Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje Viena iš tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo formų yra laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) steigimas Lietuvoje. Realizuojant tai, 1995 m. birželį buvo priimtas Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas. LEZ – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. § Šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų. § Zonoje prekės importo ir eksporto muitų bei mokesčių ir kitų ekonominio pobūdžio draudimų ir apribojimų požiūriu yra laikomos esančiomis už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų. § Zonos ūkinę veiklą organizuoja zonos valdymo bendrovė. Bendrovė yra juridinis asmuo, kurioje privačios nuosavybės teise fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti akcijų dalis turi būti nemažesnė kaip suteikianti 51 procentą balsų. Ji veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą. § Zonos įmonė – tai toje zonoje esanti ir pagal reikalavimus įregistruota bet kokios nuosavybės formos ir rūšies įmonė. § Pagrindų įstatymas numato draudžiamas ir ribojamas zonoje kapitalo investavimo ir veiklos sritis, zonos steigimo tvarką. § Zonos steigimo iniciatoriais gali būti savivaldybės ir apskritys. § Zona steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu. § Įstatyme turi būti nustatytos zonos teritorijos ribos, zonos veiklos rūšys, terminas, konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, zonos valdymo bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė, zonos valdymo bendrovės likvidavimo, nelikviduojant zonos, bei naujos bendrovės suformavimo tvarka bei kita. Taip, 1996 m. buvo priimti konkrečių zonų: Šiaulių (450 ha, 1996 m. liepą), Klaipėdos (205 ha,1996 m. rugsėjį) ir Kauno (1000 ha, 1996 m. spalį) įstatymai. Zonos valdymo bendrovėje sudaroma valdyba. Daugiau kaip 50 proc. zonos valdymo bendrovės narių turi būti Lietuvos piliečiai. Bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma. Zonos įmonių interesams atstovauti gali būti sudaryta patariamoji zonos įmonių taryba. Zonų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota valstybinė priežiūros komisija.
Įstatymas reglamentuoja mokesčių, muitų, valstybės rinkliavos, kitų įmokų, valiutines ir finansines sąlygas, muitų lengvatas ir muitinės priežiūros ypatumai, taip pat bankų ir draudimo įstaigų veiklą zonoje. Pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, numatomos šios pagrindinės lengvatos įmonėms, turinčioms licencijas įsikurti ir užsiimti veikla LEZ: § Bendrovės pelno mokestis mažinamas 80 proc. pirmųjų 5 metų bėgyje ir 50 proc. sekantiems 5 metams; § Pilnai nuo bendrovės pelno mokesčio 5 metams atleidžiami užsienio investuotojai, investavę į zoną daugiau, negu 1 mln. JAV dolerių, kai investuotojas įsigyja ne mažiau kaip 30 proc. LEZ licenciją turinčios įmonės įstatinio kapitalo ir 50 proc. bendrovės mokestis sumažinamas sekantiems 5 metams; § Nėra muitų mokesčių; § Nėra PVM ar akcizo mokesčių investicijų terminų laikotarpiu; § Nėra kelių ar žemės mokesčių; § Nėra užsienio valiutos apribojimų; § Specialūs nurašymo susitarimai investicijoms ir išlaidoms, skirtoms moksliniams tyrimams ir technologijų įsigijimui.Praėjęs laikotarpis nuo šių įstatymų priėmimo buvo skirtas šių zonų steigimui reikalingiems teisės aktams rengti. Atsižvelgiant į konkrečiai kiekvienoje iš šių zonų iki šiol atliktą darbą, realu, kad veiklą pradės tik Klaipėdos ir Kauno LEZ. Klaipėdos LEZ Šios zonos steigėjų grupe tapo bendra Lietuvos ir JAV įmonė. Zonoje atlikti paruošiamieji darbai leidžia tikėtis, kad ji bus pirmoji Lietuvoje pradėsianti veiklą laisvoji ekonominė zona. Steigiant zoną atlikti šie parengiamieji darbai: § 1999 m. birželį zonos valdymo bendrovė pasirašė sutartį dėl žemės nuomos pirmajam 21 ha žemės sklypui; § Kad Klaipėdos LEZ galėtų pradėti veiklą, parengti ir priimti visi tam reikalingi teisės aktai. Šiuo metu Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė yra pasirašiusi sutartį su Lietuvos – Danijos įmone dėl elektronikos detalių surinkimo gamybos perkėlimo į zonos teritoriją bei su UAB “Klaipėdos logistikos centras”, kurio pagrindinė akcininkė yra Danijos projektų vystymo kompanija “D. F. C. Group Holding A/S”. Pagal pirmąją sutartį būtų sukurta 150-300 naujų darbo vietų ir būtų investuota iki 8 mln. Lt , pagal antrąją atitinkamai 1500 ir 240.
Taip pat vyksta derybos su kitais dviem potencialiais investuotojais: § su Italijos tekstilės kompanija (teritorijos poreikis -10 ha, planuojamos investicijos – 20 mln. USD, sukurti 300 naujų darbo vietų); § su JAV žemės ūkio produktų perdirbimo kompanija (teritorijos poreikis 6 ha, planuojamos investicijos – 10 mln. USD, sukurti 80 naujų darbo vietų.Taip pat zonoje savo sandėlius norėtų turėti UAB “Philip Morris Lietuva”. Šis projektas taptų stipriu LEZ veiklos katalizatoriumi bei savotiška tarptautine garantija. Jau yra patvirtintas 85 ha LEZ teritorijos detalusis planas, tačiau pirmiausia per 3-5 metus bus įsisavinamas 33 ha sklypas, kuriame turėtų įsikurti Logistikos centras, “Philip Morris Lietuva”, Suomijos ir Vokietijos automobilių detalių įmonės bei Danijos medicinos įrangos bendrovė. Šiuo metu zonoje toliau vyksta zonos kelių tiesimo bei vandentiekio sužiedinimo darbai.Todėl, įgyvendinant šiuos zonos teritorijos išvystymo projektus, artimiausiu metu būtina: 1.Numatyti kelių fondo 5 procentų lėšų rezervo kitoms valstybės reikmėms kelių srityje finansuoti 2002 metų sąmatos projekte 1,1 mln. Lt Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos dalies magistralinės gatvės statybos darbams užbaigti; 2. Tęsti magistralinio kelio statybą, renovuoti esamą vandens tiekimo tinklą, pastatyti nuotekų spaudiminę liniją, nutiesti geležinkelio atšaką su krovinių terminalu. Šiuos projektus Klaipėdos miesto savivaldybė siūlė įtraukti į Valstybinę investicijų programą. Kauno LEZ Laimėjusi 1997 metų pabaigoje paskelbtą tarptautinį konkursą, Kauno LEZ steigėjų grupė 1998 08 05 d. LRV nutarimu Nr. 1013 buvo patvirtinta Belgijos kompanija AOI N.V. Deja, iš karto neišsprendus žemės nuomos zonos reikmėms klausimus, Kauno LEZ steigimo darbai užsitęsė iki šiol. Steigiant šią zoną atlikti šie darbai: § 1999 12 02 d. LR Seime buvo priimtos Kauno LEZ įstatymo pataisos, pakoregavusios zonos teritorijos ribas nuo I050 iki 1000 ha; § 2000 03 08 d. nutarimu Nr. 270 iš žemės reformos fondo Kauno apskrities viršininko administracijai skyrus 75 tūkst. Lt buvo išpirktas pirmas 10,67 ha žemės sklypas, kuris buvo išnuomotas Kauno LEZ valdymo bendrovei.
2000 10 09 d. LRV nutarimu Nr. 1208 Kauno LEZ teritorija (1000 ha) pirmuoju etapu (iki 2002 metų ) buvo numatyta įsisavinti 10,67 ha. Iš reikalingų zonai pradėti veikti teisės aktų liko parengti tik žinybinius teisinius aktus. Taip pat, kad Kauno laisvoji ekonominė zona galėtų pradėti veiklą, būtina spręsti išorinės infrastruktūros įrengimo finansavimo klausimus. LRV 2000 02 29 d. nutarimu Nr. 236 iš kelių fondo lėšų rezervo skirta 800 tūkst. Lt privažiuojamiesiems keliams prie zonos suprojektuoti ir tiesti. 2000 metų pabaigoje buvo įrengta nuovaža nuo kelio A6( Kaunas- Zarasai). Svarbiausios neišspręstos problemos, stabdančios Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo eigą, būtų šios: Pirma – lėšų žemei išpirkti iš jos savininkų skyrimas. Iš jau išpirkto 10,67 ha žemės sklypo zonos valdymo bendrovė būsimiems investuotojams šiuo metu gali pasiūlyti tik apie 4,5 ha, nes kita žemė buvo panaudota keliams bei kitai reikalingai infrastruktūrai zonoje įrengti. Tai sėkmingai marketingo kompanijai vykdyti yra nepakankama. Zonos valdymo bendrovei šiems tikslams būtina turėti bent 50 ha žemės sklypą . Todėl Kauno apskrities viršininko administracija 2001 m. rugpjūčio 30 d. raštu Vyriausybės prašė skirti 0,7 mln. Lt lėšų. 2001 m. rugsėjo 8 d. Ministro Pirmininko pavedimu Nr. 9-8030 Finansų ir Ūkio ministerijoms pavesta tai numatyti 2002 metais. Antra, artimiausiu metu būtina spręsti zonos veiklai pradėti būtinų žinybinių teisės aktų parengimą ir priėmimą. Šių teisės aktų rengimą zonos valdymo bendrovė savo laiku sustabdė todėl, kad šiuo metu Seime svarstomos laisvųjų ekonominių zonų steigimą Lietuvoje reglamentuojančių įstatymų pataisos. Išsprendus šias problemas, Kauno LEZ galėtų pradėti veiklą. Šiaulių LEZ Krašto apsaugos ministerijai dar 1999 m. vasarį perdavus dalį Šiaulių LEZ teritorijos, šios zonos steigimo darbai yra sustabdyti. Šią zoną rengiamasi likviduoti. Dėl laisvųjų ekonominių zonų įstatyminės bazės pataisų Šiuo metu Respublikos Seimui pateiktos laisvųjų ekonominių zonų steigimo tvarką reglamentuojančių Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų, Klaipėdos ir Kauno laisvųjų ekonominių zonų ir Muitinės kodekso pakeitimų ir papildymų įstatymų pataisos. Seimo narių teiktiems minėtų įstatymų pataisų projektams jau pritarė Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai . Ūkio ministerija kartu su Finansų ministerija ir Muitinės departamentu Vyriausybės prašymu rengia Vyriausybės išvadų dėl šių įstatymų pataisų projektą. Artimiausiu metu Vyriausybėje šiam projektui turėtų būti pritarta. Priėmus siūlomas įstatymų pataisas Lietuvoje kuriamose zonose būtų galima kurti specialiojo muitinės priežiūros zonos statuso neturinčias teritorijas, t. y. jose galėtų būti taikomas įprastas režimas, netaikant lengvatų ir todėl su laiku jas būtų galima reorganizuoti į industrinius parkus. To iki šiol galiojantys įstatymai nenumatė, visoje zonos teritorijoje buvo numatytas specialus muitinės režimas (būtent, supaprastinti muitinės formalumai ir mokesčių lengvatos). Tuo pačiu siūlomomis pataisomis stengiamasi supaprastinti ir kitus zonose taikomus reikalavimus. Dėl LEZ,ų teisinės bazės atitikimo ES Įvertinant tolimesnę laisvųjų ekonominių zonų vystymo Lietuvoje perspektyvą Europos Sąjungos kontekste, tenka konstatuoti, kad tik logistinio pobūdžio ( prekių perkrovimo, tarpinio sandėliavimo būdai) veikla minėtose zonose atitinka ES acquis. PHARE SEIL ekspertų atlikta Lietuvos LEZ preliminari analizė teigia jog išskirtinių lengvatų taikymas ūkio subjektams, įsikuriantiems LEZ , gali pažeisti Europos Bendrijos teisės nuostatas valstybės pagalbos teikimo srityje. Ar LEZ teikiama valstybės pagalba atitinka Europos Tarybos direktyvas sunku patikrinti, nes dar nėra tokios pagalbos teikimo faktų Kauno ir Klaipėdos LEZ. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus bei nesant faktinės medžiagos apie LEZ indėlį Lietuvos ekonomikoje (t. y. kol kas nefunkcionuojant nei vienai iš steigiamų nei Klaipėdos , nei Kauno LEZ), tačiau siekiant išlaikyti galimybę pritraukti į šias zonas reikšmingas Lietuvos ekonomikai užsienio investicijas, Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas (2000 09 12, Nr. VIII-1917), numatantis, kad mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotoms įmonėms būtų taikomi tiek, kiek tai atitinka Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nuostatoms. Konkretus lengvatų dydis ir taikymo sąlygos galėtų būti siejamos su regiono išsivystymo lygiu, investicijos dydžiu, sukuriamų darbo vietų skaičiumi, taip pat su mokesčių, kuriuos investuotojai moka valdymo bendrovei, dydžiu. Visos suteikiamos lengvatos turės atitikti Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo reikalavimams. Suderinant LEZ veiklą su Europos Sąjungos teise, reikėtų vadovautis taisyklėmis reglamentuojančiomis valstybės pagalbos teikimą regionams. Įgyvendinti aktyvią regioninę politiką leidžia 2000 m. gegužės 18 d. Seime priimtas Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymas. Leistinas pagalbos intensyvumas investicijoms skatinti ar naujoms darbo vietoms kurti (procentine pagalbos išraiška nuo bendros investicijų sumos arba darbo apmokėjimui skirtų išlaidų) – iki 50 procentų investicijoms skirtų išlaidų ar darbo apmokėjimui skirtų dviejų metų išlaidų sumos. Jei valstybės pagalbą regioninei plėtrai gauna mažos- vidutinės įmonės (įmonės darbuotojų skaičius neviršija 250 ir metinės bendrosios pajamos nedidesnės už 160 mln. litų), tai pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 15 punktų, (iki 65 procentų).Be to, valstybės parama neribojama bendrojo pobūdžio priemonėms, tai yra jei ji teikiama ir prieinama visiems ūkio subjektams vienodomis sąlygomis, neišskiriant tam tikrų prekių gamybos ar paslaugų teikimo sričių, arba kai parama skiriama infrastruktūros vystymui; jei infrastruktūros plėtra nesuteikia išskirtinės naudos vienam, ar keliems ūkio subjektams. Išvada. To pasėkoje , Lietuva užtikrins, kad jos laisvųjų ekonominių zonų veikla pilnai atitiktų valstybės pagalbos teisę.http://www.klaipeda.daily.lt/index_arch.htmlKlaipėdos laisvoji ekonominė zona: ar pasiteisins viltys ir lūkesčiai?Andrius JUŠKEVIČIUSKlaipėdos laisvoji ekonominė zona – LEZ – yra savotiška mistika. Apie ją pradėta kalbėti jau prieš keletą metų, viešumoje pasakyta daug kalbų, žiniasklaidoje prirašyta daugybė straipsnių, tačiau LEZ “vežimas” lyg ir stovi toje pačioje vietoje.
Pastaruoju metu laisvųjų ekonominių zonų tema vėl suskambėjo. Deja, tenka pastebėti, kad kai kurie komentatoriai jų perspektyvas vertina ne itin palankiai. Neįgyvendinamas stebuklasLaisvųjų ekonominių zonų kūrėjai, matyt, netikėjo, kad jų viltys ir lūkesčiai kuriant uždaro tipo ekonomines zonas, kurios būtų galėjusios tapti impulsu vystyti šalies pramonę, kurti šimtus – jeigu ne tūkstančius! – naujų darbo vietų susidurs su neįveikiamais sunkumais. Tų sunkumų išdavos gana skaudžios. Vieną iš planuotų zonų – Šiaulių – Vyriausybė vasario mėnesio pradžioje nusprendė likviduoti. Tai buvo vienas iš didžiausių grandiozinių projektų, kurie nepasiekė savo tikslo, bet surijo nemažai valstybės lėšų. Ir ketina suryti dar daugiau, nes likviduojamo Šiaulių LEZ investuotojai reikalauja kompensuoti jų investuotus 3 mln. Lt, kurie nepasiekė tikslo dėl to, kad valdžia taip ir nesugebėjo aiškiai pasakyti, reikalingos jai LEZ ar ne. Šiaulių LEZ kūrimas buvo susijęs su Zoknių karinio oro uosto kūrimu. Paskyrus žemės sklypą laisvajai zonai, Krašto apsaugos ministerija apsižiūrėjo, kad tai kertasi su jos planais. Kauno LEZ kūrimas buvo problematiškas nuo pat pradžių, kadangi zonos riba buvo nubrėžta per gyvenvietes. Kaip iš jų paimti žemes? Šiandien daug kam atrodo, kad Kauno LEZ turi mažai galimybių veikti, nors paskutinės viltys dar neprarastos. LEZ kūrimo problemos buvo aiškios dar jų kūrimo pradžioje. LEZ įstatymas biurokratų stalčiuose gulėjo nuo 1996 m. Visą laiką šių zonų kūrimą stabdė įvairiausios kliūtys: pirmiausiai nebuvo lėšų, vėliau atsirado jau minėtų problemų su kariškiais, gyventojais. Vėliau staiga buvo susivokta, jog LEZ yra nesuderinama su Europos Sąjungos teise, kadangi ES, kaip vieningoje rinkoje, negalėjo būti “ofšorinių” teritorijų. ES nebūtų toleruojamos LEZ teritorijos. Praktika rodo, kad valstybės, įkūrusios laisvąsias zonas, įstojusios į ES, jas panaikino. Lietuvos pareigūnai tikina, kad tokios zonos ES negali egzistuoti. Tiesa, jos gali egzistuoti, tačiau valstybės negali teikti jokios paramos – t.y. valstybė negali suteikti mokesčių nuolaidų, todėl LEZ gyvavimas nebetenka prasmės. Kita vertus, galima tikėtis išsaugoti esamas LEZ. Viskas priklauso nuo teisės interpretavimo, tačiau šias zonas pirmiausiai reikia įkurti. Planai ir realybėKlaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas šiandien nusiteikęs linksmiau. Šių metų pradžioje Seimas priėmė LEZ įstatymo pataisas, patvirtino Muitinės kodekso pataisas, pakoregavo Klaipėdos LEZ ir Kauno LEZ įstatymus, kurie atveria naujas LEZ galimybes. Iki tolei visi LEZ veiklą reglamentuojantys įstatymai buvo labai blogi. P.Vasiliausko žodžiais tariant, pati lietuviškų LEZ koncepcija buvo atkeliavusi nežinia iš kur, nors ir Europoje, ir JAV veikia ne viena dešimtis specialiųjų ekonominių zonų, kurių patirtį buvo įmanoma taikyti ir pas mus. Pirminis sumanymas buvo pernelyg “geradariškas”. Jo autoriams atrodė, kad į LEZ modelį būtina sudėti visas įmanomas lengvatas, o tada jos bus besąlygiškai patrauklios užsienio ir vietiniams investuotojams. Tačiau gyvenimo realybė viską apvertė aukštyn kojomis: sumanytos lengvatos pavirto neišbrendamomis biurokratinėmis ir procedūrinėmis pinklėmis, į kurias nė vienas sveikai ir blaiviai mąstantis verslininkas ar kompanija nenorėjo kišti galvos. Skandalas dėl bandeliųBuvusi Klaipėdos vystymo grupė, 1997 m. pabaigoje laimėjusi LEZ valdymo konkursą, po to pakeitė pavadinimą ir tapo UAB “Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė”. Pradėjus darbą tapo akivaizdu, kad LEZ įstatymas blogas, jo taikyti neįmanoma. Pastangos pakeisti galiojusį įstatymą pareikalavo kelerių metų. LEZ valdymo bendrovės darbo kryptys buvo dvejopos. Pirmoji – tai aktyvus lobizmas Seime ir Vyriausybėje, keičiant jau galiojusius įstatymus. Antroji – tai sunkios derybos su potencialiais Klaipėdos LEZ investuotojais. Jie, turintys nemenką patyrimą Vakarų rinkose, tiesiog pirštais badė netobulus mūsų įstatymus, atkreipė dėmesį į sudėtingiausias, painias procedūras ir panašius dalykus. Jeigu būtų laikomasi senojo LEZ įstatymo, visa uostamiesčio LEZ teritorija – 205 ha – turėjo būti aptverta aklina tvora, pastatyti muitinės postai, įvesta super- griežta kontrolė įvežamoms ir išvežamoms prekėms. P.Vasiliauskas pajuokavo, kad LEZ’o darbuotoją buvo galima sulaikyti net už tai, kad jis į darbą (ar iš darbo) nešėsi papildomą vieną priešpiečių bandelę. Didelis stabdys besikuriančioms LEZ buvo daugkartinė vyriausybių kaita. Tik spėdavai LEZ reikalus išaiškinti vieniems, tuoj valdžioje atsidurdavo kiti. Ir pokalbių, derybų ratas užsisukdavo iš naujo, laikas negailestingai bėgdavo, bet esminiai reikalai taip ir nepajudėdavo. Klaipėdos LEZ – šviesa tunelio gale?Sausio pradžioje iš esmės pasikeitė juridiniai LEZ aspektai. Pasak P.Vasiliausko, pirminis LEZ variantas ir pavadinimas transformavosi į pramoninį parką, kurio teritorijoje taikomos mokesčių lengvatos. Nebeliko didžiausios ir baisiausios kliūties – painių ir sudėtingų procedūrų įvažiuojant ir išvažiuojant iš teritorijos. Kita vertus, Klaipėdos LEZ teritorijoje jau nutiesta pagrindinė gatvė, sutvarkytos komunikacijos, sukurta ir kita būtina infrastruktūra. P.Vasiliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad pramoninio parko investuotojams siūloma teritorija gali būti patraukli mažų mažiausia tuo, kad jiems nebereikės rūpintis žemės gavimo reikalais, paprasčiau bus sprendžiama daugybė organizacinių klausimų ir kt. O kas tie investuotojai? Ar yra bent viena kompanija, kurios veikla Klaipėdos LEZ jau nekeltų abejonių? P.Vasiliauskas patikino, kad Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė yra pasirašiusi preliminarias sutartis su Lietuvos ir Danijos įmone dėl elektronikos detalių surinkimo gamyklos bei su UAB “Klaipėdos logistikos centras”, kurio pagrindinė akcininkė yra Danijos projektų vystymo kompanija “D. F. C. Group Holding A/S”. Pagal pirmąją sutartį būtų sukurta 150-300 naujų darbo vietų ir būtų investuota iki 8 mln. Lt , pagal antrąją darbo vietų skaičius siektų pusantro tūkstančio, o investicijos – 240 mln. litų. Nesunku įvertinti, kad šie metai Klaipėdos LEZ yra tikrai kritiški. Šiemet galutinai paaiškės: ar bus LEZ, ar nebus. Panašu, kad visi įmanomi laiko, kantrybės, įstatymų priėmimo ir procedūrų derinimo limitai jau baigiasi.