Absoliutusis pasiūlos elastingumas- kai ES=BEG.
Absoliutusis pasiūlos neelastingumas- kai ES=0
Ab.pakl.elast- kai maž.pr.kainos % pokyt.sąlygoja did.perkamų pr.kiekio % pokytį DP%=0,tai lEDl=beg
Ab.pakl.neelast- kai pr.kainos % pok.nepakeičia norimo pirkti pr.kiekio rinkoje DQ%=0,tai lEDl=0
Atvirosios ek.sist- ek.sist,susidedanti iš visų 4 ek.sektorių
Atstatomosios invest(amort)- invest,atstatančios nusidevėjusias darb.priem.
Asmenin.paj(AP)- paj,kurias gauna šeim,bei atskiri žmon.iki jiems sumokant asm.mok
Asmen(tiesiog)mok(Td)- paj,turto bei paveldėj.mokesčiai
Autonominis vartojim(a)- vartojimas,kai nac.paj.lygios nuliui
Autonominės invest(Ia)- kapit.didinimo išlaid,nepriklausančios nuo nac.paj.kitimo
Bendr.ek.paž.lygis- pats bendr.ek.reišk.aiškinimas,remiantis bendr.žin.bei praktika
Bendr.pus- pus.kaip vieninga tarpusav.susijusi sist,apimanti visus rinkos proc,susidaranti veikiant laisvosios konk.dėsniui.
Bedarbiai- nedirb.darb.amž.darb.asm,nesimok.dien.stud,bei užsireg.darb.birž
Benr.kain.lyg- vid.kainų lyg,nustatomas,pasitelkus kainų indeksą
BVP- visų galut.pr.ir pasl,pagam.šal.per tam tikrą laiką,naudojant šal.ek.išteklius,rinkos kainų sum; Tai paj.gautos šal.viduje;i=1,2..n-pr.gr.sk;qi-i-sios pr.gr.pr.kiekis;Pi-i-osios pr.gr.pr.kaina
BNP- visų gal.pr.ir pasl,pagam.šal.piliečių per tam tikrą laik,rinkos kainų sum;Tai konkr.šal.piliečių gautos paj.
Baz.kainų lygis- pasirinktų kurių nors metų pr.kainų lygis
BVP defl- rodik,parodantis vid-šką visų šal.pr.ir pasl.kain.kitimą;BVPdefl=(NBVP1/RBVP1)x100%; RBVP=(NBVP/BVPdefl)x100%
Bendr.priv.vid.invest- visos per met.pag.invest.pr,neatsižvelgiant į jų paskirtį
Darbas- dirbančių arba ieškančių darbo gyv.dalis
Darbo už(W)- išmokos darbuot.už jų darb.jėg.kaip gamyb.veiksn.panaudojimą
Defliacija- pr.ir pasl.bendr.kain.lyg.maž,kai pinig.vien.perk.galia kyla
Darbo jėga- visi sulaukę darbingo amž.(16)užimti gyvent.ir bedarbiai
Dedukcija- suformul.hipot,kuri tikrinama analizuojant fakt.Išvad.gav.iš priel.pagal log.dėsnius ir taisyk.
Dalin.pus- pusiausvyra individualiose prekių rinkose
Ekonomika- tai mokslas,padedantis iš visų rib.išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią
Ek.kategorija- tai sąvoka,teor.apibendrinanti ek.proc.savyb.bei bruožus
Ek.dėsnis- tai esminis,pastovus,pasikartojantis ek.proc.ryšys
Empir.ek.paž.lygis- tai susisteminti ir apibendr.ekonom.faktai
Ek.modelis- supaprastinta teorija,apibud.konkr.veiksn.poveikį ekonomikai(išor.ir vidinių)
Eklektika- skirtingų,nederančių,priešt.moksl.teor,koncep,sąvokų jungimas ir naudojimas
Ek.polit- kolek.vyr.priimta strateg.ek.tikslam pasiekt(fisk.ir monetar.polit-pagr.vyr.naud.priem.ek.regul)
Ek.sistema- trūkumo ir pasirinkimo problemų sprend.būdas
Ek.kaip visumą apib: Nedarb.lyg;Bendr.kain.l;Darbo naš.l;Palūk.norm.l;Valst.biudž.būs;Užs.prek.būs
Ekonomin.augimas- realiojo prod.didėj.per tam tikrą laiką
Ek.polit.tiksl- kiekyb.išmatuojami tikslai,kurių negalima realizuoti rinkos mechanizmu
Ek.polit.pr- vyr.nustatytų politikos tikslų vykdymas tam tikrais polit.įrank.
Eksp.prod.kain.indek- rodik,parodantis pard.pr.už.vart.kainų pasikeitimus
Eksportas(X)- pr.ar pasl,pagam.šalyje,tačiau parduotos užsienyje
Ek.pelnas- bendr.pajam.dalis,likusi f-mos sav.padengus,visų gam.veiksn.panaud.išlaidas
Ek.būk.rodikliu,gali būti santyk.tarp bendr.priv.inter.ir atstatymo išlaidų
Ek.būklės: Ek.pakil(Ig>De,In>0);Ek.sąsting(Ig=De,In=0);Ek.nuosm(Ig1
Sant.pakl.neelast- kai norimo pirkti pr.kiekio % pokytis mažesnis už kainos % pokytį lEDl<1
Sant.pasiūl.elast- kai siūlomo parduoti pr.kiekio % pokytis yra didesnis už kainos % pokytį ES>1
Sant.pasiūl.neelast- kai siūlomo parduoti pr.kiekio % pokytis yra mažesnis už kainos % pokyti ES<1
Supapr.ek.model- grinai privačios ekonomikos sistema
Šal.gam.apimtį galima nust.3 met: Gamybos;Išlaidų;Pajamų
Sistem.ek.pažinimas- tai ek.paž,kuris apima visus ek.proc.paž.lygius.
Šešėlinė ek- ek,apimanti įst.priešt.veiklą,ar nenusikalst.veikl,kai vengiama mokėti mokesč.
Trump.laik.vart.f-ja(CSR)- vartoj.apimt.priklausomybė nuo paj.esant mažėjanč.vid.polink.vartoti
Taupymo f-ja- taup.apimt.priklausomybė nuodisp.paj.
Turtas(Wt)- kokia nors nuosav,kuria disponuoja ek.subjektas tam tikru laiku
Tarp.prod- pr.ir pasl,panaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas pr.ir pasl.
Trad.pereinamoji ek- ek.sist,pereinančios iš natūralinio ūk.į rink.ek.būseną.
Teorija- tikrovės reišk.aiškin,remiantis abstrak.login.f-ma(moksl.teig.sistema)
Užimt.gyv- visi kur nors dirbantys,atliek.kar.tarn,kalint
Užsien.šal.subj- šalies ek.ryšiai su užsienio valstybėmis
Uždaros mišr.ek.sist- ek.sist,susidedanti iš atsk.šal.vidaus ek.sekt
Vart.pr.kain.ind(CPI)- vid.vartot.nupirkt.pr.ir pasl.kain.lyg,apsk.lyginant fik.sk.1-mojo būt.vart.pr.ir pasl.vart.krepš.vertinę išr.atsk.laik
Vyr.transf.išmok- visi vyr.mok.asmenims,šeimoms ir org,teikiami be jokio prekinio ekvival.
Vyr.išlaid(G)- centr.ir vietin.valdž.institucjų išlaid.baigtinėms pr.bei pasl,ir darb.jėg.įsigyt ir naudot
Valst.skola(DG)- visų vyr.lygių skola fin.metais.Ją sudaro tik auksč.vyr.vald.institucijų skola
Vartojimo pakl- namų ūk.sektoriaus pakl.pr.ir pasl.
Vartojimo f-ja(C)- vartojimo apimt.priklausomybė nuo dispon.pajamų
Vid.polink.vart(APC)- vartojimo apimties ir pajamų santykis;APC=C/Y;
Valstyb.biudž.polit- vyr.reng.bei realizuojamas priem.planas,kuriuo siekiama per biudž.išlaid.ir pajam.santykį reguliuoti makroek.proc.
Valiut.polit- ek.,teisin.ir org.priem.bei f-mų visuma,kurią naudoja cent.bankų ir finansų įstaig.bei tarpt.finan.organ.valiut.santyk.srityje
Vyr.sektorius- ek.sektor,apimantis įvairaus valst.lygio nuosavybę bei valst.vartojimą
Visišk.užimtumas- visiš.panaud.turimos darb.jėg.ir kapit.išteklių,kuriuos gali sunaud.ek,priart.prie potencialaus prod.ribos
Valst.biudž(B)- vyr.planuojamų paj.ir išlaid.sąmata finansiniams metams
Vienet.pakl.elast- kai tam tikras kainos % pokyt.sukelia tokį pat perk.pr.kiekio % pokytį lEDl=1
Vienet.pasiūl.elast- kai kainų % pokytis sukelia tokį pat parduodamų pr.kiekio % pokyt.ES=1
Vyr.išlaid susideda iš: Išlaid.esm.vart.valst.finansuojamose įstaigose ir org;Inest.išlaidų;
45o tiesė- tiesė,kurios visuose tašk.išlaidos lygios paj.