Projektininis ir kūrybinis darbas
GRUPĖ: Sandra, Vaiva, Kęstas
VADOVAS: Kęstas
TIKSLAS
Mūsų tikslas yra išsiaiškinti Lietuvos gyventojų išsilavinimą,gyventojų skaičių, kiek jų padaugėjo (sumažėjo) moterų ir vyrų po paskutinio surašymo. Mes norime paaiškinti, kad žmonės, kurie tingi ar nenori mokytis ir gauti išsilavinimą, tiems ateityje bus sunku susirasti darbą su geru užmokesčiu(atlyginimu).
TURINYS
1. Lietuvos gyventojų skaičius pagal paskutinį surašymą
2. Gyventojų skaičius apskrityse
3. Gyventojų skaičius Pasvalio raj. savivaldybėje
4. Vyrų ir moterų skaičius Lietuvoje
5. 1989-2001m. didžiausių miestų gyventojų kaita
6. 1939-2001m.Lietuvos gyventojų kaita
7. Lietuvos gyventojų tankumas
8. Gyventojų skaičiaus kitimas po paskutinio surašymo
9. Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių skaičius
10. Lietuvos gyyventojai pagal pilietybę
11. Lietuvos gyventojai pagal tautybes
12. Tautos gyvenančios Lietuvos apskrityse
13. Lietuvos gyventojų išpažystamos religijos
14. Lietuvos gyventojų išsilavinimas
15. Lietuvos gyventojų mokamos kalbos
16. Išvada
LIETUVOS GYVENTOJŲ SKAIČIUS PAGAL PASKUTINĮ SURAŠYMĄ
Pagal paskutinį 2001metais įvykusi gyventojų surašymą Lietuvoje buvo 3483972 žmonės arba apytiksliai 3491000 žmonių.
GYVENTOJŲ SKAIČIUS APSKRITYSE
Išvada: daugiausiai gyvena Vilniaus apskrityje, o mažiausiai – Tauragės. Vilnius – Lietuvos sostinė. Tai prestižinis miestas, kultūros, pramonės centras, todėl čia gyvena labai daug žmonių.
GYVENTOJŲ SKAIČIUS PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE
Pasvalio rajono savivaldybėje gyvena 34,9 tūkstančiai. Panevėžio apskrityje mūsų rajonas pagal gyventojų skaičių užima penktą vietą.
Pasvalio rajone gyvena 18,3 tūkstančiai moterų, vyyrų – 16,6 tūkstančių.
VYRŲ IR MOTERŲ SKAIČIUS LIETUVOJE
1939m. 1959m.
1970m. 1979m.
1989m. 2001m.
Išvada: moterų yra daugiau, nes vyrai dalyvavo kare ir daug jų žuvo, migruoja į Europos Sąjungos valstybes, XXamž.maras-narkotikai, alkoholizmas, rūkymas, didelis avarijų skaičius.
1989-2001m. DIDŽIAUSIŲ MIESTŲ GYVENTOJŲ KAITA
Išvada: nuo 1989m. iki 20
1939-2001m.LIETUVOS GYVENTOJŲ KAITA
1939m. – 3037,1 tūkstančių
1959m. – 2696,7 tūkstančių
1970m. – 3118,9 tūkstančių
1979m. – 3391,5 tūkstančių
1989m. – 3674,8 tūkstančių
2001m. – 3490,8 tūkstančių
Išvada: nuo 1939m. iki 2001m. žmonių skaičius padidėjo, didžiausias padidėjimas buvo 1989m., o po 1989m. Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo gyventojų skaičius sumažėjo, nes didelė dalis žmonių išvyko į savo valstybes, rusų kariniai daliniai ir karininkai su šeimomis išvyko į Rusiją, dalis gyventojų emigravo į kitas valstybes ieškodami darbo.
LIETUVOS GYVENTOJŲ TANKUMAS
Gyventojų tankumas Lietuvoje – 53,5 gyventojų kvad.km. Tačiau yra dideli tankumo svyravimai – 87,2 gyv.kvad.km. Kauno apskrityje iki 25,8 gyventojų kvad.km. Utenos apskrityje
GYVENTOJŲ SKAIČIAUS KITIMAS PO PASKUTINIO SURAŠYMO
Išvada:
LIETUVOS MIESTUOSE GYVENANČIŲ ŽMONIŲ SKAIČIUS
Nuo 10000 iki 19999 žmonių – Druskininkai, Palanga, Rokiškis, Biržai, Gargždai, Kuuršėnai, Elektrėnai, Jurbarkas, Garliava, Vilkaviškis, Raseiniai, N.Akmenė, Anykščiai, Lentvaris, Grigiškės, Prienai, Joniškis, Kelmė, Varėna, Kaišiadorys.
20000 iki 49999 žmonių – Marijampolė, Mažeikiai, Jonava, Utena, Kėdainiai, Telšiai, Visaginas, Tauragė, Ukmergė, Plungė, Šilutė, Kretinga, Radviliškis.
50000 iki 99999 žmonių – Alytus.
100000 iki 249999 žmonių – Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys.
250000 iki 499999 žmonių – Kaunas.
500000 ir daugiau žmonių – Vilnius.
Išvada: Vilniuje gyvena daugiausia žmonių, nes tai pramonės ir prekybos centras. Taip pat ir daugelis kitų aplinkybių lėmė, kad Vilnius užima pirmą vietą pagal gyventojų skaičių. O paskui eina Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir kiti mažesni miestai.
LIETUVOS GYVENTOJAI PAGAL PILIETYBĘ
Gyventojai pagal pi
Pileitybė Gyventojų skaičius Palyginti su bendru gyventojų skai.
Iš viso: 3483972 100
Gyventojai, turintys vieną pilietybę 3469553 99,6
Lietuvos Respublikos 3448878 99,0
Rusijos 13376 0,4
Kitų šalių 7299 0,2
Gyventojai, turintys dvigubą pilietybę 659 0,0
Netyri 10531 0,3
Nenurodė 3229 0,1
Išvada:
LIETUVOS GYVENTOJAI PAGAL TAUTYBES
Išvada: Lietuvoje gyvena daugiausiai lietuvių, paskui seka lenkai ir rusai, taip pat yra baltarusių, ukrainiečių, žydų ir kitų tautybių gyventojų.
TAUTOS GYVENANČIOS LIETUVOS APSKRITYSE
Gyventojų pasiskirstymas tautybėmis apskrityse
Apskritys Lietuvių Lenkų Rusų Baltarusių Ukrainiečių Kitos tautos
Iš viso: 83,5 6,7 6,3 1,2 0,6 0,7
Alytaus 95,3 2,1 1,3 0,4 0,2 0,5
Kauno 93,9 0,5 3,7 0,3 0,4 0,9
Klaipėdos 84,2 0,3 11,4 1,0 1,3 0,9
Marijampolės 98,5 0,2 0,6 0,1 0,1 0,3
Panevėžio 96,3 0,2 2,5 0,2 0,3 0,3
Šiaulių 95,4 0,2 3,0 0,2 0,4 0,6
Tauragės 98,7 0,1 0,6 0,1 0,1 0,3
Telšių 97,4 0,1 1,5 0,2 0,2 0,3
Utenos 77,1 4,5 13,4 2,0 1,1 0,8
Vilniaus 54,9 25,4 11,6 3,6 1,1 1,2
Išvada: daugiausia Lietuvos tautybės žmonių gyvena Tauragės, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse, o mažiausia Vilniaus, Utenos apskrityse. Daugiausia Lietuvoje kitos tautybės žmonių yra lenkų.
LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠPAŽĮSTAMOS RELIGIJOS
Išvada: daugiausia Lietuvoje yra Romos katalikus išpažystančių žmonių nei kurių nors kitų, o mažiausiai evangelikų liuteronų. Lietuvoje yra penkios žmonių grupės išpažystančios skirtingas religijas.
LIETUVOS GYVENTOJŲ IŠSILAVINIMAS
Išsilavinimas
Apskritys Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pagrindinis Pradinis
Alytus 95 218 237 158 241
Kaunas 157 181 284 147 190
Klaipėda 115 200 275 154 203
Marijampolė 70 205 260 166 245
Panevėžys 90 213 245 168 235
Šiauliai 91 197 260 167 229
Tauragė 68 186 248 174 256
Telšiai 80 187 253 174 240
Utena 50 156 210 187 310
Vilnius 179 185 297 121 171
Išvada: daugiausia išsilavinusių žmonių turi didieji miestai, o mažesniuosiuose miestuose ir miesteliuose išsilavinimo lygis yra mažesnis, nes dideliuose miestuose gyvena daugiau žmonių, miestuose yra daugiau mokyklų, kuriose galima įgauti specialybes ir išsilavinimą
LIETUVOS GYVENTOJŲ MOKAMOS KALBOS
Tautybės Gyventojai moka kalbą tūkstančiai
Lietuvių Rusų Anglų Lenkų Vokiečių Prancūzų Baltarusių Latvių
Iš viso: 355,8 2099,9 589,6 307,7 284,9 67,5 17,1 16,5
Lietuviai – 1863,0 523,4 227,2 250,0 63,4 3,2 14,7
Lenkai 144,9 180,6 16,1 – 13,7 1,4 7,3 0,1
Rusai 144,7 – 34,8 31,6 13,4 1,6 1,4 0,8
Baltarusiai 23,1 17,3 3,4 13,5 2,1 0,2 – 0,1
Ukrainiečiai 13,1 8,9 3,3 2,9 1,4 0,2 0,2 0,0
Išvada:
Tautybė Moka kitą (-as) kalbą (-as) Nemoka
kitų
kalbų
Vieną Dvi Tris Keturias ir daugiau
Iš viso: 1380,7 875,7 174,7 28,8 893,4
Lietuviai 1184,4 663,8 125,8 21,3 818,7
Lenkai 61,4 118,8 26,1 3,3 18,8
Rusai 100,5 55,1 9,6 1,4 42,8
Baltarusiai 14,8 15,2 5,4 0,8 4,8
Ukrainiečiai 7,8 7,9 2,5 0,5 2,3
Išvada: daugelis lietuvos gyventojų moka tik vieną arba dvi kalbas, o daugelis žmonių iš viso nemoka kitų kalbų, tik savo gimtąja.