Verslo planas

Vilniaus kooperacijos kolegijos

Kauno skyrius

NV 00k specialybės neakivaizdinio sk. 4 kurso studento Žydrūno Jankausko

Verslo planas

Verslo ekonomika ir strateginis planavimas

Vadovas

Dėstytoja I. Steiblienė

KAUNAS 2004 m Turinys 1. Verslo plano aprašymas…………………………………………….……………. 3 2. Verslo aprašymas …………………………………………………………….. ……………………… 5 2.1 Verslo tikslai, galimybės, orientyrai …………………….…… 6 2.2 Paslaugos aprašymas ……………………………………………………. … 7 3. Marketingas …………………………………………………………….. …………………………….. 8 3.1 Rinkos apžvalga ……………………………………………………. ……….. 8 3.2 Kainodaros sistema ……………………………………………………. …. 10 3.3 Paslaugos teikimas ……………………………………………………. ….. 11 3.4 Reklama ir rėmimas ……………………………………………………. … 11 3.5 Įmonės vykdomų darbų aprašymas ………………………………….. 12 3.6 Verslo vietos parinkimas ………………………………………………… 12 4. Vadyba …………………………………………………………….. ………………………………….. 13 4.1 Personalo parinkimas …………………………………………………….. 13 4.2 Organizacijos valdymo modelis ir stilius ………………………….. 13 4.3 Organizacinė firmos struktūra ………………………………………… 15 4.4 Galimos problemos ir kliūtys ………………………………………….. 17 5. Įmonės finansinės veiklos analizė ……………………………………………………………. 18 6. Optimaliausias investicinis projektas …………………………………………………………21 6.1 Grynųjų pinigų iš investicinės veiklos skaičiavimas …..…… 22 6.2 Projekto finansinis įvertinimas ……………………..………. 24 6.3 Finansinė dalis ………………………………………………. 25 6.4 Pelningumo lūžio taško įvertinimas ………………………… 29 7. Išvados …………………………………………………………….. ………………………………….. 32

2 Verslo plano santrauka

Šis verslo planas paruoštas trijų metų laikotarpiui su tikslutikslingai panaudoti sukauptas lėšas Ž. Jankausko individualios įmonėsveiklai plėsti. Verslo planas atspindi investicijų į šią įmonę tikslingumąir atsiperkamumą. Įmonė teikia reklamos gamybos paslaugas: kuria ir gaminareklaminius video-klipus, audio-klipus, reklaminius filmus, televizijoslaidas. Įmonę galima laikyti vienetinės gamybos įmone, kur produktaskuriamas pagal konkrečius klientų užsakymus. Gamybos priemonės –kompiuterinė, filmavimo, montavimo bei kita technika. Tokios technikosypatybė – ji sparčiai tobulėja. Norėdama neatsilikti, išlikti rinkoje,plėsti ją, įmonė nuolat turi tobulinti savo produktų kokybę, pasiūlytiklientui vis naujesnius, šiuolaikiškesnius produktus, o tai pasiekti galimatik sekant pasaulio pažangą šioje srityje: – įsigyjant naujos techninės įrangos – įsigyjat programinės įrangos, – keliant darbuotojų kvalifikaciją.

Ši sritis iškart po nepriklausomybės atstatymo patyrė didelį kilimą,bei dabar daugelis potencialių šios srities paslaugų vartotojų jau atstatėbuvusius ekonominius ryšius ar užmezgė naujus, todėl vis dažniau užsakobent smulkias audio garso reklamas ar video montažo paslaugas. Įmonė įregistruota 1997 m. Kauno miesto rejestro tarnyboje. Ji savoveiklą pradėjo nuo kompiuterinės grafikos kūrimo. Ši veikla tuo metu Kaune

ir Lietuvoje buvo nauja, todėl trūko specialistų, įrangą teko pirktiužsienyje. Pirma buvo kuriamos vinjetės televizijos laidoms, nesudėtingivideo reklamos klipai. Įmonėje dirbo 4 dizaineriai. 2002 m., plečiantveiklą įmonėje, pradėjo dirbti vienas profesionalus režisierius,prodiuseris, montuotojas bei kompozitorius. Atsirado naujos veiklos sferos– filmavimas, montavimas, adaptacijos, muzikos kūrimas. Įvertinus realią situaciją rinkoje, matoma perspektyva plėsti savoveiklą įsigyjant montažinę, kurią iki šiol įmonė nuomojosi. Investicinioprojekto vertė – 160 tūkst. Lt. Tikimasi, kad užsakymų apimtis ir toliaudidės, atitinkamai užsakymų skaičiui didėjant didės darbų montažinėje.Darbuotojai išlieka tie patys. Esamos montažinės kaina sudaro nemažą dalį išlaidų. Įsigijusi naująmontažinę, įmonė planuoja sumažinti kaštus. Investicinis sumanymas: Įsigyti montažinę. Investicijų suma 160 tūkst.Lt trims metams Investicijų tikslas: Sumažinti kaštus Kadangi įmonė dirba pelningai, turi pakankamai rezervuose,investicijoms pakaks savų lėšų.

Išanalizavus galimą riziką paminėtini tik du rizikos faktoriai:

1) Jei atsirastų vietinis gamintojas, kuris gamintų kokybiškus video, audio klipus beveik visiems priimtina kaina. Tačiau kol kas, vertinant Lietuvoje šiuo metu esančias ekonomines galimybes, yra neįmanoma. 2) Jei per investicinį laikotarpį siūlomas produktas taptų neaktualus rinkai, bet tai tik prielaida.

2. Verslo aprašymas

Verslo sritis. Audio-vizualinės reklamos gamyba yra palygintinauja sritis rinkoje, prasidėjusi su privačių radijo stočių bei privačiųtelevizijos kanalų kūrimųsi. Brangios techninės įrangos įsigijimas mažomsir vidutinėms šios srities žiniasklaidos priemonėms yra ne ekonomiški,todėl įmonių, kuri užsiima audio-vizualinės reklamos gamyba paslaugos jomsyra būtinos. Užsakovai privalo išlaikyti savo rinkos dalį, todėl yrapriversti pateikti rinkai kokybiškus produktus. Kokybiškus produktus galipateikti tiktai turintys gerą techninę, programinę bazę. Tokiu būdu

konkurencingų reklamos produktų gamyba tampa brangia verslo šaka, kuriosatsiperkamumas dėl techninės ir programinės įrangos greito tobulėjimo.Reklamos gamyba būtina, todėl investiciniai planai privalo būti savalaikiaišioje srityje. Mūsų įmonės klientai – smulkios ir vidutinės radijo stotysir televizijos kanalai. Klientai nėra išsidėstę vien Kauno regionu – jieišsibarstę po visą Lietuvą. Konkurencinis tyrimas parodė, kad yra trys konkurentai Kaunoregione: UAB “Efezas’, UAB “Rosela”, UAB “Reklamos partneriai”. UAB“Ezefas” gamina audio reklamą, kuria radijo takelius, todėl konkurencijosmano įmonei po investicijos įgyvendinimo nesudarys. Tuo pačiu užsiima UAB“Rosela”, bet jie papildomai orientuojasi į stendų gamybą – tuo mano įmonėneužsiima, todėl nesudaro pilnos konkurencijos – rinkos skirtingos. UAB“Reklamos partneriai” gamina panašaus pobūdžio reklamą kaip manoji įmonė,todėl investicijos įdiegimas būtinas siekiant užsitikrinti savo rinkos dalįbei ją plėsti prisiviliojant šios įmonės klientus.

Verslo idėja. Mano įmonė įregistruota 1997 m., bet praplėtė savoveiklos sritis tik 2002 m. tuo metu pradėjo nuomotis montažinę, kuriojedirbo specialistai. Moderni montažinė būtina kokybiškos produkcijosgamybai. Montažinės įsigijimas sumažintų kaštus bei leistų teikti tospačios kokybės produktus žemesne kaina.

2.1 Verslo tikslai, galimybės, orientyrai

Mūsų įmonės pagrindinis tikslas yra įsitvirtinti rinkoje, gauti pelną,kaupti kapitalą verslo plėtotei. Mūsų įmonė turi nusistačiusi tokius artimiausius tikslus: 1. Įsitvirtinti rinkoje 1. Per pirmuosius metus pasiekti ne mažesnę, kaip 80( gamybinių pajėgumų apyvartą. 2. Užtikrinti pastovias darbo vietas darbuotojams ir pastovų pragyvenimo lygį. 3. Palaikyti ilgalaikius patikimus ryšius su pastoviais užsakovais. 4. Sudominti kuo didesnį klientų skaičių. Tolimesni įmonės tikslai yra tokie: 1. Nukonkuruoti konkurentus geresnės kokybės ir žemesnės kainos pagalba. 1. Mažinti kiek įmanoma sąnaudas.

2. Kelti paslaugos kokybę. 3. Domėtis technologijos tobulinimu ar alternatyvia veikla. 4. Pasiekti maksimalų pelną iš kurio galėtume kaupti kapitalą verslo plėtotei.

2.2 Paslaugos aprašymas

Paslauga daugiausia bus teikiama smulkioms ir vidutinėms radijostotims bei televizijos kanalams, įsikūrusiems tiek Kauno regione, tiekvisoje Lietuvoje Teikiamos šios paslaugos: Reklaminių audio takelių kūrimas Reklaminių video klipų kūrimas Video klipų įgarsinimas Privačių užsakymų išpildymas: filmavimas.

Garantuojame šias paslaugų savybes:KokybėNaujumasEstetinis vaizdas

3. Marketingas

3.1 Rinkos apžvalga

Norint užtikrinti savo veiklos sėkmingumą, būtina detaliaiišanalizuoti rinką, aptariant tokius esminius momentus kaip rinkosimlumas, pardavimų perspektyva, šio tipo paslaugos kaina vietinėje rinkojeir kitose rinkose, vidutinė paslaugos pardavimo galimybė per 1 metus,specifines paslaugų savybes. Atlikus konkurencinį tyrimą paaiškėjo, kad: ▪ UAB “Ezefas” gamina audio reklamą, kuria radijo takelius, todėl konkurencijos mano įmonei po investicijos įgyvendinimo nesudarys, nes jų teikiami produktai rinkai yra panašios kokybės kaip mūsų, bet kaina yra aukštesnė, nes yra rinkos senbūvė, įsikūrusi 1994 m. Ji turi pastovius klientus: radijo stotis “Tau”, radijo stotis “Super FM”, radijo stotis “99.9” ir kt. ▪ Radijo takelių gamyba užsiima UAB “Rosela”, bet jie papildomai orientuojasi į stendų gamybą, kurioje yra pirmaujantys Kauno regione, todėl jų pagrindinės investicijos nukreiptos reklaminių stendų tobulinimo kryptimi.Reklaminių stendų gamyba mano aptariama įmonė neužsiima (neketina artimiausiu metu įžengti į šią rinką), todėl nesudaro pilnos konkurencijos – rinkos skirtingos. ▪ UAB “Reklamos partneriai” gamina panašaus pobūdžio reklamą kaip mano aptariamoji įmonė: video klipų gamyba, kompiuterinė grafika. Jos nuolatiniai klientai yra šie: TV kanalas “ART”, kabelinė televizija “Vizija”, kabelinė televizija “Sparnai”, kabelinė televizija “Jonava” ir kt. Jos Klientai išsidėstę Kauno regione.

Dabartiniai pastovūs mano aptariamos įmonės klientai yra šie: radijostotis “Kauno Fonas”, radijo stotis “Ekstra FM”, TV kanalas “11”, kabelinė

televizija “Super filmai”, kabelinė televizija “Alytaus KTV”, kabelinėtelevizija “Kėdainiai”, kabelinė televizija “Panevėžio KTV” beikitos.Dauguma klientų įsikūrę Kauno regione, bet dalis jų yra VidurioLietuvoje.Įvertinus rinką sudaryta ši konkurencingumo įvertinimo lentelė Nr 1

Lentelė Nr. 1 Rinkos konkurencingumas|Palyginimo |UAB “Ezefas” |UAB “Rosela” |UAB “Reklamos ||kriterijai | | |partneriai” ||Įkūrimo |1994 |1998 |1998 ||data | | | ||Vieta |Savanorių |Savanorių |Savanorių pr. || |222-221, |66-238, Kaunas |66-238, Kaunas || |Kaunas | | ||Teikiamos |Spaudos |Vizualinės |Vizualinės reklamos ||paslaugos |darbai, |reklamos |gamyba, reklaminė || |vaizdine |gamyba, |poligrafija, || |reklama |reklaminė |elektroninė reklama || | |poligrafija, | || | |elektroninė | || | |reklama. | ||Aptarnaujam|14 |14 |14 ||a rinkos | | | ||dalis | | | ||Kaina |1min. |1 min. |1 min. reklaminio || |reklaminio |reklaminio |audio klipo: 250 Lt.|| |audio klipo: |audio klipo: |1 min. reklaminio || |330 Lt |220 Lt. |video klipo: 1100Lt.||Rėmimas |Pastoviems |Pastoviems |Pastoviems klientams|| |klientams 15% |klientams 25% |20% nuolaida || |nuolaida |nuolaida | ||Reklama |4 kartus per |2 kartus per |4 kartus per savaitę|| |savaitę |savaitę klientų|klientų eterio po || |klientų eterio|eterio po 1 |1.5min. || |po 1 min. |min. | |

Mano aptariama įmonė šiuo metu užima 14 audio reklamos rinkosbei 13 audio reklamos gamybos Kauno regione. Jos įkainiai tokie: 1min. reklaminio audio klipo: 300 Lt 1 min. reklaminio video klipo: 1200Lt Pastoviems klientams taikoma nuo 10 iki 30% nuolaida – jos dydispriklauso nuo turėtų užsakymų bei užsakomo projekto vertės. Taigi, reklamos gamybos srityje Kauno regione ji siekia teiktikokybiškiausią produktą – kainos skirtumai kompensuojami kokybiškesneprodukcija.

3.2 Kainodaros sistema

Nustatant kainą bus taikoma įsiskverbimo į rinką strategija. Todėl busnuolat stebimos kainos rinkoje bei konkurentų kainos.

Nustatant paslaugų kainas bus atsižvelgiama į tokius momentus:

• Ar klientas yra stambi, ar smulki įmonė; • Gal klientas gali mokėti daugiau (finansinė jo padėtis); • Ar klientas įmonė, ar privatus asmuo; • Kokių terminų ir kokybės klientas reikalauja; • Ar tai pastovus mūsų klientas? • Ar klientas žada tapti pastoviu užsakovu (tariasi dėl papildomų darbų).

Pagal išvardintus kriterijus įvertinus klientus, pastoviems klientams,ketinantiems tokiais tapti, bei privatiems asmenims bus galima taikyti

sutartines nuolaidas. Įvertinant kliento finansinius pajėgumus irgi galimanežymiai keisti tarifą – geroje finansinėje būklėje esanti įmonė sutiksmokėti keliais procentais daugiau. Atsižvelgiant į kliento reikalavimus kokybei ir atlikimo laikui,tarifas bus didinamas. Skaičiuojant kainą remiamasi tokia formule: Žaliavos+ Darbas+ Pelnas. Į žaliavas įskaičiuojamas kompiuterinės technikos savikaina. Turimostechninės ir programinės įrangos, montažinės nuoma sudaro 90 Lt./val.Didžiąją dalį šios sumos sudaro montažinės nuoma – 70 Lt./val. Žaliavos ir darbas sudaro 140 Lt./val. Per darbo dieną (8 val.) galima pagaminti vidutiniškai 1-2 min.kokybiško video teksto reklaminio. Per darbo dieną (8 val.) galima pagaminti vidutiniškai 10 min.kokybiško audio teksto reklaminio. Pelnas, sudaro 20- 30 % galutinio produkto. Per vieną dieną galimos maksimalios įplaukos (montažinei dirbant pilnunašumu) bus 1527,62Lt. (127.3Lt. (12 valandų=1527.62Lt ) O per vieną mėnesį -33607.2Lt. (1527.6Lt. (22 darbodienos=33607.2Lt ) Montažinės išlaidos sudaro: Medžiagoms skiriama apie 50( Darbuotojų atlyginimams-apie 20( Savininkui atitenka apie 30(, iš kurių jis moka įvairius mokesčius.

3.3 Paslaugos teikimas

Montažinės nuoma sudaro didelę dalį (apie 40%) įmonės apyvartos, tadnaujos montažinės įsirengimas yra svarbus žingsnis mažinant gaminiogaminimo kaštus.

3.4 Reklama ir rėmimas

Įmonės reklama skelbiama pasinaudojant klientų eteriu.

3.5 Įmonės vykdomų darbų aprašymas

Bus atliekamas nedidelis asortimentas su eksploatacija ir smulkiuremontu susijusių darbų: Reklaminių audio takelių kūrimas Reklaminių video klipų kūrimas Video klipų įgarsinimas Privačių užsakymų išpildymas: filmavimas.

Kadangi kiekviena sutartis bus sudaromas taikant individualiusįkainius kiekvienam klientui, tai galima bus labai konkrečiai išsiaiškinti,ko klientas nori, kokia kokybė jį tenkina ir tai užtvirtinti sutartyje.Įmonė samdys tik patyrusius eksploatacijos srityje specialistus irdarbininkus. Taip bus užtikrinta reikalinga darbų kokybė.

Turimos montažinės įrangos panaudojimą ir paskirstymą atliks abu

vadovaujantys inžinieriai derindamiesi tarpusavyje.

3.6 Verslo vietos parinkimas

Įmonė dirba ir planuoja koncentruoti savo veiklą Kauno regione, bettaip pat patenkinti Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionų poreikius.

4. Įmonės vadyba

4.1 Personalo parinkimas

Darbuotojų paieška bus atliekama dviem kanalais. Pirmiausia darbuotojųpareikalavimas bus paskelbtas rajono darbo biržoje Antrasis darbuotojų paieškos kanalas – rajono spauda. Darbuotojųpareikalavimas nedidelis, todėl skelbimas bus duotas tik į vieną rajonolaikraštį – “Tauragiškių Balsas”. Skelbimas galėtų būti maždaug toks: “Individuali įmonė “Žygrida”reikalingi darbininkai ir inžinieriai – mechanikai, turintys darbo patirtįeksploatacijos ar statybos srityje.” Jis yra nelabai informatyvus todėl,kad tuo norima pritraukti daugiau žmonių. Galima bus pasikalbėti sukiekvienu asmeniškai ir atrinkti geriausius.

4.2 Organizacijos valdymo modelis ir stilius

Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla didžiąja dalimi priklausys nuo josvaldymo ir vadovavimo jai. Taigi didžiausia atsakomybė šiuo atveju tenkavadovui, kadangi jis yra vienintelis šios įmonės savininkas ir pats turisukurti firmos struktūrą, pasirinkti vadovavimo modelį bei stilių ir taituri gerai apgalvoti dar prieš įkurdamas įmonę ( kai jau yra parinkti visireikiami darbuotojai ir galima spręsti, kas kam pavaldus turėtų būti ).Sprendžiant šį klausimą ir kuriant valdymo struktūrą reikia daryti irrinktis tai, kas geriausiai atitiktų įmonės veiklą ir garantuotų gerąvaldymą, kurį vadovas suvokia taip – geras valdymas yra tuomet, kai visiplanuojami darbai yra atlikti, pasiekti užsibrėžti įmonės tikslai ir taipadaryta efektyviausiu būdu. Aišku, kuriant įmonę iš pradžių visais jos reikalais rūpinsis vadovas(kadangi darbuotojų dar nėra o jie ir negalėtų tvarkyti firmos kūrimoreikalų, nes tam neturėtų teisinio pagrindo), tačiau veiklai įsibėgėjus busbūtina darbus paskirstyti, kad būtų išvengta nesusipratimų ir greičiau būtų

pasiektas norimas rezultatas. Būtina susidaryti aiškų vaizdą, kaip atrodysįmonės valdymas, ir pagal tai parinkti jai tinkamą valdymo struktūrą. Šiuoatveju geriausiai tinka linijinė valdymo struktūra. Kodėl? Visų pirmatodėl, kad firmoje dirba nedaug darbininkų paranku palaikyti tiesioginįryšį su jais taip efektyvinant kontrolę ir gaunant tikslesnę informacijąapie veiklą. Verta pastebėti, kad informacijai keliaujant per kelis etapus(jei sakykim darbininkai ją perduotų darbų vykdytojui, darbų vykdytojastoliau ją siųstų sekretorei, ji savo ruožtu -pavaduotojui ir tik po topavaduotojas ją pateiktų vadovui, tai ta informacija norom nenorom būtųsmarkiai pakeista) ji pakinta ir gali privesti prie neteisingų sprendimų.Firmoje dirba 8 darbuotojai ir šio skaičiaus pilnai pakanka efektyviaiįmonės veiklai. Kaip pastebėjote, nesamdomas pavaduotojas, nes manoma, kadtokiai mažai įmonei dar viena darbo vieta būtų nuostolinga, o be to vadovasturi pakankamai žinių visose srityse, kurios reikalingos įmonės valdymuiir ketina su viskuo susitvarkyti pats.

4.3 Organizacinė firmos struktūra.

Įmonės organizacinė struktūra atrodys taip:

Direktoriaus pareigas atliksiu aš pats. Direktorius yra tuo pačiu irvyr. finansininkas , ir buhalteris, ir įmonės vadybininkas, atstovaskonkursuose.

Pirmasis inžinierius atliks vyr. mechaniko pareigas ir vadovaus 4žmonių brigadai – darbų vykdytojas. Taigi, jis turėtų būti baigęs aukštąjįmokslą šioje srityje. Pageidautina bent 2 metų patirtis.

Antrasis inžinierius irgi turėtų turėti aukštojo išsilavinimo diplomąir bent 2 metų patirtį. Jis vadovaus 4 žm. brigadai (darbų vykdytojas) iratliks darbų saugos specialisto bei vyr tiekėjo pareigas.

Visi kiti eiliniai darbuotojai turi turėti darbo statybos ar keliųtiesimo įmonėse patirtį. Aukštasis išsilavinimas jiems nebūtinas. Įmonėje bus naudojamas vienas iš vadovavimo modelių tai yradelegavimas. Tai vienas priimtiniausių variantų, nes yra suinteresuotumas,kad įmonėje dirbtų savarankiški, savo darbą išmanantys darbuotojai, o tai

nulems atsakomybės paskirstymas, kuriuo ir yra pagrįstas delegavimas. Kaiptai ketinama daryti? Darbuotoją priimant į darbą iš jo dar nereikalaujamanieko, tik su juo bendraujama stengiamasi jį pažinti, išsiaiškinti josugebėjimus, kad būtų sužinota, ko galima iš jo reikalauti ir tikėtis ir ariš viso jis tinka.Vėliau jam duodami įvairūs nurodymai kaip ir ką darytiir kontroliuojamas kaip jis tai vykdo, daroma atatinkamos pastabos,pasakoma, kaip norima, kad būtų atliktas darbas. Kai yra įsitikinama, kaddarbininkas suprato reikalavimus ir veiklos specifiką, paliekama jam daugdidesnes galimybes veikti laisvai – svarbus veiklos rezultatas, o ne taikaip tai daroma. Taip palengva darbuotojas pripranta prie reikalavimų,nusistovėjusios tvarkos įmonėje, sužino savo atsakomybės sritį, o vadovuibelieka tik teirautis pas darbų vykdytoją kaip sekasi veikla. 4.4 Galimos problemos ir kliūtys

Mūsų teikiamos paslaugos rinka yra priklausoma daugiausiai nuostambiųjų reklamos gamybos bendrovių, smulkiųjų ir vidutinių verslininkųfinansinės padėties. Kol kas kasmet audio video reklamos rinka auga. Jiauga kartu su įmonių, ūkių finansinės padėties gerėjimu. Geraibesiverčiančios įmonės skiria pinigų reklamai. Jų finansinė gerovė didžiąjadalimi susijusi su energijos, kuro ir šilumos kainomis. Taigi, vienas iš pavojų – energijos, kuro ir šilumos kainų svyravimai.Bet reikia pastebėti, kad šios kainos jau kelis metus svyruoja nedaug. Didelę įtaką smulkių audio video reklamos darbų apimčiai daro ESstruktūrinių fondų lėšos. Jas naudoja versininkai savo veiklosmodernizavimui bei įsitvirtinimui rinkoje. Jau keli metai jos auga, tačiaureikia tikėtis, kad šis augimas nesustos ir tik didės. Stabilizuojantis regiono ekonominei padėčiai reikia tikėtis, kad audiovideo reklamos darbai nenustos augti arba augs pamažu. Iki tol tikimasisusirasti pastovius klientus ir juos išlaikyti. Daugelis įmonių periodiškai

užsisako audio video reklamą, atlieka vienkartines akcijas. Dar vienas iš pavojų galėtų būti dar kelių tokios pat rūšies įmoniųatsiradimas rinkoje. Jei atsirastų tik viena įmonė, tai nesudarytų rimtosproblemos. Mūsų įmonė pajėgtų konkuruoti ir blogiausiu atveju sugebėtųišlaikyti pastovią apyvartą. Savo veiklos pradžioje mūsų įmonė nepatenkinsvisos rinkos, taigi lieka vietos ir konkurentams. Konkurenciją sudaro ir kitų regionų audio video reklamos gamybosįmonės, dirbančios mūsų regione, tačiau jos dažniausiai patiria didelesišlaidas, nes dirba toli. Taigi kainos atžvilgiu galima sudaryti jomskonkurenciją. Be to reikia tikėtis, kad ir kituose rajonuose ekonominėpadėtis gerėja, todėl tų rajonų įmonėms vis daugiau darbo atsiras vietojeir joms darbai kitame rajone nebeapsimokės.

5. Įmonės finansinės veiklos analizė

Įmonė dirba stabiliai, tuo galima įsitikinti pažvelgę į 5 lentelę,kurioje pateikti pagrindiniai įmonės ūkinės veiklos rodikliai. Lentelė Nr. 5. Ūkinės veiklos balansas 2004 m. balandžio mėn..|Turtas |Suma Lt.|Nuosavybė ir |Suma Lt. || | |įsipareigojimai | ||2 |3 |5 |6 ||Ilgalaikis turtas |6100 |Savininkų nuosavybė |  ||Formavimo savikaina |10082,16|Akcinis kapitalas |100000 ||Ilgalaikis |  |Pelnas |  ||nematerialus turtas | | | ||Ilgalaikis |  |  |  ||materialus turtas: | | | || Pastatai |  |  |  || Transporto |  |Įsipareigojimai |  ||priemonės | | | ||Įrengimai |6100 |Ilgalaikės paskolos |  ||Trumpalaikis turtas |39108,03|Trumpalaikės paskolos |  ||Atsargos |168,03 |Skolos tiekėjams |  ||Gautinos sumos |  |Skolos mokesčiams, |  || | |atlyginimams, | || | |soc.draudimui | ||Pinigai |38940 |Kitos skolos |  ||Ateinančių |  |Ateinančių laikotarpių |  ||laikotarpių sąnaudos| |pajamos | ||  |  |  |  ||Turtas iš viso: |45208,03|Nuosavybė ir |100000 || | |įsipareigojimai iš viso:| |

Grynojo pelningumo sumažėjimą lėmė sąnaudų padidėjimas.

Kaip matome, įmonės įsiskolinimų dalis turte ir įsiskolinimų dalisturte ir įsiskolinimų dalis nuosavame kapitale ne itin ženkliai padidėjo. Atsargų apyvartumo rodikliai rodo atsargų panaudojimo per metus ženklųsumažėjimą. Tai nulėmė ženkliai padidėjusios atsargos. Kadangi įmonė užsiima vienetine gamyba ir paslaugomis, atsargųapyvartumas priklauso nuo konkrečių užsakymų apimties, dažnumo. Pailgėjo

pajamų uždirbimo ciklas. Debitorinių įsiskolinimų rodikliai pagerėjo: • 2002 m. grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui buvo 133949 Lt., o 2003 m. jis siekė 183666 Lt. • Trumpalaikis turtas pakilo nuo 782462 Lt iki 1751219 Lt. • Rezervai pakilo nuo 235634 Lt iki 369583 Lt. • Iš ateinančių metų sukauptos sąnaudos pakilo nuo 782462 Lt iki 1751219 Lt. Šiuo metu finansinių įsiskolinimų įmonė neturi.

Lentelėje Nr. 6 pateikti įmonės veiklos rodikliai.

Lentelė Nr. 6 Įmonės veiklos rodikliai|Rodiklis |Reikšmė || |2003 |2002 ||Likvidumo rodikliai | | ||Bendrojo likvidumo rodikliai |1.13 |1.07 ||Kritinio likvidumo rodikliai |0.88 |0.96 ||Grynasis apyvartinis |176707.69 |37879.65 ||kapitalas | | || | | ||Pelningumo rodikliai | | ||Turto grąžos rodiklis |8% |23% ||Nuosavybės grąža |35% |75% ||Bendrasis pelningumas |34% |31% ||Savikainos dalis |66% |69% ||Grynasis pelningumas |6% |16% ||Finansų struktūros rodikliai | | ||Įsiskolinimo koeficientas |78% |69% ||Įsiskolinimo-nuosavybės |361% |219% ||koeficientas | | ||Efektyvumo rodikliai | | ||Atsargų apyvartumas kartais |2 |14 ||Atsargų apyvartumas dienomis |51 |27 ||Debitorinių įsiskolinimų |1 |4 ||rodiklis, kartais | | ||Debitorinių įsiskolinimų |80 |98 ||rodiklis dienomis | | ||Pajamų uždirbimo ciklas |131 |124 ||dienomis | | |

7 lentelėje pateikti įmonės finansavimo poreikiai ir šaltiniai

7 lentelė. Finansavimo poreikiai ir šaltiniai|Lėšų poreikis |Suma Lt. |Finansavimo |Suma Lt. || | |šaltiniai | ||2 |3 |5 |6 ||Ilgalaikiam turtui |6100 |Vidiniai šaltiniai|  ||įsigyti: | | | ||Žemei |  |Akcinis kapitalas |100000 ||Pastatams (patalpoms) |  |Pelnas |  ||Transporto priemonėms |  |  |  ||Įrengimams, baldams ir |6100 |Išoriniai |  ||kt. | |šaltiniai | ||Trumpalaikiam turtui |39108,03 |  |  ||įsigyti: | | | ||Pradinėms prekių |168,03 |Ilgalaikės |  ||atsargoms | |paskolos | ||Pinigai |38940 |Trumpalaikės |  || | |paskolos | ||Iš viso |45208,03 |Iš viso |100000 |

6. Optimaliausias investicinis projektas

8 lentelėje pateikiamos montažinės išlaikymo išlaidos.

8 lentelė. Montažinės išlaikymo išlaidos|Lėšų poreikis |Suma Lt. |Finansavimo |Suma Lt. || | |šaltiniai | ||2 |3 |5 |6 ||Ilgalaikiam turtui |6100 |Vidiniai šaltiniai|  ||įsigyti: | | | ||Žemei |  |Akcinis kapitalas |100000 ||Pastatams (patalpoms) |  |Pelnas |  ||Transporto priemonėms |  |  |  ||Įrengimams, baldams ir |6100 |Išoriniai |  ||kt. | |šaltiniai | ||Trumpalaikiam turtui |39108,03 |  |  ||įsigyti: | | | ||Pradinėms prekių |168,03 |Ilgalaikės |  ||atsargoms | |paskolos | ||Pinigai |38940 |Trumpalaikės |  || | |paskolos | ||Iš viso |45208,03 |Iš viso |100000 |

Labiausiai tikėtiname projekte tikimasi, kad užsakymų skaičiuspadaugės kaip 2002 m. 2002 metais įmonė pradėjo visiškai naują veiklą,kurios pajamos sudarė 40% visų pajamų. Pajamos iš įprastinių veiklųpadidėjo 12% ateityje tikimasi tokio paties 12% darbų apimties padidėjimo. Todėl optimaliausiu variantu tikimasi montavimo darbų dinamika

investiciniam laikotarpiui pasiskirstymas pateiktas 9 lentelėje.

Lentelė Nr. 9. Optimaliausio ekonominio plano, montažinės apkrova.|Metai |Montažinės darbo valandų || |skaičius per metus (val.) ||2002 m |1185 ||2003 m. |1422 ||2004 m. |1706 ||2005 m. |2048 |

6.1 Grynųjų pinigų iš investicinės veiklos skaičiavimas

Analizuojant investicijų projektą, svarbiausias ir sunkiausiasmomentas yra jo pinigų srauto įvertinimas. Montažinė būna įjungta visą darbo dieną, nepriklausomai ar su jadirbama ar ne. Jos nuoma vienai valandai – 70 Lt/val. Montažinės galingumas– 0.6 kWh. Elektros energijos ji sunaudoja už 393,22 Lt per metus (kaidirba 2048 valandas). Kadangi darbuotojai išlieka tie patys bei įmonė turi užtektinaipatalpų montažinei įsirengti, tai papildomų kintamųjų į projektą neįvesime. Amortizaciją skaičiuosime proporcingu modeliu, laikydami, kadmontažinės nusidėvėjimo trukmė yra 10 metų. Todėl gauname tokią optimaliausio projekto pinigų srautų skaičiavimus,kurie pateikti 10 lentelėje.

10 lentelė. Optimaliausio investicinio plano pinigų srautai.|E|Sąnaudų pavadinimas |Vnt. |Sąnaudos Lt ||i| |skaič| ||l| |ius | ||.| | | ||N| | | ||r| | | ||.| | | || | | |Per pirmus metus |  |  || | | |Per mėnesį |Per |Per |Per || | | | |metus|antrus|treči|| | | | | |metus |us || | | | | | |metus|| | | |Vien|Suma | | | || | | |am | | | | || | | |vnt.| | | | ||1|2 |3 |4 |5 |6 |7 |8 ||1|Patalpų nuoma (m2) |1 |  |450 |5400 |10800 |16200||2|Turto draudimas |  |  |430 |5160 |10320 |15480|| |(privalomas) | | | | | | ||3|Nusidėvėjimas |  |  |150 |1800 |3600 |43200||4|Atskaitymai nuo pajamų |  |  |168,3|2019,|4039,2|6058,|| |(kelių mokestis) | | | |6 | |8 ||5|Kiti mokesčiai (aplinkos|  |  |258,6|3104,|6208,3|9312,|| |teršimo, nekiln | | |8 |16 |2 |48 ||6|Patalpų šildymas |  |  |523 |3138 |6276 |9414 ||  ||7|Darbo užmokestis (iš |  |  |3270 |39240|78480 |11772|| |viso) | | | | | |0 ||7|Direktorius |  |  |1600 |19200|38400 |57600||.| | | | | | | ||1| | | | | | | ||7|Buhalteris |  |  |920 |11040|22080 |33120||.| | | | | | | ||2| | | | | | | ||7|Vadybininkas |  |  |1200 |14400|28800 |43200||.| | | | | | | ||3| | | | | | | ||7|Pardavėjas |  |  |520 |6240 |12480 |18720||.| | | | | | | ||4| | | | | | | ||7|  |  |  |  |  |  |  ||.| | | | | | | ||4| | | | | | | || |  |  |  |  |  |  |  ||8|Iš viso |  |  |2640 |31680|63360 |95040|| | |  |  |  |  |  |  ||1|Socialinio draudimo |  |  |254 |3048 |6096 |9144 ||0|mokestis (9 eilutė*31%) | | | | | | ||1|Įmokos į garantinį |  |  |5,28 |63,36|126,72|190,0||1|fondą(9 eilutė*0,2%) | | | | | |8 ||1|Reklama |  |  |100 |1200 |2400 |3600 ||2| | | | | | | ||1|Komunalinės paslaugos: |  |  |32 |384 |768 |1152 ||3| | | | | | | ||1|Telefonas |  |  |120 |1440 |2880 |4320 ||3| | | | | | | ||.| | | | | | | ||1| | | | | | | ||1|Elektra |  |  |360 |4320 |8640 |12960||3| | | | | | | ||.| | | | | | | ||2| | | | | | | ||1|Signalizacija |  |  |30 |360 |720 |1080 ||3| | | | | | | ||.| | | | | | | ||3| | | | | | | ||1|Šaltas vanduo ir |  |  |80 |960 |1920 |2880 ||3|kanalizacija (kub.m.) | | | | | | ||.| | | | | | | ||4| | | | | | | ||1|Kitos išlaidos |  |  |100 |1200 |2400 |3600 ||4| | | | | | | ||1|Palūkanos už kreditą |  |  |  |  |  |  ||5| | | | | | | || |Iš viso : |976 |11712|23424 |35136|

6.2 Projekto finansinis įvertinimas

Investicinį projektą įvertinsiu penkių rodiklių bazėje: – Paprasto atsipirkimo laiko, – Diskontuoto atsipirkimo laiko, – Grynosios esamosios vertės. – Vidinės pelno normos, – Modifikuotos vidinės pelno normos. Pastarosios reikšmės pateiktos 11lentelėje. Lentelė Nr. 11. Projekto finansinis įvertinimas|Diskontuotas atsipirkimo laikas |2.35 ||Paprastas atsipirkimo laikas |2.27 ||Grynoji esamoji vertė |21.115.07.Lt ||Vidinė pelno norma |17% ||Modifikuota vidinė pelno norma |15% |

Diskontuotas atsipirkimo laikas aptariamos įmonės atvejureiškia, kad investicijos atsipirk per daugiau nei dvejus metus. Paprastasis atsipirkimo laikas reiškia, kad investicijosatsipirks per dar trumpesnį laikotarpį, kai skaičiuojamos visos pajams,gaunamos iš įdiegtos naujos montažinės. Grynoji esamoji vertė yra teigiama, tad projektas vertasįgyvendinimo. Šiuo atveju svarbi kuo didesnė reikšmė. Neigiamo vertėsbuvimo atveju projektas būtų mažiau vertas įgyvendinti. Abi pelno normų reikšmės pataria investuoti į projektą, nespateiktieji procentai reiškia gaunamųjų ir įdedamųjų lėšų skirtumą. Jisšiuo atveju yra teigiamas, tad projektas bet kuriuo atveju neš ekonominęnaudą.

6.3 Finansinė dalis

Prognozuodamas veiklos apimtis aš remiuosi anksčiau manoapskaičiuotomis minimaliomis mėnesinėmis veiklos apimtimis, nes įmonė,nustatydama paslaugų kainas, bent jau pirmaisiais veiklos metais remsisnenuostolingumo principu. Aptariami pinigų srautai per visą investicijosatsipirkimo laikotarpį – per 3 metus. 12, 13 ir 14 lentelėse pateikti pagrindiniai įmonės investicijosrodikliai, kuriais remiantis galima teigti, kad naujos montažinėsįsigijimas, vietoj jos nuomos yra atsiperkantis ir įžvalgus įmonės veiklosplėtros variantas. | 12 lentelė Prekių pardavimo ir įplaukų prognozės pirmais metais ||Ei|Variantas / Rodikliai |Veiklos metai ||l.| | ||Nr| | ||. | | || | |I-ieji |II-ieji |III-ieji || | |metai |metai |metai ||1 |2 |3 |4 |5 ||  |  |  |  |  ||1 |Realizacijos pajamos be PVM |180168 |325360 |569380 ||2 |Parduotų prekių ir paslaugų |2400 |2800 |4900 || |savikaina* | | | ||3 |Bendrasis pelnas (nuostolis) |177768 |322560 |564480 ||4 |Veiklos sąnaudos (pardavimų ir |11712 |23424 |35136 || |administracinės) | | | ||5 |Veiklos pelnas (nuostolis) |166056 |299136 |529344 ||6 |Finansinės sąnaudos |0 |0 |0 ||7 |Pelnas (nuostolis) prieš |166056 |299136 |529344 || |apmokestinimą | | | ||8 |Pelno mokestis |24908 |44870 |79402 ||9 |Grynasis ataskaitinių metų pelnas |141148 |254266 |449942 |

Minėtų rodiklių skaičiavimą lengvins ir tai, kad kintamomsveiklos išlaidoms, kiekvieną mėnesį numatytos pastovios sumos, leidžiančiosužtikrinti maksimalią pirmaisiais veiklos metais prognozuojamą apyvartą permėnesį. Bet maksimali apyvarta bus galima ištisus metus, – taigi, paliekanemaža atsarga (16 lentelė).

|16 lentelė. Pelningumo lūžio taškas ||Eil.N|Rodikliai |Veiklos metai ||r. | | || | |pirmie|antrie|tretie|| | |ji |ji |ji ||1 |2 |3 |4 |5 ||1 |Realizacijos įplaukos be |102560|132500|152663|

| |PVM | | | ||2 |Parduotų prekių ir paslaugų|3600 |2560 |2700 || |savikaina | | | ||3 |Realizuoto antkainio suma |98960 |129940|149963||4 |Bendrųjų pajamų |0,96 |0,98 |0,98 || |koeficientas (realizuoto | | | || |antkainio suma/realizacijos| | | || |įplaukos) | | | ||5 |Ūkinės veiklos sąnaudos |11712 |23424 |35136 ||6 |Nenuostolingas pardavimas |12138,|23885,|35768,|| |Lt. (ūkinės veiklos |06 |49 |60 || |išlaidos Lt./bendrųjų | | | || |pajamų koeficientas | | | |

Per mėnesį reikės uždirbti 24400Lt /12 = 2033,33 Lt.investicijos padengimui. Jei pelno mokestis sudarys 30 %, paskaičiavęs apytikslesmėnesines išlaidas, mėnesines įmokas už gautą paskolą, ir pridėjęs pelnomokesčio priedą gausiu minimalią mėnesinę apyvartą. Pagrindinės mėnesioišlaidos bus:

|17 lentelė. Pinigų srautų ataskaita ||Rodikliai |  || |per |per |per || |pirmuosius |antruosius |trečiuosius || |metus |metus |metus ||1 |3 |3 |3 ||GAUTA PINIGŲ |92904 |104052 |116345 ||1. Grynasis pelnas |91730 |102978 |115365 ||2. Pasiskolinus iš banko ir |0 |0 |0 ||kitų įmonių | | | ||3. Nusidėvėjimo sąnaudos |1800,00 |3600 |43200 ||IŠLEISTA PINIGŲ** |12492 |24984 |37476 ||1. Perkant ilgalaikį turtą |0 |0 |0 ||2. Perkant atsargas |0 |0 |0 ||3. Statybos ir remonto |780 |1560 |2340 ||darbams | | | ||4. Kitos išlaidos |11712 |23424 |35136 ||5. Grąžinti paskolai |0 |0 |0 ||Pinigai laikotarpio pradžioje|0 |80412 |159480 ||Pridėti: gautus pinigus |92904 |184464 |275825 ||Atimti: išleistus pinigus |12492 |24984 |37476 ||Pinigai laikotarpio pabaigoje|80412 |159480 |238349 |

Taigi, kad išlikti metinė įmonės apyvarta turės būti apie 100000 Lt., o jeigu per mėnesį bus atliekama vidutiniškai darbų maždaug už12623 Lt., tai metinė apyvarta bus apie 250000Lt. Manau, kad 10 žmoniųbrigadai tokia apyvarta reali. Mano įmonėje vienam darbuotojui per metusmažiausiai turės tekti 25000 Lt. eksploatacijos darbų. Šis paskaičiavimas atliktas su didele atsarga, nes nenumatytomsišlaidoms numatyta 3000 lt., kas yra nuo 7 % iki 14 % nuo planuojamosmėnesinės apyvartos, be to kintamoms išlaidoms, tokioms kaip transportas,medžiagos ir gamybos priemonių eksploatacija, numatytos pastovios sumospagal galimą maksimalų įmonės pajėgumą kas mėnesį, nors neplanuojama dirbtipilnu pajėgumu. Be to gamybos priemonių ir pastatų nusidėvėjimas mažinsmokesčius. Iš viso į įmonę bus investuota 100000 Lt. Šią investicijąnumatyta padengti per 3 metus. Stengdamasi greičiau padengti kreditą, įmonėpatirtų didesnę riziką ir turėtų mažiau laisvo kapitalo veiklai plėsti.

Realiai įmonė investiciją galėtų padengti per pirmuosius savo veiklosmetus. Tuo galima įsitikinti lyginant laisvas lėšas įmonės sąskaitoje irinvesticijas (15 lentelė). Įmonė galėtų atsipirkti per pirmuosius veiklos metus, o kaikreditas bus grąžintas, jos veiklos pelnas kelis kartus jau viršyspadarytas investicijas.

6. Išvados

Atlikome UAB “Audio, video pasaulis” finansinio projektoįvertinimą. Esat 12% veiklos padidėjimui, projektas vertas įgyvendinti, nesjo atsiperkamumas siekia beveik dvejus su puse metų, t.y. montažinėsnusidėvėjimo trukmė yra keturis kartus ilgesnis nei jos atsiperkamumolaikotarpis. Atliktas įmonės vidaus apskaitos tyrimas pagrindžia projektoįgyvendinimo būtinumą, nes montažinės nuoma dabartinėje situacijoje sudaroiki 40% visų įmonės išlaidų. Įvertinus situaciją rinkoje, montažinės įrengimas yra naudingasįmonei, nes leis įmonei gaminti kokybiškesnį produkto, kurio savikaina busžemesnė, nei kitų rinkoje esančių produktų. Šis skirtumas leis kauptiįmonei apyvartines lėšas naujų projektų įgyvendinimui, nes audio-videoreklamos gamyba reikalauja nuolatinių investicijų, kurios būtinos siekiantpatenkinti kylančius tiek klientų poreikius tiek tapti lyderiu tarp audio-video reklamą gaminančių įmonių.———————–

4 darbuotojai

4 darbuotojai

I inžinierius

I inžinierius

Direktorius