verslo aplinkos analize x imoneje

Turinys

Įvadas 1
1. Verslo aplinkos samprata ir reikšmė 2
2. Apie įmonę 3
3. Įmonės verslo aplinka 5
4. „Bitė GSM“ marketingo kompleksas 7
4.1 Prekė 7
4.2 Kaina 10
4.3 Paskirstymas 13
4.4 Rėmimas 13
5. Marketingo aplinka 15
6. „Bitė GSM“ marketingo makroaplinka 17
6.1 Ekonominė aplinka 17
6.2 Socialinė – kultūrinė aplinka 24
6.3 mokslinė ir technologinė aplinka 28
6.4 Politinė ir teisinė aplinka 30
6.5 Gamtinė aplinka 32
7. „Bitė GSM“ marketingo mikroaplinka 33
Išvados 35
Literatūros sąrašas 36ĮVADAS
Šiuo metu Lietuvoje veikia daug ir įvairių įmonių, kasdien atsiranda vis naujų užsienio investicijų. Bendras šalies ekonominis lygis labai smarkiai įtakoja įmonių veiklą: prekių ar paslaugų apyvartą, pelną ir pan. norint užtikrinti sėkmingą įmonės veiklą, būtina žinoti ir reaguoti į ekonomikos ir marketingo žinias, tikslus ir jų pritaikymus.
Marketingas, susidedantis iš ekonomikos teorijos, pssichologijos ir vadybos mokslų padeda įmonėms pelningai dirbti ir užtikrinti ilgalaikį egzistavimą. Didelę įtaką įmonėms daro marketingo aplinka. Yra išskiriamos dvi pagrindinės marketingo aplinkos: mikroaplinka ir makroaplinka. Dažnai jos yra vadinamos artimąja ir tolimąja aplinkomis. Mikroaplinkai įmonė gali daryti įtaką, tačiau makroaplinkai – ne. Įmonė neturi galimybės įtakoti makroaplinkos pokyčių. Stipri šalies ekonomika, taip pat aiški ir stabili politinė, teisinė padėtis leidžia įmonei sėkmingai planuoti savo verslą ir siekti gerų veiklos rezultatų. Taigi tampa svarbu ir tai, kokioje šalyje yra įsikūrusi įmmonė.
Lietuvoje ekonomika, demografinis stovis, politika, kultūra, nuolat keičiasi, taigi ir įmonėms nėra lengva prisitaikyti prie šių pokyčių. Todėl išlošia tos įmonės, kurios nuolat analizuoja aplinkos pokyčius, domisi ir laiko reikiamais marketingo veiksmus, kurie yra reikalingi daugelyje situacijų.
Savo darbe bandysiu ap

pibūdinti akcinės bendrovės „Bitė GSM“ verslo aplinką.

1. VERSLO APLINKOS SAMPRATA IR REIKŠMĖ

Verslo aplinką galima apibūdinti įvairiais kriterijais. Tai tokia aplinka, kuri veikia įmonę, bet kartu ir pati įmonė palieka savo indėlį joje. Tai tiek marketingo aplinka (mikroaplinka ir makroaplinka), kuri yra bene svarbiausias verslo aplinkos komponentas prasmingam verslo vystymuisi, tiek kitos aplinkos – tokios kaip mokesčiai, darbo santykiai, prekių ar paslaugų importas ir eksportas, firminiai prekės ženklai, kurie kartu formuoja ir pačios įmonės įvaizdį, standartai, kurie turi atitikti vis aukštesniu keliamus reikalavimus, ir bene svarbiausias eiliniam vartotojui dalykas – tai žemos kainos ir aukštos kokybės užtikrinimas. Į visus šiuos reikalavimus įmonė turi atsižvelgti ir tinkamai reaguoti į pokyčius, atsirandančius įvairiais įmonės veiklos periodais. Sėkmingai suderinus parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas su visais šiais rodikliais, galima tiikėtis maksimalaus teigiamo rezultato, kas, be abejo, yra labai svarbu kiekvienai organizacijai.
Kiekvienos įmonės veiklos sėkmė priklauso nuo jos sugebėjimo įvertinti savo galimybes rinkoje. Tam tikslui turi būti atliekamas gilus įmonės verslo aplinkos analizavimas ir prognozavimas, numatantis produkcijos paklausos, pardavimų apimtis, kainų kitimo tendencijas. Tačiau pats prognozavimas dažnai yra atliekamas paviršutiniškai, be gilesnės analizės ir atidaus įvertinimo. To pasekoje gaunami prognozuojamieji rodikliai žymiai skiriasi nuo faktinių, kas labai sumažina tolimesnių prognozavimų tikslumą , suteikdami klaidingą informaciją apie nagrinėjamų rodiklių vystymosi perspektyvas. Taigi ki

iekvienai įmonei yra labai naudinga tinkamai laviruoti verslo aplinkoje.
Verslo aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už įmonės veiklos ribų, tačiau darančius jai poveikį. Prie išorinės aplinkos priskiriami veiksniai, turintys verslo įmonei įtakos. Taigi, įmonės vadovo uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos neigiamą poveikį įmonei.
Verslo aplinka yra nuolat kintanti, ypač dabartiniu metu jos pokyčiai yra labai dažni. Aplinkai kintant vis sparčiau, įmonei lieka vis mažiau laiko sukurti strategiją, kaip reaguoti į tam tikrus aplinkos pokyčius.
Kai kurių aplinkos pokyčių poveikis būna labai didelis. Prie tokių priskiriama:
• revoliucijos, dėl to eksportuoti prekes į šalis, kuriose jos kyla, yra rizikinga;
• didėjanti palūkanų norma, dėl ko didėja skolinimosi kaštai;
I. nauji teisės aktai, verčiantys įmones peržiūrėti savo veiklos organizavimą;

2. APIE ĮMONĘ

GSM – tai sparčiai plečiama mobiliojo kori.nio ryšio sistema pasaulyje.
Prieš dešimtmetį pradėtos kurti ir diegti skaitmeninio radijo ryšio technologijos pagrindu veikianti visuotinė mobiliojo ryšio sistema šiuo metu yra pati perspektyviausia ir greičiausiai auganti ryšio sistema. “Bitės” tinklas pradėjo veikti 1995 m. spalio 24 d.: ryšys dengė Vilnių ir Kauną. Tą patį mėnesį duris atvėrė ir pirmasis prekybos salonas Vilniuje, Gedimino prospekte, o per kitus du mėnesius pirmieji “Bitės” klientai jau galėjo naudotis tarptinklinio ryšio paslaugomis Danijoje ir Vokietijoje bei balso pašto paslauga. 1996 m. vasarį sulaukusi 1000-ojo kliento įmonė pradėjo gr

reitai augti. Lygiai po metų po tinklo atidarymo, “Bitės” ryšys padengė 62 proc. šalies gyventojų, o klientų skaičius pasiekė 11 500. Šiandien “Bitė” turi mobiliojo ryšio tinklą, padengiantį 99 proc. visų šalies gyventojų. “Bitė” rinkoje konkuruoja itin plačiu paslaugų spektru tiek individualiems, tiek verslo klientams bei profesionaliu klientų aptarnavimu.
Šiandien “Bitė” turi mobiliojo ryšio tinklą, padengiantį 99 proc. visų šalies gyventojų. “Bitė” rinkoje konkuruoja itin plačiu paslaugų spektru tiek individualiems, tiek verslo klientams bei profesionaliu klientų aptarnavimu.
Bendrovė, kurdama naujus produktus, itin daug dėmesio skiria jų funkcionalumui ir pagal siūlomų paslaugų įvairovę bei kokybę siekia tapti patraukliausia telekomunikacijų paslaugų tiekėja.
Nuo pat savo veiklos pradžios 1995 m. į naujausias technologijas ir tinklo vystymą investavusi daugiau nei 130 milijonų USD, 2002 m. naujų paslaugų kūrimui ir tolesniam tinklo talpumo vystymui planuojama investuoti dar 30 milijonų USD.

„Bitė“ turi platų teikiamų paslaugų spektrą. Pagrinde jis skaidosi į dvi stambias šakas:

1. Mobiliojo ryšio ir duomenų perdavimo paslaugos
2. “Bitės” interneto paslaugų grupė
Mobiliojo ryšio paslaugos apima įvairius mobiliojo ryšio planus, “Verslo administratorių”, “Namų zoną”, “Šeimą ir draugus”, išankstinio apmokėjimo paslaugą “Labas”,kuri yra pirmoji tokio tipo paslauga Rytų Europoje ir viena pirmųjų tokio tipo paslaugų visame pasaulyje, trumpųjų žinučių siuntimą (SMS), Web-SMS, “SMS pasaulį”, M-paštą, balso paštą, “GSM Pro” ir daugelį kitų. Tarptinkliniu ryšiu bendrovės klientai ga

ali naudotis 67 užsienio šalyse, o nuolatiniams klientams yra parengtos lojalumo programos. “Bitė” yra vienintelis operatorius šalyje, siūlantis duomenų perdavimo paslaugas tiek HSCSD, tiek GPRS technologijomis. Verslo klientams drauge su partneriais “Bitė” siūlo įvairius GPRS technologija paremtus sprendimus.
Bendrovėje aktyviai diegiamos ryšių su klientais valdymo sistemos, kurios leidžia pasiūlyti geriausiai klientų poreikius atitinkančius paslaugų junginius.

“Bitės” Interneto paslaugų grupei priklauso fiksuoto mokesčio paslauga “Internetas 88”, internetas komutuojamąja linija, Internetas skirtąja linija PRO, “Bitės” tarnybinių stočių saugykla, o taip pat “Bangos” vartai. 2002 m. pradžioje “Banga” buvo papildyta nauja verslininkams bei verslu besidomintiems lankytojams skirta sritimi “Verslo banga”, kuri 2002m. spalio mėnesį tarptautinėje parodoje „Infobalt“ buvo pripažinti metų leidiniu. Prestižinis įvertinimas portalui skirtas už didžiausią indėlį tarp tradicinės ir elektroninės žiniasklaidos priemonių kuriant informacijos visuomenę.

3. ĮMONĖS VERSLO APLINKA

Gyvenime viskas su viskuo susiję. Bet kokia firma veikia tam tikroje nuolat kintančioje verslo terpėje. Jeigu ji nori sėkmingai dirbti, jai reikia nuolat stebėti rinką, joje vykstančius pokyčius ir bandyti juos veikti sau naudinga linkme arba prie jų prisitaikyti. Firmą nuolat veikia jai nepavaldžios jėgos: konkurentai, valdžios leidžiami įstatymai ir kt. Tai marketingo aplinka, kurios beveik negalima pakeisti, todėl belieka prie jos prisitaikyti. Ne tik sėkmingas įmonės įsiliejimas į rinką, bet ir tolesnis veiklos vystymas lemia jos sėkmę. Vienos įmonės greitai iškyla kitų įmonių akivaizdoje atsinešdamos kokią nors perspektyvią idėją, bet kartu .ir greit žlunga, o kitos pamažu įsilieja į aplinką, bet tinkamai įvertindama situaciją, kurioje įmonė veikia, numačiusi tinkamus, planuotus ateities žingsnius, išlieka ilgai. Pažinti ir suprasti verslo aplinką, tinkamai prisitaikyti prie jos ar bandyti ją kaip nors paveikti sugeba toli gražu ne kiekviena įmonė.

Marketingo aplinka – tai visuma už įmones ribų veikiančiu jėgų, kurios turi
tiesioginę ir netiesioginę įtaką firmos veiklai, jos marketingo sprendimams.

Tam, kad galėtum prisitaikyti, reikia ją pažinti. Marketingo veikla ir prasideda nuo susipažinimo su šiomis jėgomis, savo firmos vietos ir vaidmens išsiaiškinimo.

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje nuolat kintančioje aplinkoje. Norėdama sėkmingai dirbti, ji turi gaminti ir vartotojams teikti tokių prekių, kurios tenkintų jų poreikius ir jie norėtų ir galėtų jų įsigyti. Todėl įmonės vadovybė ir marketingo specialistai nuolat turi stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti.

1 pav. Marketingo aplinka

Įmonės marketingo veiklos centre yra vartotojas. Jo poreikiams tenkinti ir aptarnauti skiriamos visos įmonės pastangos. Jos įgyvendinamos remiantis tam tikrais sprendimais ir veiksmais, susijusiais su vartotojui pagaminta preke (angl. product), jos kaina (angl. price), paskirstymu (angl. place) ir rėmimu (angl. promotion). Šios keturios sprendimų ir veiksmų grupės sudaro vadinamąjį marketingo kompleksą ( angl. 4P‘s, Marketing Mix).
Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti marketingo tikslus.

Marketingo kompleksui elementui prekė priskiriami sprendimai ir veiksmai, susiję su prekės kūrimu, jos gamyba, įpakavimu, pavadinimu, garantijomis ir kt.

4. „BITĖ GSM“ MARKETINGO KOMPLEKSAS

Marketingo kompleksą sudaro:
 prekė
 kaina
 paskirstymas
 rėmimas4.1 Prekė
Prekė – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu ar keitimu.

Paslauga yra prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu.

Pagrindinės „Bitė GSM“ parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos – komunikacijų srities prekės ir paslaugos. Tai mobiliojo ryšio telefonai ir mokėjimo planai. Įmonė siūlo šiuos mokėjimo planus:
 Verslo administratorius
 Namų zona
 Šeima ir draugai
 Išankstinio apmokėjimo paslauga “Labas”.

Tai yra laisvai parduodamos, plataus vartojimo paslaugos. Be šių paslaugų, įmonė savo klientams teikia papildomas paslaugas:
 Interneto portalas „Banga“ (http:www.banga.lt);
 Atsiskaitymas už paslaugas internetu;
 Atsiskaitymas už paslaugas kredito kortele;
 GPRS paslaugos;
 WAP paslaugų teikimas (telefonui pritaikyta interneto versija);
 Kai kurių paslaugų apmokėjimas SMS žinute;
 Įvairūs būdai sąskaitoms papildyti
Prekės gyvavimo ciklas

Prekės gyvavimo ciklas – tai laikotarpis nuo prekės atsiradimo iki jos išnykimo rinkoje.

Dažniausiai yra išskiriamos keturios prekės gyvavimo stadijos:
 Įvedimas;
 Augimas
 Branda
 Smukimas.

Įvedimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai naujai rinkoje pasirodžiusios prekės pardavimas po truputį didėja.

Šioje stadijoje prekė yra nauja, vartotojai mažai žino apie ją, todėl nesusiklostę jos vartojimo įpročiai. Naują prekę perka tik tie vartotojai, kurie domisi ir mėgsta naujoves.

1995 m. įmonė pradėjo savo veiklą. 1995 m. spalio 24 d.: ryšys dengė Vilnių ir Kauną. Tą patį mėnesį duris atvėrė ir pirmasis prekybos salonas Vilniuje, Gedimino prospekte, o per kitus du mėnesius pirmieji “Bitės” klientai jau galėjo naudotis tarptinklinio ryšio paslaugomis Danijoje ir Vokietijoje bei balso pašto paslauga. 1996 m. žymesne veikla neužsiimta, tik atidaryti keli prekybos salonai didžiuosiuose šalies miestuose. 1997 m. Pradėta teikti trumpųjų žinučių (SMS) paslauga ir išankstinio apmokėjimo paslauga “Labas”. 1998 m. atsirado tiesioginio mokesčių už paslaugas nuskaitymo nuo mokėjimo kortelių sąskaitų paslauga. 1999 m. Pradėta teikti trumpųjų žinučių paslauga “Labas” vartotojams, “GSM Pro” paslauga ir teleteksto paslauga. 2000 m. pradėta teikti didelės spartos duomenų perdavimo paslauga, interneto paslauga “Banga” ir paslauga “InfoBitė”. 2001 m. pradėtas e-sąskaitų paslaugos teikimas per “E-pay” sistemą, pradėta teikti M-pašto paslauga. 2002 m. “Bitė” pirmoji Lietuvos vartotojams pasiūlė kompleksinį mobiliojo telefono ir kišeninio kompiuterio “HP Jornada” sprendimą, pradėjo platinti “Samsung” mobiliuosius telefonus, pradėtas teikti GPRS tarptinklinis ryšys.

Augimas – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas sparčiai didėja.

Šioje stadijoje prekę pripažįsta vis daugiau vartotojų, klostosi vartojimo įpročiai. Pirmieji pirkėjai perka prekę pakartotinai, sparčiai didėja pardavimai ir pelnas. Įmonei svarbu išlaikyti spartų pardavimo didėjimą ir pritraukti kuo daugiau potencialių vartotojų. „Bitė GSM“ šiuo metu kaip tik ir yra augimo stadijoje.

2001 m., mln. Lt 2002 m., mln. Lt Pokytis, proc.
I ktv. 46 71 54
II ktv. 52,6 83,7 59
III ktv. 58,6 95 62

1lentelė: „Bitė GSM“ apyvartos augimas

Branda – tai prekės gyvavimo ciklo stadija, kai jos pardavimas stabilizuojasi ir ima po truputį mažėti.

Čia bendras vartotojų skaičius stabilizuojasi, po truputį ima mažėti, nes rinkoje atsiranda naujų, tą patį poreikį tenkinančių prekių. Pelnas šioje stadijoje pasiekia maksimumą ir ima mažėti, nes atsiranda naujų konkurentų. Tada įmonė taiko įvairias marketingo priemones, kad kuo ilgiau išlaikyti esamus vartotojus. Tačiau kai prekę nustoja pirkti vis daugiau vartotojų, ji pereina į smukimo stadiją.

Smukimas – tai prekės gyvavimo stadija, kai jos pardavimas nuolat mažėja.

Prekę nustoja pirkti daugelis pirkėjų ir lieka tik konservatyvieji. Rinkoje jau būna atsiradę begalės naujų prekių. Pelnas sumažėja iki minimumo, nes sum.ažėję ir pardavimai. Dažniausia įmonė prekės gamybą nutraukia iki to laiko, kol ji netampa nuostolinga. Tada prekės gyvavimo ciklas baigiasi.

Visus šiuos prekės gyvavimo ciklus galima pavaizduoti grafiškai:

ĮVEDIMAS AUGIMAS BRANDA SMUKIMAS

PARDAVIMO
IR Pardavimo
PELNO apimtis
DYDIS

Pelnas

L A I K A S

2 pav. Prekės gyvavimo ciklo stadijos4.2 Kaina
Kaina yra vienas iš marketingo komplekso elementų. Ji atspindi visą kainodaros veiksnių sistemą: sąnaudų dinamiką, darbo rezultatų rodiklius, infliaciją, pasiūlos ir paklausos santykį, rinkos monopolizavimą ir pan. Kainų politika logiškai sujungia firmos tikslus, galimybes ir lėšas. Marketingo specialistų ir kainodaros bei kainų politikos ekspertų manymu, kainų nustatymas yra neatskiriama reprodukcijos proceso dalis visu prekių gyvavimo laikotarpiu. Taigi kainų politika – tai vadovavimas kainų nustatymo veiklai. Ji apima pagrindinius principus ir taisykles, kurias firma naudoja siekdama gauti maksimalų pelną ir garantuodama prekių konkurencingumą rinkoje.

Kaina – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu.

Įmonė, įvertinusi paklausą, kaštus ir konkurentų prekių kainas, pasirenka vieną iš galimų kainos nustatymo metodų. Literatūroje dažniausiai naudojami šie kainos nustatymo metodai:
 Orientuota į kaštus;
 Orientuota į paklausą;
 Orientuota į konkurentus.

„Bitė GSM“ kaina yra orientuota į paklausą ir į konkurentus. Į paklausą orientuota kaina mokėjimo planams, o „Labas“ komplekto kaina – į konkurentus. Mat čia labiausia jaučiama konkurentų įtaka. Lietuvoje parduodamų išankstinių mokėjimo planų kainos pateiktos lentelėje:

Bitė GSM “Labas” Omnitel “Extra” Tele2 “Pildyk”

“Labas” “Labas miestas” “Labas laikas”

“Labas miestas”
“Geriausi draugai”**** “Extra para” “Extra naktis” “Extra diena” “Extra eSaMeS”***** “Pildyk”
Skambinant savame tinkle (Lt) Pikas* 1,33 0,99 0,49 1 1,5 0,5 1,5 0,45

Nepikas** 0,66 0,49 0,24 0,5 0,3 1 1 0,25

Naktis*** 0,33 0,24 0,12 0,3 0,3 0,3 0,3 0,25
Skambinant į kitus tinklus (Lt) Pikas* 1,33 0,99 0,49 1,5 2 0,7 1,5 0,45

Nepikas** 0,66 0,49 0,24 0,7 0,5 2 1 0,45

Naktis*** 0,33 0,24 0,12 0,3 0,3 0,3 0,3 0,45
SMS (Lt) Lietuvoje 0,19 0,19 0,19 0,25 0,25 0,25 0,09 0,15

Į užsienį 0,45 0,45 0,45 0,45 0,45 0,45 0,45 0,15
Balso paštas (Lt) 0,33 0,33 0,33 0,3 0,3 0,3 0,3 0,15
Sąskaitos likučio patikrinimas (Lt) 0,25 0,25 0,25 0 0 0 0 Skambutis – 0.25, SMS – 0,15
Klientų aptarnavimo skyrius (Lt) 0,25 0,25 0,25 0,25 0,25 0,25 0,25; 0,00
Pakuotės kaina (Lt) 14,9 19 12,55
Sąskaitos ir numerio galiojimas ****** priklausomai nuo
paskutinio sąskaitos
sumos papildymo (žr. lentelę) ****** priklausomai nuo
paskutinio sąskaitos
sumos papildymo (žr. lentelę) skambinti galima 100 dienų,

numeris 1 metams nuo paskutinio
sąskaitos papildymo
Tarptinklinis ryšys + + + + + + + +
WAP (Lt) Pikas* 0,4 0,4 –

Nepikas** 0,25 0,28 –

Naktis*** 0,15 0,16 –
Premija už atsiliepto

skambučio minutę (Lt) – – – – – – – 0,1
Papildymo nominalai (Lt) 10; 20; 40; 99 10; 20; 40; 100 10; 20; 35; 50; 100
*Pikas “Labas” vartotojams 8.00 – 18.00, “Extra” vartotojams 9.00 – 19.00, “Pildyk” 8.00 – 20.00
**Nepikas “Labas” vartotojams 18.00 – 21.00 ir savaitgaliai, “Extra” vartotojams 19.00 – 0.00; 6.00 – 9.00 ir savaitgaliai, “Pildyk” – 20.00 – 8.00 ir savaitgaliai.
***Naktis “Labas” vartotojams 21.00 – 8.00, “Extra” vartotojams 0.00 – 6.0
****Užsisakius visas tris paslaugas “Bitės GSM” tinkle
*****”Extra eSaMeS” kasdieninis mokestis – 0,20 Lt.
*****Žiūrėti 3 lentelę.
2 lentelė: Mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo planų kainos 2003m. kovo 10 d.
Papildymo nominalas

Sąskaitos galiojimo

laikas Telefono numerio

galiojimo laikas

“Labas”
10 1 mėn. 2 mėn.
20 2 mėn. 3 mėn.
40 4 mėn. 5 mėn.
99 8 mėn. 9 mėn.

“Extra”
10 2 sav. 1 mėn. 2 sav.
20 1 mėn. 2 mėn.
40 2 mėn. 3 mėn.
100 5 mėn. 6 mėn.

3 lentelė: Sąskaitos papildymo nominalai ir galiojimo laikas

Tačiau išankstinio mokėjimo planai turi tiek trūkumų, tiek ir privalumų:

Privalumai:
 Nereikia pasirašinėti sutarčių;
 Nėra jokio abonentinio mokesčio;
 Sąskaitą galima papildyti kai turi pinigų;
 Yra daug papildymo būdų ir vienetų;
 Tinka nedaug kalbantiems žmonėms.
Trūkumai :
 Palyginti brangus ryšys;.
 Negalima naudotis kai kuriomis paslaugomis, kurios galioja tik pasirašiusiems sutartį abonentams.4.3 Paskirstymas
Paskirstymas – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.

Darbo pasidalijimu pagrįstame rinkos ūkyje paskirstymas yra būtina ūkinė veikla, susiejanti prekių gamybą su jų vartojimu. Paskirstymo turinį sudaro visuma veiksmų, kuriais tam tikra prekė iš gamintojo tiesiogiai ar per tarpininkus perduodama galutiniam vartotojui. Šis perdavimas turi prekių mainų, vykstančių tarp ūkio subjektų ir paprastai pasireiškiančių kaip pirkimo – pardavimo operacijos, pobūdį. Paskirstymo, kaip specifinės ūkinės veiklos, būtinumas kyla tada, kai dėl atotrūkio, neatitikimo, kuris yra tarp prekių gamybos ir vartojimo vietos, laiko, kiekio ir kokybės. Šie neatitikimai būdingi visiems paskirstymo sferoje vykstantiems procesams. Pirmoji paskirstymo pakopa visad yra gamintojas, o paskutinė – vartotojas. Kai gamintojas prekes ar paslaugas pateikia vartotojui pats, vadinasi vyrauja tiesioginis prekių paskirstymas. Būtent toks prekių paskirstymas ir yra įmonėje „Bitė GSM“. Čia vyrauja intensyvi prekių paskirstymo strategija.

Intensyvus paskirstymas – tai toks prekių paskirstymas, kai gamintojas savo prekes vartotojui siekia pateikti per kuo didesnį prekybos tarpininkų skaičių.

Gamintojas šiuo atveju stengiasi kad jo prekių vartotojas galėtų įsigyti daugelyje prekybos objektų (parduotuvių, kioskų ir pan.), kad prekių paskirstymo padengimo rodiklis ir tankis būtų maksimalūs. Tas aktualiau tokiai siūlomai prekei kaip „Labas“ komplektas, nes kitų mokėjimo planų galima įsigyti tik „Bitė GSM“ prekybos salonuose.4.4 Rėmimas
Tai ketvirtasis marketingo komplekso elementas. Viena svarbiausių jo užduočių – pateikti potencialiems pirkėjams reikalingą informaciją ir paskatinti juos pirkti. Pagrindinės rėmimo veiksmų rūšys yra:
 Reklama;
 Pardavimų skatinimas;
 Populiarinimas;
 Asmeninis pardavimas.

„Bitė GSM“ naudojasi praktiškai visomis rėmimo veiksmų rūšimis, tai galime pamatyti per televizorių, išgirsti per radiją, perskaityti laikraštyje ar reklaminėje skrajutėje.5. MARKETINGO APLINKA
Visa veikla, susijusi su marketingo komplekso įgyvendinimu, vyksta tam tikroje aplinkoje, vadinamoje marketingo aplinka.

Į marketingo aplinką reikia žiūrėti kaip į vieningą įmonę veikiančių jėgų visumą, kurioje susipina tiesioginį ir netiesioginį poveikį turinčių veiksnių poveikis. Tačiau analizės patogumui marketingo sprendimams svarbios aplinkos sąlygos skirstomos į mikroaplinką ir makroaplinką. Įvairių autorių nuomonės dėl vieno ar kito veiksnio priskyrimo prie makroaplinkos ar mikroaplinkos nesutampa.

Makroaplinka – tai visuma jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos.

Iš marketingo makroaplinkos išskiriami keli elementai, kurie savo ruožtu taip pat yra savotiškos aplinkos:
 Ekonominė aplinka;
 Socialinė – kultūrinė aplinka;
 Politinė ir teisinė aplinka;
 Mokslinė ir technologinė aplinka;
 Gamtinė aplinka.

Įvairūs autoriai išskiria nevienodą makroaplinką sudarančių elementų skaičių, suteikia jiems kitus pavadinimus ir turinį. Tai priklauso nuo autorių požiūrio, tyrimo tikslo ir pan.

3 pav. Įmonės marketingo aplinka

6. „BITĖ GSM“ MARKETINGO MAKROAPLINKA6.1 Ekonominė aplinka
Įmonės veiklai didelį poveikį turi bendra šalies ekonominė būklė, jos plėtros lygis. Nuo jų didesniu ar mažesniu mastu priklauso gyventojų perkamoji galia, jų elgsena rinkoje, prekių paklausa ir jų pardavimas. Visa tai labai svarbu marketingo veiklai.

Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.

Marketingo ekonominę aplinką apibūdina tokie rodikliai:
 Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP);
 Pirkėjų pajamos;
 Kaupimo lygis;
 Prekių kainų lygis;
 Kredito gavimo galimybės.

Įmonės veiklai didelę įtaką turi ir bendri ekonomikos rodikliai, nes nuo jų priklauso žaliavų pasiūla ir paklausos lygis. Prie tokių rodiklių priskiriami pajamų augimo, nedarbo ir infliacijos lygis, valiutų kursas, įmokų ir išmokų balanso deficitas.
Vartotojų perkamoji galia, infliacijos lygis, nedarbas turi įtakos įmonės pardavimams. Pastaraisiais metais didėjantys komunaliniai mokesčiai ir nedarbas mažina vartotojų perkamąją galią, todėl mažiau lėšų gali būti skiriama naujų baldų ar kitų prekių įsigijimui. Infliacija sąlygoja aukštesnes žaliavų kainas, todėl įmonė gali būti priversta keisti tiekėjus. Jei įmonė negalės skirti pakankamai lėšų aukštos kokybės žaliavoms, sumažės įmonės gaminių kokybė.
Ekspertų vertinimais, Lietuvos ekonomikai 2000 m. buvo persilaužimo iš nuosmukio į ekonominį augimą metai. Nepaisant to, namų ūkių padėtis nepakito ir ryškesnių pagerėjimo tendencijų kol kas nematyti.
Nors praėjusių metų ekonominis augimas pranoko LLRI tyrimo ekspertų lūkesčius, jų manymu, BVP 2000 m. buvo sukurta mažiau, nei teigia oficiali statistika. Ekspertai teigia, kad praėjusiais metais BVP išaugo 2,2 proc. ir tikisi, kad 2003 m. ekonomikos augimas sieks 3.2 proc. Šių metų BVP augimo prognozės siejamos su augančiu eksportu, įmonių darbo efektyvumo didėjimu, naujų technologijų ir modernių valdymo metodų diegimu bei išplėtota rinkodara.

* – LSD išankstiniai duomenys, ** – prognozės
Šaltiniai: LLRI tyrimas, Lietuvos ūkio ministerija, Finansų ministerija
4 pav. Bendro vidaus produkto augimas

Mokesčių ir reguliavimų našta, didelis nedarbas, dalies visuomenės skurdas vis dar skatina įmones ir gyventojus dalyvauti šešėlinėse veiklose. Pastebimų pokyčių ekspertai nesitiki ir per artimiausius metus: neapskaitomas importas, ekspertų vertinimais, sudarys 17 proc. bendroje importo apimtyje, eksportas – 11 proc. Šešėlinėje ekonomikoje bus sukurta apie penktadalis BVP.
LLRI tyrimo ekspertų nuomone, infliacija 2000 m. sudarė vidutiniškai 2.3 proc. Ekspertai ir toliau mano, jog infliacija šalyje yra didesnė, nei nurodo oficialūs šaltiniai. Viena pagrindinių tikėtinų šių metų kainų lygio augimo priežasčių – atsigaunanti ekonomika bei vidaus paklausos augimas. Didėjančios infliacijos lūkesčius 2003 m. taip pat galima sieti su neprognozuojamu infrastruktūros paslaugų kainų kilimu, galimu euro kurso JAV dolerio atžvilgiu išaugimu bei importo brangimu.
LLRI apklausos dalyviai mano, kad šiais metais mokesčių našta turėtų šiek tiek sumažėti ir sudaryti 40.5 proc. nuo BVP.
Ekspertų vertinimu, nedarbo lygis (neįskaitant kaimo) per 2000 m. pirmą pusmetį išaugo iki 14.1 proc. ir iki metų pabaigos išliko nepakitęs. Tikimasi, kad šiais metais nedarbas nebeaugs, tačiau neprognozuojamos ir mažėjimo tendencijos.
Didelė konkurencija prekių ir paslaugų rinkose, mažas įmonių pelningumas, investicijų stoka bei vis dar nemažėjantis nedarbas lėmė tai, kad neto darbo užmokestis, lyginant su 1999 m., nepadidėjo ir metų pabaigoje sudarė 969 Lt/mėn. Prognozuojama, kad šiemet jis išaugs apie 5 proc.

* LLRI pateiktas darbo užmokesčio vidurkis, neįskaitant kaimo.
Šaltinis: LLRI tyrimai
5 pav. Darbo užmokestis

Ekspertų vertinimais, namų ūkių pajamos per metus išaugo maždaug 10 proc. ir metų pabaigoje buvo 1707 Lt/mėn. vienam namų ūkiui arba 647 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui. Prognozuojama, kad šis rodiklis .šiemet sumažės maždaug 3.6 proc., o didmiesčiuose net 8 proc. Pastebėtina, kad nors namų ūkio pajamoms prognozuojamas sumažėjimas, ekspertai tikisi, kad santaupų ir investicijų lygis po truputį turėtų kilti. Santaupoms ir investicijoms kartu, ekspertų manymu, Lietuvoje skiriama beveik ketvirtadalis namų ūkių pajamų.

6 pav. Namų ūkio pajamos
Nors LLRI tyrimo respondentų vertinimais, 2000 m. vidutinis įmonių pelningumas toliau mažėjo, ekspertai mano, kad 2000 m. viduryje pelningumas pasiekė žemiausią lygį ir II pusmetyje po truputį pradėjo didėti. 2000 m. gale vidutinis įmonių pelningumas buvo 5.3 proc. ir prognozuojama, kad šiais metais jis sieks 6.3 proc.
Vidutiniai įmonių veiklos rezultatai bei didėjanti nuosavo kapitalo bazė lėmė vis dar mažėjančią įmonių vidutinę nuosavybės grąžą, kuri 2000 m. sudarė 8.6 proc. Tačiau optimistinės ekspertų prognozės dėl įmonių pelningumo atsispindi ir didėjančios nuosavybės grąžos prognozėse.
LLRI tyrimo ekspertų vertinimais, vidutinė įmonių investuojamo pelno dalis 2000 m. padidėjo iki 62 proc. ir šiais metais toliau didės (iki 62.6 proc.).
Nors nežiūrint visko, „Bitė GSM“ iki 2002m investavo į naujas paslaugas, technologijas ir tolesnę tinklo plėtrą 109 milijonų Lt, o “Bitės GSM” akcininkai, Danijos bendrovė TDC A/S nusprendė iki 2003 m. pabaigos papildomai investuoti 200 mln. Lt į “Bitės” plėtrą. Nuo pat savo veiklos pradžios 1995 m. į naujausias technologijas ir tinklo vystymą „Bitė GSM“ yra investavusi daugiau nei 130 milijonų USD,

Visus šiuos apibendrintus duomenis galima palyginti lentelėje:

2000 metai 2001 metai

LLRI LSD LLRI Finansų ministerija
BVP augimas, % 2,2 3,3 3,2 3,7
Infliacija, % 2,3 1 3,4 0,6
Nedarbas %, metų pabaigoje 14,1 12,6 14 12,3 (LDB)* 10,7 (ŪM)*
Vidutinis neto darbo užmokestis,

Lt/mėn., metų pabaigoje 969 be kaimo 799 (SADM) 1016 be kaimo 905 (SADM)
Vidutinės namų ūkio pajamos, Lt/mėn.,

vienam namų ūkio nariui 6472 3693 624 nėra
vidutinis įmonių pelningumas, % 5,3 8,34 (NVPB) 6,3 nėra
LSD – Lietuvos statistikos departamentas;
LDB Lietuvos darbo birža;
ŪM – Ūkio ministerija;
SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
NVPB – Nacionalinė vertybinių popierių birža
[*] vidutinis metinis
[2] perskaičiuota laikant, kad namų ūkių dydis didmiestyje – 2.63, miete – 2.62, kaime – 2.72 nario. Didmiesčiuose gyvena 39.8 % visų gyventojų, miestuose – 28.4 %, kaime 31.8 %.
[3] Disponuojamos piniginės pajamos
[4] Tik oficialaus ir einamojo sąrašo pelningai dirbančių įmonių rezultatas; kartu su nuostolingomis įmonėmis – (-2.2 %)

4 lentelė: Kai kurių rodiklių palyginimas

Mobiliojo ryšio skvarbos prognozės

“Bitės GSM” 2002m. trečiojo ketvirčio apyvartos augimas – 62 proc.
Trečiąjį 2002 m. ketvirtį telekomunikacijų bendrovės „Bitė GSM“ apyvarta viršijo 95 mln. Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 62 proc. Tai sparčiausi bendrovės augimo tempai bendrovės raidos istorijoje.

„Remdamiesi šiais rezultatais, keičiame metinę apyvartos augimo prognozę, padidindami ją nuo 40 iki 48 proc.”, – vertindamas „Bitės“ rezultatus sakė Darius Masionis, bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. D. Masionio teigimu, tokius gerus rezultatus lėmė sėkmingai pasirinkta plėtros strategija ir prieš metus pertvarkytas bendrovės komercinės dalies valdymas, suskirstytas į keturias vieningą visumą sudarančias dalis: verslo klientų, marketingo, prekybos ir distribucijos bei klientų aptarnavimo veiklas. „Šis sprendimas leido žymiai geriau aptarnauti klientus ir lanksčiau reaguoti į jų poreikius“, – pažymėjo D. Masionis.

Didelė konkurencija Lietuvos mobiliojo ryšio sektoriuje ir toliau skatino rinkos skvarbos augimą. „Mūsų skaičiavimais, trečiojo ketvirčio pabaigoje mobiliųjų operatorių paslaugomis naudojosi daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų, ir mobiliojo ryšio skvarba pasiekė 40,7 proc. Prognozuojame, kad iki 2003 metų vidurio mobiliojo ryšio skvarba šalyje p.asieks 45 proc.”, – sakė „Bitės” generalinis direktorius.
Aktyviai „Bitės” paslaugomis besinaudojančių klientų skaičius 2002m. trečiąjį ketvirtį pasiekė 414 000, palyginti su antru 2002 metų ketvirčiu išaugdamas 12 proc. „Pagal vartotojų skaičių „Bitė” aplenkė didžiausią Estijos mobiliojo ryšio operatorių „Eesti Mobiiltelefon” (413 700) ir planuojame, kad iki 2003 metų pabaigos aplenks ir didžiausią Latvijos mobiliojo ryšio operatorių LMT,2002 metų trečio ketvirčio pabaigoje turėjusį 441 100 klientų”, – sakė D. Masionis.
Per trečią ketvirtį „Bitė” toliau stiprino savo pozicijas verslo klientų segmente. Verslo įmonės įvertino „Bitės“ siūlomų paslaugų ir kompleksinių telekomunikacijų sprendimų, padedančių lengviau kurti ir plėtoti verslą, naudą: „Bitės“ verslo abonentų skaičius 2002 metų trečią ketvirtį, palyginti su 2001 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 135 proc. „Bitės” vertinimu, šiuo metu jos teikiamomis paslaugomis naudojasi 28 proc. Lietuvos verslo įmonių.
Bendrovės duomenimis, 2002 m. pabaigoje „Bitė” valdė 31 proc. privačių klientų rinkos, o visa jos užimama rinkos dalis siekė 29 proc. Klientų skaičiaus augimą skatino „Bitės“ paslaugų kokybė, geras kainos ir kokybės santykis bei nuolat kuriamos naujos galimybės: vien per 2002 metus bendrovė sukūrė daugiau kaip 80 įvairaus pobūdžio naujų paslaugų – nuo žaidimų ir pramogų iki sprendimų verslo įmonėms.
Augant mobiliojo ryšio skvarbai, „Bitė” ir toliau stiprins savo pozicijas verslo klientų rinkoje, kurdama inovacines paslaugas bei sprendimus. Bendrovė taip pat numato toliau vystyti iliustruotų žinučių MMS paslaugas, daug dėmesio skirs informacinėms ir pramoginėms SMS bei balso (IVR) paslaugoms, išplės klientų lojalumo programą „Taškų klubas“.
Kartu „Bitė“ daug dėmesio skirs naujų duomenų perdavimo paslaugų diegimui. Pasak D. Masionio, vienu iš bendrovės prioritetų taps bevielio plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimas. 2002 m. Spalio pradžioje „Bitė“ laimėjo licenciją steigti ir eksploatuoti bendrąjį plačiajuostį bevielio ryšio tinklą 26 GHz dažnių ruože ir per ketverius metus ketina investuoti į jį 40 mln. Lt. Generalinio direktoriaus teigimu, būsimasis tinklas dar labiau sustiprins „Bitės” pozicijas duomenų perdavimo ir interneto rinkoje, paskatins naujų produktų ir paslaugų, ypač skirtų verslo klientams, atsiradimą.6.2 Socialinė – kultūrinė aplinka
Įmonė savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra, kurią apibūdina atitinkami rodikliai, charakteristikos, pokyčiai.

Socialinė – kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.

Šis makroaplinkos elementas yra laikomas vienu sudėtingiausių, reikalaujančių ilgalaikio informacijos kaupimo ir nuoseklios duomenų analizės. Šiuo metu Lietuvoje vyksta vertybių perkainojimas, todėl įmonėms labai svarbu neatsilikti nuo pasikeitimų ir įdėmiai juos stebėti. Šie kultūriniai ir socialiniai pokyčiai smarkiai įtakoja paklausą, ir todėl reikalingi atitinkami marketingo veiksmai.
Nemažą įtaką įmonėms daro demografinių rodiklių pokyčiai. Įmonių veikla neįmanoma be palankaus potencialių vartotojų požiūrio, todėl svarbu prekę ar paslaugą siūlyti tiems gyventojams, kuriuos tai gali sudominti. Tiksliau numatyti vartotojų poreikius padeda duomenys apie jų skaičių, sudėtį pagal lytį, šeimos sudėtį, išsilavinimą, profesiją ir pan. visi šie rodikliai yra nepastovūs ir nuolat kinta, todėl įmonė privalo stebėti jų dinamiką.
Lietuvos gyventojų socialinė padėtis neskatina žmonių pirkti. Tai sąlygoja socialinių garantijų nebuvimas arba prastas jų įgyvendinimas, žmonių neužtikrintumas savo ateitimi. “Sodros” politika bei jos deficitinis biudžetas nesuteikia garantijų ne tik pensininkams, invalidams, bet ir dirbantiems žmonėms, šeimoms, auginančioms vaikus. Jei nesikeis “Sodros” padėtis, ir nebus suteiktos minimalios socialinės garantijos Lietuvos gyventojams, tai gali neigiamai atsiliepti daugelio įmonių veiklai.

Vartotojų padėtį sunkina dideli mokesčiai, maži atlyginimai, didelės išlaidos būsto išlaikymui, maistui. Vidutines vartotojų išlaidas vienam ūkio nariui per mėnesį galima palyginti lentelėje:

1996 1997 1998 1999 2000 2001
Visos vartojimo išlaidos 348 383 427 425 404 411
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai 192,2 199,6 205,5 194,4 179,7 174,4
Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai 13 14,4 17,2 17,6 16 15,3
Drabužiai ir avalynė 27,2 29,4 34,3 32,8 27,3 26,9
Būstas, vanduo, elektra, dujos, kitas kuras 41 46,8 52,7 54,8 54,4 56
Būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdienė būsto priežiūra 12,6 14,9 20,3 19,8 17,1 20,9
Sveikatos priežiūra 9,2 11,8 14,8 15,3 17,9 18,6
Transportas 18,1 25 28,8 32,3 30,5 29,8
Ryšiai 2,9 4 8,1 9,8 14,4 18,4
Poilsis ir kultūra 8,9 11,2 15 15,2 15,3 16,6
Švietimas 0,9 1,2 1,4 2,7 2,4 2,8
Viešbučiai, kavinės, restoranai 13,4 14 16,4 17,6 17,1 17,3
Įvairios prekės ir paslaugos 8,6 10,3 12,3 12,9 12,2 14,3

5 lentelė: Vidutines vartotojų išlaidas vienam ūkio nariui per mėnesį (Lt)

Sudėtinga Lietuvos ekonominė situacija smarkiai keičia per daugelį metų nusistovėjusius įprastus demografinius procesus. Nuolat kinta nedarbo lygis (7 pav.), keičiasi gimstamumo ir mirtingumo rodikliai, kartu ir gyventojų skaičius (8 pav.). didesnis mirtingumas nei gimstamumas, emigracija nulemia Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą. Tai nėra palanku verslo įmonėms, nes ir taip siaura šalies rinka dar labiau siaurėja. Įmonės jaučia per didelę konkurenciją.

7 pav. Nedarbo lygis Lietuvoje

8 pav. Gyventojų skaičius pagal lytį ir amžių 1989 ir 2001 metais

Lietuvoje pastebimas ir ryškus gyventojų senėjimas. Iš 3,7 mln. gyventojų beveik 1 mln. yra pensininkai. Paprastai pagyvenę žmonės yra konservatyvesnių pažiūrų, taupūs, taigi įmonės stengiasi gaminti pigesnių prekių.
Sparčiai kinta ir kultūros, elgesio normos. Vyksta tradicinis šeimos supratimas, atsiranda Europos šalims būdingas šeimos modelio formavimas: tuokiamasi ir gimdoma vaikus esant vyresnio amžiaus, daugėja viengungių, neregistruotų santuokų. Žmonės pradeda daugiau dėmesio skirti laisvalaikiui, pramogoms, taigi ir didėja poreikis prekėms, kurios teiktų malonumą, komfortą, džiaugsmą. Įmonės stengiasi tenkinti šiuos poreikius, daugiau dėmesio skiria reklamai, įveda į rinką naujas prekes, paslaugas, kurios domina .vartotojus.
Per neilgą laiką Lietuvoje susiformavo demokratinės santvarkos požymiai: privati nuosavybė, verslo, žodžio, spaudos, tikėjimo, seksualinės pakraipos laisvė. Todėl žmonės, ypač senesnio amžiaus, dar nevisai prisitaikę prie naujos aplinkos ir nėra pasirinkę sau svarbiausių vertybių, todėl verslo įmonės stengiasi siūlyti kuo daugiau skirtingų prekių ir paslaugų idant kiekvienas rastų sau kažką tinkamo.
Bet kad ir kaip bebūtų, žmonėms visuomet svarbu susisiekimas. Todėl telekomunikacijos kuo toliau, tuo labiau progresuoja. Atsiranda vis naujos susisiekimo paslaugos, gerėja ryšių kokybė ir kuriasi vis daugiau šias paslaugas teikiančių įmonių. Tai, manau, visada liks svarbu ir reikalinga.6.3 mokslinė ir technologinė aplinka
Niekas nesiskverbia į žmonių gyvenimą taip galingai ir sparčiai kaip mokslas ir technika. Kiekviena šiuolaikinė prekė yra tam tikrų mokslo žinių panaudojimo rezultatas. Todėl mokslinių tyrimų raida ir jų rezultatų taikymo galimybės marketingo politikai yra labai svarbios ir apsireiškia kaip vienas iš jo makroaplinkos elementų, vadinamų moksline ir technologine aplinka.

Mokslinė ir technologinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir technologijų įtaką marketingui.

Mokslinės ir technologinės aplinkos įtaką marketingo sprendimams galima pamatyti šiame paveikslėlyje:

9 pav. mokslinės ir technologinės aplinkos įtaka marketingui

Labiausiai ši įtaka pastebima prekių ar paslaugų kūrimo, tobulinimo ir gamybos srityse. Kiekvienas didesnis mokslo atradimas gali tapti naujų prekių atsiradimo priežastimi. Iš anksto net sunku numatyti kokią komercinę ir praktinę reikšmę gali atnešti kiekvienas išradimas. Nemažai įmonių renkasi saugesnį, „mažų patobulinimų“ kelią. Vienas iš sėkmingesnių tokios strategijos variantų – gaminti tas pačias prekes remiantis vis naujomis technologijomis ir techniniais sprendimais, taip mažinant gamybos kaštus.

Gana dažnai naujų technologijų atsiradimas skatina senųjų žlugimą. Tai gali kelti grėsmę ne tik anksčiau gamintoms prekėms, bet ir ištisoms pramonės šakoms.
Įdomus technologijų raidos poveikis prekių ar paslaugų kainai. Iš pradžių nauja technologija besiremiantis gaminys būna brangus, tačiau gamybos savikaina greitai mažėja ir tokiu būdu kaina krinta.

Technologinė pažanga keičia ne tik kainos nustatymo, bet ir apskaitos, atsiskaitymo su klientais procedūras. Atsirado galimybė naudotis kredito kortelėmis, už paslaugas galima atsiskaityti internetu ar trumpąja (SMS) žinute, nieko nestebina mažmeninės prekybos parduotuvėse įrengti optiniai skeneriai prekių brūkšniniam kodui nuskaityti. Kiekvienas technologinis laimėjimas – galimybė geriau tenkinti klientų poreikius, kas yra pagrindinis marketingo tikslas. Įmonei – pardavėjai tai dar vienas šansas pralenkti konkurentus.

Įdomiai techninė pažanga veikai Lietuvos ir viso pasaulio įmonių reklamą. Naujas atsiradusios masinės informacijos ar ryšių priemonės beveik visuomet tampa ir reklamos nešėjais. Tiek televizijos ar radijo klipuose, tiek poligrafijoje naudojamos technologijos sukuria vis įdomesnių vaizdo ir garso efektų, jų dėka vis įdomiau įrengiami reklamos stendai ir vitrinos. Taip gimsta vis naujų būdų pirkėjų dėmesiui pritraukti.

Pasaulio mokslo ir technologijos laimėjimus vis dažniau naudoja ir Lietuvos įmonės. Daugėja firmų, įdiegusių naujas, pažangias technologijas. Viena tokių įmonių ir yra „Bitė GSM“, nuo pat savo veiklos pradžios 1995 m. į naujausias technologijas ir tinklo vystymą investavusi daugiau nei 130 milijonų USD, 2002 m. naujų paslaugų kūrimui ir tolesniam tinklo talpumo vystymui investavusi dar 30 milijonų USD. Prieš dešimtmetį pradėtos kurti ir diegti skaitmeninio radijo ryšio technologijos pagrindu veikianti visuotinė mobiliojo ryšio sistema šiuo metu yra pati perspektyviausia ir greičiausiai auganti ryšio sistema.6.4 Politinė ir teisinė aplinka
Kiekvienoje šalyje veikiančios politinės jėgos suformuoja valdžios ir valdymo struktūras, kurios savo sprendimais priima tam tikrus teisės aktus. Jais savo praktinėje veikloje privalo vadovautis įmonės.

10 pav. politikos ir teisės ryšys

Politinė ir teisinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiklą ir teisės aktus, veikiančius marketingo sprendimus ir priemones.

11 pav. politikos ir teisės įtaka marketingui

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, teisinę ir demokratinę sistemą reikėjo sukurti labai greitai. Nepatyrusiai šaliai tai buvo sunkus išbandymas, ko pasakoje dar iki šiol yra daug taisytinų įstatymų ir taisyklių, trukdančių šalies įmonėms sąžiningai veikti šalyje konkuruojant tarpusavyje bei su į Lietuvą atėjusiomis užsienio įmonėmis.

Lietuvos įstatymai saugoja vartotojus, gina jų interesus bei teises.Šiuo metu dauguma įmonių įteisina savo firminius vardus, tuo prisiimdamos atsakomybę už savo gaminamų prekių kokybę. Firminiai vardai gali nusakyti įmonių paskirtį ar pobūdį.
Tik sukūrus įstatyminius pagrindus, sudarius įstatymines normas dėl patentų, licencijų ir kitų leidimų išdavimo, visa tai yra įmanoma. Taip pat šalyje jau ginamos vartotojų teisės, todėl kiekviena įmonė turi stengtis, kad jos nebūtų pažeistos, kad vartotojai neturėtų nusiskundimų dėl prekių kainos, kokybės ar pardavėjo elgesio su vartotoju.6.5 Gamtinė aplinka
Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato sąlygų, gamtos išteklių, jų naudojimo ir aplinkosaugos priemonių įtaką marketingo sprendimams ir veiksmams.

Gamtosauga šiuo metu tampa viena svarbiausių problemų, kurią turi spręsti valstybės ir įmonės. Tačiau tokiai įmonei kaip „Bitė GSM“ gamtinė aplinka įtakos praktiškai visiškai neturi.

7. „BITĖ GSM“ MARKETINGO MIKROAPLINKA

Kiekvienos įmonės svarbiausias uždavinys – patenkinti pasirinktų tikslinių rinkų pirkėjų tam tikrus poreikius ir gauti pelno. Siekiant šio tikslo, įmonė užmezga kontaktus su žaliavų, medžiagų bei kitų gamybos išteklių tiekėjais, pasitelkia į pagalbą pardavimo tarpininkų bei pagalbininkų. Tuo pačiu įmonė rinkoje susiduria su varžovais – konkurentais. Pirkėjai, partneriai ir konkurentai sudaro įmonės marketingo mikroaplinką.

Mikroaplinka – tai visuma jėgų, su kuriomis įmonė, siekdama savo tikslų, tiesiogiai ar netiesiogiai sąveikauja.

Įmonė turi tirti savo mikroaplinką ir pagal jos situaciją priimti ir įgyvendinti marketingo sprendimus. Tuo pačiu įmonė savo veiksmais gali daryti įtaką mikroaplinkai, stebėti šių veiksnių padarinius ir atitinkamai į juos reaguoti. Įmonės įtaka mikroaplinkai gali pasireikšti įvairiomis kryptimis ir būdais:

12 pav. įmonės poveikio mikroaplinkai kryptys ir būdai

Pirkėjai daro didžiausią įtaką marketingui. Jie lemia marketingo tikslus, jo strateginius ir taktinius sprendimus, netiesiogiai formuoja marketingo kompleksą. Pirkėjai tam tikra prasme faktiškai irgi yra įmonės partneriai, kurie rinkoje reiškiasi kaip paklausos atstovai.

Pirkėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, norintis iš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigojantis už ją mokėti nustatytą pinigų sumą.

„Bitė GSM“ pirkėjai yra tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys. Jie per daug neskirstomi į atskiras grupes pagal amžių, lytį ir pan., nes komunikacinėmis priemonėmis nori naudotis visi šalies gyventojai. Tuo labiau mokėjimo planai tapo prieinami kiekvienam potencialiam vartotojui.

Realizacijos pagalbininkai – tai įmonės partneriai, kurie padeda tarp atskirų paskirstymo grandžių užmegzti ryšius, taip pat teikia kitas prekių pardavimą skatinančias paslaugas.

“Bitės” partnerių pardavimo salonų skaičius 2003 m. sausio mėn. buvo 305. tačiau įmonė vis dar plečia savo veiklą, ir planuojama įkurti dar daugiau salonų.

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantys tapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes.

Įmonė savo pasirinktoje rinkoje retai yra vienintelė. Paprastai tų pačių pirkėjų poreikiais rūpinasi bei stengiasi juos patenkinti ir kitos įmonės.todėl tarp jų (įmonių) dėl pirkėjų vyrauja nuolatinės varžybos, konkurencija.

Pagrindiniai „Bitė GSM“ konkurentai yra:
 „Omnitel“;
 „Tele2“;
 „Lietuvos telekomas“.

Įmonė teigia, kad pagrindinis konkurentas jai yra „Omnitel“. Mat ji irgi siūlo panašias paslaugas, panašius mokėjimo planus, panašios parduodamų prekių kainos.Išvados
Parašęs šį darbą manau įrodžiau, kad verslo aplinka yra labai svarbi sėkmingai įmonės veiklai. Būtina ją (aplinką) išsamiai tirti, reaguoti į jos pokyčius, sugebėti prie jos prisitaikyti ir gal netgi ją šiek tiek įtakoti. Marketingo aplinka vaidina svarbiausią vaidmenį verslo aplinkos tyrime ir analizavime, todėl, manau, kiekviena įmonė, norėdama sėkmingai gyvuoti, turi turėti savo marketingo padalinį, suprasti jo reikšmę ir galimus gauti teigiamus rezultatus. Lietuvoje dar yra įmonių, kurios veikia pagal nuo senovės nusistovėjusius buvusios Tarybų sąjungos principus, tačiau jų veikla kasdien blėsta, mažėja pardavimai, prarandami partneriai, tiekėjai, kyla daug pranašesni konkurentai. Mat tokios įmonės ir jų vadovai yra konservatyvūs, jie bijo investuoti į naujas technologijas, nesupranta marketingo teigiamos svarbos. Pasaulis juda tik į priekį, todėl nereikia žiūrėti į praeities klaidas.

Ekonomika, kultūra, politika ir teisė, mokslas ir technologija, netgi gamta yra būtent tas kertinis akmuo, ant kurio pastatyta kiekviena įmonė, todėl nereikia jų griauti, o juos stiprinti. Tai turi daryti ne tik kiekvienas žmogus ar įmonė – tai visos šalies ar net pasaulio reikalas. Tik stiprioje ekonominėje šalyje, kurioje susiformavusi tinkama kultūra, politika skatina kurtis naujoms įmonėms ir technologijoms, mokslas ir technologijos diktuoja naujausius požiūrius į gyvenimą, kiekvienas žmogus gali jaustis pilnaverčiu gyventoju.Literatūros sąrašas
1. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė. Marketingas: Vadovėlis. – Vilnius: Eugrimas, 1999.
2. A. Pajuodis. Prekybos marketingas. – Vilnius: Eugrimas, 2002.
3. A. Hajamas. Marketingas žaliems. – K., Smaltijos leidykla, 1999.
4. http://www.marketing.lt
5. http://www.sociumas.lt
6. http://www.mokslo.centras.lt
7. http://www.finansai.tripod.com
8. http://www.std.lt
9. http://www.vtf.lt
10. http://www.finmin.lt
11. http://www.is.lt/rdb
12. http://www.ekm.lt
13. http://www.bite.lt
14. http://www.omni.lt
15. http://www.tele2.com

Leave a Comment