stomotologinių paslaugų rinkos tyrimas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETASSOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETASVADYBOS KATEDRA

RINKODAROS VALDYMO DARBAS“STOMATOLOGINIŲ PASLAUGŲ RINKOS TYRIMAS”

Darbą atliko: stv1/2 studentas Mindaugas Šunokas

Tikrino: asist.E Žiuperkienė

Klaipėda 2003

TURINYS

Įžanga ………………………………………………………………………31. Bendra rinkos charakteristika ………………………………………….41.1 Stomatologinių įmonių įvairovė ir jų išsidėstymas ………………..41.2 Rinkos veiksniai, formuojantys pasiūlą ir paklausą ………………51.2.1 Savikaina ……………………………………………………….51.2.2 Vartotojų pajamos …………………………………………….51.2.3 Sezonas …………………………………………………………51.2.4 Kaina ……………………………………………………………62. Pasiūlos tyrimas …………………………………………………………72.1 Stomatologinių paslaugų teikėjų kiekybinis įvertinimas ir jų galimybių analizė ……………………………………………………72.2 Svarbiausios paslaugų grupės, jų charakteristinė analizė ir kainos …………………………………………………………………82.2.1 Dantų gydymas …………………………………………………82.2.2 Protezavimas ……………………………………………………92.2.3 Chirurginis gydymas ……………………………………………102.2.4 Higienistų paslaugos ……………………………………………112.3 Naujos stomatologinės paslaugos, jų perspektyvos ……………….122.4 Kainų tyrimas ……………………………………………………..…133. Paklausos tyrimas ……………………………………………………..…153.1 Gyventojų poreikis paslaugai ……………………………………….153.2 Paklausos priklausomybė nuo gyventojų perkamosios galios …….16Išvados ………………………………………………………………………17Literatūros sąrašas …………………………………………………………18Priedai ………………………………………………………………………19

ĮŽANGA

Šiandien Lietuvai gyvenant rinkos sąlygomis, svarbų vaidmenį organizacijose įgauna rinkodaros tyrimai. Rinkodaros tyrimai – tai informacinė funkcija, jungianti organizaciją ir jos aptarnaujamą rinką. Pastaruoju metu rinkodaros tyrimams skiriamos išlaidos labai išaugo. Įmonės nori ir siekia priimti kuo tikslesnius sprendimus, o tam reikalinga kuo tikslesnė informacija.Šiame darbe atlikome stomatologinių paslaugų pasiūlos ir paklausos tyrimą. Pabandėme atskleisti, kokios paslaugos teikiamos, jų charakteristiką ir kainas, kokios įvedamos stomatologinės naujovės. Analizavome veiksnius, įtakojančius paklausą, kaip paklausa priklauso nuo gyventojų perkamosios galios, atlikome vartotojų apklausą, kuria bandėme išsiaiškinti vartotojų poreikius, kaip jie renkasi vieną ar kitą stomatologinę įmonę, kaip jie vertina šiandieninę stomatologiją Lietuvoje.Atlikdami pasiūlos tyrimą, rėmėmės laikraščių publikacijomis, telefonų knygos sąrašais, reklama. Didžioji informacijos dalis buvo surinkta tiesiogiai bendraujant su stomatologais. Darbe negalėjome pateikti statistinių duomenų, nes niekur neradome statistikos apie stomatologines paslaugas. Manome, kad šis darbas bus naudingas visiems, kurie domisi ir kuriems yra reikalinga informacija apie stomatologinių paslaugų pasiūlą ir paklausą.1. BENDRA RINKOS CHARAKTERISTIKA

Kai žmogus ėmė vaikščioti šioje žemėje, jau turėjo dantis. Jais kramtė maistą, o gal ir nuo priešų gynėsi. Ir jau kentė dantų skausmą. Dantų ligos yra senesnės už patį žmogų: prieš 800 tūkst. metų Afrikoje gyvenę beždžionžmogiai jau turėjo sugedusių dantų. Egipto papirusų rankraščiai rodo, jog 3700 metų prieš Kristaus gimimą Nilo šalies gyventojai sirgo ir dantų, ir priedančio audinių ligomis. Šių ligų pažeistų dantų rasta ir Kalifornijos, Meksikos indėnų, Velykų salų, Europos gyventojų kaukolėse. Didžiajai daugumai žmonių dantų skausmas tebėra aktualus dar ir šiandien. Turbūt ne vienas sutiktų atiduoti bet ką, kad daugiau niekada nereikėtų kęsti šio nežmoniško skausmo. Ir nors šiurpas krečia išgirdus žodžius “stomatologas”, “dantistas”, tačiau akivaizdu, jog jų teikiamos paslaugos kiekvienam iš mūsų yra gyvybiškai svarbios, kad galėtume jaustis sveiki ir laimingi.Jeigu prieš keletą metų laukdavome poliklinikose varginančiose eilėse prie stomatologinių kabinetų arba ieškodavome per pažįstamus geresnių, kvalifikuotesnių stomatologų, tai šiandien ši problema nebeegzzistuoja. Stomatologiniai kabinetai dygsta, kaip grybai po lietaus: dideli ir maži, su prašmatnia užsienietiška arba su senąja, rusiška įranga, miesto centre ir rajonų kampeliuose. Iškyla klausimas:”Kurį pasirinkti?”.

1.1 Stomatologinių įmonių įvairovė ir jų išsidėstymas

Stomatologinės paslaugos teikiamos valstybinėse ir privačiose įmonėse. Skirtumas tas, kad valstybės išlaikomuose stomatologiniuose kabinetuose (dabar tokie kabinetai yra tik poliklinikose)paslaugos atliekamos pigiau negu privačiuose kabinetuose. Privačius stomatologinius kabinetus galima suskirstyti į: 1) mažus stomatologinius kabinetus, kur atliekamas tik dantų gydymas (taisymas, plombavimas) 2) dideles stomatologines klinikas, kuriose suteikiamos visos paslaugos – dantų gydymas, protezavimas bei chirurginis gydymas.Be to dažnai stomatologiniai kabinetai įrengiami darbovietėse (didesnėse įstaigose). Organizacija pati apmoka dalį gydymo išlaidų, ir jos darbuotojai gali susitaisyti dantis pigiau nei privačiuose stomatologiniuose kabinetuose.Svarbu pažymėti tai, kad protezavimo ir chirurginio gydymo paslaugos, kuriems reikalingos brangios medžiagos, yra mokamos tiek privačiose, tiek ir valstybinėse įmonėse. Visose stomatologinėse įstaigose suteikiama vienerių metų garantija, t.y. jeigu per metus iškrenta ta pati plomba, išryškėja protezavimo defektai ar panašiai, ta pati paslauga antrą kartą atliekama nemokamai.

Kai kuriuose privačiuose stomatologiniuose kabinetuose taikomos 10-20 proc. nuolaidos, dažniausiai studentams ir pensininkams. Paprastai nuolaidos taikomos tik besigydantiems dantis. Įmonės taip bando išsiskirti iš kitų tokias pačias paslaugas teikiančių įmonių ir pritraukti kuo daugiau klientų. Protezavimui ir chirurginiam gydymui 20 proc. nuolaidą pensininkams bei socialiai remtiniems žmonėms taiko vienintelė Kauno stomatologinė įmonė – AB “Stomatologijos poliklinika”. Svarbu paminėti, jog į šią įmonę siunčiami žmonės iš visos Lietuvos. Jų gydymą iš dalies finansuoja miestų savivaldybės.Atlikdami šį tyrimą Kaune, mes suskaičiavom apie 60 stomatologinių įmonių (įrašytų į telefonų knygą “Kaunas’96” ir besireklamuojančių laikraščiuose). Manome, kad jų yra dvigubai daugiau, nes daugelis mažų stomatologinių kabinetų, veikiančių atskiruose miesto kampeliuose, niekur nesireklamuoja, ir nėra įtraukti į telefonų knygą.Stomatologinės įmonės yra paplitę po visą miestą. Valstybiniai stomatologiniai kabinetai veikia kiekvieno rajono poliklinikoje. Stambios privačios stomatologinės klinikos daugiausiai išsidėstę miesto centre, Savanorių prospekte, prie geležinkelio stoties. Didžiausios iš jų: CORDELECTRO, Kęstučio g. 24; INMEKA, Donelaičio g. 72a; A. Pociaus stomatologijos klinika, Kęstučio g. 30; VIS VITALIS, Savanorių pr. 241; Bendroji medicinos praktika, Savanorių pr. 423; AB “Stomatologijos poliklinika”, Vytauto pr. 14 ir kt. Maži privatūs stomatologiniai kabinetai yra išsidėstę gyvenamuosiuose ir pramoniniuose rajonuose. Dauguma jų būna įrengti tiesiog pirmųjų aukštų butuose arba prie svarbesnių prekybos taškų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad labai nedaug stomatologinių įmonių dirba savaitgaliais, todėl beveik visose Kauno stomatologinėse įmonėse jaučiamas žmonių padaugėjimas ketvirtadieniais ir penktadieniais. Šiomis dienomis žmonės dažniausiai ateina su skaudamais dantimis.Per dieną mažame stomatologiniame kabinete apsilanko apie 5-10 žmonių, stambiose klinikose – apie 10-15 žmonių. Daugiausiai pacientų per dieną aptarnauja AB “Stomatologijos poliklinika” (apie 150 žmonių).

1.2 Rinkos veiksniai, formuojantys pasiūlą ir paklausą

Situacija rinkoje nuolat kinta: vyksta paklausos ir pasiūlos svyravimai. Atlikdami šį tyrimą, pastebėjome, jog pasiūla po truputį auga: steigiamos naujos stomatologinės įmonės, dažniausiai maži privatūs kabinetai įvairiose miesto vietose. Pagrindinis rinkos veiksnys, formuojantis pasiūlą yra vartotojai. Žmonėms visada reikėjo, reikia ir reikės taisytis dantis, todėl stomatologų paslaugos bus visada reikalingos. Nors Kaune stomatologinių įmonių yra nemažai, tačiau jų dar trūksta gyvenamuosiuose ir pramoniniuose rajonuose. Paklausa nėra pastovi. Ji priklauso nuo savikainos, paslaugų kainos, sezono, vartotojų pajamų, inovacijų.

1.2.1 Savikaina

Svarbus veiksnys, turintis įtakos šiuo metu augančiai pasiūlai, yra stomatologinės įrangos, įrankių ir medikamentų savikaina. Dažnai stomatologiniai kabinetai įrengiami nuosavuose butuose, perkama pigesnė, panaudota įranga, todėl įsirengti stomatologinį kabinetą nėra brangu. Būtent maža savikaina sąlygoja pasiūlos augimo terndenciją.

1.2.2 Vartotojų pajamos

Kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį vartotojų paklausą, galėtume išskirti jų pajamas. Vartotojai pagal savo pajamas renkasi stomatologinę įmonę ir gydymo medžiagas. Mažai uždirbantys, turi tenkintis valstybiniais stomatologiniais kabinetais poliklinikose, kur paslaugos teikiamos nemokamai. Turtingesni renkasi privačias stomatologines įmones ir teikia pirmenybę brangesnėms, geresnės kokybės medžiagoms.

1.2.3 Sezonas

Nemažai įtakos paklausos svyravimams turi ir sezonas bei savaitės dienos. Atliekant tyrimą paaiškėjo, jog didžiausias žmonių antplūdis stomatologinėse įmonėse jaučiamas pavasario gale – vasaros pradžioje, žmonėms išeinant atostogų, ir ir rudenį, sugrįžus po atostogų. Mažiausiai taisosi dantis bei naudojasi kitomis stomatologinėmis paslaugomis gruodžio – sausio mėnesiais, kai žmonės ruošiasi šventėms ir didžiąją dalį pajamų išleidžia dovanoms ir linksmybėms. Be to paprastai stomatologinių paslaugų paklausa padidėja ketvirtadieniais ir penktadieniais, kai žmonės skuba prieš savaitgalį susitaisyti skaudamus dantis.

1.2.4 Kaina

Svarbus paklausos veiksnys yra stomatologinių paslaugų kainos. Kadangi didžioji dauguma mūsų gyventojų gauna mažas (iki 400 Lt) ir vidutines (400-800 Lt) pajamas, jie ieško tų stomatologinių įmonių, kurios teikia pigesnes paslaugas arba tokių, kur nereikia iš viso mokėti. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad stomatologinių paslaugų kainos yra gana aukštos ir beveik visų vienodos, t.y. stambiose privačiose klinikose ir mažuose privačiuose kabinetuose stomatologinių paslaugų kainos skiriasi labai nežymiai.

2. PASIŪLOS TYRIMAS

2.1 Stomatologinių paslaugų tiekėjų kiekybinis įvertinimas ir jų galimybių analizė

Kaip jau minėjome, visas stomatologines įmones galima suskirstyti į keturias kategorijas:1. Stomatologiniai kabinetai poliklinikose (valstybiniai);2. Stomatologiniai kabinetai darbovietėse (didesnėse įstaigose);3. Maži privatūs stomatologiniai kabinetai;4. Stambios privačios stomatologinės klinikos. Trumpai apžvelgsime kiekvienos kategorijos galimybes atskirai. Valstybiniai stomatologiniai kabinetai yra kiekvienoje poliklinikoje ir ligoninėse (Kaune jų priskaičiuojama apie 10 ). Šie kabinetai negali pasigirti pačia naujausia, modernia įranga, tačiau daugumoje jų rusiška įranga jau pakeista į geresnę, užsienietišką.visos paslaugos čia atliekamos nemokamai. Paprastai poliklinikų stomatologiniuose kabinetuose atliekamas dantų gydymas (t.y. taisymas, plombavimas ), daromos rentgeno nuotraukos, traukiami dantys.Jei žmogui reikia protezuoti dantis, ar reikalingos sunkesnės chirurginės operacijos, poliklinikos stomatologas nukreipia jį “Stomatologijos Polikliniką” arba į Klinikas, kur atliekamos tokio pobūdžio paslaugos, tačiau už jas jau reikia mokėti. Klientas, atėjęs į poliklinikos stomatologinį kabinetą, negali pasirinkti geresnės ar prastesnės kokybės medžiagų. Čia naudojamos tokios medžiagos, kokias tuo metu turi stomatologas. Kadangi valstybė neturi lėšų, poliklinikų stomatologiniai kabinetai aprūpinami pigesnėmis ir , žinoma, prastesnės kokybės medžiagomis. Beje, ne visuose kabinetuose naudojamas nuskausminimas, nes trūksta nuskausminančiųjų vaistų. Žmogus, norintis gydytis dantis poliklinikoje, turi iš anksto užsiregistruoti pas vieną ar kitą gydytoją jam patogiu laiku. Darboviečių stomatologiniai kabinetai yra finansuojami tų organizacijų, kuriose jie veikia. Paprastai įstaiga moka savo stomatologui atlyginimą už darbą. Stomatologas pats perka reikalingas medžiagas ( kai kur medžiagas perka įstaiga ), tačiau už jas klientas turi sumokėti. Taigi, vienos ar kitos įmonės darbuotojas, besigydantis dantis darbovietės stomatologiniame kabinete, gydytojui už darbą nemoka. Gydytis dantis tokiuose kabinetuose yra maždaug 20 – 30 proc. pigiau nei privačiose įmonėse, kur klientas turi susimokėti ir už medžiagas, ir už gydytojo darbą. Klientas, besilankantis tokiame kabinete, gali pats pasirinkti gydymo medžiagas, atsižvelgdamas į savo pajamas. Medžiagų kokybė ir kaina priklauso nuo gydytojo, kuris jas pirko. Paprastai darboviečių stomatologiniuose kabinetuose atliekamas tik dantų gydymas. Protezavimo ir chirurginės paslaugos dažniausiai tokiuose kabinetuose neteikiamos. Jeigu klientas pageidauja, gydoma su nuskausminimu. Kadangi organizacija pati aprūpina savo kabinetą stomatologine įranga, jos naujumas ir modernumas priklauso tik nuo tos organizacijos turimų lėšų. Mūsų tyrimo duomenimis, stomatologinių kabinetų darbovietėse nėra labai daug. Paprastai jie įrengiami stambesnėse įmonėse, pvz.: “Liteksas ir Calw”, “Kraft Jacobs Suchard Lietuva”, AB “Merkurijus” ir kt.Maži privatūs stomatologiniai kabinetai nuo stambių privačių stomatologinių klinikų skiriasi tuo, kad čia paprastai teikiamos tik gydymo paslaugos, tuo tarpu, kai stambiose klinikose ne tik gydomi dantys, bet atliekamas ir protezavimas bei chirurginis gydymas. Žmogus, besitaisantis dantis privačiame kabinete ar klinikoje, gali pasirinkti medžiagas pagal jų kainą ir kokybę. Privačių įmonių gydytojai paprastai paaiškina klientui kuri medžiaga yra geresnė, pataria, kurią medžiagą pasirinkti, iš anksto informuoja klientą apie paslaugų kainas. Medicininė įranga privačiose įmonėse priklauso nuo savininkų turimų lešų, todėl dažniausiai mažuose kabinetuose technika būna senesnė, o stambiose klinikose – naujesnė, modernesnė. Gydoma su nuskausminimu ir be, atsižvelgiant į kliento pageidavimus, nes už nuskaausminimą taip pat reikia mokėti. Mažuose stomatologiniuose kabinetuose paprastai pirminė apžiūra atliekama nemokamai. Taip įmonės stengiasi pritraukti klientus. Tačiau daugelyje stambių stomatologinių įmonių už pirminę apžiūrą reikia mokėti. Klientas, norintis gydytis privačioje įmonėje, turi užsiregistruoti iš anksto, tačiau gydytojai dažniausiai priima ir neužsiregistravusius. Registruotis galima telefonu, pasirenkant tinkamą laiką.

2.2 Svarbiausios paslaugų grupės, jų charakteristinė analizė ir kainos

Atlikdami šį tyrimą, išskyrėme svarbiausias stomatologinių paslaugų grupes: dantų gydymas, protezavimas, chirurginis gydymas, higienisto paslaugos.Pabandysime plačiau apžvelgti šias paslaugų grupes ir jų kainas.

2.2.1 Dantų gydymas

Daugelis dantų gydymą supranta kaip taisymą ir plombavimą. Tačiau į šią paslaugą įeina žymiai daugiau procedūrų. Pačios svarbiausios iš jų būtų:

• karieso gydymas: kariozinės ertmės plombavimas, šaknies kanalo gydymas ir plombavimas, nervo traukimas;• pulpitų gydymas;• periodontitų gydymas;• plombos išėmimas.Naujausia stomatologijos tendencija – dantys turi būti užplombuojami taip, kad gražiai atrodytų. Anksčiau vadintas gydomuoju, dabar dantų plombavimas įvardijamas kaip estetinis dantų plombavimas.Lietuvoje estetinis plombavimas išpopuliarėjo neseniai – atsiradus šviesoje kietėjančioms kompozicinėms plomboms, kurios idealiai imituoja danties audinį. Šios plombos vertos savo nemažos kainos ( nuo 60 iki 90 Lt ), nes yra ilgalaikės.Į dantų gydymo paslaugas įeina ir dantų formos keitimo procedūra. Geromis plombavimo medžiagomis dantis galima pailginti ir paplatinti. Taip pat galima iš plombavimo medžiagos nulipdyti net pusę nuskelto danties, panaikinti tarp priekinių dantų esantį tarpą – pradantę, kuri dažniausiai atsiranda dėl trumppo viršutinės lūpos pasaitėlio arba plačios kaulinės pertvaros tarp dantų. Anksčiau šį defektą buvo galima ištaisyti operacija ir dantų protezavimu. Dabar to daryti nebereikia, nes defektą galima ištaisyti prilipdžius prie danties plombavimo medžiagos.Kartais žmonėms dėl blogo vandens, fluoro trūkumo dantys išauga su negražiu emaliu – jis atrodo lyg subadytas, paruduoja, suminkštėja. Anksčiau tokius dantis buvo galima išgelbėti tik protezavimu. Dabar stomatologai gali juos padengti plombinėmis plėvelėmis – laminatais ir veneringais. Senų plombų pašalinimas šiandien jau nebekelia problemų. Pacientui atliekamas danties nuskausminimas. Jis daromas ne tik tam, kad žmogui neskaudėtų. Taip pašalinamas danties nervo stresas, nervas nedirginamas ir nekyla jo uždegimas. Plombos išėmimo kaina prikllauso nuo plombos rūšies. Brangiausiai kainuoja išimti amalgamos ir kompozicines plombas – iki 15 Lt, pigiausiai – cementines ir plastmasines – apie 7 – 8 Lt.Besigydantys dantis gali pasirinkti pigesnes ar brangesnes plombas. Brangesnės vis dar pasirenkamos priekiniaams dantims, pigesnės – tiems dantims, kurių nesimato. Šiuo metu stomatologai pirmenybę teikia šviesoje kietėjančioms kompozicinėms plomboms, kurių kaina svyruoja nuo 60 iki 90 Lt. Šviesoje kietėjančių plombavimo medžiagų yra įvairių. Jei skiriasi jų kainos, tai skirtinga ir jų sudėtis. Plombinė medžiaga tuo brangesnė ir kartu geresnė, kuo joje daugiau kietųjų dalelių.Populiariausios yra helio plombos, skirtos priekinių dantų plombavimui. Jos yra pačios brangiausios – kaina svyruoja nuo 80 iki 140 Lt. Šios plombos imituoja danties paviršiaus skaidrumą. Jos būna 14 atspalvių ir turi vadinamąjį chameleono efektą: gydytojui apsirikus vienu atspalviu, plomba pati prisitaiko prie danties. Helio plomba galima atlikti estetinį viso danties padengimą, kurio kaina apie 140 Lt.Gana populiarūs yra stiklo jonomerai – tvirtos plombos. Jos gerai tinka plombuoti krūminiams dantims su didele ertme per vidurį, tačiau šonams plombuoti netinka, nes lūžta. Jų kaina 60 – 70 Lt.Pigesnės yra cheminio kietėjimo plombos, kainuojančios apie 40 – 50 Lt. Šios plombos turi daug plastmasių, kurios kenkia dančiui. Kietėdama ši plomba greitai traukiasi, todėl greitai tarp danties ir plombos susidaro mikroplyšys, kuriame kaupiasi mikroorganizmai ir ardo dantį. Todėl stomatologai klientams, turintiems daugiau pinigų, nepataria jų dėtis ir siūlo šviesoje kietėjančias plombas.Šiuo metu vis rečiau plombuojama sidabro amalgama. Tai nebrangi ir ilgai laikanti plombavimo medžiaga, kainuojanti apie 30 – 40 Lt. Tačiau sidabro amalgamos plombos yra kenksmingos žmogui, jeigu jis burnoje turi kitų metalų plombų ar protezų.Pigiausia cementinė plomba, kainuojanti apie 20 – 30 Lt. Šios plombavimo medžiagos gydytojai stengiasi atsisakyti, nes ji yra prasta ir nepatvari.Svarbu pažymėti tai, kad plombos kaina priklauso ir nuo plombuojamos ertmės dydžio: jei danties skylutė yra maža, plombos reikia nedaug ir jo kaina bus mažesnė nei plombuojant didelę ertmę.Kanalų plombavimo kaina taip pat priklauso nuo medžiagos: plombavimas pasta kainuoja apie 15 Lt, cementu – 10 Lt, o stiklo jonomeriniu cementu – net virš 40 Lt.Taigi, labai sunku nustatyti, kiek tiksliai kainuoja vieno danties sugydymas, nes gydymo laipsnis gali būti nevienodas. Vieno danties gydymas, kai skylutė yra vidutinio dydžio ir plombuojami kanalai, naudojant geresnės kokybės medžiagas, apytiksliai gali kainuoti apie 60 – 70 Lt.
Jei gydoma su nuskaausminimu, tai nuskausminimo kaina priskaičiuojama prie bendros gydymo sumos. Vidutiniškai ši procedūra kainuoja 10 – 20 Lt, priklausomai nuo nuskausminančios medžiagos.

2.2.2 Protezavimas

Kai danties sugydyti nebeįmanoma, jį reikia protezuoti. Protezuoti galima įvairiai: gaminami išimami protezai; dantų apgaubimas karūnėle ir tiltelių “statymas”; neišimami protezai.Nuimami plastmasinių dantų protezai yra pigiausi, todėl juos renkasi žmonės, kurių pajamos yra labai mažos (dažniausiai pensijinio amžiaus žmonės). Nuimamas plastmasinių dantų protezas kainuoja apie 180 litų. Tuo tarpu toks pats 14 porcelianinių dantų protezas kainuoja daugiau nei 250 litų. Porcelianas nėra labai patvari medžiaga, jis greitai trupa, todėl porcelianiniai protezai labai nepopuliarūs. Populiariausias protezavimo būdai – danties apgaubimas karūnėle bei neišimamų protezų įdėjimas. Karūnėlės ir neišimami protezai gaminami: iš metalų, keramikos, plastmasės ir porceliano. Pigiausiai kainuoja plieniniai dantys – apie 30 litų. Tačiau šio metalo dantys dedami labai retai. Juos dedasi senesnio amžiaus, neturintys pinigų žmonės. Brangesni dantys: sidabriniai, kainuojantys apie 40-60 litų, ir auksiniai, kurių kaina 60 ir daugiau litų. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad “geležinių” dantų epocha jau praėjo, o pasaulį užvaldė metalo keramika ir porcelianas. Visi nori turėti baltus, patikimus it gražius dantis. Todėl karūnėlės iš tokių medžiagų patikimiausios. Tačiau jų kainos jau žymiai didesnės. Pigiausios plastmasinės karūnėlės, vieno plastmasinio danties karūnėlė kainuoja apie 80 litų. Kitos medžiagos yra žymai brangesnės: metalo plastika kainuoja daugiau nei 250 litų, metalo akrilika iki 250 litų, helio plastika 350-400 litų, porcelianas – apie 350 litų, metalo keramika – 400 ir daugiau litų. Brangiausios metalo keramikos karūnėlės yra kokybiškiausios dėl jų kietos ir patvarios medžiagos. Paprastai protezavimui duodamos didesnės garantijos nei dantų gydymui: “apvilktiems” dantims – 3-5 metams, neišimamų dantų protezams – 5-10 metų ir nuimamiems protezams iki 5 metų, priklausomai nuo to, iš kokios medžiagos pagamintas protezas.Akivaizdu, jog graži šypsena gali kainuoti nuo poros šimtų iki kelių tūkstančių litų.

2.2.3 Chirurginis gydymas

Daug baimės patiria žmogus, laukdamas prie chirurgijos kabineto durų. Juk jis ateina iš anksto įsitikinęs, kad bus skausmingos, komplikuotos, ilgai trunkančios procedūros. Dažniausiai pascientai atvyksta siunčiami savo gydytojo, bet gali kreiptis ir patys. Chirurgai teikia pagalbąveido ir žaandikaulio srities traumų ir sužeidimų atvejais: atlieka pirminį žaizdos sutvarkymą, teikia chirurginę pagalbą atsitikus dantų traumoms. Esant veido srities kaulų lūžiams, ligoniai guldomi į stacionarąir ten gydomi toliau.Nemažai ligonių atvyksta su veido ir žandikaulių srities uždagimais. Priklausomai nuo proceso išplitimo, ligonio bendros būklės, jis gydomas chirurginiame kabinete arba guldomas į stacionarą. Labai dažnai tokie uždegimai būna nuo negydytų, užleistų dantų. Pašallinus tokį dantį, drenavus pūlinį ir pritaikius antibiotikų terapiją ligoniai yra sėkmingai išgydomi.Labai dažna liga – seilių liaukų uždegimas kartu su akmenlige. Tokiu atveju iš seilių liaukų latakų šalinami akmenys, liaukos plaunamos per latakus įvairiais antiseptikais. Pašalinus priežastį – akmenį iš latako, liaukos uždegimas praeina. Tokia operacija kainuoja apie 70 litų.Chirurgai priima ir pacientus, kuriems reikia šalinti dantis. Didelę problemą kelia aštuntųjų, vadinamųjų proto, dantų komplikuotas dygimas. Dažnai tokie dantys išraunami. Pieninio danties rovimas kainuoja iki 15 litų, nekomplikuotas danties rovimas – apie 30 litų, o sudėtingas danties rovimas – net iki 50 litų.Gana dažna procedūra – antšakninių židinių šalinimas. Tokius pacientus dažniausiai siunčia stomatologai terapeutai. Tokia operacija gydomi dantys tik po kokybiško šaknų kanalų plombavimo. Operuojant pašalinama cista, nugręžiama danties šaknies viršūnė, o likusi šaknis plombuojama sidabro amalgamaper operacinį kaulą. Taip išsaugomas dantis, kurį vėliau sėkmingai galima protezuoti. Odontologinės cistos, mažesnės nei 1cm. pašalinimas kainuoja apie 70 litų, o didesnės nei 1cm. – apie 100 litų.

Chirurgai taip pat šalina daugiašaknių dantų šaknis su neprieinamais ar neišgydomais kanalais, palikdami kokybiškai užplombuotas šaknis, kurios vėliau taip pat gali būti reikalingos protezuojant. Visos operacijos atliekamos, naudojant aukštos kokybės nuskausminamuosius vaistus, todėl jos neskausmingos. Cirurgai konsultuoja ligonius su įvairiais augliais, šalina nepiktybinius auglius, tiria juos mikroskopiškai.Dažnai gydytojai ortodontai siunčia vaikus pas chirurgus. Jiems daromos liežuvio ar lūpos pasaitėlio plastinės operacijos. Šiandien jos atliekamos įprastai – susiuvama operacinė žaizda, taip pat naudojamas lazerio spindulys, kurį naudojant žaizda nekraujuoja, nereikia siūti. Liežuvio pasaitėlio pakirpimas kainuoja apie 30 litų, o lūpos pasaitėlio plastika – apie 50-60 litų.Taigi, jei prieš keliolika ar keletą metų chirurginės procedūros daug kam kėlė siaubą, tai dabar pakilus gydytojų kvalifikacijai ir patobulėjus stomatologinei technikai bei technologijai, ši problema tapo lengvai išsprendžiama. Daugelis chirurginių operacijų atliekamos ambulatoriškai ir trunka neilgai. Pastaruoju metu tapo populiarios veido ir žandikaulio srities plastinės operacijos. Lietuvoje vis daugėja kvalifikuotų šios srities specialistų.

2.2.4 Higienistų paslaugos

Lietuvoje yra vykdoma stomatologinių ligų profilaktika. Kadangi gydytojai stomatologai užimti dantų gydymu, nes tiek tarp vaikų, tiek ir tarp suaugusiųjų labai intensyviai plinta kariesas ir priedančio ligos, būtini specialistai, kurie padėtų stomatologams dirbti profilaktikos darbą. Daugelyje Europos šalių šį darbą atlieka burnos higienistai ar specialiai parengtos medecinos seserys. Kauno Medicinos Akademijoje ir Šiaulių aukštesniojoje medicinos mokykloje jau pradėti rengti burnos higienistai.Burnos higienistai – tai specialistai, žinantys stomatologinių ligų rizikos faktorius, jų išvengimo būdus, suprantantys stomatologinių ligų profilaktikos svarbą. Jų darbo sritis – stomatologinių ligųir jų rizikos faktorių išaiškinimas ir profilaktika, kad sumažėtų karieso ir priedančio parodonto ligų plitimas bei intensyvumas tarp Lietuvos gyventojų.Burnos higienistai turi žinoti stomatologinių ligų epidemiologiją, mokėti taikyti profilaktikos priemones vaikams ir suaugusiems. Jis dalyvauja kuriant profilaktikos programas ir naujus profilaktikos metodus, juos įdiegiant į praktinę sveikatos apsaugą. Burnos higienistas bendradarbiauja su kitais medicinos specialistais įvairiose sveikatos gerinimo ir stiprinimo programose propaguojant sveiką gyvenseną tarp atskirų gyventojų grupių, organizuojant mokslinius tyrimus.Burnos higienisto darbas apima: a) karieso profilaktiką – burnos ertmės skalavimas fluoro tirpalais, geliais, dantų dengimas fluoro laku, vagelių hermetizavimas silantais, dantų balinimas, burnos higienos instruktažas, bendrinė karieso profilaktika fluoro preparatais racionalios mitybos propagavimas; b) priedančio ligų profilaktika (kietųjų ir minkštųjų apnašų pašalinimas, dantenų masažas ir kt.); c) kitų burnos ligų (burnos gleivinės, nekariozinių ligų profilaktika, chirurginių ligonių burnos ertmės priežiūra ir kt; d) sveikos gyvensenos propagavimą visuomenėje. Taigi burnos higienistas – tai labai reikalingas specialistas dabartiniu metu. Jo laukia platus darbo baras atliekant stomatologinių ligų profilaktiką, kuri mūsų šalyje dar tik pradedama įgyvendinti. Kadangi Lietuvoje higienistų dar nėra daug, tai burnos higienos moko patys stomatologai, patardami kaip prižiūrėti dantis, kokias burnos priežiūros priemones geriau naudoti. Paprastai tokia stomatologo konsultacija kainuoja nuo 5 iki 10 litų.Gana platus burnos higienos priemonių pasirinkimas. Pačios svarbiausios iš jų būtų: 1.Dantų pastos. Dar ne taip seniai buvo lengva pasirinkti dantų pastą, nes jų buvo tik kelios. Šiandien Lietuvije galima pasirinkti įvairių firmų, įvairių pavadinimų, įvairių įpakavimų pastas. Dantų pastos būna pastų ar želė pavidalu, vienos jų skirtos vaikams, kitos suaugusiems, yra ir pastų rūkantiems, pastų dantų kaklelių jautrumui sumažinti ir kitokių. Rūkaliams ir tiems, kurių dantų spalva patamsėjusi nuo nikotino, kavos ar arbatos, gerai tiktų “Smokers paste”. Šio tipo dantų pastos turi stiprius abrazyvus (tai medžiagos, padedančios nuvalyti apnašą ir dėmes, taip pat jos pasižymi dantis poliruojančiomis savybėmis) todėl geriau nuvalo tamsias dėmes nuo dantų paviršių. Yra ir pastų, pasižyminčių balinančiu poveikiu: “Rembrandt”, “Epsimile” ir kitos. Jų sudėdyje yra peroksido junginių, bet dažnai ten trūksta fluoro. Dėl šios priežasties jos naudotinos su kitomis, turinčiomis fluoro pastomis.

2. Burnos skalavimo tirpalai. Blogą kvapą burnoje sukelia 4 rūšių bakterijos, nors jų žmogausorganizme gali būti daugiau nei 300 rūšių. Blogam kvapui panaikinti gamintojai sukūrė įvairius skalavimo tirpalus. Jie teigia, kad skalaujant panaikinamas ne tik blogas kvapas, bet ir sumažinamas apnašo ant dantų kiekis, sumažėja gigvitas, palengvinamaperiodonto ligos eiga. Kaip atskirą skalavimo rūšį reikėtų išskirti fluoro turinčius tirpalus. Tie tirpalai skirti skalavimams siekiant užbėgti už akių dantų kariesui. Šie tirpalai – puiki profilaktikos priemonė, tačiau ji naudotina tik po dantų valymo. 3. Dantų šepetėliai. Tai geriausia ir plačiausiai naudojama priemonė burnos higienai palaikyti. Dantų šepetėlio pagalba nuvalomi dantys.Šepetėlis taip pat gali būti panaudotas liežuvio nugarėlei nuvalyti, nes ji – gausaus mikroorganizmų šaltinis. Dantų šepetėliai būna paprasti – rankiniai ir elektriniai. Pastarieji yra brangūs, jų nuadojimo metodika šiek tiek skiriasi nuo įprastinių dantų valymo metodikų. Dantų valymo kokybė priklauso nuo paties žmogaus įgūdžių. Vadinasi, brangūs elektriniai šepetėliai niekuo ne geresni už paprastuosius. 4. Krapštukai dantims ir tarpdančių valymo siūlai (flosai). Tai yra vienintelis būdas tarpdančiams išvalyti. Tarpdančius patartina valyti bent jau vieną kartą per dieną. Tada apnašo mikroorganizmai, maisto dalelės išsivalys ir taip bent dalinai užbėgsime už akių dantų kariesui tarpdančiuose.Akivaizdu, jog naudodami burnos higienos priemonėmis ir palyginti pigiai konsultuodamiesi su higienistu ar stomatologu, mes patys galime apsaugoti save nuo dantų skausmo ir sutaupyti pinigus. Vakarų šalyse sergamumas dantų kariesu ir periodontitu labai sumažėję. Čia svarbų vaidmenį suvaidino įvairių higienos priemonių naudojimas. Todėl šiuo metu svarbiausia yra informuoti Lietuvos gyventojus apie įvairias higienos priemones ir apie tai, kaip jas tinkamai pasirinkti.

2.3 Naujos stomatologinės paslaugos ir jų perspektyvos

Kaip ir visa medicina, stomatologija sparčiai žengia į priekį, nuolat tobulėja. Pasaulyje kasdien išrandamos naujos kokybiškesnės medžiagos, tobulinama stomatologinė įranga. Vienos naujovės prigyja ir tampa populiariomis, kitos – ne.Šiandieninė Lietuvos stomatologija jau lygiuojasi į pasaulinius standartus, priima ir bando pritaikyti mūsų šalies rinkai naujausius stomatologijos pasiekimus. . Lietuvoje šiandien būtų galima išskirti keletą populairiausių naujovių: -dantų padengimas silantais; -dantų fluoravimas; -bekontakčio dantų apdorojimo sistema.Dantų padengimas silantais daugiausiai taikomas vaikams, kad sustiprintų vaikų dantis ir sumažintų neigiamą įvairių veiksnių poveikį (dažniausiai silantais padengiami tiek pieniniai, tiek ir naujai išdygę dantys).Dantų fluoravimas atliekamas daugiau suaugusiems žmonėms. Fluoras yra pagrindinė medžiaga, stiprinanti dantų emalį, apsaugo dantis nuo gedimo. Svarbu paminėti tai, jog ir dantų padengimas silantais, ir dantų fluoravimas atlieka ir dantų balinimo funkciją – dantys tampa ne tik stipresni, bet ir baltesni, visi vienodos spalvos, be apnašų.Gaila, tačiau Lietuvos žmonės dar nenoriai priima šias naujoves. Pagrindinis veiksnys, sąlygojantis tokį žmonių elgesį, informacijos trūkumas apie šias paslaugas ir mažos žmonių pajamos. Tuo tarpu šios naujovės yra palyginti brangios: vieno danties padengimas “sealant” sluoksniu kainuoja apie 12-15 litų, o vieno danties fluoravimas – apie 8-10 litų.Turbūt nedaug ko taip bijom nuo vaikystės, kaip vizito pas dantų gytydoją. Tiesiog siaubą kelia, kai prisimename skausmą, baisų grąžto zvimbimą, pilną burną burną tamponų ir ištampytas lūpas. Dabar dantų grąžtui atsirado nauja alternatyva – kinetinis ertmių apdorojimas (KPC sistema). Ji sukurta American Dental Technologies firmoje. Tai nauja sistema, kuri naudoja kinetinę (masės judėjimo) energiją sugedusiam dančiui prieš plombavimą išvalyti. Sistema efektyviai išvalo ertmę, išima seną plombinę medžiagą, taip pat paruošia danties paviršių sukibimui su plomba.Daugeliu atveju nuskausminimas būna nereikalingas. Vietoje gręžimo KPC švelniai ir tiksliaiišpučia suirusias danties struktūras. Dirbant nereikia liestis prie danties – antgalis laikomas 2-3mm atstumu nuo apdorojamo paviršiaus. Tai bekontaktis dantų ertmių išvalymo būdas. KPC sistema gali būti naudojama keletui procedūrų. Gydydamas įprastiniu būdu gydytojas išgręžia dantį, po to užtepa rūgšties, kad sušiurkštintų paviršių ir plomba geriau priliptų.KPC sistema abi šias užduotis atlieka vienu metu: išvalo ertmę ir sušiurkština paviršių. Ji taip pat išima plombas, išskyrus metalines. Profilaktinėje stomatologijoje KPC sistema naudojama danties kramtomojo paviršiaus vagelėms ir įdubimams paruošti prieš dengiant silantais. Protezuojant, kai nenuimamas danties porceliano vainikėlis, galima pataisyti atskilusius kampus. Tačiau įprastas grąžtas – darne praeitis, nes jis reikalingas valant dideles ertmes, gydant danties pulpos uždegimą.

Lietuvoje KPC sistema pradėta naudoti tik prieš porą metų ir yra dar nedaug kur. Ši įranga yra labai brangi ir ne visi stomatologiniai kabinetai gali ją įsigyti. Šią sistemą pradėję diegti praktikoje yra Vilniaus universitetinės Žalgirio ligoninės poliklinika. Žinių apie tai, ar yra Kaune kur naudojama ši sistema nepavyko sužinoti.Puiku, kad Lietuvos stomatologai rūpinasi mūsų žmonėmis ir gali pasiūlyti jiems pačius naujausius gydymo ir dantų priežiūros būdus. Belieka tikėtis, kad gyvenimas šalyje palaipsniui gerės, ir žmonės noriau priims ir naudosis įdiegiamomis naujovėmis.

2.4 Kainų tyrimas

Nagrinėdami stomatologinių paslaugų įvairovę jau apžvelgėme kainas, tačiau dabar norėtume palyginti paslaugų kainas atskirose stomatologinėse įmonėse.Dantų gydymas poliklinikose yra nemokamas. Privačių stomotologinių kabinetų ir klinikų teikiamų paslaugų kainos svyruoja kelių – keliolikos litų ribose. Dabar norėtume apžvelgti tas paslaugas, kurių kainos atskirose stomotologinėse įmonėse ryškiai skiriasi. Pvz.: Paprastas danties rovimas S. Daukanto gatvėje esančioje UAB “Vildenta” kainuoja 9 Lt, stomatologinėje klinikoje “Citralis” ši paslauga kainuoja 29.50 Lt, o tuo tarpu Savanorių prospekte esančioje stomatologinėje klinikoje “Vis Vitalis” – 50 Lt. Apžiūra ir konsultacija UAB “Vildenta” kainuoja 5 Lt, UAB “Cordelectro” – 6 Lt, stomatologinėje klinikoje UAB “Citralis” – 16.80Lt. Pastaruoju metu labai populiariu tapęs nuskausminimas UAB “Citralis” kainuoja 11.80 Lt, “Vis Vitalyje” – 11 Lt, UAB “Cordelectro” – 15 Lt, “Vildentoje” – 5-7 Lt, o Kauno Stomotologijos Poliklinikoje brangiausias nuskausminimas kainuoja 17 Lt.

3. PAKLAUSOS TYRIMAS

3.1 Gyventojų poreikis paslaugai

Norėdami sužinoti gyventojų poreikius, sudarėme “Stomatologinių paslaugų tyrimo” anketą. Respondentus suskirstėme į 5 amžiaus grupes: a) 15-25 metai. Dauguma apklaustų respondentų priklausė šiai amžiaus grupei. 100% resondentų bent kartą lankėsi pas stomatologą. (apie 80% kartą per metus). Dažniausiai į stomatologą jie kreipiasi dėl dantų gydymo, ir tik išskirtiniais atvejais – naudojasi chirurginėmis paslaugomis. Buvo netikėta sužinoti, kad apie 20-25% apklaustųjų asmenų jau naudojosi protezavimo paslaugomis. b) 25-35 metai. Šioje amžiaus grupėje populiariausios yra dantų gydymo ir protezavimo paslaugos. Chirurginėmis paslaugomis naudojasi taip pat tik išimtiniais atvejais. c) 35-45 metai. Apie 50% šios amžiaus grupės respondentų naudojasi protezavimo paslaugomis, rečiau naudojasi chirurginėmis paslaugomis, taip pat kaip ir anksčiau paminėtose grupėse, naudojasi tik išskirtiniais atvejais. d) 45-60 metai. Šioje amžiaus grupėje apie 80% respondentų naudojasi protezavimo paslaugomis. Gydymo paslaugos neturi didelės paklausos, tačiau didėja paklausa chirurginėms paslaugoms. e) daugiau nei 60 metų. Šioje amžiaus grupėje, galima sakyti,visi respondentai naudojasi protezavimo ir chirurginėmis paslaugomis. Dantų gydymo (plombavimo) paslaugos nėra populiarios.Apibendrinant, galima išskirti, jog populiariausios yra dantų gydymo paslaugos, ypač 15-25 metų amžiaus grupėje. Vyresni žmonės dažniau naudojasi protezavimo bei chirurginėmis paslaugomis.Iš respondentų atsakymų paaiškėjo, jog labiau dantų priežiūra rūpinasi moterys. Taip pat susumavus anketų duomenis paaiškėjo, kad visiems respondentams svarbi stomatologinių medžiagų kokybė ir kaina, tik nedidelei jų daliai (kurių pajamos viršija 800 litus) kaina neturi didelės reikšmės. Be to paaiškėjo, kad net 29% respondentų naudojasi naujausiomis stomatologinėmis paslaugomis. Populiariausios yra higienisto (19%) ir dantų fluoravimo paslaugomis (10%)., o kitomis naujovėmis naudojasi 2% respondentų. Reiktų paminėti tai, kad stomatologines naujoves labiau linkę išbandyti ir sužinoti jų poveikį jauni žmonės, kurie mėgsta ir nesibaimina eksperimentuoti,nėra sukaustyti stereotipų.Dauguma respondentų pas stomatologus lankosi todėl, kad neskaudėtų dantų ie kad jie estetiškai atrodytų. Apie 2-3% apklaustųjų, turinčių dideles pajamas, išskyrė tą faktą, kad gerai ir brangiomis medžiagomis sutvarkyti damtys jiems teikia pasitenkinimą ir prestižą.Didžiausią paklausą turi tos stomatologinės įmonės, kuriose teikiamas visapusiškas aptarnavimas (gydymas, protezavimas, chirurginis gydymas).Savo stomatologinę įmonę respondentai dažniausiai renkasi dėl šių priežaščių:

-gera paslaugų kokybė (80%); -ji yra patogiausioje jiems vietoje (73%); -čia dirba pažįstamas stomatologas (68%); -patogus darbo laikas (57%); -geras ir malonus aptarnavimas (30%); -šią įmonę rekomendavo pažįstami (24%).Dauguma apklaustųjų išskyrė, jog dažniausiai jie stengiasi lankytis pas tą patį stomatologą. Stomatologinės paslaugos, kaip ir dauguma kitų medicininių paslaugų, yra unikalios tuo, jog paklauso joms visada buvo ir bus. Pastaruoju metu vartotojų poreikiai stomatologinėms paslaugoms tapo labiau diferencijuoti. Jei anksčiau žmonės kreipdavosi į stomatologus tik dėl dantų gydymo ar protezavimo, tai dabar nemaža dalis vartotojų rūpinasi savo burnos higiena bei dantų estetine išvaizda. Taigi, vartotojų paklausa stomatologinėms paslaugoms, iš esmės, liko nepakitusi, tik ji tapo labiau diferencijuota.

3.2 Gyventojų perkamosios galios įtaka paklausai

Atlikdami apklausą savo respondentus pagal pajamas suskirstėme į 4 grupes: -iki 400Lt; -nuo 400 iki 800Lt; -nuo 800 iki 1500Lt; -didesnės.Atsižvelgdami į tai, mes ištyrėme gyventojų pajamų įtaką stomatologinių paklausų paklausai. Nedideles pajamas turintys gyventojai dažniausiai stomatologinėmis paslaugomis naudojasi poliklinikose ir darboviečių stomatologiniuose kabinetuose. Didesnes pajamas turintys respondentai naudojasi privačių stomatologinių klinikų bei kabinetų teikiamomis paslaugomis. Respondentai, kurių pajamos viršija 1500 litų renkasi tas stomatologines įmones, kurios plačiai žinomos, nepriekaištingai įrengtos ir vadinamos prestižinėmis,pvz.: “Vis Vitalis”. Šiai gyventojų grupei kaina nėra svarbi. Jie labiau linkę rinktis brangiausias medžiagas, nepaisydami, jog jų kaina bus lygiavertė kokybei. Taip pat jie plačiai domisi stomatologinėmis naujovėmis, tačiau dažniausiai tik todėl, kad patenkintų prestižo poreikius. Populiariausios šios žmonių grupės tarpe yra higienisto paslaugos, dantų fluoravimas, o taip pat vaikų dantis padengia “sealant” sluoksniu, kuris apsaugo silpnus vaikų dantis nuo gedimo.Turintys vidutines pajamas (400-800Lt), respondentai stomatologinių paslaugų teikimo įmones pasirenka labai įvairiai. Dažniausiai renkasi tas įmones, kurios yra jiems patogiausioje vietoje, ir tai dažniausiai būna nedideli privatūs stomatologiniai kabinetai. Jų pasirinkimą įtakoja dar ir šie veiksniai: -žemesnės kainos negu kitose stomatologinėse įmonėse; -taikomos nuolaidos.Šiai respondentų grupei labai svarbu surasti tokią stomatologinę įmonę, kurioje būtų teikiamas įvairiapusiškas aptarnavimas, o taip pat būtų aukšta paslaugų kokybė už jiems prieinamą kainą.Šiuo metu stomatologai naudoja labai daug plombavimo medžiagų, kurias gamina įvairios pasaulio firmos. Daug gydytojų, dirbančių privačioje praktikoje, pataria pacientams, kuri plombavimo medžiaga labiausiai tiktų jo dantims, ir paprašo pasirinkti. Didžiausia problema yra ta, jog pacientai stomatologines medžiagas dažniausiai renkasi atsižvelgdami tik į jų kainą. Daugelio gydytojų-stomatologų nuomone, pacientai turėtų būti gydomi ne brangiausiomis medžiagomis, o tomis, kurios labiausiai tinka individualiai pagal amžių, dantų grupę, danties pažeidimą.

IŠVADOS

Turbūt nedaug ko taip bijom nuo vaikystės, kaip vizito pas dantų gydytoją. Prisimename skausmą, baisų grąžto zvimbimą, pilną burną tamponų ir ištampytas lūpas. Visame pasaulyje daugeliui žmonių stomatologijos kabinetas kellia siaubą. Tačiau šiuo metu ištobulėjus stomatologinei įrangai bei medžiagoms, o taip pat pakilus gydytojų – dstomatologų kvalifikacijai, šis “siaubas” jau nėra toks didelis.Apžvelgdami savo darbe iškeltas ir nagrinėtas problemas, padarėme tokias išvadas:• Vartotojai šiai paslaugai visada buvo ir bus, o kai kurioms paslaugos rūšims – net turi tendenciją didėti.• Pagrindinė problema, su kuria susiduria tiek stpmatologinių paslaugų teikėjai, tiek vartotojai – žemas vartotojų informatyvumo lygis.• Jei stomatologinių įmonių vadovai didesnį dėmesį skirtų esamų ir potencialių vartotojų informavimui, tai turėtų galimybę padidinti paklausą rinkoje ( ypač naujausių stomatologinių paslaugų, tokių kaip: vaikų dantų padengimas silantais, dantų fluoravimas ir pan. ).• Daugeliui vartotojų yra neprieinamos stomatologinių paslaugų, ypač – naujausių, kainos, o tai mažina reallią paklausą.• Lietuvoos gyventojų pasirinkimą stomatologinių medžiagų įvairovėje sąlygoja du pagrindiniai faktoriai: kaina ir mada ( pvz.: pastaruoju metu labai išpopuliarėjusios helio plombos ).• Stomatologines paslaugas teikiančios įmonės neskiria didelio dėmesio reklamai ir klientų pritraukimui, todėl galima teigti, jog konkurencija stomatologinių paslaugų rinkoje gana pasyvi.

• Stomatologinių paslaugų rinkoje pasiūla yra labai didelė ir labai įvairi, ypač didelis plombavimo ir protezavimo medžiagų pasirinkimas.• Į Lietuvą atkeliauja vis naujos stomatologinės paslaugos, kurios po truputį plinta ir populiarėja.• Pastaruoju metu atsirado nauja stomatologijos kryptis – burnos higiena.• Atlikę apkllausą, sužinojome, jog 71 proc. respondentų šiandieninę stomatologiją Lietuvoje vertina gerai, 28 proc. – patenkinamai, 1 proc. – labai gerai.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Aleksejūnienė J., Burnos higienos priemonės// Sveikata.-Nr.2.-1996.-17-18p.2. Balčiūnienė I., Dantų plombavimo medžiagos. Kuri geresnė?//Sveikata.-Nr.2.-1996.- 8-9p.3. Bendinskaitė R., KCP 2000 PLUS – nauja bekontakčio dantų apdorojimo sistema//Sveikata.-Nr.2.-1996.-62-63p.4. Telefonų knyga Kaunas’96.-Kaunas.-1996.5. Treščina A., Naujausios plombavimo medžiagos atkuria net labai išgedusius dantis//Lietuvos rytas.-Kovo 1 d.-1997.-P.22.

PRIEDAI