagal Rusijos firmų pasiūlymus organizuoti jų gamybos bazėje pusfabrikačių, pagamintų bendrovėje, pasiuvimą, apdailą ir įpakavimą.
Iki 1996 m. sėkmingai dirbo Kazachstano rinkoje su patikimu partneriu Alma Atos MĮ “Ular”. Metinė pardavimų apimtis sudarudavo apie 150 tūkst. vienetų. Dėl tam tikrų ekonominių sąlygų, prekyba su Kazachstanu buvo nutraukta. Šiuo metu yra galimybių vėl atnaujinti darbą. Pagal pardavimų didinimo strategiją, ši įmonė bus pagrindiniu partneriu Kazachstano rinkoje ir atliks distributoriaus vaidmenį. Ateinančiais metais Alma Atoje bendrovė planuoja dalyvauti parodoje “Tekstilė ir oda” ‘2001, kurioje kartu su MĮ “Ular” numatoma pristatyti bendrovės gaminių kolekciją ir numatyti pardavimų strategiją. Įėjimui į Kazachstano rinką planuojama skirti 2001 m. apie apie 70 000 Lt. Numatoma kaip viena iš galimybių dirbti šioje rinkoje barterinių mainų pagrindu: už produkciją atsiskaitymas vilnos pluoštu.RIZIKA
Rizikos veiksniai, susiję su bendrovės veikla:
– Techniniai – technologiniai:
Bendrovė prieš maždaug 4-6 metus labai atnaujino įrengimų parką, todėl šiuo metu turimi įrengimai yra padėvėti, tačiau nenusidėvėję, produkcijos kokybė gera.

– Politiniai – ekonominiai:
Dažna vyriausybės įstatymų bei teisinių dokumentų kaita neigiamai veikia pramonės įmonių bei akcinių bendrovių veiklą, importo bei eksporto santykius su užsienio firmomis. Nestabilioje ekonominėje padėtyje sunku prognozuoti kaip keisis energetinių ir materialinių resursų kainos.

– Socialiniai:

Vidutinis bendrovės darbuotojų darbo užmokestis atitinka respublikos vidutiniam darbo užmokesčiui, ilgalaikių įsiskolinimų darbuotojams nėra. Socialiniai veiksniai kol kas nekelia rizikos įmonės veiklai.
– Ekologiniai:

Baudų ir pretenzijų įmonė dėl aplinkos teršimo negauna, gaminama produkcija yra ekologiškai švari. Gamybos procese išmetamų į atmosferą kenksmingų medžiagų kiekiai neviršija nustatytų normų. Naudotas vanduo kanalizuojamas į miesto valymo įrengimus. AB nutekamųjų vandenų apvalymui turi įsirengusi septiką bei naftos produktų gaudytuvus.

– Paskola
Planuojama paimti banko paskola bus grąžinta 5 metų laikotarpyje kasmet mokant 15  palūkanų. Skaičiavimai rodo, kad bendrovė grąžindama paskolą problemų neturės.

lentelė 5
Kredito grąžinimo dinamika

Rodikliai, tūkst.Lt Metai

2003 2004 2005 2006 2007
Grąžinamas kreditas, 200 400 400 400 400
Palūkanos 270 240 180 120 60

VISO: 470 640 580 520 460

Pastaba: grąžinimas vyksta paskutinę metų dieną, t.y. gruodžio 31 d.FINANSINĖ ANALIZĖ
A. REIKALINGAS KAPITALAS, JO PANAUDOJIMAS IR FINANSAVIMAS
lentelė 6

Išlaidos ir finansavimo šaltiniai Iš viso, tūkst Lt.
A. Išlaidos: 2090
1. Technologiniai įrengimai (4 vnt.)
2. Atsarginės detalės
3. Statybos – montavimo darbai
4. Marketingo strategijos įgyvendinimas 1600
200
140
150
B. Finansavimas 2090
1. Ilgalaikė skola
2. Nuosavos lėšos 1800
290

Kredito grąžinimo dinamika pateikta 5 lentelėje.
Kredito suma: 1 800 000 Lt.
Padengimo terminas: 5 metai
Palūkanų norma: 15.
Paskolos grąžinimo pradžia: 2001 m.
Paskolos grąžinimo pabaiga: 2005 m.B. SAVIKAINOS PASKAIČIAVIMAS
Į gaminio savikainą įeina:
– žaliavos (pagrindinės bei pagalbinės);
– darbo užmokestis
– įrengimų nusidėvėjimas
– elektra ir kitos paslaugos.
Didžiausia savikainos dalis tenka žaliavoms. Kas metus numatomas 5 žaliavos pabrangimas. Planuojamas maksimalus pagrindinių žaliavų ir medžiagų poreikis peteikiamas priede Nr.2.
Gaminio savikainos skaičiavimo galutiniai rezultai pateikiami 7 lentelėje.

lentelė 7
Gaminio savikaina, Lt

Gaminio vnt. savikaina, Lt.: Metai

2003 2004 2005 2006 2007
Žaketai 49,15 50,25 52,27 54,37 56,63
Žaliava (Lt./vnt) 28,36 29,78 31,27 32,83 34,47
Darbo jėgos įkaina-vimas (vnt./ darbininkui) 4,34 4,37 4,60 4,84 5,10
Darbo jėgos įkaina-vimas (vnt./ specialistui) 7,81 7,85 8,19 8,53 8,92
Tenka nusidėvėjimo gaminiui 8,20 7,81 7,75 7,69 7,64
Tenka elektros (ir kt pasl.) gaminiui 0,44 0,44 0,46 0,48 0,50
Kostiumai: 58,98 60,03 62,18 64,42 66,87
Žaliava (Lt./vnt) 31,36 32,93 34,57 36,30 38,12
Darbo jėgos įkaina-vimas (vnt./ darbininkui) 5,34 5,37 5,60 5,84 6,10
Darbo jėgos įkaina-vimas (vnt./ specialistui) 7,81 7,85 8,19 8,53 8,92
Tenka nusidėvėjimo gaminiui 13,81 13,21 13,13 13,03 12,97
Tenka elektros (ir kt pasl.) gaminiui 0,66 0,67 0,69 0,72 0,76
Džemperiai 35,29 36,15 37,77 39,44 41,26
Žaliava (Lt./vnt) 20,36 21,38 22,45 23,57 24,75
Darbo jėgos įkaina-vimas (vnt./ darbininkui) 4,34 4,37 4,60 4,84 5,10
Darbo jėgos įkaina-vimas (vnt./ specialistui) 4,81 4,85 5,19 5,53 5,92
Tenka nusidėvėjimo gaminiui 5,52 5,28 5,25 5,21 5,19
Tenka elektros (ir kt pasl.) gaminiui 0,26 0,27 0,28 0,29 0,30C. GAMYBOS SĄNAUDOS BEI GAMYBOS NENUOSTOLINGUMO ANALIZĖ
lentelė 8
Gamybos sąnaudos

Gamybos sąnaudos Metai

2003 2004 2005 2006 2007
Pastovios sąnaudos: 8 189 840 8 450 313 8 695 310 8 955 556 9 231 815
 25.3 24.1 23.7 23.2 22.9
Atlyginimai (darbininkų) 3 081 00 3 235 050 3 396 803 3 566 643 3 744 975
Soc. draudimas 955 110 1 002 866 1 053 009 1 105 659 1 160 942
Atlyginimai (specialistų) 741 000 778 050 816 953 857 800 900 690
Soc. draudimas 229 710 241 196 253 255 265 918 279 214
Atlyginimai (administracijos) 588 276 617 690 648 574 681 003 715 053
Soc. draudimas 182 366 191 484 201 058 211 111 221 666
VISO DARBO UŽMOKESTIS 5 777 462 6 066 335 6 369 651 6 688 134 7 022 541
Palūkanos 270 000 240 000 180 000 120 000 60 000
Nusidėvėjimas 2 085 379 2 085 379 2 085 379 2 085 379 2 085 379
Administracinės sąnaudos: 37 000 38 600 40 280 42 045 43 896

-kanc. Prekės 12 000 12 600 13 230 13 892 14 586

-auditas 20 000 21 000 22 050 23 153 24 310

-teisinės paslaugos 5 000 5 000 5 000 5 000 5 000
Kitos(apsauga, draudimas, paštas ir t.t.) 20 000 20 000 20 000 20 000 20 000
Kintamos sąnaudos 24 153 072 26 564 278 27 994 363 29 593 400 31 207 043
 74.7 75.9 76.3 76.8 77.1
Žaliavos 23 683 072 25 986 778 27 458 988 29 049 757 30 654 718
Marketingas 100 000 200 000 150 000 150 000 150 000
Pardavimų sąn. 200 000 200 000 200 000 200 000 200 000
Elektros energija 100 000 105 000 110 250 115 763 121 551
Remonto 50 000 52 500 55 125 57 881 60 775
Kitos 20 000 20 000 20 000 20 000 20 000
SĄNAUDOS IŠ VISO: 32 342 912 35 014 591 36 689 673 38 548 956 40 438 858

Kaip matyti iš lentelės, kintamų sąnaudų dalis yra didžiausia visais projekto įgyvendinimo metais.

lentelė 9
Nenuostolingos pardavimų apimtys (kostiumai)

Metai

2003 2004 2005 2006 2007
Pastovios sąnaudos 2 729 947 2 816771 2 898 437 2 985 185 3 077 272
Pardavimų apimtis 11 328 000 12 429 900 13 131 302 13 894 672 14 662174
Produkcijos kintamos išlaidos 8 051 024 8 854 759 9 331 454 9 864 467 10402 347
Vieneto pardavimo kaina 75 78,75 82,67 86,82 91,16
Savikaina 58,98 60,03 62,18 64,42 66,87
NNT (Lt.) 9 413 610 9 713 003 9 994 610 9 950 616 10 257573
NNT (vnt.) 170 409 150 469 141 456 133 267 126 689

lentelė 10
Nenuostolingos pardavimų apimtys (žaketai)

Metai

2003 2004 2005 2006 2007
Pastovios sąnaudos 2 729 947 2 816771 2 898 437 2 985 185 3 077 272
Pardavimų apimtis 13 593 600 14 915 880 15 760 899 16 674 567 17 595091
Produkcijos kintamos išlaidos 8 051 024 8 854 759 9 331 454 9 864 467 10402 347
Vieneto pardavimo kaina 60 63 66,15 69,46 72,93
Savikaina 49,15 50,25 52,27 54,37 56,63
NNT (Lt.) 6 658 407 6 870 173 7 069 358 7 280 939 7 505 541
NNT (vnt.) 251 608 220 923 208 821 197 825 188 790

lentelė 11
Nenuostolingos pardavimų apimtys (džemperiai)

Metai

2003 2004 2005 2006 2007
Pastovios sąnaudos 2 729 947 2 816771 2 898 437 2 985 185 3 077 272
Pardavimų apimtis 16 614 400 18 230 520 19 263 321 20 381 094 21 504308
Produkcijos kintamos išlaidos 8 051 024 8 854 759 9 331 454 9 864 467 10402 347
Vieneto pardavimo kaina 44 46,2 48,51 50,94 53,48
Savikaina 35,29 36,15 37,77 39,44 41,26
NNT (Lt.) 5 249 898 5 416 867 5 573 917 5 740 740 5 917 831
NNT (vnt.) 313 427 280 275 269 873 259 581 251 823

Iš lentelių matyti, jog kostiumų ir žaketų gamyba nenuostolingos apimties tašką pasieks 2004 metais (2003 m. kostiumų planuojama gaminti 151 040 vnt., NNT =170 409; žaketų planuojama gaminti – 226 560, kai NNT =251 608).
Investicijos atsipirkimo laikas – apytiksliai 1 metai.D. FINANSINĖS ATASKAITOS BEI EKONOMINIAI RODIKLIAI
Pelno ataskaita.

Metai 2003 2004 2005 2006 2007
Pardavimai 36 700 584 39 638 743 41 696 252 43 804 747 45 857621
Savikaina 30 875 271 33 434 317 35 174 636 37 046 918 38 947468
Bendrasis pelnas 5 825 313 6 204 426 6 521 616 6 757 829 6 910 153
Veiklos sąnaudos 1 097 642 1 140 274 1 185 037 1 232 039 1 281 391
Pardavimų sąnaudos 200 000 200 000 200 000 200 000 200 000
Administracinės sąnaud. 897 642 940 274 985 037 1 032 039 1 081 391
Veiklos pelnas 4 727 672 5 064 152 5 336 579 5 525 790 5 628 762
Finansinės sąnaudos 270 000 240 000 180 000 120 000 60 000
Pelnas prieš mokesčius 4 457 672 4 824 152 5 156 579 5 405 790 5 568 762
Pelno mokestis 24 1 069 841 1 157 797 1 237 579 1 297 390 1 336 503
Grynasis pelnas 3 387 831 3 666 356 3 919 000 4 108 400 4 232 259
Pelno marža 9 9 9 9 9

Pinigų srautų ataskaita.

Metai 2003 2004 2005 2006 2007
Įplaukos (su PVM) 43 306 689 46 773 717 49 201 578 51 689 601 54 111993

1 800 000
Debitoriai 1 000 000 1 000 000 1 000 000
Viso įplaukos 46 106 689 47 773 717 50 201 578 51 689 601 54 111993
Išlaidos 39 309 049 42 447 417 44 577 158 46 841 689 49 117927
Paskolos dalis 200 000 400 000 400 000 400 000 400 000
Praėjusių metų skolos 5 000 000 4 100 000 4 100 000 2 218 000 2 000000
Dividendai 8 400000
Viso išlaidos 44 509 049 46 947 417 49 077 158 49 459 689 59 917927
+/- 1 597 640 826 300 1 124 420 2 229 912 -5805934
Pradinis likutis 75101 1 672 741 2 499 041 3 623 461 5 853 373
Galutinis likutis 1 672 741 2 499 041 3 623 461 5 853 373 47 439

Balansas.

Metai 2002 2003 2004 2004 2005 2006
Ilgalaikis turtas 18 299 974 17 814 595 15 729 217 13 643 838 11 558 460 9 473 081
Trumpalaikis turtas 8 142 987 7 016 197 8 667 931 10 572 263 14 548 041 11 965 679
Atsargos 4 289 380 2 564 950 4 390 384 6 170 296 7 916 162 11 139 734
Įsipareigojimai 3 778 506 2 778 506 1 778 506 778 506 778 506 778 506
Pinigai 75 101 1 672 741 2 499 041 3 623 461 5 853 373 47 439
Visas turtas 26 442 961 24 830 792 24 397 148 24 216 101 26 106 501 21 438 760

Kapitalas 9 024 914 12 412 745 16 079 101 19 998 101 22 606 501 19 438 760
Įsiskolinimas 17 418 047 12 418 047 8 318 047 4 218 000 3 500 000 2 000 000
– ilgalaikis 8 980 501 9 934 438 5 654 438 2 374 400 2 100 000 1 000 000
– tumpalaikis 8 437 546 2 483 609 2 663 609 1 843 600 1 400 000 1 000 000
Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 26 442 961 24 830 792 24 397 148 24 216 101 26 106 501 21 438 760

Ekonominiai rodikliai.

Rodikliai Metai

2002 2003 2004 2005 2006 2007
Likvidumo rodikliai
Bendrasis likvidumo koeficientas 0.97 2.82 3.25 5.73 10.39 11.96
Skubaus padengimo koeficientas 0.46 1.79 1.60 2.39 4.73 0.83
Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis 0.009 0.67 0.94 1.96 4.18 0.05
Pelningumo rodikliai
Grynasis pelningumas 9 9 9 9 9
Bendrasis pelningumas 9 16 16 16 16 16
Finansų struktūros rodikliai
Skolos koeficientas 0.66 0.5 0.34 0.17 0.13 0.1
Skolos – nuosavybės koeficientas 1.92 1.0 0.51 0.2 0.15 0.10
Turto panaudojimo efektyvumo rodikliai
Atsargų apyvartumas 1.99 12.03 7.62 5.7 4.68 3.5
Ilgalaikio turto apyvartumas 0.51 2.06 2.52 3.05 3.79 4.84

Leave a Comment