vagonu ukis

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

1. VAGONŲ ŪKIS

1.1. VAGONŲ PARKO CHARAKTERISTIKA IR JO KLASIFIKACIJA

Geležinkelio transportas yra viena iš pagrindinių krašto transporto rūšių, o vagonų ūkis su savo pagrindu – vagonų parku – viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių geležinkelio transporto ūkio šakų.
Vagonu vadinamas geležinkelio riedmenų vienetas keleiviams ir kroviniams vežti. Didelę reikšmę turi vagonų konstrukcijų racionalumas ir jų techniniai ekonominiai rodikliai, nuo kurių priklauso keleivių pervežimo patogumas, kelio vežamasis pajėgumas, galimybė plačiai diegti kompleksinę mechanizaciją ir automatizaciją gaminant ir remontuojant vagonus, taip pat jų eksploatacija (traukinių foormavimas, krovimo operacijos ir pan..), kapitalinių įdėjimų dydžiai ir kt.
Šiuolaikiniai vagonai esti įvairių tipų ir konstrukcijų, nes turi tenkinti labai įvarius reikalavimus. Jie turi būti universalūs, patogūs keleiviams, išlaikyti greitai gendančių krovinių vertingas savybes, neleisti pažeisti birių krovinių, apsaugoti kai kuriuos krovinius nuo kritulių. Be to turi būti maksimaliai išnaudojama jų keliamoji galia.
Dėl tų pačių priežasčių vagonų konstrukcijos būna labai sudėtingos: jie turi automatinius stabdžius, automatines sankabas, šiluminės izoliacijos įrenginius, važiuokles, užtikrinančias eismą dideliu greičiu, reikiamą važiuosenos sklandumą, mažą pasipriešinimą irr pan.
Šiuolaikiniai traukos būdai leidžia formuoti sunkiuosius krovininius traukinius, kurie gali išvystyti didelius greičius ir nesustodami važiuoti dideliais atstumais. Todėl vagonas turi būti sukonstruotas taip, kad būtų patikimas ir patvarus, kad per trumpą laiką būtų galima patikrinti jo būkle, taip pa

at atlikti apžiūrą stotyse, esant blogoms sąlygoms. Kad eismas būtų saugus, vagonai ir įrengimai turi būti tinkamai prižiūrimi.
Vagonai būna nesavaeigiai, traukiami lokomotyvo, ir savaeigiai – vadinamieji varikliniai vagonai, varomi savo energetinio įrenginio (automotrisės, dyzeliniai traukiniai) arba gaunantys energiją iš kontaktinio tinklo (elektriniai traukiniai, vagonai metro).
Vagonai skirstomi pagal paskirtį, technines charakteristikas ir eksploatavimo vietą. Pagal paskirtį skiriamos dvi pagrindinės grupės – keleiviniai ir prekiniai.
Keleiviniai vagonai turi kėbulą, kurį sudaro uždara patalpa su visais pagrindiniais įrenginiais, būtinais keleiviams (įrenginiais sėdėti ir gulėti, šildymo sistema, ventiliacija ir apšvietimu, tualeto pa-
talpomis, patogiais įėjimais ir išėjimais).
Keleivinių vagonų parką sudaro vagonai keleiviams vežti, taip pat restorano, pašto, bagažo ir specialios paskirties vagonai. Priklausomai nuo vežimo atstumo skiriasi keleivinių vagonų įranga. Pagal paskirtį keleiviniai vagonai skirstomi taip: 1. tolimojo susisiekimo vaagonai – vežti keleiviams tolimais atstumais. Šie vagonai būna kupiniai arba nekupiniai. Juose įrengtos kietos ir minkštos sėdynės, minkštasuoliai gulėti, todėl jie vadinami kietaisiais arba minkštaisiais vagonais; 2. vietinio susisiekimo vagonai – vežti keleiviams nedideliais atstumais, daugiausia dienos metu. Šiuose vagonuose yra patogios sėdynės; 3. priemiestiniai vagonai – vežti keleiviams nedideliais atstumais, palyginti trumpą laiką (l-2h). Juose yra suolai (kieti arba puskiečiai) keleiviams sėdėti; 4. restorano vagonai – keleivių maitinimui organizuoti kelionės metu. Vagone yra salė, virtuvė, sandėliai su šaldymo įrenginiais produktams laikyti ir kiti skyriai; 5. pašto va
agonai – pašto kroviniams gabenti. Vagonas turi sandėlius, pašto operacijų sale ir aptarnaujančio personalo patalpą; 6. bagažo vagonai – keleivinių traukinių bagažui pervežti. Vagone yra sandėliai, turintys krovimo – įrenginius ir aptarnaujančio personalo patalpą; 7. pašto ir bagažo vagonai, naudojami geležinkelio ruožuose, kur yra nedaug keleivių; 8. specialios paskirties keleiviniai vagonai – tai laboratorijų vagonai, tarnybiniai, sanitariniai, klubo vagonai, vagonai kaliniams vežti ir pan.
Prekiniai vagonai pagal vežamu krovinių tipą skirstomi taip: 1. dengtieji vagonai – vežti grūdams ir kitiems kroviniams, kuriuos reikia saugoti nuo kritulių, gabenti įpakuotiems, taip pat brangiems kroviniams. Vagonas turi uždara kėbulą su angomis ir durimis; 2. pusvagoniai – vežti suverstiniams kroviniams (rūdai, anglims, fliusams, miško medžiagai ir pan.), konteineriams, įvairioms mašinoms ir pan. Vagonas turi atvirą kėbulą, dažnai su durimis ir iškraunamosiomis angomis; 3.

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

Platforminiai vagonai – vežti sunkiems ir ilgiems kroviniams (miško medžiagai, liejiniams, valcuotajam metalui, statybinėms medžiagoms, gelžbetoniniams gaminiams ir kt.), konteineriams, automobiliams ir kt. Šie vagonai turi ant rėmo paklotas grindis ir dažniausiai atverčiamuosius bortus;
4. cisterniniai vagonai – skysčiams ir dujiniams kroviniams (naftai, žibalui, benzinui, tepalams, rūgštims, suskystintosioms dujoms ir pan.) vežti. Vagono kėbulas – tai specialus rezervuaras (katilas), paprastai cilindro formos, turintis pilamąsias angas ir įrenginius kroviniui išpilti; 5. izoterminiai vagonai – greitai gendantiems kroviniams (mėsai, žuvims, pienui, vaisiams ir kt.) vežti. Šie vagonai turi izoliuotą k

kėbulą ir įrangą būtinam temperatūros ir drėgmės režimui palaikyti. Šiuolaikiniai izoterminiai vagonai gaminami kaip savarankiškos refrižeratorinės sekcijos su centriniu šaldymo įrenginiu arba su visu šaldymo įrenginio komplektu kiekviename vagone (autonominis refrižeratorinis vagonas). Anksčiau buvo paplitę ledo ir druskos šaldymo vagonai; 6. specialios paskirties vagonai – vežti kroviniams, kuriems reikia ypatingu sąlygų. Šiai grupei priklauso transporteriai, skirti vežti sunkiasvoriams ir gremėzdiškiems kroviniams; vagonai automobiliams, cementui, gyvuliams ir kitiems specifiniams kroviniams vežti, vagonai, skirti geležinkelio techninėms reikmėms (dirbtuvių vagonai, pagalbinių ir gaisrinių traukinių vagonai ir kt.).
Pagal technines charakteristikas keleiviniai ir prekiniai vagonai skirstomi taip: pagal ašių skaičių – dviašiai, keturašiai, šešiaašiai, aštuoniaašiai ir daugiaašiai. Jie būna vežimėliniai ir bevežimėliniai; pagal kėbulų gamybos technologiją ir medžiagą – metaliniai, su medine ir metaline apkala, daugiausiai suvirinti su atskirais kniedytais mazgais; pagal krovumą, taros dydį, aširačio apkrovą į bėgį, apkrovą į 1 m kelio ir kitus parametrus; pagal tai, kokį riedmenų gabaritą jie tenkina ir pagal geležinkelio juostos vėžės plotį – platieji ir siaurieji.
Pagal eksploatacijos vietą skiriami bendrojo ir pramoninio transporto tinklo vagonai. Bendrojo tinklo vagonams leidžiama važiuoti visoje šalyje. Tuo tarpu pramoninio transporto vagonai, jeigu jų konstrukcija visiškai atitinka stiprumo apskaičiavimus, magistralinių geležinkelių vagonų projektavimo normas ir techninių eksploatavimo taisyklių reikalavimus, turi teisę važinėti susisiekimo ministerijos patvirtintais keliais.

1.2. PREKINIŲ VAGONŲ PARAMETRAI

Vagonai ilgai naudojami, t

todėl kuriamos konstrukcijos turi tenkinti ne tik esamas, bet ir būsimas eksploatacijos sąlygas. Svarbiausi vagono efektyvumą apibūdinantys parametrai yra krovumas, tara (savoji masė), aširačių (ašių) skaičius, kėbulo tūris, grindų plotas, ilgis ir kiti linijiniai vagono matmenys. Vagonams tarpusavyje palyginti naudojami parametrai, rodantys šių dydžių santykį: lyginamojo kėbulo tūrį, lyginamojo grindų ploto, taros (pakuotės) koeficientų, apkrova nuo aširačio į bėgį, apkrova į kelio ilgio metrą (išilginė apkrova). Svarbūs eksploataciniai vagono kokybės rodikliai yra jo vidutinės statinė ir dinaminė apkrovos.
Norint tinkamai parinkti šiuos parametrus, reikia atsižvelgti į krašto ekonominį išsivystymą, gamybinių jėgų išsidėstymą, geležinkelio vaidmenį bendroje krašto transporto sistemoje, nes nuo to priklauso krovinių apyvartos apimtis ir sudėtis, vežimo tolis, tuščios ridos dydis. Be šių veiksnių didelę reikšme turi techninis geležinkelių aprūpinimas, ypač kelių ir tiltų konstrukcija ir būklė, stočių kelių ilgis, traukos rūšys, lokomotyvų tipai, krovimo mechanizmai, taip pat riedmenų gabaritai, vagonų eksploatacijos formos, krašto gynybinės reikmės.
Tinkamai parinkus šiuos parametrus, labai sumažėja krovinių vežimo darbo sąnaudos, garantuojamas krovinių sveikumas ir traukinių eismo saugumas.
Šie veiksniai nevienodai veikia vagono parametrus, be to, kai kurios priklausomybės yra prieštaringos. Todėl parenkant optimalius vagonų pagrindinių parametrų dydžius, reikia remtis svarbiausių veiksniu, visapusiškai įvertinančiu sprendžiamą uždavinį. Toks lemiamas veiksnys, kaip ir parenkant vagono tipą, yra perskaičiuotosios išlaidos. Kai vagono parametrai geri, šios išlaidos minimalios.
Lyginamasis tūris ir plotas

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

Lyginamuoju tūriu vadinamas kėbulo tūrio ir vagono krovumo santykis:

lv =

v , (1)
P

čia v – visas arba geometrinis kėbulo tūris, m3; P – vagono krovumas, t. Be viso tūrio, skiriamas kraunamasis kėbulo tūris:

kv = v ⋅ ϕ , (2)

čia ϕ – kėbulo tūrio panaudojimo koeficientas.
Platformų įvertinamas ne lyginamasis tūris, lyginamasis grindų plotas

lf = F , (3)
P

čia F -visas grindų plotas, m2. Taros koeficientas
Sumažinti vagono tarą (savąją mase) yra vienas iš svarbiausių vagonų gamybos uždavinių. Kadangi sumažinant prekinių vagonų tarą, galima padidinti jų krovuma, kartu padidėja .geležinkelio pervežamasis pajėgumas. Jei pervežimo apimtys nesikeičia, mažinant tarą galima maižinti vagonų ir lokomotyvu parką, taip pat jį aptarnaujančių brigadų skaičių. Jei sumažinus vagonu tarą jų krovumas nepadidėja, tada sumažėja aširačių apkrova į bėgius, todėl bėgiai, ratai ir stabdžiu trinkelės, asidėžės ir kt. ilgiau laiko.
Jeigu vagono tara mažinama nekeičiant kitų jo parametrų (krovumo, kėbulo tūrio, ilgio ir pan.), tai toks taros sumažinimas vadinamas absoliučiuoju. Taros sumažinimas, tenkantis faktiškai vežamo krovinio vienetui, įvertinant tuščiąją ridą (prekiniams vagonams), arba vienai keleivio vietai
(keleiviniams vagonams), vadinamas santykiniu. Absoliutusis taros sumažėjimas susijęs su santykiniu jo sumažėjimu.
Prekinio vagono taros sumažėjimo efektyvumas įvertinamas taros koeficientais: techniniu, pakrovimo ir eksploataciniu.
Techniniu, arba konstrukciniu, taros koeficientu laikomas vagono taros ir krovumo santykis:

tK = T , (4)
P

čia T – vagono tara, t.
Vagono krovumas ir pilnas pakrovimas
Krovumas yra pagrindinis vagono ir vienas svarbiausių geležinkelio transporto parametrų. Kuo didesnis krovumas, tuo didesnis vagono našumas, t.y. vežimų skaičius per laiko vienetą.

1.3. VAGONŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR REMONTO SISTEMA

Pagrindiniai vagonų ūkiui keliami uždaviniai yra: geros keleivinių ir prekinių vagonų techninės būklės palaikymas, numatyto vagonų remonto plano vykdymas, racionalus techninių priemonių naudojimas, efektyvus vagonų darbas.
Lietuvoje sukurta tam tikra gamybinė bazė (vagonų depai, vagonų rengimo vežimams ir techninės priežiūros punktai ir kt.), leidžianti atlikti vagonų techninę priežiūrą bei remontą eksploatavimo metu.

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

Pastaruoju metu galioja planinė profilaktinė vagonų remonto sistema, kuri garantuoja stabilų
riedmenų naudojimą mažiausiomis išlaidomis.
Techninė priežiūra padeda sumažinti detalių ir mazgų susidėvėjimo intensyvumą, iš anksto pastebėti galimus sutrikimus bei gedimus.
Keleivinių vagonų TP-1 atliekama traukinių formavimo ir grąžos techninės priežiūros punktuose prieš kiekvieni] reisą (išvykimą), taip pat kelionės metu tarpinėse stotyse; TP-2 – keičiantis vasaros ir žiemos eksploatavimo sąlygoms; TP-3 – kas šešis mėnesius atliekant pagrindinių vagonų mazgų techninę patikrą (reviziją) priregistravimo punktuose ant specialių remonto kelių arba depuose atkabinant vagonus nuo sąstatų.
Tarnybiniai, tarnybiniai techniniai ir kiti specialiosios paskirties vagonai tikrinami kartą per

metus.

Prekinių vagonų TP atliekama rengiant sąstatus į kelionę (reisus) skirstymo ir ruožų stotyse
tai pat pateikus tuščius vagonus (grupėmis arba sąstatais) parengimo vežimams punktuose. Refrižeratoriniai traukiniai, sekcijos ir autonominiai refrižeratoriniai vagonai (ARV) paprastai
priregistruojami specializuotuose refrižeratorinių vagonų depuose. Traukinių ir sekcijų TP apima kasdienę apžiūrą, apžiūras po 15 ir 30 parų, po 50, 100, 200 ir 400 valandų šaldomųjų įrenginių darbo, profilaktinį remontą (5 vagonų sekcijos) po 6-9 mėnesių. Nustatytos tokios ARV TP rūšys: TP-1 – prieš pakraunant vagoną; TP-2 – vežant krovinį kas 24-30 valandų; TP-3 – iškraunant krovinį jo paskirties stotyje; ITP-1 – po kiekvienų 200-220 dyzelio generatoriaus darbo valandų; ITP-2 – po kiekvienų 400-500 dyzelio generatoriaus darbo valandų (vagono priregistravimo depe).
Be bendrosios vagonų parko techninės priežiūros sistemos, numatyti papildomi kai kurių svarbesnių mazgų kontrolės būdai: ištisinė ir dalinė aširačių patikra; ištisinė ir tarpinė ašidėžių su riedėjimo guoliais patikra; išorinė ir ištisinė automatinės sankabos apžiūra; automatinių stabdžių patikra.
Remontas reikalingas norint palaikyti reglamentuotą riedmenų darbingumą, pasalinti gedimus ir sutrikimus, atsiradusius eksploatuojant vagonus arba pastebėtus techninių priežiūrų metu. Remonto darbai atliekami įvykus gedimui arba sutrikimui, taip pat po tam tikro vagonų darbo periodo
(profilaktinis remontas).
Atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį skiriamos tokios prekinių vagonų remonto rūšys:
kapitalinis (KR) – riedmenų resursui atkurti. Jis atliekamas specializuotose remonto įmonėse arba depuose;
depinis (DR) – vagonų darbingumui atkurti. Keičiamos arba taisomos atskiros detalės ir mazgai. Jis atliekamas specializuotose vagonų ūkio įmonėse arba depuose;
einamasis (ER-1) tuščių vagonų remontas atliekamas kompleksiškai rengiant vagonus vežimams. Vagonas atkabinamas nuo sąstato ir siunčiamas į specializuotą kelią;
einamasis (ER-2) remontas atliekamas atkabinus vagonus nuo tranzitinių ir atvykusių į stotį
traukinių arba nuo suformuotų sąstatų.
Keleivinių vagonų remontas skirstomas taip:
kapitalinis (KR-1) – planinis vagonų remontas darbingumui ir resursui atkurti. Keičiamos arba taisomos susidėvėjusios ir pažeistos detalės bei mazgai. Šio remonto metu gali būti modernizuoti atskiri vagono mazgai;
kapitalinis (KR-2) – planinis vagonų remontas darbingumui ir resursui atkurti. Nuimama dalis vidinės apdailos iki išorinės dangos, keičiama izoliacija, elektros instaliacija, prireikus keičiama elektros maitinimo sistema bei kitos dalys. Gali būti modernizuoti atskiri vagono mazgai;
depinis (DR) – planinis vagonų remontas darbingumui grąžinti keičiant arba suremontuojant atskiras sudėtines dalis;
einamasis (ER) remontas atliekamas atkabinus vagonus nuo sąstato traukinio formavimo arba grąžos punktuose ir nusiuntus juos į remonto kelius arba vagonų depą.
Numatyti ir refrižeratorinių riedmenų kapitalinis ir depinis remontai, kurie atliekami specialaus įsakymo nustatytu periodiškumu. Gedimus, įvykstančius kelyje, taiso vagonus prižiūrinčios brigados. ARV techninė priežiūra ir einamasis remontas atliekami specialiuosiuose TP punktuose ir

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

refrižeratorinių vagonų depuose.
Planiniai einamieji ir kapitaliniai konteinerių remontai atliekami konteinerių depuose tam tikru periodiškumu atsižvelgiant į konteinerių kraupumą. Tarp minėtų planinių remontų konteinerių TP ir ER atliekami konteinerių aikštelėse.
Vagonų ir konteinerių visų remonto rūšių apimtis numato tam tikros instrukcijos ir techniniai nurodymai. Buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje vagonų planinių remontų periodiškumas pateiktas
2.1. lentelėje. Atskirose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, šie duomenys šiek tiek skiriasi ir priklauso nuo konkrečių eksploatavimo sąlygų bei remonto bazės pajėgumų.

Prekinių vagonų tipai

2.1. lentelė
Remonto periodiškumas (metais)

DR po

pagaminimo depinio remonto

kapitalinio remonto

KR po pagaminimo arba buvusio KR

Dengtieji vagonai
Kėbulo talpa 120 m3
Kėbulo talpa 106 m3

22 2 12
1- 2 10

1.4. VAGONŲ TECHNINIŲ PRIEŽIŪRŲ IR REMONTO GAMYBINIAI PADALINIAI Vagonų depai skirti atlikti planiniam vagonų remontui, taip pat detalėms ir mazgams komplektuoti bei taisyti. Vagonų depų bazėje vagonai parengiami vežimams, taip pat atliekama prekinių ir keleivinių vagonų TP. Vagonų depai skirstomi į keleivinius, prekinius ir refrižeratorinius.
Gali būti ir bendrieji depai. Steigiami specializuotieji konteinerių remonto depai.
Prekinių vagonų depai įkuriami intensyvaus krovimo ir skirstymo stotyse. Dažniausiai juose atliekamas vienos rūšies vagonų remontas (pvz., dengtųjų, pusvagonių, platformų ir pan.). Cisternų remonto depai įrengiami stotyse, kuriose galima plauti ir garinti cisternas.
Keleivinių vagonų remonto depai įrengiami stotyse prie didelių pramonės ir administracinių
centrų, kur yra dideli keleivių srautai.
Refrižeratoriniams riedmenims remontuoti gali būti įrengiami specialieji depai, kuriuose sutelkiami refrižeratoriniai traukiniai, sekcijos, ARV, kai baigiasi greitai gendančių produktų vežimo laikas. Konteinerių depai būna prie stočių, kuriose yra didelės konteinerinių vežimų apimtys.
Vagonų parengimo punktai (VPP) vežimams specializuojami pagal tam tikrą riedmenų tipą: pusvagonių ir platformų, dengtųjų ir izoterminių vagonų, cisternų ir bitumo pusvagonių. Jie įrengiami didelėse krovinių krovimo, traukimų iš tuščių vagonų formavimo stotyse. Šiuose punktuose tikrinama vagonų techninė būklė, atliekamas einamasis remontas (šalinamos visų mazgų triktys), kad kroviniai būtų saugiai gabenami iki paskirties punkto.
Vagonų techninės priežiūros punktuose (VTPP) vagonai apžiūrimi, atliekamas neatkabintų prekinių arba keleivinių vagonų einamasis remontas ir jie parengiami vežimams. Atsižvelgiant į nustatytą technologini procesą ir traukinių eismo grafiką VTPP kontroliuojama vagonų techninė būklė, atliekama automatinių sankabų, ašidėžių, vežimėlių profilaktinė priežiūra, automatinių stabdžių einamasis remontas ir bandymas. Prekinių vagonų TPP įrengiami skirstymo ir ruožų stotyse. Atkabinamiems nuo sąstatų vagonams remontuoti įkuriami mechanizuoti vagonų einamojo remonto punktai (MVRP).
Vagonų kontroliniai techninės priežiūros punktai (KTPP) steigiami ruožų stotyse, kuriose keičiami lokomotyvai, taip pat stotyse, po kurių yra tarpstočių keliai, turintys ilgas nuokalnes. Šiuose

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

punktuose nustatomi ir pašalinami techniniai gedimai, turintys įtakos traukinių eismo saugumui. Kontroliniai postai (KP) skirti nustatyti važiuojančių traukinių perkaitusioms ašidėžėms, ratų
iščiuožoms ir kitiems sutrikimams, turintiems įtakos eismo saugumui. Jie įrengiami stotyse, kuriose yra intensyvus nestojančių traukinių eismas.
Automatinių stabdžių bandymo postai (ABP) įrengiami stotyse prieš ilgas nuokalnes, kur nėra
TPP, bet keičiamos lokomotyvų brigados.
Techninio perdavimo punktai (TPP) įrengiami norint nustatyti vagonų pažeidimus pakraunant ir iškraunant vagonus arba manevruojant privažiavimo prie pramonės įmonių, statybos organizacijų, upių ir jūrų uostų keliuose.
Autonominių refrižeratorinių vagonų techninės priežiūros punktuose (ARV TPP) atliekama energetinių ir Šaldomųjų įrenginių techninės būklės kontrolė bei šalinamos jų triktys, vagonams tiekiami dyzeliniai degalai, dyzeliniai ir kompresoriniai tepalai, šaldymo agentus. Šie punktai įrengiami didelėse greitai gendančių produktų krovimo stotyse, taip pat kai kuriose skirstymo stotyse.
Refrižeratorinių traukinių ir sekcijų parangos punktai įrengiami tiekti riedmenims dyzelinius degalus, tepalus, anglį, vandenį ir šaldymo agentus.
Plovimo ir garinimo punktuose valomos, plaunamos, garinamo
cisternos ir kompleksiškai rengiamos pripildyti skystųjų medžiagų. Šiuose punktuose įrengiamos specialios cisternų katilų, važiuoklių, ašidėžių, automatinių stabdžių ir automatinių sankabų techninės priežiūros ir einamojo remonto pozicijos, taip pat dangčių, kopėčių, aikštelių, įpyli- mo ir išpylimo įtaisų remonto pozicijos.
Keleivinių vagonų techninės priežiūros, remonto ir parangos punktuose atliekama techninės būklės kontrolė, einamasis remontas ir paranga. Punktai įrengiami keleivinių traukinių formavimo ir grąžos stotyse, taip pat didelėse tarpinėse stotyse, kuriose numatytas specialus techninės priežiūros, degalų, vandens papildymo, vagonų valymo laikas.
Techninės keleivių stotys skirtos kompleksiškai parengti keleivinius traukinius kelionei
(techninės būklės kontrolė, plovimas, einamasis remontas, paranga ir riedmenų sanitarinis apdorojimas).
Palydovų rezervai ir keleivių aptarnavimo kontoros organizuoja ir planuoja vagonų palydovų, traukinių elektromechanikų, viršininkų darbą, tiekia keleiviniams vagonams būtiną inventorių, maisto produktus.
Vežimėlių keitimo punktai įrengiami pasienio stotyse, kuriose keičiasi vėžės plotis. Vežimėlių
keitimas leidžia traukiniui judėti toliau nepersodinus keleivių ir neperkrovus krovinių.
Vagonų ruožas skirtas kompleksiškai parengti keleivinius sąstatus kelionei. Jį gali sudaryti: techninės keleivių stotys, parangos ir plovimo punktai, palydovų rezervai ir keleivių aptarnavimo kontoros.

1.5. VAGONŲ PARANGOS ORGANIZAVIMAS

Vagonų parangos punktai (VPP) skirti aprūpinti krovimo zonas tvarkingais vagonais.
Keliuose nustatyta tvarka pagal paraišką vagonai būtinai siunčiami patikrinti, o gauti duomenys
įrašomi į V-14 formos knygą. Prieš pakraunant vagoną būtinai atliekama techninė patikra. Atsižvelgiant į įvairių tipų vagonų techninio ir komercinio parengimo ypatumus,VPP
skirstomi: pusvagonių ir platformų parengimo punktai vežimams, dengtųjų ir izoterminių vagonų
kompleksinio parengimo punktai, plovimo ir garinimo stotys ir cisternų parengimo punktai. Pagal gamybinius pajėgumus VPP skirstomi į 3 kategorijas.
Tuščių vagonų, rengiamų vežimams neatkabinant nuo sąstato, arba grupės vagonų TP atliekama atvykimo ir išvykimo keliuose, o einamasis remontas atkabinant vagonus nuo sąstato – dažniausiai depuose.
Vagonų, atkabintų nuo sąstato, parengimas vežimams ir einamasis remontas gali būti atliekamas taip pat specialiuosiuose keliuose, turinčiuose vagonų remonto mašinų kompleksą ir būtiną

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

technologinę įrangą.
Kai sąstatas arba vagonų grupė sustoja ir atitveriami ribojamaisiais ženklais, remonto brigada pradeda techninę priežiūrą. Apžiūrėtojai nustato važiuoklių, ašidėžių, stabdžių, automatinių sankabų, kėbulų ir rėmų gedimus, o Šaltkalviai šalina gedimus pažymėtose vietose.
Vagonų apžiūrėtojai arba apžiurėtojai-remontininkai kontroliuoja atliktų darbų kokybę. Vagonams, kuriuos dėl remonto darbų reikia atkabinti nuo sąstato, išrašomas V-23 formos pranešimas, su kuriuo vagonas siunčiamas į depą arba į specializuotą, reikiama remonto įranga sukomplektuotą kelią. Einamasis remontas dažniausiai atliekamas dengtose patalpose (angaruose).
Baigus vagonų remontą ir išbandžius automatinių stabdžių veikimą, vagonų apži urėtoj aš praneša VPP operatoriui arba meistrui apie darbų pabaiga. Ribojamieji ženklai nuimami ir stoties budėtojui pranešama apie sąstato arba vagonų grupės parengtumą krauti. Pamainos meistras arba vyresnysis apžiurėtojas pasirašo V-14 formos knygoje, kartu patvirtindamas vagonų tinkamumą vežimams.
Remonto brigadų sudėtis ir darbininkų skaičius nustatomas atsižvelgiant į darbų apimtis, vietinius ypatumus laikantis tipinių techniškai pagrįstų normatyvų arba remiantis skaičiavimais.
Kai kurie VPP rengia krovimui tuščius vagonus, atvykstančius nedidelėmis grupelėmis iš kitų stočių. Iš pradžių tokie vagonai kaupiami stotyje, o po to, neatkabinti nuo sąstato, siunčiami į techninę priežiūrą ir einamąjį remontą. Šiuo atveju VPP darbo efektyvumas priklauso nuo tokių teisingai parinktų darbo rodiklių: sąstato vagonų skaičiaus, einamojo remonto ir vagono parengimo darbo imlumo; vagonų buvimo pa-
6.3. Keleivinių vagonų paranga, sanitarinis apdorojimas ir sąstatų priėmimas prieš reisą
Vagonų paranga sudaro sanitarinė apžiūra, pagal sudarytą grafiką slapioji dezinfekcija ir dezinsekcija, vagonų važiuoklės ir kėbulo išorės plovimas, vidaus patalpų valymas, vandens, patalynės ir kt. smulkaus inventoriaus tiekimas, o žiemos metu ir degalų (anglių) tiekimas.
Traukinių grąžos punktuose valomas vagonų vidus, dezinfekuojami tualetai ir šiukšlių dėžės, tiekiamas vanduo ir degalai, plaunamos važiuoklės ir kėbulo išorė.
Tolimųjų ir vietinių traukinių paranga atliekama po kiekvieno reiso, o priemiestinių – l kartą
per parą.
Parangos darbininkų skaičius nustatomas pagal (5.1) formule. Degalų (anglies) kiekis vagonams šildyti skiriamas atsižvelgiant į oro temperatūrą – tolimiesiems traukiniams 1-2 paroms, vietiniams – iki galinio punkto.
Anglis ir degalai prie traukinių vežami krovininiais motoroleriais arba traktoriais su prikabintais vežimėliais, į kuriuos iš anksto pakraunamos dėžės su anglimi ir statinės su degalais.
Parangos brigadų darbo laikas skaičiuojamas nuo traukinio atvykimo iki jo perdavimo vykstantiems į reisą palydovams.
Technologinį sąstatų parangos į reisą procesą sudaro šios operacijos: pirmoji operacija – vagono priėmimas iš atvykusio sąstato palydovo. Ją atlieka parangos brigadų darbuotojai, vadovaudamiesi instrukcijomis ir pažymėdami apie tai specialioje knygoje; antroji operacija – keičiamojo smulkaus inventoriaus (servetėlės, užuolaidos, kilimėliai ir pan.) perdavimas. Visas šis inventorius kartu su patalyne nuvežamas į skalbyklos priėmimo ir skirstymo skyrių; trečioji operacija – sanitarinis vagono paruošimas (plaunami vagono langai, sienos, lubos, bagažo lentynos (nišos) staliukai, sanitariniai mazgai ir kt.); ketvirtoji operacija -vagonų patalynės ir smulkaus keičiamojo inventoriaus komplektavimas; penktoji operacija – vandens, degalų (anglių) papildymas, generatoriaus diržų uždėjimas; šeštoji operacija – vagono perdavimas važiuojančiam į reisą palydovui. Ją atlieka parangos brigados darbuotojas. Baigus per-davimą-priėmimą palydovas praneša apie tai traukinio viršininkui, kuris pasirašo parangos knygoje.
Mechanizuotose skalbyklose sumontuojamos skalbiamosios ir siuvamosios mašinos, centrifugos, lyginimo įtaisai, transporteriai, automatiniai skaitikliai ir kita įranga.
Keleiviniai traukiniai, be remonto ir parangos darbų, sanitariškai apdorojami: atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Slapiuoju būdu apdorojami visi tolimieji ir vietiniai vagonai po kiekvieno reiso ant remonto ir parangos parko arba RPD kelių, apipurškiant vagonų vidų specialiais

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

dezinfekuojančiais skiediniais (chloruoti vandens skiediniai, kalio arba natrio hipochloritas ir pan.). Ypač kruopščiai dezinfekuojami tualetai ir šiukšlių dėžės. Prireikus po reiso patalynė ir smulkus inventorius profilaktiškai apdorojami sanitarinėje kameroje. Be to, jie dezinfekuojami ne rečiau kaip l kartą per mėnesį.
Atliekant vagonų dezinsekcija naikinami vabzdžiai, infekcinių ligų nešiotojai. Ji atliekama profilaktiškai nustatytais terminais. Dažniausiai naudojama cianido rūgštis. Tuo momentu draudžiama atlikti bet kokius darbus vagonuose ir prie jų. Prieš dezinfekciją kiekvienas vagonas kruopščiai hermetizuojamas užklijuojant visus vagono plyšius.
Atlikus sanitarinį apdorojimą ir pašalinus dujas, vagonus valyti ir remontuoti leidžiama pradėti ne anksčiau kaip po 2 valandų, atlikus dezinfekciją – po 30 min.
Vagonų deratizacija atliekama tada, kai reikia sunaikinti graužikus.
Parengtus keleivinius sąstatus priima TPP viršininkas arba vyresnysis punkto meistras. Patikrintas ir galutinai suformuotas sąstatas perduodamas traukinio viršininkui.
Po to keleivinis traukinys išsiunčiamas į išvykimo parką. Prikabinus lokomotyvą atliekamas ištisinis stabdžių bandymas ir mašinistui išduodama V-45 formos pažyma.
Jeigu vagonai šildomi elektra, prikabinus lokomotyvą specialiai apmokytas darbuotojas, dalyvaujant traukinio viršininkui arba traukinio elektros mechanikui ir mašinistui, sujungia aukštosios įtampos povagonine magistrale su lokomotyvu. Atliekant šią operaciją srovės nuėmikliai turi būti nuleisti, t.y. srovė elektros grandinėmis neteka.
Sąstato apžiūros, einamojo remonto ir parangos laikas traukinių formavimo ir grąžos punktuose reglamentuojamas atsižvelgiant į traukinio kategoriją ir reiso trukme (8-10 valandų).

1.6. PREKINIŲ VAGONŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS PUNKTAI

Vagonų priežiūra skirstymo stoties VPP pradedama vagonų techninės būklės tikrinimu atvykimo parke ir išaiškinimu gedimų, kurie gali būti pašalinti tik atkabinus vagoną ir nuvarius jį į specialų šiam tikslui skirtą kelią arba depą. Vagonų apžiūros trukmę šiame parke nustato taikoma technologija (-15 min.).
Vagonų skirstymo parke taip pat tikrinama jų techninė būklė, išaiškinami gedimai, įvykę
manevravimo metu, kad vagonai, kuriuos reikia atkabinti ir remontuoti, nepatektų į išvykimo parką. Išvykimo parke atliekama kontrolinė techninė apžiūra ir keičiamos sugedusios detalės bei
mazgai neatkabinant vagonų nuo sąstatų pagal tuos žymenis, kuriuos padarė apžiūrėtojai, atvykimo bei skirstymo, taip pat išvykimo parkuose. Sąstato tvarkymo trukmę nustato taikoma technologija (~30 min.).
Jeigu stoties skirstymo parkas yra kartu ir išvykimo parkas, vagonų techninė apžiūra atliekama šiame parke po to, kai suformuojamas sąstatas. Atvykstančius į skirstymo stotį tranzitinius traukinius apžiūri ir remontuoja išvykimo arba tranzitiniuose parkuose.
Vagonų techninė būklė atvykimo parke kontroliuojama tokia tvarka: stoties arba parko budėtojas garso ryšiu arba telefonu iš anksto praneša vagonų apžiūrėtojams ir VPP operatoriui apie atvykstantį traukinį arba traukinių apžiūros seką (eiliškumą) nurodydamas atvykimo laiką arba darbų pradžią. Gavę informaciją, vagonų apžiūrėtojai išeina į atvykimo kelius.
Paprastai atvykimo parkuose taikomas grupinis sąstatų apžiūros metodas. Viena grupė apžiūrėtojų išsidėsto prie ribinio stulpelio arba prie paskutinio vagono sustojimo vietos, kad galėtų iš išorės apžiūrėti atvykstantį stabdantį traukinį, o kita – prie pirmojo vagono sustojimo vietos. Kai traukinius apžiūri trys arba keturios grupės, tarpinės grupės išsidėsto sąstato apžiūros vietose pagal numatytą technologiją-
Apžiūrint atvykusį traukinį nustatomi ratų riedėjimo paviršių defektai, atsikabinusios detalės po vagonu, tikrinama ašidėžių mazgo būklė, vežimėlių lingių pakabos, automatinės sankabos, kėbulas, stabdžių svirtinė sistema.

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

2.1 pav. Sąstatų techninės priežiūros schema atvykimo parke: a – keturių apžiūrėtojų grupių; b – trijų
apžiūrėtojų grupių (iš kairės – sąstato priekis, iš dešinės – sąstato galas)

2.2. pav. Vagonų techninės būklės tikrinimo operacijų seka: a – keturašio; b – aštuonašio; l, 2 – vagonų
apžiūrėtojų judėjimo keliai; 3, 4 -automatinių stabdžių apžiūrėtojų judėjimo keliai

Traukiniui sustojus, priekinė apžiūrėtojų grupė, gavusi mašinisto informaciją apie stabdžių darbą ir pastebėtus kelyje vagonų gedimus,praneša kitoms grupėms atvykusio traukinio sugedusių vagonų numerius. Po to, kai žarnos atjungiamos nuo lokomotyvo ir pirmojo vagono(lokomotyvas nuvažiuoja), atidaromas galinis čiaupas ir iš sąstato stabdžių magistralės išleidžiamas oras. Prieš pradedant darbą, sąstatas iš abiejų galų atitveriamas sustojimo signalais ir apie tai VPP operatorius garso ryšiu praneša apžiūrėtojų grupėms. Jeigu nėra centralizuotos atitvėrimo sistemos, įspėjamuosius signalus pastato specialiai tą darbą dirbantys žmonės,
Atitverusi sąstatą signalais, remonto brigada pradeda tikrinti vagono technine būkle vienu metu iš dviejų pusių. Kiekvienas apžiūrėtojas atsako už visų vagonų dalių tikrinimo kokybe iš vienos sąstato pusės, taip pat už vieną vežimėlį ir puse vagono rėmo. Galimi ir kiti apžiūros schemos variantai. Pastebėti ant kėbulo Šonų, platformų bortų ir cisternų katilų gedimai pažymimi kreida. Ant atkabi- namų remontuotinų vagonų nurodomas pagrindinis gedimas, dėl kurio reikia vagoną atkabinti, taip pat vieta, kur turi būti nuvarytas vagonas (depas, remonto kelias, perkrovimo vieta). Be to, atkabinamiems vagonams apžiūrėtojai remontininkai arba apžiūrėtojai išrašo V-23 formos pranešimą dviem egzemplioriais: vienas perduodamas į technine kontorą, kitas – į depą.
Kiekvienos grupės apžiūrėtojai užrašo į V-15 formos knygą pirmojo ir paskutiniojo apžiūrėtų vagonų numerius, o ant šių vagonų – savus žymenis. Po to grupės vyresnysis praneša VPP operatoriui atkabinamų vagonų numerius, gedimų pobūdį ir ar galima nuimti sąstato aitvarų signalus. VPP operatorius, gavės tokią informaciją iš visų grupių, pats išjungia (esant centralizuotai sistemai) arba

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

duoda nurodymus nuimti aitvarų signalus ir apie tai garso rysiu praneša apžiūrėtojams remontininkams. Apie sąstatą, parengtą formavimui kalnelyje, ir apie vagonus, kuriuos reikia atkabinti, operatorius praneša stoties budėtojui arba manevravimo dispečeriui.
Atvykimo parke yra tarnybinės patalpos brigadų darbuotojams; centralizuoto sąstatų atitvėrimo įtaisai; garsinė radijo stotis; tiesioginis telefono ryšys su stoties, parko ir kalnelio budėtojais; bendras vidinis stoties ryšys; apšvietimo prožektorių valdymo pultas, kad galima būtų matyti judančius traukinius tamsiu paros metu; traukinių atvykimo kelių apšvietimo linija; elektrinis laikrodis.
Skirstymo parke, be techninės vagonų būklės kontrolės, manevravimo metu numatoma vagonų
techninė priežiūra ir remontas specialiai Šiam tikslui parengtuose keliuose.
Vagonams, kuriuos reikia atkabinti ir remontuoti, apžiūrėtojas išrašo V-23 formos pranešimą. Šiam remontui atlikti stotyse įrengiami mechanizuoti vagonų remonto punktai (MVRP). Be įrangos, kuri pavaizduota 5.3 pav., mechanizuoti punktai turi transporto priemones, žemosios įtampos liniją elektriniams įrankiams ir nešiojamiesiems žibintams prijungti, pneumatinius įrankius bei įtaisus. Tarp vėžių paklojami asfaltuoti arba betonuoti takeliai. Dažniausiai mechanizuotas punktas turi du ištisinius vagonų remonto kelius ir vieną aklakelį atsarginiams bei remontuojamiems vežimėliams ir aširačiams. Kiekvienas remonto kelias suskirstytas į tris dalis: sugedusių vagonų laikymo, jų remonto ir suremontuotų laikymo, laukiančių išvarymo į formavimo parką.
Remonto keliuose turi tilpti iki 10-15% paros vagonų, atvežtų remontuoti, o dideliuose punktuose – iki 25%.
MVRP, nutolusiuose nuo depų, įrengiamos dirbtuvės, kuriose būna aširačių, kalvių, elektrinio virinimo skyriai, įrankių skyrius, sandėlis, tarnybinės ir buitinės patalpos.

2.3 pav. Mechanizuoto vagonų remonto punkto suplanavimo ir įrenginių išdėstymo schema:
I – durų ir angų remonto skyrius; U – atsarginių dalių sandėlis; III -medžio apdirbimo skyrius; IV ir XI
– buitinės patalpos; V – meistro kambarys; VI – vagonų remonto skyrius; VII ir X – rūbinė; VIII ir IX – dušai; l – lyno konvejeris vagonams pervaryti; 2 – vartų atidarymo mechanizmas; 3 – akumuliatorių kolonėlė; 4 – elektrokaras; 5 -atsarginių dalių ir medžiagų stabdžiai; 6 – prietaisų stelažai; 7 – ožinis kranas; 8 – stelažai lietiems šoniniams rėmams laikyti; 9 – aširačių per-varymo įtaisas; 10 – elektrinis žaizdras; 11 – operatoriaus pultas; 12 -vagonų remonto mašina; 13 – vagonų remonto mašina; 14 – tiltinis kranas; 15 – vežimėlių remonto kelias; 16 – stacionarusis elektrinis keltuvas; 17 – oro skirstomoji kolonėlė; 18 – suvirinimo kolonėlė; 19 – tepalo išdavimo kolonėlė; 20 – vartoto tepalo surenkamasis konvejeris; 21 -sugedusių vagono detalių konteineris; 22 – suremontuotų bei sugedusių durų laikymo kasetė; 23 – 300 kN keliamosios jėgos hidraulinis keltuvas; 24 – suremontuotų ir sugedusių pusvagonių angų dangčių laikymo kasetė

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

2.4 pav. Galima skirstymo stočių išvykimo parkų techninės įrangos išdėstymo schema:
I, II, III, IV – remonto brigadų kompleksinių grupių darbo zonos; l -sąstatų atitvarų signalai; 2 – savaeigiai remonto įrenginiai; 3 – tepalo skirstomoji kolonėlė; 4 – tunelio iškrovimo anga; 5 – garsinių pokalbių kolonėlė; 6 – elektrinis pneumatinis pavarų blokas; 7 – tepalų tiekiamoji linija; 8 – suvirinimo postas; 9 – tunelis; 10 – remonto grupių trumpalaikio poilsio patalpa; 11 – siaurasis kelias; 12 – stacionarieji keltuvai; 13 -atkabintų vagonų remonto keliai; 14 – ožinis kranas; 15 – sandėlis; 16 – atsarginių dalių ir medžiagų perkrovimo aikštelė; 17 – VTPP pastatas; 18 – centralizuoto stabdžių bandymo pultas; 19 – apžiūrimų traukinių centralizuoto atitvėrimo pultas; 20 – oro vamzdis ir elektrinių pneumatinių pavarų bloko tolinio valdymo kabelis; 21 – suslėgtojo oro skirstomoji kolonėlė; 22 – perėjos klojinys

VPP operatorius įrašo šiuos duomenis į V-14 formos knygą nurodydamas sąstato atvykimo laiką ir duoda išvykimo parko brigadai nurodymus pradėti darbą.
Darbą atlieka kompleksinės brigados. Brigadų kiekis ir profesinė sudėtis nustatoma atsižvelgiant į darbų apimtis. Kiekvieno traukinio apžiūra, įskaitant automatinių stabdžių bandymą, dažniausiai neviršija 30 min.
Išvykimo parke kompleksinę brigadą (5.4 pav.) sudaro vagonų apžiūrėtojai, automatinių stabdžių apžiūrėtojai, riedmenų remonto šaltkalviai ir staliai. Kiekviena remonto grupė apžiūri ir remontuoja savąją sąstato dalį. Kontrolinės apžiūros metu apžiūrėtojai remontininkai pažymi kreida naujai pastebėtus gedimus, o po to kartu su šaltkalviais šalina juos ir tikrina atliktų darbų kokybę.
Brigadai vadovauja pamainos meistras arba vyresnysis vagonų apžiūrėtojas.
Parkui atsargines dalis tiekia ir išveža sugedusias specialiai šiam darbui paskirti žmonės.
VPP veiklą valdo operatorius, kuris pildo pamainos darbo grafiką-žurnalą, informuoja brigadas apie darbų pradžią ir įspėja, kiek laiko liko iki darbų užbaigimo, stebi atsarginių dalių tiekimą parkui ir traukinių parengimo eigą. Operatoriaus darbo vietoje yra švieslentė, rodanti stoties parkų kelių išsidėstymą, kelių atitvarų valdymo centralizuoto stabdžių bandymo pultas, taip pat elektros suvirinimo agregatų įjungimo ir išjungimo signalizacija. Pulte įmontuoti mikrofonai ir garsinio ryšio garsiakalbiai, radijo ryšio sistema su traukiniais, tiesioginio pokalbio telefonai su manevravimo darbų dispečeriu ir stoties parko budėtoju. Operatoriaus patalpoje gali būti sumontuotos televizinės kontrolės priemonės.
Baigus sąstatų technine priežiūrą pamainos meistras arba vyresnysis apžiūrėtojas duoda operatoriui nurodymus nuimti atitvaras, po to praneša stoties budėtojui apie traukinio parengtumą ir pažymi tai prekinių vagonų tiekimo techninės apžiūros V-14 formos knygoje.

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

1.7. VAGONŲ DEPŲ GAMYBINĖ STRUKTŪRA

jų.

Depo gamybinė struktūra – gamybiniai barai, pagalbiniai bei aptarnaujantys skyriai ir ryšiai tarp

Gamybiniu baru vadinama vienais ar kitais ryšiais susieta darbo vietų grupė, išskirta kaip

savarankiškas administracinis vienetas, vadovaujamas meistro. Į baro sudėtį gali įeiti keletas skyrių. Atsižvelgiant į depo pajėgumus ir technologinio proceso pobūdį, gamybinio baro struktūra gali
būti sudaryta pagal gamybos objektus arba technologinius požymius. Baro specializacija pagal gamybos objektus supaprastina gamybos planavimą ir apskaitą, didina baro darbuotojų ir vadovų atsakomybe už gaminamos produkcijos kokybe. Keliami dideli reikalavimai baro vadovo kvalifikacijai. Jis turi puikiai išmanyti viso gamybinio proceso technologiją, tam tikrų operacijų (re- monto, surinkimo ir pan.) specifiką, įvairių tipų technologinės įrangos konstrukciją. Kai baras specializuojamas pagal technologinius požymius, jame sumontuojama vienos rūšies technologinė įranga. Tai gerokai palengvina baro vadovo darbą. Tačiau dėl didelės apdorojamų detalių ir mazgų nomenklatūros gamybinio proceso planavimas ir apskaita yra sudėtingesnė.
Depo gamybinė struktūra nėra pastovi. Ji gali kisti padidinus įmonės gamybine programą, pakeitus specializaciją, įdiegus naujus technologinius procesus ir pan.

2.5. pav. Prekinių vagonų remonto depo gamybinio korpuso planas:
I – vagonų rengimo remontuoti skyrius; II – remonto surinkimo skyrius; III – pusvagonių angų dangčių ir galinių durų remonto skyrius; IV – kalvių ir lingių skyrius; V – automatinės sankabos kontrolinis punktas; VI – pakaitalų sandėlis; VII – įrankių skyrius; VIII – mechaninis skyrius; IX – medinių detalių gamybos ir remonto skyrius; X
depo elektros įrangos remonto baras; XI, XXI – tarnybinės ir buitinės patalpos; XII – dažymo skyrius; XIII – elektrinio ir dujinio suvirinimo skyrius; XIV – liejimo skyrius; XV – remonto mechaninis skyrius; XVI ritininių guolių remonto skyrius; XVII – ratų aptekinimo skyrius;
XVIII – triangelių remonto skyrius; XIX – aširačių ir vežimėlių laikymo vieta; XX – vežimėlių skyrius

Pusvagonių remonto depo gamybinė struktūra gali būti tokia: pagrindiniai gamybiniai barai: vagonų surinkimo ir ardymo baras su vagonų išorinio plovimo, parengimo remontuoti skyriais; remonto ir surinkimo, dažymo skyrius; vežimėlių ir aširačių remonto baras su vežimėlių remonto, aširačių plovimo (valymo), ratų aptekinimo, aširačių laikymo (kaupimo) skyriais, taip pat ašidėžių su ritininiais guoliais demontavimo, remonto, komplektavimo ir montavimo skyriais; remonto ir komplektavimo baras su automatinių sankabų, pusvagonių angų dangčių ir galinių durų remonto šaltkalvių mechaniniu, elektrinio suvirinimo, lingių, liejimo skyriais; medinių detalių gamybos ir remonto baras; pagalbiniai gamybiniai barai ir skyriai: remonto mechaninis baras; depo elektros įrangos (jėgos) baras; ūkio ir remonto baras; įrankių skyrius; statybos ir remonto grupė (skyrius); transporto ir sandėlių ūkis.

LOKOMOTYVŲ IR VAGONŲ ŪKIS

Prekinių vagonų remonto depo gamybinio korpuso planas pateiktas 2.5. pav.
Į vagonų depų struktūrą neįtraukti cechai. Cechų grandies eliminavimas teigiamai atsiliepia gamybos organizavimui. Depo techniniai ir administracijos darbuotojai tiesiogiai vadovauja gamybos procesui, didėja operatyvumas, didėja baro meistro atsakomybė.

LITERATŪRA

Bazaras Ž. Geležinkelio riedmenys. Kaunas: Technologija, 1995. 84p. Bazaras Ž. Lokomotyvai. Kaunas: Technologija, 1997. 241p.
Bazaras Ž. Vagonai ir konteineriai. Kaunas: Technologija, 1996. 140p.
Bazaras Ž. Geležinkelio riedmenų konstrukcijos. Kaunas: Technologija, 2002. 100p. Lingaitis L.P. Lokomotyvų eksploatavimas. Vilnius: Technika, 1997. 228p.
Lingaitis L.P. Vagonų eksploatavimas. Vilnius: Technika, 1999. 274p.
Хацкелевич М.Н. Общий курс и Правила технической эксплуатации железных дорог.
Москва: Транспорт, 1983. 400с.

Turinys

2. VAGONŲ ŪKIS..............................1
2.1. VAGONŲ PARKO CHARAKTERISTIKA IR JO KLASIFIKACIJA...............1
2.2. PREKINIŲ VAGONŲ PARAMETRAI..............................2
2.3. VAGONŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS IR REMONTO SISTEMA...............3
2.4. VAGONŲ TECHNINIŲ PRIEŽIŪRŲ IR REMONTO GAMYBINIAI PADALINIAI.....5
2.5. VAGONŲ PARANGOS ORGANIZAVIMAS............................6
2.6. PREKINIŲ VAGONŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS PUNKTAI.................8
2.7. VAGONŲ DEPŲ GAMYBINĖ STRUKTŪRA...............12
LITERATŪRA..............................13

Leave a Comment