Vadybos / verslo administravimo specialistų rengimo tendencijos Prancūzijoje (KTU)

TURINYS

ĮVADAS 2
Vadybos ir verslo administravimo studijų aktualumas 3
Ekonominė situacija ir valstybės vaidmuo Prancūzijoje, įtakojant specialistų rengimą 3
“Naujos galimybės“ programa Prancūzijoje 5
Prancūzijos studentų sukilimas prieš reformas 7
Studentija – visuomenės veidrodis 8
Aukštojo mokslo ir užimtumo tendencijos Europoje 9
IŠVADOS 11
NAUDOTA LITERATŪRA 12ĮVADAS
Šiuo metu vykstantis Senojo žemyno vienijimasis vis labiau ir negrįžtamai susieja ne tik Europos Sąjungos šalis, bet ir narystės šioje organizacijoje siekiančias valstybes. Naujos bendros taisyklės daro vis didesnę įtaką Europos šalių verslo, aukštojo mokslo ir kitoms valstybės ūkio sritims. Kartu vis didėja specialistų, išmanančių naująsias taisykles, poreikis: ne tik verslininkų, ekonomistų, teeisininkų, bet ir vadybininkų.
Įmonių konkurencingumas Europos Sąjungos rinkoje, tiek kitose šalyse, tiek ir Prancūzijoje, yra tema, kuri apima aktualias vadybos mokslo ir praktikos problemas.
Verslininkų ir vadybininkų rengimo lankstumas yra būtinas konkurencingoje ir greitai besikeičiančioje rinkoje. Mokymo programos siekiant suteikti reikalingiausias žinias ir išmokyti kūrybingumo bei lankstumo neįprastose situacijose, prisideda prie ūkio konkurencingumo gerinimo, geresnio regioniniu ypatybių panaudojimo.
Darbo objektas: vadybos specialistų rengimo tendencijos Prancūzijoje.
Darbo tikslas: remiantis teoriniais aspektais išanalizuoti vadybos specialistų rengimo ypatumus Prancūzijoje.
Darbo uždaviniai:
1. Pagrįsti vadybos ir verslo administravimo sttudijų svarbą šiuolaikiniame verslo pasaulyje.
2. Aprašyti ekonominės ir politinės aplinkos įtaką specialistų mokymo sistemai Prancūzijos valstybėje.
3. Aptarti aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų problemas integruojantis į Prancūzijos darbo rinką.
4. Pateikti specialistų rengimo tendencijas Europoje.
Tyrimo metodai: darbe buvo panaudoti mokslinės literatūros analizės, lyginimo, sisteminimo ir apibendrinimo metodai.Vadybos ir

r verslo administravimo studijų aktualumas
Verslo sėkmę rinkoje nulemia įvairūs veiksniai. Dalis jų visiškai nepriklauso nuo mūsų valios, kiti gi – tikslingai formuojami, siekiant strateginių tikslų. Tačiau visų jų akivaizdoje matome, kad vienos įmonės sugeba veikti sėkmingiau nei kitos. Tokie gebėjimai – tai profesionalaus valdymo rezultatas. Kiekviena organizacija – tai žmonių sistema, sudaryta iš įvairių sudėtinių dalių ir veikianti dinamiškoje aplinkoje. Svarbu, kaip valdomos tiek atskiros šios sistemos dalys, tiek visa organizacija – netgi atskiri procesai, kurių rezultatų visuma leidžia pasiekti norimus tikslus. Pasiekti profesionalumo šioje veikloje – reiškia sugebėti taip valdyti organizaciją ir joje vykstančius procesus, kad ji, kaip sistema, taptų puikiai veikiančiu mechanizmu, lanksčia ir nenuspėjama konkurentams, novatoriška ir patrauklia vartotojams bei darbuotojams.
Todėl šiandien sunku surasti kitą, tiek iššūkių kupiną sritį (mokslą), kaip vadyba, kuurioje kuriamos ir perteikiamos žinios bei gebėjimai, reikalingi efektyviam valdymui. Specialistas, įgijęs ir įvaldęs šias žinias, gali kvalifikuotai dalyvauti organizacijos vadybinių sričių (rinkodaros, finansų, personalo, operacijų ir kt.) koordinavime, vadovauti žmonėms bei siekti profesionalumo veikloje, kurios pagrindinis uždavinys – verslo sėkmė rinkoje.
Vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijų programos tikslas – parengti bakalaurą, įvaldžiusį vadybos mokslo žinias, gebantį valdyti organizacijos procesus ir vadovauti žmonėms, pasirengusį priimti sprendimus, lanksčiai reaguojant į organizacijos bei aplinkos pokyčius ir poreikius, brandžią bei integralią asmenybę, turinčią poziciją, aiškią vertybių be
ei nuostatų sistemą.Ekonominė situacija ir valstybės vaidmuo Prancūzijoje, įtakojant specialistų rengimą
Darbo ir jaunimo reikalų ministerijos duomenimis, per 6 2006m. mėnesius sukurta 81 tūkst. darbo vietų – daugiau nei per visus 2005. Vis dėlto pažymima, kad tai įvyko pirmiausiai dėka laikinų darbo vietų. Statybų sektoriuje sukurta 11 tūkst. darbo vietų (3,9 %. padidėjimas), tačiau pramonėje jų sumažėjo 19 tūkstančių. Analitikų nuomone, darbo vietų skaičiaus didėjimas galėtų būti dar didesnis atsižvelgiant į ekonomikos kilimą – antrąjį ketvirtį ekonomika kilo 1,1 %. Banko BNP PARIBAS ekspertai pastebi Prancūzijos švietimo sistemos trūkumus, ir visų pirma „diplomo kultą“. Pasak jo, įmonės nepasiruošusios prisiimti riziką ir stengiasi įdarbinti darbuotojus, kurių išsilavinimas tiksliai atitinka darbo pobūdį.
Pateiktos makroekonominės prognozes 2007 metams. Nepriklausomų ekonomistų nuomone ekonomikos augimas mažės (2006 planuojamas 2,2-2,5 % augimas, 2007 – 1,7-2,2 %), tačiau mažės ir nedarbas (planuojamas 8,7 % 2006, 2007 – 8,3 %).
Vyriausybė pristatė 2007 m. biudžeto projektą. Pastebimi šie ryškiausi jo bruožai: valstybės skola sudarys 63,3 procentus BVP – 3 procentais mažesnė nei prieš du metus; biudžeto deficitas – 41,6 mlrd. eurų (palyginus su 42,7 mlrd. – pernai); valstybės tarnautojų skaičių planuojama sumažinti 15 000 – neskiriant naujų darbuotojų vietoje išeisiančių į pensiją (pagrinde švietimo srityje); planuojama surinkti nuo 5 iki 10 mlrd. eurų privatizuojant valstybės turtą (parduodant turimas akcijas) (2006 uždirbta 17 mlrd. eurų pagrinde privatizuojant mokamų auto magistralių operatorius). Planuojama mažinti lėšas švietimui, didinti – teisingumo srityje.
Valstybės vaidmuo ekonomikoje. Vykdant plačias socialines programas per dešimtį metų viešojo sektoriaus išlaidos augo du kartus greičiau ne
ei kitose ES šalyse. Tuo tarpu pagal didėjantį nedarbą šalis atsilieka tik nuo Graikijos.
Prancūzijoje leidžiamas metinis leidinys L’état de l’école (Švietimo būklė), kuriame jau dešimt metų spausdinamas 30 rodiklių rinkinys, apimantis turimus išteklius, veiklos sritis ir pasiektus rezultatus. Jį papildo regioninės reikšmės rodiklių rinkinys vadinamas Géographie de l’école (Mokyklų geografija). Siekdama išvengti nemalonių padarinių, kuriuos sukelia po baigiamųjų egzaminų rezultatų paskelbimo spaudoje pasirodančios lyginamosios švietimo įstaigų lentelės, Švietimo ministerija parengė taip vadinamus “pridėtinės vertės” rodiklius, kurie skaičiuojami atsižvelgiant į moksleivių sudėtį ir konkretaus licėjaus (vyresniosios vidurinės mokyklos klasės) taikomas atrankos procedūras. Be to, buvo parengti licėjams skirti bandomieji rodikliai, kurie turėtų suteikti objektyvios informacijos, reikalingos mokyklos planams rengti.
Galiausiai, mokslo metų pradžioje trimis svarbiausiais mokyklinio ugdymo etapais rengiami valstybiniai diagnostiniai moksleivių gebėjimų vertinimai (standartiniai testai). Taip siekiama išsiaiškinti, kokių sunkumų patiria moksleiviai ir atitinkamai keisti mokymo metodus. Iš pradžių dauguma mokytojų priešinosi minėtiesiems standartiniams testams, tačiau laikui bėgant vis daugiau jų pradėjo veiksmingai naudotis šių testų rezultatais, ypač pradinių mokyklų ir jaunesniųjų vidurinės mokyklos klasių lygiu.

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir teisingumo principu grindžiamą mokyklos veiklą, gyvybiškai svarbu palaikyti tinkamą inspektorių ar auditorių komandų atliekamo kiekybinio (tikslais grindžiamo) ir kokybinio vertinimo santykį. Švietimo srityje neįmanoma visko išmatuoti vien rodiklių pagalba, todėl auditas, kurio pagrindą su
udaro išorinė analizė ir savęs vertinimas, gali suteikti papildomos informacijos apie tai, kaip švietimo įstaigos valdomos, ir kokių rezultatų jos pasiekia.

Įvertinant „mokytojų poveikio“ ir „mokyklų poveikio“ svarbą, kurią įrodo švietimo srityje atliktų tyrimų rezultatai, švietėjiški mokyklų paramos tinklai susilaukia vis daugiau mokyklų ir konkrečių geografinių vietovių dėmesio. Prancūzijoje keletas pradinių ir kitų mokyklų buriasi į grupes, kurios vadinamos „švietimo bazėmis“ ir kurias sud.arantys licėjai, pagrindinės ir pradinės mokyklos yra tam tikrais ryšiais susijusios su vienu konkrečiu pasirinktu licėjumi. Pagrindinis tokių švietimo bazių tikslas yra skatinti mokytojus keistis informacija ir geriau perprasti lūkesčius, standartus bei vertinimo kriterijus, kuriuos taiko skirtingos mokyklos, skirtingų dalykų mokytojai ar net to paties dalyko skirtingi mokytojai, bei tai, kas moksleiviams gali kelti daug nerimo. Inspektorių dalyvavimas pamokose ir jų patariamasis vaidmuo taip pat yra labai svarbi tokių paramos tinklų dalis.
Iš esmės, nepaisant metodinių kliūčių, vertinimas kartu su duomenų bazių tobulinimu ir yra ta švietimo paramos forma, kuri pastarąjį dešimtmetį sparčiausiai vystėsi visais lygiais, pradedant veikla klasėje ir baigiant veikla tarptautiniu lygiu. Nepaisant to, švietimo srityje vertinimo galimybės yra ribotos. Pavyzdžiui, siektini standartiniai rezultatai yra sutartinis dalykas (kada jau galima teigti, jog rezultatai yra pakankamai geri?), todėl šiuo klausimu nuolatos vyksta aršūs debatai, o patys standartai nuolatos peržiūrimi. Ypač reikėtų vengti perdėto mokslinio nominalizmo ir perdėm psichometrinio požiūrio.
Kita problema yra egzistuojantis polinkis prioritetą teikti pamatuojamiems dalykams, tai yra pažintiniams gebėjimams, į šalį nustumiant nepažintinius gebėjimus, kurie yra bent jau ne mažiau svarbūs.
Kita vertus, pastaruoju metu politikai daug mažiau dėmesio skiria ilgalaikiams klausimams ir strateginiam keitimuisi informacija, nors švietimo politikoje šie du dalykai laikomi esminėmis priemonėmis. Kaip savo ataskaitoje UNESCO10 teigia Jacques’as Delors’as, laikotarpis tarp rinkimų yra santykinai trumpas, o švietimui skiriamas laikotarpis yra ilgas ir šias dvi skirtingas laiko skales nėra taip paprasta suderinti.“Naujos galimybės“ programa Prancūzijoje
Prancūzijoje programa “Naujoji galimybė” skirta jauniems žmonėms, kurie išeina iš mokyklos neturėdami pakankamos kvalifikacijos. Kiekvienais metais apie 57 000 jaunų žmonių Prancūzijoje palieka švietimo sistemą neturėdami pakankamai kvalifikacijos, todėl rizikuoja atsidurti socialinėje ir profesinėje izoliacijoje. Prancūzijos vyriausybė laikosi nuostatos, kad mokyklos yra atsakingos ne tik už jaunų žmonių švietimą ir lavinimą, bet ir už ateitį tų, kurie per anksti palieka mokyklas. Mokyklos, siekdamos išvengti ankstyvų iškritimų:
• vengia bendrų sprendimų bei individualiai sprendžia kiekvieną konkretų atvejį;
• remia iniciatyvą ir inovacijas;
• bendradarbiauja su tėvais ir verslo įmonėmis.

“Naujosios galimybės” programos (pradėtos 1999 m. gegužės mėn.) pagrindiniai siekiai:
• gerinti jaunų žmonių, galinčių iškristi iš mokyklų, indentifikavimą bei informacijos, apie iškritimų iš mokyklos problemą, sklaidą;
• užkirsti kelią nepasitenkinimui aukštesniosiose vidurinėse mokyklose;
• išvystyti europinę dimensiją (ypatingai pabrėžiama Europos “Antros galimybės mokyklos” projekto integracija į “Naujosios galimybės” programą).

“Naujos galimybės” programos tikslinė grupė:
Jauni žmonės, patiriantys mokymosi sunkumus, ypatingai tie, kurie priskiriami prie žemesnio socialinio sluoksnio ir dėl to labiau linkę anksčiau laiko palikti mokyklą.
Priemonių tipai:
Prioritetinių švietimo sričių vystymas ir prioritetinio švietimo tinklo įsteigimas:
veiksmų planas, kuris buvo pradėtas 1998 metais, susidedantis iš “vienos mokyklos” koncepcijos (panaši programa ir švietimo metodai visoje šalyje) pakeitimo nauju požiūriu – mokykloms keliami vienodi tikslai ir reikalavimai, bet resursai ir metodai adaptuoti pagal poreikius ir konkrečią vietą. Šis pertvarkymas buvo 1998 m. reformos subjektas, kuris paskatino peržiūrėti Prioritetinių švietimo zonų žemėlapį. Programa įtraukė 1 380 000 mokinių (iki 1998 m. – 1 160 000 mokinių ), kuri buvo sustiprinta įsteigiant Prioritetinio švietimo tinklą bei sujungiant institucijas (mokyklas, koledžus ir kt.).Daugiausiai veikla buvo vystoma rajonuose, kuriuose dominuoja žemesnysis socialinis sluoksnis.
Korekcinio darbo su atsiliekančiausiais tąsa:
Atsiliekančiųjų klasių veiklos tikslas yra resocializuoti ir papildomai mokyti jaunus žmones, kurie gali palikti mokyklą neįgiję privalomojo išsilavinimo. Laikinas (daugiausiai 1 m.), įtraukimas į mokymosi sistemą su individualizuota programa – sudaromas tvarkaraštis, pritaikytas konkrečiam asmeniui, taikant integruotą mokymą. Atsiliekančiųjų klasės įkuriamos pačiose mokymo įstaigose arba atskirose, tinkančiose mokymui patalpose. Galutinis tikslas yra reintegracija į normalų mokymo kursą – mokykloje arba turint darbo kontraktą. 1998 metais buvo 100 atsiliekančiųjų mokinių klasių, o 1999 metais jų skaičius išaugo iki 250 klasių.
Kvalifikacijos kelių į pirmąjį profesinės kvalifikacijos lygį sukūrimas (CAP):
Programa, padedanti jauniems žmonėms patiriantiems sunkumus, siūlo galimybę palaipsniui įgyti pirmąjį profesinės kvalifikacijos diplomą. Skirstant CAP’us į dalis ir taip sukuriant naujus CAP’us.
Lillio regiono valdžia pradėjo eksperimentą, kuris apjungė skirtingus mokymo metodus vienoje mokymo zonoje: jauniems žmonėms, mokykloje turintiems pameistrio statusą ar siekiantiems kvalifikacijos, ir suaugusiems tęstiniame mokyme, sukuriant profesinių vidurinių mokyklų tinklą kiekvienoje iš mokymo zonų.Prancūzijos studentų sukilimas prieš reformas
2006 rugsėjo mėn. į gatves išėjo daugiau nei pusantro milijono studentų, protestuojančių prieš pirmosios darbo sutarties įstatymą, pagal kurį pirmąkart įdarbintas jaunesnis nei 26-erių metų asmuo darbdavio gali būti atleistas per dvejų metų bandomąjį laikotarpį be jokių paaiškinimų.
Buteliais, skardinėmis, akmenimis ir plakatais ginkluoti studentai žygiavo Paryžiaus, Reimso, Tulūzos ir kitų Prancūzijos miestų gatvėmis. Daugiau nei du trečdaliai Prancūzijos universitetų nebeveikia. Pastarąsias savaites neveikia ir Sorbonos universitetas, kuris dar 1968 metais tapo idealistinio jaunimo maišto prieš karą Vietname bei autoritarinę valdžią ir socializmo idėjas bei laisvą meilę pripažįstančiu epicentru. Šį kartą protestuoti prieš pirmosios darbo sutarties įstatymą Sorbonos studentai išėjo su šūkiu: “Buržuaziją į gulagą”.
Po drastiško jaunimo išėjimo į gatves ir grasinimo dar didesniais neramumais Prancūzijos premjeras Dominique’as de Villepinas, ginantis šį įstatymą, sutinka derėtis. Tačiau studentai nelinkę ieškoti kompromisų ir net raginami prezidento Jacques’o Chiraco nesileidžia į jokį dialogą. Jų reikalavimas vienintelis – atsisakyti pirmosios darbo sutarties įstatymo.
Valdžia tikisi, kad pirmosios darbo sutarties įstatymas padėtų atsitiesti Prancūzijos ekonomikai ir darbo rinkai, šiandien išgyvenančiai didžiulę krizę. Nedarbas šioje šalyje padidėjo iki 9,6 proc., tuo tarpu tarp jaunimo bedarbių yra 23 proc., o kai kuriuose skurdesniuose regionuose – net iki 40 proc. Šiandienes darbo rinkos problemas išprovokavo prasta švietimo sistema, pagal kurią rengiami specialistai, stokojantys darbui reikalingų žinių, bei griežti darbo įstatymai, užtikrinantys didžiulę dirbančiųjų apsaugą ir varžantys darbdavių veiksmus.
Tačiau daugelis prancūzų prieštarauja bet kokiems ketinimams apriboti jų socialines garantijas. Be to, šis įstatymas itin prieštarauja giliai prancūzų visuomenėje įsišaknijusiems įsitikinimams, kad darbas yra amžinas dalykas. “Šis įstatymas – tai socialinės regresijos ženklas”, – žurnalui “Time” teigė Gilles’is Debinas, vienos profesinės sąjungos atstovas.
“Jie nori sustabdyti imigraciją ir priversti jaunus žmones dirbti pačius prasčiausius darbus”, – įsitikinęs serbų kilmės devyniolikametis Zeljko Stojanovičius. Jis kaip ir kiti baiminasi, kad atsiras jokių garantijų neturinti ir niekam nereikalinga jaunų darbuotojų karta, kuriai vien dėl ilgo bandomojo laikotarpio bankai neduos paskolų, nuomininkai nenuomos butų ir pan. Tačiau bene pati pagrindinė jaunimo maišto priežastis – baimė netekti darbo toje šalyje, kuriai itin sunkiai sekasi sukurti naujų darbo vietų bei susidoroti su tarptautinės konkurencijos iššūkiais.
Tačiau ne tik nesaugumas dėl ateities ir noras pasipriešinti socialinėms reformoms veda prancūzų jaunimą į gatves. Tai yra prancūzų tautos dvasia arba, kaip teigia “Financial Times” apžvalgininkas Johnas Kay, jų genetinio kodo dalis. Juk prancūzų maišto tradicijos siekia Didžiąją 1789 metų Prancūzijos revoliuciją ir net garsiosios maištininkės Jeanne d’Arc laikus. Galima prisiminti ir tai, kas vyko visai neseniai. 1994 metais Prancūzijos premjeras Edouardas Balladuras bandė sumažinti jauniems darbuotojams mokamą minimalų darbo užmokestį. Tačiau jo idėjos, susidūrusios su masiniais jaunimo protestais, kapituliavo. Praėjusiais metais kur kas mažesnio masto protestais jaunuoliai pasisakė prieš aukštųjų mokyklų baigiamųjų egzaminų sistemos reformas.Studentija – visuomenės veidrodis
Profesorius Antanas Kulakauskas sako, kad Prancūzijos streikai geriausiai parodo, kokią stiprią jėgą turi studentija. “Prancūzai parodo, kad, nepaisant to, gerus ar blogus sprendimus valdžia nori priimti, pirmiausia reikia tartis su tais žmonėmis, kuriuos tie sprendimai palies. Tai jaunų žmonių reakcija į nesikalbėjimą su jais, – sako profesorius. – Prancūzų studentai parodė, kad jie – greitai solidarizuotis sugebanti jėga. Tiek tarp jų, tiek visoje prancūzų visuomenėje yra stiprus pilietiškumo jausmas”.
Įvykiai Prancūzijoje ragina atsisukti ir į mūsų studentiją. Kodėl mūsų šalies studentai tyli, kai vienas po kito universitetuose kyla skandalai. Štai neseniai iš universiteto pašalintas Kauno technologijos universiteto studentų atstovybės viceprezidentas Tautvydas Čivas, kuris viešai pareiškė apie renkant Kauno technologijos universiteto rektorių buvusius pažeidimus. Švietimo ministras prasitarė, kad rektoriaus rinkimai pažeidė įstatymus, o studentai tyli. Negirdėti studentų balsų dėl Šiaulių universitetą krečiančių skandalų. Atrodytų, bent jau patys studentai, kurių nemažai moka nemenkus pinigus už studijas, tikrai turėtų pareikšti savo nuomonę.
Jie paprasčiau nemato tikslo. “Kai kuriems atrodo, kad tai vis tiek būtų kova su vėjo malūnais, – mano Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Liutauras Kazlavickas. – Be to, norint ginti tam tikrus interesus reikia suburti nemažai studentų, antra, jaunimas turi jausti, kad yra ką ginti. Reikia pripažinti, jog kol kas neturime išgrynintų idėjų, kurias visa studentija palaikytų, pavyzdžiui, mes esame už mokamą ar nemokamą mokslą”.
Pasak L.Kazlavicko, kaip rodo patirtis, lietuviai studentai (ir tai dažniausiai pirmakursiai) kovojai tik dėl tų dalykų, su kuriais jie tiesiogiai susiduria, t.y. bendrabučių, stipendijos. “Dar nesame pasirengę ginti vieni kitų”, – sako studentų atstovas.
Profesoriaus A.Kulakausko nuomone, nors Lietuvoje yra kelios studentus vienijančios organizacijos, didžiajai studentijos daliai jos jokios reikšmės neturi. “Lietuvoje nėra nei susitelkimo, nei savimonės. Tačiau reikia pasakyti, kad čia ne tik studentijos, bet ir visos tautos bruožas, – sako A.Kulakauskas. – Bet kaip jauni ir dinamiški žmonės, studentai galėtų pademonstruoti daugiau pilietiškumo kovodami tiek dėl savo specifinių interesų, kurių, regis, nelabai ir suvokia, tiek dėl bendrų tautos interesų. Žinoma, neraginu kovoti tokiomis demonstracijomis kaip Prancūzijoje, tačiau aktyviau išreikšdami savo nuomonę ateities kūrėjai galėtų labiau paveikti kai kuriuos klausimus”.Aukštojo mokslo ir užimtumo tendencijos Europoje
Darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitikimas– svarbiausia struktūrinio nedarbo priežastis. Siekiant jį mažinti, svarbu derinti atskirų profesijų ir kvalifikacijos darbuotojų proporcijas darbo rinkoje ir profesinį rengimą (plačiąja prasme) priartinti prie darbo rinkos poreikių. Šiuolaikinė technologijų raida, informacinės visuomenės kūrimasis, ekonominių ir darbo procesų internacionalizavimas labai padidino žmogiškojo kapitalo kokybės, kuri apima darbuotojų žinias ir įgūdžius, įgytus mokymo institucijose bei darbo vietoje, svarbą.
Žmogiškųjų išteklių kokybės charakteristika kinta priklausomai nuo konkrečių istorinių ir socialinių ekonominių sąlygų. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje pastebima intensyvi veiklos pasaulio turinio kaita, kuri sąlygoja šias tendencijas:
• profesinių ir dalykinių žinių poreikio ir reikšmės konkrečiam darbui atlikti augimą;
• bendrosios kompetencijos, būdingos daugeliui profesijų, poreikio augimą;
• užimtumo formų lankstumo svarbos didėjimą;
• darbuotojų darbo kultūros reikalavimų didėjimą;
• esminius darbuotojų profesinės kvalifikacinės struktūros pokyčius.

Galima išskirti tokius pagrindinius žmogiškųjų išteklių kaitos darbo rinkoje dėsningumus:

1. Mažėja dirbančių fizinį darbą asmenų (darbininkų, žemesniosios ir viduriniosios grandies gamybos ir technikos specialistų), o išauga dirbančių intelektualųjį – vadovaujamą darbą (aukštesniosios grandies specialistų, vadovų) skaičius visuminės darbo jėgos struktūroje.

2. Spartėja profesijų kaita. Per trumpą laiką iš veiklos sferos išstumiamos ne tik atskiros profesijos, bet ir profesijų grupės, atsiranda naujų profesijų. Kaip pavyzdį galima pateikti inžinerijos technikos darbuotojų ir tarnautojų struktūros pokyčius. Iš šios kategorijos išsiskiria labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų grupės: mokslo darbuotojai, aukštųjų technologijų specialistai.
Šios tendencijos rodo, kad darbo rinkoje nuolat didėja kvalifikacijos, kurią suteikia aukštosios mokyklos, poreikis. Respublikinės darbo biržos bei Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktų tyrimų duomenys rodo, kad aukštųjų mokyklų absolventai, palyginti su kitomis žmogiškųjų išteklių kategorijomis, geriausiai konkuruoja darbo rinkoje. Nuo 1993 m. iš visų šalies darbo biržose užsiregistravusių bedarbių baigusieji aukštąsias mokyklas nesudarė daugiau kaip 8,0 proc., be to jų dalis kasmet mažėjo. 2000 m. pabaigoje jie sudarė tik 4,5 proc. bendrojo darbo biržose užsiregistravusių bedarbių skaičiaus. Eurostat darbo jėgos tyrimų duomenimis, visuose, net ir mažėjančio užimtumo sektoriuose, labiausiai auga aukštos kvalifikacijos intelektualaus darbo profesijų atstovų užimtumas (Employment in Europe 1999).
Vis dėlto vertinant aukštojo išsilavinimo reikšmę žmogiškųjų išteklių konkurentiškumui svarbu atsižvelgti į rengimo kokybę. Dera pažymėti, kad aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikacija apima įvairias veiklos ir išsilavinimo sritis bei lygmenis todėl jų paklausa darbo rinkoje yra nevienoda. Respublikinės darbo biržos duomenimis, 1999 m. tam tikrų sričių specialistų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą: verslo administravimo, prekybos ir verslo vadybos, matematikos ir informatikos, aptarnavimo profesijų, teisės, humanitarinių mokslų, paklausa buvo didesnė už pasiūlą. Tuo pat metu kitų sričių specialistų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą: technikos mokslų, žemdirbystės, miškininkystės ir žuvininkystės, vaizduojamojo ir taikomojo meno, gamtos mokslų, namų ūkio ekonomikos, pasiūla buvo didesnė už paklausą.IŠVADOS
1. Prancūzijos specialistų rengimo tendencijos yra artimos Europos Sąjungos situacijai.
2. Aukštojo mokslo sistema bei specialistų rengimo ypatybės Prancūzijoje, remiasi tokias pat teisiniais aktais ir normomis, susiduria su tokiomis pat kliūtimis.
3. Siekiant didinti aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumą darbo rinkoje bei tobulinti aukštos kvalifikacijos specialistų paklausos ir pasiūlos atitikimą ūkio poreikiams, būtina tirti šių specialistų padėti darbo rinkoje bei jų pasirengimo kokybę ne tik Prancūzijos valstybėje, bet ir kitose ES šalyse.
4. Nors aukštąjį mokslą įgiję asmenys darbo rinkoje konkuruoja geriausiai, tačiau egzistuoja aukštąjį išsilavinimą turinčios darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema. Darbdaviai ne visada gali surasti reikalingos profesinės kvalifikacijos darbuotojų, tuo tarpu dalis aukštąsias universitetines mokyklas baigusių absolventų registruojasi darbo biržoje.
5. Rengiami specialistai kol kas ne visai atitinka rinkos reikalavimų. Verslui reikia ne tik teorinių ar praktinių specialybės žinių, bet ir įvairių praktinių įgūdžių. Siekiant parengti gerus specialistus, būtina daugiau dėmesio skirti praktiniam mokymui.
6. Kadangi specialistai, baigę aukštąjį mokslą, turi skirtingas įsidarbinimo galimybes, tikslinga tirti jų padėtį darbo rinkoje ne tik pagal studijų kryptis, bet ir pagal studijų programų grupes bei studijų programas.
7. Prancūzijos bendradarbiavimo su Europos Sąjunga švietimo ir mokymo srityje tikslas – yra harmoningai plėtoti žmogiškuosius resursus ir kelti bendrą lavinimo, aukštojo ir profesinės kvalifikacijos lygį tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose, atsižvelgiant į Prancūzijos prioritetus.NAUDOTA LITERATŪRA
1. http://www.ldkonfederacija.lt/l.php?tmpl_into=middle&tmpl_name=m_article_view&article_id=34076
2. http://www.gunsi.lt/failai/1144135904.doc
3. http://www.mtp.smm.lt/dokumentai/InformacijaSvietimui/UzsStraipsniuVertimai/prahos.doc
4. http://www.naujosjungtys.lt/projektas/dokumentai/01.doc
5. http://www.vdu.lt/alearning2003/I%20Dalis/LT/cesnaite.gruzevskis_lt_kalb.doc
6. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdaviu ir absolventu apklausos duomenimis), (Antrojo tyrimu etapo ataskaita). Darbo ir socialiniu tyrimu institutas, Vilnius 2004.

Leave a Comment