SVARBIAUSIOS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAUJANČIOS VALIUTOS IR FINANSŲ RINKOJE

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA

SVARBIAUSIOS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAUJANČIOS VALIUTOS IR FINANSŲ RINKOJE

Šiauliai, 2006 m.

Turinys

Įvadas 3
1. Tarptautinės finansų institucijos 4
– keitimasis informacija ir patyrimu, 5
2. Tarptautinis Valiutos Fondas 6
2.1 Tarptautinis Valiutos Fondo samprata 6
2.1.1 Įkūrimo istorija 6
2.1.2 TVF organizacinė struktūra ir narystė 7
2.1.3 TVF veikla 8
2.1.4 TVF įtaka tarptautinių valiutinių – kreditinių santykių reguliavime 9
2.2 Lietuvos dalyvavimas Tarptautiniame Valiutos Fonde 11
2.3 Gautinos lėšos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 12
3. PASAULIO BANKAS 14
3.1 Pasaulio banko struktūra 14
3.2 PASAULIO BANKO VALDYMAS 18
3.3 LĖŠŲ FORMAVIMAS 18
3.4 PASAULIO BANKAS IR LIETUVA 19
4. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) 22
5. Regioninės organizacijos 27
5.1 Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas 27
5.2 Europos investicijų bankas 27
5.3 Europos centrinis bankas ir Europos centrinių bankų sistema 28
5.4 Tarptautinis investicijų bankas 29
5.5 Azijos plėtros bankas 29
5.6 Afrikos plėtros bankas 30
5.7 Amerikos plėtros bankas 30
IŠVADOS 31
Literatūra 33
PRIEDAI 35

Įvadas

Finansų sektorius yrra nepaprastai reikšminga pasaulinio ūkio dalis. Gerai žinoma, jog per pastaruosius penkiasdešimt metų įvyko stambių pasaulinio ūkio pokyčių. Kalbant apie tarptautinius finansus, jaučiamas ypatingas šių žodžių teisingumas. Tokie pokyčiai yra didžiuliai, todėl drąsiai galima tvirtinti apie kokybiškai naujo etapo atsiradimą tarptautinių valiutinių ir finansinių santykių sferoje. Svarbus šių pokyčių elementas yra reiškinys, vadinamas “globalizacija” arba valiutos ir finansų rinkų “globalinė integracija”, besiremianti nacionaline valiutos ir finansų rinkų integracija su eurorinka ir nacionalinėmis valiutos rinkomis į vieną globalinę tarptautinę rinką. Šių procesų sąąveiką reguliuoja ir skatina tarptautinės finansų institucijos, kurių vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje sunku pervertinti [Grižas, 1993, p.9].

Temos aktualumas: Integruojantis į šiuolaikinę pasaulinę ekonomiką, tarptautiniai finansai atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Jie veikia gamybos veiksnių mobilumą, užsienio prekybos sąlygas, tarptautinius ekonominius santykius, perkelia sukauptą kapitalą į

tas vietas, kur didžiausias pelningumas.

Tarptautiniai finansai glaudžiai susiję su tarptautinėmis organizacijomis. Tarptautinės finansų organizacijos – sudėtinė tarptautinių finansų sistemos struktūrinė dalis, turinti nemažą įtaką pasaulinės ekonomikos vystymosi raidai. Tarptautinių finansinių institucijų įtaka pasaulinei ekonomikai nėra vienoda. Neabejotinai Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio bankas užima lyderių pozicijas koordinuojant dvišalius ar daugiašalius valstybių veiksmus, priimant sprendimus, turinčius įtakos pasaulinei finansų sistemai.

Darbo tikslas – išanalizuoti svarbiausias institucijas, bendradarbiaujančias valiutų ir finansų rinkoje.

Darbo objektas: svarbiausias institucijas, bendradarbiaujančias valiutų ir finansų sferoje.

Darbo uždaviniai:

1) supažindinti su svarbiausias institucijas, bendradarbiaujančias valiutų ir finansų sferoje;

2) apibūdinti finansinių institucijų tikslus bei funkcijas;

3) apibūdinti institucijų, bendradarbiaujančių valiutų ir finansų sferoje veiklą;

4) išanalizuoti Lietuvos dalyvavimą TVF ir Pasaulinio banko veikloje.

Darbo metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, loginės lyginamosios analizės ir apibendrinimo metodai.

1. Tarptautinės finansų institucijos

Tarptautinės finansų institucijos – tai vaalstybių arba bankų susivienijimai (sąjungos), susikūrę tarptautinių daugiašalių sutarčių pagrindu socialiniam – ekonominiam valstybių vystymuisi paremti, teikiant joms kreditus ir garantijas, patarimus ir pagalbą profesinio lavinimosi srityje, garantuojant kapitalinių įdėjimų vykdymą.

Grižas, R. A. (2003) teigia, kad pasauliniuose finansiniuose sluoksniuose tarptautinėmis finansų institucijomis visuotinai pripažintos šios organizacijos:

1. tarptautinis valiutos fondas (TVF) – International Monetary Fund (IMF).

2. tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) – (dar vadinamas Pasaulio banku (PB) (World bank (WB) International Bank for Reconstruction and Development (IBRD).

Pasaulio banko grupė (World Bank Group):
• Tarptautinė finansų korporacija (TFK) –

International Finance Corporation (IFC).
• Tarptautinė vystymo asociacija (TVA) – International Development Association (IDA).
• Daugiašalių investicijų garantijų agentūra (DJGA) – Multilateral Investment Guarantee Agency (MIGA).
• Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras (TIGSC) – International Center for Settlement of Investments Disputes (ICSID).

3. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) – European Bank for Reconstruction and Development (EBRD).

4. Azijos plėtros bankas (APB) – Asian Development Bank (ADB).

5. Afrikos plėtros bankas (Af PB) – African Development Bank (Af DB).

6. Tarptautinis plėtros bankas (TAPB) – Inter – American Development Bank (IADB).

7. Islamo plėtros bankas (IDB) – Islamic Development Bank (IDB).

8. Tarptautinis investicijų bankas (TIB) – International Investment Bank (IIB).

9. Europos investicijų bankas (EJB) – European Investment Bank (EIB).

10. Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo bankas (TEBB) – International Bank for Economic Cooperation (IBEC).

11. Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) – Nordic Investment bank (NIB).

12. Europos monetarinis institutas (EMI) – European Monetary Institute (EMI).

13. Arabų valiutos fondas (AVF) – Arab Monetary Fund (AMF).

14. Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (TŽŪPF) – International Fund for Agricultural Development (IFAD).

15. tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) – Bank for International Settlements (BIS).

Tarptautinės finansų institucijas galima suskirstyti į globalines ir regionines. Globalinės yra dvi didžiausios tarptautinės finansų institucijos – Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio banko grupė ( Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Tarptautinė vystymo asociacija, Daugiašalių investicijų agentūra). Į globalinių investicijų grupę dar pretenduoja Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Kitos institucijos yra regioninio pobūdžio.

1 pav. Svarbiausios tarptautinės finansinės organizacijos
Šaltinis: Aleknavičienė, V. (2005). Finansai ir kreditas. Vilnius: Enciklopedija

Tarptautinės finansų in

nstitucijos pagal veiklos pobūdį galima suskirstyti į tarptautines bankų institucijas (tarp jų tarptautiniai investiciniai bankai, plėtros bankai ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas) ir į tarptautines finansines nebankines institucijas. Antrajai grupei priklauso Tarptautinis valiutos fondas ir Europos monetarinis institutas, kurie koordinuoja valstybių narių pinigų politiką.

Tarptautinės finansų institucijos atlieka šias funkcijas:

– kreditavimas ir investavimas globaliniu ir regioniniu mastu,

– ekonomikos stabilizavimas,

– šalių narių integracija,

– keitimasis informacija ir patyrimu,

– informacijos apie tam tikrų valstybių ir regionų ūkinę raidą skleidimas,
– techninė parama bei kadrų mokymas.

2. Tarptautinis Valiutos Fondas

2.1 Tarptautinis Valiutos Fondo samprata
2.1.1 Įkūrimo istorija

Poreikis sukurti tarptautinį valiutos fondą (TVF) atsirado Didžiosios depresijos, sukrėtusios pasaulio ekonomiką 4 – ojo dešimtmečio pradžioje, metu. Depresija palietė ne tik išorinę, bet ir vidinę, nematomąją pasaulinės ekonomikos pusę – tarptautinius finansus. Pasitikėjimas popieriniai pinigais krito, kas labai padidino aukso paklausą. Pasaulio šalių iždai nepajėgė patenkinti padidėjusios paklausos. Grupė šalių su Didžiąja Britanija priešakyje turėjo atsisakyti valiutos padengimo auksu standarto. Dėl nepasitikėjimo įvairių valiutų verte pasaulinė pinigų apyvarta komplikavosi. Šalys ėmė kaupti auksą ir valiutas, kurias buvo galima keisti į auksą, toliau mažindamos tarptautinę pinigų apyvartą, tuo skatindamos bedarbystę ir pragyvenimo lygio smukimą. Kai kurios vyriausybės apribojo nacionalinės valiutos keitimą operacijas ir netgi plačiai ėmė taikyti barterį. Dauguma šalių, negalėdamos rasti pirkėjų žemės ūkio produkcijai, atpigino šią produkciją, dirbtinai devalvuodamos savo valiutas ir tuo būdu nurungdamos savo ko

onkurentus. Ši praktika, vėliau įvardyta kaip “konkurencinė devalvacija”, sukėlė analogiškus atsakomuosius veiksmus. Ryšys tarp pinigų ir prekių vertės sutriko, kaip sutriko ryšiai tarp vienų ir kitų valiutų vertės. 1929 – 1932 prekių kainos visame pasaulyje sumažėjo 48 proc., o tarptautinės prekybos apimtys – 63 proc. 4 – ajame dešimtmetyje buvo sušauktos kelios konferencijos valiutinėms problemoms spręsti, tačiau kurios naudos nedavė. Dalinių sprendimų aiškiai nepakako. Iškilo naujos monetarinės sistemos kartu su specialia institucija jai kontroliuoti sukūrimo būtinumas. Tokio modelio pagrindus parengė du žymūs to meto ekonomistai Harry Dexter White iš JAV ir John Maynard Keynes iš Didžiosios Britanijos. 1944 metais jie pateikė savo pasiūlymus Breton Vudo (JAV) konferencijoje. Sistemos esmė – sudaryti prielaidas neribotoms valiutų keitimo operacijoms, eliminuoti “konkurencinio devalvavimo” praktiką. Paskutinės derybos dėl tarptautinio valiutos fondo įsteigimo įvyko 1944 metų liepos mėnesį. 44 – rių valstybių delegatai Breton Vude įkūrė Tarptautinį valiotos fondą. Fondas veiklą pradėjo 1946 metų gegužės mėnesį Vašingtone. Fondo narėmis tuomet tapo 39 šalys.

Dabar TVF jungia 156 šalis. Jo nariu gali tapti kiekviena šalis, savarankiškai vedanti užsienio politiką ir prisiimanti TVF chartijos teises bei įsipareigojimus. Lietuva 1994 m. metais tapo 157 – ąja TVF šalimi. Išstoti iš TVF galima laisvai.

2.1.2 TVF organizacinė struktūra ir narystė

Aukščiausias valdymo organas yra valdytojų taryba (Governors Board), į kurią šalys narės deleguoja po vieną valdytoją ir pavaduojantį jį asmenį. Valdytojais paprastai skiriami finansų ministrai ar centrinių bankų vadovai. Valdytojų tarybą sudaro du komitetai: Laikinasis komitetas (Interim Committee), patariantis valiutinės sistemos funkcionavimo klausimais, ir Vystymo komitetas (Development Committee), teikiantis informaciją apie specifinius besivystančių šalių poreikius (žr. 1 pav.). kartą per finansinius metus Valdytojų taryba renkasi į posėdžius, kuriuose formaliai tvirtinami svarbiausieji TVF sprendimai.

Vykdomoji taryba (Executive Board) yra darbinis Fondo organas. Šią tarybą sudaro 24 direktoriai vykdytojai, kurie renkasi tris kartus per savaitę. Jie vadovauja politikos, nustatomos šalių narių vyriausybių per Valdytojų tarybą, įgyvendinimui. Šiuo metu Kinija, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Rusija, Šveicarija, Saudo Arabija, Didžioji Britanija ir JAV Vykdančiųjų direktorių taryboje yra atstovaujamos atskirų vykdančiųjų direktorių. Tuo tarpu likusios 170 šalių yra pasiskirsčiusios į 15 grupių, kurios yra išsirinkusios po vieną direktorių.

Pagal tradiciją į direktoriaus valdytojo postą renkamas europietis ar bent ne amerikietis. 2 tūkst. aparato darbuotojų yra atvykę beveik iš 100 šalių. Didžioji aparato dalis dirba centriniame ofise Vašingtone, dalis – nedideliuose ofisuose Paryžiuje, Ženevoje, Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke, taip pat atstovauja TVF laikinose būstinėse kai kuriose šalyse narėse.

Pagal TVF sutarties 2 str. Jo nare gali tapti bet kuri šalis, norinti ir galinti vykdyti Fondo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Valdytojų tarybos keliami reikalavimai naujai narei remiasi principais, kurie buvo taikomi kitoms šalims, jau esančioms narėmis. Narystė formaliai įsigalioja nuo tos dienos, kai pareiškėjo įgaliotas atstovas pasirašo TVF sutarties kopiją ir pateikia atitinkamus priėmimo dokumentus JAV valstybės departamentui, kuris šiuo atveju veikia kaip depozitarijus.

Tiriamas šalies pareiškėjos ekonominis potencialas. Gautų duomenų pagrindu nustatoma kvotos apimtis.

Kiekviena šalis, įstojusi į TVF, sumoka tam tikrą pinigų sumą – kvotą. Kvotų įmokų pagrindu formuojamas Fondo kapitalas. Pirma, kvotos suformuoja piniginį fondą, kurį TVF gali skolinti savo nariams, jiems susiduriant su finansiniais sunkumais. Antra, remiantis kvotos dydžiu, nustatomas šalies skolinimosi “pajėgumas” iš specialių Fondo lėšų, vadinamų Specialiosiomis skolinimo teisėmis (Spesial Drawing Rights – SDR). Juo kvota didesnė, tuo šalis gali daugiau pasiskolinti. Trečia, kvotos nulemia šalių narių balsų skaičių. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Fondo ekspertai, analizuodami šalių gerovę ir ekonominę padėtį, nustato kvotų dydžius. Vienas iš kvotos kriterijų – nacionalinių pajamų dydis, tenkantis vienam gyventojui. Juo turtingesnė šalis, tuo didesnė jos kvota. Kvota gali būti sumokama iš karto arba penkiomis dalimis per penkerius metus. Jei šalies ekonominė padėtis sunki, mokėjimo terminai gali būti nukelti. 75 proc. kvotos sumokama savo valiuta, 25proc. – auksu arba kitų Fondo narių konvertuojamomis valiutomis (paprastai JAV doleriais). Kvotos peržiūrimos kas penkeri metai ir gali būti padidintos ar sumažintos, atsižvelgiant į Fondo poreikius ir šalies ekonominę padėtį. 1945 metais 35 Fondo nariai įmokėjo apie 7,6 mlrd. JAV dol., 1992 metais 156 nariai – apie 130 mlrd. (auksu ir laisvai konvertuojama valiuta – apie 91 mlrd.). JAV turi didžiausią kvotą – apie 20 proc. kvotų sumos (apie 25 mlrd. JAV dol.). Maldivai, nedidelė sala Indijos vandenyne, turi mažiausią kvotą – apie 3 mln. JAV dol.

Fondo nariai turi tam tikrus įsipareigojimus ir teises. Visų pirma nariai prisiima įsipareigojimus dėl tvarkingo valiutų keitimo mechanizmo užtikrinimo bei stabilios valiutų keitimo kursų sistemos palaikymo. Taipogi Fondo nariai įsipareigoja nenaudoti be Fondo leidimo jokių restrikcinių priemonių tarptautiniuose mokėjimuose, vengti valiutinės dikriminacijos, esant tam tikroms sąlygoms, išpirkti savo valiutą likučius iš kitų narių, teikti Fondui visą informaciją, reikalingą pastarojo veiklai, bendradarbiauti su Fondu ir kitomis narėmis dėl efektyvios Specialių skolinimosi teisių departamento veiklos užtikrinimo, rezervinių lėšų politikos, siekiant užtikrinti tarptautinį likvidumą ir kt. Nariai turi teisę naudoti savo kvotas, taipogi nutraukti savo dalyvavimą Specialių skolinimosi teisių departamente.

2.1.3 TVF veikla

Tarptautinio valiutos fondo sutarties 1 str. Pateikia šiuos Fondo veiklos tikslus:
1) padėti tarptautinei monetarinei kooperacijai, sprendžiant tarptautines monetarines
problemas,

2) padėti vystytis tarptautinei prekybai, tuo būdu paremiant užimtumą, gyvenimo lygį bei gamybinių išteklių vystymąsi, kurie yra pagrindiniai ekonominės politikos tikslai,

3) remti valiutų stabilumą, tvarkingą jų keitimą tarp šalių narių, vengti konkurencinių valiutų nuvertinimų,

4) padėti kurti tarptautinę atsiskaitymų sistemą, siekiant eliminuoti apribojimus tarptautiniuose mainuose, kas trukdo tarptautinės prekybos vystymuisi,

5) padėti šalims narėms sureguliuoti savo mokėjimų balansus, suteikiant galimybę naudotis Fondo ištekliais,

6) pasitelkus anksčiau išvardytas priemones, sumažinti tarptautinį mokėjimų nesubalansuotumą, kartu stengiantis sutrumpinti šį procesą.

TVF skolina pinigus šalims narėms, susidūrusioms su mokėjimo balanso problemomis. TVF tam tikrą laiką tiekia užsienio valiutą, siekdamas gerinti šalies ekonominį gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant šalies valiutos kurso stabilizavimui ir eksporto stiprinimui. Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi Fondas, norėdamas padaryti įmanomu šalių priėjimą prie Fondo išteklių, yra SDR ir kitų šalių narių valiutų pardavimas už vietinę besiskolinančių šalių valiutą. Šalis narė, turinti mokėjimo sunkumą, gali nedelsiant išimti iš TVF 25 proc. savo kvotos, t.y. dalį, kurią įmokėjo auksu arba konvertuojama valiuta. Jei 25 proc. kvotos nepakanka šalies poreikiams, ji gali per kelerius metus pasiskolinti šią sumą kelis kartus – iki 200 proc. savo kvotos.

TVF skolina šalims naudodama įvairius mechanizmus ir metodus, kurie skiriasi priklausomai nuo mokėjimų balanso poreikių pobūdžio ir juos sąlygojančių veiksnių mąsto.

2.1.4 TVF įtaka tarptautinių valiutinių – kreditinių santykių reguliavime

TVF stebi bei kontroliuoja šalis – nares, esančias jo sutartyje, kuri fiksuoja pagrindinius pasaulinės valiutų sistemos struktūrinius principus.

1) TVF galioje yra kurti besąlygiškai likvidžias priemones, išleidžiant SDR. Paskutiniai SDR skirti oficialių valiutinių rezervų papildymui, mokėjimo balanso saldo padengimui. Šalis, turinti sąskaitoje SDR, gali pirkti konvertuojamą valiutą iš kitų SDR sistemos narių. TVF kontroliuoja nustatyto limito laikymąsi SDR operacijose. SDR operacijos suteikia šalima galimybę, tam tikru mastu, padengti mokėjimo balanso deficitą.

2) TVF yra “vedėjas” Vakaruose, nustatant aukso demonetizaciją, Vakarų šalių vaidmens susilpnėjimą pasaulinėje valiutos sistemoje.

Pagal III Statutą, kiekviena šalis įstodama į Fondą, turėjo sumokėti 25% kvotos auksu arba 10% oficialių jos aukso – dolerių rezervų vertės, priklausomai nuo to kuris dydis mažesnis. Visos šalys – narės turėjo išreikšti savo valiutos paritetus atitinkamu aukso kiekiu. Pagal naujai, 1978 m. įsigaliojusią Sutartį, TVF šalys – narės negali naudoti aukso kaip jų valiutos vertės išreiškimo priemonės, lygiai taip pat ir jų valiutinių paritetų.

25% kvotos įnašą auksu pakeitė įnašas SDR bei konvertuojama valiuta.

3) TVF vykdo tarpvalstybinį valiutinių kursų režimų reguliavimą. Pagal TVF įstatą, nustatantį Breton – Vudo valiutų sistemos principus, TVF kontroliuoja Fondo patvirtintų oficialių aukso ir valiutų paritetų apsaugą, o taip pat sankcionuoja jų pakeitimus.

Šiandien galiojančiame valiutų kurso reguliavimo įstate, šalių – narių įsipareigojimai nėra apibrėžti. Tai suteikia šalims tam tikrą laisvę, priimant savo sprendimus konkrečioje srityje. Pagal Įstatą TVF gali tvirtinti, kad tarptautinė ekonominė situacija leidžia vesti plačią valiutų reguliavimo sistemą, besiremiančią stabiliais, bet keičiamais paritetais. Tokioje sistemoje, leidžiami paritetų nuo rinkos valiutų kurso nukrypimo limitai siekia + – 4,5%. Pereiti į šią sistemą galima tik sutikus šalims – narėms, turinčioms balsų daugumą (85%), t. y. praktiškai sutikus JAV bei Europos Sąjungos šalims.

4) Ryškia TVF veiklos reguliavimo pakraipa, tampa valiutinių apribojimų likvidavimas. Statuto sutartyje TVF reglamentuoja valiutinių rinkų funkcionavimo mechanizmą, valiutinių operacijų režimą. Valiutiniai apribojimai leidžiami tik 2 atvejais:

1. Pagal XVI Statuto įstatą, valiutinius apribojimus gali saugoti arba nustatyti, pereinamuoju laikotarpiu, nauji TVF nariai, o šio periodo pratęsimas nenustatytas.

2. Fondo oficialus pareiškimas apie tam tikros valiutos deficitą suteikia, po konsultacijos su Fondu, bet kuriai šalia – narei teisę įvesti laikinus šios valiutos operacijos apribojimus.

5) TVF dalyvauja tarptautinių valiutinių – kreditinių santykių, suteikiant šalims kreditus, reguliavime bei atlieka tarptautinio kreditavimo koordinatoriaus vaidmenį. Pavieniai komerciniai bankai įžiūri Tarptautiniame valiutos Fonde garantą, gauti pelnui bei instrumentams, pagrįstiems jų kreditinės veiklos šalyse – skolininkėse, išplėtimu.

TVF, lyginant su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, aktyviai dalyvauja besivystančių šalių, tokių kaip Rytų Europos šalys, Rusija ar kt., užsienio skolų reguliavime.

6) TVF pastoviai prižiūri šalių – dalyvių makroekonominę politiką bei pasaulinės ekonomikos padėtį. TVF renka visą informaciją, liečiančią atskirų šalių bei pasaulinių ūkių procesų visumą. Ši informacija apima ekonominio augimo ir pinigų apyvartos kainų dinamikos, importo – eksporto prekių, paslaugų kapitalo, mokėjimo balanso padėties, oficialių aukso ir valiutinių rezervų, pramonės, aukso importo – eksporto, užsienio kapitalo investavimo, valiutos kurso judėjimo ir daugelio kitų funkcijų duomenis bei kruopštų jų apribojimą. Šalys – narės neturi teisės kliudyti TVF gauti šiuos duomenis. Jos privalo konsultuotis su TVF makroekonominės ir valiutinės politikos klausimais.

Per savo egzistavimo laiką TVF virto tikrai universalia organizacija bei gavo svarbiausio organo, tarptautinių valiutinių – kreditinių santykių reguliavime, pripažinimą. Taip pat buvo pripažintas tarptautinio kreditavimo autoritetiniu centru bei valstybių kreditavimo srautų ir šalių – skolininkių mokumo garanto koordinatoriumi.

Be to TVF pradeda užimti svarbią poziciją “ šalių septynetuko” sprendimų realizavime, tampa pagrindine, besiformuojančios pasaulio ekonomikos reguliavimo sistemos, grandimi. TVF užsirekomendavo save, kaip aktyviai veikiančiu pasauliniu valiutiniu institutu, sukaupė daug ir naudingos patirties.

Žinoma, kaip ir kita tarptautinė organizacija, TVF tampa ne tik bendradarbiavimo arena, bet ir nacionalinių, ekonominių ir politinių interesų konkurencija. JAV jau nebeturi monopolinės galios, nustatant Fondo politiką. TVF ir JAV turi derinti savo elgseną su pagrindinėmis Vakarų Europos valstybėmis bei Japonija. Vis didėja besivystančių Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos įtaka TVF. Aktyviau pradeda reikštis Rusija ir kitos buvusios TSRS šalys.

2.2 Lietuvos dalyvavimas Tarptautiniame Valiutos Fonde

Lietuvos respublika tapo Fondo nare 1992 m. balandžio 29 d. Jos pradinė kvota sudaro 69 mln. SDR (apie 95 mln. JAV dol.). pagal IX kvotų peržiūrą Lietuvos kvota padidės 50 proc. Ir sudarys apie 103,5 mln. SDR (apie 134,55 mln. JAV dol.). Lietuva iš buvusių TSRS respublikų pirmoji įstojo į šią tarptautinę organizaciją. Lietuvos įstojimas į TVF yra naudingas dėl dviejų priežasčių:

1. Dalyvavimas Fonde garantuoja techninę ir finansinę Fondo paramą, būtiną vykdant ekonomikos reformą ( taip pat ir įvedant bei stabilizuojant savo valiutą).

2. Įstojimas į šią organizaciją atvėrė duris ir į kitas tarptautines finansines institucijas, pirmiausia į Pasaulio banką, kurio nare Lietuva nebūtų galėjusi tapti, nebūdama Fondo nare. Be to narystė Fonde yra geras garantas, pritraukiant tarptautinį kapitalą iš kitų šaltinių, tarp jų ir komercinių.

Vykdomojoje valdyboje Lietuvos interesus pristato Vašingtone įsikūrusios Tarptautinio valiutos fondo Šiaurės ir Baltijos šalių (ŠBŠ) grupės atstovybės vykdantysis direktorius. Šioje grupėje, be Lietuvos, dar yra: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Norvegija, Suomija ir Švedija. Šiaurės ir Baltijos šalių grupė turi 3,52 procento Tarptautinio valiutos fondo vykdomosios valdybos balsų.
Lietuvai narystė TVF yra labai svarbi. Įstojimas į šią organizaciją suteikė galimybę pradėti bendradarbiavimą ir su kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei vykdyti būtiną transformacijos procesą iš administracinės į rinkos ekonomiką.
Lietuvos ir TVF sudarytos penkios programos buvo ypač reikšmingos vykdant ekonominės transformacijos procesą, įveikiant problemų bankų sistemoje 1995-96 m. pasekmes, neutralizuojant išorės šokų poveikį ekonomikai bei konsoliduojant vyriausybės stojimo į ES ir NATO pastangas. Dėl specifinės Lietuvos ekonominės politikos sandaros, kuriai būdingas didelis einamosios sąskaitos deficitas, fiksuotas valiutos kursas, laisvas kapitalo judėjimas ir finansinio sektoriaus liberalizavimas be TVF programų Lietuvos ekonomika būtų buvusi žymiai jautresnė įvairiems šokams.
2003 m. kovo mėn., pasibaigus pastarajai programai, Vyriausybė nėra linkusi sudaryti naujų susitarimų. Tačiau, ir ateityje Lietuvai bus naudinga bendradarbiauti su Fondu, įgyvendinant tarptautinius standartus ir kodeksus, kurie yra etaloninės politikos ir valdymo pavyzdžiai (1 PRIEDE pateikta informacija apie tai, kaip kito Lietuvos pagrindinių makroekonominių rodiklių raida 1992 – 2001 m. narystės TVF laikotarpiu ).

2.3 Gautinos lėšos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF)

Lietuvos bankas atlieka TVF lėšų depozitoriumofunkciją. Grynoji atsargų pozicija TVF priklauso Lietuvos Respublikai, kuri TVF nare tapo 1992 m. Lietuvos dalyvavimo TVF kvota (144,20 mln. SST) nekinta nuo 1999m. dalis šios kvotos (25 proc.) apmokėta SST, o kita dalis nacionaline valiuta išreikštais neapyvartiniais Vyriausybės vertybiniais popieriais (VVP), už kuriuos nemokamos palūkanos. TVF naudai išleistų VVP vertė 2004 m gruodžio 31 d. sudarė 160,51 mln. SST
1 Lentelė
Grynoji atsargų pozicija TVF

2003 m. gruodžio 31 d. 2004 m. gruodžio 31 d.
Valstybės dalyvavimo TVF kvota (bendroji vertė) 144.20 144.20
TVF pretenzijos litais pagal VVP (173.89) (160.51)
TVF lėšos litais Lietuvos banko sąskaitoje (0.48) (0.49)
Disponavimas TVF kreditais 30.19 16.82
Grynoji atsargų pzicija 0.02 0.02

Šaltinis: www.ecb.lt

TVF kreditą sudaro Lietuvai suteiktas išplėstinio finansavimo kredito likutis, kurio vertė 2004 m. gruodžio 31 d. buvo 16,82 mln. SST (2005m. pradžioje Lietuvos finansų ministerija grąžino visą Lietuvos Respublikai suteikto išplėstinio finansavimo kredito likutį). Sukauptos palūkanos už šį Vyriausybės valdomą kreditą 2004m gruodžio 31 d. sudarė 0,10 mln. SST.

Žemiau esančioje lentelėje atsispindi Lietuvos banko mokėjimo balanso duomenys. Iš jų matyti kaip per 2000 – 2004 metus pakito gautos lėšos iš TVF.
2 Lentelė
Lietuvos banko mokėjimo balansas (mln. Lt.)

1995 2000 2001 2002 2003 2004
Paskolos 1482,65 -335,65 -1,77 -288,81 2991,74 1779,65
valstybės vardu 966,36 -512,25 -350,47 -397,90 -242,99 -916,13
iš jų TVF 252,20 -104,59 -135,88 -146,31 -216,17 -55,05
„+“ – užsienio turto sumažėjimas arba įsipareigojimų padidėjimas;
„ – “ – užsienio turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas.
Šaltinis: www.std.lt

Kaip matyti iš duomenų, paskolų skaičius nuo 2001 m. vis didėja, tuo tarpu paskolos, gautos iš TVF nuo 2000 iki 2003 m. vis mažėjo, tačiau jau 2004 metais matoma, jog įsipareigojimai TVF padidėjo, lyginant su ankstesniu laikotarpiu.

Ateityje taip pat Lietuva žada bendradarbiauti su TVF ir gauti reikiamą paramą. Taip bus siekiama ir toliau kelti šalies ekonominį lygį.

3. PASAULIO BANKAS
3.1 Pasaulio banko struktūra

Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) buvo įkurtas 1944 metais, Jungtinių Tautų Breton Vudo sprendimu, besivystančių šalių ekonomikai, kapitaliniams įdėjimams skatinti (G. Dubauskas, 2001). Jis dar vadinamas Pasaulio banku (PB). Pradžioje jo veikloje dalyvavo 44 šalys. Dabar sudėtyje yra net 184 pasaulio šalys [12].
Pasaulio banko paskirtis – kredituoti ekonomiškai besivystančias šalis. Tačiau skirtingai nuo įprastų komercinių bankų, PB teikia ir techninę paramą, konsultuoja, kaip efektyviau panaudoti kreditus, visaip skatina kapitalinius įdėjimus į šių šalių ekonomiką.
Beveik trys ketvirtadaliai visų kasmetinių paskolų tenka įvairių ekonomikos sričių investiciniams projektams (pramonės, transporto, žemės ūkio, energetikos, ryšių), kurių įgyvendinimui reikia, kad skolinanti šalis tarptautinėse rinkose pirktų ir prekes, ir paslaugas, taip pat užsakytų statybos bei montavimo darbus. Likusi paskolų dalis tenka nacionalinėms ekonomikos bei kitokioms reformoms, pavyzdžiui, mokesčių sistemos pertvarkymui, švietimo ar sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, aplinkos apsaugai ir panašiai.
Pasaulio bankas kasmet skiria 20-22 milijardus dolerių kreditų. Jis neskiria lėšų kariniams reikalams, prabangos daiktams, ekologiškai kenksmingoms medžiagoms bei gaminiams. 2003 metais jis suteikė 18,5 milijardo dolerių kreditų, patvirtino 240 paskolų bei įvykdė 245 projektus [13].
Šio banko kredito palūkanų norma fiksuota, ji neviršija 0,5 procento vidutinių banko išlaidų, reikalingų kreditinėms lėšoms pirkti. Kreditas, įskaitant ir jo mokėjimo atidėjimą (3–5 metus), duodamas 12-15 metų. Paskolos teikiamos šalių – Pasaulio banko narių – vyriausybėms arba toms šių šalių organizacijoms, kurios gauna savo vyriausybių garantijas, kad paskola bus grąžinta. Paskolą gali gauti ir šalis, nesanti PB nare, jei ji gauna atitinkamas kitos šalies, šio banko narės, vyriausybės garantijas.
Pats paskolos gavimas – ilgai trunkantis (kartais iki dvejų metų) procesas, nes tai susiję su kruopščia projekto bei kitų aplinkybių ekspertize. Ją atlikus, oficialiai deramasi su būsimuoju skolininku, pasirašomas susitarimas. Jame numatomos finansinės sąlygos, PB skiriamų lėšų panaudojimas, planuojami pirkimai, auditas, pelno norma ir pan.
Paskolą iš PB galima gauti tik pateikus jos panaudojimo projektą. Bankas jį kruopščiai išanalizuoja. Šalies, pageidaujančios gauti paskolą, vyriausybė nurodo prioritetines šakas ar sektorius, kuriems labiausiai reikia paramos. Jei bankas pritaria vyriausybės pageidavimams, prasideda darbas, pagrįstas “šešių pakopų metodika”. Oficialiai ši metodika vadinama “Projekto įgyvendinimo ciklu”:
Pirmasis darbo etapas – projekto apibūdinimas (identifikavimas). Vyriausybė pasiūlo ir apibūdina jį. Išskiriama šaka, kuriai labiausiai reikalingos lėšos. Kartais projektą gali pasiųlyti PB specialistų grupė, ištyrusi kokį nors šalies sektorių.
Antrasis etapas yra parengiamasis. Nors PB dažnai teikia konsultacinę paramą, šalis norinti gauti paskolą, pati rūpinasi, kad būtų ištirti techniniai, ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai sudaromo projekto aspektai. Numatomi ir kiti galimi projekto variantai bei kiekvieno jų įgyvendinimo galimybės, įskaitant išlaidas ir pajamas.
Trečias darbo etapas – atestacija – yra svarbesnis PB, o ne šaliai skolininkei. Bankas dar nėra tvirtai apsisprendęs, ar finansuos projektą. Todėl jis pats įvertina jį. Tam tikslui atvyksta specialistų grupė, maždaug 150 misijų. Banko personalo ir konsultantų grupė atlieka techninį, organizacinį, ekonominį ir finansinį tyrimą.
Vienas svarbiausių projekto ciklo etapų yra derybos ir projekto pristatymas valdybai. Derybose su skolininku pagrindinė medžiaga yra ataskaita apie projekto atestavimą. Joje yra apibendrintos paskolos suteikimo sąlygos. Prie bendro derybų stalo PB ir šalies, kuriai reikalingas kreditas, atstovai nagrinėja visus klausimus, iškilusius rengiant projektą ir atliekant jo įvertinimą. Visa medžiaga pateikiama tvirtinti Direktorių valdybai.
Toliau bankas stebi, kaip projektas įgyvendinamas – tai projekto vykdymo ir kontrolės etapas. Banko personalas skiria per metus maždaug 10 darbo savaičių kiekvieno projekto vykdymo kontrolei. Kitaip nei komerciniai bankai, kurie patvirtina paskolą ir atiduoda ją skolininkui, PB neskiria lėšų tol, kol gauna įrodymus, jog skolininkas išleido pinigus pagal sutartyje nurodytus punktus.
Ir paskutinis etapas – galutinis įvertinimas. Jame apžvelgiamas jau atliktas darbas, išaiškinami trūkumai bei klaidos ir nurodomi teigiami rezultatai. Už projekto įvykdymo rezultatų vertinimą atsakingas yra PB Operacijų įvertinimo skyrius. Jis atsiskaito tiesiogiai Direktorių valdybai ir banko prezidentui [15].
Imantis paskolą visiškai atsako už projekto įgyvendinimą. Rengiamos projektams įgyvendinti reikalingų prekių ir paslaugų tarptautinės konkursinės mugės. Jose kasmet sudaroma apie 30 tūkstančių kontraktų. Apie 70 proc. jų tenka prekėms ir įrengimams, apie 20 proc. – statybos bei montavimo darbams ir tam tikroms paslaugoms (pavyzdžiui, gręžiniams, aerofotonuotraukoms, žemėlapiams sudaryti ir pan.), 10 proc. – konsultacinėms paslaugoms [15].
Tarptautinių konkursinių mugių dalyvės – tik šalys – Pasaulio banko narės. Mugėse siūlomos prekės ar paslaugos irgi turi būti iš tų šalių. Kitokių apribojimų dalyvauti tokioje konkursinėje prekyboje nėra. Stambiosios kompanijos, gaunančios generalinį kontraktą, gali sudaryti subkontraktus su mažesnėmis firmomis. Jei pirkinio vertė nedidelė, mugę galima rengti ir paskolą imančioje šalyje. Šitokioje prekyboje taip pat gali dalyvauti ir užsienio šalių firmos.
Šalis, norinti tapti Pasaulio banko nare, pirmiausia turi įstoti į Tarptautinį valiutos fondą. Todėl banko valdymas priklauso nuo šalies turimų PB akcijų ir kvotos Tarptautiniame valiutos fonde. Didžiausią akcijų skaičių (16,41 proc.) turi JAV, po jos eina Japonija (7,87 proc.), Vokietija (4,49 proc.), Prancūzija (4,31 proc.) ir Anglija (4,31 proc.) [13].
Pasaulio banko skiriamos paskolos, anot G. Dubausko (2001), gali būti paskirstytos taip:
1. Paskolos ūkio restruktūrizacijai, skirtos šalių vyriausybėms biudžeto ir mokėjimų balansui sustiprinti;
2. Tikslinės paskolos:
a) Tiesioginės, skirtos įgyvendinti konkrečias priemones ūkinės ir socialinės infrastruktūros srityse arba gamybos srityse;
b) Kredito linijos – kai paskolų ėmėjas yra bankas arba valstybinės administracijos institucija (pvz., Finansų ministerija), kurie tiesiogiai arba per savo tarpininkus skolina lėšas mažesniems projektams realizuoti.
PB taip pat teikia techninę paramą ar konsultantų paslaugas šalims, savo narėms, padėdamas vyriausybėms plėtoti konkrečias ūkio šakas.

Sukurtos ir pasaulio banko įgyvendinamos pagalbos programos aprėpia šiuos regionus: Afrikos valstybes, Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno baseino šalis, Pietų Aziją, Vidurio ir Rytų Europos valstybes, Centrinės Azijos valstybes, Lotynų Ameriką ir Karibų jūros baseino šalis, Artimųjų ir Vidurinių Rytų, Šiaurės Afrikos valstybes (G. Dubauskas, 2006).
Švietimo programoms 2003 metais skirta 1,2 milijardo dolerių, sveikatos apsaugai, tam, kad būtų kontroliuojami tuberkuliozės atvejai buvo skirta 50 milijonų dolerių [13].
Pasaulio banko suteiktų paskolų pasiskirstymas pagal regionus pateiktas 2 paveiksle. Didžiausią dalį Pasaulio bankas suteikė Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino šalims (36 procentus), mažiausiai buvo skirta Afrikos valstybėms – 1 procentą.
Pagal sektorius, Pasaulio banko lėšos 2004 metais pasiskirstė taip: teisėsaugai bei viešąjam administravimui – 26 procentai, transportavimui – 15 procentų, aplinkosaugai – 12 procentų, agrokultūrai, žvejybai bei medžioklei – 11 procentų, finansams – 9 procentai, švietimui – 8 procentai, sveikatos apsaugai – 7 procentai, pramonei bei energetikai po 6 procentus ir informacinėms technologijoms – 1 procentas.

2 pav. Pasaulio banko paskolų pasiskirstymas pagal regionus
Šaltinis: [12]

Įkurtą banką sudarė viena organizacija – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB). Po to prisijungė dar keturios organizacijos: Tarptautinė finansų korporacija, Tarptautinė vystymosi asociacija, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra ir Tarptautinis investicinių ginčų centras. Šios institucijos sudaro Pasaulio banko grupę.
Tarptautinė finansų korporacija (TFK), kitaip negu Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Tarptautinė vystymosi asociacija, skolina pinigus be vyriausybės garantijų, bei veikia komerciniais pagrindais. Teikia paskolas tik privačiam sektoriui. TFK, beje, gali dalyvauti kompanijų, kurioms ji skolina pinigus, veikloje dalininkės teisėmis TFK papildo Pasaulio banko veiklą, tačiau yra nepriklausoma organizacija, turinti savo personalą ir fondus. Į šią korporaciją įeina 178 pasaulio šalys. 2003 metais ši korporacija suteikė 3,6 milijardo dolerių 64 šalyse ir įvykdė 204 projektus [13].
Tarptautinė vystymosi asociacija (TVA), į kurią įeina 165 valstybės, rūpinasi tomis šalimis, kurios yra pačios neturtingiausios (nacionalinės pajamos vienam žmogui ne didesnės nei 1465 JAV dolerių). Lietuva nėra šios organizacijos narė. TVA paskolą reikia grąžinti per 35-40 metų. Lėšos paskoloms gaunamos iš didžiausios Pasaulio banko organizacijos – Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko, taip pat iš sugrąžintų TVA paskolų (G. Dubauskas, 2001). 2003 metais ši asociacija suteikė 7,3 milijardo dolerių kreditų 55 šalyse [13].
Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras (TIGSC) funkcionuoja gaudama Pasaulio banko subsidijas. Jos tikslai – teikti teisinę pagalbą šalims narėms, kilus ginčytinoms tarptautinių kreditinių santykių situacijoms. 2003 metais užregistruoti 26 ginčų atvejai [13].
Pati jauniausia Pasaulio banko organizacijos grupės narė yra Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (DIGA). Jos narės yra 167 šalys. Agentūra skatina privačias investicijas besivystančiose šalyse ir apdraudžia jas nuo įvairių rizikos veiksnių, pvz., karo ar turto nacionalizavimo [12]. 2003 metais ši agentūra skyrė 1,4 milijardo dolerių lėšų [13].
Pagal G. Dubauską (2001), kiekviena Pasaulio banko organizacija įkurta skirtingais tikslais. Pasaulio banko prezidentas yra kartu ir kiekvienos kitos organizacijos prezidentas. Tik Daugiašalių investicijų garantijų agentūra turi savo direktorių valdybą.

3.2 PASAULIO BANKO VALDYMAS

Pasaulio bankui vadovauja iš banko narių atstovų sudaryta valdytojų taryba (paprastai tai būna šalių finansų ministrai). Vykdantysis organas – 24 asmenų direktoratas. Būtent šie direktoriai sprendžia, kam ir kokį duoti kreditą (paskolą). Direktorių balsai priklauso nuo to, kiek viena ar kita šalis įdėjo kapitalo į banko aktyvą (G. Dubauskas, 2001).
Penki didžiausi akcijų savininkai (JAV, Japonija, Vokietija, Prncūzija ir Anglija) skiria po vieną direktorių į valdybą. Kitos šalys susigrupavusios į 18 padalinių. Lietuva, Latvija ir Estija įeina į Šiaurės šalių grupę. Baltijos šalyse yra atidaryta Pasaulio banko atstovybė, kurios centras yra Rygoje [13].
Pasaulio bankui vadovauja prezidentas. Pagal tradiciją jis yra iš Jungtinių Valstijų, renkamas penkeriems metams.
Visus praktinius kreditų skyrimo reikalus tvarko Paskolų departamentas. Jame yra šeši skyriai, aptarnaujantys tam tikrus pasaulio regionus:
• Ameriką,
• Rytų Aziją ir Ramiojo vandenyno baseino šalis,
• Pietų Aziją,
• Europą ir Centrinę Aziją,
• Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką,
• Lotynų Ameriką ir Karibų baseino šalis.
Kiekviename šių regionų veikia banko skyriai (biurai), kuriuose yra ir draudimo valdybos.

3.3 LĖŠŲ FORMAVIMAS

TRPB yra pagrindinė paskolas teikianti organizacija. Šio banko lėšas kaupia ir šalys – banko narės. Be to lėšos gali būti pritraukiamos jas skolinant iš valiutų rinkos, taip pat iš banko pateikiant paskolas ir darant investicijas. Didesnę savo lėšų dalį bankas sukaupia parduodamas obligacijas ir kitus vertybinius popierius fondams, draudimo korporacijoms, kitiems bankams, taip pat ir individualiems asmenims. Vertybiniai popieriai yra patikimi ir vertinami pasaulyje. Banko investicijų reitingas kapitalo rinkose yra pats aukščiausias, žymimas “A-A-A” (labai patikimas skolininkas). Beje, PB teikia kreditus pačiomis palankiausiomis sąlygomis [2].
Banko narių vyriausybės kuria Pasaulio banko kapitalą gana neįprastu būdu. Jos perka PB akcijas, faktiškai sumokėdamos tiktai nedidelę kiekvienos akcijos dalį. Šalis, pirkdama akcijas, tampa banko savininke, pinigai, atiduoti už akcijas, yra kaip įstojimo mokestis. Didžiąją dalį savo aktyvų TRPB gauna tarptautinėje rinkoje parduodamas obligacijas, kurios yra pirmos klasės vertybiniai popieriai.
Bankas paprastai apsidraudžia nuo galimų rizikos veiksnių, kad išsaugotų reputaciją kapitalo rinkoje. Tam jis gali pareikalauti įnešti visą akcijų vertės sumą, jei atsiranda problemų atsiskaitant su kreditoriais. Paskolas bankas teikia su svyruojančia palūkanų norma, kuri tiesiogiai nustatoma pagal jo paties skolinimosi kainą. Be to, kreditus skiria tik ta valiuta, kurią pats skolinasi. Tuo būdu iki minimumo sumažinama rizika, atsirandant dėl svyruojančio valiutų kurso [13].

3.4 PASAULIO BANKAS IR LIETUVA

Lietuvos ryšiai su Pasaulio banku užmegzti 1991 m. Lietuvos įstojimo į PB mokestis – apie 629,1 tūkst JAV dolerių ir pasirašytos 846 akcijos. Tuo metu buvo pradėtas įgyvendinti projektas – 60 mln. JAV dolerių vertės Pasaulio banko vadinamoji reabilitacijos paskola Lietuvai. Ji numaytyta pagal sutartį, kuri įsigalioja 1992 m. spalio mėn. PB atliko įmonių ir bankų sektorių analizę, kuria remiantis gauta išvada: įmonėms reikalinga nemaža restruktūrizacija, jei norima pritaikyti jas rinkos ekonomikos sąlygomis [13]. PB numatė pasiūlyti Lietuvai paskolą tokiam projektui įgyvendinti. Šiame projekte numatytos trys dalys:
1. Kreditas, kuris būtų pervestas per atitinkamus Lietuvos komercinius bankus numatytoms įmonėms. PB ir Lietuvos Vyriausybė turi nustatyti paskolos pervedimo būdus ir komercinių bankų bei įmonių atrankos kriterijus.
2. Techninė pagalba, kuri numato padėti privatizuoti arba likviduoti negyvibingas įmones; gyvibingoms įmonėms parengti racionalius biznio planus.
3. Politinis komponentas, kuris patvirtintų Vyriausybės politiką bankų ir įmonių atžvilgiu.
Pirmoji projekto dalis numato, kad per Lietuvos centrinį banką paskolos turi patekti į komercinius bankus, o šie jas teikti įmonėms.
Antrojoje projekto dalyje Pasaulio banko atstovai siūlė sudaryti nedidelį techninės pagalbos padalinį. Jame dirbtų Ekonomikos ministerijos ir Verslininkų asociacijos darbuotojai. Šis padalinys turėtų pagelbėti įmonėms parengti biznio planus, veiklos perspektyvas ir jas pateikti komerciniams bankams. Tačiau komerciniams bankams sunku nuspręsti, kuriai įmonei duoti paskolą, o kuriai ne. vienas iš galimų sprendimų – vadinamieji bankai dvyniai. Šis būdas plačiai naudojamas kitose šalyse. Pvz. komerciniam bankui (Lietuvoje) surandamas partneris užsienyje. Abu šie bankai nuolat konsultuojasi, užsienio banko ekspertai padeda patarimais.
PB reikalavo, kad ši paskola būtų skiriamaprivačioms, o ne valstybinėms įmonėms. Riziką dėl paskolos turi prisiimti komercinis bankas. Dar vienas reikalavimas: pritarimo ar nepritarimo įmonės projektui kriterijus – ar jis numato duoti pelno, nes PB paskola nėra skirta socialiniams tikslams.
Trečioje projekto dalyje vadinamasis politinis komponentas numatė, kad Lietuvos Vyriausybės bus prašoma atlikti kai kuriuos pakeitimus ir pritaikyti savo politiką teikti paramai, kurią numato paskolos sąlygos ir projektų įgyvendinimas. Vyriausybei pasiūlyta sustiprinti bankų ir kitų institucijų kontrolę. Anot PB narių, šios priemonės turėtų būti geros pirmiausia Lietuvai, o ne Pasaulio bankui. Politinis komponentas suteikiant paskolą reikalingas tam, kad padėtų Vyriausybei priimti sunkius politinius sprendimus. Tačiau visus finansinius sprendimus turi daryti komerciniai bankai. Tai yra esminis skirtumas tarp rinkos ekonomikos bankų sistemos ir planinės ekonomikos bankų sistemos. Planinėje ekonomikoje bankai yra priemonė įgyvendinti vyriausybės sprendimus. Rinkos ekonomikoje visus sprendimus daro komerciniai bankai [15].
Pasaulio bankas sutiko Lietuvai skirti ilgalaikę paskolą – 17 metų. Paskolą reikės pradėti grąžinti po penkerių metų. Metinės palūkanos gali būti apie 7,5 proc. PB pasisakė už tai, kad Lietuvos komerciniams bankams paskolas įmonės grąžintų per 5-7 metus.
PB siekia padėti Lietuvos Vyriausybei įgyvendinti ekonomikos reformos programą. Kartu su šalies Vyriausybe jis numatė keletą veiklos sričių:
a) Remti ekonomikos reformos eigą, t.y. palengvinti įgyvendinti makroekonominę politiką bei sistemines ar struktūrines reformas, būtinas ekonomikai stabilizuoti ir gamybai skatinti;
b) Padėti sukurti socialinės apsaugos priemones lengvai pažeidžiamoms grupėms bei perorganizuoti jų darbą;
c) Padėti sustiprinti ekonomikos valdymo institucijas;
d) Remti specifines gamybinių pajėgumų pertvarkymo ar išplėtimo reformas ir didinti investicijas.
Lietuvos bendradarbiavimas su PB tęsiasi. Lietuvos vyriausybė derasi su PB dėl galimų paskolų, projekte norinčios dalyvauti įmonės rengia biznio planus. Tačiau Pasaulio bankas paskolas teikia tik atlikus išsamius tyrimus, pateikus biznio planus ir, svarbiausia, gavus Vyriausybės garantijas. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, nes PB dalyvauja tik ilgalaikiuose projektuose.
Šiandien paskelbtoje naujoje Pasaulio banko grupės ataskaitoje [14], Lietuva minima kaip viena iš dešimties labiausiai investicinę aplinką reformavusių pasaulio valstybių. Į palankiausias verslo sąlygas turinčių pasaulio valstybių dvidešimtuką pateko tik dvi naujosios Europos sąjungos narės – Lietuva (17 vieta) ir Slovakija (18 vieta). Ataskaitos autorių nuomone, sąlygos verslui yra palankiausios Naujojoje Zelandijoje, JAV, Singapūre, Honkonge, Australijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Švedijoje, Japonijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Airijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Slovakijoje, Botsvanoje ir Tailande.

4. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB)

Užsienio skolos statistinius duomenis renka ir apibendrina įvairios tarptautinės organizacijos, tačiau jų tikslai ir apskaitos standartai skiriasi, t. y. skiriasi skolininko ir kreditoriaus įrašai, jų skolos apyskaitos ir pan. Kad duomenys apie skolinimąsi užsienio rinkose ir grąžinimus užsienio kreditoriams, teikiami įvairioms tarptautinėms organizacijoms, sutaptų, reikia žinoti ir turėti tam tikrus standartus, tad:
Tarptautinių Atsiskaitymų Bankas (anglų kalba BIS) apskaičiuoja komercinių bankų turtą ir įsipareigojimus. Tikslas – pateikti šalių centriniams bankams duomenis, reikalingus vykdyti pinigų ir įstatymų numatytas funkcijas. Apskaitos ypatumas: skolos trukmė skaičiuojama ne nuo skolos pradžios iki jos grąžinimo, o nuo ataskaitinio laikotarpio (skolos likučio) iki grąžinimo.

Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) – tai tarptautinė organizacija, kurios nariai yra 43 šalių centriniai bankai, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas.
TAB skatina centrinių bankų bendradarbiavimą siekiant pinigų ir finansų sistemų stabilumo, kuria ir tobulina tarptautinius standartus bankų priežiūros, finansinių atsiskaitymų ir kitose svarbiose centrinių bankų veiklos srityse.

TAB bankas įkurtas 1930 metais Hagos konferencijoje. Formalus banko įkūrimo tikslas buvo siejamas su siekimu išspręsti susidariusius finansinius sunkumus dėl Vokietijos nepajėgumo mokėti Pirmojo Pasaulinio karo reparacijas1 šalims sąjungininkėms, palengvinti atsiskaitymus. Tačiau jo pagrindinė funkcija apmirė, kai prasidėjo Didžioji depresija – tuomet dauguma reparacijų mokėjimų nutrūko. Bet antroji jo funkcija yra laikoma – būti forumu bendradarbiaujant centriniams bankams – suklestėjo.

TAB plėtimasis paspartėjo 1994 metais, kai Frankfurte buvo įkurtas Europos pinigų institutas, o personalas ir susitikimų infrastruktūra išsikėlė iš Bazelio.

TAB užima svarbią vietą tarptautinėje valiutos – finansų sferoje. TAB žaidžia pagrindinį vaidmenį tarptautiniame bankų veiklos reguliavime.

TAB – tai bankas, kurio indėlininkai – centriniai bankai ir tarptautinės finansų institucijos. Bnakas atlieka operacijas ir su komerciniais bankais, tačiau tik sutikus tos šalies centriniams bankui. 86 proc. akcinio kapitalo akcijų priklauso šalių narių centriniams bankams, likusi dalis – kitoms finansų institucijoms. Banke indėliais laikoma didelė pasaulio valiutos rezervų dalis (daugiau kaip 80-ies šalių centrinių bankų). Jis valdo apie 10 proc. pasaulio valiutos rezervų.

Didžiausieji TAB dalininkai yra penki Europos centriniai bankai, turintys po 47677 akcijas. Tai Belgijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos bankai, taip pat

1 Reparacija – valstybės materialinės tarptautinės atsakomybės rūšys – žalos atlyginimas.
JAV Federalinė rezervų sistema, disponuojanti 39540 akcijų.

Tarptautinių atsiskaitymų bankas turi tris administracinius organus:

Generalinį susirinkimą;

Direktorių valdybą;

Administracinę tarybą.

Einamiesiems TAB reikalams vadovauja nuolatinė Direktorių valdyba. Į ją įeina Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos centrinių bankų valdytojai bei Jungtinių Valstijų Federalinės rezervų sistemos valdytojų tarybos pirmininkas, šeši jų skirti atstovai (kiekvienas banko valdytojas skiria ne daugiau kaip vieną atstovą), atstovaujantis finansų, pramonės ir komercijos sferos, bei kiti devyni kitų bankų narių – centrinių bankų valdytojai. (Taigi, iš viso 21 asmuo).
Dabar yra išrinkti Kanados, Japonijos, Olandijos, Švedijos ir Šveicarijos centrinių bankų valdytojai.

Direktorių valdyba iš savo narių renka Valdybos pirmininką, vieną ar kelis vicepirmininkus bei prezidentą. Ji taip pat skiria generalinį valdytoją ir kitus Valdybos narius.

Direktorių valdyba renkasi ne rečiau kaip 10 kartų per metus. Susirinkimo metu sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma.

Aukščiausias TAB organas yra Generalinis susirinkimas (t.y. akcininkų susirinkimas). Šis susirinkimas yra šaukiamas kasmet. V. Vaškelaitis „ Piniginiai atsiskaitymai“ išskiria tokias Generalinio susirinkimo funkcijas:
• nustato pagrindines bendradarbiavimo kryptis;
• paskirsto lėšas rezervams ir specialiesiems fondams, apsvarsto dividendų deklaraciją ir jų kiekį;
• skaito metinį pranešimą, auditorių pranešimą;
• tvirtina balansą bei pelno nuostolių ataskaitą;
• aptaria Valdybos narių atlyginimų, honorarų ar priedų pasikeitimus;
• renka auditorius kitiems metams ir nustato jų atlyginimus;
• keičia įstatus;
• sprendžia narystės klausimus ir t.t.

Centrinių bankų atstovai turi sprendžiamojo balso teisę. Jų balsai paskirstomi proporcingai kiekvieno nario akcijų skaičiui. Apie 16 proc. akcijų turi privatūs akcininkai. Jie taip pat turi patariamojo balso teisę. Jeigu delegatų nuomonės pasiskirsto po lygiai, tai banko prezidentas pirmininkaujantis Generaliniam susirinkimui, turi sprendžiamojo balso teisę.

Susirinkimas banko veiklai Administarcinę tarybą išrenka trejiems metams. Išrinktoje Administracinėje taryboje yra 11 narių. Jai vadovauja prezidentas ir viceprezidentas. Banke taip pat dirba taip pat 485 darbuotojai iš 32 šalių.

Vytauto Vaškelaičio knygoje “Piniginiai atsiskaitymai“ išskirti trys banko departamentai:
1. Monetarinis ir ekonominis departamentas – analizuoja tarptautinę pinigų rinką, finansinius ir ekonominius rodiklius, rengia banko strategiją, taktiką bei metinį pranešimą, atlieka kitus darbus;
2. Bankų departamentas – įvairiose rinkose atlieka bankines operacijas;
3. Sekretoriatas ir Teisinis departamentas – koordinuoja administracinę veiklą.
TAB yra įsteigęs keletą komitetų ir tarnybų. Svarbiausieji yra:
• Nuolatinis eurovaliutų komitetas. Nagrinėja tarptautinių finansų rinkų plėtros problemas, taip pat Rytų Europos šalių ekonomikos transformacijos procesus.
Pavedus Europos sąjungos centrinams bankams, TAB vykdo operacijas, susijusias su eurovaliutos paklausa ir pasiūla.
• Bazelio bankinės priežiūros komitetas. Komiteto tikslas – padidinti bankų priežiūros efektyvumą ir pasauliniu mastu koordinuoti bendradarbiavimą bankų priežiūros srityje. Komitetas, be to, yra tarptautinių konferencijų apie bankų priežiūra organizatorius.
• Pagalbos Rytų Europos šalims ir tarptautinėms organizacijoms tarnyba. Įsteigta 1990 metais. Teikia techninę pagalbą, koordinuoja mokymus, uriuos organizuoja Paryžiaus klubo šalių centriniai bankai.
• Mokėjimų ir atsiskaitymų sistemos komitetas. Nagrinėja mokėjimų ir atsiskaitymų įvairiose šalysi problemas.
• Kompiuterinių ekspertų grupės veiklos sritis – techninė infrastruktūra, skirta Paryžiaus klubo šalių pagrindinei mokėjimų sistemai (telekomunikacijos, kompiuterių sistemos).
• Bankų ekonominių dokumentų ekspertų grupė užsiima duomenų bazės apie bankų paslaugas kūrimu, pateikia statistinius duomenis, kontroliuoja jų kokybę. Apdoroja informacinę medžiagą ir dokumentų rinkiius, kurių dalis skirta išimtinai šalių narių bankams.
Banko įgaliojimai (ištrauktos iš TAB įstatų):
Bankas privalo:
a. suderinti operacijas su dalyvaujančių šalių centrinių bankų monetarine politka.
b. Valdyba turi apibrėžti operacijų, kurias vykdys bankas, pobūdį.
Bankas išskirtinai gali:
1) Pirkti ir parduoti aukso monetas ir lydinius savo arba centrinių bankų sąskaita.
2) Priimti saugoti centrinių bankų auksą savo sąskaita.
3) Skolintis iš centrinių bankų už auksą, įstatinius vekselius (tratas) ir kitas trumpalaikes pirmojo likvidumo obligacijas arba kitus patvirtintus vertybinius popierius.
4) Diskontuoti, rediskontuoti, pirkti ar parduoti įsakytinius vekselius, čekius ar kitas trumpalaikes pirmojo likvidumo obligacijas su ar be jų patvirtinimo, įskaitant iždo vekselius ir kitus tokius vyriausybės trumpalaikius vertybinius popierius, kurie tuo metu yra rinkoje.
5) Pirkti ir parduoti vekselius savo arba centrinių bankų sąskaita.
6) Pirkti ir parduoti kitus apyvartinius vertybinius popierius (išskyrus akcijas) savo arba centrinių bankų sąskaita.
7) Diskontuoti centriniams bankams vekselius, paimtus iš jų vertybinių popierių portfelio, ir rediskontuoti centrinių bankų vekselius, paimtus iš savo vertybinių popierių portfelio.
8) Atidaryti ir tvarkyti depozitines sąskaitas centriniams bankams.
9) Priimti:
• depozitus iš centrinių bankų į depozitinę sąskaitą;
• depozitus, susijusius su patikėtinio sutartimis, kurios gali būti sudarytos tarp banko ir vyriausybių dėl tarptautinių atsiskaitymų;
• kitus depozitus, kurie, Tarybos nuomone, priklauso TAB funkcijų sferai.

Bankas taip pat gali: veikti kaip bet kurio centrinio banko agentas ar korespondentas; susitarti su bet kuriuo centriniu banku vėliau veikti kaip jo agentas ar korespondentas. Jei centrinis bankas negali ar nenori veikti tokiu būdu, TAB gali parengti kitokius susitarimus, nepažeisdamas centrinio banko interesų; dalyvauti sutartyse, susijusiose su tarptautiniais atsiskaitymais, patikėtiniu ar agentu, numačius, kad tokios sutartys nepakenks jo reputacijai, ir įvykdyti įvairias tam atvejui numatytas operacijas.

Bankas negali:
1. Išleisti vekselių, kurie apmokami pateikus pareiškėjui.
2. Priimti įsakytinius vekselius (tratas).
3. Suteikti pirmenybę vyriausybėms.
4. Atidaryti einamąsias sąskaitas vyriausybės vardu.
5. Įgyti dominuojantį interesą bet kokioje veiklos įmonėje.

Anot Vytauto Vaškelaičio išskiriamos dvi pagrindinės TAB finansinės operacijos:
• saugo ir investuoja aukso bei užsienio valiutos atsargas;
• užtikrina likvidumą finansinių neramumų metu.

Centrinio banko funkcija nesiskiria nuo tų pačių komercinių ar investicinių bankų funkcijų. Tačiau centriniai bankai labai vertina TAB tarpbankinių santykių bruožus. T.y. Saugumas: TAB įsipareigojimų kokybė yra vertinama kaip ir išsivysčiusių šalių vyriausybių įsipareigojimai. Likvidumas: TAB apskaita yra tvarkoma taip, kad bet kuriuo metu centrinių bankų indėlininkai galėtų pasiimti savo lėšas. Konfidencialumas: Centrinis bankas, veikiantis per TAB, turi “skydą“ tarp savęs ir rinkos, kuris gali turėti lemiamą reikšmę, kai bankui iškyla pavojus, tada rinka gauna signalą, kad toks centrinis bankas susidūrė su dideliais sunkumais.

Tarptautinė organizacija TAB turi suvereno imunitetą, kurio pagalba gali apginti savo klientus nuo iškilusių problemų ir visada gali apginti savo klientą nuo nepagrįsto jų turto arešto ar blokavimo. Klientų indėliai yra visiškai apsaugoti nuo piktybinių kreditorių veiksmų nacionaliniuose teismuose ar kitais atvejais.

Tarptautinių atsiskaitymų banką ekonomistai kartais vadina pasaulio centrinių bankų banku. TAB organizuoja bendradarbiavimą tarp centrinių bankų ir tarptautinių organizacijų, atlieka jų pavedimus, teikia finansinę pagalbą centriniams bankams kaip jų likvidumų šaltinis, atlieka duomenų apdorojimo ir tiriamuosius darbus, teikia techninę pagalbą Vidurio ir Rytų Europos šalims.

TAB nariu Lietuva tapo 1931 metais kovo 31 d. ir buvo vienas iš pirmųjų aštuonių centrinių bankų – TAB narių. Tada Lietuvos bankas įsigijo 500 pirmosios emisijos akcijų. Lituvo buvo viena iš steigimo TAB iniciatorių. Lietuva turėjo autoritetą, nes litas jau buvo išsikovojęs vienos iš tvirčiausių pasaulio valiutų poziciją, o Europoje nurungė daugelį piniginių ženklų.

Lietuvos banko narystė TAB nenutrūko ir Tarybų Sąjungos laikais. Šią narystę patvirtino tas faktas, kad 1969 metais TAB akcinio kapitalo antrosios emisijos metu Direktorių valdyba Lietuvos vardu pasirašė dar 500 akcijų.

1992 m. buvo atkurta Lietuvos banko narystė TAB ir grąžintos Lietuvos bankui nuo 1931 m. priklausiusios TAB akcijos. 2005 m. pradžioje TAB, norėdamas atkurti savo kapitalą pasitraukus privatiems investuotojams, pasiūlė akcininkams – centriniams bankams – proporcingai jų turimų akcijų skaičiui įsigyti vadinamosios amerikinės emisijos akcijų. Lietuvos banko valdyba 2005 m. vasario 24 d. nusprendė pirkti TAB minėtos emisijos 70 akcijų. Šiuo metu Lietuvos bankas turi 1 070 TAB akcijų.

5. Regioninės organizacijos
5.1 Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

1989 m. gruodžio mėn. Strasbūre Europos Tarybai patvirtinus, 1990 gegužės 29 d. Paryžiuje buvo pasirašytas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) steigimo susitarimas, kuris įsigaliojo 1999 m. kovo 28 d. ERPB priklauso valstybėms narėms (akcininkėms), Europos bendrijai ir Europos investicijų bankui. Kaip nustatyta ERPB steigimo susitarime, jo pagrindinis tikslas – skatinti perėjimą prie atviros rinkos ekonomikos, remti privačią ir verslo iniciatyvas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, pripažįstančiose ir taikančiose daugiapartinės demokratijos, pliuralizmo ir rinkos ekonomikos principus. Banko veikla: teikia kreditus projektams ir veiklos reikmėms skolindamasis iš tarptautinės kapitalo rinkos.
Šiandien Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veikia daugiau nei 27 šalyse – nuo Centrinės Europos iki Centrinės Azijos. Jo tikslai yra pakelti rinkos ekonomiką ir demokratiją tose šalyse (http://www.ebrd.com/).

5.2 Europos investicijų bankas

Vadovaujantis Romos sutarties nuostatomis, 1957 m. buvo įsteigtas Europos investicijų bankas (EIB). Europos investicijų bankas įsikūręs Liuksemburge, kur jam dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių (visos ES valstybės narės yra EIB narės, prisidėjusios formuojant banko kapitalą). ES valstybės narės yra EIB akcininkės. Banko įstatinį kapitalą formuoja visos valstybės narės. Vienai valstybei narei tenkanti kapitalo dalis priklauso nuo ekonominio konkrečios valstybės svorio Europos Sąjungoje (http://www.urm.lt/).
EIB uždavinys – investuoti į projektus, kurie padeda siekti ES tikslų. Europos investicijų bankas yra pelno nesiekianti institucija, nenaudojanti ES biudžeto lėšų. Jo misija yra finansuoti valstybinius ir privačius investicinius projektus, padedančius įgyvendinti Europos integracijos uždavinius EIB pinigų gauna jų skolindamasis iš finansinių rinkų ir banko narių – ES valstybių. Valstybės narės drauge formuoja EIB įstatinį kapitalą, vadovaudamosi principu, kad valstybės įnašas turi būti proporcingas jos ekonominiam svoriui Sąjungoje.
Bankas turi galimybę investuoti į visuomenei svarbius projektus, kurie kitomis aplinkybėmis arba negautų pinigų, arba turėtų skolintis už didesnes palūkanas.
Projektai, į kuriuos bankas investuoja, kruopščiai atrenkami pagal šiuos kriterijus (http://europa.eu.int/institutions/eib/index_lt.htm):
• Jie turi padėti siekti ES tikslų, pvz., daryti Europos pramonę ir mažąsias įmones labiau konkurencingas, kurti transeuropinius tinklus (transporto, telekomunikacijų ir energetikos), plėsti informacinių technologijų sektorių, saugoti gamtos ir miesto aplinką, gerinti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas;
• Didžiausią naudą iš jų gauti turi nepalankiausias sąlygas turintys regionai;
• Jie turi padėti pritraukti kitus finansavimo šaltinius.
Šie kriterijai taikomi tiek veiklai Sąjungoje, tiek už jos ribų. EIB beveik 90 proc. veiklos vykdo Europos Sąjungoje, tačiau didelė lėšų dalis skiriama ir būsimosioms valstybėms narėms. EIB taip pat remia Viduržemio jūros, Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių darnią plėtrą Lotynų Amerikoje ir Azijoje.
Europos Komisija (EK) kartu su tarptautinėmis finansų institucijomis tokiomis, kaip Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas (EIF) inicijuoja naują 36 mln. eurų vertės programą. Šios programos tikslas – paremti naujųjų ES narių finansines institucijas, teikiančias finansines paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) (http://www.svv.lt/index.php/lt/32747/).

5.3 Europos centrinis bankas ir Europos centrinių bankų sistema

Europos centrinis bankas (ECB) įsteigtas 1998 m. pagal Europos Sąjungos sutartį, kad būtų galima naują valiutą įvesti ir valdyti atliekant valiutų keitimo operacijas ir užtikrinant sklandžią mokėjimo sistemų veiklą. ECB taip pat yra atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavimą bei vykdymą.
ECB vykdo bendradarbiaudamas su Europos centrinių bankų sistema, kuri apima visas 25 ES valstybių. Tačiau iš jų tik dvylika yra įsivedusios eurą. Šios dvylika valstybių sudaro euro zoną, ir jų centriniai bankai drauge su ECB sudaro vadinamąją Eurosistemą. (http://europa.eu.int/index_lt.htm)
Pagrindinis Europos centrinių bankų sistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama šio tikslo, Europos centrinių bankų sistema remia Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis. Europos centrinių bankų sistema veikia vadovaudamasi atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui. Tarybos priimamais europiniais įstatymais galima skirti Europos centriniam bankui specialius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų, išskyrus draudimo įmones, priežiūra. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, sprendžia vieningai (http://europa.eu.int/constitution/lt/ptoc38_lt.htm).
Lietuvai įstojus į ES, Lietuvos bankas ir toliau yra Lietuvos centrinis bankas. Iš esmės pasikeitė tai, kad Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos, kurią sudaro Europos centrinis bankas ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu. Tai lemia glaudesnį bendradarbiavimą priimant sprendimus dėl nacionalinio centrinio banko operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe, Lietuvos banko atstovai dalyvauja ECB įvairių komitetų veikloje, tačiau, kol nebus įvestas euras, tiesiogiai nedalyvaus nustatant ir įgyvendinant bendrą pinigų politiką (http://www.lb.lt/lt/klausimai.htm). Įvedus eurą, Lietuvos bankas įgis balsavimo teisę ECB Valdančioji taryboje, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra bendros pinigų politikos euro zonoje nustatymas. Kartu Lietuvos bankas įmokės visą reikalaujamą dalį į ECB kapitalą ir perves į ECB dalį užsienio atsargų. Tačiau Lietuvos bankas ir toliau veiks kaip šalies centrinis bankas, garantuodamas, kad Lietuvoje bus įgyvendinti ECB priimti sprendimai (http://eic.euro.lt/index.php?2143778558).

5.4 Tarptautinis investicijų bankas

Tarptautinis investicijų bankas (TIB) buvo įsteigtas 1966 metais. Šita institucija yra tik nacionalinė asociacija. Skirta tik pristatyti tarptautinių bankų bendruomenę, kuri įsikūrusi Jungtinėse Valstijose. Šitai organizacijai priklauso daugiau nei 200 bankų organizacijų iš viso pasaulio (http://www.sice.oas.org/glossary/I.asp).

5.5 Azijos plėtros bankas

Daugiašalė instituciją įsikūrusi Filipinų sostinėje, Manile. Bankas teikia finansavimą, užtikrinant vystomasi Azijos ir Ramioje vandenyno salių regionuose. 2000 metai Azijos plėtros bankas (APB) susidėjo iš 58 šalių – narių (http://www-personal.umich.edu/~alandear/glossary/). 2006 metais šitas skaičius užaugo iki 64 narių. APB vizija padėti šalims – narėms sumažinti skurdą ir pagerinti piliečių gyvenimo kokybę.
Azijos plėtros banko teikiamos funkcijos (http://www.adb.org/):
• Teikia paskolas ir investuoja į salių – narių ekonominę ir socialinę plėtrą.
• Suteikia techninę ir konsultacinę pagalbą plėtros programoms ir projektams planuoti ir vykdyti.
• Palengvinti ir paskatinti viešojo ir privataus kapitalo investavimą.

5.6 Afrikos plėtros bankas

Daugianacionalinis Afrikos plėtros bankas (APB) su būstine Abidžane (Dramblio Kaulo Krantas) buvo įkurtas 1964 metais. 2005 metais išrinktas prezidentas, Donald Kaberuka. “Svarbiausias tikslas – ekonominė žemyno plėtra. Tam tikslui įgyvendinti APB turėtų įdėti daug pastangų: įgyti žinių ir sugebėjimų”, per ceremoniją kalbėjo naujas APB prezidentas.
1. Afrikos plėtros bankas, Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (TŽŪPF), Pasaulio bankas ir kiti institutai susijungė į Bendradarbiavimo Programa. Ši skirta diagnozuoti Afrikos dabartinės situacijos priežastis ir nustatyti galimybes investuoti į žemės ūkio vandens sektorių (http://www.afdb.org).

5.7 Amerikos plėtros bankas

Amerikos plėtros bankas (APB) įsteigtas 1959. Tai bankas užtikrinantis plėtrą Lotinos Amerikoje ir Koribuose (http://www-personal.umich.edu/~alandear/glossary/).
Amerikos plėtros bankas padeda prižiūrėti ekonominę – socialinę plėtrą, kredituodamas operacijas, vadovaudamas tyrimų ir žinių skleidimo darbuose. Teikia finansinę ir techninę pagalbą, siekdamas palaikyti:
• ekonominį augimą;
• padidinti konkurencingumą;
• padidinti socialinį teisingumą;
• modernizuoti esamą būklę ir
• globoti laisvąją prekybą

(http://www.iadb.org/aboutus/II/index.cfm?language=English).

IŠVADOS

TVF skatina mainų stabilumą ir reguliarius mainius tarp Fondo šalių bei siekia tolygaus prekybos augimo, aukšto užimtumo, gamybos našumo ir pajamų lygio.
TVF teikia patarimus savo nariams dėl ekonominės ir finansinės politikos, skatina veiksmų koordinavimą tarp didžiausių industrinių valstybių, teikia techninę pagalbą bankų, mokėjimų balanso, mokesčių ir kitais finansiniais klausimais.
TVF remia ilgalaikes ekonomines reformas, turi teisę sudaryti Specialias paskolines teises, tarptautinį fondo rezervą, teikia kreditus savo nariams, siūlo koncesinius kreditus valstybėms jų struktūrinio reguliavimo laikotarpiu, nustato skolinamuosius išteklius pagal kiekvienos narės kvotą arba turimą kapitalą, turi teisę pasiskolinti lėšų iš oficialių kreditorių finansų ištekliams papildyti.
Dėka TVF, Lietuvos ekonomika atsigauna ir vis labiau pasitikima jos ekonominių reformų programa, o TVF nuomonė turi nemažą įtaką kitų finansinių organizacijų sprendimams. Šį augimą įrodo sumažėjusi infliacija, stabilus lito kursas dolerio atžvilgiu bei gerokai sumažėjusios kreditų palūkanų normos.
Padedant TVF, Lietuvos Vyriausybė įvykdė stambias struktūrines reformas ir ėmėsi priemonių, skirtų sureguliuoti mokesčių ir jų administravimo, visuomeninių išlaidų valdymo, biudžeto, socialinio saugumo tinklo kūrimo, privatizavimo, bankų sistemos kūrimo, kainų ir konkurencijos politikos, prekybos politikos, komercinės veiklos įstatymų kūrimo bei ekonominės statistikos sričių veiklai.
Pasaulio banko paskirtis – kredituoti ekonomiškai besivystančias šalis. Tačiau skirtingai nuo įprastų komercinių bankų, PB teikia ir techninę paramą, konsultuoja, kaip efektyviau panaudoti kreditus, visaip skatina kapitalinius įdėjimus į šių šalių ekonomiką.
PB taip pat teikia techninę paramą ar konsultantų paslaugas šalims, savo narėms, padėdamas vyriausybėms plėtoti konkrečias ūkio šakas.
Įkurtą banką sudarė viena organizacija – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB). Po to prisijungė dar keturios organizacijos: Tarptautinė finansų korporacija, Tarptautinė vystymosi asociacija, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra ir Tarptautinis investicinių ginčų centras. Šios institucijos sudaro Pasaulio banko grupę
Tarptautinė finansų korporacija skolina pinigus be vyriausybės garantijų, bei veikia komerciniais pagrindais. Teikia paskolas tik privačiam sektoriui.
Tarptautinė vystymosi asociacija rūpinasi tomis šalimis, kurios yra pačios neturtingiausios
Tarptautinis investicinių ginčų sprendimų centras funkcionuoja gaudamas Pasaulio banko subsidijas. Jo tikslai – teikti teisinę pagalbą šalims narėms, kilus ginčytinoms tarptautinių kreditinių santykių situacijoms
Daugiašalė investicijų garantijų agentūra skatina privačias investicijas besivystančiose šalyse ir apdraudžia jas nuo įvairių rizikos veiksnių.
Kiekviena Pasaulio banko organizacija įkurta skirtingais tikslais.
Lietuvos ryšiai su Pasaulio banku užmegzti 1991 m. Lietuvos įstojimo į PB mokestis – apie 629,1 tūkst JAV dolerių ir pasirašytos 846 akcijos
Šiandien paskelbtoje naujoje Pasaulio banko grupės ataskaitoje, Lietuva minima kaip viena iš dešimties labiausiai investicinę aplinką reformavusių pasaulio valstybių.
Tad galima daryti išvadą, jog TAB skatina centrinių bankų bendradarbiavimą, o taip pat siekia pinigų ir finansų sistemų stabilumo. Šiuo metu TAB vykdo susitikimus, kuriuose kasmet sprendžiami klausimai, o juose dalyvauja daugiau nei 5,000 bankų ir priežiūros agentūrų.
Tarptautinių Atsiskaitymų Bankas (anglų kalba BIS) apskaičiuoja komercinių bankų turtą ir įsipareigojimus. Tikslas – pateikti šalių centriniams bankams duomenis, reikalingus vykdyti pinigų ir įstatymų numatytas funkcijas. Apskaitos ypatumas: skolos trukmė skaičiuojama ne nuo skolos pradžios iki jos grąžinimo, o nuo ataskaitinio laikotarpio (skolos likučio) iki grąžinimo.

Literatūra

1. Aleknevičienė, V. (2005). Finansai ir kreditas. Vilnius: Enciklopedija.
2. Dubauskas, G. (2001). Tarptautiniai finansai. Vilnius.
3. Grižas, A. R. (2003). “Tarptautiniai ekonominiai santykiai“. Vilnius.
4. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2000). Lietuvos valstybės skola 1999. Vilnius: Lietuvos bankas.
5. McGrath, Paul T. (1999). Tarptautinės ekonomikos pagrindai. Vilnius: Margi raštai.
6. Москва :Издателъская группа «Прогресс» « Универс» Armand Colin, 1990.
7. Pinigų studijos (2002). Vilnius: Lietuvos bankas 2002/3.
8. Statistikos departamentas prie LR vyriausybės. – užsienio paskolos Lietuvai 1997 sausio 1 d. – Vilnius, 1996.
9. Tarptautinės finansinės organizacijos. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1993. – 60 p.
10. Terleckas V. Lietuva ir TVF – partneriai?// vakarinės naujienos. – 1994. Sausio 10 d. – p. 4.
11. Vaškelaitis, V. (2001). “Piniginiai atsiskaitymai teorija ir praktika“. Vilnius.

Kiti šaltiniai:

[12]. The World Bank. [žiūrėta2006-02-29]. Prieiga per internetą: .
[13]. The World Bank Group. [žiūrėta2006-02-29]. Prieiga per internetą: .
[14]. Pasaulio bankas pripažįsta Lietuvos pasiekimus. [žiūrėta2006-02-29]. Prieiga per internetą: .
[15]. Pasaulio bankas. Daunytė, R. [žiūrėta2006-02-29]. Prieiga per internetą:< http://72.14.207.104/search?q=cache:aVifA-Sj3vYJ:www.expovizija.lt/ktu/moxlai_cd/REFERATAI/BANKAS.DOC+Imantis+paskol%C4%85+visi%C5%A1kai+atsako+u%C5%BE+projekto+%C4%AFgyvendinim%C4%85.+Rengiamos+projektams+%C4%AFgyvendinti+reikaling%C5%B3+preki%C5%B3+ir+paslaug%C5%B3+tarptautin%C4%97s+konkursin%C4%97s+mug%C4%97s.+Jose+kasmet+sudaroma+apie+30+t%C5%ABkstan%C4%8Di%C5%B3+kontrakt%C5%B3.+Apie+70+proc.+j%C5%B3+tenka+prek%C4%97ms+ir+%C4%AFrengimams,+apie+20+proc.+%E2%80%93+statybos+bei+montavimo+darbams+ir+tam+tikroms+paslaugoms+(pavyzd%C5%BEiui,+gr%C4%99%C5%BEiniams,+aerofotonuotraukoms,+%C5%BEem%C4%97lapiams+sudaryti+ir+pan.),+10+proc.+%E2%80%93+konsultacin%C4%97ms+paslaugoms.&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=1>.
[16]. Lietuvos bankas. [žiūrėta2006-02-26]. Prieiga per internetą:
[17]. Organisation and governance. [žiūrėta2006-02-26]. Prieiga per internetą:< http://www.bis.org/about/orggov.htm>.
[18]. БАНК МЕЖДУНАРОДНЫХ РАСЧЕТОВ. [žiūrėta2006-02-26]. Prieiga per internetą:.
[19]. Europian bank for Reconstruction and Development [žiūrėta 2006-02-21]. Prieiga per Interneta: .
[20]. Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministerija [žiūrėta 2006-02-21]. Prieiga per Interneta: .
[21]. Europos sąjungos institucijos ir kiti organai [žiūrėta 2006-02-21]. Prieiga per Interneta: .
[22]. Lietuvos Smulkaus ir Vidutinio Verslo plėtros agentura [žiūrėta 2006-02-21]. Prieiga per Interneta: .
[23]. Europos sąjungos portalas [žiūrėta 2006-02-21]. Prieiga per Interneta: .
[24]. Konstitucija Europai [žiūrėta 2006-02-21]. Prieiga per Interneta: .
[25]. Lietuvos bankas žiūrėta 2006-02-21]. Prieiga per Interneta: .
[26]. Europe Direct. Informacijos tinklapis [žiūrėta 2006-02-21]. Prieiga per Interneta .
[27]. Foreign Informaction System [žiūrėta 2006-02-21]. Prieiga per Interneta: .
[28]. The terms of trade and other wonders [žiūrėta 2006-03-03]. Prieiga per Interneta: .
[29]. Asian Development Bank. Fighting Poverty in Asia and the Pacific [žiūrėta 2006-03-03]. Prieiga per Interneta: .
[30]. African Development Bank Group [žiūrėta 2006-03-03]. Prieiga per Interneta: .
[31]. Inter – American Development Bank [žiūrėta 2006-03-03]. Prieiga per Interneta: .
[32]. Tarptautinis valiutų fondas. [žiūrėta 2006-02-25]. Prieiga per internetą: .
[33]. Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas Biblijos požiūriu. [žiūrėta 2006-02-25]. Prieiga per internetą: .
[34]. Premjeras kalbėjosi su TVF atstovais. [žiūrėta 2006-02-25]. Prieiga per internetą: .
[35]. Tarptautinis valiutų fondas. [žiūrėta 2006-02-25]. Prieiga per internetą: .
[36]. Lietuvos banko duomenys. [žiūrėta 2006-03-15]. Prieiga per internetą: .

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Leave a Comment