Vadybos špera

2023 0

Vadyba– tai anglisko termino management atitikmuo pasiulitas zinomo visame pasaulyje lietuviu vadybos specialisto Vytauto Andriaus Graiciuno.Tai mokymo kryptis apie organizaciju valdymo metodus,desningumus,principus,organizacini mechanizma

Vadybine veikla– tai visumine organizacijos valdymo veikla,o ne tik zmoniu dirbanciu sioje organizacijoje veiklos ir santykiu reguliavimas.

Vadybininkas– asmuo kuris dalyvauja valdymo metode.

Vadybos kaip bet kokios zmogaus veiklos atsiradimas yra objektyvus reiskinys,sio reiskinio pagrindas darbo pasidalijimas,praktine prasme vadyba yra specifine veikla kuria vykdant reguliuojami visi organizacijoje vykstantys procesai.Moksline prasme tai mokymo kryptis apie organizaciju valdymo desningumus,principus,metodus organizacini mechanizma.Vadinasi galime teeigti,kad vadyba tai mokslas apie valdyma socialineje organizacijoje.

Terminu vadybininkai apibudinami ir vadovai ir visi vadybos sferoje dirbantys darbuotojai.

Vadybos specialistai privalo gerai perprasti siandieninius vadybos principus ir metodus.Taciau turi gerai zinoti ir sio mokslo raida,atsiradimo prielaidas,bei taikymo patyrima lietuvoje ir uzsienyje.

Kodel reikia studijuoti organizacijas ir vadyba?:1)del gyvenimo siandien.Viso pasaulio organizacijos prisideda prie dabartinio gyvenimo lygio standartu.2)del ateities kurimo. Organizacijos kuria trokstama ateiti ir padeda zmonems ta daryti.3)del praeties paisymo. Organizacijos padeda zmonems neprarasti rysio su praeitimi,o be to praeityje galime rasti taai ka galime panaudoti ir siandien.

Vadybos praktika senoveje– senose civilizacijose egzistavo 3 stambios organizacijos: baznycia, valstybe,kariumene.Cia vieni zmones pradejo vadovauti kitiems.Valdymo f-ju vykdymas yra butinas jei organizacija nori funkcionuoti sekmingai.Valdymo praktika tokia pat sena kaip ir organizacija.Klasikinis valdymo pvz– valstybes valdymas.Kariuomeneje di

idelis demesys buvo skiriamas valdymui ir veiksmu koordinavimui.Issiskyre griezta hierarchija.

19a.mastytojai

A.Smithas– filosofas ekonomistas.Isgarsejo savo knyga ”Tautu turtas”.Jo sumanyta socialine sistema tai issamus visuomenes funkcionavimo modelis,apimantis ir verslo vadyba.Savo ekonominiame modelyje pabreze vadovavimo funkcijos svarba.

Č.Bebaidžas– jo nuomone,gamybos tobulinimas labai priklauso nuo darbo padalos tobulinimo.Si teigini pagrinde matematiniais skaiciavimais.Jo nuomone specifikuoti ir klasifikuoti reikia ne tik fizini,bet ir protini darba.Knyga “Apie irengimu ir komplektuojanciu gaminiu ekonomika”.

E.Ure– chemijos,fizikos profesorius Anderseno universitete.Knyga “Gamybos filosofija”.Cia issako paziuras apie susidariusia nauja klase– gamintojus.Pabrezia mechanizuoto darbo pranasumus.

R.Owenas– pirmasis suprato,kad norint,jog darbininkai efektyviai dirbtu reikia jais rupintis.1880m susikure Amerikos inzinieriu mechaniku draugija ASME.H.Town perskaite savo pranesima “Inzinierius kaip ekonomistas”.Jame teigiama,kad butina valdymo esmę ir metodus nagrineti ir tobulinti moksliniais pagrindais.Jo veikla turejo didele reiksme vadyba pripazystant kaip svarbia ir reeikalinga mokslo saka.

Vadyba kaip mokslas turi savo objekta,tikslus,įv.teorijas ir koncepcijas.Objektas bendriausia prasme,tai valdymo veikla socialineje organizacijoje.Tikslai– suformuluoti efektyvias socialiniu organizaciju valdymo kryptis ir efektyvius metodus,kuriuos soc.org.naudodamos prisitaikytu prie dinamiskos aplinkos ir kiek galima sumazintu nenumatytu ivykiu ir netinkamu valdymo sprendimu padarinius.Rezultatai matomi vadybos desniuose,principuose,įv.teorijose ir koncepcijose.Vady-bos desniai– objektyviai egzistuojantys priezastiniai ir pagrindiniai valdymo veiklos reiskiniu rysiai.Principai skiriami i 3 grupes:1)Pagr.taisykles kuriu turi laikytis vadovas vadovavimo veikloje.2)taisykles,teiginiai ir elgesio normos,kuriu turi laikytis visi valdymo proceso dalyviai. 3)visuotiniai pripazintos veikimo taisykl,nusakancios svarbiausius valdymo si
istemos reikalavimus.

Svarbiausias vadybos principu reikalavimas– turi buti nusakomos efektyvaus ir rezultatyvaus tikslo pasiekimo priemones.

Pagal apimama vadybos sriti principus skirstome i: 1)bendruosius,tinkancius visoms vadybos sritim.2)konkrecius,kurie formuluojami specifinei vadybos sriciai.

Vadybos desniai yra objektyvus,egzistuoja nepriklausomai nuo zmoniu poreikiu ir noru.Tuo tarpu vadybos principai formuluojami zmoniu ir parodo kaip jie supranta vadybos desnius.

1900m vadyba atsiskiria kaip atskira m-lo saka.Pirmoji jos mokykla padejusi pamatus visoms kitoms– klasikine vadybos m-kla.3 pagr.kryptys:1)mokslinis valdymas;Pradininkas F.W.Teiloras,priskiriami H.Gantas,H.Emersonas,F.ir L.Gilbretai.2)klasikine administravimo organizavimo teorija.Pradininkas A.Fajolis.Prie sios krypties priskiriamas Urvikas,kuris paskatino V.A.Graiciuna parasyti savo straipsni.3)klasikine biurokratija.Pradininkas M.Vėberis.Siuo metu tai visai nepriimtina.

Klasikine vadybos mokykla- ji susiformavo apie 1900m,jos pradininku laikomas F.W.Teiloras. Jo teorija isreiskiama siais principais: 1)vieno geriausio atlikimo budo suformavimas;darbininkus reikia stebeti,atmesti visus nereikalingus judesius ir pagal tai suformuoti optimalu judesiu atlikimo buda.2)mokslinis vykdytoju parinkimas;vadovai turi rupintis darbuotoju tinkanciu konkreciam darbui atranka,ju mokymui bei ugdymu.Visa tai turi buti atliekama remiantis moksliskai pagrystais reikalavimais,darbuotoju fizinemis ir moralinemis savybemis,o ne emocijomis.3)finansinis jautrumas;darbuotojai turi zinot,kad uz didesni darbo kieki atitinkanti kokybe gaus didesni atlygi. 4)funkciniai meistrai.Teiloras teigia,kad ceche reikalingas pasidalijimas.Meistrai stebi,planuoja, koordinuoja,organizuoja ir t.t,o darbininkai atlieka pavestus darbus.(veliau paaiskejo,kad pastarasis Teiloro principas buvo didziausia jo klaida)

Fordo gamybos organizavimo sistema.Fordizmo principai: 1)masine gamyba.2)judanti juosta(konvejeris),atsirado darbo monotonija.3)visiskas darbo pasidalijimas.4)visiskas detaliu standartizav ir unifikavimas,tam kad masina galetu sutaisyti bet ka
as.5)vertikali gamybos struktura

Frenkas ir Liniana Gilbertai(Gilbreth).Jie buvo Teiloro mokslinio valdymo teoriju eksperimentatoriai.Tyrinejo zmogaus judesi ir nuovargi.Buvo isitikine jog sumazinus judesiu skaiciu sumazes nuovargis,todel stengesi rasti kiekvienai uzduociai pacius racionaliausius judesius.Pasak ju judesiai turi buti nepertraukiami,tikslingi ir trumpi.Jie sukure ciklografini judesiu tyrimo metoda naudojant filmavima ir fotografavima.Labiausiai pagarsejo savo normatyviniu mikroelementiniu normatyvu sistema.Mikroelementus jie pavadino TERBLIG.Dar domejosi profesine atranka,parenge pazangiu darbo metodu pagreitinta apmokymu sistema.Sukure metodus rengti kvalifikuotus ir profesionalius darbininkus

H.Gantas.Buvo Teiloro mokinys.Laikomas gamybos planavimo ir grafiniu metodu pradininku. Pirmasis susidomejo technologiniu procesu visuma,ir ju valdymo galimybemis.Jis pasiule grafiku sistema kurie buvo pirmieji kalendorinio planavimo modeliai.Jo grafikai naudojami operatyviniam planavimui.Siuo metu jo grafiku pagrindu sukurtos kompiuterines programos Lotus ir Microsoft Project.Svarbiausi darbai: darbas,uzmokestis ir pelnas,ir darbo organizavimas.

H.Emersonas.Jis isgarsejo savo 12 nasumu principu:1)aiskus tikslas.2)sveika nuovoka.Idet tiek kiek reikia kapitalo.3)kompetetinga konsultacija.Konsultantai turi buti kompetetingi o ne autorite-tingi.4)drausme.Drausmes taisykles is kuriu kiekvienas darbuotojas suzino savo vaidmeni ir pa-reigas.5)teisingi santykiai su darbuotojais.Su darbininku norais reikia skaitytis.Reikia sudaryti tokias salygas,kurios uztikrintu darbuotojui laipsniska ir reguliaru atlyginimo padidejima ir salygas reikalingas jo sveikatos saugumui.6)griezta,patikima,issami ir tiksli apskaita.Apskaitos reikala-vimai: operatyvumas,patikimumas,issamumas,tikslumas ir sistemingumas.7)dispecerizavimas. 8)Normos ir pav.Normos leidzia ivertinti visus gamybos trukumus ir protingai numatyti nuostoliu mazinima.9)salygu normalizavimas.Galimi 2 atvejai: normalizuoti save esamom darbo salygom arba normalizuoti visus isorinius veiksnius,kad asmenybe taptu as
simi apie kuria sukasi visa kita.10)operaciju normavimas.11)tikslios instrukcijos.12)skatinimo sistema

H.Fayol.Jis pirmasis isskyre ir suformulavo valdymo f-jas: numatyma,planavima,organizavima, koordinavima ir kontrole.Taip pat isskyre 6 specialias administravimo f-jas,kurios koordinuojamos per administracija: technine,komercine,finansine,apsaugos,buhalterine,administracine.Taip pat suformulavo reikalavimus vadovui: buti geru administratorium,kompetencija,ir kitos: sveikata,mo-rale,aukstas bendrosios kulturos lygis,bendras svarbiausiu imones f-ju supratimas.Fayol labiausiai isgarsino jo 14 administravimo f-ju: darbopasidalijimas,autoritetas,drausme,komandu vienove, krypties bendrumas,individualus interesai ir veiksmai turi tarnauti bendriems organizacijos tiks-lams,atlyginimas,centralizavimas,skaline grandine,tvarka,lygybe,stabilus personalas,iniciatyva, kolektyviskumo jausmas.Svarbiausi jo darbai:1)bendrasis ir pramones valdymas.2)mokymas apie valdyma.3)darbo mokslinis organizavimas.4)pozityvus valdymas.

Žmogisku santykiu mokykla.Susiformavo 1930m.Pagal problematika cia isskiriamos 3 kryptys:1)mokslininkai,kurie tyre zmoniu norus,poreikius,troskimus.(A.Maslow iskele minti,kad zmogaus nusiteikimas dirbti motyvuojamas tam tikru poreikiu.Siuos poreikius jis suskirste i lygmenis ir isdeste piramideje– EGO;Pagarba;Organizaciniai;Saugumo;Fiziologiniai.Poreikiu teorijoje teigiama,kad nepatenkinus zemesnio lygio poreikio nekyla aukstesnio lygio poreikiai. Patenkintas poreikis nebemotyvuoja.H.Herzberg vienas pirmuju sukritikaves A.Maslaw.Jis visus veiksnius turincius itakos darbo efektyvumui susiskirste i 2 gr: -higieniniai– tai mazas darbo uzmokestis,prastas psichologinis klimatas,netinkamas vadovavimo stilius.Pagerinus siuos veiksnius nepasitenkinimas dingsta,bet pasitenkinimas neatsiranda.- motyvuojantys– galimybe mokytis,kelti kvalifikacija,siekti karjeros,buti pastebetam ir ivertintam).2)mokslininkai,kurie ieskojo priimtiniausio v

. . .

Join the Conversation

×
×