ĮVADAS
Kaip verslas, duodantis pelną, turizmas susikūrė XIX a. pabaigoje – XXa. pradžioje. Visų pirma tai ekonomikos vystymasis, pragyvenimo lygiokilimas. Didėjanti koncentracija miestuose, triukšminga miesto aplinka,spartus gyvenimo ritmas skatina poreikį pabūti gamtoje, pailsėti,atsipalaiduoti nuo nervinės įtampos bei kasdieninių rūpesčių, pataisytisveikatą, atgauti jėgas ir aplankyti kitas šalis. Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalinesišvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminiųlankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata arreligija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą.Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jųgyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius arekonominius resursus. Turizmas yra veikla, daranti didelę įtaką mūsų socialiniam,kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui. Tai susiję su daugeliu sričių:užimtumas, regioninis augimas, išsilavinimas, aplinka, vartotojų apsauga,sveikata, saugumas, naujos technologijos, transportas, finansai, mokesčiaiir kultūra. Europos Sąjungoje turizmas turi ypatingą ekonominę reikšmęplėtrai. Šio kursinio darbo tikslas – pažvelgti iš arčiau į turizmoorganizavimo trūkumus ir privalumus, o taip pat aptarti turizmo Lietuvojeperspektyvas, kokia ir yra mano pasirinkta tema. Tokia tema pasirinkaupanagrinėti, nes ateityje norėčiau tai susieti su būsima veikla, o tamreikia išsiaiškinti turizmo verslo organizavimo trūkumus ir privalumus, operspektyvos ir taip nėra mažos, mano nuomone. Šiame darbe bus aptartos turizmo sąvokos ir apibrėžimai, bus kalbamaapie kaimo turizmą ir jo vystymąsi tolydžioje kaimo plėtroje, pateiktanemažai statistinių duomenų, bus panagrinėti turizmo Lietuvoje trūkumai irprivalumai, pagal statistikos dinamikos eilutę bus apskaičiuotos Lietuvosturizmo vystymosi perspektyvos. Taip pat, bus panaudoti paveikslai,lentelės ir darbo pabaigoje esantys priedai. Kursiniame darbe naudojausi Vilniaus Universiteto dėstytojų išleistaisvadovėliais, Lietuvos Statistikos departamento ir Valstybinio turizmodepartamento duomenimis, ir žinoma nemaža dalis medžiagos yra iš dabarvis populiarėjančio šaltinio – interneto.
1. TURIZMAS, JO FORMOS IR RŪŠYS
1937 metais pirmą kartą buvo bandyta apibrėžti turizmo sąvokas. NacijųLygos taryboje rekomenduotas “tarptautinio turisto” apibrėžimas, kurį 1953metais Jungtinių Tautų statistikos komisija pakoregavo, priimdama“tarptautinio lankytojo” sąvoką. 1967 metais ši komisija patvirtino“lankytojo”, “turisto” ir “ekskursanto” apibrėžimus. 1993 metais JungtiniųTautų statistikos komisija patvirtino “Turizmo statistikos rekomendacijas”,kurias parengė Pasaulinė turizmo organizacija. Jose apibrėžtos turizmosąvokų apibrėžimai, turizmo pasiūlos ir paklausos klasifikacija, turizmoveiklos tarptautinės klasifikacijos reikalavimai (SICTA). Pirminė sąvoka “keliautojas” apibrėžiama kaip “asmuo, keliaujantis išvienos vietos į kitą nepriklausomai nuo kelionės tikslo bei transportorūšies”. “Lankytojas” – tai “asmuo, keliaujantis į kitą vietą, už jam (jai)įprastos gyvenamosios aplinkos ribų, ne ilgesniam 12 mėnesių laikotarpiui,ir jo (jos) pagrindinis kelionės tikslas nėra veikla, už kurią atlyginamalankomoje vietoje”.[Lietuvos turizmo statistika 2001, 27psl.] Pagal turizmo formas lankytojai skirstomi į tarptautinius ir vietiniuslankytojus. Pagal lankymosi trukmę lankytojai skirstomi į vienadieniuslankytojus ir turistus (lankytojus, kurie apsistoja kolektyvinėse arprivačiose apgyvendinimo įstaigose bent vienai nakčiai). Turizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turintistiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija(WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visoskelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietąilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslasnėra samdoma, apmokama veikla. Jungtinių tautų organizacija 1971 turizmą apibūdino taip: turizmas,kaip ūkio šaka, yra industrinė ir komercinė veikla, teikianti prekes irpaslaugas užsienio lankytojams ar šalies vidaus turistams. Taigi, kaipmatome turizmas yra laisvalaikio praleidimas turizmo paslaugos vartotojamsir taip pat verslo šaka šių paslaugų teikėjams:
➢ Turizmas turistui – tai kompleksas įvairių paslaugų, kurių dėka turistas patiria džiaugsmą, malonumą, pailsi, bendrauja su kitais žmonėmis, susipažįsta su įvairių šalių kultūra, tradicijomis, istorija, gamta. ➢ Turizmo paslaugų teikėjams turizmas yra verslas, darbo ir pajamų
šaltinis. ➢ Turizmo poveikis ekonomikai yra dvejopas – pagrindinis ir šalutinis. Pagrindinis turizmo poveikis atsiranda iš tarptautinio turizmo (t.y. atvykstamojo). Šiuo atveju susiduriame su turisto išlaidomis bei prekių eksporto pajamomis. Tarptautinio turizmo dėka valstybė gali padidinti savo pajamas, gaunamas nuo parduotų prekių, skirtų eksportui, jų neeksportavus. Tai pasiekiama, kai turizmas pritraukia užsieniečius pačius atvykti įsigyti juos dominančias prekes. Kada prekę įsigyja užsienietis, valstybė gauna pajamas iš išorinio šaltinio, o tuo pačiu sutaupo lėšų, kurių prireiktų norint eksportuoti prekę. Šalutinis turizmo poveikis ekonomikai yra vietinis turizmas. Žinoma jis turi mažesnę įtaką šalies ekonomikai, kadangi pinigai yra gaunami iš vietinių žmonių, o tuo tarpu iš tarptautinio turizmo mes gauname papildomus pinigus, kurie netiesioginiu būdu papildo šalies biudžetą. Tačiau vietinio turizmo gerinimas ir jo populiarinimas turi didelę įtaką vietinių gyventojų poilsiui, nuo kurio labai priklauso šalies darbo jėgos kokybiniai rodikliai, o nuo pastarųjų ir šalies ekonomika. Deja, dažnai turizmas daro ir neigiamą poveikį šaliai:niokojama gamta, daroma žala kultūriniam autentiškumui, gali padidėtinusikalstamumas ir pan. Turizmas klasifikuojamas pagal įvairiausius kriterijus.Geografiniu požiūriu jis skirstomas į atvykstamąjį, išvykstamąjį irvietinį: a) Vietinis turizmas, apima šalies gyventojus, keliaujančius gyvenamoje šalyje; b) Atvykstamasis turizmas, apima kitos šalies gyventojus, keliaujančius kitoje šalyje. c) Išvykstamasis turizmas, apima šalies gyventojus, keliaujančius kitoje šalyje.2001 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3,39 mln. kartų, 6,7( mažiaunegu 2000 metais. Daugiausiai į užsienį buvo vykstama kelių transportu.Palyginus su 2000 metais, sumažėjo išvykų geležinkeliu – 20,2(, keliųtransportu – 6,4(. Trumpai apžvelgsime atvykstamojo turizmo statistika 1999 – 2001metais. 2001 metais į Lietuvą atvyko 4,195 mln. užsieniečių, jų skaičius,palyginti su 2000 metais, padidėjo 2,5 procento. Nors atvykstamasisturizmas vystėsi netolygiai, bet bendra pastarojo dešimtmečio tendencija –augimas. Bendruosius skaičius labiausiai įtakojo kaimyninės šalys Latvija,Rusija,Baltarusija, Lenkijos.[Lietuvos turizmo statistika 2001,4psl.] [pic] 1 paveikslas. Atvykusiųjų į Lietuvą užsieniečių skaičius pagal šalį.Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos turizmo statistika 2001, Vilnius 2002 ,4 psl.
Palyginus 2001 metus su 2000 metais, lankytojų padaugėjo iš: Rusijos –3(, Lenkijos – 28(, Vokietijos – 21(, Vidurio Europos šalių – 24(, Suomijos– 2(, JAV – 20(, Azijos šalių – 26(. Bet sumažėjo iš: Latvijos – 3(,Baltarusijos – 6(, Estijos – 4(, NVS šalių – 10(. Beje, turizmas – viena iš nedaugelio ūkio šakų, kurių eksporto –importo balansas yra teigiamas. Pajamos, gautos 2001 metais išatvykstamojo turizmo, sudarė 7( prekių ir paslaugų eksporto. Lietuvos banko duomenimis, 2001 metais pajamos iš atvykstamojo turizmobuvo 1532 mln. litų, o įskaitant Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugasnerezidentams sudarė 1719 mln. litų. Visos atvykstamojo turizmo pajamos,palyginti su 2000 metais, sumažėjo 1,2 procento.
[pic] 2 paveikslas. Einamosios sąskaitos kredito struktūra 2001m. Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos turizmo statistika 2001, Vilnius 2002, 26 psl.
Jungiant prieš tai minėtas formas (vietinis, atvykstamasis,išvykstamasis turizmas) apibrėžiamos trys turizmo kategorijos: a) Vidinis turizmas;vietinis ir atvykstamasis turizmas; b) Nacionalinis turizmas; vietinis ir išvykstamasis turizmas; c) Tarptautinis turizmas; atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas. Pagal tikslą turizmas gali būti rekreacinis, gydomasis, sportinis,pažintinis, mokslinis, religinis ir kt. Pagal transporto priemones: autoturizmas, oro, vandens, dviračiais ir pan. Tačiau Lietuvoje sparčiai plėtojamas kaimo turizmo potencialas, todėltoliau šiek tiek plačiau pažvelgsiu į šią naujai besivystančią turizmo šaką Lietuvoje.
2. TURIZMAS LIETUVOJE
2.1 Kaimo turizmas Dinamiškiausiai besivystanti turizmo sritis yra kaimo turizmas. Kaimoturizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu irpoilsiu joje. Kaimo turizmo esmė sudaro poilsio paslaugų kaip prekėsvisuma. Šių paslaugų įvairovė susijusi ne tik su konkrečios sodybosšeimininko nuosavų išteklių panaudojimu, bet ir su visa kaimoinfrastruktūra bei socialine aplinka. Atskirų Lietuvos regionų gamtos grožis bei įvairovė, kultūros paveldoobjektai ir santykinai geri keliai sudaro palankias sąlygas kaimo turizmui.Ši paslauga populiarėja tarp Lietuvos miestų gyventojų, ja vis labiaudomisi užsienio turistai. 2001m. pabaigoje valstybiniame turizmo paslaugųregistre buvo įregistruota 179 kaimo turizmo sodybos. Daugiausia tokiųsodybų įrengta Ignalinos, Klaipėdos, Trakų rajonų savivaldybėse. Šieregionai turizmo plėtrai svarbūs ir tuo, kad jie yra 100 km. pasiekiamume
nuo pagrindinių turizmo centrų – didžiųjų miestų ir turi didelę turistinętrauką poilsiui, turistinėms išvykoms ar žygiams. Didesnę dalį jųteritorijos sudaro žemiausio našumo žemės, o tai skatina plėstialternatyvias veiklas žemės ūkiui – tokias kaip kaimo turizmas, tradiciniųamatai, žirgininkystė. Šios naujos veiklos nišos sudaro prielaidas spręstiaštrias šių regionų užimtumo problemas. Tiesa, didesnė dalis šių apgyvendinimo objektų dirba tik vasarossezono metu, jie nepritaikyti (arba pritaikyti dalinai) neįgaliesiems, beto, beveik pusė šių paslaugų objektų yra Rytų Aukštaitijos ežerų regione.Tačiau egzistuoja kitas didžiulis dar neišnaudotas kaimo turizmo paslaugųpotencialas – išlikę dvarų pastatai, vandens ar vėjo malūnai, kurie dažnaiyra paveldo vertybės ir gali būti pritaikyti turistų apgyvendinimui. Išišlikusių 790 dvarų sodybų 20 proc. priklauso valstybei, 38 proc. –privatūs ir 42 proc. – mišrios nuosavybės. Dvarų panaudojimo turizmui irkitoms veikloms spręsti yra parengta valstybinė Lietuvos dvarų atnaujinimoprograma.1 lentelė. Turizmo sektoriaus išsivystymo netolygumų įvertinimas tarp Lietuvos ir ES valstybių (2001m. duomenys)|Netolygumas |Rodiklis |Lietuva |ES |Įvertinimo || | | | |netolygumas ||Apgyvendinimo |Vietų |2,8 |25 |didelis ||vietų skaičius |skaičius/1000 | |(vidurkis) | ||viešbučiuose |gyventojų | | | ||Turistų nakvynių |Nakvynių |0,28 |Nuo 0,8 iki|didelis ||skaičius |skaičius/vienam| |20,0 | || |gyventojui | | | ||Atvykstamojo |EUR/vienam |176 |Nuo 235 iki|vidutinis ||turizmo pajamos |gyventojui | |1740 | |
Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/dokumentai/BPD_turizm.doc
2001m. tyrimo duomenimis kaimo sodybose apsilankė 34.4 tūkst.poilsiautojų, iš jų 4.2 tūkst. užsieniečių. Daugiausia užsieniečių buvo išVokietijos, Latvijos, Lenkijos. Vidutinė poilsiautojo buvimo trukmė apie2–3 dienas, kadangi dalis poilsiautojų atvyksta tik savaitgaliais.
2 lentelė. Apgyvendinta poilsiautojų kaimo turizmosodybose 2001m.| |Iš |Šalies |Iš || |viso |gyventojų |užsienio ||Poilsiautojų |34390 |30185 |4205 ||skaičius | | | ||Nakvynių skaičius|74219 |61882 |12337 |
Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos kaimas 2002,52 psl.
Kaimo sodybų kambarių skaičius nėra toks didelis. Vienviečių kambariųyra mažuma, kaip matyti 3 – oje lentelėje. Matyt dėl to, kad mažai yratokių žmonių, kurie vieni važiuoja pailsėti, bet jų yra.
3 lentelė. Kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika 2001m.| |Kambarių |Vietų || |skaičius |skaičius ||Iš viso |651 |1624 ||Vienviečiai |53 |53 ||Dviviečiai |335 |670 ||Triviečiai ir|263 |901 ||kt. | | |
Šaltinis: Statistikos departamentas, Turizmas Lietuvoje2001m., Vilnius 2002, 115 psl.
Pagrindinis kaimo sodybų devizas: “KAIMIŠKAS GYVENIMO BŪDAS IRKAIMIŠKAS MAITINIMAS VISUOSE LIETUVOS RAJONUOSE” Didžiausią gamtinį turizmo potencialą turi penki nacionaliniai parkaiir 30 regioninių parkų, kurie apima 7,5 proc. šalies teritorijos. Valstybėssaugomi 130 draustinių, 353 gamtos paminklai, 194 parkai taip pat gali būtipanaudoti kultūrinio ar eko-turizmo plėtojimui. Išnaudojant šias gamtinesir kultūrines sąlygas galima kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, eko-turizmo, kultūrinio turizmo, kurortinio turizmo, etninio turizmo, kaimoturizmo produktus.
2.2 Kaimo turizmo vieta tolydžioje kaimo plėtroje Šiuo metu kaimo politika Europoje sparčiai keičiasi. Kaimo vietovės iškitų išsiskiria savo nepaprastai įvairiu kraštovaizdžiu, jis kinta nuomažai urbanizuotų vietovių aplink miestus iki ganyklų aukštai kalnuose; nuoViduržemio jūros alyvmedžių bei vyno žemių iki Laplandijos šiaurės elniųganyklų. Kaimo turizmo vaidmuo išauga – kaip vienas iš reikšmingiausiųsektorių diversifikuotoje vietinėje ekonomikoje, bei kaip naujos veiklosbei naujų pajamų šaltinis ūkininkams. Visa kaimo plėtra yra kaip tarp dviejų ugnių: lokalios ir globaliosplėtros – ką vietiniai gyventojai ir verslininkai norėtų veikti, remdamiesiesamais ištekliais, ir tarp diktuojamų sąlygų, politikų ir taisyklių beiparamos siūlomos iš išorės. Būtent dėl šių priežasčių reikia suprastipolitikos sistemą, kuri įtakoja kaimo plėtrą – apimančią, kaip vėliaupastebėsite ir kaimo turizmą. Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos SAPARD (SpecialPre-Accession Programme for Agriculture and Rural Development) pagrindinėpaskirtis – padėti 10 Centrinės ir Vidurio Europos šalių, besirengiančiųstojimui į Europos Sąjungą, pasiruošti dalyvavimui bendroje EuroposSąjungos žemės ūkio politikoje CAP (Common Agriculture Policy) irvieningoje Europos Sąjungos rinkoje. SAPARD tikslai: ➢ pagelbėti kiekvienai šaliai – kandidatei nustatyti jos žemės ūkio ir
kaimo plėtros prioritetus besirengiant stojimui į Europos Sąjungą; ➢ padėti kiekvienai šaliai – kandidatei suderinti jos vykdomą nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką su bendrąja Europos Sąjungos žemės ūkio politika; ➢ pagelbėti šalims – kandidatėms išspręsti pagrindines žemės ūkio ir kaimo plėtros problemas. Antiagrikultūriniai dalykai, tokie kaip kaimo turizmas, šiose programose dar nėra užėmę tvirtų pozicijų. Buvo sukurtas ne vienas kaimo plėtros apibrėžimas. Vienas iš labiausiai paplitusių: Kaimo plėtra tai, apgalvota tolydžių ekonominių, socialinių, politinių, kultūrinių ir aplinkos pasikeitimų raida, sudaryta tam, kad pagerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę. Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais. Tokį staigų išaugimą įtakojo iki minimumo sumažėjusios transportavimo (mobilizacijos) problemos, padidėjusios turistinių produktų vartotojų pajamoms bei pailgėjęs laisvas laikas. Pasaulyje turizmas teikia vienas iš didžiausių pajamų bei suteikia daugiausia darbo vietų nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje. Turizmas yra dinamiškos bei jautrios pokyčiams industrijos šaka, kadangi jį stipriai įtakoja katastrofos, karai, politinių jėgų kaita. Turizmas yra taip pat labai konkurencinga industrija. Tos įmonės, kurių sėkmė priklauso nuo turizmo, turi pastoviai gerinti produkto kokybę, derinti marketingo komplekso elementus ir turėti keletą alternatyvų kurios leistų prisitaikyti prie kintančios paklausos. Pasaulinės turizmo tendencijos yra nukreiptos į turizmo produkto kokybės gerinimą, bei augantį susidomėjimą tokiu turizmu, kuris nedaro žalos gamtai. Lyginant su visa turizmo rinka, kaimo turizmas užima nedidelę jos dalį. Tačiau būtent šis sektorius auga sparčiausiai. Pagal šiandienines Europos Sąjungos tendencijas, kaimo turizmas yra vienas iš kertinių regiono vystymosi elementų. Kaimo turizmas gali būti apibūdinamas tiesiog kaip turizmas kaimo vietovėse arba kaip ekonominė veikla, priklausanti nuo neurbonizuotų vietovių išteklių. Regiono “kaimiškumas” faktiškai yra suvokiamas, kaip kontrastas moderniam ir urbanizuotam gyvenimui. Kaimo turizmas turi išskirtinę sąsają su gamta. Tai paaiškina kodėl agro-turizmas, eco- turizmas ar alternatyvus nuotykių turizmas tapo toks populiarus šiandieniniame pasaulyje. Populiarinimui padėjo teisinga marketingo sistema bei tikslingas ES ir regioninių vyriausybių finansavimas. Kaimo turizmas gali smarkiai paveikti neurbonizuotų regionų ekonomiką. Tokį regionų ekonomikos augimą apsprendžia ne tik produkcijos ar užimtumo augimas, bet daug platesnė ekonominė nauda. Kaimo turizmas gali būti kaip vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas rinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams ar kitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Šiuo metu, kai požiūris į žemės ūkį ir žemės ūkio produkciją keičiasi, tai ypač aktualu. Kaimo turizmas gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse, bei keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių. Daugelyje nuošalių ir mažai rentabilių ES regionų kaimo turizmas yra ta veikla, kuri leidžia tolydžiai plėtoti regiono ekonomiką ir patenkinti gyventojų socialinius poreikius. Tačiau, iškyla priklausomybės pavojus ekonominio sąstingio regionuose. Svyruojant paklausai, dėl šios priklausomybės regionas gali tapti labai pažeidžiamu. Kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą, tai yra socialiniai kontaktai tarp vietinių gyventojų ir turistų – išaugęs kultūrinio paveldo svarbumo bei apsaugos suvokimas, atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Tai leidžia vietinei bendruomenei vystyti vietinę ekonomiką, gerinti pragyvenimo lygį, tausoti kultūrinį paveldą bei socialines vertybes. Tačiau turizmo augimas gali iššaukti kai kurių pavojų atsiradimą. Išaugusi paklausa turizmui: ➢ gali įtakoti paslaugų, žemės ar gyvenamų patalpų kainos padidėjimą; ➢ gali išbalansuoti darbo vietų rinką dėl sezoniškumo; ➢ žmonės yra viliojami palikti tradicinį žemės ūkio verslą ir versti alternatyvia žemės ūkio veikla; ➢ sunkiau išsaugoti vietinių gyventojų identitetą; ➢ galimas kriminalinių nusikaltimų išaugimas, užterštumo padidėjimas ir t.t. Didžiausias pavojus kyla, kai vietinių gyventojų kultūrinis beietnografinis identitetas tampa vien patogiu turizmo produktu. Sistemingas, visapusiško turizmo vystymas pirmiausia remiasi įbendruomenės iniciatyvą. Turizmo planavimui būtina bendruomenės parama dėldviejų priežasčių. Pirma, toks planavimas padės išvengti bendruomenėskonfliktų, kurie atsiranda kai turizmo interesai nedera su bendruomenėsinteresais. Antra, vietiniai gyventojai turi moralinę teisę dalyvauti beikontroliuoti turizmo plėtrą, kurios dėka bendruomenė gauna didesnį pelną irdidesnę naudą. Vis dėlto yra labai sunku suderinti visų bendruomenės narių norus beitikslus. Taip yra todėl, kad turizmas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamųaspektų. Tačiau šis procesas būtų daug sėkmingesnis, jei vietos gyventojaidalyvautų sprendimų priėmimo procese ir jei jie jaustų, kad plėtra jiemsgali suteikti realios naudos. Kaimo turizmo planavimo procese gali dalyvauti tiek viešasis, tiekprivatus, tiek “savanoriškas” sektorius. Viešas sektorius didžiausią dėmesįsutelkia ties viešųjų paslaugų teikimu bei kaimo plėtros strategijų kūrimu(įskaitant ir turizmą). Privatus sektorius, siekdamas naudos, dažniausiaiteikia apgyvendinimo ir kitas paslaugas. “Savanoriškas” sektorius apimagamtos apsaugos organizacijas bei kitas suinteresuotas grupes,besirūpinančias kaimo gamtos ar kultūros paveldu. Skirtingų interesų grupiųsiekiai yra skirtingi ir netgi gali prieštarauti vieni kitiems. Kaimo plėtroje nėra nustatytų taisyklių, kurios vienodai tiktų visiemsregionams. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kaimo turizmą. Dideliugreičiu auga regionų gebėjimas pritraukti ir absorbuoti turizmą, taip patsparčiai auga jau išvystyto turizmo mastai. Norint nustatyti kaimo turizmo plėtros modelių ar fazių skirtumusgalima atsižvelgti į tai, kokią įtaką vietos ekonomikai daro turizmas.Pavyzdžiui, vienas iš būdų yra turizmą suskirstyti į tris grupes. Pagalturizmo mąstą ar turizmo įtaką išskiriamos tokios grupės: Vidutinis turizmas – turizmo plėtra yra nedidelių mastų, vietinėsplėtros procese atlieka greičiau papildomą nei pirmą vaidmenį. Remiantisšiuo modeliu yra plėtojamas agro-turizmas, eko-turizmas ar kultūrinisturizmas. Taigi šis turizmas suteikia pajamas individualiems ūkininkams arkitiems verslininkams, tačiau labai maža dalimi paveikia vietos ekonomiką. Dominuojantis turizmas – turizmas yra dominuojantis sektorius vietosekonomikoje. Jo svarba gali būti didesnė nei ūkininkavimas ar kiti amatai.Tačiau tokiu atveju iškyla didelių investicijų grėsmės, gamtai gali būtipadaryta nepataisoma didelė žala. Šiame modelyje yra didesnė tikimybė neikituose, jog nesistemingas turizmo vystymasis turės tik neigiamą apsektą. Apgalvotas turizmas – turizmas yra dinamiškas sektorius vietosekonomikoje, kur ūkininkavimas, miškininkystė ir kitos tradicinės veiklosišlaiko savo svarbą. Sistemingo turizmo vystymosi atveju tai yra idealisituacija. Kaimo turizmas yra plėtojamas dėka efektyvios vietos ekonomikosbei dėl esamos sektorių įvairovės.2.3 Turizmo infrastruktūros vystymas Valstybinis turizmo departamentas siūlo tokias turizmo infrastruktūrosvystymosi priemones. Turizmo plėtrai, kaip darbui imliam sektoriui, busteikiama prioritetinė parama. Šalis turtinga kultūriniais ir gamtiniaisištekliais, ypač upėmis ir ežerais, miškais, unikalia pakrante (Kuršiųnerija) ir keliais pasaulinio lygio nacionaliniais parkais, turi didelįkurortinį potencialą. Sostinė Vilnius, bei Klaipėdos uostas yrapatraukliausi turistų lankymo ir paslaugų pramonės centrai. Turizmosektorius turi didelį augimo potencialą ir tam reikalingus investiciniusporeikius. Turizmo plėtojimas menkiau išsivysčiusiose, bet turinčiosegausius rekreacinius išteklius, šalies dalyse gali būti variklis regionųekonomikai ir verslui juose plėstis. Siekiant skatinti geriau išnaudotišalies turizmo potencialą ir kurti konkurentiškus turizmo produktus, kurieturėtų paklausą ir leistų didinti atvykstamojo ir vietinio turizmo srautus,turizmo plėtros prioritetai yra: sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą irpagerinti turizmo paslaugų kokybę ir jų įvairovę, išplėtoti turizmoinformacijos ir rinkodaros paslaugas bei pagerinti tikslinį profesinįmokymą. Šiuos uždavinius spręs ir įvairios kitų prioritetų priemonės. Priemonės tikslas – išplėsti gamtinių ir kultūrinių turizmo ištekliųpanaudojimą turizmui sudaryti palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui irpaslaugų verslo plėtrai skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą.
Priemonės uždaviniai yra sukurti viešąją infrastruktūrą, kuriskatintų turistinių produktų (paslaugų) plėtrą formuoti naujus turistinėstraukos židinius, pirmiausiai panaudojant paveldo objektus išvystytiturizmo informacijos sistemos galimybes suaktyvinti rinkodaros veiklą. Remiamos veiklos: rekreacinės ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra(paplūdimiai, stovyklavietės, kempingai ir poilsio aikštelės, gyvenviečiųparkai, prevencijos įstaigos, sveikatingumo ir poilsio centrai, higienosįrengimai ir pan.), aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūros įrengimas irmodernizavimas (prieplaukos, vandens, pėsčiųjų ir kitos trasos, sportoaikštynai ir klubai, stadionai, baseinai ir pan.), viešųjų juridinių asmenųpaveldo objektų atstatymas, restauravimas bei pritaikymas bei nenaudojamųpastatų pritaikymas turizmo infrastruktūrai (konferencijų, ekspozicijų iramatų, informacijos, kultūros ir laisvalaikio centrams ir kitoms panašauspobūdžio veikloms). Ekspozicijų ir kita panašaus pobūdžio infrastruktūra,kitos sezoniškumo įtaką turizmui mažinančios infrastruktūros plėtra,turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimas, turizmo informacijossistemos duomenų bazių ir techninių galimybių plėtojimas, turizmorinkodaros priemonių vykdymas (turistiniai leidiniai, video informacija,parodų organizavimas ir dalyvavimas, verslo misijos, reklaminės kampanijosir kitos panašaus pobūdžio veiklos bei turizmo produktų ir rinkų tyrimaibei apskaita). Atrankos kriterijai: prioritetas teikiamas kompleksiniams projektamsir kurie gali daryti teigiamą poveikį privataus verslo vystymui irgeresniam vietovės turizmo išteklių panaudojimui, pagerintų turizmoinformacijos teikimą ir skatintų turistinių (poilsio) kelionių skaičiausaugimą. Rezultatai: turistų ir lankytojų skaičiaus padidėjimas – (kas metai1,25 karto). Naujai įsteigtų turizmo informacijos centrų skaičius – (įmetus). Bendras turizmo informacijos leidinių tiražų augimas – (1,9 karto įmetus). Paramą gavusių subjektų skaičius – 100 (į metus). Priemonės poveikis: turizmo paslaugų įmonių pajamų didėjimas,atvykstamojo turizmo (paslaugų eksportas) didėjimas, užimtumo augimaskaimiškose vietovėse, platesnis gamtos ir kultūros vertybių apsaugosreikšmės ir praktinio panaudojimo suvokimas. Pagerėja vietovių, kuriuoseįgyvendinami projektai, socialinė ir verslo aplinka, atsiranda galimybėstaikyti pažangias informacines ir mokymo technologijas, atsiranda naujosveiklos rūšys, ypač jaunimui. Pagerėja regionų ir šalies turizmo įvaizdis. Galutinis paramos gavėjas: projektus teikia valstybės ir savivaldybėsinstitucijos, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, viešosiosįstaigos, valstybės ir savivaldybių institucijos (Valstybinis turizmodepartamentas ir savivaldybių turizmo informacijos centrai ir seniūnijos,saugomų teritorijų direkcijos), kiti juridiniai asmenys, užsiimantysturizmo, laisvalaikio ir kultūrine veikla.4 lentelė. Numatomas finansinis svoris.|Metai |Visa vertė |ES fondų |Lietuvos |Privatus || |(3+4+5) mln. |dalis (ERDF) |viešasis |indėlis || |€ | |bendrafinansavim| || | | |as | ||1 |2 |3 |4 |5 ||Finansavimo |100% |75% |20% |0% ||lygis | | | | ||2004 |84 |63 |21 | ||2005 |88 |66 |22 | ||2006 |92 |69 |23 | ||VISO |264 |1198 |66 | |
Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/dokumentai/BPD_turizm.doc
Numatoma įgyvendinančioji institucija: Ūkio ministerija. Sąsajos sukitomis programomis: Ši priemonė yra susijusi su BPD transporto, paramospramonei ir verslui, kaimo plėtros, aplinkos apsaugos, informacinėsvisuomenės, užimtumo bei švietimo ir profesinio rengimo priemonėmis. Pasekmės aplinkosaugos srityje: projektų įgyvendinimas padėsracionaliau panaudoti gamtinius ir kultūrinius išteklius ir skatinssubalansuotą regionų plėtrą, padės reguliuoti turizmo srautus, ypačsaugomose teritorijose, leis organizuoti ekologinį švietimą ir sveikosgyvensenos propagavimą, sukurtos infrastruktūros dėka mažinti neorganizuotųlankytojų ir turistų neigiamą poveikį aplinkai. Tvarkomos vietovės iratnaujinami pastatai pagerins kraštovaizdį. Regioninės pasekmės: padės atskleisti ir parodyti regionų turistinesgalimybes, regionų savitumą ir konkurencingumą. Viešosios infrastruktūrosplėtojimas, sudarys sąlygas naujoms veiklos nišoms atsirasti. Didėjančiosregionų turistinės galimybės ir pagerėjusi verslo plėtros aplinka, skatinsvietos gyventojų verslumą ir užimtumą ir tiesiogiai ekonominį augimą. Pasekmės lyčių lygybės atžvilgiu: paslaugų sferos plėtojimas sudarysplatesnes galimybes moterims įsijungti į šio verslo sritį. Sukurtuoseinformaciniuose, interesų ar kultūros centruose, išsiplečia galimybėsmoterų visuomeninei ir profesinei veiklai. Informacijos pasikeitimo schema pagal įgyvendinančios institucijosnustatytą tvarką. Viešumo programa rengiant BPD dalyvavo apskričiųadministracijos, savivaldybės, turizmo verslo asociacijos, kultūrosinstitucijos. Priemonės projektų pateikimo ir įgyvendinimo viešumo programa
bus vykdoma pagal įgyvendinančios institucijos nustatytą tvarką.4. Turizmo organizavimo trūkumai ir privalumai Siekiant geriau pristatyti esamą turizmo potencialą 2001m. rinkodarosveiklai buvo skirta apie 1 mln.lt. valstybės lėšų, kurios panaudotosdalyvavimui tarptautinėse turizmo parodose, turistinių leidinių leidybai,turizmo verslo misijų ir pažintinių kelionių žiniasklaidos atstovamsorganizavimui, turizmo informacijos centrų veiklai užsienyje. Užsienyjeveikia du Lietuvos turizmo informacijos centrai –Miunsteryje (Vokietija) irMaskvoje (Rusija), kurių informaciniai pajėgumai kol kas nėra pakankami.2000m. buvo pradėta kurti vieninga kompiuterizuota nacionalinė turizmoinformacijos sistema, apjungianti savivaldybių ir kitus turizmoinformacijos šaltinius, kurią numatoma baigti įgyvendinti 2004 metais. Galima išskirti keturias minėto turizmo potencialo neišnaudojimoproblemų grupes. Pirma, egzistuoja ryškus rinkodaros nepakankamumas.Valstybės lygmenyje, Lietuva, nepaisant minėtų investicijų į rinkodarą,kaip naujas turistinis regionas dar neturi suformavusi savito turistinioįvaizdžio (arba tai daroma tik epizodiškai) ir trūkstant turistinėsinformacijos, lieka nežinoma vakarų šalių turistams. Kita vertus, įmoniųlygmenyje, būtent rinkodaros gebėjimų trūkumas nurodomas kaip priežastis,pvz., sąlygojanti viešbučių žemą kambarių užimtumą (vidurkis 31 proc.). Su rinkodara glaudžiai susijusi informacijos nepakankamumo problema.Kaip vietiniams, taip ir užsienio turistams keliaujantiems po Lietuvą yrapakankamai sunku orientuotis vietovėse ir surasti apgyvendinimo paslaugųobjektus ar lankytinas vietoves. Kelio ženklų, turizmo informacijos stendųbei poilsio aikštelių trūkumas yra akivaizdi keliavimo po Lietuvą problema.Tiesa, Valstybinio turizmo departamento duomenimis 2002 metų pabaigojeturizmo paslaugų ir išteklių registre buvo registruotas 30 turizmoinformacijos centrų (be Nacionalinių ir regioninių parkų informacijoscentrų). Centrų veikla yra svarbus turizmo plėtojimo veiksnys ir yradotuojama iš savivaldybių biudžetų. Turistinio sezono metu centrųlankomumas yra ypač aktyvus ir dažnai nespėjama patenkinti turistųporeikių, nors laikinai įdarbinama papildomų darbuotojų. Dažniausiaižmonės informacijos ieško netiesioginiu būdu, iš anksto planuodamikeliones. Informaciniai centrai nemažai klausim7 sulaukia telefonu,elektroniniu pa6tu, faksu ir net paprastuoju paštu. Antra, pastebimi aiškūs infrastruktūriniai užsienio turistų srauto įLietuvą apribojimai. Pagal Valstybinio turizmo departamento duomenis (žr. 3pav.) 2002 metais pagrindinis srautas užsienio lankytojų atvyko į Lietuvąkelių transportu – 80,3 proc., o kitomis transporto rūšimis žymiai mažiau:13,8 proc. – geležinkeliais, 4,2 proc. – oro transportu ir tik 1,6 proc. –jūrų transportu. Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2procento, kitomis transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8procento, jūrų transportu – 8,5 procento, keliais – 3,8 procento. Tuobūdu, jei kelių infrastruktūra yra išplėtota gana gerai, tai geležinkeliųtransporto potencialas nėra išnaudojamas. Pastaruoju daugiausiai naudojasiatvykstantys Rusijos turistai bei vietiniai gyventojai vykstantys į pajūrį,tačiau žema geležinkelio paslaugų kokybė bei silpna rinkodara apsprendžiamažą kelionių geležinkeliais skaičių. Be to, Lietuva vienintelė iš Baltijosjūros šalių neturi jūrinio turizmo, nes nėra sukurtos keleivinio uosto arjachtų prieplaukų infrastruktūros. Neišvystyta ir vidaus vandenų trasų beiprieplaukų infrastruktūra neleidžia pasinaudoti Lietuvos tankiu vidauskelių tinklu, kuris leistų nesunkiai aplankyti įvairias vietoves.
[pic] 3 paveikslas. Lankytojų iš užsienio pasiskirstymas pagal transporto rūšį 2002m. Šaltinis: http://www.tourism.lt/lt/lt.htm
Trečia, Lietuvos turizmo paslaugų materialinė bazė neišvystyta neikiekybiniu, nei kokybiniu aspektu ir turi ryškius struktūros ir išsidėstymotrūkumus, kas mažina Lietuvos turizmo produktų konkurencines galimybes.Štai dauguma pradžioje minėtų kultūros paveldo objektų yra neparengtituristų lankymui, nors jie galėtų būti pritaikomi turizmui įrengiant juoseekspozicijas, pritaikant juos turizmo paslaugų infrastruktūrai. Taip patbeveik visi turizmo ir kultūros paveldo objektai nėra pritaikytineįgaliesiems – nėra reikiamų aikštelių, pandusų, liftų ir kt. Štai labiausiai besivystantis turizmo paslaugų sektorius yra viešbučiųapgyvendinimo sektorius: 2002 metais Lietuvoje buvo 548 apgyvendinimoįmonės (40708 vietų skaičius) kai tuo tarpu 1995m. jų buvo 475 (37089 vietųskaičius). Didelė dalis viešbučių yra nedideli (10–50 kambarių) irpagrindinai orientuojasi į verslo turistus. Tuo tarpu turizmo agentūros bei
turistai nurodo aiškų turistinės klasės viešbučių, kuriuose galima būtųmažesnėmis kainomis apgyvendinti turistų grupes, stygių. Tad akivaizdu, jogapgyvendinimo sektorius tebeturi didelį plėtos potencialą; apgyvendinimovietų skaičius tūkstančiui gyventojų Lietuvoje atsilieka nuo ES vidurkio. Problematiški ir kiti du apgyvendinimo infrastruktūros segmentai:kempingai, poilsio namai, sanatorijos, kt. Visoje Lietuvoje tėra 3kempingai (864 vietų skaičius), 6 turistinės bazės (667 vietų skaičius). Rekreacinėse vietovėse pagrindinė apgyvendinimo priemonė yra poilsio namai.Tačiau poilsio namų skaičius nuolat mažėja ir jeigu 1997m. veikė 281poilsio namai (5308 kambariai), tai 2002m. – 215 poilsio namų (4906kambariai). Tai susiję su jų privatizavimo pasekmėmis ir veiklosnutraukimu. Sveikatingumo įstaigos – sanatorijos, daugiausiai sutelktosgydomuosiuose kurortuose, visų pirma, Druskininkuose, Birštone, Palangoje.2002 metais 32 sanatorijoje buvo 8534 vietos[http://www.std.lt/web/main.php?parent=447]. Aktualiausios sanatorijųproblemos – tai jų renovavimas bei veiklos perorientavimas prie rinkossąlygų reikalavimų ir rinkodaros priemonių vykdymas. Nagrinėjamų turizmo paslaugų sektoriaus struktūrinių trūkumų tarpesvarbi vieta tenka neišvystytam laisvalaikio pramogų sektoriui, kurisLietuvoje yra labiausiai neišvystytas Baltijos šalių regione. Lietuvojenėra nė vieno pastoviai veikiančio šiuolaikiško atrakcionų ar vandenspramogų parko, golfo aikštyno ar hipodromo. Pramogų stygius neskatinaužsienio turistų ilgiau pasilikti Lietuvoje, mažina Lietuvos turizmoprodukto konkurentiškumą, nes mažėja galimybės pritraukti turistus įkurortus savaitgaliais bei ne sezono metu. Kaimiškose vietovėse ypačtrūksta įrengtų pliažų ir turistinių trasų (vandens, dviračių), neišvystytasporto rekreacinė bazė, todėl šios infrastruktūros trūkumas neskatinadidesnio turistinių srautų augimo ir kaimo turizmo verslų vystymo. Galiausiai, tiek minėta rinkodaros trūkumo problema, tieknepatenkinama turizmo paslaugų kokybė yra glaudžiai susijusi su ketvirtąjaproblema – nepakankama kvalifikacija. Kaip ir kitų paslaugų turizmopaslaugų kokybės pagrindinis veiksnys yra profesionalūs darbo ištekliai.Tuo tarpu esminis mokymo įstaigose parengtų specialistų trūkumas yra silpnipraktiniai įgūdžiai, nes nėra išvystyta praktinio mokymo bazė ir nėrasukurtų simuliacinio mokymo firmų. Dažnas reiškinys yra turizmo versloatstovų vadybinių žinių stoka. Visa tai neleidžia tikėtis stipriosrinkodaros atsiradimo įmonių lygmenyje. Šiuo metu turizmo specialistairuošiami trijuose universitetuose, keturiose kolegijose, ir aukštesniosiosebei profesinėse mokyklose. Tikėkimės, kad turizmo specialistų padaugės irturizmo paslaugų kokybė išaugs. Yra dar keletas ekonominių rodiklių, nustatančių turizmo reikšmęvalstybės ekonomikai. Vienas iš tokių aspektų yra darbo vietų sukūrimas.Kuo daugiau dirbančių žmonių, tuo daugiau gaunama pajamų į valstybėsbiudžetą atskaičiuojant darbuotojų pajamų mokesčius. Darbo vietų skaičiusturizmo srityje labai įvairus. Tai priklauso nuo metų laikų. Vasara, kaipžinome, darbo vietų visą laiką padaugėja, tačiau tik laikinai. Žinoma,geriau jau laikinos pajamos, nei jokių.3. TURIZMO LIETUVOJE PERSPEKTYVOS
Lietuva, kaip naujas tarptautinio turizmo regionas formuojasi VidurioEuropos ir pietryčių Baltijos jūros šalių geografinėje ir ekonominėjeerdvėje, išsidėsčiusioje geografiniu požiūriu strateginėje vietoje. Lietuvąkertantys tarptautiniai transporto srautai bei didžiulės artimos turizmorinkos yra svarbūs veiksniai tarptautinio turizmo vystymui. Užsienioturizmo požiūriu pagrindinės užsienio turistų rinkos yra Vokietija,Skandinavijos šalys, Lenkija, Rusija, D.Britanija. Be to, istorinė raidalėmė susiformuoti gausiems etniniams – kultūriniams ryšiams tarp Lietuvosir Lietuvos išeivių kitose šalyse (Lenkija, Rusija, Vokietija, Izraelis,JAV, Argentina), kurie tampa vienu iš tarptautinio turizmo plėtojimoveiksnių. Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankiassąlygas kurti patrauklius turistinius produktus. Daugelis šalies kultūriniųturizmo išteklių – tokie kaip Vilniaus senamiestis, Kuršių Nerija beiLietuvos kryždirbystė – yra įtraukti į pasaulio paveldo objektų sąrašą. Pagrindiniai Vilniaus miesto akcentai, simbolizuojantys sostinę, yraGedimino pilis ir Arkikatedros aikštė. Jie kartu yra ir vartai į istorinįsostinės centrą. Dėl savo unikalumo 1994m. Vilniaus senamiestis buvo
įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Vilnius taip pat yradidžiausias Lietuvos administracinis centras. Čia veikia svarbiausipolitiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai centrai. Vis daugiau užsienio turistų atvyksta į Vilnių. Kiekvienas jų sauranda ką nors gražaus ir ypatingo: kas linksmą ir judrų miestą, kasturiningą kultūrinį gyvenimą ir jokiam kitam miestui nebūdingą atmosferą.Sostinėje taip pat yra nemaža jaukių kavinių, žalumos ir parkų, įdomiųbažnyčių, kuriasi nauji restoranai, pramogų ir azartinių žaidimų verslas.Neretas svečias stebisi gyvybingu ir pulsuojančiu miesto kultūriniugyvenimu. Vis didesnę įtaką ekonomikai daro aptarnavimo ir paslaugų sfera,kurioje, kuriantis Lietuvos atvirai visuomenei bei plečiantistarptautiniams ryšiams su užsieniu, išimtinę vietą reikėtų skirti turizmui.Lietuva, norėdama priimti keliautojus, o taip pat skatinti ir vietinįturizmą, privalėjo sukurti turizmo industriją. Šiuo metu turizmo verslasžingsnis po žingsnio vis labiau įsibėgėja, kuriasi vis daugiau turizmopaslaugas teikiančių, bei turistus aptarnaujančių įmonių, gerėja paslaugųkokybė. Norėdama nustatyti ateities prognoze, pagal dinamikos eilute ašapskaičiavau prognostines trendo reikšmes ir pavaizdavau jas grafiškai.
5 lentelė. Atvykstamasis turizmas. Turistų skaičius, tūkst. 1995 – 2002m. ir taškinė prognozė
|1995 |1 |475 |475 |472,4166667 |0,546834 ||1996 |2 |469 |938 |486,0833333 |3,514487 ||1997 |3 |503 |1509 |499,75 |0,650325 ||1998 |4 |512 |2048 |513,4166667 |0,275929 ||1999 |5 |542 |2710 |527,0833333 |2,83004 ||2000 |6 |552 |3312 |540,75 |2,080444 ||2001 |7 |561 |3927 |554,4166667 |1,187434 ||2002 |8 |548 |4384 |568,0833333 |3,535279 ||( |36|4162 |19303|4162 |14,62077 |
Apskaičiuota remiantis 5 priedo duomenimis
Analogiškai pagal 1, 2, 3 ir 4 formules gavome tokią tiesinio trendo lygtį:ŷ = 458,75 + 13,67 * t.Pagal gautą tiesinio trendo lygtį paveiksle pavaizduota apgyvendinimoįmonių augimas. [pic] 7 paveikslas. Apgyvendinimo įmonių skaičius , iš viso 1995 – 2005m.Nors kaip rodo statistika ir tai kas matoma 7 paveiksle skiriasi nuo manopadarytos prognozės, todėl labai sunku nuspėti, kuria linkme pasikeisapgyvendinimo įmonių skaičius. Tačiau, šiuo metu užtenka tik pažvelgti įVilniaus gatvėse augančius daugiaaukščius pastatus, kurie greitu laikusulauks didelio turistų antplūdžio.
9 lentelė. Apgyvendinta svečių, iš viso, tūkst. 1995 – 2002
|Metai|t |Y (apgyvendinta |Y*t |Ŷ(išlygintos | |Y – ŷ| / || | |svečių,iš viso, | |reikšmės) |ŷ*100 || | |tūkst.) | | | ||1995 |1 |628,3 |628,3 |631,0333333 |0,433152 ||1996 |2 |629,9 |1259,8|643,9380952 |2,180038 ||1997 |3 |677,3 |2031,9|656,8428571 |3,114465 ||1998 |4 |706,8 |2827,2|669,747619 |5,53229 ||1999 |5 |677,7 |3388,5|682,652381 |0,725462 ||2000 |6 |631,7 |3790,2|695,5571429 |9,180718 ||2001 |7 |703,9 |4927,3|708,4619048 |0,643917 ||2002 |8 |754 |6032 |721,3666667 |4,523821 || |36|5409,6 |24885,|5409,6 |26,33386 || | | |2 | | |
Apskaičiuota remiantis 5 priedo duomenimisAnalogiškai paskaičiavus pagal 1, 2, 3, 4 formules gavome tokią tiesiniotrendo lygtį: ŷ = 618,13 + 12,91 * tPagal gautą tiesinio trendo lygtį paveiksle pamatysime svečių iš užsieniolankomumą mūsų šalyje. Tačiau jis yra labai nežymus. Prognozė sudaryta 3metams į priekį.
[pic] 8 paveikslas. Apgyvendinta svečių , iš viso, tūkst. 1995 – 2005m.
Kaip matome, 2000 metais buvo staigus svečių skaičiaus sumažėjimas. Tačiau,vėliau vėl matomas pagerėjimas.
10 lentelė. Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius tūkst. 1995 –2002m.|Metai|t |Y (išvykusių LT |Y*t |Ŷ(išlygintos | |Y – ŷ| / || | |gyventojų sk.tūkst.)| |reikšmės) |ŷ*100 ||1995 |1 |2012,5 |2012,5 |2491,491667 |19,2251 ||1996 |2 |2869,8 |5739,6 |2679,561905 |7,099597 ||1997 |3 |2981,1 |8943,3 |2867,632143 |3,956848 ||1998 |4 |3241,5 |12966 |3055,702381 |6,080357 ||1999 |5 |3487,2 |17436 |3243,772619 |7,504453 ||2000 |6 |3632,4 |21794,4|3431,842857 |5,844007 ||2001 |7 |3389,5 |23726,5|3619,913095 |6,365155 ||2002 |8 |3583,9 |28671,2|3807,983333 |5,884567 ||( |36|25197,9 |121289,|25197,9 |61,96008 || | | |5 | | |
Apskaičiuota remiantis 1 priedo duomenimis
Iš empirinių dinamikos eilutės duomenų pagal tiesinio trendo lygtįŷ = 2303,42 +188, 1 * t apskaičiavau 3 metų prognozę išvyksiančių išLietuvos gyventojų skaičių tūkst. Taigi,2003 – 3996,0542004 – 4184,1242005 – 4372,1942003 – 2005m. skaičių skirtumas rodo, kad per šį laikotarpį išvažiuos apie500 Lietuvos gyventojų, tačiau tai tik prognozės, kaip bus iš tikrosužinosime ateityje. Galime tik tikėtis, kad rezultatas nebus didesnis neiprognozuojamas, nes didžioji dalis išvykstančiųjų yra jaunimas, kurisieškodamas laimės svetur nenori grįžti tėvynėn. [pic] 9 paveikslas. Išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius tūkst. 1995 – 2005m.