Etika – tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema. Išsilavinęs žmogus neabejoja etikos svarba ir nauda. Per tūkstančius metų žmonės tiek racionaliai, tiek ir spontaniškai susikūrė daug savitarpio santykių, elgesio vertinimo normų, be kurių neišsiverčia jokia žmonių bendruomenė. Neabejotina, kad etikos normos egzistavo tūkstančius metų iki paties etikos termino atsiradimo ir jo išsiplėtojimo iki solidžios mokslinės disciplinos, apibendrinusios ilgametę minties ir praktikos raidą. Nuo antikos laikų etika buvo laikoma praktine filosofija, todėl dėl jos naudingumo ir praktinio pritaikymo galimybių kasdieniniame gyvenime nekildavo daug ginčų. Pakartojant Aristotelį galima apibendrinti, kad etika yra kelias į geresnius tarpusavio santykius, aiškesnes veiklos gaires ir tvirtesnes proto bei širdies vertybes, kitaip tariant – kelias į laimę. Tautinės problematikos kontekste neretai išryškėja ir žurnalistinės etikos problema. 1996 m. žurnalistų profesinės organizacijos priėmė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, kuriame nustatyta, kad žurnalistas negali žeminti ar šaipytis iš žmogaus pavardės, rasės, tautybės, jo religinių įsitikinimų, amžiaus, lyties ar fizinių trūkumų net tada, kai tas žmogus yra nusikaltęs. Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse apstu neigiamų tautinių stereotipų, ypač romų (čigonų) atžvilgiu. Atskirais atvejais pasireiškia atvira netolerancija, ksenofobija, antisemitizmas. Pastaraisiais metais tokie straipsniai ir laidos sulaukia ne tik tautinių mažumų bet ir žiniasklaidos reakcijos. Kaip pavyzdį galima paminėti Žurnalistų ir leidėjų komisijos pareiškimą, kuriame ji pasmerkė “Lietuvos aido” antisemitines publikacijas. Aštriai prieš šias publikacijas pasisakė didžiausias Lietuvos dienraštis “Lietuvos rytas”. Tačiau kalbėti apie kokybinį situacijos pasikeitimą dar negalima. Manyčiau, kad šiame kontekste turėtų didėti Žurnalistikos etikos inspektoriaus institucijos vaidmuo.2001 metų rudenį Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas Vilniaus tolerancijos centre surengė seminarą, skirtą tolerancijos problematikai. Jo metu paaiškėjo, kad tolerancijos problema žiniasklaidoje dabartiniu metu yra viena aktualiausių temų tautinėms bendrijoms. Lietuvos nacionaliniame radijuje buvo parengta laida skirta tolerancijos klausimui romų atžvilgiu. Tautinių stereotipų nagrinėjimui buvo taip pat skirtas Pilietinių iniciatyvų centro ir Fridricho Naumanno fondo surengtas seminaras.
Pagarbus tolerantiškas požiūris į mažumas, taip pat ir į tautines ar etnines, yra vienas svarbiausių brandžios atviros visuomenės požymių. Geriausias šio požiūrio barometras – tai visuomenės informavimo priemonės. Dažniausiai pasitaikantys atsakymai į klausimus apie etiką esti labai bendri ir neapibrėžti. Pirmos asociacijos apie etiką – tai gėris, dora, teisingas elgesys, tvarka, atsakomybė. Šios sąvokos kasdieniame gyvenime yra naudojamos laisvai, į jų esmę dažnai nesigiliname ir priimame jas emociškai. Tačiau ne visada galime vadovautis tik emocijomis. Susidaro ir tokios situacijos, kai reikia argumentuotos nuomonės, įsisąmoninto vertinimo arba aiškiomis vertybėmis pagrįstos išvados. Taip pat ne visada užtenka tik kreiptis į autoritetingus asmenis arba specialistus, nes jų asmeniniai vertinimai nesudaro pakankamo pagrindo priimti sprendimus, kurių pasekmės gali tiesiogiai paliesti žmonių likimus.