Atsakymai draudimo egzaminui

Turinys1. Draudimo esmė. Istorija. 23. Turto draudimas. Turto draudimo sudarymo sąlygos 27. Pagrindiniai draudimo veiklos požymiai. 28. Draudikas. Draudėjas. Apdraustasis 39. Kreditų draudimas. Šio draudimo svarba prekyboje su užsienio partneriais. Šio draudimo veikimo principas 410. Privalomojo draudimo principai 511. Studijų draudimas 512. Transporto priemonių draudimas (KASKO) objektas ir šio draudimo ypatumai 513. Draudimo šalių teisės ir pareigos. 614. Frančizė. Jos taikymo privalumai. Frančizės rūšys 615.Gyvybės draudimas 616. draudimo rūšies taisyklės. Į kokias draudimo taisyklių dalis reikalinga atkreipti svarbiausią dėmesį, prieš pasirašant draudimo sutartį 717. Draudėjas. Draudimo tankis 718. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo variantai 719. Draudimo polisas. Įrašai apibūdinantys draudimo sutarties kokybę 720. Draudimas nekintama draudimo suma 821. „Žalioji kortelė“ 822. Draudimo veiklos skirstymas 823. Draudikas. Draudimo prasiskverbimas 824. Muitinės procedūrų draudimas. Šio draudimo nauda. Kokioms muitinės procedūroms gali būti taikomas šis draudimas 925. Perdraudimas. Perdraudimo rūšys 926. Draudimo suma. Išperkamoji suma 1027. Draudimo krepšelis (portfelis) 1028.Draudimo įmonės steigimo ir veiklos ypatumai 1029.Draudiminis nuostolis. Sąlyginė frančizė 1030. Bendroji profesinė civilinė atsakomybė 1031. Draudimo fondas ir jo sudarymo formos 1032. Tretysis asmuo. Draudimas nauja verte 1133. Bendroji civilinė atsakomybė 1134. Planuotos ekonomikos laikotarpio draudimo veiklos ypatumai 1135. Draudimo agentas. Naudos gavėjas 1136. Statybų draudimų rūšys ir ypatumai. Paaiškinti rangovų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslus 1137. Draudimo įmonių ir šalies draudimo pagrindiniai rodikliai 1238. Draudimo išmoka. Draudimo laikotarpis 1239.Transporto draudimo ypatumai 1240. Draudimo priežiūros komisija. Jos funkcijos ir teisės 1241. Draudimo veikla. Besąlyginė Franšizė 1542. Verslo pertraukimo draudimas. Šio draudimo svarba 1543. Draudimo įmokoms pajamų mokesčio lengvatų taikymas 1644. Regresas. Sprinkleris 16

1. DRAUDIMO ESMĖ. ISTORIJA.Draudimo esmė- kai sukauptų lėšų iš draudimo įmokų paskirstymas dengia galimus nuostolius skirtingu laiku ir skirtingose vietose.Istorija. Atsirado Kinijoje „Vienas už visus ir visi už vieną“. Draudimo fondai pradėjo formuotis Romos imperijos laikais. XIV a. draudimas įgijo komercinį pobūdį. Pirmasis etapas susijęs su transportu (laivais ir krovinių gabenimu). Pirmasis draudimo polisas pasirašytas 1374 m. Barselonoje. Kitas etapas susijęs su pramonės vystymusi. Lietuvoje draudimas atsirado XIXa. „Gyvenimas“, „Lietuva“ ir kt. kompanijos. Analizuojant draudimo veiklą, centralizuotos ekonomikos laikotarpiu išskiriami šie principai ir ypatumai:1. Vienodumas2. Valstybės monopolis3. Valdymo centralizavimas.Centralizuotos ekonomikos trūkumai: 1) monopolizmas ir konkurencijos stoka neskatino intensyvinti draudimo veiklos; 2) Per didelė centralizacija trukdė reaguoti į sąlygų pasikeitimus, buvo ignoruojami rajonų skirtumai; 3) Nepalankūs buvo draudimo tarifai ir sąlygos; 4) Iniciatyvos stoka plečiant draudimo veiklą. Privalumai: 1) Tam tikrame regione veikusi draudimo įmonė galėjo kompleksiškai aptarnauti visus čia buvusius klientus, dėl ko susiformavo stabilūs ir ilgalaikiai ryšiai tarp regione veikusios draudimo įmonės, klientų ir valdžios. 2) Draudimo veikla buvo vykdoma pagal unifikuotus standartus kaip ir kitose socialistinėse šalyse.Po nepriklausomybės pradeda kurtis privačios draudimo įmonės „ Baltijos garantas“ ir kt.2. NETO IR BRUTO PREMIJA3. TURTO DRAUDIMAS. TURTO DRAUDIMO SUDARYMO SĄLYGOSTurto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kurio atveju draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens patirtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos.Visas namų turtas yra draudžiamas jo nauja verte, t.y., draudimo suma yra prilyginama kainai, už kurią turto netekęs asmuo galėtų įsigyti analogišką turėtam naują turtą. Siekiant supaprastinti procedūrą, draudimo suma paprastai skaičiuojama gyvenamųjų patalpų plotą padauginant iš tam tikros nustatytos sumos vienam kvadratiniam metrui (apie 500 JAV dolerių). Tokiu atveju nereikia sudarinėti namų turto daiktų sąrašo, ir apdraustais yra laikomi visi įvykio metu namuose buvę daiktai.7. PAGRINDINIAI DRAUDIMO VEIKLOS POŽYMIAI. Draudimo veiklos požymių pagrindu yra galimas draudimo veiklos atskyrimas nuo draudimui artimos ar su draudimu nesusijusios veiklos. Draudimo veikla bus tik tuomet, jei ji pasižymės visais šiais draudimo veiklos požymiais:* Kolektyviškumas. Būsimas draudimo poreikio patenkinimas turi remtis kolektyviškumo principu. Šis principas pasireiškia savitarpio pagalbos idėją, kuri gali būti apibūdinama posakiu „Vienas už visus, visi už vieną“. Draudimo narys, pats nepatyręs finansinių išlaidų, kompensuoja dalį kito grupės nario patirtų išlaidų, bet tam tikro įvykio atveju ir pats sulauks draudimo grupės paramos. Pažymėtina, kad savidrauda nėra draudimo veikla (subjektas nepriklauso jokiai draudimo grupei), nes ji prieštarauja kolektyviškumo principui. * Ekonomiškumas, kuris reiškia draudimo grupės nariams ateityje iškylančią poreikių tenkinimo sistemą. Draudimo grupės veiklai būdingas tęstinumas, o veikla- reglamentuota. Kiekvienas grupės narys, atsitikus draudiminiam įvykiui, turi teisę į nustatyto dydžio kompensaciją, t.y. į finansinę ar kitokio pobūdžio paramą. Ekonomiškumas pasireiškia: * draudimo apsauga neteikiama veltui, parama finansuojama iš draudėjų įmokų sukaupto kapitalo; *atskiro sumokėtos dr. grupės nario įmokos arba viršija , arba mažesnės už jam išmokėtų dr. išmokų sumą.. Labiausiai ekonomiškumas pastebimas – gyvybės dr. šakoje.

* Poreikio egzistavimas. Draudimo veiklos tikslas yra poreikio, iškilusio dėl draudiminio įvykio, tenkinimas. Ne gyvybės draudimo šakoje tai – išmoka (ar kompensacija) dėl nelaimingo atsitikimo, gyvybės – gali būti sukaupto gyv. draudimo sutarties pabaiga. Draudimas negali būti nelaimės ištiktojo praturtėjimo priežastis. Draudimas – tiksliai įvertinamo finansinio poreikio tenkinimas. Moralinė žala, dvasiniai išgyvenimai nėra atlygintini.* Atsitiktinumas. Draudiminis įvykis turi būti atsitiktinis. Tam, kad jis įvyktų, įtakos neturi daryti draudėjo valia ar norai. Šis reikalavimas – privalomas. Nedraudiminis įvykis galimas dėl tyčinio draudimo objekto sugadinimo, sunaikinimo. atsitiktinumo požymis nereikalauja, kad būtų neaiškumų dėl draudiminio įvykio atsiradimo. * Išmatuojamumas. Įvykio atsiradimo faktas bei laikas turi būti nežinomi. Tačiau draudiminis įvykis turi būti išmatuojamas. Išmatuojamumas remiasi statistika ir tikimybių teorija. Draudimini įvykio atsiradimo dažnumas yra išreiškiamas įvykio atsiradimo tikimybe, o vidutinis žalos dydis – pinigų suma, kurios reikia vidutinio draudiminio įvykio sukeltam poreikiui patenkinti. Statistika ir tikimybių teorija teisinga kai, yra didelė praeities įvykių bazė. Didelis įvykių skaičius – būtina išmatuojamumo sąlyga. Draudimo apsauga egzistuoja tik tuomet, kai draudimo grupė yra pakankamai didelė – galėtų veikti“didelių skaičių“ dėsnis. * Tos pačios rizikos (pavojaus) egzistavimas. Ekonominė ūkio subjektų veikla vadinama draudimu tik tuomet, kai visi į draudimo grupę susibūrę ūkio subjektai bus veikiami tos pačios rizikos ar pavojaus. Ūkio subjektai neturi mokėti už rizikas, kurios jiems visiškai negresia. 8. DRAUDIKAS. DRAUDĖJAS. APDRAUSTASISDraudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.. Draudikas – įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje mokėti draudimo išmokas;Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką; Apdraustasis Draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo mokėti draudimo išmoką. Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe, yra draudžiami; turto draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami

9. KREDITŲ DRAUDIMAS. ŠIO DRAUDIMO SVARBA PREKYBOJE SU UŽSIENIO PARTNERIAIS. ŠIO DRAUDIMO VEIKIMO PRINCIPAS Kreditų draudimas – Ne gyvybės draudimo rūšis, kuria nuo nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo apdraudžiami draudėjo pirkėjai, kuriems suteikiamas atidėto mokėjimo už prekes ar paslaugas terminas. Kreditų draudimas apsaugo draudėjo verslą nuo grėsmės, kylančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant už produkcijos ir (ar) paslaugos pardavimą, kai taikomas atidėtas mokėjimas. Draudėjo klientui tapus nemokiam (bankrutavus) arba todėl, kad draudėjo klientas neatsiskaito, reikalingas kreditų draudimas. Ši rizika vadinama komercine rizika. Kreditų draudimu gali naudotis visos įmonės – nuo gamintojos iki paslaugų teikėjos, kredituojančios savo produkcijos pirkėjus. Neatsiskaitymų rizika be išimčių slypi visose šalyse ir visose ūkio šakose. Verslininkai, įsigydami draudiminę apsaugą, atsižvelgia į tai, kad pirkėjo rizikos įvertinimas ir skolų išieškojimas yra labai problemiškas, reikalaujantis daug laiko ir finansinių išteklių. Tai ypač būdinga tarptautinei prekybai: užsienio pirkėjo skolos susigrąžinimą komplikuoja sudėtingi ir ilgai trunkantys teisminiai procesai, susiję su didelėmis išlaidomis. Pirkėjų įsiskolinimo draudimas ne tik suteikia finansinę paramą nesėkmės atveju, bet ir padeda išvengti nemalonumų prieš įvykstant sandoriams. Stebėdama įmonių mokumo būklę, draudimo bendrovė atlieka nuostolių prevenciją – pateikia informaciją apie nepatikimus bei rizikingus partnerius. Be tiesioginės verslo apsaugos, kreditų draudimas leidžia:* neužšaldyti kapitalinių lėšų, skirtų kompensuoti blogoms skoloms;* sistemingiau vykdyti kreditavimo politiką;* kontroliuoti kreditų riziką (laiku nutraukti prekybinius santykius);* išplėsti galimybes gauti finansavimą – kreditų draudimo sutartis gali būti naudojama kaip garantija prekybą ar eksportą finansuojančiai institucijai;* padidinti pardavimus – draudimo kompanijos informacija gali būti išnaudota ieškant naujų klientų ir rinkų. Atsiranda galimybė dirbti su pelningais pirkėjais ir rinkomis;* perkelti skolų išieškojimą draudimo kompanijai.

Prieš sudarydamas draudimo sutartį draudėjas turi užpildyti nustatytos formos paraišką, o draudimo sutarties metu turi pranešti draudimo kompanijai:* jei apdraustas klientas neatsiskaitė per pirkimo ir pardavimo arba draudimo sutartyje nustatytą laiką;* sužinotą neigiamą informaciją apie apdraustą klientą, rodančią, kad jis gali neįvykdyti finansinių įsipareigojimų, numatytų pirkimo ir pardavimo sutartyje.

Kreditų draudimo sutartis nuo patirtų nuostolių paprastai apsaugo 75% – 95%

Kreditų draudimo įmokos tarifas skaičiuojamas nuo draudėjo apyvartos ir priklauso nuo prekybos patirties, apyvartos, pramonės sektoriaus ir klientų, kuriuos turi apdrausti. Kreditų draudimas ne tik padeda sutaupyti, bet ir suteikia papildomos naudos valdyti atsiskaitymų riziką. Lietuvoje veikiančios kreditų draudimo kompanijos siūlo šias kreditų draudimo paslaugas:* prekių kredito draudimas;* eksporto kredito (finansinio kredito) draudimas;* politinės rizikos draudimas;* investicijų užsienyje politinės rizikos draudimas;* svv paskolų draudimas;* vartotojų kreditų draudimas;* komercinių garantijų draudimas.10. PRIVALOMOJO DRAUDIMO PRINCIPAI1. ji sudaro įstatymas, pagal kurį draudikas privalo apdrausti atitinkamus objektus, o draudėjas – įmokėti atitinkamas draudimo įmokas. (įstatymas nurodo: draudimo objektų sąrašą; draudikų atsakomybės dydį; draudimo įmokų tarifus, juos, atsižvelgiant į kai kurias sąlygas, koreguoja)2. Privalomasis draudimas yra visa apimantis. Tam kasmet nustatomi draudimo objektai, tikslinamos draudimo įmokos.3. Privalomasis draudimas vykdomas pagal draudimo objektus, nurodytus įstatyme.4. Draudimas galioja nepriklausomai nuo to, ar yra sumokėtos draudimo įmokos. Jei jos nemokomos – išieškomos teisine tvarka. Jei objektas, už kurį nebuvo sumokėtos draudimo įmokos, sunaikinamas, draudimo išmoka išmokama be draudimo įmokų sumos. Be to, už įmokų mokėjimą ne laiku gali būti skaičiuojami delspinigiai.5. Privalomasis draudimas neterminuojamas. Pasikeitus objekto savininkui, privalomasis draudimas nepertraukiamas ir tęsiamas toliau. Draudimas nutrūksta, išnykus objektui.6. Privalomasis draudimas, siekiant supaprastinti objekto įvertinimą, yra normuoto pobūdžio, t.y. tos pačios rūšies objektai yra įvertinti vienoda verte arba numatoma ribota atsakomybe.11. STUDIJŲ DRAUDIMASDraudimo esmė – sulaukęs pilnametystės vaikas yra aprūpintas lėšomis mokytis. Draudimo variantai:Studijų stipendijos draudimas: sutartu dažnumu mokamos įmokos. Sulaukus pasirinkto termino, šešerius metus kas mėnesį vaikui mokama stipendija arba pasirinktinai vienkartinė lygiavertė išmoka.Studijų stipendijos ir našlaičio pensijos draudimas: studijų draudimą galima papildyti našlaičio pensijos draudimu. Mirus apdraustajam asmeniui, vaikui (arba jo globėjams) iki draudimo laikotarpio pabaigos papildomai mokama našlaičio pensija. Pensija mokama kiekvieną mėnesį ir yra pusės studijų stipendijos dydžio. Studijų stipendija ir lygiavertė vienkartinė išmoka bus išmokėta neatsižvelgiant į tai, buvo ar nebuvo mokama našlaičio pensija.Mažiausia studijų stipendija yra 100 Lt per mėnesį. Trumpiausia draudimo trukmė – 3 metai. Draudėjas gali pasirinkti didesnę stipendiją ir ilgesnę draudimo trukmę.

12. TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMAS (KASKO) OBJEKTAS IR ŠIO DRAUDIMO YPATUMAIKASKO- tai savanoriškas transporto priemonių, vairuotojų, keleivių, bei papildomos vidaus bei išorės įrangos draudimasApsidraudus šiuo draudimu, draudimo bendrovė atlygins žalą, kuri transporto priemonei padaryta dėl avarijų, stichinių nelaimių (audrų, potvynių, liūčių, krušų, žaibo trenkimo), vagysčių, vandalizmo, gaisrų. Jei bus nurodyta draudimo sutartyje, taip pat bus atlyginta žala, padaryta transporto priemonės papildomai įrangai (garso aparatūrai, išorinėms antenoms, spoileriams ir pan.).Papildomai su transporto priemone galima drausti:• Vairuotojo bei keleivių sveikatą ir gyvybę dėl nelaimingų atsitikimų, įvykusių autoavarijos metu (pagal transporto priemonių techninėje charakteristikoje nurodytą keleivių vietų skaičių);• Papildomus įrengimus. Papildomais įrengimais laikomi bet kokie transporto priemonės įrengimai, kurių gamykla neįmontuoja kaip būtinų.Apsidraudus Kasko draudimu žala nėra atlyginama kai:1.Laiku nesumokama draudimo įmoka 2.Vagystės atveju įrodžius, jog draudėjas buvo palikęs transporto priemonę neįjungęs apsaugos priemonių (nurodytų draudimo liudijime). 3.Draudėjas sukčiavo, siekdamas gauti draudimo išmoką (inscenizavo draudiminį įvykį, sudarė draudimo sutartį po įvykio ir pan.).13. DRAUDIMO ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS.Draudimo įmonė turi teisę reikalauti, kad asmuo, sudaręs ar ketinantis sudaryti draudimo sutartį, pateiktų reikiamą informaciją apie apdraudžiamą ar draustą asmenį arba objektą, jeigu ši informacija yra susijusi su draudimo sutartimi.Draudimo įmonė privalo: 1) supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą (polisą); 2) įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo sutartyje ar Draudimo įstatymo nustatytais terminais mokėti draudimo išmokas; 3) draudėjui pareikalavus ir jam apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus; 4) neskelbti apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtį informacijos, gautos vykdant draudimo sutartys, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.Draudėjas privalo: 1) laiku mokėti draudimo įmokas; 2) sudarydamas draudimo sutartį bei jos galiojimo metu suteikti draudimo įmonei jos nustatytą informaciją apie draudžiamą ar apdraustą ar apdraustą asmenį ar objektą, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis; 3) pateikti draudimo įmonei visus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus.Kitos draudimo įmonės ir draudėjo pareigos bei teisės numatomos draudimo sutartyje bei draudimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Draudėjas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio faktu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

14. FRANČIZĖ. JOS TAIKYMO PRIVALUMAI. FRANČIZĖS RŪŠYSFranšizė Apdrausto nuostolio dalis pinigais, kuria draudėjas (apdraustas klientas) dalyvauja nuostolio atlyginime.Pagrindinis frančizės privalumas yra tas, kad ji ženkliai sumažina draudimo įmoką, nes draudimo kompanijai nebereikia reguliuoti smulkių žalų, kurių administravimo kaštai nėra mažesni. Frančizė taupo mūsų laiką nes, draudžiantis be frančizės, net ir dėl keliasdešimties litų žalos draudėjui tenka sugaišti keletą valandų, kol bus sutvarkyti dokumentai, reikalingi draudimo išmokai gauti. Franšizė, besąlyginė Nuostolio dalis pinigais, kuria draudėjas (apdraustas klientas) dalyvauja nuostolio atlyginime. Nuostolio dalis, viršijanti besąlyginės franšizės dydį, yra apmokama draudimo bendrovės. Franšizė, sąlyginė Nuostolio dalis pinigais, kurią draudėjas (apdraustas klientas) padengia pilnai, jei patirtas nuostolis neviršija franšizės dydžio. Jei nuostolis viršija sąlyginės franšizės dydį, draudimo bendrovė padengia visą žalą. 15.GYVYBĖS DRAUDIMAS Lietuvoje galima apsidrausti kaupiamuoju arba gyvybės rizikos draudimu.Kaupiamasis gyvybės draudimas – tai darbuotojo premijavimo, pririšimo prie darbovietės pririšimo forma. Šis draudimas išmokamas:1. Darbuotojui mirus bet kuriuo draudimo sutarties galiojimo metu. 2. Pasibaigus draudimo laikotarpiui. Papildoma draudimo suma gali būti išmokama ir darbuotojo susižalojimo nelaimingo atveju (mišrusis gyvybės draudimas). Paprastai nustatoma nuo 3 iki 40 m. draudimo laikotarpis. Minimalus „apsimokantis“draudimo terminas 10 m. nes tik tokiam terminui taikoma mokesčių lengvata. Draudimo įmokos dydžiui įtakos turi darbuotojų:1.lytis; 2. amžius; 3. žalingi įpročiai; 4. sveikatos būklė ir ligos.Gyvybės draudimas nekompensuoja: susižalojimų tyčia, savyžudybių, įvykių dėl apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis, karo, radiacijos. 16. DRAUDIMO RŪŠIES TAISYKLĖS. Į KOKIAS DRAUDIMO TAISYKLIŲ DALIS REIKALINGA ATKREIPTI SVARBIAUSIĄ DĖMESĮ, PRIEŠ PASIRAŠANT DRAUDIMO SUTARTĮPagal atskirą draudimo grupę draudimo įmonės nustatytos draudimo rūšies sąlygos, kuriomis remiantis draudimo įmonė, turėdama Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos leidimą, vykdo savanoriškąjį draudimą.Prieš pasirašant draudimo sutartį, svarbiausia atkreipti dėmesį i į tokias draudimo taisyklių dalis:• Į draudimo įmokos bei draudimo apsaugos padidėjimo santykį ir pasirinkti tinkamiausią variantą. • Draudiminis įvykis gali sukelti daug įvairių nuostolių. Ne visi šie nuostoliai yra atlyginami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su įvykiu susijusi žala gali atsirasti ne tik paties įvykio metu.• Išsiaškinti, kokius nuostolius draudimo įmonė įsipareigoja atlyginti, įvykus draudiminiam įvykiui.• Draudimo išmokos mokėjimo terminai. Kai išmokos mokėjimas susiejamas su tam tikrų dokumentų iš valstybės institucijų gavimu, svarbu išsiaiškinti, ar šios institucijos gali tokius dokumentus pateikti.17. DRAUDĖJAS. DRAUDIMO TANKISDraudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju draudimo įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti, atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoką. Draudimo tankis parodo, kiek surinktų draudimo įmokų tenka vienam šalies gyventojui.18. DRAUDIMO NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DRAUDIMO VARIANTAIa) nelaimingo atsitikimo sąlygota darbuotojo žūtis; b) nelaimingo atsitikimo sąlygotas darbuotojo invalidumas; c) nelaimingo atsitikimo sąlygotas darbuotojo laikinas darbingumo netekimas (smulkios traumos: kaulų lūžiai, skilimai, išnirimai, raumenų ir raiščių patempimai ir pan.).19. DRAUDIMO POLISAS. ĮRAŠAI APIBŪDINANTYS DRAUDIMO SUTARTIES KOKYBĘDraudimo liudijimas (polisas) – tai oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. Draudimo liudijime (polise) turi būti nurodytas draudimo poliso numeris; draudimo įmonės pavadinimas ir adresas; draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo vardas, pavardė arba įmonės/organizacijos pavadinimas; draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris; draudimo objektas, suma, įmoka ir jos mokėjimo terminai; sutarties galiojimo terminas; draudėjo įrašas, kad jis su draudimo rūšies taisyklėmis susipažino, ir parašas; draudimo įmonės įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudimo įmonės antspaudas; draudėjo parašas, antspaudas (jei draudėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija); draudimo poliso išdavimo data.

Įrašai apibūdinantys draudimo sutarties kokybę:• Draudimo objektas;• Draudiminiai įvykiai (arba rizikos);• Draudimo suma;• Draudimo laikotarpis.

Draudimo polisus registruoja ir tvarko kiekviena draudimo įmonė. Asmenys, pagrobę, sunaikinę, sužaloję ar paslėpę, taip pat suklastoję ir realizavę arba panaudoję draudimo liudijimą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 20. DRAUDIMAS NEKINTAMA DRAUDIMO SUMA Draudimas nekintama draudimo suma – po draudiminio įvykio sutartis pagal draudiminių įvykių grupę galioja ta pačia suma, neatsižvelgiant į pagal sutartį išmokėtas draudimo išmokas. 21. „ŽALIOJI KORTELĖ“„Žalioji kortelė“ – tai vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas užsienyje, būtinas vykstant į užsienio šalis, priklausančias žaliosios kortelės zonai. Kiekvienoje šalyje, priklausančioje žaliosios kortelės sistemai, yra sudaromi Nacionaliniai biurai, kurie atlieka 2 pagrindines funkcijas: išduoda žaliosios kortelės įgaliojimus draudimo bendrovėms (Žalų kompensavimo biuras) bei reguliuoja toje šalyje pateiktas pretenzijas ir ieškinius dėl užsienio vairuotojų civilinės atsakomybės (Pretenzijų reguliavimo biuras). 1950 m. pradžioje privalomas automobilių civilinės atsakomybės draudimas pagal žaliosios kortelės sistemą galiojo 13-oje šalių. 1970 m. pabaigoje jų skaičius išaugo iki 23, o dabar žaliosios kortelės sistemai priklauso 32 šalys (Lietuva kol kas nėra viena iš jų). Žaliosios kortelės draudimo įmokos dydis priklauso nuo to, kiek laiko drausta transporto priemonė bus užsienyje bei nuo transporto priemonės kategorijos.

22. DRAUDIMO VEIKLOS SKIRSTYMASTurintys teisę verstis draudimo veikla subjektai Lietuvos Respublikoje negali vykdyti jokios kitos ūkinės komercinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo bei su šia veikla susijusią veiklą: draudiminių ir perdraudiminių įvykių administravimą, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimą, konsultavimą draudimo ir perdraudimo klausimais, tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo (išskyrus papildomą savanorišką kaupimą) sutartis, draudimo ir perdraudimo specialistų mokymą, kvalifikacijos kėlimą bei nekilnojamojo turto nuomą ir draudžiamo turto vertinimą.23. DRAUDIKAS. DRAUDIMO PRASISKVERBIMASDraudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą ar draudimo įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas.Draudimo prasiskverbimas rodo procentinį santykį tarp draudimo bruto įmokų ir bendrojo šalies nacionalinio produkto. Draudimo prasiskverbimo ir išsiplėtimo rodiklių analizė rodo, kad Lietuvos draudimo rinka- gyvybės ir ne gyvybės- yra pereinamajame laikotarpyje. Rinka turi nemažą augimo potencialą, tačiau šį augimą sąlygoja ribota pačios rinkos perkamoji galia.

24. MUITINĖS PROCEDŪRŲ DRAUDIMAS. ŠIO DRAUDIMO NAUDA. KOKIOMS MUITINĖS PROCEDŪROMS GALI BŪTI TAIKOMAS ŠIS DRAUDIMASMuitinės procedūrų draudimas sudaro sąlygas vėlesniam laikui atidėti importo, eksporto muitus bei kitus mokesčius, kuriuos reikia sumokėti muitinei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Muitinės procedūrų draudimo pagalba garantuojama, jog laiku bus sumokėti su importu bei eksportu susiję mokesčiai, o draudėjui tai yra naudinga, nes nereikia iš karto atsiskaityti.

25. PERDRAUDIMAS. PERDRAUDIMO RŪŠYS.

Perdraudimas – draudimo įmonės prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo ar perdraudimo įmonei. (Vykdyti šią veiklą reikalinga Draudimo veiklos licencija)Perdraudimas vykdomas dėl šių pagrindinių priežasčių:1. Dėl draudimo įmonės veiklos rezultatų patikimumo didėjimo;2. Dėl draudimo pajėgumų padidėjimo;3. Dėl veiklos tęstinumo užtikrinimo po katastrofų;4. Dėl informacijos gavimo ir perdavimo;5. Dėl galimybės nutraukti vykdomą draudimo veiklą tam tikroje draudimo grupėje ar teritorijoje.Perdraudimo rūšys (dažniausiai skirstoma į neprivalomąjį (fakultatyvųjį, bei sutartinį perdraudimą):1. Neprivalomasis perdraudimas – kai pirminis draudėjas bei perdraudėjas atskirai aptaria kiekvieną iš draudėjo perimtą riziką ir numato tos rizikos perdraudimo sąlygas (pirminis draudikas pasirenka pats, kurias sutartis perdrausti, o kurias ne);Neprivalomojo perdraudimo veikla gali būti skirstoma į atskiras rūšis(pagal rizikos paskirstymą):1. Proporcingas, kai iš draudėjų perimtos rizikos bei draudiminių įvykių išmokos yra paskirstomos pagal iš anksto nustatytą santykį (proporciją);2. Neproporcingas, kai perdraudimo įmonė padengia viršijantį perdraudimo sutartyje numatytą maksimalų nuostolį (nuostolių dydis gali būti išreikštas tiek santykine, tiek pinigų suma);• Finansinis perdraudimas (investavimo rizikos perdraudimas);• Dabartinės vertės sutartimi;• Įsipareigojimų draudėjams perleidimo sutartimi;• Suminių sutarčių2. Sutartinis perdraudimas – daugelio atskirų rizikų perdraudimas pagal vienoje perdraudimo sutartyje numatytas sąlygas (perdraudžiamos visos sutartys).Sutartinio perdraudimo veikla gali būti skirstoma į atskiras rūšis(pagal rizikos paskirstymą):1. Proporcingas, kai iš draudėjų perimtos rizikos bei draudiminių įvykių išmokos yra paskirstomos pagal iš anksto nustatytą santykį (proporciją); proporcingas skirstomas:• Dalinis perdraudimas (perleidžia sutartyje nustatytą rizikos procentinę dalį);• Perteklinis perdraudimas (išreiškiama absoliutiniu dydžiu2. Neproporcingas, kai perdraudimo įmonė padengia viršijantį perdraudimo sutartyje numatytą maksimalų nuostolį (nuostolių dydis gali būti išreikštas tiek santykine, tiek pinigų suma);• Vienos rizikos nuostolių viršijimo perdraudimas• Draudiminio įvykio nuostolių viršijimo perdraudimas• Metinių nuostolių viršijimo perdraudimas26. DRAUDIMO SUMA. IŠPERKAMOJI SUMADraudimo suma – draudimo sutartyje ar draudimo įstatymo nustatyta suma, kuria draudžiami turtiniai interesai;Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį. Išperkamoji suma – suma, kuri apskaičiuojama aktuariniais (matematiniais, statistiniais) metodais, atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas draudimo sutartyje nurodytas aplinkybes. 27. DRAUDIMO KREPŠELIS (PORTFELIS)Draudimo portfelis (krepšelis) – draudimo bendrovės teikiamų paslaugų visuma.28.DRAUDIMO ĮMONĖS STEIGIMO IR VEIKLOS YPATUMAITuri teisę vykdyti veiklą LR įstatymų numatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės:AB ir UAB.Draudimo įmonės negali verstis kita komercine, ūkine veikla. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimą, negali vykdyti ne gyvybės draudimo, išskyrus draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ar ligos. Draudimo įmonės privalo vadovautis veiklą reglamentuojančiais teises aktais.29.DRAUDIMINIS NUOSTOLIS. SĄLYGINĖ FRANČIZĖSąlyginė frančizė – nuostolio dalis pinigais, kurią draudėjas (apdraustas klientas) padengia pilnai, jei patirtas nuostolis neviršija frančizės dydžio. Jei nuostolis viršija sąlyginės frančizės dydį, draudimo bendrovė padengia visą žalą. Draudiminis nuostolis – žalos, patirtos dėl draudiminio įvykio, piniginė išraiška.

30. BENDROJI PROFESINĖ CIVILINĖ ATSAKOMYBĖProfesinė civilinė atsakomybė- asmens atsakomybė už profesinės veiklos metu trečių asmenų sveikatai ar turtui padarytą žalą.Draudimo rūšys: gydytojų (chirurgų), advokatų, inžinierių, auditorių, architektų, draudimo agentų ir brokerių, notarų civilinės atsakomybės draudimas.Vertindamos perimamą draudėjo profesinės civilinės atsakomybės riziką, draudimo įmonė atsižvelgia: 1) į praeityje padarytus nuostolius; 2) į asmens amžių; 3) jo išsilavinimą; 4)darbo patirtį; 5) dalyvavimą profesinėse sąjungose bei organizacijose; 6) klientūrą; 7) padėjėjų skaičių; 8) kitus asmens profesionalumą patvirtinančius dokumentus ir t.t.31. DRAUDIMO FONDAS IR JO SUDARYMO FORMOSDraudimo fondas – tai tam tikros sukauptos lėšos, skirtos nuostoliams kompensuoti atsitikus kažkokiems nenumatytiems įvykiams. Draudimo fondas gali būti kaupiamas 3 budais: savarankiškai (kaupia beveik visi gyventojai, įmonės ir organizacijos. Trūkumas – negalima numatyti, per kiek laiko reikia sukaupti lėšas, sunku išlaikyti fondą), centralizuotai (būdingas vienos šakos įmonėms, atskiriems koncernams ir pan. Visos šios įmonės kaupia lėšas ir susidarius tam tikrai situacijai, dalis lėšų nukreipiama i vieną iš jų. Taip gali būti finansuojami projektai. Centralizuoto fondo pavyzdys gali būti valstybiniai rezervai (sausrai, potvyniams ir kitoms nenumatytoms pasekmėms likviduoti), naudojantis savarankiškojo draudimo paslaugomis (draudimo lėšos kaupiamos draudėjų įmokoms). 32. TRETYSIS ASMUO. DRAUDIMAS NAUJA VERTETretysis asmuo – tai asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris draudimo rūšies taisyklėse nurodytomis sąlygomis, po draudiminio įvykio įgyja teisę į draudimo išmoką (išmokama tam, kuris nukentėjo). Draudimas nauja verte – draudžiant turtą nauja verte draudimo suma ir turto vertė lygi naujo turto pirmo įsigijimo vertei, patvirtintai turtą pardavusios įmonės.33. BENDROJI CIVILINĖ ATSAKOMYBĖBendrosios civilinės atsakomybės draudimas – ne gyvybės draudimo rūšis, kuria gali būti draudžiama: civilinė atsakomybė, susijusi su draudėjo valdomu turtu (patalpomis, teritorija) ir veikla (veiklos atsakomybė), civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos, padarytos draudėjo produktu (produkto atsakomybė) ir/arba paslauga, civilinė atsakomybė, kylanti dėl draudėjo veika padarytos žalos aplinkai likvidavimo (atsakomybė dėl užteršimo išvalymo).34. PLANUOTOS EKONOMIKOS LAIKOTARPIO DRAUDIMO VEIKLOS YPATUMAI35. DRAUDIMO AGENTAS. NAUDOS GAVĖJASDraudimo agentas – tai asmuo, veikiantis vienos draudimo įmonės vardu, pagal jam suteiktus įgaliojimus (tarpininkas tarp įmonės ir draudėjų). Naudos gavėjas – tai draudimo sutartyje nurodytas asmuo, arba draudėjo (apdraustojo) paskirtas asmuo, turintis teisę į draudimo išmoką.

36. STATYBŲ DRAUDIMŲ RŪŠYS IR YPATUMAI. PAAIŠKINTI RANGOVŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TIKSLUSDraudėju gali būti: •statytojas (užsakovas);•rangovas kartu su subrangovais. Siekiant išvengti galimo dvigubo rizikų dengimo (kai kiekviena šalis sudaro atskirą draudimo sutartį) arba draudimo spragų, sudaroma viso projekto viena statybų draudimo sutartis, apdraudžiant kiekvienos šalies interesus.Rangovo draudimo tikslai:1. Rangovas privalo atlyginti sutarčių šalims, fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei ar savivaldybei nuostolius, atsiradusius dėl rangovo kaltės: dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), blogos statybos padarinių, tyčinės arba neatsargios veiklos ir kt. 2. Rangovui sudarius draudimo sutartį, pastarasis gali kalkuliuoti einamąsias įmonės sąnaudas bei yra apsaugotas nuo papildomų nenumatytų finansinių nuostolių, kuriuos iššaukia statybų ar montavimo metu netikėtai ir staiga atsiradusios žalos.3. Nė viena statybinė organizacija neturi sukaupusi rezervų, galinčių padengti statomo objekto maksimalias žalas. Įsigijus statybų draudimo apsaugą rangovas iki minimumo sumažina jam tenkančią riziką, tuo pačiu suteikdamas garantijas užsakovui.37. DRAUDIMO ĮMONIŲ IR ŠALIES DRAUDIMO PAGRINDINIAI RODIKLIAIŠalies draudimo rinkos rodikliai:Draudimo tankis – surinktų įmokų dalis tenkanti vienam gyventojui.Draudimo prasiskverbimas – per metus surinktų draudimo įmokų santykis su šalies BVP.Lietuvoje tankis vienas mažiausių Lietuvoje (kiek daugiau nei 120 litų), prasiskverbimas tik apie 0,7%.Draudimo įmonių veikla paprastai apibūdinama šiais rodikliais: draudimo įmoka, nuostolingumas, vidutinė sutarties įmoka. Lietuvoje draudimo įmonės dažniausiai vertinamos pagal surinktas draudimo įmokas. Tai parodo įmonės pajėgumą bet neatspindi kitų savybių. Pajėgiausios šalyje: „Lietuvos draudimas“, „ERGO Lietuva“ ir „IF draudimas“.38. DRAUDIMO IŠMOKA. DRAUDIMO LAIKOTARPISDraudimo išmoka – išmokos, numatytos atitinkamose draudimo rūšies taisyklėse, kurias draudimo įmonė, remdamasi šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais, privalo mokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui, tretiesiems asmenims, įvykus draudimo sutartyje ar draudimo įstatymo nustatytam draudiminiam įvykiui.Draudimo laikotarpis – laikotarpis, kurio metu galioja draudiko draudėjui suteikta draudimo apsauga.39.TRANSPORTO DRAUDIMO YPATUMAITransporto priemonės draudimo suma yra draudžiamos transporto priemonės rinkos vertė draudimo sutarties sudarymo dieną. Draudikas atlygina draudiminio įvykio metu patirtus nuostolius, neviršijančius šios sumos.Pagrindinis frančizės taikymo privalumas yra tas, kad ji ženkliai sumažina draudimo įmoką, nes draudimo kompanijai nebereikia reguliuoti smulkių žalų, kurių administravimo kaštai nėra mažesni. Iš kitos pusės, draudžiantis be frančizės, net ir dėl keliasdešimties litų žalos draudėjui tenka sugaišti keletą valandų, kol bus sutvarkyti dokumentai, reikalingi draudimo išmokai gauti. Taupant laiką, į tokias mažas žalas dažnai numojama ranka. Tad kodėl gi nepasirinkus frančizės ir taip nesumažinus draudimo įmokos? Be to, kai kuriose draudimo bendrovėse draudimas be frančizės įmanomas tik išskirtiniais atvejais.

40. DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA. JOS FUNKCIJOS IR TEISĖSDraudimo veiklos priežiūrą Lietuvos Respublikoje vykdo Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija (Priežiūros komisija).Priežiūros komisija yra biudžetinė įstaiga, atliekanti valstybės funkcijas draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos priežiūros srityje, turinti sąskaitas banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. Priežiūros komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Priežiūros komisijos tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą.Priežiūros komisija, vykdydama jai pavestą tikslą, atlieka šias funkcijas:1. rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais teisės aktus, reglamentuojančius draudimo įmonių, draudimo tarpininkų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių draudimo įmonių filialų ir nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų veiklą, iš jų ir draudimo įmonių bei užsienio valstybių draudimo įmonių filialų finansinę ir statistinę atskaitomybę;2. išduoda ir panaikina draudimo veiklos ir draudimo brokerių įmonių veiklos licencijas;3. išduoda ir atšaukia kitus Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytus leidimus, taip pat kituose įstatymuose nustatytus leidimus, kurių išdavimas ir atšaukimas priskiriamas Priežiūros komisijos kompetencijai;4. stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės, draudimo brokerių įmonės, Lietuvos Respublikoje įsteigti kitų užsienio valstybių draudimo įmonių filialai ir nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialai vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų;5. taiko Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;6. organizuoja draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus ir peratestavimą;7. nustato draudimo liudijimų (polisų) registravimo ir apskaitos tvarką;8. bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;9. kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokioms draudimo įmonėms;10. tvirtina Priežiūros komisijos išlaidų sąmatą, prieš tai suderintą su Lietuvos Respublikos Vyriausybe; 11. informuoja visuomenę apie Priežiūros komisijos funkcijų atlikimą, reikšmingus pasikeitimus draudimo sistemoje; 12. skelbia Priežiūros komisijos teisės norminių aktų projektus Priežiūros komisijos interneto tinklalapyje; 13. užtikrina, kad visuomenei būtų prieinama informacija (išskyrus informaciją, kuri yra Priežiūros komisijos tarnybos paslaptis) apie Priežiūros komisijos bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;14. teikia rekomendacijas Draudimo brokerių rūmams, Aktuarijų profesinei asociacijai, draudimo įmonėms ir užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, kontroliuojantiems priklausomų draudimo tarpininkų veiklą, siekdama, kad šių asociacijų funkcijos ir draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo funkcijos, susijusios su priklausomų draudimo tarpininkų kontrole, būtų visuomenei atskleidžiamos ir suprantamos;15. pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;16. tvirtina gyvybės draudimo šakos ir ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių aprašymą;17. tvirtina gyvybės draudimo veiklos ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų ne gyvybės draudimo grupių veiklos atskiro administravimo taisykles;18. tvirtina draudimo veiklos licencijavimo taisykles ir nustato draudimo veiklos licencijos formą;19. nustato informacijos apie asmenis, kurie pretenduoja eiti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nurodytas pareigas ir kuriems reikia Priežiūros komisijos pritarimo, pateikimo formą;20. nustato draudimo įmonės verslo plano turinį, formą ir jo pateikimo tvarką;21. nustato draudimo įmonės draudimo techninių atidėjinių padengimo turtu tvarką ir sąlygas, apribojimus ir valiutų suderinamumo taisykles;22. nustato mokumo atsargos skaičiavimo tvarką;23. nustato minimalaus garantinio fondo dydžio indeksavimo tvarką;24. nustato draudimo įmonės finansinės atskaitomybės, kitų finansinių ir statistinių ataskaitų formas, sudarymo ir pateikimo tvarką;25. nustato draudimo įmonės metinės finansinės atskaitomybės ir auditoriaus išvados paskelbimo tvarką;26. vykdo papildomą draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, priežiūrą;27. nustato koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimus;28. tvirtina privalomus nurodymus ar rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatų taikymo užsienio valstybių draudimo įmonių filialams;29. nustato leidimų užsienio valstybės draudimo įmonės filialo draudimo veiklai išdavimo taisykles ir leidimo filialo draudimo veiklai formą;30. nustato užsienio valstybės draudimo įmonės filialo verslo plano formą ir jo pateikimo tvarką;31. tvirtina draudimo brokerių įmonės veiklos licencijavimo taisykles ir licencijos formą;32. tvarko draudimo brokerių sąrašą;33. nustato draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų tvarką;34. nagrinėja vartotojų ir draudiko ginčus, kylančius iš draudimo sutarties ar susijusius su ja, ir nustato ginčų nagrinėjimo taisykles;
35. atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų jai nustatytas funkcijasPriežiūros komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:1. gauti iš visų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, kurios reikia priežiūros funkcijoms atlikti;2. pasitelkti kompetentingus asmenis ir suteikti jiems reikiamus įgaliojimus;3. atlikti draudimo įmonių, draudimo tarpininkų įmonių, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių draudimo įmonių filialų ir nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonių filialų, kitų Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytų asmenų patikrinimus;4. taikyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas poveikio priemones asmenims, pažeidusiems Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą ir kitus draudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;5. priimti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytus ir kitus šio įstatymo nuostatas detalizuojančius teisės aktus;6. nustatyti draudimo grupių draudimo veiklos tvarką, atskirų draudimo rizikų draudimo, taip pat privalomojo draudimo, sutarčių sąlygas, reikalavimus, kuriuos draudikas privalo vykdyti teikdamas paslaugas vartotojams naudojant ryšio priemones;7. kreiptis į teismą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais, taip pat dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės sandorių, sudarytų dėl tokių sprendimų, pripažinimo negaliojančiais;8. dalyvauti draudimo įmonių, draudimo tarpininkų ir kitų finansinių institucijų priežiūros tarptautinėse institucijose;9. sudaryti sutartis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, finansų ir kapitalo rinkos priežiūros, konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo institucijomis, kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis;10. įgyvendindama šių Nuostatų 5 punkte nurodytą tikslą, pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir (ar) stoti į procesą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą byloje;11. nustatyti privalomus nurodymus ir rekomendacijas draudimo įmonės skaidraus, patikimo ir apdairaus valdymo klausimais;12. nustatyti persidraudimo reikalavimus ir perdraudiko pasirinkimo kriterijus;13. nustatyti tvirtos finansinės būklės atkūrimo trumpalaikio plano reikalavimus ir jo pateikimo tvarką;14. nustatyti išimtis, kada Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nenurodytiems asmenims leidžiama vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje;15. teikti privalomus nurodymus ar rekomendacijas veiklos pertvarkymo pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas klausimais.Priežiūros komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais.Priežiūros komisija vykdo draudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, bei draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių nepriklausomų draudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūrą. Priežiūros komisija taip pat vykdo draudimo įmonių ir draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas ar įsteigusių filialus kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, veiklos priežiūrą. 41. DRAUDIMO VEIKLA. BESĄLYGINĖ FRANŠIZĖFinansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus draudimo sutartyje nustatytiems draudiminiams įvykiams, panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokumų draudimo įmokų bei pajamų, gautų jas investavus įstatymų numatyta tvarkaBesąlyginė frančizė. Nuostolio dalis pinigais, kuria draudėjas (apdraustas klientas) dalyvauja nuostolio atlyginime. Nuostolio dalis, viršijanti besąlyginės franšizės dydį, yra apmokama draudimo bendrovės.42. VERSLO PERTRAUKIMO DRAUDIMAS. ŠIO DRAUDIMO SVARBAVerslo pertraukimo draudimas. Šis draudimas atlygina gamybos (verslo) nutrūkimo finansinius nuostolius, jei draudėjo įmonė turėjo nutraukti gamybą (verslą) dėl draudėjui priklausančio turto (objektų) sunaikinimo, sugriovimo, sugadinimo ar dingimo dėl draudiminių įvykiųVerslo pertraukimo draudimu yra apdraudžiamos pajamos, kurių įmonė netenka, kai dėl apdrausto nuostolio yra sugadinamas / sunaikinamas jos turtas.Esant verslo pertraukimo draudimui, draudimo bendrovė garantuoja tą įmonės pajamų lygį, kurį ji būtų turėjusi, jei žala nebūtų įvykusi.Draudžiant nuo verslo pertraukimo nustatomi du draudimo laikotarpiai (terminai): 1) poliso galiojimo laikotarpis – kada įsigalioja draudimo sutartis ir kada ji pasibaigia; 2) verslo pertraukimo draudimo galiojimo laikotarpis (arba draudiko atsakomybės laikotarpis) – kiek maksimaliai laiko (mėnesiais) draudimo bendrovė yra atsakinga už apdraustos įmonės nuostolius, patirtus dėl apdraustos žalos, skaičiuojant nuo apdraustos žalos atsiradimo momento. Standartiškai draudiko atsakomybės laikotarpis būna 12 mėn., atskirais atvejais gali būti sutariamas iki 36 mėn.arba trumpesnis nei 12 mėn. draudiko atsakomybės laikotarpis.Didžiausias verslo pertraukimo draudimo privalumas yra tas kad, atsiradus apdraustai žalai, užtikrinamas apdraustos įmonės finansinių srautų stabilumas, o tai leidžia įmonei ženkliai sušvelninti nuostolių, patirtų dėl gamybos ir/ar paslaugų teikimo nutrūkimo pasekmes. Kitas didelis verslo pertraukimo draudimo privalumas yra tas, kad draudimo bendrovė yra suinteresuota kuo greičiau pradėti atstatymo darbus, todėl nesistengia vilkinti draudimo išmokos mokėjimo už žalą turtui.
43. DRAUDIMO ĮMOKOMS PAJAMŲ MOKESČIO LENGVATŲ TAIKYMAS(netikslus)Fizinių pajamų mokestis Teigiama: 2 tarifai: 33 proc. ir 15 proc.Įvesti atsiskatymai: studijoms; būsto paskolų palūkanoms; įmokoms į pensijų fondus; gyvybės draudimo įmokoms.Pagrindinio neapmokestinamojo minimumo padidinimas.Neigiami: nėra lengvatų užsieniečiams; kai kurių kategorijų pajamos apmokestinamos didesniu tarifu.Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ; Žin., 2002, Nr. 73-3085) 21 straipsnyje nustatytos gyventojo teisės į tam tikras lengvatas. Šiomis teisėmis gali pasinaudoti gyventojai, mokantys įmokas draudimo įmonėms pagal gyvybės draudimo sutartis, palūkanas kredito įstaigoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui įsigyti, už studijas aukštojoje mokykloje, pensijų įmokas į pensijų fondus, įsigyjantys asmeninį kompiuterį su programine įranga bei įsirengiantys Interneto prieigą.Lengvatos numatytos tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams. GPMĮ nustatytos lengvatos įgyvendinamos tokiu būdu: gyventojo gautos metinės apmokestinamosios pajamos mažinamos vienos ar kelių rūšių faktiškai patirtų išlaidų suma. Atimamos išlaidos yra ribojamo dydžio: ne daugiau kaip 25 proc. nuo visų gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų. Nuo metinių pajamų sumos, atitinkančios patirtas išlaidas (arba 25 proc. nuo visų apmokestinamųjų pajamų), išskaičiuotas ar paties gyventojo sumokėtas, pajamų mokestis grąžinamas gyventojui44. REGRESAS. SPRINKLERISRegresas – grįžimas, traukimasis; smukimą nuo aukštesnio lygio į žemesnį, kitimas į blogąją pusę;organizmų sandaros supaprastėjimas prisitaikant prie pakitusių aplinkos sąlygų; asmens arba organizacijos, įvykdžusių prievolę už debitorių (skolinininką) arba kokį kitą asmenį, eikalavimas, kad jis grąžintų tai, kas už jį sumokėta.Sprinkleris – Automatinė gesinimo sistema, pripildyta ir pajungta prie vandens ar priešgaisrinių putų tiekimo sistemos, suveikianti sureagavus į karštį ar dūmą.45. TURTO PIRMOS RIZIKOS IR PROPORCINIS DRAUDIMAS. ESMINIAI SKIRTUMAIPirmos rizikos draudimas- Draudimo išmokos apskaičiavimo pasirinkimo būdas. Numato draudimo išmokos, lygios faktiškam nuostoliui, išmokėjimą, bet ne didesnį nei iš anksto kliento ir draudimo bendrovės numatyta suma. Tokiu atveju visas nuostolis neviršijantis draudimo sumos (pirmojo rizika) kompensuojamas pilnai, o nuostolis, viršijantis draudimo sumą (antroji rizika) nekompensuojamas aplamai. Proporcinis draudimas- Draudimo išmokos apskaičiavimo būdas, kai, apskaičiuojant draudimo bendrovės kompensaciją, įvykus žalai, yra atsižvelgiama į proporcijas tarp faktiškai turimo turto vertės (atkuriamosios ar likutinės) ir apdraustos vertės (atkuriamosios ar likutinės). Pvz., jei draudimo suma lygi 60% draudimo įvertinimo, tai ir draudiminis atlyginimas sudarys 60% žalos, o likusi žalos dalis (šiame pavyzdyje 40%) lieka draudėjo rizikai. 46. BENDRAS DRAUDIMAS. PULO SUTARTISDraudimo įmonėms tarpusavyje susitarus, gali būti sudaryta sutartis dėl bendrojo to paties objekto draudimo nuo tų pačių rizikų. Draudimo objektas gali būti apdraustas viena draudimo sutartimi kartu kelių draudikų. Draudikas gali būti: 1. LR registruota draudimo įmonė; 2. Užsienio valstybės , kuri yra pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė, turinti teisę Draudimo įstatymo nustatyta tvarka sudarinėti draudimo sutartis LR.Bendrajame Draudime dalyvaujančių draudikų tarpusavio teises ir pareigas nustato sutartis, kurioje privalo būti nurodytos šios sąlygos: 1. draudikas, kuris paskiriamas pagrindiniu draudiku; 2. užmokestis pagrindiniam draudikui už bendrojo draudimo sutarčių administravimą; 3. kiekviena draudiko prisiimamos draudimo rizikos dalis procentais; 4 draudimo įmokos, gautos pagal bendrojo draudimo sutartį, paskirstymo tvarka; 5. pagrindinio draudiko informacijos apie bendrojo draudimo sutartis teikimo kitiems draudikams tvarka; 6. vienas iš numatytų draudimo išmokos mokėjimo būdų; 7. draudikų atsiskaitymų su pagrindiniu draudiku tvarka.Pagrindinis draudikas savo ir kitų bendrojoje sutartyje nurodytų draudikų vardu: 1. priima iš draudėjo prašymą sudaryti draudimo sutartį; 2. įvertina draudimo riziką ir nustato draudimo įmokos dydį; 3. sudaro draudimo sutartį ir išduoda draudimo liudijimą; 4. priima informaciją iš draudėjo; 5. administruoja draudiminį įvykį; 6. turi teisę tartis su draudėju dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo, vienašališkai nutraukti draudimo sutartį įstatymų ir darudimo sutarčių nustatyta tvarka; 7. yra ieškovas (atsakovas) teisme ginčuose, kylančiuose iš draudimo sutarties; 8. vykdo kitas draudiko teises ir pareigas pagal draudimo sutartį.Pagrindinis draudikas atsako už savo dėl pareigų nevykdymoo ar netinkamo vykdymo kitiems draudikams ir draudėjui padarytą žalą. Draudimo sutartis sudaroma remiantis pagrindinio draudiko draudimo rūšies taisyklėmis.Pulo sutartis- bendrasis draudimas, tik iš anksto aptariamos draudimo sąlygos.(krovinių pervežimo draudimas, kai kroviniai pervežami iš vienos į kitą šalį)47. DRAUDIMO RIZIKA. DRAUDIMAS MAŽĖJANČIA DRAUDIMO SUMARizika- Tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui. Draudimas mažėjančia draudimo suma – Po draudiminio įvykio sutartis pagal draudiminių įvykių grupę galioja ta suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos draudimo sumos atėmus išmokėtą draudimo išmokos sumą.48. PRIVALOMOJO TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO VARIANTAINe gyvybės draudimo rūšis, kuria serijinės gamybos transporto priemonės apdraudžiamos nuo jų sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo dėl avarijos, stichinių nelaimių, vagystės, vandalizmo, gaisro. Kasko draudimu taip pat gali būti apdrausta ne gamykloje – gamintojoje sumontuota transporto priemonės papildoma įranga (audio aparatūra, išorinės antenos, spoileriai ir t.t.).
49. DRAUDIMO ĮMOKA, JOS PASKAIČIAVIMO PRINCIPAIDraudimo įmoka – Kliento piniginiai mokėjimai draudimo bendrovei pagal draudimo sutartį už draudimo bendrovės prisiimtą riziką.Skaičiavimo principai –50. NEGALIOJANTI SUTARTISDraudimo sutartis negalioja, jeigu:1. ji sudaryta po draudiminio įvykio; 2. ji sudaryta su kitos šalies draudimo įmone ar LR įregistruotu ūkio subjektu, neturinčiu licenzijos verstis draudimo veikla LR, išskyrus LR draudimo įstatyme nurodytas išimtis; 3. yra kiti Civiliniame kodekse nustatyto sandorių negaliojimo atvejai.