ĮVADAS
Kaip verslas, duodantis pelną, turizmas susikūrė XIX a. pabaigoje – XX
a. pradžioje. Visų pirma tai ekonomikos vystymasis, pragyvenimo lygio kilimas. Didėjanti koncentracija miestuose, triukšminga miesto aplinka, spartus gyvenimo ritmas skatina poreikį pabūti gamtoje, pailsėti, atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos bei kasdieninių rūpesčių, pataisyti sveikatą, atgauti jėgas ir aplankyti kitas šalis.
Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą.
Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus.
Turizmas yra veikla, daranti didelę įtaką mūsų socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui. Tai susiję su daugeliu sričių:
užimtumas, regioninis augimas, išsilavinimas, aplinka, vartotojų apsauga, sveikata, saugumas, naujos technologijos, transportas, finansai, mokesčiai ir kultūra. Europos Sąjungoje turizmas turi ypatingą ekonominę reikšmę plėtrai.
Šio kursinio darbo tikslas – pažvelgti iš arčiau į turizmo organizavimo trūkumus ir privalumus, o taip pat aptarti turizmo Lietuvoje perspektyvas, kokia ir yra mano pasirinkta tema. Tokia tema pasirinkau panagrinėti, nes ateityje norėčiau tai susieti su būsima veikla, o tam reikia išsiaiškinti turizmo verslo organizavimo trūkumus ir privalumus, o perspektyvos ir taip nėra mažos, mano nuomone.
Šiame darbe bus aptartos turizmo sąvokos ir apibrėžimai, bus kalbama apie kaimo turizmą ir jo vystymąsi tolydžioje kaimo plėtroje, pateikta nemažai statistinių duomenų, bus panagrinėti turizmo Lietuvoje trūkumai ir privalumai, pagal statistikos dinamikos eilutę bus apskaičiuotos Lietuvos turizmo vystymosi perspektyvos. Taip pat, bus panaudoti paveikslai, lentelės ir darbo pabaigoje esantys priedai.
Kursiniame darbe naudojausi Vilniaus Universiteto dėstytojų išleistais vadovėliais, Lietuvos Statistikos departamento ir Valstybinio turizmo departamento duomenimis, ir žinoma nemaža dalis medžiagos yra iš dabar vis populiarėjančio šaltinio – interneto.
1. TURIZMAS, JO FORMOS IR RŪŠYS
1937 metais pirmą kartą buvo bandyta apibrėžti turizmo sąvokas. Nacijų
Lygos taryboje rekomenduotas “tarptautinio turisto” apibrėžimas, kurį 1953
metais Jungtinių Tautų statistikos komisija pakoregavo, priimdama “tarptautinio lankytojo” sąvoką. 1967 metais ši komisija patvirtino “lankytojo”, “turisto” ir “ekskursanto” apibrėžimus. 1993 metais Jungtinių
Tautų statistikos komisija patvirtino “Turizmo statistikos rekomendacijas”, kurias parengė Pasaulinė turizmo organizacija. Jose apibrėžtos turizmo sąvokų apibrėžimai, turizmo pasiūlos ir paklausos klasifikacija, turizmo veiklos tarptautinės klasifikacijos reikalavimai (SICTA).
Pirminė sąvoka “keliautojas” apibrėžiama kaip “asmuo, keliaujantis iš vienos vietos į kitą nepriklausomai nuo kelionės tikslo bei transporto rūšies”. “Lankytojas” – tai “asmuo, keliaujantis į kitą vietą, už jam (jai)
įprastos gyvenamosios aplinkos ribų, ne ilgesniam 12 mėnesių laikotarpiui, ir jo (jos) pagrindinis kelionės tikslas nėra veikla, už kurią atlyginama lankomoje vietoje”.[Lietuvos turizmo statistika 2001, 27psl.]
Pagal turizmo formas lankytojai skirstomi į tarptautinius ir vietinius lankytojus. Pagal lankymosi trukmę lankytojai skirstomi į vienadienius lankytojus ir turistus (lankytojus, kurie apsistoja kolektyvinėse ar privačiose apgyvendinimo įstaigose bent vienai nakčiai).
Turizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija
(WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.
Jungtinių tautų organizacija 1971 turizmą apibūdino taip: turizmas, kaip ūkio šaka, yra industrinė ir komercinė veikla, teikianti prekes ir paslaugas užsienio lankytojams ar šalies vidaus turistams. Taigi, kaip matome turizmas yra laisvalaikio praleidimas turizmo paslaugos vartotojams ir taip pat verslo šaka šių paslaugų teikėjams:
➢ Turizmas turistui – tai kompleksas įvairių paslaugų, kurių dėka turistas patiria džiaugsmą, malonumą, pailsi, bendrauja su kitais žmonėmis, susipažįsta su įvairių šalių kultūra, tradicijomis, istorija, gamta.
➢ Turizmo paslaugų teikėjams turizmas yra verslas, darbo ir pajamų šaltinis.
➢ Turizmo poveikis ekonomikai yra dvejopas – pagrindinis ir šalutinis.
Pagrindinis turizmo poveikis atsiranda iš tarptautinio turizmo (t.y.
atvykstamojo). Šiuo atveju susiduriame su turisto išlaidomis bei prekių eksporto pajamomis. Tarptautinio turizmo dėka valstybė gali padidinti savo pajamas, gaunamas nuo parduotų prekių, skirtų eksportui, jų neeksportavus. Tai pasiekiama, kai turizmas pritraukia užsieniečius pačius atvykti įsigyti juos dominančias prekes. Kada prekę įsigyja užsienietis, valstybė gauna pajamas iš išorinio šaltinio, o tuo pačiu sutaupo lėšų, kurių prireiktų norint eksportuoti prekę. Šalutinis turizmo poveikis ekonomikai yra vietinis turizmas.
Žinoma jis turi mažesnę įtaką šalies ekonomikai, kadangi pinigai yra gaunami iš vietinių žmonių, o tuo tarpu iš tarptautinio turizmo mes gauname papildomus pinigus, kurie netiesioginiu būdu papildo šalies biudžetą. Tačiau vietinio turizmo gerinimas ir jo populiarinimas turi didelę įtaką vietinių gyventojų poilsiui, nuo kurio labai priklauso šalies darbo jėgos kokybiniai rodikliai, o nuo pastarųjų ir šalies ekonomika.
Deja, dažnai turizmas daro ir neigiamą poveikį šaliai:
niokojama gamta, daroma žala kultūriniam autentiškumui, gali padidėti nusikalstamumas ir pan.
Turizmas klasifikuojamas pagal įvairiausius kriterijus.
Geografiniu požiūriu jis skirstomas į atvykstamąjį, išvykstamąjį ir vietinį:
a) Vietinis turizmas, apima šalies gyventojus, keliaujančius gyvenamoje šalyje;
b) Atvykstamasis turizmas, apima kitos šalies gyventojus, keliaujančius kitoje šalyje.
c) Išvykstamasis turizmas, apima šalies gyventojus, keliaujančius kitoje šalyje.
2001 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3,39 mln. kartų, 6,7( mažiau negu 2000 metais. Daugiausiai į užsienį buvo vykstama kelių transportu.
Palyginus su 2000 metais, sumažėjo išvykų geležinkeliu – 20,2(, kelių transportu – 6,4(.
Trumpai apžvelgsime atvykstamojo turizmo statistika 1999 – 2001
metais. 2001 metais į Lietuvą atvyko 4,195 mln. užsieniečių, jų skaičius, palyginti su 2000 metais, padidėjo 2,5 procento. Nors atvykstamasis turizmas vystėsi netolygiai, bet bendra pastarojo dešimtmečio tendencija –
augimas. Bendruosius skaičius labiausiai įtakojo kaimyninės šalys Latvija,
Rusija,Baltarusija, Lenkijos.[Lietuvos turizmo statistika 2001,4psl.]
[pic]
1 paveikslas. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičius pagal šalį.
Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos turizmo statistika 2001, Vilnius 2002 ,4 psl.
Palyginus 2001 metus su 2000 metais, lankytojų padaugėjo iš: Rusijos –
3(, Lenkijos – 28(, Vokietijos – 21(, Vidurio Europos šalių – 24(, Suomijos
– 2(, JAV – 20(, Azijos šalių – 26(. Bet sumažėjo iš: Latvijos – 3(,
Baltarusijos – 6(, Estijos – 4(, NVS šalių – 10(.
Beje, turizmas – viena iš nedaugelio ūkio šakų, kurių eksporto –
importo balansas yra teigiamas. Pajamos, gautos 2001 metais iš atvykstamojo turizmo, sudarė 7( prekių ir paslaugų eksporto.
Lietuvos banko duomenimis, 2001 metais pajamos iš atvykstamojo turizmo buvo 1532 mln. litų, o įskaitant Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams sudarė 1719 mln. litų. Visos atvykstamojo turizmo pajamos, palyginti su 2000 metais, sumažėjo 1,2 procento.
[pic]
2 paveikslas. Einamosios sąskaitos kredito struktūra
2001m.
Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos turizmo statistika 2001, Vilnius 2002, 26 psl.
Jungiant prieš tai minėtas formas (vietinis, atvykstamasis, išvykstamasis turizmas) apibrėžiamos trys turizmo kategorijos:
a) Vidinis turizmas;vietinis ir atvykstamasis turizmas;
b) Nacionalinis turizmas; vietinis ir išvykstamasis turizmas;
c) Tarptautinis turizmas; atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas.
Pagal tikslą turizmas gali būti rekreacinis, gydomasis, sportinis, pažintinis, mokslinis, religinis ir kt. Pagal transporto priemones: auto turizmas, oro, vandens, dviračiais ir pan.
Tačiau Lietuvoje sparčiai plėtojamas kaimo turizmo potencialas, todėl toliau šiek tiek plačiau pažvelgsiu į šią naujai besivystančią turizmo šaką
Lietuvoje.
2. TURIZMAS LIETUVOJE
2.1 Kaimo turizmas
Dinamiškiausiai besivystanti turizmo sritis yra kaimo turizmas. Kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje. Kaimo turizmo esmė sudaro poilsio paslaugų kaip prekės visuma. Šių paslaugų įvairovė susijusi ne tik su konkrečios sodybos šeimininko nuosavų išteklių panaudojimu, bet ir su visa kaimo infrastruktūra bei socialine aplinka.
Atskirų Lietuvos regionų gamtos grožis bei įvairovė, kultūros paveldo objektai ir santykinai geri keliai sudaro palankias sąlygas kaimo turizmui.
Ši paslauga populiarėja tarp Lietuvos miestų gyventojų, ja vis labiau domisi užsienio turistai. 2001m. pabaigoje valstybiniame turizmo paslaugų registre buvo įregistruota 179 kaimo turizmo sodybos. Daugiausia tokių sodybų įrengta Ignalinos, Klaipėdos, Trakų rajonų savivaldybėse. Šie regionai turizmo plėtrai svarbūs ir tuo, kad jie yra 100 km. pasiekiamume nuo pagrindinių turizmo centrų – didžiųjų miestų ir turi didelę turistinę trauką poilsiui, turistinėms išvykoms ar žygiams. Didesnę dalį jų teritorijos sudaro žemiausio našumo žemės, o tai skatina plėsti alternatyvias veiklas žemės ūkiui – tokias kaip kaimo turizmas, tradicinių amatai, žirgininkystė. Šios naujos veiklos nišos sudaro prielaidas spręsti aštrias šių regionų užimtumo problemas.
Tiesa, didesnė dalis šių apgyvendinimo objektų dirba tik vasaros sezono metu, jie nepritaikyti (arba pritaikyti dalinai) neįgaliesiems, be to, beveik pusė šių paslaugų objektų yra Rytų Aukštaitijos ežerų regione.
Tačiau egzistuoja kitas didžiulis dar neišnaudotas kaimo turizmo paslaugų potencialas – išlikę dvarų pastatai, vandens ar vėjo malūnai, kurie dažnai yra paveldo vertybės ir gali būti pritaikyti turistų apgyvendinimui. Iš išlikusių 790 dvarų sodybų 20 proc. priklauso valstybei, 38 proc. –
privatūs ir 42 proc. – mišrios nuosavybės. Dvarų panaudojimo turizmui ir kitoms veikloms spręsti yra parengta valstybinė Lietuvos dvarų atnaujinimo programa.
1 lentelė. Turizmo sektoriaus išsivystymo netolygumų įvertinimas tarp
Lietuvos ir ES valstybių (2001m. duomenys)
|Netolygumas |Rodiklis |Lietuva |ES |Įvertinimo |
| | | | |netolygumas |
|Apgyvendinimo |Vietų |2,8 |25 |didelis |
|vietų skaičius |skaičius/1000 | |(vidurkis) | |
|viešbučiuose |gyventojų | | | |
|Turistų nakvynių |Nakvynių |0,28 |Nuo 0,8 iki|didelis |
|skaičius |skaičius/vienam| |20,0 | |
| |gyventojui | | | |
|Atvykstamojo |EUR/vienam |176 |Nuo 235 iki|vidutinis |
|turizmo pajamos |gyventojui | |1740 | |
Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/dokumentai/BPD_turizm.doc
2001m. tyrimo duomenimis kaimo sodybose apsilankė 34.4 tūkst.
poilsiautojų, iš jų 4.2 tūkst. užsieniečių. Daugiausia užsieniečių buvo iš
Vokietijos, Latvijos, Lenkijos. Vidutinė poilsiautojo buvimo trukmė apie
2–3 dienas, kadangi dalis poilsiautojų atvyksta tik savaitgaliais.
2 lentelė. Apgyvendinta poilsiautojų kaimo turizmo sodybose 2001m.
| |Iš |Šalies |Iš |
| |viso |gyventojų |užsienio |
|Poilsiautojų |34390 |30185 |4205 |
|skaičius | | | |
|Nakvynių skaičius|74219 |61882 |12337 |
Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos kaimas 2002,
52 psl.
Kaimo sodybų kambarių skaičius nėra toks didelis. Vienviečių kambarių yra mažuma, kaip matyti 3 – oje lentelėje. Matyt dėl to, kad mažai yra tokių žmonių, kurie vieni važiuoja pailsėti, bet jų yra.
3 lentelė. Kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika
2001m.
| |Kambarių |Vietų |
| |skaičius |skaičius |
|Iš viso |651 |1624 |
|Vienviečiai |53 |53 |
|Dviviečiai |335 |670 |
|Triviečiai ir|263 |901 |
|kt. | | |
Šaltinis: Statistikos departamentas, Turizmas Lietuvoje
2001m., Vilnius 2002, 115 psl.
Pagrindinis kaimo sodybų devizas: “KAIMIŠKAS GYVENIMO BŪDAS IR
KAIMIŠKAS MAITINIMAS VISUOSE LIETUVOS RAJONUOSE”
Didžiausią gamtinį turizmo potencialą turi penki nacionaliniai parkai ir 30 regioninių parkų, kurie apima 7,5 proc. šalies teritorijos. Valstybės saugomi 130 draustinių, 353 gamtos paminklai, 194 parkai taip pat gali būti panaudoti kultūrinio ar eko-turizmo plėtojimui. Išnaudojant šias gamtines ir kultūrines sąlygas galima kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, eko-
turizmo, kultūrinio turizmo, kurortinio turizmo, etninio turizmo, kaimo turizmo produktus.
2.2 Kaimo turizmo vieta tolydžioje kaimo plėtroje
Šiuo metu kaimo politika Europoje sparčiai keičiasi. Kaimo vietovės iš kitų išsiskiria savo nepaprastai įvairiu kraštovaizdžiu, jis kinta nuo mažai urbanizuotų vietovių aplink miestus iki ganyklų aukštai kalnuose; nuo
Viduržemio jūros alyvmedžių bei vyno žemių iki Laplandijos šiaurės elnių ganyklų. Kaimo turizmo vaidmuo išauga – kaip vienas iš reikšmingiausių sektorių diversifikuotoje vietinėje ekonomikoje, bei kaip naujos veiklos bei naujų pajamų šaltinis ūkininkams.
Visa kaimo plėtra yra kaip tarp dviejų ugnių: lokalios ir globalios plėtros – ką vietiniai gyventojai ir verslininkai norėtų veikti, remdamiesi esamais ištekliais, ir tarp diktuojamų sąlygų, politikų ir taisyklių bei paramos siūlomos iš išorės. Būtent dėl šių priežasčių reikia suprasti politikos sistemą, kuri įtakoja kaimo plėtrą – apimančią, kaip vėliau pastebėsite ir kaimo turizmą.
Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos SAPARD (Special
Pre-Accession Programme for Agriculture and Rural Development) pagrindinė paskirtis – padėti 10 Centrinės ir Vidurio Europos šalių, besirengiančių stojimui į Europos Sąjungą, pasiruošti dalyvavimui bendroje Europos
Sąjungos žemės ūkio politikoje CAP (Common Agriculture Policy) ir vieningoje Europos Sąjungos rinkoje. SAPARD tikslai:
➢ pagelbėti kiekvienai šaliai – kandidatei nustatyti jos žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetus besirengiant stojimui į Europos Sąjungą;
➢ padėti kiekvienai šaliai – kandidatei suderinti jos vykdomą nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką su bendrąja Europos
Sąjungos žemės ūkio politika;
➢ pagelbėti šalims – kandidatėms išspręsti pagrindines žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas.
Antiagrikultūriniai dalykai, tokie kaip kaimo turizmas, šiose programose dar nėra užėmę tvirtų pozicijų.
Buvo sukurtas ne vienas kaimo plėtros apibrėžimas. Vienas iš labiausiai paplitusių: Kaimo plėtra tai, apgalvota tolydžių ekonominių, socialinių, politinių, kultūrinių ir aplinkos pasikeitimų raida, sudaryta tam, kad pagerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę.
Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais. Tokį staigų išaugimą įtakojo iki minimumo sumažėjusios transportavimo (mobilizacijos) problemos, padidėjusios turistinių produktų vartotojų pajamoms bei pailgėjęs laisvas laikas.
Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei suteikia daugiausia darbo vietų nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje. Turizmas yra dinamiškos bei jautrios pokyčiams industrijos šaka, kadangi jį stipriai įtakoja katastrofos, karai, politinių jėgų kaita.
Turizmas yra taip pat labai konkurencinga industrija. Tos įmonės, kurių sėkmė priklauso nuo turizmo, turi pastoviai gerinti produkto kokybę, derinti marketingo komplekso elementus ir turėti keletą alternatyvų kurios leistų prisitaikyti prie kintančios paklausos.
Pasaulinės turizmo tendencijos yra nukreiptos į turizmo produkto kokybės gerinimą, bei augantį susidomėjimą tokiu turizmu, kuris nedaro žalos gamtai.
Lyginant su visa turizmo rinka, kaimo turizmas užima nedidelę jos dalį. Tačiau būtent šis sektorius auga sparčiausiai. Pagal šiandienines
Europos Sąjungos tendencijas, kaimo turizmas yra vienas iš kertinių regiono vystymosi elementų.
Kaimo turizmas gali būti apibūdinamas tiesiog kaip turizmas kaimo vietovėse arba kaip ekonominė veikla, priklausanti nuo neurbonizuotų vietovių išteklių. Regiono “kaimiškumas” faktiškai yra suvokiamas, kaip kontrastas moderniam ir urbanizuotam gyvenimui. Kaimo turizmas turi išskirtinę sąsają su gamta. Tai paaiškina kodėl agro-turizmas, eco-
turizmas ar alternatyvus nuotykių turizmas tapo toks populiarus šiandieniniame pasaulyje. Populiarinimui padėjo teisinga marketingo sistema bei tikslingas ES ir regioninių vyriausybių finansavimas.
Kaimo turizmas gali smarkiai paveikti neurbonizuotų regionų ekonomiką.
Tokį regionų ekonomikos augimą apsprendžia ne tik produkcijos ar užimtumo augimas, bet daug platesnė ekonominė nauda. Kaimo turizmas gali būti kaip vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas rinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams ar kitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Šiuo metu, kai požiūris į žemės ūkį ir žemės ūkio produkciją keičiasi, tai ypač aktualu. Kaimo turizmas gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse, bei keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių.
Daugelyje nuošalių ir mažai rentabilių ES regionų kaimo turizmas yra ta veikla, kuri leidžia tolydžiai plėtoti regiono ekonomiką ir patenkinti gyventojų socialinius poreikius. Tačiau, iškyla priklausomybės pavojus ekonominio sąstingio regionuose. Svyruojant paklausai, dėl šios priklausomybės regionas gali tapti labai pažeidžiamu. Kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą, tai yra socialiniai kontaktai tarp vietinių gyventojų ir turistų – išaugęs kultūrinio paveldo svarbumo bei apsaugos suvokimas, atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Tai leidžia vietinei bendruomenei vystyti vietinę ekonomiką, gerinti pragyvenimo lygį, tausoti kultūrinį paveldą bei socialines vertybes.
Tačiau turizmo augimas gali iššaukti kai kurių pavojų atsiradimą.
Išaugusi paklausa turizmui:
➢ gali įtakoti paslaugų, žemės ar gyvenamų patalpų kainos padidėjimą;
➢ gali išbalansuoti darbo vietų rinką dėl sezoniškumo;
➢ žmonės yra viliojami palikti tradicinį žemės ūkio verslą ir versti alternatyvia žemės ūkio veikla;
➢ sunkiau išsaugoti vietinių gyventojų identitetą;
➢ galimas kriminalinių nusikaltimų išaugimas, užterštumo padidėjimas ir t.t.
Didžiausias pavojus kyla, kai vietinių gyventojų kultūrinis bei etnografinis identitetas tampa vien patogiu turizmo produktu.
Sistemingas, visapusiško turizmo vystymas pirmiausia remiasi į bendruomenės iniciatyvą. Turizmo planavimui būtina bendruomenės parama dėl dviejų priežasčių. Pirma, toks planavimas padės išvengti bendruomenės konfliktų, kurie atsiranda kai turizmo interesai nedera su bendruomenės interesais. Antra, vietiniai gyventojai turi moralinę teisę dalyvauti bei kontroliuoti turizmo plėtrą, kurios dėka bendruomenė gauna didesnį pelną ir didesnę naudą.
Vis dėlto yra labai sunku suderinti visų bendruomenės narių norus bei tikslus. Taip yra todėl, kad turizmas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų aspektų. Tačiau šis procesas būtų daug sėkmingesnis, jei vietos gyventojai dalyvautų sprendimų priėmimo procese ir jei jie jaustų, kad plėtra jiems gali suteikti realios naudos.
Kaimo turizmo planavimo procese gali dalyvauti tiek viešasis, tiek privatus, tiek “savanoriškas” sektorius. Viešas sektorius didžiausią dėmesį sutelkia ties viešųjų paslaugų teikimu bei kaimo plėtros strategijų kūrimu (įskaitant ir turizmą). Privatus sektorius, siekdamas naudos, dažniausiai teikia apgyvendinimo ir kitas paslaugas. “Savanoriškas” sektorius apima gamtos apsaugos organizacijas bei kitas suinteresuotas grupes, besirūpinančias kaimo gamtos ar kultūros paveldu. Skirtingų interesų grupių siekiai yra skirtingi ir netgi gali prieštarauti vieni kitiems.
Kaimo plėtroje nėra nustatytų taisyklių, kurios vienodai tiktų visiems regionams. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kaimo turizmą. Dideliu greičiu auga regionų gebėjimas pritraukti ir absorbuoti turizmą, taip pat sparčiai auga jau išvystyto turizmo mastai.
Norint nustatyti kaimo turizmo plėtros modelių ar fazių skirtumus galima atsižvelgti į tai, kokią įtaką vietos ekonomikai daro turizmas.
Pavyzdžiui, vienas iš būdų yra turizmą suskirstyti į tris grupes. Pagal turizmo mąstą ar turizmo įtaką išskiriamos tokios grupės:
Vidutinis turizmas – turizmo plėtra yra nedidelių mastų, vietinės plėtros procese atlieka greičiau papildomą nei pirmą vaidmenį. Remiantis šiuo modeliu yra plėtojamas agro-turizmas, eko-turizmas ar kultūrinis turizmas. Taigi šis turizmas suteikia pajamas individualiems ūkininkams ar kitiems verslininkams, tačiau labai maža dalimi paveikia vietos ekonomiką.
Dominuojantis turizmas – turizmas yra dominuojantis sektorius vietos ekonomikoje. Jo svarba gali būti didesnė nei ūkininkavimas ar kiti amatai.
Tačiau tokiu atveju iškyla didelių investicijų grėsmės, gamtai gali būti padaryta nepataisoma didelė žala. Šiame modelyje yra didesnė tikimybė nei kituose, jog nesistemingas turizmo vystymasis turės tik neigiamą apsektą.
Apgalvotas turizmas – turizmas yra dinamiškas sektorius vietos ekonomikoje, kur ūkininkavimas, miškininkystė ir kitos tradicinės veiklos išlaiko savo svarbą. Sistemingo turizmo vystymosi atveju tai yra ideali situacija. Kaimo turizmas yra plėtojamas dėka efektyvios vietos ekonomikos bei dėl esamos sektorių įvairovės.
2.3 Turizmo infrastruktūros vystymas
Valstybinis turizmo departamentas siūlo tokias turizmo infrastruktūros vystymosi priemones. Turizmo plėtrai, kaip darbui imliam sektoriui, bus teikiama prioritetinė parama. Šalis turtinga kultūriniais ir gamtiniais ištekliais, ypač upėmis ir ežerais, miškais, unikalia pakrante (Kuršių nerija) ir keliais pasaulinio lygio nacionaliniais parkais, turi didelį kurortinį potencialą.
Sostinė Vilnius, bei Klaipėdos uostas yra patraukliausi turistų lankymo ir paslaugų pramonės centrai. Turizmo sektorius turi didelį augimo potencialą ir tam reikalingus investicinius poreikius.
Turizmo plėtojimas menkiau išsivysčiusiose, bet turinčiose gausius rekreacinius išteklius, šalies dalyse gali būti variklis regionų ekonomikai ir verslui juose plėstis.
Siekiant skatinti geriau išnaudoti šalies turizmo potencialą ir kurti konkurentiškus turizmo produktus, kurie turėtų paklausą ir leistų didinti atvykstamojo ir vietinio turizmo srautus, turizmo plėtros prioritetai yra: sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą ir pagerinti turizmo paslaugų kokybę ir jų įvairovę, išplėtoti turizmo informacijos ir rinkodaros paslaugas bei pagerinti tikslinį profesinį mokymą. Šiuos uždavinius spręs ir įvairios kitų prioritetų priemonės.
Priemonės tikslas – išplėsti gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių panaudojimą turizmui sudaryti palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui ir paslaugų verslo plėtrai skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą.
Priemonės uždaviniai yra sukurti viešąją infrastruktūrą, kuri skatintų turistinių produktų (paslaugų) plėtrą formuoti naujus turistinės traukos židinius, pirmiausiai panaudojant paveldo objektus išvystyti turizmo informacijos sistemos galimybes suaktyvinti rinkodaros veiklą.
Remiamos veiklos: rekreacinės ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra (paplūdimiai, stovyklavietės, kempingai ir poilsio aikštelės, gyvenviečių parkai, prevencijos įstaigos, sveikatingumo ir poilsio centrai, higienos įrengimai ir pan.), aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūros įrengimas ir modernizavimas (prieplaukos, vandens, pėsčiųjų ir kitos trasos, sporto aikštynai ir klubai, stadionai, baseinai ir pan.), viešųjų juridinių asmenų paveldo objektų atstatymas, restauravimas bei pritaikymas bei nenaudojamų pastatų pritaikymas turizmo infrastruktūrai (konferencijų, ekspozicijų ir amatų, informacijos, kultūros ir laisvalaikio centrams ir kitoms panašaus pobūdžio veikloms). Ekspozicijų ir kita panašaus pobūdžio infrastruktūra, kitos sezoniškumo įtaką turizmui mažinančios infrastruktūros plėtra, turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimas, turizmo informacijos sistemos duomenų bazių ir techninių galimybių plėtojimas, turizmo rinkodaros priemonių vykdymas (turistiniai leidiniai, video informacija, parodų organizavimas ir dalyvavimas, verslo misijos, reklaminės kampanijos ir kitos panašaus pobūdžio veiklos bei turizmo produktų ir rinkų tyrimai bei apskaita).
Atrankos kriterijai: prioritetas teikiamas kompleksiniams projektams ir kurie gali daryti teigiamą poveikį privataus verslo vystymui ir geresniam vietovės turizmo išteklių panaudojimui, pagerintų turizmo informacijos teikimą ir skatintų turistinių (poilsio) kelionių skaičiaus augimą.
Rezultatai: turistų ir lankytojų skaičiaus padidėjimas – (kas metai
1,25 karto). Naujai įsteigtų turizmo informacijos centrų skaičius – (į metus). Bendras turizmo informacijos leidinių tiražų augimas – (1,9 karto į metus). Paramą gavusių subjektų skaičius – 100 (į metus).
Priemonės poveikis: turizmo paslaugų įmonių pajamų didėjimas, atvykstamojo turizmo (paslaugų eksportas) didėjimas, užimtumo augimas kaimiškose vietovėse, platesnis gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikšmės ir praktinio panaudojimo suvokimas. Pagerėja vietovių, kuriuose įgyvendinami projektai, socialinė ir verslo aplinka, atsiranda galimybės taikyti pažangias informacines ir mokymo technologijas, atsiranda naujos veiklos rūšys, ypač jaunimui. Pagerėja regionų ir šalies turizmo įvaizdis.
Galutinis paramos gavėjas: projektus teikia valstybės ir savivaldybės institucijos, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, viešosios įstaigos, valstybės ir savivaldybių institucijos (Valstybinis turizmo departamentas ir savivaldybių turizmo informacijos centrai ir seniūnijos, saugomų teritorijų direkcijos), kiti juridiniai asmenys, užsiimantys turizmo, laisvalaikio ir kultūrine veikla.
4 lentelė. Numatomas finansinis svoris.
|Metai |Visa vertė |ES fondų |Lietuvos |Privatus |
| |(3+4+5) mln. |dalis (ERDF) |viešasis |indėlis |
| |€ | |bendrafinansavim| |
| | | |as | |
|1 |2 |3 |4 |5 |
|Finansavimo |100% |75% |20% |0% |
|lygis | | | | |
|2004 |84 |63 |21 | |
|2005 |88 |66 |22 | |
|2006 |92 |69 |23 | |
|VISO |264 |1198 |66 | |
Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/dokumentai/BPD_turizm.doc
Numatoma įgyvendinančioji institucija: Ūkio ministerija. Sąsajos su kitomis programomis: Ši priemonė yra susijusi su BPD transporto, paramos pramonei ir verslui, kaimo plėtros, aplinkos apsaugos, informacinės visuomenės, užimtumo bei švietimo ir profesinio rengimo priemonėmis.
Pasekmės aplinkosaugos srityje: projektų įgyvendinimas padės racionaliau panaudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius ir skatins subalansuotą regionų plėtrą, padės reguliuoti turizmo srautus, ypač saugomose teritorijose, leis organizuoti ekologinį švietimą ir sveikos gyvensenos propagavimą, sukurtos infrastruktūros dėka mažinti neorganizuotų lankytojų ir turistų neigiamą poveikį aplinkai. Tvarkomos vietovės ir atnaujinami pastatai pagerins kraštovaizdį.
Regioninės pasekmės: padės atskleisti ir parodyti regionų turistines galimybes, regionų savitumą ir konkurencingumą. Viešosios infrastruktūros plėtojimas, sudarys sąlygas naujoms veiklos nišoms atsirasti. Didėjančios regionų turistinės galimybės ir pagerėjusi verslo plėtros aplinka, skatins vietos gyventojų verslumą ir užimtumą ir tiesiogiai ekonominį augimą.
Pasekmės lyčių lygybės atžvilgiu: paslaugų sferos plėtojimas sudarys platesnes galimybes moterims įsijungti į šio verslo sritį. Sukurtuose informaciniuose, interesų ar kultūros centruose, išsiplečia galimybės moterų visuomeninei ir profesinei veiklai.
Informacijos pasikeitimo schema pagal įgyvendinančios institucijos nustatytą tvarką. Viešumo programa rengiant BPD dalyvavo apskričių administracijos, savivaldybės, turizmo verslo asociacijos, kultūros institucijos. Priemonės projektų pateikimo ir įgyvendinimo viešumo programa bus vykdoma pagal įgyvendinančios institucijos nustatytą tvarką.
4. Turizmo organizavimo trūkumai ir privalumai
Siekiant geriau pristatyti esamą turizmo potencialą 2001m. rinkodaros veiklai buvo skirta apie 1 mln.lt. valstybės lėšų, kurios panaudotos dalyvavimui tarptautinėse turizmo parodose, turistinių leidinių leidybai, turizmo verslo misijų ir pažintinių kelionių žiniasklaidos atstovams organizavimui, turizmo informacijos centrų veiklai užsienyje. Užsienyje veikia du Lietuvos turizmo informacijos centrai –Miunsteryje (Vokietija) ir
Maskvoje (Rusija), kurių informaciniai pajėgumai kol kas nėra pakankami.
2000m. buvo pradėta kurti vieninga kompiuterizuota nacionalinė turizmo informacijos sistema, apjungianti savivaldybių ir kitus turizmo informacijos šaltinius, kurią numatoma baigti įgyvendinti 2004 metais.
Galima išskirti keturias minėto turizmo potencialo neišnaudojimo problemų grupes. Pirma, egzistuoja ryškus rinkodaros nepakankamumas.
Valstybės lygmenyje, Lietuva, nepaisant minėtų investicijų į rinkodarą, kaip naujas turistinis regionas dar neturi suformavusi savito turistinio įvaizdžio (arba tai daroma tik epizodiškai) ir trūkstant turistinės informacijos, lieka nežinoma vakarų šalių turistams. Kita vertus, įmonių lygmenyje, būtent rinkodaros gebėjimų trūkumas nurodomas kaip priežastis, pvz., sąlygojanti viešbučių žemą kambarių užimtumą (vidurkis 31 proc.).
Su rinkodara glaudžiai susijusi informacijos nepakankamumo problema.
Kaip vietiniams, taip ir užsienio turistams keliaujantiems po Lietuvą yra pakankamai sunku orientuotis vietovėse ir surasti apgyvendinimo paslaugų objektus ar lankytinas vietoves. Kelio ženklų, turizmo informacijos stendų bei poilsio aikštelių trūkumas yra akivaizdi keliavimo po Lietuvą problema.
Tiesa, Valstybinio turizmo departamento duomenimis 2002 metų pabaigoje turizmo paslaugų ir išteklių registre buvo registruotas 30 turizmo informacijos centrų (be Nacionalinių ir regioninių parkų informacijos centrų). Centrų veikla yra svarbus turizmo plėtojimo veiksnys ir yra dotuojama iš savivaldybių biudžetų. Turistinio sezono metu centrų lankomumas yra ypač aktyvus ir dažnai nespėjama patenkinti turistų poreikių, nors laikinai įdarbinama papildomų darbuotojų. Dažniausiai žmonės informacijos ieško netiesioginiu būdu, iš anksto planuodami keliones. Informaciniai centrai nemažai klausim7 sulaukia telefonu, elektroniniu pa6tu, faksu ir net paprastuoju paštu.
Antra, pastebimi aiškūs infrastruktūriniai užsienio turistų srauto į
Lietuvą apribojimai. Pagal Valstybinio turizmo departamento duomenis (žr. 3
pav.) 2002 metais pagrindinis srautas užsienio lankytojų atvyko į Lietuvą kelių transportu – 80,3 proc., o kitomis transporto rūšimis žymiai mažiau:
13,8 proc. – geležinkeliais, 4,2 proc. – oro transportu ir tik 1,6 proc. –
jūrų transportu. Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2
procento, kitomis transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8
procento, jūrų transportu – 8,5 procento, keliais – 3,8 procento. Tuo būdu, jei kelių infrastruktūra yra išplėtota gana gerai, tai geležinkelių transporto potencialas nėra išnaudojamas. Pastaruoju daugiausiai naudojasi atvykstantys Rusijos turistai bei vietiniai gyventojai vykstantys į pajūrį, tačiau žema geležinkelio paslaugų kokybė bei silpna rinkodara apsprendžia mažą kelionių geležinkeliais skaičių. Be to, Lietuva vienintelė iš Baltijos jūros šalių neturi jūrinio turizmo, nes nėra sukurtos keleivinio uosto ar jachtų prieplaukų infrastruktūros. Neišvystyta ir vidaus vandenų trasų bei prieplaukų infrastruktūra neleidžia pasinaudoti Lietuvos tankiu vidaus kelių tinklu, kuris leistų nesunkiai aplankyti įvairias vietoves.
[pic]
3 paveikslas. Lankytojų iš užsienio pasiskirstymas pagal transporto rūšį 2002m.
Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/lt.htm
Trečia, Lietuvos turizmo paslaugų materialinė bazė neišvystyta nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu ir turi ryškius struktūros ir išsidėstymo trūkumus, kas mažina Lietuvos turizmo produktų konkurencines galimybes.
Štai dauguma pradžioje minėtų kultūros paveldo objektų yra neparengti turistų lankymui, nors jie galėtų būti pritaikomi turizmui įrengiant juose ekspozicijas, pritaikant juos turizmo paslaugų infrastruktūrai. Taip pat beveik visi turizmo ir kultūros paveldo objektai nėra pritaikyti neįgaliesiems – nėra reikiamų aikštelių, pandusų, liftų ir kt.
Štai labiausiai besivystantis turizmo paslaugų sektorius yra viešbučių apgyvendinimo sektorius: 2002 metais Lietuvoje buvo 548 apgyvendinimo įmonės (40708 vietų skaičius) kai tuo tarpu 1995m. jų buvo 475 (37089 vietų skaičius). Didelė dalis viešbučių yra nedideli (10–50 kambarių) ir pagrindinai orientuojasi į verslo turistus. Tuo tarpu turizmo agentūros bei turistai nurodo aiškų turistinės klasės viešbučių, kuriuose galima būtų mažesnėmis kainomis apgyvendinti turistų grupes, stygių. Tad akivaizdu, jog apgyvendinimo sektorius tebeturi didelį plėtos potencialą; apgyvendinimo vietų skaičius tūkstančiui gyventojų Lietuvoje atsilieka nuo ES vidurkio.
Problematiški ir kiti du apgyvendinimo infrastruktūros segmentai:
kempingai, poilsio namai, sanatorijos, kt. Visoje Lietuvoje tėra 3
kempingai (864 vietų skaičius), 6 turistinės bazės (667 vietų skaičius).
Rekreacinėse vietovėse pagrindinė apgyvendinimo priemonė yra poilsio namai.
Tačiau poilsio namų skaičius nuolat mažėja ir jeigu 1997m. veikė 281
poilsio namai (5308 kambariai), tai 2002m. – 215 poilsio namų (4906
kambariai). Tai susiję su jų privatizavimo pasekmėmis ir veiklos nutraukimu. Sveikatingumo įstaigos – sanatorijos, daugiausiai sutelktos gydomuosiuose kurortuose, visų pirma, Druskininkuose, Birštone, Palangoje.
2002 metais 32 sanatorijoje buvo 8534 vietos [http://www.std.lt/web/main.php?parent=447]. Aktualiausios sanatorijų problemos – tai jų renovavimas bei veiklos perorientavimas prie rinkos sąlygų reikalavimų ir rinkodaros priemonių vykdymas.
Nagrinėjamų turizmo paslaugų sektoriaus struktūrinių trūkumų tarpe svarbi vieta tenka neišvystytam laisvalaikio pramogų sektoriui, kuris
Lietuvoje yra labiausiai neišvystytas Baltijos šalių regione. Lietuvoje nėra nė vieno pastoviai veikiančio šiuolaikiško atrakcionų ar vandens pramogų parko, golfo aikštyno ar hipodromo. Pramogų stygius neskatina užsienio turistų ilgiau pasilikti Lietuvoje, mažina Lietuvos turizmo produkto konkurentiškumą, nes mažėja galimybės pritraukti turistus į kurortus savaitgaliais bei ne sezono metu. Kaimiškose vietovėse ypač trūksta įrengtų pliažų ir turistinių trasų (vandens, dviračių), neišvystyta sporto rekreacinė bazė, todėl šios infrastruktūros trūkumas neskatina didesnio turistinių srautų augimo ir kaimo turizmo verslų vystymo.
Galiausiai, tiek minėta rinkodaros trūkumo problema, tiek nepatenkinama turizmo paslaugų kokybė yra glaudžiai susijusi su ketvirtąja problema – nepakankama kvalifikacija. Kaip ir kitų paslaugų turizmo paslaugų kokybės pagrindinis veiksnys yra profesionalūs darbo ištekliai.
Tuo tarpu esminis mokymo įstaigose parengtų specialistų trūkumas yra silpni praktiniai įgūdžiai, nes nėra išvystyta praktinio mokymo bazė ir nėra sukurtų simuliacinio mokymo firmų. Dažnas reiškinys yra turizmo verslo atstovų vadybinių žinių stoka. Visa tai neleidžia tikėtis stiprios rinkodaros atsiradimo įmonių lygmenyje. Šiuo metu turizmo specialistai ruošiami trijuose universitetuose, keturiose kolegijose, ir aukštesniosiose bei profesinėse mokyklose. Tikėkimės, kad turizmo specialistų padaugės ir turizmo paslaugų kokybė išaugs.
Yra dar keletas ekonominių rodiklių, nustatančių turizmo reikšmę valstybės ekonomikai. Vienas iš tokių aspektų yra darbo vietų sukūrimas.
Kuo daugiau dirbančių žmonių, tuo daugiau gaunama pajamų į valstybės biudžetą atskaičiuojant darbuotojų pajamų mokesčius. Darbo vietų skaičius turizmo srityje labai įvairus. Tai priklauso nuo metų laikų. Vasara, kaip žinome, darbo vietų visą laiką padaugėja, tačiau tik laikinai. Žinoma, geriau jau laikinos pajamos, nei jokių.
3. TURIZMO LIETUVOJE PERSPEKTYVOS
Lietuva, kaip naujas tarptautinio turizmo regionas formuojasi Vidurio
Europos ir pietryčių Baltijos jūros šalių geografinėje ir ekonominėje erdvėje, išsidėsčiusioje geografiniu požiūriu strateginėje vietoje. Lietuvą kertantys tarptautiniai transporto srautai bei didžiulės artimos turizmo rinkos yra svarbūs veiksniai tarptautinio turizmo vystymui. Užsienio turizmo požiūriu pagrindinės užsienio turistų rinkos yra Vokietija,
Skandinavijos šalys, Lenkija, Rusija, D.Britanija. Be to, istorinė raida lėmė susiformuoti gausiems etniniams – kultūriniams ryšiams tarp Lietuvos ir Lietuvos išeivių kitose šalyse (Lenkija, Rusija, Vokietija, Izraelis,
JAV, Argentina), kurie tampa vienu iš tarptautinio turizmo plėtojimo veiksnių.
Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus. Daugelis šalies kultūrinių turizmo išteklių – tokie kaip Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija bei
Lietuvos kryždirbystė – yra įtraukti į pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Pagrindiniai Vilniaus miesto akcentai, simbolizuojantys sostinę, yra
Gedimino pilis ir Arkikatedros aikštė. Jie kartu yra ir vartai į istorinį sostinės centrą. Dėl savo unikalumo 1994m. Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Vilnius taip pat yra didžiausias Lietuvos administracinis centras. Čia veikia svarbiausi politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai centrai.
Vis daugiau užsienio turistų atvyksta į Vilnių. Kiekvienas jų sau randa ką nors gražaus ir ypatingo: kas linksmą ir judrų miestą, kas turiningą kultūrinį gyvenimą ir jokiam kitam miestui nebūdingą atmosferą.
Sostinėje taip pat yra nemaža jaukių kavinių, žalumos ir parkų, įdomių bažnyčių, kuriasi nauji restoranai, pramogų ir azartinių žaidimų verslas.
Neretas svečias stebisi gyvybingu ir pulsuojančiu miesto kultūriniu gyvenimu.
Vis didesnę įtaką ekonomikai daro aptarnavimo ir paslaugų sfera, kurioje, kuriantis Lietuvos atvirai visuomenei bei plečiantis tarptautiniams ryšiams su užsieniu, išimtinę vietą reikėtų skirti turizmui.
Lietuva, norėdama priimti keliautojus, o taip pat skatinti ir vietinį turizmą, privalėjo sukurti turizmo industriją. Šiuo metu turizmo verslas žingsnis po žingsnio vis labiau įsibėgėja, kuriasi vis daugiau turizmo paslaugas teikiančių, bei turistus aptarnaujančių įmonių, gerėja paslaugų kokybė.
Norėdama nustatyti ateities prognoze, pagal dinamikos eilute aš apskaičiavau prognostines trendo reikšmes ir pavaizdavau jas grafiškai.
5 lentelė. Atvykstamasis turizmas. Turistų skaičius, tūkst. 1995 –
2002m. ir taškinė prognozė
|1995 |1 |475 |475 |472,4166667 |0,546834 |
|1996 |2 |469 |938 |486,0833333 |3,514487 |
|1997 |3 |503 |1509 |499,75 |0,650325 |
|1998 |4 |512 |2048 |513,4166667 |0,275929 |
|1999 |5 |542 |2710 |527,0833333 |2,83004 |
|2000 |6 |552 |3312 |540,75 |2,080444 |
|2001 |7 |561 |3927 |554,4166667 |1,187434 |
|2002 |8 |548 |4384 |568,0833333 |3,535279 |
|( |36|4162 |19303|4162 |14,62077 |
Apskaičiuota remiantis 5 priedo duomenimis
Analogiškai pagal 1, 2, 3 ir 4 formules gavome tokią tiesinio trendo lygtį:
ŷ = 458,75 + 13,67 * t.
Pagal gautą tiesinio trendo lygtį paveiksle pavaizduota apgyvendinimo įmonių augimas.
[pic]
7 paveikslas. Apgyvendinimo įmonių skaičius , iš viso
1995 – 2005m.
Nors kaip rodo statistika ir tai kas matoma 7 paveiksle skiriasi nuo mano padarytos prognozės, todėl labai sunku nuspėti, kuria linkme pasikeis apgyvendinimo įmonių skaičius. Tačiau, šiuo metu užtenka tik pažvelgti į
Vilniaus gatvėse augančius daugiaaukščius pastatus, kurie greitu laiku sulauks didelio turistų antplūdžio.
9 lentelė. Apgyvendinta svečių, iš viso, tūkst. 1995 – 2002
|Metai|t |Y (apgyvendinta |Y*t |Ŷ(išlygintos | |Y – ŷ| / |
| | |svečių,iš viso, | |reikšmės) |ŷ*100 |
| | |tūkst.) | | | |
|1995 |1 |628,3 |628,3 |631,0333333 |0,433152 |
|1996 |2 |629,9 |1259,8|643,9380952 |2,180038 |
|1997 |3 |677,3 |2031,9|656,8428571 |3,114465 |
|1998 |4 |706,8 |2827,2|669,747619 |5,53229 |
|1999 |5 |677,7 |3388,5|682,652381 |0,725462 |
|2000 |6 |631,7 |3790,2|695,5571429 |9,180718 |
|2001 |7 |703,9 |4927,3|708,4619048 |0,643917 |
|2002 |8 |754 |6032 |721,3666667 |4,523821 |
| |36|5409,6 |24885,|5409,6 |26,33386 |
| | | |2 | | |
Apskaičiuota remiantis 5 priedo duomenimis
Analogiškai paskaičiavus pagal 1, 2, 3, 4 formules gavome tokią tiesinio trendo lygtį: ŷ = 618,13 + 12,91 * t
Pagal gautą tiesinio trendo lygtį paveiksle pamatysime svečių iš užsienio lankomumą mūsų šalyje. Tačiau jis yra labai nežymus. Prognozė sudaryta 3
metams į priekį.
[pic]
8 paveikslas. Apgyvendinta svečių , iš viso, tūkst. 1995
– 2005m.
Kaip matome, 2000 metais buvo staigus svečių skaičiaus sumažėjimas. Tačiau, vėliau vėl matomas pagerėjimas.
10 lentelė. Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius tūkst. 1995 –
2002m.
|Metai|t |Y (išvykusių LT |Y*t |Ŷ(išlygintos | |Y – ŷ| / |
| | |gyventojų sk.tūkst.)| |reikšmės) |ŷ*100 |
|1995 |1 |2012,5 |2012,5 |2491,491667 |19,2251 |
|1996 |2 |2869,8 |5739,6 |2679,561905 |7,099597 |
|1997 |3 |2981,1 |8943,3 |2867,632143 |3,956848 |
|1998 |4 |3241,5 |12966 |3055,702381 |6,080357 |
|1999 |5 |3487,2 |17436 |3243,772619 |7,504453 |
|2000 |6 |3632,4 |21794,4|3431,842857 |5,844007 |
|2001 |7 |3389,5 |23726,5|3619,913095 |6,365155 |
|2002 |8 |3583,9 |28671,2|3807,983333 |5,884567 |
|( |36|25197,9 |121289,|25197,9 |61,96008 |
| | | |5 | | |
Apskaičiuota remiantis 1 priedo duomenimis
Iš empirinių dinamikos eilutės duomenų pagal tiesinio trendo lygtį ŷ = 2303,42 +188, 1 * t apskaičiavau 3 metų prognozę išvyksiančių iš
Lietuvos gyventojų skaičių tūkst. Taigi,
2003 – 3996,054
2004 – 4184,124
2005 – 4372,194
2003 – 2005m. skaičių skirtumas rodo, kad per šį laikotarpį išvažiuos apie
500 Lietuvos gyventojų, tačiau tai tik prognozės, kaip bus iš tikro sužinosime ateityje. Galime tik tikėtis, kad rezultatas nebus didesnis nei prognozuojamas, nes didžioji dalis išvykstančiųjų yra jaunimas, kuris ieškodamas laimės svetur nenori grįžti tėvynėn.
[pic]
9 paveikslas. Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius tūkst. 1995 –
2005m.