Vadybos špera

Vadyba– tai anglisko termino management atitikmuo pasiulitas zinomo visame pasaulyje lietuviu vadybos specialisto Vytauto Andriaus Graiciuno.Tai mokymo kryptis apie organizaciju valdymo metodus,desningumus,principus,organizacini mechanizma
Vadybine veikla– tai visumine organizacijos valdymo veikla,o ne tik zmoniu dirbanciu sioje organizacijoje veiklos ir santykiu reguliavimas.
Vadybininkas– asmuo kuris dalyvauja valdymo metode.
Vadybos kaip bet kokios zmogaus veiklos atsiradimas yra objektyvus reiskinys,sio reiskinio pagrindas darbo pasidalijimas,praktine prasme vadyba yra specifine veikla kuria vykdant reguliuojami visi organizacijoje vykstantys procesai.Moksline prasme tai mokymo kryptis apie organizaciju valdymo desningumus,principus,metodus organizacini mechanizma.Vadinasi galime teeigti,kad vadyba tai mokslas apie valdyma socialineje organizacijoje.
Terminu vadybininkai apibudinami ir vadovai ir visi vadybos sferoje dirbantys darbuotojai.
Vadybos specialistai privalo gerai perprasti siandieninius vadybos principus ir metodus.Taciau turi gerai zinoti ir sio mokslo raida,atsiradimo prielaidas,bei taikymo patyrima lietuvoje ir uzsienyje.
Kodel reikia studijuoti organizacijas ir vadyba?:1)del gyvenimo siandien.Viso pasaulio organizacijos prisideda prie dabartinio gyvenimo lygio standartu.2)del ateities kurimo. Organizacijos kuria trokstama ateiti ir padeda zmonems ta daryti.3)del praeties paisymo. Organizacijos padeda zmonems neprarasti rysio su praeitimi,o be to praeityje galime rasti taai ka galime panaudoti ir siandien.
Vadybos praktika senoveje– senose civilizacijose egzistavo 3 stambios organizacijos: baznycia, valstybe,kariumene.Cia vieni zmones pradejo vadovauti kitiems.Valdymo f-ju vykdymas yra butinas jei organizacija nori funkcionuoti sekmingai.Valdymo praktika tokia pat sena kaip ir organizacija.Klasikinis valdymo pvz– valstybes valdymas.Kariuomeneje di

idelis demesys buvo skiriamas valdymui ir veiksmu koordinavimui.Issiskyre griezta hierarchija.
19a.mastytojai
A.Smithas– filosofas ekonomistas.Isgarsejo savo knyga ”Tautu turtas”.Jo sumanyta socialine sistema tai issamus visuomenes funkcionavimo modelis,apimantis ir verslo vadyba.Savo ekonominiame modelyje pabreze vadovavimo funkcijos svarba.
Č.Bebaidžas– jo nuomone,gamybos tobulinimas labai priklauso nuo darbo padalos tobulinimo.Si teigini pagrinde matematiniais skaiciavimais.Jo nuomone specifikuoti ir klasifikuoti reikia ne tik fizini,bet ir protini darba.Knyga “Apie irengimu ir komplektuojanciu gaminiu ekonomika”.
E.Ure– chemijos,fizikos profesorius Anderseno universitete.Knyga “Gamybos filosofija”.Cia issako paziuras apie susidariusia nauja klase– gamintojus.Pabrezia mechanizuoto darbo pranasumus.
R.Owenas– pirmasis suprato,kad norint,jog darbininkai efektyviai dirbtu reikia jais rupintis.1880m susikure Amerikos inzinieriu mechaniku draugija ASME.H.Town perskaite savo pranesima “Inzinierius kaip ekonomistas”.Jame teigiama,kad butina valdymo esmę ir metodus nagrineti ir tobulinti moksliniais pagrindais.Jo veikla turejo didele reiksme vadyba pripazystant kaip svarbia ir reeikalinga mokslo saka.
Vadyba kaip mokslas turi savo objekta,tikslus,įv.teorijas ir koncepcijas.Objektas bendriausia prasme,tai valdymo veikla socialineje organizacijoje.Tikslai– suformuluoti efektyvias socialiniu organizaciju valdymo kryptis ir efektyvius metodus,kuriuos soc.org.naudodamos prisitaikytu prie dinamiskos aplinkos ir kiek galima sumazintu nenumatytu ivykiu ir netinkamu valdymo sprendimu padarinius.Rezultatai matomi vadybos desniuose,principuose,įv.teorijose ir koncepcijose.Vady-bos desniai– objektyviai egzistuojantys priezastiniai ir pagrindiniai valdymo veiklos reiskiniu rysiai.Principai skiriami i 3 grupes:1)Pagr.taisykles kuriu turi laikytis vadovas vadovavimo veikloje.2)taisykles,teiginiai ir elgesio normos,kuriu turi laikytis visi valdymo proceso dalyviai. 3)visuotiniai pripazintos veikimo taisykl,nusakancios svarbiausius valdymo si
istemos reikalavimus.
Svarbiausias vadybos principu reikalavimas– turi buti nusakomos efektyvaus ir rezultatyvaus tikslo pasiekimo priemones.
Pagal apimama vadybos sriti principus skirstome i: 1)bendruosius,tinkancius visoms vadybos sritim.2)konkrecius,kurie formuluojami specifinei vadybos sriciai.
Vadybos desniai yra objektyvus,egzistuoja nepriklausomai nuo zmoniu poreikiu ir noru.Tuo tarpu vadybos principai formuluojami zmoniu ir parodo kaip jie supranta vadybos desnius.
1900m vadyba atsiskiria kaip atskira m-lo saka.Pirmoji jos mokykla padejusi pamatus visoms kitoms– klasikine vadybos m-kla.3 pagr.kryptys:1)mokslinis valdymas;Pradininkas F.W.Teiloras,priskiriami H.Gantas,H.Emersonas,F.ir L.Gilbretai.2)klasikine administravimo organizavimo teorija.Pradininkas A.Fajolis.Prie sios krypties priskiriamas Urvikas,kuris paskatino V.A.Graiciuna parasyti savo straipsni.3)klasikine biurokratija.Pradininkas M.Vėberis.Siuo metu tai visai nepriimtina.
Klasikine vadybos mokykla- ji susiformavo apie 1900m,jos pradininku laikomas F.W.Teiloras. Jo teorija isreiskiama siais principais: 1)vieno geriausio atlikimo budo suformavimas;darbininkus reikia stebeti,atmesti visus nereikalingus judesius ir pagal tai suformuoti optimalu judesiu atlikimo buda.2)mokslinis vykdytoju parinkimas;vadovai turi rupintis darbuotoju tinkanciu konkreciam darbui atranka,ju mokymui bei ugdymu.Visa tai turi buti atliekama remiantis moksliskai pagrystais reikalavimais,darbuotoju fizinemis ir moralinemis savybemis,o ne emocijomis.3)finansinis jautrumas;darbuotojai turi zinot,kad uz didesni darbo kieki atitinkanti kokybe gaus didesni atlygi. 4)funkciniai meistrai.Teiloras teigia,kad ceche reikalingas pasidalijimas.Meistrai stebi,planuoja, koordinuoja,organizuoja ir t.t,o darbininkai atlieka pavestus darbus.(veliau paaiskejo,kad pastarasis Teiloro principas buvo didziausia jo klaida)
Fordo gamybos organizavimo sistema.Fordizmo principai: 1)masine gamyba.2)judanti juosta(konvejeris),atsirado darbo monotonija.3)visiskas darbo pasidalijimas.4)visiskas detaliu standartizav ir unifikavimas,tam kad masina galetu sutaisyti bet ka
as.5)vertikali gamybos struktura
Frenkas ir Liniana Gilbertai(Gilbreth).Jie buvo Teiloro mokslinio valdymo teoriju eksperimentatoriai.Tyrinejo zmogaus judesi ir nuovargi.Buvo isitikine jog sumazinus judesiu skaiciu sumazes nuovargis,todel stengesi rasti kiekvienai uzduociai pacius racionaliausius judesius.Pasak ju judesiai turi buti nepertraukiami,tikslingi ir trumpi.Jie sukure ciklografini judesiu tyrimo metoda naudojant filmavima ir fotografavima.Labiausiai pagarsejo savo normatyviniu mikroelementiniu normatyvu sistema.Mikroelementus jie pavadino TERBLIG.Dar domejosi profesine atranka,parenge pazangiu darbo metodu pagreitinta apmokymu sistema.Sukure metodus rengti kvalifikuotus ir profesionalius darbininkus
H.Gantas.Buvo Teiloro mokinys.Laikomas gamybos planavimo ir grafiniu metodu pradininku. Pirmasis susidomejo technologiniu procesu visuma,ir ju valdymo galimybemis.Jis pasiule grafiku sistema kurie buvo pirmieji kalendorinio planavimo modeliai.Jo grafikai naudojami operatyviniam planavimui.Siuo metu jo grafiku pagrindu sukurtos kompiuterines programos Lotus ir Microsoft Project.Svarbiausi darbai: darbas,uzmokestis ir pelnas,ir darbo organizavimas.
H.Emersonas.Jis isgarsejo savo 12 nasumu principu:1)aiskus tikslas.2)sveika nuovoka.Idet tiek kiek reikia kapitalo.3)kompetetinga konsultacija.Konsultantai turi buti kompetetingi o ne autorite-tingi.4)drausme.Drausmes taisykles is kuriu kiekvienas darbuotojas suzino savo vaidmeni ir pa-reigas.5)teisingi santykiai su darbuotojais.Su darbininku norais reikia skaitytis.Reikia sudaryti tokias salygas,kurios uztikrintu darbuotojui laipsniska ir reguliaru atlyginimo padidejima ir salygas reikalingas jo sveikatos saugumui.6)griezta,patikima,issami ir tiksli apskaita.Apskaitos reikala-vimai: operatyvumas,patikimumas,issamumas,tikslumas ir sistemingumas.7)dispecerizavimas. 8)Normos ir pav.Normos leidzia ivertinti visus gamybos trukumus ir protingai numatyti nuostoliu mazinima.9)salygu normalizavimas.Galimi 2 atvejai: normalizuoti save esamom darbo salygom arba normalizuoti visus isorinius veiksnius,kad asmenybe taptu as
simi apie kuria sukasi visa kita.10)operaciju normavimas.11)tikslios instrukcijos.12)skatinimo sistema
H.Fayol.Jis pirmasis isskyre ir suformulavo valdymo f-jas: numatyma,planavima,organizavima, koordinavima ir kontrole.Taip pat isskyre 6 specialias administravimo f-jas,kurios koordinuojamos per administracija: technine,komercine,finansine,apsaugos,buhalterine,administracine.Taip pat suformulavo reikalavimus vadovui: buti geru administratorium,kompetencija,ir kitos: sveikata,mo-rale,aukstas bendrosios kulturos lygis,bendras svarbiausiu imones f-ju supratimas.Fayol labiausiai isgarsino jo 14 administravimo f-ju: darbopasidalijimas,autoritetas,drausme,komandu vienove, krypties bendrumas,individualus interesai ir veiksmai turi tarnauti bendriems organizacijos tiks-lams,atlyginimas,centralizavimas,skaline grandine,tvarka,lygybe,stabilus personalas,iniciatyva, kolektyviskumo jausmas.Svarbiausi jo darbai:1)bendrasis ir pramones valdymas.2)mokymas apie valdyma.3)darbo mokslinis organizavimas.4)pozityvus valdymas.
Žmogisku santykiu mokykla.Susiformavo 1930m.Pagal problematika cia isskiriamos 3 kryptys:1)mokslininkai,kurie tyre zmoniu norus,poreikius,troskimus.(A.Maslow iskele minti,kad zmogaus nusiteikimas dirbti motyvuojamas tam tikru poreikiu.Siuos poreikius jis suskirste i lygmenis ir isdeste piramideje– EGO;Pagarba;Organizaciniai;Saugumo;Fiziologiniai.Poreikiu teorijoje teigiama,kad nepatenkinus zemesnio lygio poreikio nekyla aukstesnio lygio poreikiai. Patenkintas poreikis nebemotyvuoja.H.Herzberg vienas pirmuju sukritikaves A.Maslaw.Jis visus veiksnius turincius itakos darbo efektyvumui susiskirste i 2 gr: -higieniniai– tai mazas darbo uzmokestis,prastas psichologinis klimatas,netinkamas vadovavimo stilius.Pagerinus siuos veiksnius nepasitenkinimas dingsta,bet pasitenkinimas neatsiranda.- motyvuojantys– galimybe mokytis,kelti kvalifikacija,siekti karjeros,buti pastebetam ir ivertintam).2)mokslininkai,kurie ieskojo priimtiniausio valdymo stiliaus (D.McGregor teige,kad vadyba tai zmoniu santykiu reguliavimo menas.Isskyre 2 sio meno teorijas.X teorija–ji atitinka klasikines m-los poziuri.Jo besilaikantys vadovai– autokratai.X teorijos teiginiai: -vidutiniam zmogui yra igimtas nenoras dirbti ir jis vengs darbo kiek tik gales; -zmones turi buti verciami dirbti kontroliuojami,baudziami,giriami; -tipiskas individas yra linkes nuolat buti nukreipiamas ir stengiasi isvengti atsakomybes.Y teorija– jos salininkai vadovai demokratai.Joje teigiama: -tipiskas individas nejaucia priesiskumo darbui; -isorine kontrole ir bausme nevieninteles priemones uztikrinancios darbuotoju pastangas siekti vieningu tikslu; – darbuotoju pastangos darbe yra tiesiog proporcingos laukiamiems apdovanoji-mams,kuriu vienas svarbiausiu– pasitenkinimas savimi; -normaliose salygose vidutinis individas ne tik ismoksta imtis atsakomybes,bet ir pats jos siekia).3)mokslininkai gvildenantys zmogaus problema organizacijoje.Tai pati naujausia kryptis.Cia nagrinejama: individualus ir grupiniai konfliktai;idealios organizacijos bruozai;organizaciju vystimosi tendencija ir pan.Pradininkas Ch.Argyr’is.Jis ir kiti koslininkai nagrinejo zmogaus ir organizacijos santykius: individualius ir grupinius konfliktus,idealios organizacijos bruozus,organizacijos vystymosi tendencijas ir pan.
Matematine vadybos mokykla.Atsirado 2 pasaulinio karo metu,jos tikslas matematikos ir skaiciavimo technikos taikymas,valdymo situacijoms spresti ir sprendimo valdymui kontroliuoti. Pradininkai N.Wyney,H.Symona.Si mokykla dirbo 2 kryptimis:1)vadybos mokslas– sprendimu priemimas matematiniu metodu pagalba.2)matematiniu modeliu (linijinio,programavimo,eiliu teorijos.)taikymas valdymo situacijoms spresti.Cia priskiriamas V.A.Graiciunas.Svarbiausias jo darbas,menedzmento literaturoje cituojamas straipsnis “Organizacijos vidiniai rysiai”.Pirma karta isspauzdintas 1933m Zenevoje tarptautinio valiutos fondo biuletenyje.1937m straipsnis itrauktas i Niujorke isleista specialu rinkini “Administravimo mokslo apzvalga”.1968m straipsnis Niujorke itrauktas i leidini “Pakartotinos ekonomikos klasiku publikacijos”.Graiciunas straipsnyje isdeste

valdymo apimties teorija.Joje teige,kad kiekvienas naujas pavaldinys inesa papildomu vertikaliu ir horizontaliu rysiu.Rysi tarp pavaldiniu skaiciaus ir rysiu skaiciaus isreiske matematine formule.Jis teige,kad vadovas efektyviai gali vadovauti 4-5 pavaldiniam.
Siuolaikines vadybos koncepsijos.Siuolaikinei vadybai budinga:1)sisteminis–pagal ji i bet kokia socialine organizacija ziurima kaip I sistema sudaryta is daugelio posistemiu.(pvz technologinis, ekonominis,socialinis ir t.t).Sis poziuris nagrineja atskiras,taciau susietas organizacijos dalis. Di-delis demesys skiriamas organizacijos aplinkai ir jos poveikio organizacijai.2)situacine koncepci-ja– jos atstovu nuomone,negalima rasti unikaliu valdymo sprendimo priemimo metodu,kurie tiktu bet kokioje situacijoje.Bet kokia situacija yra unikali ir dalyviai unikalus,todel rezultatai sunkiai prognozuojami.3)empirinis– placiai apibendrinama valdyo prakt ir taikomos ja besir rekomendac.
W.Ouchi Z.teorija.Tai japonu kilmes amerikietis,jo teorija ispopuliarejo 9-10 desimtmetyje.Jis isskyre daugybe tradiciniu JAV(a tipo) ir Japonijos (j tipo) organizaciju ir isskyre 7 pagr.bruozus pagal kuriuos tas organizacijas lygino ir iskele minti,kad tradicinese JAV konpanijose protaikius kai kuriuos tradicinius Japonijos organizacijos bruozus galima pasiekti geru rezultatu.Pvz– IDAR-BINIMAS: A– trumpalaikis,J– visam gyvenimui,Z– ilgalaikis;SPRENDIMU PRIEMIMAS: A– indivi-dualus,J– kolektyvinis,Z– kolektyvinis;ATSAKOMYBE: A– individuali,J– kolektyvine,Z– individu-ali;IVERTINIMAS IR KARJERA: A– greitas,J– letas,Z– letas;KONTROLE: A– isorine formali,J– vidine neformali,Z– vidine neformali naudojant isorinius formalius;KARJEROS SPECIALIZACIJA: A– specializuota,J– nespecializuota,Z– specializuota;POZIURIS I DARBUOTOJA: A– segmentin-is, J– pagarbus,Z– pagarbus I ji pati ir jo seima
Judejimo i tobuluma teorija(7S teorija).Tai viena naujausiu vadybos teoriju.Jos tikslas nagrineti klestinciu,turinciu ilga sekmes istorija kompaniju valdymo patirti ir formuoluoti “tobulos” kompani-jos svarbiausias charakteristikas.Judejimo I tobuluma pradininkais laikomi Pitersas ir Waterman. Jie isskyre 62 klestincias kompanijas bei ju valdymo patirti ir suformulavo:1)7 pagr.tobulos organi-zacijos kurimo veiksnius: igudziai,strategija,personalas,bendros vertybes,struktura,sistema,stilius. 2)8 budingus tobulos organizacijos pozymius: orientacija i vartotoja,orientacija i veiksma,savaran-kiskumas ir verslumas,max nasumas tik zmoniu saskaita,tiesioginis valdymo rysys su gyvenimu, orientacija i veikla,kuria imone gerai ismano,paprasta struktura,decentralizavimo ir centralizavimo lygio derinimas.
Organizacijos kulturos (OK teorija).Pradininkas Sheinas.Jis organizacijos kultura apibreze taip,organizacijos kultura tai budingu tam tikros organizacijos nariam svarbiu savoku tokiu kaip normos,vertybes,poziuriai bei isitikinimai visuma.OK vaizduojama kaip ledkalnis,kurio virsuje formalus gerai matomi dalykai (technologijos,struktura,politika,finansiniai istekliai),o apacioje neformalus(sampratos,paziuros,jausmai,vertybes).P.Jukneviciene OK apibrezime akcentuoja nuostatu,vertybiu visuma,kuria vadovaujasi organizacijos ir pabrezia,kad tai daroma siekiant organizacijos tikslu ir sprendziant iskilusias problemas.OK kultura pirmiausia yra fundamentali,o ne funkcionali kokybe.Be to ji turi buti priimama daugumos organizacijos o ne tik buti deklaruojama.Pagal Sheina OK egzistuoja 3 pagrindiniais lygiais:1)sutartiniai dalykai– matoma struktura ir procesai.2)remiamos vertybes– strategija,tikslai,filosofija.3)uzsleptos nuostatos– nesamoningi,savaime suprantami isitikinimai,sampratos,mintys ir jausmai.OK atlieka sias funkcijas:1)lemia organizacijos svarbiausius siekius ir kriterijus,kuriais ji turetu vertinti sekmes ir nesekmes.2)pataria kaip reikia naudoti organizacijos isteklius.3)lemia,ko organizacijos nariai gali tiketis is kitu.4)lemia,kurie org.nario elgesio kontroles budai priimtini,o kurie ne.5)nustato nariu elgesio normas,tarpusavio santykius,elgsena su organizacijai nepriklausanciais individais.6)nustato org.nariu baudimo ir apdovanojimo budus.7)informuoja org.narius kaip jiems elgtis su isorine aplinka: agresyviai,isnaudotojiskai,geranoriskai,delsianciai.

Leave a Comment