- Įvadas
- Išvados
- Naudota literatūra
- 1. Pagrįsti vadybos ir verslo administravimo studijų svarbą šiuolaikiniame verslo pasaulyje
- 2. Aprašyti ekonominės ir politinės aplinkos įtaką specialistų mokymo sistemai Prancūzijos valstybėje
- 3. Aptarti aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų problemas integruojantis į Prancūzijos darbo rinką
- 4. Pateikti specialistų rengimo tendencijas Europoje
- 2006. Rugsėjo mėn. į gatves išėjo daugiau nei pusantro milijono studentų, protestuojančių prieš pirmosios darbo sutarties įstatymą, pagal kurį pirmąkart įdarbintas jaunesnis nei 26-erių metų asmuo darbdavio gali būti atleistas per dvejų metų bandomąjį laikotarpį be jokių paaiškinimų
- 1. Mažėja dirbančių fizinį darbą asmenų (darbininkų, žemesniosios ir viduriniosios grandies gamybos ir technikos specialistų), o išauga dirbančių intelektualųjį – vadovaujamą darbą (aukštesniosios grandies specialistų, vadovų) skaičius visuminės darbo jėgos struktūroje
- 2. Spartėja profesijų kaita. Per trumpą laiką iš veiklos sferos išstumiamos ne tik atskiros profesijos, bet ir profesijų grupės, atsiranda naujų profesijų. Kaip pavyzdį galima pateikti inžinerijos technikos darbuotojų ir tarnautojų struktūros pokyčius. Iš šios kategorijos išsiskiria labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų grupės: mokslo darbuotojai, aukštųjų technologijų specialistai
Vis dėlto vertinant aukštojo išsilavinimo reikšmę žmogiškųjų išteklių konkurentiškumui svarbu atsižvelgti į rengimo kokybę. Dera pažymėti, kad aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikacija apima įvairias veiklos ir išsilavinimo sritis bei lygmenis todėl jų paklausa darbo rinkoje yra nevienoda. Respublikinės darbo biržos duomenimis, 1999 m. tam tikrų sričių specialistų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą: verslo administravimo, prekybos ir verslo vadybos, matematikos ir informatikos, aptarnavimo profesijų, teisės, humanitarinių mokslų, paklausa buvo didesnė už pasiūlą. Tuo pat metu kitų sričių specialistų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą: technikos mokslų, žemdirbystės, miškininkystės ir žuvininkystės, vaizduojamojo ir taikomojo meno, gamtos mokslų, namų ūkio ekonomikos, pasiūla buvo didesnė už paklausą.
Išvados
1. Prancūzijos specialistų rengimo tendencijos yra artimos Europos Sąjungos situacijai.
2. Aukštojo mokslo sistema bei specialistų rengimo ypatybės Prancūzijoje, remiasi tokias pat teisiniais aktais ir normomis, susiduria su tokiomis pat kliūtimis.
3. Siekiant didinti aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumą darbo rinkoje bei tobulinti aukštos kvalifikacijos specialistų paklausos ir pasiūlos atitikimą ūkio poreikiams, būtina tirti šių specialistų padėti darbo rinkoje bei jų pasirengimo kokybę ne tik Prancūzijos valstybėje, bet ir kitose ES šalyse.
4. Nors aukštąjį mokslą įgiję asmenys darbo rinkoje konkuruoja geriausiai, tačiau egzistuoja aukštąjį išsilavinimą turinčios darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. Darbdaviai ne visada gali surasti reikalingos profesinės kvalifikacijos darbuotojų, tuo tarpu dalis aukštąsias universitetines mokyklas baigusių absolventų registruojasi darbo biržoje.
5. Rengiami specialistai kol kas ne visai atitinka rinkos reikalavimų. Verslui reikia ne tik teorinių ar praktinių specialybės žinių, bet ir įvairių praktinių įgūdžių. Siekiant parengti gerus specialistus, būtina daugiau dėmesio skirti praktiniam mokymui.
6. Kadangi specialistai, baigę aukštąjį mokslą, turi skirtingas įsidarbinimo galimybes, tikslinga tirti jų padėtį darbo rinkoje ne tik pagal studijų kryptis, bet ir pagal studijų programų grupes bei studijų programas.
7. Prancūzijos bendradarbiavimo su Europos Sąjunga švietimo ir mokymo srityje tikslas – yra harmoningai plėtoti žmogiškuosius resursus ir kelti bendrą lavinimo, aukštojo ir profesinės kvalifikacijos lygį tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose, atsižvelgiant į Prancūzijos prioritetus.
Naudota literatūra
1. http://www.ldkonfederacija.lt/l.php?tmpl_into=middle&tmpl_name=m_article_view&article_id=34076
2. http://www.gunsi.lt/failai/1144135904.doc
3. http://www.mtp.smm.lt/dokumentai/InformacijaSvietimui/UzsStraipsniuVertimai/prahos.doc
4. http://www.naujosjungtys.lt/projektas/dokumentai/01.doc
5. http://www.vdu.lt/alearning2003/I%20Dalis/LT/cesnaite.gruzevskis_lt_kalb.doc
6. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdaviu ir absolventu apklausos duomenimis), (Antrojo tyrimu etapo ataskaita). Darbo ir socialiniu tyrimu institutas, Vilnius 2004.