Valdymas ir vadyba

TURINYS

ĮVADAS 2

1. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI SUSIJĘ SU VALDYMU
IR VADYBA 3

2. PAGRINDINIAI VALDYMO IR VADYBOS ASPEKTAI 4

3. ORGANIZACIJA KAIP SISTEMA, JOS ELEMENTAI 4

4. IŠVADOS 9

5. PANAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 9

ĮVADAS

NEPRIEŠTARAVIMO DĖSNIS:
Du vienas kitam priešingi teiginiai negali būti abu kartu teisingi.
NEGALIMO TREČIOJO DĖSNIS:
Iš dviejų priešingų teiginių vienas visada yra teisingas.
Dž. Bulis

• Darbo aktualumas

Organizacijos daro didelį poveikį mūsų gyvenimui, mūsų gyvenimo lygio standartams ir mūsų ateičiai. Vadybos požiūrių įvairovė daro galingą poveikį. Kuo ilgiau naudojamės kokiu nors požiūriu, tuo mums su juo patogiau ir tuo labiau nelinkstame ieškoti alternatyvių požiūrių, nebent tai daaryti priverčia įvykiai. Tai padeda paaiškinti, kodėl „šiuolaikinė“ vadyba – iš tikro turtinga daugelio požiūrių, išsilaikiusių bent jau pastarąjį šimtmetį, mozaika. Vienas šių populiarių tarpusavyje konkuruojančių požiūrių į organizaciją supratimo privalumų – kad jos rengia mus darbui organizacijoje ir teikia pagrindus patyrimui šioje srityje.

• Pagrindiniai darbo tikslai:

1. Suformuluoti svarbiausias organizacijų, jų elementų, organizacijų sistemų, vadybos ir valdymo mokslo bei praktikos problemas.
2. Aprašyti nagrinėjamoje literatūroje skelbiamų nuomonių, apibrėžimų, priklausomybių ir jų sprendimo būdų formuluočių įvairovę.
3. Suformuluoti nagrinėjamu klausimu savo nuomone.

Šis referatas parengtas remiantis septiniais literatūros šaltiniais. Auutoriaus-Мескон М., Альберт М., Хедоури Ф. Основы менеджмена- vertimas iš rusų į lietuvių kalbą atliktas šio referato autoriumi, remiantis naudojamomis kituose nagrinėtose literatūros šaltiniuose autentiškomis sąvokomis ir apibrėžiamais. Citatos pateiktos pasvirusiu šriftu (Italic), o esminiai skirtumai tarp įvairių formuluočių išryškintos pastorintų šriftu (Bold).

1. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI SUSIJĘ

SU VALDYMU IR VA

ADYBA

Pagrindinių sąvokų, atskleidžiančių ir paaiškinančių šio referato pavadinimo esmę, sąrašas:
Valdymas – organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti.
Vadyba – yra mokslas apie organizacijų valdymo dėsningumus, principus, metodus. [6, p.13]
Atvira sistema – sistema, sąveikaujanti su savo aplinka.
Organizacija – du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje struktūroje, kad pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą.
Formali organizacija – žmonių grupė, kurių veikla sąmoningai koordinuojama bendrų tikslų įgyvendinimui.
Žemiausio lygio vadovai – vadovai, atsakingi tik už vykdytojų darbą, bet nevaldo kitų vadovų. Jie yra vadinami pirmuoju, arba žemiausių, vadovų lygiu organizacijos hierarchijoje.
Vidutinio lygio vadovai – vadovai, esantys organizacijos hierarchijos viduryje. Jie atsakingi už kitus vadovus, kartais už specialistų veiklą. Atsiskaito už save aukštesnio lygio vadovams.
Aukščiausio lygio vadovai – vadovai, atsakingi už visos organizacijos vaaldymą. Jie kuria organizacijos veiklos politiką ir reguliuoja organizacijos ryšį su aplinką.
Efektingumas – sugebėjimas nustatyti tinkamus tikslus: „daryti teisingus dalykus“.
Efektyvumas – sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių siekiant organizacijos tikslu: „teisingai daryti dalykus“.
Valdymo rezultatyvumas – kriterijus, rodantis, kaip efektyviai ir efektingai dirba vadovas, kaip gerai jis ar ji nustato ir įgyvendina atitinkamus tikslus.

2. PAGRINDINIAI VALDYMO IR VADYBOS
ASPEKTAI

1 skirtumas. Pateiktose citatose akivaizdžiai matosi, kad autorių nuomonė nesutampa dėl vadybos ir valdymo sąvokų. Visų pirmą [2] autorius taip pat apibūdina vadybą kaip [4] ir [7] autoriai – valdymą. Autoriai sk

kirtingai įvardija vadybos sąvoką – tai ir tikslo siekimas, ir valdymo funkcijos, ir mokslas, ir procesas. Man atrodo tikslesnis [6] autoriaus apibrėžimas apibūdinantys vadybą ir [4] ir [7] autorių nuomonės, o taip pat [5], nusakantys valdymo sąvoką.
Vadyba – organizacijų vadovybės tikslo siekimas pavaldinių pastangomis. [1, p.10]
Vadyba – yra planavimas, organizavimas, motyvavimas ir kontrolė – vykdomi norint suformuluoti ir pasiekti organizacijos tikslus. [2, p.9]
Vadyba – yra mokslas apie organizacijų valdymo dėsningumus, principus, metodus. [6, p.13]
Vadyba – procesas, skirtas norimam ir nustatytam tikslui pasiekti. [3, p.7]
Valdymas yra bet koks objekto arba proceso būklės keitimas, siekiant numatyto tikslo. [1, p.11]
Valdymas – tai planavimo, organizavimo, motyvacijos ir kontrolės procesas būtinas organizacijos tikslams suformuluoti ir pasiekti. [4, p.153] ir [7, p.38]
Valdymas yra organizuojantis darbą procesas siekiant nustatyto tikslo pagal iš anksto parengtą planą. [3, p.7]
Valdymas – organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti. [5, p.6]

3. ORGANIZACIJA KAIP SISTEMA,
JOS ELEMENTAI
2 skirtumas. [1] ir [7] autoriai skirtingai įvardina bendrą organizacijos tikslą. [1] autorius mano, kad tai – bendras organizacijos tikslas, o [7] patikslina – kad tai – organizacijos misija.
[1, p.7] Taigi bendras organizacijos tikslas, sudarantis sąlygas organizacijai nuolat gyvuoti ir tenkinti narių poreikius, negali sutapti su jos narių poreikiais.
[7, p.262] Pagrindinis organizacijos tikslas – tai jos misija. Aš sutinku su [7] au

utoriaus nuomone.

3 skirtumas. Kalbant apie nekomercinių organizacijų tikslus, skiriasi [1] ir [7] autorių nuomonės. [1] autorius mano, kad nekomercinės organizacijos turi tenkinti savo narių poreikius, o [7] – klientų poreikius. Cituoju:
[1, p.7] muzikos ansamblis. Tokio pobūdžio organizacijų, tenkinančių vien savo narių poreikius, yra ir daugiau.
[7, p.265] .nekomercinė organizacija turi suformuluoti atitinkamą, orientuotą į „klientus“ misiją pačiai sau. Aš sutinku su [7] autoriaus nuomone.

4 skirtumas. [2] autorius pateikė kitokią nei [3], [4], [7] autorių nuomones apie formalias organizacijas.
Formalios organizacijos suformuojamos laikantis įstatymų bei nustatytų procedūrų. [2, p.8]
Organizacinės sistemos . reikalavimai:
1. suburia daugiau nei du žmones, kurie save priskiria šiai grupei.
2. turi ne mažiau kaip vieną tikslą.
3. grupės nariai sąmoningai dirba kartu.
Įvardinti apibrėžimai tinka tik formalioms organizacijoms. [3, p.12]
.organizacijos apibūdinimas pritaikytas formaliai organizacijai. [4, p.151]
Formali organizacija – žmonių grupė, kurių veikla sąmoningai koordinuojama bendrų tikslų įgyvendinimui. [7, p.689]

5 skirtumas. Nesutampa autorių nuomonės dėl to, kokioms organizacijoms priskiriamos charakteristikos. [4] ir [7] autoriais išskiria sudėtingas organizacijas, o [2] ir [3] – visas.
Visos sudėtingos organizacijos .. turinčios tarpusavyje susijusių tikslų. turi visoms būdingas charakteristikas. [4, p.151] ir [7, p.33]
Visos organizacinės sistemos.. turi ir bendras charakteristikas būdingas visoms organizacijoms. [3, p.14]
Kiekviena organizacija turi savitų savybių. [2, p.7]
Tie patys autoriai nesutaria ir dėl organizacijų charakteristikų skaičiaus. Žemiau, 1 lentelėje išvardijamos organizacijų charakteristikos.

1 lentelė. Organizacijų charakteristikų palyginimas.
Seilius A. [p.151-152] ir
Мескон М., Альберт М., Хедоури Ф. [p.33] Paliulis N.

. Chlivickas E.
[p.15] Neverauskas B.,
Rastenis J. [p.7]
1.Ištekliai
2.Priklausomybė nuo išorės sąlygų
3.Horizontalus darbo pasidalijimas
4.Vertikalus darbo pasidalijimas
5.Valdymo būtinumas
6.Padaliniai 1.Ištekliai
2.Aplinkos įtaka
3.Horizontalus darbo pasidalijimas
4.Vertikalus darbo pasidalijimas
5.Valdymo būtinumas 1.Ištekliai
2.Ryšiai su išorės aplinka
3.Horizontalus darbo pasidalijimas
4.Vertikalus darbo pasidalijimas
5.Padaliniai
6. Tikslai

Iš 1 lentelės matosi, kad [2] autorius nepriskiria valdymo būtinumo, o priskiria tikslus, o [3] autorius nepriskiria padalinių. Mano nuomone padalinių, kaip kriterijaus, priklausančio horizontaliam darbo pasidalijimui galima ir nepriskirti prie organizacijų charakteristikų. [4, p.151] autorius prie universalių organizacijų charakteristikų priskiria: tikslus, personalą, valdžią, organizacijos kultūrą.

6 skirtumas. Įvairiai [2], [5] ir [7] autoriai kalba apie organizacijos sėkmės dalis. Tikriausiai atskirų dalių grupavimas tarpusavyje nevaidina didelio vaidmens, tačiau [7] autorius išvardina dar vieną dalį – praktinę realizaciją – kurios [2] ir [5] autoriai nemini. Tačiau [5, p.8] prie laiko (pas kitus autorius laikas yra išliekamumas) dalies prideda žmonių tarpusavio santykių svarbą.
2 lentelė. Organizacijų sėkmės dalių palyginimas.
Stoner J., Freeman R.,
Gilbert D. [p.9] Мескон М., Альберт М., Хедоури Ф. [p.48-51] Neverauskas B., Rastenis J.
[p.11]
1.Laiko bei žmonių tarpusavio santykių aspektai
2.Valdymo ir organizacijos rezultatyvumas
3.Efektyvumas ir efektingumas 1.Išliekamumas
2.Rezultatyvumas ir veiksmingumas
3.Našumas
4.Praktinė realizacija 1.Išliekamumas
2.Rezultatyvumas ir veiksmingumas
3.Našumas
Aš sutinku su [5] autoriaus nuomone, tik prie visų jo išvardintų dalių pridedant dar vieną dalį – praktinę realizaciją.
7 skirtumas. Skirtingai [2], [5], [6] ir [7] autoriai kalba apie organizacijos valdymo lygius. Tikriausiai atskirų dalių grupavimas tarpusavyje ir lingvistiniai skirtumai nevaidina didelio vaidmens, tačiau [6] autorius išvardina dar vieną dalį – Santykių su visuomene, su kitomis institucijomis lygis – kurios [2], [5] ir [7] autoriai nemini. Tačiau [5, p.17] išskiria tris pagrindinius valdymo įgūdžių grupes: techniniai, darbo su žmonėmis ir koncepciniai bei 1 paveiksle pateikia santykinę valdymo įgūdžių priklausomybę nuo valdymo lygių. Man labai patinka pastarojo autoriaus išskirta priklausomybė, tačiau siūlyčiau 3 lygius papildyti kaip pas [6] autorių – ketvirtu: santykiu su visuomene lygiu.

3 lentelė. Valdymo lygių palyginimas.
Stoner J., Freeman R.,Gilbert D. [p.17] Мескон М., Альберт М., Хедоури Ф. [p.42] Neverauskas B., Rastenis J. [p.10] Zakarevičius P. [p.71]
1.Žemiausio lygio vadovai
2.Vidurinio lygio vadovai
3.Aukščiausiojo lygio vadovai 1.Institucinis lygis- aukščiausia valdymo grandis
2. Valdytojų lygis – vidutinė valdymo grandis
3.Techninis lygis- žemiausia valdymo grandis 1.Žemutiniosios lygio vadovai
2.Viduriniosios lygio vadovai
3.Aukščiausiojo lygio vadovai 1.Pirmasis organizacijos lygis – pirminių,tarpusavyje tiesiogiai bendradarbiaujančių elementų lygis
2.Reguliuojantis pirmojo lygio elementų funkcionavimą lygis
3.Institucinis, bendrojo vadovavimo visai organizacijai lygis
4.Santykių su visuomene, su kitomis institucijomis lygis

1 paveikslas. Santykinę valdymo įgūdžių priklausomybę nuo valdymo lygių.
AUKŠČIAUSIAS
VALDYMO
LYGIS KONCEPCINIAI
VIDURINIS
VALDYMO
LYGIS DARBO SU ŽMONĖMIS
ŽEMIAUSIAS
VALDYMO
LYGIS TECHNINIAI

8 skirtumas. [3] ir [6] autoriai skirtingai mano apie sistemų klases. [3, p.12] autorius klasifikuoja taip:
.ryšys su išorine aplinka:
1.izoliuotosios sistemos.
2.uždariosios sistemos.
3.atvirosios sistemos.
.sistemos gali būti nagrinėjamos kaip statinės arba dinaminės.
[6, p.74-76] autorius skiria sistemas pagal:
.visos sistemos bendrąsias savybes.sistemos skiriamos į keletą dualinių klasių.
.statinės ir dinaminės sistemos
.uždaros ir atviros sistemos.
Bendroji sistemų teorija nagrinėja didžiąsias, sudėtingas, dinamines, atviras, tikslingas, valdomas sistemas. Šios sistemos turi keletą objektyvių bendrųjų savybių.
– izoliavimasis.
Iš pateikto pavyzdžio matosi, kad [3] autorius izoliuotąsias, atviras ir uždaras sistemas klasifikuoja pagal ryšį su išorės aplinka, tuo tarpu [6] autorius uždaras ir atviras sistemas – pagal visos sistemos bendrąsias savybes, o izoliavimąsi priskiria prie sistemos bendrųjų savybių. Analogiškai autoriai pasielgia ir su statinėmis ir dinaminėmis sistemomis.

9 skirtumas. Skirtingai [3] ir [6] autorių nuomonės apie organizacijų sistemų klasifikavimą. Pagal [3, p.11] .sistemas galima klasifikuoti įvairiai. Morfologinės sistemos.Kaskadinės sistemos.Veiksmo ir reakcijos tipo sistemos.
Pagal [6, p.76] .suprojektuoti tris jos pagrindines charakteristikas – funkcinę, morfologinę ir procesualinę. Skiriasi sistemų grupių pavadinimai bei požiūris į pačią sąvoką – ar sistemą reikia klasifikuoti ar charakterizuoti.

4. IŠVADOS

1. Vadybos sritis labai plati, dėl to nagrinėjami autoriai pateikė kiek galima daugiau pažiūrų į vadybą, valdymą, valdymo sistemą, organizaciją ir jos elementus.
2. Kiekvienas nagrinėjamų autorių savo knygoje išpopuliarina vieną ar kitą valdymo koncepciją (ja papildant arba sutrumpinant), remiantis savo arba kitų teoretikų patirtimi.
3. Palyginus autorių nuomones, paaiškėjo, kad autoriai skirtingai interpretuoja vadybos, valdymo ir vadovavimo kategorijas, organizacijų sudedamąsias dalis (charakteristikas), vadovų pasiskirstymą pagal lygius bei sistemų klasifikavimą.
4. Iš visų nagrinėtų autorių labiausiai patiko [6] autoriaus knyga, kuris gana glaustai apžvelgė daugelį organizacijų valdymo aspektus bei chronologiškai susistemino organizacijų valdymo teorijas.
5. Organizacijos ir valdymas – tai mūsų dabartis, ateitis ir praeitis (pvz. seniausia organizacija – pripažinta Romos katalikų bažnyčia). Labai daug sužinojau apie įvairių organizacijų, su kuriomis praktiškai sąveikauju, valdymo principus. Šias žinias galiu panaudoti savo darbe, moksle, kasdieniniame gyvenime.

5. PANAUDOTOS LITERATŪROS
SĄRAŠAS

1. Butkus F.S. Organizacijos ir vadyba. V.: Alma littera, 1996.
2. Neverauskas B., Rastenis J. Vadybos pagrindai. K.: Technologija, 2001.
3. Paliulis N. Chlivickas E. Vadybos pagrindai. V.: Technika, 1998.
4. Seilius A. Firmos kūrimas ir valdymas. K.: Technologija, 1994.
5. Stoner J., Freeman R., Gilbert D. Vadyba. K.: Poligrafija ir informatika, 1999.
6. Zakarevičius P. Vadyba. K.: VDU, 1998.
7. Мескон М., Альберт М., Хедоури Ф. Основы менеджмена. Москва: Дело, 1993.

Leave a Comment