UAB “Ergo Lietuva” analizė

TURINYS

Įvadas 2
1. Bendroji civilinės atsakomybės draudimo verslo aplinka 3
1.1 Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos pokyčiai per 2001 metus 3
1.2 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas 4
1.3 Pagrindiniai TPCA privalomojo draudimo sistemos Lietuvoje bruožai 6
1.4 TPCA draudimo sutarčių terminai 2002 metais 8
2. Civilinės atsakomybės draudimo konkurencinė rinka 8
2.1. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo TPCA draudimo paslaugas Lietuvoje 8
2.1.1. Motorinis Biuras 8
2.1.2. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo TPCA draudimo paslaugas Lietuvoje 10
2.1.2.1. AB “Lietuvos draudimas” 10
2.1.2.2. If draudimas 11
2.1.2.3. UAB “Baltikums draudimas” 12
2.1.2.4. UAB “Lindra” 12
2.1.2.5. Lietuvos Žemės Ūkio Banko draudimas 13
2.2. Privalomojo TPCA draudimo rinkos pasidalijimas 14
3. UAB “ERGO Lietuva” 15
3.1. Veiklos charakteristika 15
3.1.1. Kas ir kada įkūrė 15
3.1.2. Veiklos pobūdis ir mastai 16
3.1.3. Personalas ir organizacinė struktūra 19
3.2. Įmonės teikiamos paslaugos 20
3.2.1. Rūšys ir tarpusavio suuderinimas 20
3.2.2. Populiariausia įmonės teikiama paslauga 20
3.2.3. Draudimo kokybės charakteristika 22
3.3. Naudojami draudimo siūlymo būdai ir rėmimo priemonės 23
3.3.1. Reklamos būdai 23
3.3.2. Įvairios visuomeninių ryšių formos 26
3.4. Veikiančios kainos 27
3.4.1. Kainų santykis su konkurentų kainomis 27
3.4.2. Nuolaidos ir jų taikymo atvejai 28
3.4.3. Kaip kainas vertina klientai 28
Išvados 30
Literatūra 31
Priedai 32Įvadas
Pastaraisiais metais vakarų šalyse sparčiai plėtojamas draudimo paslaugų verslas, didėja jo vaidmuo socialiniame, ekonominiame valstybės gyvenime, nuoat daugėja draudėjų, tai yra fizinių ir juridinių asmenų, patikinčių riziką draudikams, didėja pasirašomų draudimo įmokų apimtis, plėtojama draudimo paslaugų produktų įvairovė, tobulinami jų paskirstymo kanalai, draudikų komunikavimo ir bendravimo su draudėjais priemonės ir būdai. Mums rūpi suužinoti, kokia padėtis Lietuvoje, ar jau pakankamai suvoktadraudimo paslaugų vertė, jų teikiama nauda. Taigi mūsų referato tikslas – atskleisti privalomo civilinės atsakomybės draudimo paslaugos ypatumus Lietuvoje. Mes pasirinkome šią draudimo rūšį, nes privalomasis TPCA draudimas Lietuvoje aktualus ne tik dėl siekio už

žtikrinti nukentėjusiųjų interesų apsaugą, bet ir dėl spartaus transporto sistemos vystymosi per pastaruosius dešimt metų.
Šiam tikslui pasiekti mes įsigilinome į UAB “ERGO Lietuva” veiklą, nes šiandien ši bendrovė yra tarp pažangiausių Lietuvos draudikų. Ji yra antroji pagal dydį Lietuvos negyvybės draudimo bendrovė.
Šiame referate mes keliame tokius uždavinius :
1) atskleisti bendrą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo aplinką Lietuvoje;
2) apibūdinti bendrąją UAB “ERGO Lietuva” veiklos charakteristiką;
3) supažindinti su įmonės teikiamomis paslaugomis;
4) apžvelgti draudikų santykius su draudėjais, paslaugų siūlymo būdus ir rėmimo priemones;
5) aprašyti rinkoje veikiančias kainas.

Ir visus šiuos uždavinius mes norime pasiekti UAB “Ergo Lietuva” veiklą lygindami su konkurentais, nes visos draudimo įmonės Lietuvoje stengiasi naudoti kuo įvairesnes draudimo marketingo priemones, metodus, norėdamos išsilaikyti draudimo paslaugų rinkoje arba užimti jos dalį.
Mes džiaugiamės, kad darbą reikia rašyti grupėje, nes tookiu būdu tikimės įgauti grupinio darbo įgūdžių.1. Bendroji civilinės atsakomybės draudimo verslo aplinka
1.1 Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos pokyčiai per 2001 metus
2001 metai pasižymėjo saikingu ne gyvybės draudimo augimu. Taip pat tais metais sėkmingai buvo ruošiamasi privalomajam Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimui. 2001 m. daugeliui draudimo įmonių buvo pelningi. Audituotais duomenimis, per metus ne gyvybės draudimo įmonės uždirbo 11,7 mln. litų pelno. 2001 m. gruodžio 31 d. ne gyvybės draudimo veiklą vykdė 22 (iš jų 3 – kredito) draudimo įmonės. Per metus Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie finansų mi

inisterijos (toliau VDPT) valdyba išdavė 3 licencijas ne gyvybės draudimo veiklai. 2001 metais tiesiogiai draudžiant ir perdraudžiant buvo pasirašyta 478,0 mln. litų draudimo įmokų, tai yra 9,4 proc. daugiau nei 2000 metais. Išmokėta 181,4 mln. litų draudimo išmokų, tai yra 2,5 proc. daugiau nei prieš metus.

1 grafikas. Pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų dinamika, mln. Lt[3]

Pasirašytų ne gyvybės draudimo įmokų dalis padidėjo 6,7 proc. iki 385,1 mln. litų. Draudimo išmokų dalis per 2001 metus sumažėjo 1,5 proc. iki 147,1 mln.litų. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos prognozavo, kad 2002 metais ne gyvybės draudimo įmokos išaugs 35 % iki 519,9 mln. Lt, nes bus įvestas privalomasis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Ar tai pasitvirtins, bus aišku 2003 metų birželio mėn., kai VDPT pateiks draudimo rinkos ataskaitą per 2002 metus.
2001 metais toliau didėjo gyvybės draudimo rinkos dalis draudimo sektoriuje. 2001 metais pasirašytos draudimo įmokos sudarė 19,4 proc., ne gyvybės draudimo rinkos dalis – 80,6 proc. 2000 metais, pasirašytų įmokų pasiskirstymas tarp gyvybės ir ne gyvybės draudimo rinkų buvo atitinkamai 17,5 proc. ir 82,5 proc., 1999 metais, – 16,9 proc ir 83,1 proc.
Bendras draudimo įmonių turtas 2001 metais išaugo 14,6 proc. ir metų pabaigoje sudarė 948,6 mln. litų. Iš jų, ne gyvybės draudimo įmonių – 772,6 mln. litų (6,1 proc. didesnis nei 2000 metais). Neto techniniai atidėjimai tais metais padidėjo 16,8 proc. iki 434,5 mln. litų. 2001 metų pabaigoje ne gyvybės draudimo įmonių neto techniniai atidėjimai sudarė 338,1 mln. litų (6,9 proc. da

augiau nei 2000 metais). [3]1.2 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas
Reikšmingiausiu įvykiu 2001 metais Lietuvos draudimo rinkoje buvo teisinės bazės, reglamentuojančios transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės (TPCA) privalomąjį draudimą, sukūrimas. Pareiga draustis privalomuoju TPCA draudimu įvesta nuo 2002 m. balandžio 1 dienos. Tai būtini ir reikšmingi žingsniai kuriant pažangią draudimo sistemą Lietuvoje, integruojantis į Europos Sąjungą.
Privalomasis TPCA draudimas Lietuvoje tapo ypač aktualus ne tik dėl siekio užtikrinti nukentėjusiųjų interesų apsaugą, bet ir dėl spartaus transporto sistemos vystymosi per pastaruosius 10 metų:
 Transporto priemonių kiekis 1000 gyventojų padidėjo 43 proc. (nuo 215 iki 308).
 Lengvųjų automobilių kiekis 1000 gyventojų padidėjo virš 100 proc. (nuo 130 iki 261).
Nukentėjusiųjų kelių eismo įvykiuose skaičiaus kitimas nebuvo toks radikalus:
 autoavarijų su sužeistaisiais ar žuvusiais skaičius padidėjo 13 proc. (nuo 5135 iki 5807);
 sužeistųjų kiekis padidėjo 27 proc. (nuo 5491 iki 6961);
 žuvusiųjų sumažėjo 31 proc. (nuo 933 iki 640). [3]
Nuostoliai, patiriami kelių eismo įvykiuose Lietuvoje, yra milžiniški: metinė nuostolių suma vertinama virš 1 mlrd. litų.
Kartu su minėtu kelių eismo intensyvėjimu, pastaruosius 10 metų Lietuvoje buvo svarstomas TPCA privalomojo draudimo įvedimas. Jo svarbą sąlygoja ir vis didėjantys kelių eismo įvykių žalų dydžiai: Draudimo priežiūros tarnybos duomenimis, vidutinė žala pagal savanoriškojo TPCA draudimo 2000 m. rezultatus Lietuvoje viršijo 1500 litų. Ne kiekvienas gali tokias žalas atlyginti, kai kurie žalos kaltininkai net ir nesistengia, o bandant žalos atlyginimą išieškoti te
eismo keliu, neretai
paaiškėja, kad žalos kaltininkas jokio turto neturi arba turi nepakankamai. Tokiais atvejais žalos atlyginimas užsitęsia ilgą laiką ir žala tampa jau ne žalos kaltininko problema, o nukentėjusiojo bei visuomenės problema. Pastaruoju metu padaugėjo autoavarijų, kai žalą padaro kitoje valstybėje registruotos transporto priemonės vairuotojas. Jeigu užsienietis neatlygina žalos geranoriškai, gauti žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos piliečiui tokiais atvejais yra sunku. Lietuvos geografinė padėtis apsprendžia tą faktą, kad Lietuvos teritoriją kerta nemažai tranzitu važiuojančių automobilių. Pagausėjus atvykstančiųjų į Lietuvą skaičiui, autoavarijų metu užsieniečių padarytos žalos atlyginimas tampa ypač problematiškas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo svarbą ir aktualumą, įstatymo projektas buvo derintas su įvairiomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis. Įstatymo projektas ne vieną kartą buvo skelbtas spaudoje. Buvo suorganizuotas viešas įstatymo projekto svarstymas Seime. Asmenys, pageidaujantys išsakyti savo nuomonę bei pastabas ir pasiūlymus, turėjo galimybę diskutuoti su įstatymo projekto rengėjais dėl įstatymo projekto nuostatų. Daugiausia diskusijų kėlė įstatymo nuostatos dėl draudimo objekto, asmenų, privalančių apsidrausti, draudimo sumų ir draudimo įmokų, draudimo sutarties terminų, transporto priemonių, kurios turi turėti draudiminę apsaugą, kelio sąvokos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro statuso, žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo principų, draudimo kontrolės. Įstatymo projekto svarstymo metu nemažai laiko buvo nagrinėjamos draudimo įmokos bei dėl šio draudimo galinčios kilti problemos žemės ūkyje. Toks detalus įstatymo projekto nagrinėjimas bei jau minėtų įstatymo projekto nuostatų keitimas užėmė nemažai laiko, ir tai yra viena iš priežasčių, įtakojusių gana ilgą įstatymo priėmimo procedūrą.1.3 Pagrindiniai TPCA privalomojo draudimo sistemos Lietuvoje bruožai
 Privalomojo draudimo tikslas – apsaugoti nukentėjusiųjų nuo autoavarijos asmenų turtinius interesus. Tuo pačiu apsaugomi ir žalos kaltininko turtiniai interesai, taip pat ir likusios visuomenės dalies interesai, nes jeigu autoavarijos kaltininkas neatlygina žalos, suteikiant pagalbą patyrusiems nelaimę asmenims valstybės sąskaita, kompensuojant nuostolius netiesiogiai dalyvauja visi mokesčių mokėtojai.
 Privalomojo draudimo objektas – transporto priemonės savininko ar valdytojo civilinė atsakomybė atlyginti žalą, padarytą valdant transporto priemonę, kitam asmeniui.
 Prievolės draustis visuotinumas. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas, dalyvaujantis kelių eisme, privalo būti apsidraudęs TPCA privalomuoju draudimu arba būti apdraustas šiuo draudimu ir turėti galiojantį draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį, kad yra sudaryta draudimo sutartis.
 Draudėjo pasirinkimo laisvė. Asmuo gali pats rinktis, kurioje draudimo įmonėje draustis, svarbiausia, kad pasirinktoji draudimo įmonė turėtų leidimą vykdyti šios rūšies draudimą.
 Draudimo įmonės pasirinkimo laisvės apribojimas. Draudimo įmonė, turinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos išduotą leidimą vykdyti šios rūšies privalomąjį draudimą ir esanti Lietuvos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narė, privalo sudaryti privalomojo TPCA draudimo sutartis su asmenimis, kurie kreipėsi dėl draudimo.
 Privalomojo draudimo ribotumas. Autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims garantuojamas neviršijant nustatytų draudimo sumų, t.y. 30 000 litų žalos asmeniui ir 30 000 litų nuostolių turtui (pagal ESteisės aktų reikalavimus, kuriuos įgyvendinti Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi nuostatą iki stojimo į Europos Sąjungą datos, draudimo sumos turi siekti 100 tūkst. Eurų turto nuostoliams ir 500 tūkst. Eurų asmens žaloms).
 Privalomojo draudimo susiejimas su transporto priemone. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas, drausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir kiekvieno teisėto vairuotojo civilinę atsakomybę, vairuojant jo transporto priemonę.
 Privalomojo draudimo sutarčių rūšys:
o paprastoji TPCA privalomojo draudimo sutartis;
o grupinė TPCA privalomojo draudimo sutartis;
o pasienio TPCA privalomojo draudimo sutartis;
o tarptautinė TPCA privalomojo draudimo sutartis.
 Privalomojo draudimo garantijų ir stabilumo sistemos įvedimas. Neatskiriama privalomojo draudimo dalimi yra Lietuvos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras, atlyginantis žalas TPCA privalomojo draudimo įstatymo numatytais atvejais.
 Žalų atlyginimo tvarkos reglamentavimas, garantuojant žalos atlyginimo operatyvumą.
 Įmokų dydžių dalinis reguliavimas. Nustatomos bazinės draudimo įmokos ir jų didinimo koeficientai priklausomai nuo transporto priemonių charakteristikų; įtvirtinama draudimo įmokos didinimo ir mažinimo tvarka, priklausomai nuo draudėjo drausmingumo vairuojant; įvedamos papildomos nuolaidos invalidams ir pensininkams (40 proc. įmokos) bei vežėjams, turintiems galiojančią žalią kortą (50 proc. įmokos).
Be jau paminėtų TPCA privalomojo draudimo įvedimo teigiamų pusių, galima tikėtis, kad įvedus šios rūšies privalomąjį draudimą, tai bus ir vairuotojus drausminanti priemonė, nes draudimo įmoka priklausys nuo vairuotojo drausmingumo kategorijos, kurią apsprendžia tai, kiek autoavarijų vairuotojas padarė, ar nebuvo baustas už vairavimą būnant neblaiviu, apsvaigusiu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Be to, Lietuvai susidaro galimybė prisijungti prie Žalios kortos sistemos, padedančios lengviau judėti šalyse, kurios priklauso Žalios kortos sistemai, taip pat sukuriančios prielaidas greičiau gauti žalos atlyginimą asmenims, kurie yra valstybių, priklausančių Žalios kortos sistemai, gyventojai. Priklausymas šiai sistemai taip pat įgalintų apsaugoti Lietuvos vežėjų, privačių asmenų, keliaujančių į užsienį bei Lietuv.os piliečių, patyrusių žalą nuo kitos šalies vairuotojų, interesų apsaugą. Lietuvai tapus Žalios kortos biuro nare, palengvėtų žalų reguliavimas, kai žala padaroma Lietuvos Respublikos piliečiui užsienyje.1.4 TPCA draudimo sutarčių terminai 2002 metais
2 grafikas. TPCA draudimo sutarčių pasiskirstymas 2002 m.

Kaip matome iš grafiko, 2002 metais Lietuvoje įvedus privalomąjį transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, daugiausia žmonių (771267 žmonės arba 68 % visų apsidraudusiųjų civilinę atsakomybę) draudėsi maksimaliam periodui, tai yra 12-ai mėnesių. Matyt, pagrindinis veiksnys, įtakojantis tokį pasirinkimą, yra kaina. Visos draudimo kompanijos tuo pigiau parduoda draudimo polisą, kuo ilgesniam terminui jis yra sudaromas. Atitinkamai 9 mėnesių periodui civilinę atsakomybę 2002 metais draudėsi 6 %, 6 mėnesių – 14 %, 3 mėnesių – 5 %, 1 mėnesio – 7 % visų apsidraudusiųjų.2.1. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo TPCA draudimo paslaugas Lietuvoje
2.1.1. Motorinis Biuras
2002 metų sausio 2 dieną visos 11 draudimo bendrovių, gavusių licencijas verstis transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pradėjo oficialiai platinti šios draudimo rūšies polisus. Leidimą drausti privalomuoju draudimu gavo ne visos draudimo bendrovės. Suteikdama leidimus, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba (VDPT) atsižvelgė į draudimo bendrovių mokumo rodiklius, techninius atidėjimus, investicijų portfelį, atstovybių tinklą, patirtį draudžiant vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o taip pat į tai, kokią portfelio dalį sudaro atsakomybės, atliekant muitinės procedūras, draudimo įmokos.[6]
Nr. Draudimo bendrovės pavadinimas Leidimo išdavimo data
1 Lietuvos draudimas, AB 2001 08 14
2 Ergo Lietuva, UAB 2001 08 14
3 Baltic Polis, UAB 2001 08 14
4 Lindra, UAB 2001 08 14
5 Sampo Lietuva, UAB (dabar – If draudimas, UAB) 2001 08 21
6 Lietuvos žemės ūkio banko draudimas, UAB 2001 08 21
7 Industrijos garantas, UADB 2001 08 21
8 Preventa, ADB (dabar Preventa, UADB) 2001 08 28
9 Baltikums draudimas, UADB 2001 08 28
10 Baltik garant, UAB 2001 09 04
11 Snoro garantas, ADB 2001 09 25
12 LTB draudimas, UAB (dabar BTA Draudimas, UAB) 2001 12 27

1 lentelė. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo draudimo paslaugas.

Aišku tai, kad privalomuoju draudimu draus 11 leidimus gavusių draudimo bendrovių: “Ergo Lietuva” ir “Preventa” dirbs kartu. 11 leidimą gavusių draudimo bendrovių 2001 m. spalio 1 dieną įsteigė Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biurą (toliau Motorinis biuras). Motorinis biuras bus išlaikomas iš jo narių atskaitymų nuo pasirašytų TPVCA privalomojo draudimo įmokų. Iš biuro iždo bus mokamos draudimo išmokos nukentėjusiems autoavarijoje asmenims tais atvejais, kai autoįvykio kaltininkas nebuvo apsidraudęs privalomuoju draudimu, vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, žalą padarė tyčia arba žala buvo padaryta vogta ar kitaip neteisėtai pasisavinta transporto priemone. Visais šiais atvejais Motorinis biuras turės teisę išieškoti iš kaltojo asmens nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką, o kaltininkui vis tiek teks įsigyti privalomojo draudimo polisą. Biuras taip pat atlygins žalą draudimo bendrovės – biuro narės bankroto atveju ir tada, kai autoįvykio metu buvo sužalotas ar žuvo žmogus, o įvykio kaltininkas yra nežinomas.
Pagrindinės Motorinio Biuro funkcijos: 1) koordinuoja transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą vykdančių draudimo įmonių veiklą; 2) užtikrina transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimą; 3) Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytais atvejais moka draudimo išmokas nukentėjusiems autoavarijoje asmenims; 4) kaupia ir naudoja transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę; 5) atlieka Biurų tarybos pavestas funkcijas, užtikrinant tarptautinei transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemai (Žalios kortos sistemos) priklausančiai šaliai keliamus reikalavimus.2.1.2. Draudimo bendrovės, teikiančios privalomojo TPCA draudimo paslaugas Lietuvoje
2.1.2.1. AB “Lietuvos draudimas”
Šiuo metu Lietuvos draudimo grupė yra didžiausias universalus draudikas Baltijos šalyse, pasirašęs 214 milijonų litų draudimo įmokų 1999 metais. Grupė taip pat yra neginčijama rinkos lyderė Lietuvoje ne gyvybės ir gyvybės draudimo rinkose su 48% ir 89% rinkos dalimis atitinkamai. Pardavimai vyksta beveik 50 pardavimo skyriuose visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, įskaitant visus stambiausius pramonės miestus ir rajonų centrus. Lietuvos draudimas yra labiausiai patyrusi draudimo bendrovė Lietuvoje. Grupė turi didžiulę klientų bazę, kurią sudaro tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, gerai pažįstantys bendrovę ir laikantys ją patikimu draudimo partneriu. Būdamas rinkos lyderis, “Lietuvos draudimas” aptarnauja daugelį stambiausių ir geriausiai žinomų Lietuvos įmonių, įskaitant ir tas, kurios įeina į svarbiausius Lietuvos transporto, energetikos, gamybos ir telekomunikacijų sektorius atstovaujančių įmonių šimtuką. AB “Lietuvos draudimas” ir jos dukterinės įmonės teikia įvairias gyvybės ir ne gyvybės draudimo paslaugas. Tai turto draudimas, civilinės atsakomybės draudimas, kreditų draudimas, gyvybės ir sveikatos draudimas ir kitos draudimo paslaugos. Grupė turi sudariusi perdraudimo sutartis su tokiomis stambiomis užsienio bendrovėmis, kaip Swiss Re, Cologne Re, ERC Frankona, Gerling KG ir daugeliu kitų.2.1.2.2. If draudimas
Suomijos draudimo kompanijos Sampo valdoma ne gyvybės draudimo bendrovė veiklą Lietuvoje pradėjo 1999 m. gruodžio 29 d. Per porą metų bendrovė įsitvirtino stipriausių šalies ne gyvybės draudimo bendrovių sąraše ir 2001-ųjų metų pabaigoje užėmė 6,2 proc. šalies rinkos. Ne gyvybės draudimo bendrovė If draudimas savo klientams siūlo ne pavienes paslaugas, o modernią rizikų valdymo koncepciją. Jų veiklos strategija remiasi profesionalių specialistų komanda, nauju požiūriu į draudimo paslaugas bei išskirtiniu dėmesiu klientui. Įsigyti visas If draudimo siūlomas draudimo rūšis ir sureguliuoti žalą jau galima plačiame įmonės atstovybių tinkle, sujungusiame 12 šalies miestų. Kompanijoje dirba daugiau kaip 120 darbuotojų. Išvystytų partnerystės ryšių dėka privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą galima įsigyti daugiau kaip 500 prekybos vietų. Firmos paslaugas taip pat rekomenduoja daugiau kaip 60 draudimo brokerių. Santykius su žmonėmis If draudimas grindžia pasitikėjimu ir atvirumu, aptarnaudami klientus vadovaujasi vakarietiškomis vertybėmis, kurios atsispindi ir liberaliose draudimo taisyklėse. Siekdami veiklos skaidrumo ir nepriekaištingo klientų poreikių tenkinimo, jie glaudžiai bendradarbiauja su kitais Sampo grupės nariais – banku, lizingo ir gyvybės draudimo bendrovėmis. Ši partnerystė leidžia If draudimui siūlyti aukščiausios kokybės integruotas finansines paslaugas.2.1.2.3. UAB “Baltikums draudimas”
Draudimo bendrovė “Baltikums draudimas” įkurta 1996 m. sausio 25 d. Savo veiklą pradėjo turėdama “Eurogaranto” pavadinimą. 1996-1997 m. sėkmingai dirbdama, pasiekė neblogų rezultatų ir tarp 30 draudimo bendrovių užėmė 12 vietą. 1998 metais “Baltikums Draudimas” turėjo licencijas beveik visoms klasikinėms ne gyvybės draudimo rūšims. 1999 m. pabaigoje kontrolinį “Eurogaranto” akcijų paketą įsigijo Latvijos finansinė grupė “Baltikums Finance”, todėl nuo 2000 02 15 draudimo bendrovės pavadinimas pakeistas į “Baltikums Draudimas”. Darnus kolektyvo darbas, ilgalaikė patirtis, platus draudimo paslaugų pardavimo tinklas, dėmesys kliento interesams, bendradarbiavimas su užsienio draudimo kompanijomis padėjo “Baltikums Draudimui” ne tik įsitvirtinti draudimo rinkoje, bet ir tapti patikima draudimo bendrove. Didelį draudimo sutarčių skaičiaus ir draudimo įmokų augimą 2002 metais sąlygojo nuo 2002 m. balandžio mėn. įvestas vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Geri darbo rezultatai pasiekti darnaus kolektyvo darbo ir sumanaus vadovavimo dėka.2.1.2.4. UAB “Lindra”
Draudimo kompanija “Lindra” įsteigta 1993 metais. Kompanijos steigėjais buvo stambiausios to meto šalies autotransporto įmonės, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava”, AB “Medienos plaušas” ir kiti – iš viso 31 juridinis ir fizinis asmuo. 2002 m. pradžioje pagrindinį DK “Lindra” akcijų paketą įsigijo didžiausia Rytų ir Centrinėje Europoje Lenkijos draudimo kompanija PZU S.A. Pagal š.m. trijų ketvirčių pasirašytų tiesioginio draudimo įmokų rezultatus draudimo kompanija “Lindra” užima 3-ią vietą tarp Lietuvos ne gyvybės draudimo kompanijų, turėdama 8 proc. rinkos. Klientams siūloma beveik 40 rūšių draudimo paslaugų: turto, transporto, bendrosios bei profesinės civilinės atsakomybės, krovinių, CMR draudimai, draudimai ligos atvejui, draudimai nuo nelaimingų atsitikimų ir kt. UAB DK “Lindra” nuo pirmųjų savo veiklos metų užsiima agentine veikla klientams pardavinėdama transporto priemonių savininkų (valdytojų), išvykstančių į užsienį, civilinės atsakomybės draudimą (Žalia korta). Dar 2001 m. rugpjūčio mėn. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba, įvertinusi UAB DK “Lindra” pasirengimą, suteikė bendrovei Licenziją Nr. 1 teikti transporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. 2002 m. lapkričio mėn. suteikta licenzija teikti antstolių profesinės CA privalomąjį draudimą. Nuo pat įsteigimo draudimo kompanija dirba pelningai. Tai patvirtina ir draudimo kompanijos “Lindra” veiklą bei finansinius rezultatus audituojanti tarptautinė audito kompanija Andersen. Klientų patogumui visoje Lietuvoje įsteigtas platus aptarnavimo tinklas, apjungiantis 9 filialus, 44 agentūras ir 14 pasienio postų. DK “Lindra” klientus aptarnauja 290 profesionalių ir kvalifikuotų kompanijos darbuotojų, o taip pat apie 1000 draudimo agentų.2.1.2.5. Lietuvos Žemės Ūkio Banko draudimas
Šiuo metu UAB “Lietuvos žemės ūkio banko draudimas” užima apie 4 proc. negyvybės draudimo rinkos ir yra 7 bendrovė pagal tiesioginio draudimo ir prisiimto perdraudimo apimtis. Klientams siūlomos 29 UAB “Lietuvos žemės ūkio banko draudimas” draudimo rūšių paslaugos, o taip pat 5 pagal bendradarbiavimo sutartis su kitomis Lietuvos draudimo bendrovėmis ir 6 pagal bendradarbiavimo sutartis su užsienio draudimo bendrovėmis. Bendrovės struktūra susideda iš draudimo, finansų ir žalos sureguliavimo departamentų. Bendrovė veikia per 10 filialų apskričių centruose ir 46 atstovybes kituose miestuose. Patikima bendrovės veikla pritraukia vis daugiau klientų. Per 2001 metus sudaryta 37.000 draudimo sutarčių, arba 13,8 procentų daugiau nei 2000 metais. Iš jų 60 nuošimčių sudaro fiziniai asmenys bei 40 nuošimčių verslo klientai. Per 2001 m. pasirašyta draudimo įmokų už 12,25 mln. Lt arba 28,5 nuošimčio daugiau negu 2000 metais. Draudimo portfelio struktūroje didžiausią dalį sudaro transporto priemonių draudimas – 31%, turto draudimas – 25%, transporto priemonių valdytojų savanoriškas civilinės atsakomybės draudimas – 14%, derliaus draudimas – 5,6%, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – 4,4 %, kitos rūšys 20%. Per 2001m. buvo užregistruota 2.614 draudiminių įvykių pagal 16 draudimo rūšių ir draudėjams išmokėta 3.876 mln. Lt draudimo išmokų. Vidutinė draudimo išmoka buvo 1.482,00 Lt. 46% visų išmokėtų draudimo išmokų išmokėta už transporto priemonių žalas, 16% už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žalas, 13% už verslinių gyvūnų draudimo žalas. Bendrovės patikimumą ir draudimo išmokų išmokėjimo draudėjams stabilumą užtikrino glaudus bendradarbiavimas su žinomais ir patikimais perdraudikais – Zurich Re, General&CologneRe, CERES, Gerling, Swiss Re. Būtent tinkamai suderinta perdraudimo programa užtikrino, kad bendras 2001 metų bendrovės nuostolingumas buvo vienas iš mažiausių Lietuvos draudimo rinkoje ir sudarė tik 32,9%. Darnus ir kvalifikuotas bendrovės darbuotojų darbas ir patikimas perdraudimas leido 2001 metais gauti 1,159 mln. Lt. grynojo pelno arba 64% daugiau negu 2000 metais. 2001 metai priimtas transporto piemonių savininkų ir valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymas paskatino priimti sprendimą dalyvauti šioje veikloje. 2001m. rugpjūčio mėn. gautas atitinkamas leidimas vykdyti šį draudimą lygia greta su kitomis draudimo bendrovėmis. Bendrovė tapo privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro nare. Turėdama vieną iš plačiausių platinimo tinklų, tolygiai apimantį visą Lietuvos teritoriją, LŽŪBD pagrįstai tikisi užimti deramą vietą tarp pagrindinių Lietuvos rinkoje veikiančių draudimo bendrovių. Šiuo metu veikia 10 bendrovės filialų apskričių centruose, 46 atstovybės rajonų savivaldybių centruose, per 50 atstovybių veikiančių pagrindiniuose mažmeninės prekybos ir kitų paslaugų centruose. Draudėjų aptarnavimo po draudiminių įvykių patogumui įsteigtas Žalos sureguliavimo centras bei 10 draudiminius įvykius administruojančių padalinių.2.2. Privalomojo TPCA draudimo rinkos pasidalijimas
3 grafikas. Privalomojo TPCA draudimo rinkos lyderiai.

Absoliutus Lietuvos TPCA draudimo rinkos lyderis yra AB “Lietuvos draudimas”. Įmonė kontroliuoja 40 % visos rinkos. Toliau eina UAB “ERGO Lietuva”, turinti 20 % rinkos. Po 7-9 % rinkos kontroliuoja UAB “Lindra”, “LŽŪB draudimas”, “Baltikums draudimas” bei “If draudimas”. Likusius 8 % Lietuvos privalomojo TPCA draudimo rinkos užima šios bendrovės: UAB “BalticPolis”, “Baltik garant”, “BTA draudimas”, “Industrijos garantas” bei “Snoro garantas”.3.1. Veiklos charakteristika
3.1.1. Kas ir kada įkūrė
1991 m. gegužę įsteigta Lietuvos ir Vokietijos UAB “Drauda” tapo pirmąja užsienio kapitalo draudimo bendrove Lietuvoje. Devynerius metus ji priklausė Vokietijos draudimo grupei “Alte Leipziger”. Kartu su vokišku kapitalu buvo perduota patirtis ir gilios draudimo tradicijos, taip pat sudarytos sąlygos stabiliai ir efektyviai dirbti.
2000 m. sausio mėn. draudimo bendrovės pagrindiniu akcininku tapo Vokietijos ERGO draudimo grupė. 2001 m. rugsėjo 20 d. “Drauda” pakeitė pavadinimą į “ERGO Lietuva”. Suvienodinti vienai iš didžiausių Europos draudimo grupei ERGO priklausančių bendrovių pavadinimus nuspręsta siekiant gerinti paslaugų teikimo efektyvumą ir kurti bendrą identitetą. ERGO besivadinančių bendrovių yra tiek kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, tiek labiau nuo Lietuvos nutolusiose Europos šalyse, tarkim, Portugalijoje.
2001 m. vasarą Vokietijos ERGO grupė tapo pagrindine ne gyvybės draudimo bendrovės “Preventa” akcininke. 2002 m. pastaroji įmonė galutinai suvienyta su “ERGO Lietuva”. Sujungus “ERGO Lietuvos” ir “Preventos” ilgametę draudimo verslo patirtį, patobulintos esamos draudimo paslaugos bei sukurta naujų. “Preventa” sėkmingai dirbo su smulkiais klientais, todėl jiems parengti patrauklūs draudimo paketai. Šiandien ERGO grupėje apsidrausti visomis draudimo rūšimis gali tiek privatūs asmenys, tiek įmonės. Grupės tikslas yra išlaikyti visus klientus ir atliepti jų lūkesčius.3.1.2. Veiklos pobūdis ir mastai
ERGO pardavimų tinklas apima visus didžiausius Lietuvos miestus ir miestelius. Grupė turi 8 regioninius centrus ir 43 atstovybes visoje Lietuvoje, taip pat 10 skyrių pasienio postuose.
Šiuo metu tai vienas iš universaliausių ir įvairialypiškiausių pardavimo tinklų Lietuvoje. Per daugiau nei dešimt veiklos metų “ERGO Lietuva” sukaupė nemenką įstatinį kapitalą, solidžius draudimo rezervus, kitą turtą, užtikrinantį įmonės mokamąjį pajėgumą ir garantuojantį klientų saugumą. ERGO grupės finansinį patikimumą taip pat užtikrina tarptautinės perdraudimo kompanijos.
Šiandien ERGO grupės bendrovės yra tarp pažangiausių Lietuvos draudikų. Finansinis patikimumas, išskirtinis dėmesys klientui, kokybiškos paslaugos ir profesionalumas – kertiniai akmenys, leidžiantys “ERGO Lietuvai” siekti teigiamų rezultatų šalies draudimo rinkoje.
Jai taip pat priklauso per 40 draudimo įmonių 23 Europos šalyse. Draudimo grupės būstinė yra Diuseldorfe, Vokietijoje. ERGO draudimo grupės pagrindinis akcininkas yra tarptautinė perdraudimo kompanija “Münich Re”.
ERGO grupė užima lyderio pozicijas Lietuvos, Latvijos ir Estijos draudimo rinkose. Į Lietuvos draudimo bendroves ERGO grupė investavo 84 mln. Lt.ERGO draudimo grupė yra įvertinta tarptautinių reitingų agentūrų. 2001 m. tarptautinė reitingų agentūra Standart&Poor’s suteikė ERGO draudimo grupės narėms Victoria Leben, Victoria Versicherung, Hamburg-Mannheimer Leben, Hamburg-Mannheimer Sach ir DKV Deutsche Krankenversicherung aukščiausius reitingus – AAA. Grupės bendrovės vienintelės Vokietijoje tarp draudimo įmonių yra gavusios šį įvertinimą.
2001 m. reitingų agentūra “Standard&Poor’s” Vokietijos ERGO draudimo grupei suteikė aukščiausią patikimumo reitingą – AA+. Tai yra aukščiausias kontroliuojančiosios įmonės įvertinimas. “Standard&Poor’s” pažymėjo grupės gerai išvystytą pardavimų tinklą ir finansinių paslaugų veiklą.
“Standard&Poor’s” įvertinimas yra ne tik finansinio skaidrumo, bet ir gerai organizuotos vadybos pripažinimas. Tokiais pačiais principais vadovaudamasi ERGO veikia ir Lietuvoje. “ERGO Lietuva”, “ERGO Lietuva gyvybės draudimas” ir “Preventa” yra vienintelės užsienio kapitalo bendrovės Lietuvoje, turinčios tokį įvertinimą.
Vokietijos ERGO draudimo grupei Lietuvoje priklauso šios bendrovės:
• “ERGO Lietuva”
• “ERGO Lietuva gyvybės draudimas”
• “ERGO Lietuva investicija”
• “Draudos asistavimas”
ERGO Lietuva”, rinkoje veikianti dešimt metų, yra antra pagal dydį Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė. Įmonė yra apdraudusi beveik 400 000 Lietuvos gyventojų. “ERGO Lietuva” teikia visas ne gyvybės draudimo paslaugas fiziniams asmenims: transporto priemonių, turto, sveikatos, civilinės atsakomybės, vykstančiųjų į užsienį draudimą ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Juridiniams asmenims “ERGO Lietuva” siūlo šias paslaugas: transporto priemonių, civilinės atsakomybės, turto, sveikatos, mašinų, vežamų krovinių, statybos darbų draudimą, draudimą nuo finansinių nuostolių ir nelaimingų atsitikimų, taip pat montavimo darbų ir elektronikos draudimą.
“ERGO Lietuva gyvybės draudimas” yra ilgiausiai Lietuvos rinkoje veikianti gyvybės draudimo įmonė. Ji buvo įsteigta 1995 metais. “ERGO Lietuva gyvybės draudimas” siūlo gyvybės, pensinio ir studijų draudimo paslaugas, teikiančias galimybę taupyti lėšas ir gauti finansinę paramą nelaimės atveju. Bendrovės steigėja yra seniausia Vokietijos draudimo kompanija “Alte Leipziger”, sėkmingai veikianti nuo 1819 metų. 2000 metais pagrindiniu šio Vokietijos draudiko akcininku tapo didžiausia pasaulyje perdraudimo kompanija “Münich Re”, ji perdraudžia ir bendrovės “ERGO Lietuva gyvybės draudimas” sudarytas sutartis.
“UAB “ERGO Lietuva investicija” pradėjo veiklą 1999 metų rugsėjo mėnesį. Šiuo metu įmonėje dirba 14 darbuotojų. Pagrindinė bendrovės veikla – ERGO grupės Lietuvoje ilgalaikio turto valdymas, administravimas ir nuoma, informacijos apie padėtį nekilnojamo turto rinkoje rinkimas ir analizavimas,kas suteikia galimybę prognozuoti ir paruošti realius .bendrovės verslo planus.Bendrovės veiklos strategija ir pagrindiniai planai – naujų pastatų ir žemės sklypų įsigijimas, statyba ir nuomos paslaugų teikimas visoje Lietuvoje.
ERGO strategija Baltijos šalyje paremta susitelkimu į pagrindinį verslą – draudimo veiklą. Todėl, pasitelkus Vokietijos ERGO patirtį, “Draudos autocentras” ir “Preventai” priklausiusi įmonė “Dekra” buvo reorganizuota į draudimo asistavimo bendrovę “Draudos asistavimas”. Įmonė asistuoja draudiminius įvykius bei administruoja bendradarbiavimą su automobilių remonto įmonėmis. “Draudos asistavimas” yra pirmoji tokio pobūdžio asistavimo kompanija Lietuvoje.
2001 m. draudimo bendrovės “ERGO Lietuva” ir “ERGO Lietuva gyvybės draudimas” baigė teigiamu rezultatu ir gavo besąlygiškas audito kompanijos BDO išvadas. Abi bendrovės 2001 m. augo daugiau kaip po 50 proc.
Pernai UAB “ERGO Lietuva” padidino įstatinį kapitalą nuo 10 mln. iki 12,5 mln. Lt. Nuosavas kapitalas išaugo nuo 18,6 mln. iki 29,7 mln. Lt. Padidėjo techniniai atidėjimai nuo 29,4 mln. iki 33,6 mln. Lt. Įmonės apyvarta ūgtelėjo 50 proc. – 2000 m. įmonės apyvarta siekė 48,1 mln., o pernai – 68,7 mln. Lt. Bendrovė metus baigė teigiamu rezultatu – 340 000 Lt pelnu.
“ERGO Lietuva gyvybės draudimo” įstatinis kapitalas išaugo nuo 4 mln. iki 6 mln. Lt. Didėjo ir nuosavas kapitalas – nuo 5,2 mln. iki 9,2 mln. Lt. Techniniai atidėjimai ūgtelėjo nuo 10,8 mln. iki 19,7 mln. Lt. Investicijos padidėjo nuo 13,3 mln. iki 25,7 mln. Lt, turtas – nuo 17,4 mln. iki 31,5 mln. Lt. Bendrovė praėjusiais metais uždirbo 174 000 Lt pelno. Klientams priskaičiuotas perviršis buvo 822 000 Lt (2000 m. perviršis buvo 10 000 Lt).
2001-aisiais “ERGO Lietuvos” investicijos, įskaitant ir perdraudėjų depozitus, sudarė 61,71 mln. Lt, o jau šių metų pirmąjį ketvirtį – 70,21 mln. t. Investicijos į nekilnojamąjį turtą 2002 m . I ketv. pabaigoje buvo 31,75 mln. Lt (2001 m. pabaigoje – 31,84 mln. Lt). Kitos finansinės investicijos padidėjo nuo 26,36 mln. Lt 2001 metais iki 34,97 mln. Lt 2002 m. I ketv.
Investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius padidėjo nuo 13,32 mln. Lt 2001 metais iki 24,43 mln. Lt 2002 m. I ketv. 2002 m. I ketv. indėliai bankuose sudarė 9,83 mln. Lt (praėjusiais metais – 6,91 mln. Lt). Pajamas iš ilgalaikių investicijų sudarė pajamos iš nekilnojamojo turto, jos siekė 0,39 mln. Lt 2002 m. I ketv. (visais 2001 m. – 1,94 mln. Lt), ir pajamos iš kitų investicijų, jos per 2002 m. I ketv. sudarė 0,45 mln. Lt (per praėjusius metus – 1,77 mln. Lt).
“ERGO Lietuva” įsitvirtino privalomajame vairuotojų civilinės atsakomybės draudime
2002 m. įsigaliojus privalomajam transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimui, bendrovė atkovojo 18 proc. šio draudimo rinkos. Iš viso pernai privalomojo transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimo įmokų buvo surinkta už 41,8 mln. Lt.
2002 m. turto draudimo rinka pasižymėjo aštria konkurencine aplinka ir dėl to stipriai kritusiais įkainiais. “ERGO Lietuva” išlaikė tą patį turto draudimo lygį – pernai, kaip ir 2001 m., surinkta 3,7 mln. Lt. turto draudimo įmokų.3.1.3. Personalas ir organizacinė struktūra
Iš viso ERGO draudimo grupėje dirba daugiau kaip 54 000 darbuotojų, jie aptarnauja 27 milijonus klientų visoje Europoje.
O Lietuvoje “ERGO Lietuva” sukūrė per tūkstantį darbo vietų, kuriose dirba kvalifikuoti, talentingi darbuotojai, o tai yra labai svarbu, kadangi personalo sugebėjimai yra retas išteklius. Pagrindiniai personalo ištekliai draudimo įmonėje yra ne marketingo specialistai, o visi darbuotojai, aptarnaujantys klientus, ir su jais tiesiogiai bendraujantys. Kai klientai kreipiasi į įmonę, jiems svarbūs ne marketingo specialistai, o darbuotojai, teikiantys paslaugas. Todėl klientai susiformuoja nuomonę apie paslaugų įmonę remdamiesi tiesiogiai juos aptarnaujančio personalo kvalifikacija, gebėjimais, orentacija į juos ir požiūriu į draudimo paslaugas. Sėkmingas vidaus marketingas yra įmonės išsilaikymo rinkoje sąlyga, todėl UAB “ERGO Lietuva” rengia marketingo strategiją savo drabuotojams ir potencialiems bendradarbiams, taip pat sumaniai, aktyviairūpinasi vidaus klientais ir išorės klientais (draudėjais). Jie skatina darbuotojus efektyviai pritaikyti rinkoje savo sugebėjimus, stengiasi sukurti gerą kolektyvą, kuris būtų pasirengęs ir galėtų pritraukti į “ERGO Lietuvą” nuolatinius klientus. Siekdami efektyvaus vidaus marketingo, įmonės vadovai stengiasi elgtis su savo tarnautojais taip, kaip nori, kad jie elgtųsi su klientais. Norėdami pagerinti draudimo paslaugų teikimą, “ERGO Lietuvos” vadovai planuoja darbuotojų karjerą, kruopščiai parenka naujus darbuotojus ir juos apmoko, kad teikdami klientams paslaugas jie galėtų patys savarankiškai spręsti tam tikrus įmonės uždavinius, kad prieš pradėdami teikti klientams draudimo paslaugas gerai suvoktų atitinkamų draudimo paslaugų produktus, jų savybes ir pan. Tam reikia specialių įmonės vidaus informacijos kanalų, kurie sėkmingai kuriami “ERGO Lietuvoje”. Mat draudimo paslauga pirmiausiai parduodama įmonės viduje, jos personalui, po to – jos klientams. Dėlto įmonės tarnautojai apie rengimąsi teikti naujas draudimo paslaugas turėtų būti informuojami anksčiau nei klientai. Jie galiausiai klientams pateikia suprantamą ir naudingą informaciją apie teikiamas draudimo paslaugas, o klientus aptarnaujančio personalo rekomendacijos parduodant paslaugas yra gerokai efektyvesnės, palyginti su rašytine informacija.3.2. Įmonės teikiamos paslaugos
3.2.1. Rūšys ir tarpusavio suderinimas
UAB “ERGO Lietuva” užima antrą vietą Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje. Ji teikia tokių rūšių paslaugas :

• Asmens civilinės atsakomybės draudimą;
• Draudimą nuo nelaimingų atsitikimų;
• Gyventojų turto pirmosios rizikos ir asmens civilinės atsakomybės draudimą;
• Gyvulių draudimą;
• Gyvybės rizikos draudimą;
• Kelionės draudimą;
• Kompleksinį transporto priemonės draudimą;
• Mobilių mašinų ir aparatų draudimą;
• Namų turto draudimą;
• Pastatų draudimą;
• Statybos darbų draudimą;
• Studijų draudimą;
• Užsieniečių gydymo išlaidų Lietuvoje draudimą;
• Vairuotojų civilinės atsakomybės vykstant į užsienį draudimą (“žalia kortelė”)
• Transporto priemonių savininkų privalomąjį civilinės atsakomybės darudimą.3.2.2. Populiariausia įmonės teikiama paslauga
UAB “Ergo Lietuva” turi 18,79 proc. privalomojo civilinės atsakomybės draudimo rinkos. Ji atsilieka tik nuo “Lietuvos draudimo”, kuris užima 44,61 proc.
Pati populiariausia “ERGO Lietuvos” paslauga – tai privalomasis civilinės atsakomybės draudimas.
Kas yra civilinės atsakomybės draudimas?
Apsidraudus šiuo draudimu, kitų asmenų turtui ar kitam žmogui netyčia padarytą žalą atlygins “ERGO Lietuva”. Tai yra Jūs savo atsakomybę už kitiems padarytą žalą perleidžiate draudimo bendrovei.
Kokie yra ERGO pranašumai
• “ERGO Lietuva” – vienintelė draudimo įmonė Lietuvoje, suteikianti tokios apimties draudimo apsaugą.
• Draudimo atstovybė arčiau Jūsų namų. Šiandien ERGO pardavimų tinklas apima visus didžiausius Lietuvos miestus ir miestelius.
• Finansinis patikimumas, jį užtikrina Vokietijos ERGO draudimo grupė ir tarptautinės perdraudimo kompanijos.
• Galimybė pasirinkti draudimo apimtį, galiojimo teritoriją, sumą, kuria draudžiatės.
Kas gali draustis?
Civilinės atsakomybės draudimu gali draustis bet kuris asmuo. Jeigu šiuo draudimu apsidraudžia vienas iš šeimos narių, kartu apdraudžiama ir sutuoktinio bei nepilnamečių vaikų civilinė atsakomybė.
Kas yra draudiminis įvykis
Apsidraudus visapusiu draudimu, “ERGO Lietuva” atlygins žalą, kuri gali atsirasti:
• žmogaus kasdienėje veikloje (išskyrus darbinę), pavyzdžiui, apsiperkant parduotuvėje, būnant svečiuose;
• globojant ir prižiūrint mažamečius vaikus;
• naudojant nekilnojamąjį turtą – namą, butą, sodo namelį ir kt.;
• sportuojant;
• važiuojant dviračiu;
• auginant naminius gyvūnus (pavyzdžiui, kates, žiurkėnus, jūros kiaulytes ir pan. civilinė atsakomybė dėl šunų auginimo gali būti apdraudžiama papildomai).
Apsidraudus daliniu draudimu, “ERGO Lietuva” atlygins žalą, kuri gali atsirasti:
• naudojant nekilnojamąjį turtą – namą, butą, sodo namelį ir kt.
Kokio dydžio įmokos
Priklausomai nuo draudimo apimties, draudimo sumos ir išskaitos dydžio draudimo įmoka gali būti 45-550 Lt ir daugiau.
Kokio dydžio bus išmokos
Jūs galite pasirinkti draudimo sumą žalos atveju:
• visapusiam draudimui – 20 000-200 000 Lt;
• daliniam draudimui – 10 000-50 000 Lt.
Kur galioja draudimo apsauga
Jūs galite pasirinkti, kuriose šalyse galios Jūsų civilinės atsakomybės draudimas:
• Lietuvoje;
• Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje;
• visoje Europos teritorijoje.3.2.3. Draudimo kokybės charakteristika
Draudimo įmonių klientams yra labai svarbu žinoti, kokių jie gaus garantijų, sudarę draudimo sutartį, t.y. įgiję konkretų draudimo paslaugos produktą. Konkrečios garantijos nurodomos draudimo liudijime (polise), taip reklaminiuose lapeliuose ir bukletuose, kurių “ERGO Lietuva” išleidžia labai daug. Būtent iš jų draudėjas gauna informacijos apie siūlomo jam draudimo paslaugų produkto savybes, naudą, kurią jis patirs įsigijęs šį produktą.

Kai draudimo sutarties teiginiai, turinys ir draudimo paslaugų specifika palyginti per trumpą laiką gali būti nukopijuoti, konkurentų pamėgdžioti, naudojama draudimo paslaugų produkto kokybės gerinimo alternatyva. Tada konkurentams gerokai sudėtingiau nukopijuoti draudimo paslaugų produktus.

“ERGO Lietuva” stengiasi įgyvendinti savo paslaugų technines savybes – draudimo garantijų gausą, teikiamų pagrindinių ir papildomų paslaugų kiekį, draudimo įmokų tarifų dydį. Taip pat įmonė stengiasi užtikrinti partnerystės ryšį su klientais, draudiko draudimo sutarties skaidrumą; laiku informuoti klientą apie draudimo sutarties vykdimo eigą, draudimo įmokų mokėjimą ir išmokas.

Pasinaudodama komunikavimo su klientais priemonėmis, savo atstovų informacija, UAB “ERGO Lietuva” skleidžia klientams apie save informaciją, kuri formuoja klientų lūkesčius teikiamos draudimo paslaugos kokybės atžvilgiu. Aukšta draudimo paslaugų kokybė leidžia įmonei apriboti aktyvią naujų klientų paiešką, stengtis išlaikyti esamus nuolatinius klientus, o tai užtikrina sėkmingą įmonės veiklą.3.3. Naudojami draudimo siūlymo būdai ir rėmimo priemonės
3.3.1. Reklamos būdai
Reklama draudimo versle atlieka kelias funkcijas.Visų pirma ji padeda užkariauti rinką, pristatydama visuomenės dėmesiui draudimo paslaugų produktus, kurie gali būti labai naudingi vartotojams. Antroji reklamos funkcija atsiranda iš jos sugebėjimo įrodyti visuomenei, kad vienos draudimo įmonės paslaugų produktai yra geresni nei kitos ir būtent tą įmonę reikėtų pasirinkti, taip padėti jai plėsti veiklą.Draudimo paslaugų reklama turėtų padėti įveikti draudimo paslaugų teikimo dideliuose ir mažuose miestuose, šalies regionuose skirtumus. Reklama laiduoja pagrindinių draudimo paslaugų rūšių prieinamumą įvairioms gyventojų socialinėms grupėms. Informuodama gyventojus apie teikiamas draudimo paslaugas, reklama turėtų suinteresuoti pirkti draudimo paslaugas, reklama turėtų suinteresuoti pirkti draudimo paslaugas, pateikti argumentus, kodėl turėtų būti sudaromos arba atnaujinamos draudimo sutartys.

Pirmas reklamos uždavinys atitinka reklamos pagrindinį principą:draudimo įmonė negali veikti, jeigu žmonės nežino apie jos veiklą.Antras draudimo paslaugų principas yra tikslingumas. Reklama turėtų būti paprasta ir lakoniška savo forma ir turiniu. Pavyzdžiui, ji gali informuoti apie naują draudimo rūšį, patogų klientams draudimo įmonės grafiką, naujus lengvatinius tarifus ir pan. Trečias reklamos principas yra jos kartojimas.Daugkartinis tos pačios reklamos kartojimas išugdo potencialių klientų sąlyginį refleksą, sukeliantis atsakomąją reakciją, kuri po to sisteminama ir analizuojama.Reklama veikia potencialius klientus garsu ir vaizdu, radijo, televizijos laidose, periodinėmis publikacijomis laikraščiuose ir žurnaluose, reklaminiuose plakatų skyduose ir pan.

“Reklamos priemones, naudojamas draudimo versle, galima sugrupuoti taip:

1)spaudos priemonės(laikraščiai, žurnalai, leidžiami dideliu tiražu);

2)tiesioginės reklamos priemonės (reklaminiai laiškai, atvirukai, dėklai ir vokai, lapeliai, prospektai, brošiūros, katalogai).

3)reklaminiai suvenyrai (ženkliukai, pakabučiai, pieštukai, peleninės su draudimo įmonės simboliais ir t.t.).Jie draudėjams platinami nemokamai;

4)vaizduojamos reklamos priemonės (gatvės reklama, afišos, reklamos stendai, šviesos reklama);

5)transporto reklama (paskelbta stotelėse, autobusuose, troleibusuose);

6)mišrios vaizduojamos reklamos priemonės (skelbimai, radijo tekstas ant taksi, reklaminiai skelbimai, afišos ant specialaus krovininio transporto, diapozityvai ir pan.)

7)radijo ir televizijos reklamos priemonės (studijinės laidos dalyvaujant diktoriams arba artistams);

8)specialios reklamos priemonės (viktorinos, apžiūros-konkursai, koncertai ir pan.)”[1]
Toks reklamos priemonių klasifikavimas remiasi reklaminės medžiagos pobūdžiu ir perdavimu bei kreipimosi į potencialius klientus metodais.Draudimo įmonės, siekdamos užsitikrinti, kad reklama televizijoje ar kitomis priemonėmis, padidintų jų pačių, o ne konkurentų pardavimus, reklamą palaiko rėmimo veikla.Šį darbą atlieka pardavėjai, kurie pasitelkę savo asmeninius kontaktus atlieka potencialių klientų paiešką.

Reklamos efektyvumo tyrimų atlikta labai nedaug, bet apskritai, pateikiant potencialiems draudėjams idėją(koncepciją), televizijos reklama renkamasi dažniau nei reklama laikraščiuose. Tai yra dėl poveikio žiūrovų emocijoms muzika, spalvomis, judesiu. Tačiau faktas yra tas, kad draudimo paslaugų produktai, išskyrus gyvybės draudimą, yra labai retai parduodami tik su reklamos pagalba, taip yra turbūt dėl to ,kad jie neapčiuopiami.

Draudikai plačiai naudoja šias informacijos priemones:reklamą laikraščiuose, ekspozicijas languose, plakatus afišose, ant autobusų. Visa tai yra pigiau nei televizija ir yra sukurta nuolat laikyti kompanijos vardą žmonių regimojoje zonoje. Į žurnalus dedami bukletai, kuriais siekiama vykdyti pardavimus pasirinktoje teritorijoje.Siekdami rėmimo tikslų draudikai aprūpina agentus smulkiomis dovanėlėmis-kalendoriais,užrašų knygutėmis, blanknotais. Jie ski.rti dalyti potencialiems draudėjams. Taip pat agentams duodama naudotis patraukliomis standartinėmis brošiūromis, kuriose paprastai nurodytos pagrindinės draudimo sąlygos, draudimo įmokų tarifai bei kontaktiniai telefonai.

Draudimo įmonės reklamuojasi ir internete, nes tai sparčiausiai besiplėtojanti masinės komunikacijos priemonė, kuri atveria didžiulę rinką reklamai. Milijonai žmonių naudojasi internetu ir jo Word Wide Web(w.w.w.) sistema visame pasaulyje.Tai yra puiki galimybė pristatyti įmonę dideliam kiekiui potencialių klientų.

Viena iš unikalių interneto savybių yra galimybė užmegzti sąveikos ryšį su klientu. Galima ne tik pateikti informaciją apie save, bet ir sužinoti kliento nuomonę, pageidavimus, pastabas. Visa tai galima atlikti per trumpą laiką.

Visada galima sužinoti, kiek žmonių apsilanko draudimo įmonės interneto puslapyje, kokiu laiku jie ten buvo. Papildomai informacijai gauti gali būti sudaromos trumpos užklausos, o jų rezultatai naudojami toliau plėtoti reklamos kompaniją.

Informacijai laikyti ir atnaujinti internete nereikia tokių didelių sąnaudų kaip kitose žiniasklaidos priemonėse. Tai pigiau nei pirkti reklamos laiką televizijoje ar plotą spaudos leidinyje. Informaciją internete galima skelbti ir ją gauti ištisą parą.Taip pat gali būti priimami užsakymai, teikiama informacija partneriams, klientams ir savo darbuotojams.

Reklamos internete vartotojai paprastai būna jauni, užsiėmę, viskuo besidomintys ir skubantys išbandyti naujoves žmonės. Todėl tinkamai parinkta ir profesionaliai atlikta, ji gali būti labai efektyvi. Daugelis Lietuvos verslo įmonės naudoja interneto puslapius savo reklamai. Ne išimtis ir Lietuvos draudimo bendrovės. Kokius gi reklamos ir rėmimo būdus naudoja mūsų pasirinkta draudimo įmonė “ERGO Lietuva”?

Pastaraisiais metais daug dėmesio reklamos kompanijoms skyrė įmonė “ERGO Lietuva”, kurios reklama skirstoma į :

1)spausdintinę: periodinę- periodiniai leiūdiniai (“Verslo žinios, “Lietuvos rytas”, “Respublika”), regioniniai laikraščiai(“Kauno diena”) ir neperiodinę-bukletai, katalogai:

2)transliacinę:per televiziją-reklaminiai filmukai ir per radiją-garso klipai, reklama remiamų renginių metu (informatyvi reklama);

3)viešą: stacionarią-šviečiančios iškabos ant pastatų Lietuvos miestuose;

4)specialiąją: dovanojamą-rašikliai, skėčiai, gairelės su UAB “ERGO Lietuva” ženklu.

Tvirtindama einamųjų metų reklamos biudžetą UAB “ERGO Lietuva” orentuojasi į praėjusių metų biudžetą ir ateities planus (pvz., jeigu planuojama pristatyti naują produktą, reklamos biudžetas turi būti planuojamas didesnis, kad būtų galima pristatyti produktą, klientams nuolat jį reklamuojant per laikraščius, televiziją, radiją ir kitur).

“ERGO Lietuva” teikia dalį reklamos biudžeto lėšų regioninėms agentūroms, ir jos pačios nusprendžia, kaip disponuoti tomis lėšomis savo regione:reklamuotis rajoniniame laikraštyje ar iš tų lėšų remti kokį renginį, ar kitaip pritraukti klientų dėmesį.

Vienas iš svarbiausių UAB “ERGO Lietuva”tikslų-kad partneriai taptų klientais. Pavyzdžiui, UAB “ERGO Lietuva” reklamuojasi “Lietuvos ryte ir siekai, kad šis laikraštis draustųsi būtent šioje draudimo bendrovėje. Taip atsiranda abipusis bendradarbiavimas.

UAB “ERGO Lietuva” taiko sezoninę reklaminę strategiją. Žiemos sezonu (kai dar šalta ir klientai daugiausia laiko praleidžia patalpose) daug lėšų skiria televizijos reklamai, o vasarą labiau reklamuojasi per radiją, taip pat remia daugiau įvairių renginių (netgi paplūdimio tinklinio turnyrus).

Didumą lėšų išleidžia katalogų reklamai. “ERGO Lietuva”reklamuojasi specializuotuose įmonių, gyventojų kataloguose, pvz.,”TeleMedia”.tai tikrai geras būdas atkreipti dėmesį ir pritraukti klientų. Todėl tikrai negailima lėšų šiai reklamai. Taip pat UAB “ERGO Lietuva” reklamuojasi Vokietijos ūkio atstovybės leidžiamajame kataloge “Vokietijos įmonės Lietuvoje”. Kadangi “ERGO Lietuva” darbuotojai, remdamiesi Vokietijos draudim.o bendrovių patirtimi, sukūrė daug kokybiškų draudimo paslaugų produktų, apie juos reikia informuoti klientus ir patenkinti j draudimo paslaugų poreikį.Taip pat “ERGO Lietuva” yra sukūrusi tikrai aukšto lygio interneto tinklapį.3.3.2. Įvairios visuomeninių ryšių formos
Nuo pat įkūrimo “ERGO Lietuva” draudimo grupė siekia rūpintis aplinka, kurioje ji veikia. Kaip verslo atstovai, jie vadovaujasi verslo etikos principais ir dalijasi savo laimėjimais su bendruomene – investuoja į jaunimą, socialinės rūpybos programas, remia kultūrą bei sportą.
“ERGO Lietuva” stengiasi remti pažangias švietimo iniciatyvas, skatinti jaunos kartos užimtumą ir sąmoningumą. 2001 m. “ERGO Lietuva” rėmė grupės SKAMP dalyvavimą “Eurovizijos” konkurse. Taip pat remia Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultetų studentų dienas “Midi”.
“ERGO Lietuva” pasisako už socialinio teisingumo įtvirtinimą mūsų visuomenėje ir siekia remti tuos, kurių gyvenimo sąlygos yra prastesnės. Finansinę paramą, darbuotojų laiką ir kūrybiškumą skiria tam, kad būtų pagerintas likimo nuskriaustų vaikų gyvenimas. Todėl daugybę metų grupė remia Kauno vaikų pensionatą.

Remti kultūrą yra ilgametės “ERGO Lietuva” grupės tradicijos. Bendrovė kasmet remia Klaipėdos džiazo festivalį, o 2002 m. ji finansavo tarptautinį džiazo festivalį “Mama Jazz 2002”. “ERGO Lietuva” ir dar keleto vokiško kapitalo bendrovių iniciatyva Rusų dramos teatre buvo atkurta ir pastatyta Edvino Geisto muzikinė drama “Dioniso sugrįžimas”.
“ERGO Lietuva” grupė, remdama sportą, siekia dar labiau paskatinti šiuos procesus. Jie yra vieni iš pagrindinių vyrų krepšinio komandos “Alita” rėmėjų, remia dviračių sporto federaciją “Fortūna”, Lietuvos irklavimo federaciją ir oreivystės centrą, – pastarasis šiemet organizavo Europos oro balionų prieščempionatį. 2002 m. rėmė Europos autokroso čempionate dalyvavusią mūsų šalies ekipą. Kasmet “ERGO Lietuva” remia jau tradiciniu tapusį renginį “Metų automobilio” rinkimus ir BMW vairavimo akademiją.
“ERGO Lietuva” kiekvienais metais organizuoja daugybę visuomeninių akcijų. 2001-aisiais bendrovė kartu su Valstybine kelių inspekcija rengė akciją “Važiuok žiemą saugiai”. Praėjusiais metais organizuota draudimo akcija “ERGOpolis”, taip pat kartu su “Statoil” degalinių tinklu rengė akciją “Patogiausias būdas apsidrausti”.3.4. Veikiančios kainos
3.4.1. Kainų santykis su konkurentų kainomis
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymas numato tokias transporto priemonių draudimo bazines kainas: Lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams, kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos – 220 Lt; Krovininiams automobiliams – 375 Lt; Autobusams ir troleibusams – 350 Lt; Motociklams, motoroleriams, traktoriams ir savaeigiams mechanizmams – 80 Lt; Lengvųjų automobilių priekaboms – 40 Lt; Traktorių ir savaeigių mechanizmų priekaboms – 50 Lt; Krovininiu automobiliu priekaboms – 100 Lt. Bazinės draudimo įmokos dydis, jeigu transporto priemonė yra registruota užsienyje, yra 526 Lt per metus.

Kadangi bazines įmokas numato įstatymas, pirmaisiais metais jų negali keisti jokia draudimo kompanija. Taigi bazinės kainos tiek UAB “ERGO Lietuva”, tiek ir jos konkurentų yra vienodos.3.4.2. Nuolaidos ir jų taikymo atvejai
UAB “ERGO Lietuva” taiko nuolaidas 2 atvejais:
o Baziniais metais 40 % nuolaida yra taikoma pensininkams bei 1-os ir 2-os grupių invalidams. Tada įmoka už lengvąjį automobilį sudaro ne 220 Lt, kaip numato įstatymas, bet 132 Lt.
o Jei baziniais apsidraudimo metais transporto priemonės vairuotojas nepadaro draudiminių įvykių (t.y. nėra nei jų kaltininkas, nei nukentėjęs), tai antraisiais metais UAB “ERGO Lietuva” jam taiko 20 % nuolaidą. Tada įmoka už draudimą yra 176 Lt. Atitinkamai pensininkams bei invalidams ši nuolaida yra netaikoma, ir jų įmoka už draudimą lieka tokia pat, kaip ir baziniais metais, t.y. 132 Lt. 20 % nuolaidą civilinės atsakomybės draudimui taiko visi mūsų nagrinėjamos įmonės konkurentai, išskyrus AB “Lietuvos draudimas”, kuri taiko 10 % ir čia įmoka už draudimą yra 198 Lt.3.4.3. Kaip kainas vertina klientai
2001 metais priėmus privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, UAB “ERGO Lietuva” savo interneto svetainėje įvykdė apklausą, kurioje buvo apklausta 1000 įvairaus amžiaus žmonių, kuriems reikalingas TPCA draudimas. Buvo tikimasi išsiaiškinti, kaip tada dar būsimo draudimo įmokas vertintų potencialūs klientai. Tai įliustruoja 4 grafikas:

4 grafikas. Kaip TPCA draudimo kainą vertina klientai.[6]

Iš apklausos rezultatus įliustruojančio grafiko matyti, kad daugumai (net 50 %) Lietuvos gyventojų bazinė TPCA draudimo įmoka vis dėlto yra didelė. 35 % mano, kad įmoka yra normali. 10 % – kad labai didelė, 4 % – kad maža ir tik 1 % mano, kad bazinė įmoka už TPCA draudimą yra labai maža.Išvados
Kadangi mūsų darbo tikslas buvo atskleisti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo paslaugos ypatumus Lietuvoje, mes, apžvelgę ir aprašę UAB “ERGO Lietuvos” charakteristiką, susipažinę su įmonės teikiamomis paslaugomis, jų siūlymo būdais ir rėmimo priemonėmis bei kainomis, nustatėme, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimo paslaugų verslas bando įsitvirtinti Lietuvos ūkio struktūroje, nors tai yra naujas reiškinys Lietuvos draudimo raidoje (įsigaliojęs 2002m. balandžio 1d.) ir kol kas neturi apčiuopiamesnės įtakos ekonominiam augimui, tačiau tai yra sparčiai besivystanti draudimo sritis.
Mes ištyrėme UAB “ERGO Lietuva” veiklą bendroje Lietuvos draudimo rinkoje, lyginome jos teikiamas paslaugas su konkurentų paslaugomis, lyginome rėmimo būdus, kainų politiką ir bendrą padėti konkurencinėje rinkoje. Taigi nustatėme, kad UAB “ERGO Lietuva” užima 20% privalomojo civilinės atsakomybės draudimo rinkos Lietuvoje, taigi yra antroje vietoje po įmonės “Lietuvos draudimas”. Kainos pirmaisiais draudimo metais nesiskyrė nuo konkurentų kainų, nes jos buvo nustatytos įstatyme, skyrėsi tiktai nuolaidų taikymo sistema. UAB”ERGO Lietuva” privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisus platina savo centrinėje būstinėje ir atstovybėse aštuoniuose Lietuvos regionuose, visose “Statoil” degalinėse, “IKI” ir “Pigiau grybo” parduotuvėse, taip pat galima išsikviesti draudimo agentą į namus arba darbovietę.
UAB ”ERGO Lietuva” naudoja spausdintinę, transliacinę, viešą ir specialią reklamą, vykdo aktyvią visuomeninę veiklą, remdama įvairius renginius, organizuodama akcijas.
Taigi UAB “ERGO Lietuva” priklauso vienai didžiausių Europos draudimo grupių ERGO. 2001 m. reitingų agentūra “Standard&Poor’s” ERGO draudimo grupės patikimumą įvertino aukščiausiu balu, kokį gali gauti holdingo bendrovė, nes ERGO draudimo grupės veiklos principai – finansinis skaidrumas ir gerai organizuota vadyba.Literatūra
1. V. Kindurys. Draudimo paslaugų marketingas. VU leidykla, 2002. p. 85-102, 229-253, 281-293.
2. K. Bagdonavičius. Lietuvos draudimo rinkos plėtros problemos ir tendencijos // Ekonomika. 1999, Nr. 49, p. 5-16.
3. Draudimas Lietuvoje. 2001 metų apžvalga. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos, 2002. p. 12-16.
4. Bankai ir draudimas // Verslo žinios, 2000 geg. 12, p. 25-48.
5. http://www.ergo.lt
6. http://www.draudimas.lt
7. http://www.vdpt.lt
8. http://www.sodra.lt
9. http://www.eismas.lt
10. http://www.ldr.lt
11. http://www.lindra.lt
12. http://www.if.lt
13. http://www.lzubdraudimas.lt

Leave a Comment