Valdymas

Įvadas
Verslo įmonės, veikiančios tam tikroje aplinkoje ir siekiančios konkretaus tikslo (gauti pelną, įsitivrtinti rinkoje ir pan.), veikla turi būti valdoma, o tai reiškia, kad joje vykstantys procesai turi vykti tam tikra tvarka, būti derinami tarpusavyje. Tai sudėtingas uždavinys, nes verslo įmonės valdymas apima ne tik jos vidų, bet ir įmonės aplinką.
B. Leonienė savo knygoje “Verslo pradmenys” (1997) apibrėžia valdymą kaip kryptingą valdančiojo lygio poveikį valdomajam, siekiant bendro tikslo (p. 139). Autorė mini, kad pagrindiniai valdymo veiksmai, kuriuos tenka atlikti valdant verslo įmonę yrra šie:
•Planavimas (ką daryti?);
•Organizavimas (kaip daryti?);
•Vadovavimas (kas turi daryti?);
•Kontrolė (kaip tai daroma?).
Autoriai B. Martinkus, V. Žilinskas (Ekonomikos pagrindai, 2001, p. 339) teigia, kad valdymas – tai priemonė ar visuma priemonių, valdymo tikslams pasiekti; valdymo sprendimų paruošimas, priėmimas ir bendravimas visose darbo veiklos srityse; tai specifinė žmonių veiklos funkcija.
Prisiminus anksčiau išskirtus B. Leonienės knygoje valdymo veiksmus, autoriai J. A.F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert. Jr. knygoje “Vadyba” (1999, p. 10) aiškina, kad valdymas – tai organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė bei viisų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti.
Valdymo turinį nusakančių valdymo funkcijų buvimą sąlygoja darbo pasidalijimas pačioje valdymo veikloje. Mat verslo įmonėje, ypač didelėje, vienas žmogus negali gerai atlikti visų valdymo veiksmų, todėl valdymo procesą tenka skaidyti į santykinai savarankiškas fu

unkcijas.
Valdymo funkcijos, pasak B. Leonienės (p. 140) – visuma vienas kitą keičiančių valdymo veiksmų, kuriems būdingas cikliškumas ir nenutrūkstamumas.
J. A.F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert. Jr. (p. 10) sako, kad valdymo procesas – tai sisteminė veiklos atlikimo tvarka.
Autoriai B. Martinkus, V. Žilinskas (p. 355) nurodo, kad valdymo funkcija – tai objektyvi ir savarankiška valdymo veiklos rūšis, susiformavusi darbo pasidalijimo procese tam tikram tikslui pasiekti.
Taigi, kalbant apie valdymą, kaip apie svarbiausią procesą, be kurios įmonės negali pelningai ir strategiškai veikti, galima teigti, kad valdymas – ciklas, susidedantis iš keturių pagrindinių funkcijų (planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė), kuris reikalingas ir svarbus įmonei visuose jos egzistavimo lygiuose.
Šio referato tikslas ir būtų apžvelgti valdymą, jo pagrindinius principus, kurie bus paminėti mano pasirinktų autorių darbuose.

Valdymo subjektai ir objektai
Vadybos mokslas, naagrinėdamas organizaciją kaip sistemą, išskiria valdančiąją (valdymo) ir valdomąją sistemą ir nagrinėja jų tarpusavio ryšį.
Valdymo sistema – valdymo subjektas – tai socialinės organizacijos elementas, dalis sąlygojanti valdomosios sistemos veiklą. Valdantysis posistemis formuoja tikslus, uždavinius, formuoja ir tobulina pačią socialinę organizaciją, sukuria normalias jos funkcionavimo sąlygas (B. Martinkus, V. Žilinskas. Ekonomikos pagrindai, 2001. p. 338).
B. Leonienė valdymo subjekt1 apibrėžia siauriau, ji sako, kad valdymo subjektas tai žmonės dalyvaujantys gamybos ir valdymo procese (Verslo pradmenys, p.140).
Vadybos moksle valdymo darbuotojai yra skirstomi pagal įvairius kriterijus. La

abiausiai paplitęs valdymo darbuotojų skirstymas pagal veiklos pobūdį rengiant, priimant ir įgyvendinant valdymo sprendimą. Pagal šį požymį jie skirstomi taip (B. Leonienė “Verslo pradmenys”, p. 140):
oVadovai;
oSpecialistai;
oAptartaujantys darbuotojai (kiti tarnautojai);
Lentelė 1
Valdymo darbuotojų veiklos charakteristikos
Valdymo darbuotojų grupė Veiklos charakteristika
Vadovai Linijiniai vadovai veikia vadovaudamiesi vienvaldiškumo principu, visiškai atsisako už jos padalinio veiklą;
Funkciniai vadovai atsakingi už kokią nors konkrečią veiklos sritį. Jie priima sprendimus, atitinkančius jų pareigas, jų funkcijas, tačiau sprendimai įgyvendinami per linijinius vadovus
Specialistai Jie rengia konkrečius tam tikros veiklos rūšies sprendimus, sudaro linijinio ar funkcinio vadovo komandą
Kiti tarnautojai Tai siauros specializacijos darbuotojai, aptarnaujantys vadovus ir specialistus. Valdymo procese jie dalyvauja rengiant valdymo sprendimą, jį įgyvendinant ir atlieka aptarnavimo darbus
Šaltinis: B. Leonienė. Verslo pradmenys. Kaunas, 1997. p. 141.
Taigi valdymo subjektas yra organizacijoje vykstančio proceso dalis, kuri kuria tikslus ir uždavinius. Mano nuomone, valdymo subjektas turi būti apibrėžtas kaip valdymo proceso dalis, dalyvaujanti valdymo objekto procese ir nurodanti valdymo objektui tikslus, uždavinius, priemones.
Valdomoji posistemė – valdymo objektas – tai socialinės organizacijos dalis, priimanti ir realizuojanti valdymo sistemos suformuluotus tikslus, vykdanti ir įgyvendinanti valdymo uždavinius. Posistemių elgseną sąlygoja organizacijos geografinė, ekonominė, teisinė, ekologinė, techninė, visuomeninė politinė aplinka (B. Martinkus, V. Žilinskas. “Ekonomikos pagrindai”, 2001. p. 338).

1 pav. Kibernetinė valdymo sistema
Šaltinis: B. Martinkus, V. Žilinskas. Ekonomikos pagrindai. Kaunas, 2001. p. 338.
Kaip buvo minėta valdymo subjektas, tai ir va

aldymo objektas yra kitų autorių suprantamas siauriau. Autorė B. Leonienė sako, kad valdymo objektai yra tai kas valdoma. Kalbant apie valdymo objektus B. Leonienė išskiria būtent šiuos:
•Gamybos procesas;
•Aptarnavimo procesas;
•Administravimo procesas;
•Finansavimo procesas.
Apibendrinant galima sakyti, kad šios dvi mintys yra vienodos, tačiau svarbu visgi išskirti, kad valdymo objektai – tai organizacijos dalis, kuri atlieka iškeltus valdymo subjekto tikslus ir uždavinius.
Valdymo funkcijos
Vienas žmogus negali efektyviai atlikti viso valdymo darbų komplekso, todėl reikia darbo pasidalijimo pačioje valdymo veikloje.Pagrindiniai valdymo veiklos veiksmai vadyboje kaip jau minėjau yra vadinami valdymo funkcijomis. Panagrinėkime jas plačiau:
Planavimas – tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų eigos nustatymo procesas ( J. A.F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert. Jr. “Vadyba” 1999, p. 10).

Autoriai B. Martinkus, V. Žilinskas apibrėžia planavimo procesą, kaip būsimų veiksmų, jų eilės ir derinimo numatymą (Ekonomikos pagrindai, 2001. p. 357).
Man labiau priimtinas yra pirmasis apibrėžimas, planavimas tai procesas, kurio eigoje nustatomi organizacijos tikslai bei jų įgyvendinimo būdai.
Organizavimas – dviejų ar daugiau žmonių įtraukimas dirbti kartu tam tikroje struktūroje, siekiant konkretaus tikslo ar tikslų visumos ( J. A.F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert. Jr. “Vadyba” 1999, p. 11). Pasak B. Martinkaus, V. Žilinsko organizavimas – žmonių ir materialinių darbo elementų sistemos sudarymas (Ekonomikos pagrindai, 2001. p. 357). Galima sujungti šiuos du apibrėžimus ir pasakyti, kad organizavimas tai or
rganizacijos darbo struktūros sudarymas, į kurį įtraukiami visi organizacijos darbuotojai.
Vadovavimas – grupės ar visos organizacijos narių veiklos nukreipimas, įtakos darymas, siekiant atlikti būtinas užduotis ( J. A.F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert. Jr. “Vadyba” 1999, p. 11). Autoriai B. Martinkus, V. Žilinskas vadovavimo funkcijos neišskiria, mini skatinimo funkciją, kuri yra žmonių pastangų veikti organizacijos nurodyta kryptimi sužadinimas (Ekonomikos pagrindai, 2001. p. 357). Taigi galima sakyti, kad vadovavimas – skatinimas atlikti numatytas užduotis.
Kontrolė – procesas, užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamą ( J. A.F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert. Jr. “Vadyba” 1999, p. 11). Kontrolė taip pat gali būti apibrėžta, kaip darbų eigos arba jų rezultatų palyginimas su numatytais. (B. Martinkus, V. Žilinskas. Ekonomikos pagrindai, 2001. p. 357). Aš manyčiau, kad kontrolė – tai valdymo proceso dalis, nuo kurios priklauso kaip bus vykdomas likęs procesas.

Kai kurie autoriai nurodo penkias valdymo funkcijas: planavimą, organizavimą, koordinavimą, motyvaciją, kontrolę. Tai iš esmės sutinka tas keturias funkcijas, kurios buvo paminėtos įvade, tik organizavimas yra išskaidytas į dvi funkcijas:organizavimą ir koordinavimą. Valdymo funkcijų išskyrimas pavaizduotas 2 lentelėje.
Lentelė 2
Valdymo funkcijos
Autorius Valdymo funkcijų klasifikatorius
A. Fajolis 1.planavimas;
2.organizavimas;
3.vadovavimas;
4.koordinavimas;
5.kontrolė.
L. Gjulikas 1.planavimas;
2.organizavimas;
3.darbas su personalu;
4.operatyvinis vadovavimas;
5.koordinavimas;
6.kontrolė ir atsiskaitomybė;
7.biudžeto sudarymas
G. Kuncas, O’Donelas 1.planavimas;
2.organizavimas;
3.vadovavimas;
4.koordinavimas;
5.kontrolė.
M. Meskonas, M. Albertas, F. Chedouri 1.planavimas;
2.organizavimas;
3.motyvacija;
4.kontrolė.
Šaltinis:S. Stoškus. Bendrieji vadybos aspektai. Šiauliai, 2002. p. 88.
Apibendrinant galima sakyti, kad nors kiti autoriai ir išskiria daugiau valdymo funkcijų, visgi keturios funkcijos yra pačios svarbiausios, turinčios daugiausia įtakos valdymo procesui, tai planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrolė.

Išvados
1.Valdymo subjektas yra organizacijoje vykstančio proceso dalis, kuri kuria tikslus ir uždavinius. Mano nuomone, valdymo subjektas turi būti apibrėžtas kaip valdymo proceso dalis, dalyvaujanti valdymo objekto procese ir nurodanti valdymo objektui tikslus, uždavinius, priemones.
2.Valdymo objektai – tai organizacijos dalis, kuri atlieka iškeltus valdymo subjekto tikslus ir uždavinius.
3.Valdymo funkcijos:
3.1.Planavimas tai procesas, kurio eigoje nustatomi organizacijos tikslai bei jų įgyvendinimo būdai.
3.2.Organizavimas tai organizacijos darbo struktūros sudarymas, į kurį įtraukiami visi organizacijos darbuotojai.
3.3.Vadovavimas – skatinimas atlikti numatytas užduotis.
3.4.Kontrolė – tai valdymo proceso dalis, nuo kurios priklauso kaip bus vykdomas likęs procesas.

Literatūros sąrašas

1.B. Leonienė. Verslo pradmenys. Kaunas, 1997.
2.B. Martinkus, V. Žilinskas. Ekonomikos pagrindai. Kaunas, 2001.
3.J. A.F. Stoner, R. E. Freeman, D. R. Gilbert. Jr. Vadyba. Kaunas, 1999.
4.S. Stoškus. Bendrieji vadybos aspektai. Šiauliai, 2002.

Leave a Comment