Ekonomikos špera

Absoliutusis pasiūlos elastingumas- kai ES=BEG.Absoliutusis pasiūlos neelastingumas- kai ES=0Ab.pakl.elast- kai maž.pr.kainos % pokyt.sąlygoja did.perkamų pr.kiekio % pokytį DP%=0,tai lEDl=begAb.pakl.neelast- kai pr.kainos % pok.nepakeičia norimo pirkti pr.kiekio rinkoje DQ%=0,tai lEDl=0Atvirosios ek.sist- ek.sist,susidedanti iš visų 4 ek.sektoriųAtstatomosios invest(amort)- invest,atstatančios nusidevėjusias darb.priem.Asmenin.paj(AP)- paj,kurias gauna šeim,bei atskiri žmon.iki jiems sumokant asm.mokAsmen(tiesiog)mok(Td)- paj,turto bei paveldėj.mokesčiaiAutonominis vartojim(a)- vartojimas,kai nac.paj.lygios nuliuiAutonominės invest(Ia)- kapit.didinimo išlaid,nepriklausančios nuo nac.paj.kitimoBendr.ek.paž.lygis- pats bendr.ek.reišk.aiškinimas,remiantis bendr.žin.bei praktikaBendr.pus- pus.kaip vieninga tarpusav.susijusi sist,apimanti visus rinkos proc,susidaranti veikiant laisvosios konk.dėsniui.Bedarbiai- nedirb.darb.amž.darb.asm,nesimok.dien.stud,bei užsireg.darb.biržBenr.kain.lyg- vid.kainų lyg,nustatomas,pasitelkus kainų indeksąBVP- visų galut.pr.ir pasl,pagam.šal.per tam tikrą laiką,naudojant šal.ek.išteklius,rinkos kainų sum; Tai paj.gautos šal.viduje;i=1,2..n-pr.gr.sk;qi-i-sios pr.gr.pr.kiekis;Pi-i-osios pr.gr.pr.kainaBNP- visų gal.pr.ir pasl,pagam.šal.piliečių per tam tikrą laik,rinkos kainų sum;Tai konkr.šal.piliečių gautos paj.Baz.kainų lygis- pasirinktų kurių nors metų pr.kainų lygisBVP defl- rodik,parodantis vid-šką visų šal.pr.ir pasl.kain.kitimą;BVPdefl=(NBVP1/RBVP1)x100%; RBVP=(NBVP/BVPdefl)x100%Bendr.priv.vid.invest- visos per met.pag.invest.pr,neatsižvelgiant į jų paskirtįDarbas- dirbančių arba ieškančių darbo gyv.dalisDarbo už(W)- išmokos darbuot.už jų darb.jėg.kaip gamyb.veiksn.panaudojimą

Defliacija- pr.ir pasl.bendr.kain.lyg.maž,kai pinig.vien.perk.galia kylaDarbo jėga- visi sulaukę darbingo amž.(16)užimti gyvent.ir bedarbiaiDedukcija- suformul.hipot,kuri tikrinama analizuojant fakt.Išvad.gav.iš priel.pagal log.dėsnius ir taisyk.Dalin.pus- pusiausvyra individualiose prekių rinkoseEkonomika- tai mokslas,padedantis iš visų rib.išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausiąEk.kategorija- tai sąvoka,teor.apibendrinanti ek.proc.savyb.bei bruožusEk.dėsnis- tai esminis,pastovus,pasikartojantis ek.proc.ryšysEmpir.ek.paž.lygis- tai susisteminti ir apibendr.ekonom.faktaiEk.modelis- supaprastinta teorija,apibud.konkr.veiksn.poveikį ekonomikai(išor.ir vidinių)Eklektika- skirtingų,nederančių,priešt.moksl.teor,koncep,sąvokų jungimas ir naudojimasEk.polit- kolek.vyr.priimta strateg.ek.tikslam pasiekt(fisk.ir monetar.polit-pagr.vyr.naud.priem.ek.regul)Ek.sistema- trūkumo ir pasirinkimo problemų sprend.būdasEk.kaip visumą apib: Nedarb.lyg;Bendr.kain.l;Darbo naš.l;Palūk.norm.l;Valst.biudž.būs;Užs.prek.būsEkonomin.augimas- realiojo prod.didėj.per tam tikrą laikąEk.polit.tiksl- kiekyb.išmatuojami tikslai,kurių negalima realizuoti rinkos mechanizmuEk.polit.pr- vyr.nustatytų politikos tikslų vykdymas tam tikrais polit.įrank.Eksp.prod.kain.indek- rodik,parodantis pard.pr.už.vart.kainų pasikeitimusEksportas(X)- pr.ar pasl,pagam.šalyje,tačiau parduotos užsienyjeEk.pelnas- bendr.pajam.dalis,likusi f-mos sav.padengus,visų gam.veiksn.panaud.išlaidasEk.būk.rodikliu,gali būti santyk.tarp bendr.priv.inter.ir atstatymo išlaidųEk.būklės: Ek.pakil(Ig>De,In>0);Ek.sąsting(Ig=De,In=0);Ek.nuosm(Ig1Sant.pakl.neelast- kai norimo pirkti pr.kiekio % pokytis mažesnis už kainos % pokytį lEDl<1
Sant.pasiūl.elast- kai siūlomo parduoti pr.kiekio % pokytis yra didesnis už kainos % pokytį ES>1Sant.pasiūl.neelast- kai siūlomo parduoti pr.kiekio % pokytis yra mažesnis už kainos % pokyti ES<1Supapr.ek.model- grinai privačios ekonomikos sistemaŠal.gam.apimtį galima nust.3 met: Gamybos;Išlaidų;PajamųSistem.ek.pažinimas- tai ek.paž,kuris apima visus ek.proc.paž.lygius.Šešėlinė ek- ek,apimanti įst.priešt.veiklą,ar nenusikalst.veikl,kai vengiama mokėti mokesč.Trump.laik.vart.f-ja(CSR)- vartoj.apimt.priklausomybė nuo paj.esant mažėjanč.vid.polink.vartotiTaupymo f-ja- taup.apimt.priklausomybė nuodisp.paj.Turtas(Wt)- kokia nors nuosav,kuria disponuoja ek.subjektas tam tikru laikuTarp.prod- pr.ir pasl,panaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas pr.ir pasl.Trad.pereinamoji ek- ek.sist,pereinančios iš natūralinio ūk.į rink.ek.būseną.Teorija- tikrovės reišk.aiškin,remiantis abstrak.login.f-ma(moksl.teig.sistema)Užimt.gyv- visi kur nors dirbantys,atliek.kar.tarn,kalintUžsien.šal.subj- šalies ek.ryšiai su užsienio valstybėmisUždaros mišr.ek.sist- ek.sist,susidedanti iš atsk.šal.vidaus ek.sektVart.pr.kain.ind(CPI)- vid.vartot.nupirkt.pr.ir pasl.kain.lyg,apsk.lyginant fik.sk.1-mojo būt.vart.pr.ir pasl.vart.krepš.vertinę išr.atsk.laikVyr.transf.išmok- visi vyr.mok.asmenims,šeimoms ir org,teikiami be jokio prekinio ekvival.Vyr.išlaid(G)- centr.ir vietin.valdž.institucjų išlaid.baigtinėms pr.bei pasl,ir darb.jėg.įsigyt ir naudotValst.skola(DG)- visų vyr.lygių skola fin.metais.Ją sudaro tik auksč.vyr.vald.institucijų skolaVartojimo pakl- namų ūk.sektoriaus pakl.pr.ir pasl.
Vartojimo f-ja(C)- vartojimo apimt.priklausomybė nuo dispon.pajamųVid.polink.vart(APC)- vartojimo apimties ir pajamų santykis;APC=C/Y;Valstyb.biudž.polit- vyr.reng.bei realizuojamas priem.planas,kuriuo siekiama per biudž.išlaid.ir pajam.santykį reguliuoti makroek.proc.Valiut.polit- ek.,teisin.ir org.priem.bei f-mų visuma,kurią naudoja cent.bankų ir finansų įstaig.bei tarpt.finan.organ.valiut.santyk.srityjeVyr.sektorius- ek.sektor,apimantis įvairaus valst.lygio nuosavybę bei valst.vartojimąVisišk.užimtumas- visiš.panaud.turimos darb.jėg.ir kapit.išteklių,kuriuos gali sunaud.ek,priart.prie potencialaus prod.ribosValst.biudž(B)- vyr.planuojamų paj.ir išlaid.sąmata finansiniams metamsVienet.pakl.elast- kai tam tikras kainos % pokyt.sukelia tokį pat perk.pr.kiekio % pokytį lEDl=1Vienet.pasiūl.elast- kai kainų % pokytis sukelia tokį pat parduodamų pr.kiekio % pokyt.ES=1Vyr.išlaid susideda iš: Išlaid.esm.vart.valst.finansuojamose įstaigose ir org;Inest.išlaidų;45o tiesė- tiesė,kurios visuose tašk.išlaidos lygios paj.