Transporto reikšmė logistikoje

TURINYS

1. TRANSPORTAVIMO, LOGISTIKOS IR RINKODAROS SĄSAJOS 3
2. VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS TRANSPORTAVIMO SĄNAUDOMS IR KAINOMS 3
3. TRANSPORTAVIMO PASLAUGŲ CHARAKTERISTIKOS 4
3.1. Geležinkelis 5
3.2. Kelių transportas 7
3.3. Oro transportas 8
3.4. Vandens transportas 9
3.5. Vamzdynų transportas 12

1. TRANSPORTAVIMO, LOGISTIKOS IR RINKODAROS SĄSAJOS

Efektyvi ekonominė šalies raida bei gamybinių ir prekybinių firmų verslo sėkmė neįmanoma be efektyvios transporto sistemos. Pagaminta produkcija turi judėti iš gamybos vietų į judėjimo vietas minimaliai sunaudojant laiko ir lėšų. Transportas yra viena iš pagrindinių logistikos veiklų, glaudžiai susijusių su kitomis logistikos veiklomis, todėl ir jis turi būti efektyviai naudojamas, jei firma nori pasiekti geriausių verslo rezultatų.
Transporto firmos produkcija nugabenama į realizavimo vietas, kurias nuo gamybos vietų dažnai skiria dideli atstumai. Jei efektyviai įvykdomas klientų užsakymas, laimimas kliento palankumas, kadangi gaminiai jų pasiekia reikiamu laiku. Klientų poreikių patenkinimas yra svarbi rinkodaros dalis.
Kadangi transportavimas sukuria vietos ir laiko naudą produktui ar paslaugai – abiejų paslaugų rūšys yra būtinos sėkmingai įsisavinant rinką. Šių paslaugų prieinamumas, tinkamumas ir kaina turi įtakos kitiems verslo sprendimams, dažnai nesusijusiems su pačios transportavimo funkcijos valdymu.

2. VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS TRANSPORTAVIMO SĄNAUDOMS IR KAINOMS

Transportavimo sąnaudoms ir kainoms turintys įtakos veiksniai gali būūti skirstomi į dvi pagrindines kategorijas – su vežamais kroviniais ir su rinka susiję veiksniai.
Su vežamais kroviniais susiję veiksniai. Tai veiksniai, susiję su gaminių savybėmis, kurios turi įtakos transportavimo sąnaudoms ir kainai. Siekdama nustatyti gaminio transportavimo sąnaudas ar kainą, firma visus veiksnius ga

ali sugrupuoti į šias kategorijas:
 Tankumas
 Patalpinimo galimybė
 Transportavimo sudėtingumas
 Atsakomybė
Tankumo sąvoka yra išreiškiama gaminio svorio ir tūrio santykio reikšme. Tokie gaminiai, kaip plienas, konservuoti maisto produktai, statybinė produkcija ir popieriaus gaminiai pasižymi didelėmis svorio ir tūrio santykio reikšmėmis: tai reiškia, kad palyginti su dydžiu, jie yra sunkūs. Kita vertus, tokie gaminiai, kaip elektronikos prekės, rūbai, žaislai turi žemas svorio ir tūrio santykių reikšmes, ir jų transportavimas dažnai brangesnis nei didelio tankumo produktų. Patalpinimo galimybė yra riba, iki kurios gaminys gali užpildyti tam tikrą vietą transporto priemonėje. Pavyzdžiui, grūdai, rūda ir naftos produktai, turi puikią sutalpinimo galimybę, kadangi jie gali visiškai užpildyti automobilio kėbulą ar konteinerį, kuriame yra transportuojami. Kiti kroviniai, pavyzdžiui, automobiliai, mechanizmai, naminiai gyvuliai, nepasižymi geromis sutalpinimo galimybėmis ar tūrio panaudojimu. Gaminio suutalpinimo galimybės priklauso nuo jo dydžio, formos, talpumo ir kitų fizinių savybių.
Transporto priemonės tūrio ir įkrovumo išnaudojimas yra susijęs su gaminio fizinėmis charakteristikomis, forma. Gaminių, kuriuos sunku pervežti iš vienos vietos į kitą, transportavimo kainos yra didesnės. Vienodi gaminiai, vienarūšiai pagal fizines savybes ar gaminiai, kurie vežami išardyti ir kurių baigtinė forma pasiekiama galutiniame taške, leidžia efektyviau išnaudoti transporto priemones ir todėl jų transportavimas mažiau kainuoja. Atsakomybė taip pat yra labai svarbus dalykas. Gaminių su dideliu vertės ir svorio santykiu, kurie yr
ra lengvai pažeidžiami ir tų, kurie turi didesnę sugadinimo tikimybę, transportavimas būna brangesnis. Taigi tais atvejais, kai firma prisiima didesnę atsakomybę, gaminio transportavimo kaina bus didesnė. Pavojingų krovinių transportavimas dėl griežtų saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų yra daug brangesnis.
Su rinka susiję veiksniai. Be gaminio savybių, transportavimo sąnaudoms ir kainai įtaką taip pat daro svarbūs su rinka susiję veiksniai. Iš jų paminėtini:
a) Vienos vežimų rūšies ar įvairių transporto rūšių konkurencingumas;
b) Rinkų vieta (t. y. transportavimo atstumai);
c) Vežėjų veiklos valstybinio reguliavimo esmė ir mastas;
d) Krovinių srautų subalansuotumas teritorijoje;
e) Gaminių transportavimo sezoniškumas;
f) Gaminio vežimo vieta (šalies viduje ar į kitą valstybę).

Kiekvienas iš aukščiau paminėtų veiksnių ar veikiant visiems kartu turi įtaką transportavimo sąnaudoms ir kainai.

3. TRANSPORTAVIMO PASLAUGŲ CHARAKTERISTIKOS

Esminis logistikos valdymo komponentas yra klientams teikiamos paslaugos. Kiekviena logistikos veikla prisideda prie aptarnavimo, kurį kompanija suteikia klientui, lygio, nors transportavimo poveikis aptarnaujant klientą yra vienas reikšmingiausių. Svarbiausios transportavimo savybės, turinčios įtakos kliento aptarnavimo lygiui, yra patikimumas, pristatymo trukmė, aptarnavimo zona, gaminių pristatymo lankstumas, nuostoliai ir padaryta žala kroviniams, transporto firmos gebėjimas suteikti ne tik transportavimo, bet ir kitas aptarnavimo paslaugas.
Kiekviena transporto rūšis – kelių, geležinkelio, oro, vandens ar vamzdynų transportas – yra susijusi su klientų aptarnavimu. Pasirinkimų įvairovė yra prieinama visiems asmenims ir firmoms, kurie nori vežti savo gaminius iš vienos vietos į kitą. Gali būti pasirinktas be

et kuris vienas ar keletas iš penkių transportavimo būdų. Be to, gali būti naudojamos tam tikros įvairios transporto rūšių kombinacijos, tarp jų geležinkelio ir kelių transportas, kelių ir vandens transportas, kelių ir oro transportas, geležinkelio ir vandens transportas. Dėl tokios transportavimo derinių įvairovės gali būti suteiktos specializuotos arba pigesnės paslaugos, kurios dažniausiai nėra prieinamos, naudojant viena transportavimo būdą. Kiti vežėjai, kartais vadinami trečiosiomis šalimis, gali krovinių siuntėjams siūlyti daugelį specialių paslaugų ar paslaugų derinių.

3.1. Geležinkelis

Geležinkelis pagal daugelį veiksnių yra pranašesnis už kitų rūšių transportą, nes gali aptarnauti visus krovinių siuntėjus. Tai nereiškia, kad geležinkeliu galima gabenti bet kokią produkciją ir bet kur, nes dėl tinklo apribojimų geležinkeliu ne visi taškai pasiekiami. Bet platų prekių asortimentą šios rūšies transportu gabenti išties galima. Pavyzdžiui, geležinkeliu galima transportuoti sausus ir skystus krovinius, šaldytą maistą, šviežius vaisius bei daržoves, kuriems reikia kontroliuoti temperatūrą, ir neįprastos formos bei dydžio įrengimus. Svarbiausia yra tai, kad nėra ribojama krovinio rūšis. Svarbu ir tai, kad geležinkeliu ir teisiniu požiūriu galima gabenti apskritai visas prekes.

Transportavimo geležinkeliu privalumai:
1) Didelių kiekių krovinių vežimas dideliais atstumais į svarbiausius pramonės ir prekybos centrus. Tai būdinga net ir paprastiems krovinių vežimams, tačiau itin efektyvu įdiegus intermodalinių vežimų sistemą. Jei gavėjas turi savo privažiavimo kelius, ši transportavimo rūšis ta

ampa dar patogesne.
2) Laikinas krovinių saugojimas nemokant už prastovas. Kroviniai gali būti palikti vagonuose visą parą, neskaičiuojant atvykimo dienos, be papildomo apmokėjimo. Tai ypač svarbu norint gerai pasiruošti krovimo darbams.
3) Maža kaina. Vežimo kaina 4-6 kartus mažesnė už vežimo autotransportu kainą.
4) Didelis įkrovumas. Geležinkelio transportas patogus reguliariam krovinių dideliu kiekiu vežimui, kadangi jo įkrovumas daug didesnis negu automobilių transporto.
Transportavimo geležinkeliu trūkumai:
1) Ilgas vežimo laikas. Išskyrus magistralines linijas, vežimo greitis mažas ir vagonai užlaikomi privažiavimo keliuose ar skirstymo stotyse.
2) Perkrovimai. Nesant privažiavimo kelių, vežimų proceso pradžia ir pabaiga susijusiu su automobilių transportu. Didelė papildomų perkrovimų tikimybė, ilga perkrovimo trukmė ir ilgas bendro vežimo laikas dėl automobilių ir geležinkelių transporto eismo grafikų nesutapimo.
3) Įpakavimas. Norint atlaikyti stiprius smūgius gabenimo metu, reikia pakuoti daug stipriau.
4) Grobstymas. Daug palankesnės sąlygos grobstyti, jeigu yra smulkių, nedidelių dydžių siuntų, kurių bendras tūris mažesnis negu vagono. Dėl to krovinius reikia daug kartų perkrauti ir krovos darbai ne visada gali būti stebimi vieno vadybininko, skirtingai nei automobilių transporte.

Iš dalies mažą geležinkelių transporto firmų skaičių visame pasaulyje lemia ekonominė šios transporto rūšies struktūra. Geležinkelis patenka į tokią grupę, kurią galima pavadinti „natūralia monopolija“, nes pradinei verslo stadijai reikia didelių investicijų (stotims, pastatams, įrangai, geležinkelių tinklui). Šios investicijos yra būtinos norint pradėti dirbti ir gauti pelną.
Geležinkelis pirmauja gabenant dideliais kiekiais mažos vertės krovinius, didelio svorio žaliavas ir prekes ilgais atstumais. Vidutinis pristatymo nuotolis siekia beveik 300 metrų, tuo tarpu autotransportu – tik apie 30 metrų. Vidutinis krovinių siuntų svoris, tenkantis geležinkeliui, taip pat yra gana didelis. Tai akivaizdžiai matyti iš to, kad vidutinis krovinio svoris, vežant juoduosius metalus – 59,6, naftos produktus – 64,4, trąšas 57,3 ir 40,6 tonos vežant šaldomuosiuose vagonuose greitai gendančią produkciją. Tokių rodiklių pervežant krovinius geležinkeliu priežastis – ekonominės ir techninės šios transporto rūšies charakteristikos. Kai yra didelės siuntos ir tolimi vežimo atstumai, mažėja kaina ir didėja krovinių apyvarta bei pajamos.
Gana ilgas krovinių pristatymo laikas yra didelis krovinių pervežimo geležinkeliu trūkumas. Vidutinis Lietuvos geležinkelio ruožo greitis – 30 km/val., techninis greitis – 40 km/val. Be to, lyginant su kelių transportu, vežimai geležinkeliu turi trūkumą dėl to, kad ne visada galima gauti reikiamos rūšies ar reikiamo skaičiaus vagonų. Geležinkelių bendrovės naudoja viena kitos vagonus, ir kartais šie vagonai nebūtinai būna ten, kur jų labiausiai reikia. Kartais vagonų gali pritrūkti, kadangi tuo metu jie yra kraunami, rūšiuojami ar remontuojami.

Transportavimų technologijų ir technikos tobulinimas padėjo išspręsti kai kurias jų naudojimo problemas. Iš tokių patobulinimų galima paminėti maršrutų ir tvarkaraščio sudarymą naudojant specialias kompiuterines programas; įrenginių, kelio sankasų ir terminalų tobulinimą; vagonų identifikavimo sistemų gerinimą; tai, kad vagonų savininku vis dažniau tampa krovinio siuntėjas; kroviniams vežti yra naudojami šaudykliniai traukiniai (vieno ar kelių siuntėjų produkcijos nepertraukiami pervežimai). Krovinių siuntėjai, kurie valdo ar nuomoja vagonus, paprastai yra geri geležinkelio naudotojai ir ypač greitai reaguoja į vagonų stoką dėl unikalios rinkos ar konkurencijos sąlygų.
3.2. Kelių transportas

Automobilių transportas yra labai svarbus kiekvienos firmos logistikos sistemoje. Krovininiai automobiliai, pradedant nuo mažiausių lengvųjų – krovininių ir baigiant dideliais vilkikais su priekabų ir puspriekabių kombinacijomis, yra naudojami beveik visoms logistikos operacijoms.
Paprastai automobilių transportas varžosi su oro transportu dėl smulkių siuntų, o su geležinkeliu – dėl stambių siuntų. Smulkioms siuntoms priskiriami kroviniai, kurie neužima viso naudingo sunkvežimio tūrio ar neišnaudoja automobilio įkrovimo. Smulkia siunta gali būti apibūdintas bet koks krovinys, kurio svoris yra mažesnis už tą svorį, nuo kurio pradedami taikyti visiškai pakrauto sunkvežimio įkainiai.
Automobilių transporto vežėjai tiesiogiai varžosi su geležinkeliu dėl krovinių, užimančių visą sunkvežimio naudingą tūrį, kurie yra pervežami iki 800 kilometrų atstumais. Tačiau geležinkelis išlieka dominuojanti transporto rūšis, kai krovinių apimtys viršija 40-60 tonų. Smulkias siuntas (jungtinius krovinius) dažniausiai aptarnauja automobilių transporto vežėjai
Vidutinis tarptautinių pervežimų automobilių transportu atstumas yra apie 1000 kilometrų. Dažnai autotransportu pervežama gatava produkcija. Tai tekstilės gaminiai, odos dirbiniai, produktai iš gumos ir plastmasės, metalinės detalės, ryšio priemonės ir jų dalys, prietaisai, buitinės paskirties prekės ir maisto produktai. Šių produktų kaina gana aukšta. Vidutinis tarpmiestinių pervežimų ilgis Lietuvoje apie 60 kilometrų.

Krovinių vežimo automobilių transportu privalumai:
1. Manevringumas. Krovinių nereikia perkrauti. Jie gali būti surenkami ir pristatomi į visus punktus, kur tik gali privažiuoti automobilis. Būtent ši charakteristika labiau, negu bet kuri kita tinka, kai vežimų pirmenybė teikiama automobilių transportui. Pvz.: LT automobilių kelių tinklas sudaro 21,1 tūkst. km. Geležinkelių viso 1996,8 km.
2. Vežimo greitis ir reguliarumas. Krovinių surinkimas ir vežimo maršrutas gali būti nustatytas pakankamai tiksliai. Tai svarbu, kai krovimo darbus atlieka papildomi krovikai ir krovinio vežimas yra suderintas su gamybos poreikiais, statybos darbais ar klientūra. Vežimas gali būti paskirtas atsižvelgiant i dienos laiką ir atstumą.
3. Įpakavimas. Dažnai įpakuoti reikia nedidelį kiekį krovinių arba to visai nereikia.
Krovinių vežimo automobilių transportu trūkumai:
1. Skubus iškrovimas. Automobiliai turi būti iškrauti greitai. Neplanuotas automobilio atvykimas gali atitraukti darbininkus nuo kitų krovimo darbų, nes automobilis ir vairuotojas negali laukti.
2. Didelė kaina. Užsakovai moka už automobilio ridą, taip pat atsižvelgiama į krovinių apimtis bei svorį. Vidutinė vieno tonkilometrio kaina yra 6 kartus didesnė nei geležinkelio ir 25 kartus didesnė nei vandens transporto.
3. Klaidingas vežimas. Kai vienu automobiliu vežamos kelios siuntos įvairiems klientams, galimos klaidos pristatant krovinius adresatui. Norint išvengti tokių klaidų, dėmesys turi būti skiriamas krovinio žymėjimui, brūkšninių kodų panaudojimui ir t.t.
4. Grobstymas. Krovinius iš automobilio galima pagrobti. Patys automobiliai taip pat gali būti pavokti, jei palikti be priežiūros.
5. Mažas įkrovimas. Lyginant su geležinkelių ir vandens transportu automobilių įkrovimas yra mažas. Tai turi įtakos transporto nekonkurentabilumui tais atvejais, kada yra geri vandens ar geležinkelio keliai.

Lietuvoje yra geras ir gana platus kelių tinklas, kuris užtikrina galimybę automobiliais pasiekti visas šalies vietas, todėl kiekvienas transportuotojas gali kokybiškai suteikti paslaugas visiems krovinių siuntėjams.

3.3. Oro transportas

Keleivių pristatymas yra pagrindinė oro transporto kompanijų veikla. Pajamos už keleivių transportavimą sudaro didžiausią aviakompanijų pajamų dalį. Krovinių vežimo apimtys sudaro oro transportu sudaro mažiau nei 1 % bendrosios krovinių vežimo apimties.

Nors oro transportu reguliariai naudojasi vis daugiau krovinių siuntėjų, tačiau dėl labai didelių kainų jis iš esmės laikomas tokia paslauga, kuria naudojamasi tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui kai reikia skubiai nugabenti krovinį i toli esančią vietovę. Lyginant su kitais transportavimo būdais, oro transportas užtikrina greičiausią krovinio pristatymą.

Šiuolaikinių lėktuvų greitis yra nuo 800 iki 1000 km/h. Kai šalis skiria dideli vandens plotai, pagrindiniu konkurentu pervežant krovinius oru, tampa vandens transportas.

Daugeliui komercinių aviakompanijų krovinių pervežimas tik papildo pagrindinę veiklą – keleivių pervežimus. Šios oro linijų kompanijos perveža krovinius tik tada kai atsiranda laisvos vietos lėktuvų krovinių skyriuje. Tačiau tokios kompanijos kaip UPS, FedEx ir DHL priskiriamos prie visų rūšių krovinių vežėjų.

Oru paprastai transportuojami didelės vertės gaminiai, nes ekonomiškai neapsimoka vežti oro transportu nedidelę vertę turinčių gaminių.

Krovinių transportavimo oro transportu privalumai:
1. Greitis. Jis daug didesnis, nei bet kurios kitos transporto rūšies.
2. Krovinių įpakavimas daug paprastesnis, nei vežant kita transporto rūšimi
3. Daug mažesnės klientų išlaidos atsargoms, kadangi kroviniai pristatomi greičiau ir saugiau.

Krovinių transportavimo oro transportu trūkumai:
1. Dideli vežimo tarifai, tačiau lėšų, skirtų įpakavimui, draudimui, atsargų dydžiui ir kt. Taupymas gali iš dalies padengti šias dideles kainas.
2. Ekonomija dėl didelio greičio gali nepasiteisinti, kai oro uostas yra toli nuo pristatymo vietos.
3. Užtrukimo galimybė dėl blogo oro, ypač dėl rūko
4. Krovinių ribojimai dėl dydžio ir svorio, kurių galima išvengti naudojant didžiausius krovininius lėktuvus.

Vidutinė gabenimo oro transportu tonkilometrio kaina yra 20 kartų didesnė nei geležinkelio ir apie 6 kartus didesnė nei automobilių transporto.
Tarptautiniu mastu oro transportas konkuruoja su vandens transportu. Pristatymo laiko sutrumpėjimas ir prekių krovimo išlaidų sumažėjimas sudaro sąlygas eksportuotojams ir importuotojams mažinti logistikos išlaidas ir gerinti pirkėjų aptarnavimą.

3.4. Vandens transportas

Transportavimas vandeniu skirstomas į vidaus vandenų ir jūrų transportą. Transportavimas vandeniu iš esmės konkuruoja su transportavimu geležinkeliais ir vamzdynais, kadangi didžioji dalis vandeniu gabenamų krovinių yra pusiau apdirbti gaminiai arba žaliavos, kurios birios ar skystos, yra pervežamos dideliais kiekiais.
Transportavimas vandeniu pagal pobūdį ypač tinka pervežti sunkius, užimančius daug tūrio, birius arba skystus, mažą vertę turinčius krovinius, kuriuos galima efektyviai krauti naudojant mechaninę krovos įrangą, kai vežimo greitis neturi didelės reikšmės, kai nėra didelio pavojaus, kad gabenant kroviniai gali būti sugadinti ar pavogti, ir kai nebūtina atlikti papildomų pervežimų sausuma.
Tarptautiniu mastu vandens transportas yra naudojamas ir kroviniams atvežti į šalį, ir išvežti iš jos. Vandens transportas dažnai yra naudojamas vežti tokias birias ar skystas medžiagas, kaip įvairios iškasenos, grūdai, medienos gaminiai, anglis, trąšos, inertinės medžiagos, nafta ir jos produktai. Tai gali būti vykdoma tarptautiniais ar vietiniais maršrutais, pristatant krovinius ten, kur jie bus naudojami gamyboje.
Europoje vandens transportas yra daug svarbesnis dėl plačios tinkamų laivybai vandens kelių sistemos ir prieinamumo prie pagrindinių pramonės centrų. Vokietijoje vandens transportu pervežama beveik 20 procentų visų krovinių, o Norvegijoje ir Olandijoje ši dalis yra gerokai didesnė. Atsižvelgiant į vandens transporto tipą, vidutinis gabenimo vandeniu atstumas gali būti labai įvairus. Pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais, atstumai gali siekti daugelį tūkstančių jūrmylių.
Anksčiau jūrų transportas buvo vienintelis, jungiantis Lietuvą su Vakarų Europa, Afrika, Amerika.

Vandens transporto privalumai:
1. Maži transportavimo tarifai.
2. Labai didelis našumas.
3. Nenutrūkstamas darbas visą parą, ypač trumpais atstumais, garantuotas pristatymo laikas, lyginant su oro transportu.
4. Mažesnė priklausomybė nuo nepalakių klimatinių sąlygų, ypač rūko.
5. Maža kaina
Vandens transporto trūkumai:
1. Gana maži greičiai.
2. Mažesnis eismo dažnis.
3. Pakrovimo ir iškrovimo laikas dėl didelio įkrovimo gali neproporcingai padidinti bendrąjį vežimo laiką.
4. Reikalingas daug kruopštesnis įpakavimas negu oro transporte.

Maža kaina yra pagrindinis vandens transporto pranašumas.
Nepaisant mažų vežimo tarifų, didelis trūkumas yra ilgas pristatymo laikas. Jis gerokai viršija pristatymo laiką kitose transporto rūšyse.
Vidaus vandens transportas turi kitus nei jūrų transportas privalumus ir trūkumus.

Privalumai:
1. Patogumas. Tai gerai tada, kai pakrovimo ir iškrovimo punktai išsidėstę ant upių ar kanalų, yra prieplaukų ar kitų įrenginių.
2. Pigumas. Didelė talpa daro šią transporto rūšį pigią vežant mažai vertingus krovinius.
3. Maža žalinga įtaka aplinkai. Vidaus vandens keliai mažina automobilių kelių apkrovimą ir gali būti panaudoti pavojingiems ir trapiems kroviniams, trąšoms, nuodingoms medžiagoms, biriems kroviniams vežti. Krovinių pristatymas neapkrauna privažiavimų arba automobilinių kelių.

Trūkumai:
1. Mažas pristatymo greitis. Eismo greitį vidaus vandens keliuose teka riboti.
2. Ribotas kelių ilgis.
3. Specializuoti terminalai ir įrengimai. Pakrovimui ir iškrovimui reikalingi kranai.
4. Sezoniškumas.

Vidaus vandens transporto darbas priklauso nuo oro sąlygų: trukdo ledas ir žemas vandens lygis. Be to, vandens transporto prieinamumas yra gana ribotas. Tik greta vandens kelių esantys krovinio siuntėjai gali tiesiogiai naudotis šios rūšies transportu. Priešingu atveju krovinio siuntėjas kartu turi naudotis ir sausumos transportu. Taigi didžiausi vandens transporto trūkumai yra ilgas pristatymo laikas ir blogas pasiekiamumas.
Vežimas vandeniu yra tikriausiai pats pigiausias būdas pervežti dideliems birių ar skystų nebrangių krovinių kiekiams. Tačiau vežimo vidaus vandenimis kompanijų veikla yra iš esmės ribota, todėl nepanašu, kad vandens transporto vaidmuo šalies viduje augs, nors stiprėjančių tarptautinių ryšių dėka jūrų transportas vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Pradėjus pervežti naftą tarp ją išgaunančių ir vartojančių šalių supertankeriais, jūrų transportas šiame sektoriuje ėmė vaidinti labai svarbų vaidmenį. Dėl energijos išteklių svarbos išsivysčiusioms šalims vandens transportas ir toliau bus svarbus transportuojant energijos išteklius. Vandens transporto reikšmė ypač išaugo, kai buvo išplėtotas konteinerinis krovinių vežimas.
Konteinerinio krovinių vežimo laivais būdas yra naudojamas daugelyje vietinių ir daugumoje tarptautinių krovinių vežimo maršrutų. Krovinio siuntėjas savo gamykloje arba prekių išsiuntimo vietoje sukrauna į nuosavą arba išnuomotą konteinerį. Tada konteineris yra vežamas geležinkeliu ar automobiliu iki uosto ir kraunamas į konteinerių laivą. Atvykus į reikiamą uostą, konteineris iškraunamas ir geležinkeliu ar automobiliu pristatomas klientui ar krovinio gavėjui. Viso transportavimo metu – nuo krovinio išsiuntimo vietos iki krovinio pristatymo klientui konteinerio viduje esančios prekės reikalauja minimalios priežiūros. Konteinerių panaudojimas vežimams įvairiu transportu leidžia ne tik sumažinti personalo skaičių, bet ir prekių sugadinimą bei vagysčių tikimybę transportavimo metu, sutrumpinti vežimo laiką, nes sumažėja konteineriams pakrauti ir iškrauti reikalingas laikas uostuose. Tai leidžia krovinio siuntėjui naudotis palankiais krovinių konteinerių transportavimo įkainiais.

3.5. Vamzdynų transportas

Vamzdynais galima transportuoti tik tam tikrus produktus, tarp jų gamtines dujas, naftą, naftos produktus, vandenį, chemikalus ir kitokius skystus produktus (tai paprastai būna koks nors kietas, birus produktas, suspenduotas skystyje, dažniausiai vandenyje, skystą masę lengviau transportuoti vamzdynu). Dažniausiai vamzdynais transportuojamos gamtinės dujos ir nafta. Suspenduotos vandenyje skystos masės transportavimo apimtys sudaro tik labai mažą vamzdynais tiekiamų krovinių dalį. Tai paprastai būna skysta anglies masė. Anglis sumalama į miltus, suspenduojama vandenyje, transportuojama vamzdynu, o pristatymo vietoje vanduo filtruojamas ir anglis paruošiama vartotojui. Turint omenyje pasaulio priklausomybę nuo energijos produktų, vamzdynai ateityje tikriausiai vaidins vis svarbesnį vaidmenį.
Transportuojant krovinius vamzdynais, santykinai nedidelės išlaidos krovinio siuntėjui labai priklauso nuo teikiamų paslaugų.
Vamzdynų transporto privalumai:
1. Produktų tekėjimas vamzdynais yra tikrinamas ir kontroliuojamas naudojant naujausias informacines technologijas.
2. Nuostoliai ir žala dėl ištekėjimų ar vamzdynų avarijų yra labai reti.
3. Klimatinės sąlygos daro labai mažą įtaką produktų tekėjimui vamzdynais.
4. Vamzdynų eksploatavimas nereikalauja daug darbo jėgos, todėl streikai ar darbuotojų trūkumas jam neturi didelės įtakos.
5. Transportavimo vamzdynais kaina yra viena iš labiausiai fiksuotų ir mažiausiai svyruojančių. Pagrindinis tai lemiantis veiksnys – investicijos į vamzdynus, terminalus ir perpumpavimo stotis. Kainų struktūra labiausiai panaši į geležinkelių transporto.

Kainos ir patikimumo pranašumai, kuriais pasižymi vamzdynai, palyginti su kitomis transporto rūšimis, sukėlė siuntėjų susidomėjimą dėl kitų produktų transportavimo vamzdynais. Žinoma, produktas gali būti transportuojamas vamzdynu, jei jis yra arba gali būti skystos ar dujinės masės. Didėjant pervežimų kitomis transporto rūšimis kainoms, siuntėjams gali kilti noras transportuoti vamzdynais netra

Leave a Comment