Valdymo organizacines strukturos

TURINYS

ĮVADAS 3
1. ORGANIZACIJOS SAMPRATA 4
1.1. Organizavimo tikslai ir objektai 5
1.2. Teisių ir pareigų delegavimas 6
1.3. Valdymo organizavimas 7
2. ORGANIZACIJOS STRUKTŪROS SAMPRATA IR VALDYMO LYGIAI 8
3. ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS PARINKIMAS 10
IŠVADOS 18
LITERATŪROS SĄRAŠAS 19ĮVADAS
Organizavimas bendrąja prasme yra ko nors surengimas, sutvarkymas į vieną visumą ar griežtą sistemą, kieno nors sandaros ar struktūros projektavimas ir sudarymas. Vadybos prasme – tai vientisų sistemų iš žmonių, įrengimų ir medžiagų projektavimas, tobulinimas ir, pasitelkus kitas vadybos funkcijas, įgyvendinimas. Darbas irgi yra tokių sistemų elementas. Darbus atlieka žmonės, o organizavimo funkcija yra nurodyti kiekvienam darbuotojui jo darbą bei suteikti jam įgaliojimus, t.y. teises ištekliams paanaudoti.
Organizavimo tikslas yra nurodyti kiekvienam darbuotojui jo darbą (pareigas) bei suteikti jam įgaliojimus (teises) ištekliams panaudoti. Organizavimo objektas yra organizacija.
Organizacija – tai žmonių pastangomis suburta ar susibūrusi bendrija, kurią sieja bendras tikslas arba bendra veiksmų programa.
Kad būtų lengviau susigaudyti didesnėje organizacijoje ir kad įstaigos lankytojui būtų į ką kreiptis, braižomos valdymo struktūrų schemos, arba organigramos. Organigramos leidžia matyti hierarchinius ryšius bei analizuoti organizacijos struktūrą.
Tikslas: Apibūdinti organiziacijos valdymo struktūras.
Uždaviniai: Apibūdinti organizaciją ir jos valdymą;

Apibrėžti kas tai yra organizacinės valdymo struktūros ir kam jos reeikalingos;

Išsiaiškinti kuo skiriasi kiekviena organizacinė valdymo struktūra ir nuo ko priklauso jos pasirinkimas.1. ORGANIZACIJOS SAMPRATA
Organizavimo procesas organizacijose vyksta neišvengiamai. Beveik kiekvieną organizaciją iš pradžių sudaro tik keli jos elementai – pavieniai žmonės. Bet kai žmonių susiburia daugiau, norėdami deramai dalyvauti bendrame darbo pr

rocese, žmonės jungiasi į tam tikras grupes, kurių paskirtis ir vieta organizacijoje yra nevienodos; jų visuma ir sudaro organizacijos valdymo struktūra. Organizacijos auga, nes žmonės dėl savo ribotų fizinių, psichologinių ir kitokių galimybių realizuoja poreikį kooperuotis į organizuotas struktūras.
Organizavimas, kaip ir planavimas, vadovavimas (motyvavimas) ir kontrolė, yra viena iš organizacijos valdymo funkcijų. Planavimo metu numatomos siektinos-pageidautinos užduotys, o organizavimo tikslas yra sukurti konkrečias šių uždavinių realizavimo struktūras.
Mokslininkai išskiria įvairius organizavimo funkcijos turinio elementus ar etapus, tačiau pagrindinės koncepcijos organizavimo procese yra organizacijos projektavimas ir organizacinė valdymo struktūra. Organizuojant paskirstoma valdžia, įvardijami organizacijos narių formalūs vaidmenys. Formuojami padaliniai, susieti tam tikrais ryšiais ir santykiais, vykdomas užduočių ir funkcijų paskirstymas visoms grandims, prisiimama atsakomybė, įgaliojimai ir teisės organizacijos viduje, atspindintys centralizacijos-decentralizacijos santykį organizacijos valdyme. Svvarbūs organizacinių valdymo struktūrų formavimo elementai yra komunikacija, informacijos srautai bei organizacijos dokumentacija. Galų gale, struktūrizuodami organizaciją, kuriame elgesio sistemą, kurią sudaro žmonės ir jų grupės, turintys pastovių tarpusavio ryšių struktūrą, reikalingą spręsti bendroms organizacijos problemoms.
Organizavimo funkcija yra procesas, kurio metu pagrindinės organizacijos užduotys ir darbai yra skaidomi į dalis, o po to vėl jungiami į atskirus Renetus bei padalinius, deleguojant jiems valdžią. Organizavimas susijęs su ryšių tarp darbuotojų struktūra, jos pokyčiais ir plėtra, su vidinės organizacijos aplinkos socialinės organizacijos dalies koordinavimu. Ga
alų gale, organizavimas – toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo organizacijos nariams ir jų suderinimas, kuris leidžia jiems pasiekti organizacijos tikslus. Organizuojant įvardijama, kaip organizacijos tikslų sistema paskirstoma atskiroms struktūros grandims.
Organizacinis projektavimas – tai sprendimų priėmimo procesas, kurio metu vadovai pasirenka organizacijos strategijai ir aplinkai, kurioje organizacijos nariai tą strategiją įgyvendino, tinkamą organizacijos struktūrą.
Organizacinio projektavimo pagrindas – aiškiai suformuluoti organizacijos tikslai. Pirmiau keliami tikslai, o tik po to sukuriami jų pasiekimo mechanizmai. Be to, organizacija laikoma daugiatiksle sistema, nes orientavimasis tik į vieną tikslą neatspindėtų jos daugialypės reikšmės ekonomikos vystymuisi, įvairių į organizaciją atėjusių save realizuoti žmonių poreikių. Vis dėlto, vadovai projektuodami privalo atsižvelgti į dvejopus veiksnius: pirma, jie turi bendrais bruožais apibrėžti organizacijos tikslus, sukurti strateginius planus tiems tikslams pasiekti bei ištirti gebėjimus tiems strateginiams planams įgyvendinti organizacijose. Kartu vadovai privalo apsvarstyti, kas vyksta ir kas gali įvykti ateities organizacijos aplinkoje. Planų ir aplinkos veiksnių sankirtoje vadovai privalo priimti sprendimus, kad tikslai, strateginiai planai ir gebėjimai atitiktų aplinkos veiksnius. Organizacinio projektavimo metu vadovai tuo pačiu metu žiūrį dviem kryptimis – į organizacijos vidų ir į išore. (S. Staniulienė, 2006)1.1. Organizavimo tikslai ir objektai
Organizavimo tikslas yra optimizuoti organizacijos veiklą, sudaryti prielaidas didinti šios veiklos efektyvumui parenkant:
• tinkamiausius žmones;
• darbo metodus;
• pakankamus išteklius;
• patogiausią vietą;
• palankiausią laiką.
Be to, tikslinga nurodyti kiekvienam darbuotojui jo darbą (pareigas) bei su
uteikti jam įgaliojimus (teises) ištekliams panaudoti. Organizavimo objektas yra organizacija arba jos dalis, atliekanti numatytus darbus.
Organizacija savo tikslus gali įgyvendinti tik tada, kai jie bus suderinti vertikaliu ir horizontaliu darbo padalijimu. Organizacijoje egzistuoja formalios ir neformalios grupės.
Grupė yra socialinis vienetas, individų visuma. Ji nėra vienalytis reiškinys, nėra paprasta žmonių suma. Ši sistema funkcionuoja veikiama daugelio veiksnių: narystės supratimo, tarpusavio sąvokos ir priklausomybės, savitarpio įtakos, tikslų ir motyvacijos.
Visos darbuotojų veiklos funkcijos sistemoje išreiškiamos užduotimis, atsakomybe, priemon!–/page–>

Leave a Comment